CP v2

Blog

  • „PlayStation 5“ triuškina „Xbox“: analitikas skelbia stulbinančius skaičius „Microsoft“

    „PlayStation 5“ triuškina „Xbox“: analitikas skelbia stulbinančius skaičius „Microsoft“

    „Xbox“ pastaruoju metu susiduria su iššūkiais, o naujausi rinkos vertinimai rodo ryškų „PlayStation 5“ pranašumą ten, kur dažnai sprendžiasi žaidėjų pasirinkimas – aukšto biudžeto vieno žaidėjo žaidimuose. Analitikai teigia, kad būtent šis segmentas lemia platformos prestižą ir ilgalaikį vartotojų lojalumą.

    Žaidimų industriją stebintis analitikas Christopheris Dingas socialiniuose tinkluose nurodė, kad „PlayStation“ premium segmento vieno žaidėjo AAA žaidimuose gali turėti apie 75–80 proc. pasaulinės rinkos dalies. Tai reikštų, kad didžioji dalis didžiausių vieno žaidėjo naujienų geriausiai parduodamos būtent „Sony“ ekosistemoje.

    „Remiuosi praktiškai visų tiekėjų, prie kurių turiu prieigą, duomenimis. Juos suvidurkinau – tai globalūs skaičiai“, – sakė Christopheris Dingas.

    Toks atotrūkis ypač skaudus „Microsoft“, nes vieno žaidėjo AAA projektai tradiciškai formuoja konsolės įvaizdį ir skatina pardavimus net tiems pirkėjams, kurie vėliau daugiausia žaidžia kitų žanrų žaidimus. Tuo pat metu pats analitikas pabrėžia, kad kelių žaidėjų režimų rinkoje „PlayStation“ dominavimas nėra toks didelis, tad čia konkurencija išlieka artimesnė.

    „Xbox“ strategija pastaraisiais metais vis labiau remiasi paslaugomis, pirmiausia prenumerata „Xbox Game Pass“, tačiau tokia kryptis turi ir rizikų. Prenumeratos kainų pokyčiai bei planų pertvarkymai gali trumpuoju laikotarpiu didinti pajamas, bet kartu kelti nepasitenkinimą tarp dalies vartotojų, ypač jei žaidėjų akyse trūksta ryškių išskirtinių vieno žaidėjo hitų.

    „Microsoft Gaming“ tuo pat metu kalba apie restruktūrizaciją ir aiškesnius prioritetus: stiprinti žinomus prekės ženklus ir serijas, gerinti paslaugų patrauklumą bei nemažinti ambicijų techninės įrangos srityje. Rinkoje vis dažniau aptariama, kad kompanija gali ruoštis naujam konsolės etapui, siekdama vėl rimčiau varžytis su „Sony“ ateinančioje kartoje.

    Kontekstas „Xbox“ nėra paprastas ir dėl bendrų industrijos tendencijų: brangūs AAA kūrimo ciklai ilgėja, biudžetai auga, o vartotojų dėmesį konkuruojančios platformos ir paslaugos dalijasi kaip niekada agresyviai. Todėl artimiausi sprendimai dėl išskirtinių žaidimų, leidybos grafiko ir prenumeratų kainodaros gali tapti lemiami, ar „Xbox“ pavyks sumažinti atotrūkį, kurį dabar demonstruoja „PlayStation“.

  • Herojų muzikos bumas grįžta: „Heroes Orchestra“ Varšuvoje atliks kultinių žaidimų temas

    Herojų muzikos bumas grįžta: „Heroes Orchestra“ Varšuvoje atliks kultinių žaidimų temas

    Artur Dąbrowski

    Heroes Orchestra wraca na scenę Ogrodów Muzycznych w Warszawie z dwuczęściowym koncertem symfonicznym. W programie znajdą się aranżacje z Heroes of Might and Magic III oraz Heroes of Might and Magic IV.

    Wieczór zaplanowany jest na 25 lipca, godz. 19:00, na Dziedzińcu Zamku Królewskiego w Warszawie, w ramach 26. edycji festiwalu Ogrody Muzyczne. Letnie wieczory na zamkowym dziedzińcu od lat gromadzą miłośników muzyki klasycznej i pokrewnych gatunków z całej Polski. Orkiestra wejdzie na estradę razem z chórem i solistami. Widowisko uzupełnią specjalnie przygotowane wizualizacje wyświetlane na wielkoformatowym ekranie, które mają poprowadzić publiczność przez krainy i zamki ze świata gier.

    W sercu wieczoru znajdą się symfoniczne aranżacje muzyki z obydwu odsłon serii, pogrupowane w trzy warstwy: monumentalne motywy zamków, nastrojowe melodie krain i dynamiczne tematy bitewne. Twórcy wieczoru ułożyli je w tematyczne suity krajobrazowe, tworząc spójną muzyczną narrację. Jak czytamy w opisie koncertu, to muzyka, która “dawno wykroczyła poza świat gry”. Cały materiał zabrzmi w pełnym wydaniu orkiestrowym.

    Heroes of Might and Magic III ukazał się w 1999 roku i do dziś uchodzi za jedną z najchętniej wspominanych strategii turowych ostatnich dekad. Każda z krain i każda z frakcji miała tam własny motyw muzyczny. Każdy kładł cegiełkę pod rozbudowany, wyrazisty obraz fantastycznego świata.

    Czwarta odsłona, która pojawiła się kilka lat później, przyniosła kolejny zestaw motywów zakorzenionych w pamięci fanów.

    Soundtracki z obydwu tytułów od lat trafiają na playlisty jako muzyka do słuchania niezależnie od samej rozgrywki.

    Wieczór nie ograniczy się do dobrze znanych motywów z obydwu gier. W programie znalazły się też utwory wykonywane publicznie po raz pierwszy. Szczegółów organizatorzy na razie nie ujawniają. 25 lipca usłyszymy więc prawdopodobnie materiał, którego na żadnym dostępnym nagraniu jeszcze nie słyszano.

    Osobną niespodzianką ma być sam dyrygent. Mateusz Alberski, który regularnie staje za pulpitem Heroes Orchestra, tym razem podobno sięgnie po akordeon i zagra osobiście. Na estradach muzyki symfonicznej to widok rzadki. Organizatorzy zapowiadają ten moment jako jedną z głównych atrakcji wieczoru, nie ujawniając, w którym miejscu programu go umieścili.

    Heroes Orchestra to zespół wyspecjalizowany w symfonicznych wykonaniach muzyki z gier. Od lat łączy klasyczne brzmienie orkiestry z repertuarem, który wyrósł na cyfrowych platformach, a jej koncerty przyciągają zarówno melomanów, jak i fanów gamingowych soundtracków. W przypadku serii Heroes of Might and Magic ta relacja jest szczególna. Orkiestra brała bezpośredni udział w tworzeniu ścieżki dźwiękowej do najnowszej odsłony cyklu – Heroes of Might and Magic: Olden Era.

    Z tej właśnie okazji na wieczór 25 lipca przygotowano coś szczególnego. Organizatorzy zapowiedzieli premierową niespodziankę powiązaną bezpośrednio z Olden Era, przeznaczoną wyłącznie dla uczestników tego koncertu. Szczegółów na razie nie ujawniono (jak niespodzianka, to niespodzianka).

    Bilety dostępne są na stronie festiwalu Ogrody Muzyczne.

    Heroes of Might and Magic III wylądował na Steamie dopiero w 2015 roku, szesnaście lat po oryginalnej premierze z 1999 roku. Edycja HD, która pojawiła się wtedy na platformie, była pierwszą oficjalną wersją gry przystosowaną do wyższych rozdzielczości ekranów.


  • „Axpo Polska“ po įsigijimo Nowa Sarzyna jėgainėje pereina prie kito etapo: balansuojančios paslaugos PSE

    „Axpo Polska“ pranešė, kad po dujinės kogeneracinės elektrinės Nowa Sarzyna perėmimo pirmiausia sutelkė dėmesį į elektros gamybos pajamų optimizavimą. Dabar bendrovė pradeda elektrinės kvalifikavimo procesą, kad ji galėtų teikti balansuojančias paslaugas Lenkijos perdavimo sistemos operatoriui PSE.

    Įmonės teigimu, ankstesnis etapas daugiausia buvo susijęs su pajamų valdymu elektros rinkoje, vertinant, kada elektrinei verta didinti apkrovą, o kada ekonomiškai naudingiau išlaikyti rezervą. Tokie sprendimai ypač aktualūs dujiniams įrenginiams, kurių pelningumą lemia ne tik elektros kaina, bet ir dujų bei taršos leidimų sąnaudos.

    Šiame kontekste dažnai naudojamas rodiklis CSS, kuris atspindi skirtumą tarp elektros kainos ir jos pagaminimo kaštų, įskaitant kurą ir anglies dioksido emisijų leidimus. Praktikoje tai padeda nuspręsti, ar elektrinę geriau eksploatuoti intensyviau, ar jos lankstumą nukreipti į sistemines paslaugas, kurios reikalingos tinklo stabilumui užtikrinti.

    „Daugelis operatorių savo įrenginį išmano iki smulkmenų, tačiau prekyba ir CSS optimizavimas yra atskiros kompetencijos. Mūsų vaidmuo yra sujungti klientų techninę patirtį su mūsų energijos rinkos žiniomis, kad turto lankstumas virstų rezultatu, nepažeidžiant eksploatacijos saugos ir atsižvelgiant į šilumos tiekimo įsipareigojimus“, – sakė „Axpo Polska“ atstovas Kacperis Rzeńca.

    Bendrovė pažymi, kad parengtas pajamų optimizavimo modelis nėra skirtas vien tik Nowa Sarzyna objektui. „Axpo Polska“ tą patį požiūrį siūlo ir išorinėms dujinėms kogeneracinėms elektrinėms, kartu padėdama rengti strategijas, kaip teikti balansuojančios galios pasiūlymus PSE.

    Balansuojančios paslaugos elektros sistemai tampa vis svarbesnės, nes didėjant nepastoviai gamybai tinklui reikia daugiau greitai reaguojančių pajėgumų. Dujinės kogeneracinės elektrinės dažnai laikomos tinkamu sprendimu dėl palyginti greito galios keitimo, tačiau realus dalyvavimas balansuojant paprastai reikalauja ir techninės parengties, ir atitikties operatoriaus procedūroms.

    „Axpo Polska“ perėmė Nowa Sarzyna elektrinę įsigydama 100 proc. bendrovės Polenergia Elektrociepłownia Nowa Sarzyna akcijų iš „Polenergia“. Pasak įmonės, galutinis sandoris buvo užbaigtas 2026 metų sausio 30 dieną, remiantis 2025 metų gruodį sudaryta išankstine, sąlygine akcijų pirkimo sutartimi.

  • Lenkijoje sparčiai daugėja greitkelių, o rangovams mažėja užsakymų: kur dabar ieškos darbų?

    Lenkijoje greitojo eismo kelių tinklas toliau plečiasi, tačiau patiems rangovams tai tampa ir iššūkiu: didžioji naujos statybos banga artėja prie finišo, todėl konkurencija dėl kelių projektų griežtėja. Per pirmąjį metų pusmetį šalyje atidaryta daugiau kaip 150 kilometrų naujų greitkelių, greitkelių tipo magistralių ir aplinkkelių, o antrąjį pusmetį planuojama panašios apimties papildymai.

    Bendra greitojo eismo kelių ilgis Lenkijoje jau viršija 5 500 kilometrų, o tikslinis tinklas siekia apie 8 000 kilometrų. Tai reiškia, kad didelė dalis ambicingos programos jau įgyvendinta, todėl kelių statybos „pyragas“ ilgainiui natūraliai mažėja ir tampa labiau priklausomas nuo pavienių projektų bei finansavimo ciklų.

    Keliai auga, rinka bręsta

    Nauji ruožai atveriami tiek magistralėse, tiek regioniniuose aplinkkeliuose, o valstybės užsakovas reguliariai skelbia konkursus ir pasirašo sutartis. Vis dėlto brandesnė rinka reiškia, kad vien naujų trasų statyba nebebus pagrindinis augimo variklis, ypač kai dalis tinklo jau sujungta ir lieka sudėtingesni, brangesni ar labiau urbanizuoti etapai.

    Infrastruktūros institucijos pabrėžia, kad darbo vis tiek netrūks, nes dalį esamų kelių teks plėsti dėl išaugusių srautų, o nemaža dalis infrastruktūros artėja prie amžiaus, kai reikalinga kapitalinė rekonstrukcija. Papildomą paklausą išlaiko ir savivaldybės, kurių žinioje yra didžioji dalis kelių, todėl remonto ir modernizavimo projektai tampa svarbia, nors dažnai mažesnės vertės, užsakymų dalimi.

    Rangovų atsakas – diversifikacija

    Didžiosios statybų bendrovės vis dažniau perskirsto pajėgumus į kitus segmentus, kad kompensuotų galimą kelių projektų sumažėjimą. Lenkijoje dalis kelių rangovų pastaraisiais metais aktyviau žengia į geležinkelių infrastruktūrą, energetikos projektus ir kitą inžinerinę statybą, kur investicijų ciklai nėra taip glaudžiai susieti su kelių tinklo plėtra.

    Vienas ryškesnių pokyčių krypčių – energetikos infrastruktūra, įskaitant tinklų plėtrą ir modernizavimą, taip pat naujų pramoninių objektų statybas. Didieji rinkos žaidėjai viešai sieja lūkesčius ir su dideliais valstybės projektais: jūrų uostų plėtra, gynybos infrastruktūra, branduolinės energetikos programa bei perdavimo tinklų stiprinimu.

    Vadovų žinutė: ruoštis laikotarpiui po kelių

    Rangovų vadovai atvirai pripažįsta, kad užsakovų struktūra ir kontraktų pobūdis keisis: mažės „klasikinių“ naujų kelių projektų dalis, o daugės rekonstrukcijų, plėtros etapų, energetikos ir kitų inžinerinių užsakymų. Tokia transformacija paprastai reikalauja kitokios kompetencijos, rizikų valdymo ir techninės bazės.

    „Suprantame, kad rinka bręsta, o užsakymų struktūra keisis. Mūsų tikslas – pasiruošti situacijai, kai užbaigus kelių statybos etapą portfelio spragą teks užpildyti kitų sričių projektais“, – sakė „Budimex“ vadovas Arturas Popko.

    „Ieškome veiksmingos veiklos diversifikacijos“, – teigė „Unibep“ vadovas Andrzejus Sterczyńskis.

    Rangovams tai tampa ne vien strateginiu pasirinkimu, o būtinybe: mažėjant naujų kelių apimtims, laimi tie, kurie geba stabiliai dirbti keliuose sektoriuose, subalansuoti viešojo ir privataus užsakovo projektus bei prisitaikyti prie skirtingų investicijų programų tempo.

  • Ukrainos atstatymas – proga Lenkijos verslui? Po URC Gdanske MĮV vis dar prašo garantijų

    Gdanske surengta Ukrainos atstatymo konferencija Ukraine Recovery Conference (URC) tapo vienu svarbiausių šių metų regiono verslo ir politikos susitikimų. Dalyviai pabrėžė, kad renginys organizacine ir turinio prasme buvo ypač sėkmingas, o diskusijose daug dėmesio skirta ne tik ekonomikai, bet ir saugumui bei gynybai.

    URC formatas tradiciškai orientuotas į tarptautinių partnerių įsipareigojimus ir konkrečius projektus, tačiau šiemet išryškėjo ir kita tema: ar mažos ir vidutinės įmonės iš tiesų gali realiai įsitraukti į Ukrainos atstatymą. Nors viešai kalbama apie didžiules galimybes, dalis verslo atstovų vis dar vertina rizikas kaip per dideles.

    Kas po URC pasikeitė?

    Konferencijoje akcentuota, kad Ukrainos atstatymo darbai bus ne vien statybos projektai, bet ir logistikos, energetikos, skaitmenizacijos, infrastruktūros, pramonės bei gynybos pramonės grandinių atnaujinimas. Tai atveria nišas tiek didelėms korporacijoms, tiek specializuotiems rangovams ar technologijų tiekėjams.

    Polsko ir Ukrainos prekybos bendruomenės atstovai pabrėžė, kad URC turinio kokybė išsiskyrė įtrauktu saugumo ir gynybos komponentu, kuris tapo neatsiejamas nuo bet kokių investicinių planų. Taip pat išskirtas analitinis „think-tankų“ forumas, kuriame ekspertai lygino rizikų vertinimus ir siūlė praktinius sprendimus.

    „Dalyvavau URC Berlyne ir Romoje, ir turiu pripažinti, kad ši konferencija buvo geriausia visais atžvilgiais: tiek turiniu, tiek organizavimu“, – sakė Lenkijos ir Ukrainos prekybos rūmų pirmasis viceprezidentas Dariuszas Szymczycha.

    Finansavimas auga, bet rizika išlieka

    Europos Komisija paskelbė apie naujus finansinius srautus Ukrainai, įskaitant paramą, susijusią su gynybiniais pajėgumais, pavyzdžiui, dronų gamyba ir technologijų plėtra. Verslui tai svarbus signalas, kad ES rems ne tik humanitarines ar socialines iniciatyvas, bet ir pramoninį pajėgumą bei tiekimo grandines.

    Vis dėlto savivaldai ir regioniniams projektams skirti instrumentai ne visur juda taip greitai, kaip tikėtasi. Konferencijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad dalis susitarimų dėl savivaldybių komponento vis dar buvo derinimo stadijoje, todėl projektų „vamzdynas“ regionuose gali vėluoti.

    Smulkus verslas laukia garantijų

    URC pasirengime dalyvavę rangovai ir paslaugų teikėjai pabrėžė, kad praktinių galimybių yra, tačiau MĮV labiausiai stabdo investicinė rizika. Jų vertinimu, proveržį lemtų aiškūs rizikos mažinimo mechanizmai: valstybinės ar ES garantijos, draudimas, finansinės priemonės, leidžiančios saugiau dirbti aukštos rizikos aplinkoje.

    Kita dalis verslo atstovų akcentuoja, kad smulkesnės įmonės dažnai geba greitai įgyvendinti projektus ir efektyviau valdyti biudžetus, tačiau be institucinės apsaugos investicijos tampa per jautrios saugumo, mokėjimų ir teisinio stabilumo neapibrėžtumui. Tai lemia, kad potencialas matomas, bet sprendimai atidedami.

    „Tikras lūžis mažoms ir vidutinėms įmonėms įvyks tada, kai plačiau atsiras riziką ribojantys mechanizmai, tokie kaip valstybinės ar ES garantijos“, – sakė BWS EXPO PLUS viceprezidentas Jakubas Czub.

    Kaip vienas iš praktinių žingsnių įvardyti ir Lenkijos vystymo banko Bank Gospodarstwa Krajowego susitarimai su Ukrainos finansų institucijomis. Skelbiama, kad bendradarbiavimas apims bendrus investicinius projektus, finansinių instrumentų vystymą ir paramą MĮV, kad į Ukrainos rinką galėtų žengti ne tik didieji žaidėjai.

    Tuo pat metu dalis projektų vis dažniau planuojami tarptautinių konsorciumų principu, kai kompetencijos sujungiamos tarp kelių šalių įmonių. Tokie modeliai leidžia paskirstyti riziką, lengviau pritraukti finansavimą ir sukurti patikimesnę tiekimo grandinę nuo inžinerijos iki technologijų diegimo.

  • „Statkraft“ ir Play pratęsė PPA Lenkijoje: iki 2037 metų tieks 290 GWh žalios energijos

    Ilgesnė sutartis ir didesni kiekiai

    Norvegijos valstybei priklausantis atsinaujinančios energijos gamintojas „Statkraft“ pranešė išplėtęs bendradarbiavimą su Lenkijos mobiliojo ryšio operatoriumi Play, pratęsdamas elektros pirkimo sutartį pagal PPA modelį. Susitarimas apima papildomus atsinaujinančios energijos kiekius ir ilgesnį tiekimo laikotarpį.

    Pasak bendrovių, ankstesnė 10 metų trukmės PPA sutartis pratęsta dar 3 metams. Taip pat numatyta, kad nuo 2027 metų sausio 1 dienos „Statkraft“ padidins Play parduodamos žalios elektros apimtį iki 51 GWh per metus.

    290 GWh iki 2037 metų

    Pagal išplėstą susitarimą iki 2037 metų pabaigos „Statkraft“ Play papildomai patieks 290 GWh žaliosios energijos. Tai reiškia, kad bendras pagal sutartį užfiksuotas kiekis, palyginti su anksčiau skelbtais įsipareigojimais, iš esmės išauga beveik dvigubai.

    Toks PPA formatas verslui paprastai leidžia ilgesniam laikui stabilizuoti elektros įsigijimo sąnaudas ir sumažinti kainų svyravimų riziką, ypač kai rinkoje daug neapibrėžtumo. Telekomunikacijų sektoriui, kur tinklų veikla reikalauja nuolatinio energijos vartojimo, tai tampa svarbiu finansinio planavimo elementu.

    Saulė ir vėjas viename krepšelyje

    Iki šiol sutarties tiekimo struktūroje buvo numatyta saulės elektrinių energija iš 36 MW galios fotovoltinės elektrinės, esančios Resko apylinkėse. Dabar šis miksas bus papildytas vėjo energija iš Korytnica 2 vėjo parko, esančio prie Korytnica ir Wierzbno savivaldybių ribos Mazovijos vaivadijoje.

    Skirtingų technologijų derinimas vienoje sutartyje paprastai padeda subalansuoti gamybos svyravimus: saulės generacija ryškesnė dieną ir šiltuoju sezonu, o vėjo gamyba gali būti stipresnė kitais periodais. Dėl to įmonėms lengviau diversifikuoti tiekimo portfelį ir valdyti rinkos bei gamybos rizikas.

    „Derindami skirtingas atsinaujinančių išteklių technologijas savo portfelyje, galime lanksčiau pritaikyti PPA sutartis prie klientų poreikių. Partnerystės išplėtimas suteiks Play ilgalaikį energijos kaštų prognozuojamumą ir padės įgyvendinti dekarbonizacijos tikslus“, – sakė „Statkraft“ atstovas Kornel Koronowski.

    Play atstovė Beata Zborowska pabrėžė, kad saulės ir vėjo energijos derinys didina bendrovės portfelio įvairovę, gerina atsparumą rinkos svyravimams ir leidžia efektyviau valdyti riziką. Anot jos, ilgalaikės tokio tipo sutartys taip pat skatina atsinaujinančių išteklių plėtrą ir prisideda prie platesnių klimato tikslų įgyvendinimo.

  • OSGE prašo valdžios paramos 14 SMR reaktoriams: siūlo kontraktus skirtumui, pirmas startas 2032 metais

    Parama mažiesiems reaktoriams

    Lenkijoje veikianti bendrovė OSGE kreipėsi į Energetikos ministeriją prašydama pradėti darbą dėl vadinamųjų kontraktų skirtumui 14 mažųjų modulinių reaktorių SMR projektui. Parama būtų taikoma GE Hitachi technologijos BWRX-300 blokams, planuojamiems trijose vietose.

    Pagal viešai skelbtą planą pirmasis BWRX-300 blokas turėtų pradėti veikti 2032 metais Vloclaveke, šalia „Orlen“ valdomos „Anwil“ gamyklos. Kitos numatomos vietos yra Stavy Monovskėje netoli Osvencimo ir Stalova Voloje.

    Kaip veikia kontraktas skirtumui?

    Kontraktas skirtumui yra valstybės taikomas mechanizmas, skirtas sumažinti didelių energetikos projektų kainų riziką. Jis nustato orientacinę elektros kainą: jei rinkos kaina mažesnė, gamintojui kompensuojamas skirtumas, o jei didesnė, skirtumas grąžinamas paramą suteikiančiai pusei.

    Toks modelis Europoje plačiai siejamas su branduolinių ir atsinaujinančių išteklių projektais, nes padeda pritraukti finansavimą, kai investicijos didelės, o atsiperkamumas ilgas. OSGE atveju tai reikštų bandymą užsitikrinti stabilesnes pajamas dar iki galutinių investicinių sprendimų.

    Kaina, grafikas ir leidimai

    Anksčiau viešai buvo minima, kad siekiamas kontrakto lygis galėtų būti 115–135 eurai už megavatvalandę, o didėjant pastatomų blokų skaičiui kaina potencialiai mažėtų dėl masto efekto. Taip pat buvo nurodyta, kad vieno BWRX-300 bloko investicija gali siekti apie 2 000 000 000 eurų, tačiau galutinė suma priklausytų nuo projekto sąlygų ir įgyvendinimo sekos.

    OSGE teigia jau turinti pagrindinius sprendimus dėl planuojamų vienetų, o daliai vietų yra gauti aplinkosauginiai leidimai arba pateikti prašymai jiems gauti. Plėtojant projektą, papildomai svarbūs būtų tinklo prijungimo sprendimai ir suderinamumas su Europos Komisijos valstybės pagalbos taisyklėmis.

    „Kontraktas skirtumui 14 vienetų leistų mums pradėti BWRX-300 reaktorių parko statybą Lenkijoje ir mažinti kaštus per standartizaciją bei masto efektą“, – sakė OSGE vadovas Rafalas Kasprovas.

    OSGE yra „Orlen“ ir su „Synthos“ susijusių interesų valdoma įmonė, kuri Lenkijoje vysto SMR programą. Bendrovė yra deklaravusi platesnę ambiciją šalyje pastatyti iki 26 BWRX-300 reaktorių, o dalis planų siejama su pramonės objektų elektros poreikiu ir energetinio saugumo stiprinimu.

  • Lenkija vis labiau priklausoma nuo JAV SGD: tiekimų rekordas slepia netikėtą riziką uostui

    Į Svinouiscės SGD terminalą atplaukęs metanovežis „Amberjack LNG“ tapo simboline riba: tai buvo 450-oji suskystintų gamtinių dujų (SGD) siunta terminalo istorijoje ir 40-oji, kartu paskutinė, pirmąjį pusmetį. Terminalas dirba beveik visu pajėgumu, o vidutiniškai vienas krovinys priimamas maždaug kas 4,5 dienos.

    Tokie srautai rodo, kad per metus būtų galima pasiekti apie 80 SGD krovinių, tačiau skaičius ne visada reiškia tą patį dujų kiekį. Didžiausias pokytis slypi kilmėje ir laivų dydžiuose, todėl faktinis į terminalą atgabenamų dujų kiekis gali mažėti net ir išlaikant panašų atplaukimų tempą.

    JAV SGD dalis tapo dominuojanti

    Pastaraisiais mėnesiais Lenkijos SGD importo struktūroje ryškiai išaugo JAV vaidmuo. Antrąjį šių metų ketvirtį beveik visas į Svinouiscę atgabentas SGD kiekis atplaukė iš JAV, o krovinių iš Kataro išvis nebuvo.

    Tokia situacija susiformavo po įtampos Persijos įlankoje, kai dėl saugumo rizikų ir tiekimo grandinių trikdžių Kataro kryptis faktiškai sustojo. Kataro tiekėjai rėmėsi force majeure aplinkybėmis, o paskutinis laivas su Kataro dujomis terminale buvo priimtas kovo 24 dieną.

    Europos mastu JAV SGD dalis pastaraisiais metais nuosekliai augo, tačiau Lenkijos atvejis išsiskiria ypač dideliu koncentracijos lygiu. Energetinio saugumo požiūriu tai nėra klasikinė priklausomybė, kai tiekimas naudojamas kaip politinis spaudimas, bet vienos krypties dominavimas didina kitokio pobūdžio rizikas.

    Netikėta grėsmė: Meksikos įlankos uraganai

    Didžioji dalis JAV SGD eksporto terminalų įsikūrę Meksikos įlankos pakrantėje, kuri yra uraganų ir tropinių audrų zona. Tokie reiškiniai gali sutrikdyti terminalų veiklą, laivybą ir net laikinai sumažinti SGD gavybą bei pakrovimą.

    Remiantis JAV energetikos sektoriaus istoriniais duomenimis, audrų sukelti trikdžiai gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, o infrastruktūros pažeidimų atveju ir ilgiau. Tai reiškia, kad net ir nesant politinių sprendimų ar rinkos konfliktų, vien gamtiniai veiksniai gali laikinai apriboti tiekimą į Europą.

    Prie to prisideda ir komercinė rizika, kai dalis tiekėjų, siekdami didesnio pelningumo, gali koreguoti pristatymų grafikus ar nukreipti krovinius į kitus rinkos taškus. Tokie atvejai paprastai sprendžiami sutartimis ir arbitražu, tačiau trumpuoju laikotarpiu jie taip pat gali paveikti faktinius srautus.

    Krovinių skaičius panašus, dujų kiekis gali mažėti

    Vienas iš mažiau akivaizdžių veiksnių yra laivų talpa pagal tiekimo kryptį. Atlantinei krypčiai dažnai naudojami mažesni metanovežiai, kurie paprastai gabena apie 155 000–180 000 kubinių metrų SGD.

    Po regazifikacijos tai atitinka maždaug iki 91 000 000–106 000 000 kubinių metrų gamtinių dujų. Tuo metu iš Kataro dažnai plaukia didesnės Q-Flex klasės transporto priemonės, galinčios atgabenti apie 206 000–216 000 kubinių metrų SGD, arba maždaug 121 000 000–127 000 000 kubinių metrų dujų po regazifikacijos.

    Dėl šio skirtumo gali susidaryti situacija, kai terminalas priima panašų krovinių skaičių kaip ir pernai, tačiau bendra dujų apimtis mažėja. Jei Kataro tiekimai neatsinaujins, vien krovinių skaičiaus sulyginimo gali nepakakti, kad bendras metinis dujų kiekis pasiektų ankstesnį lygį.

    Kol Persijos įlankoje išlieka įtampa, o logistikos grandinės veikia su papildomomis saugumo sąnaudomis, Lenkijai teks balansuoti tarp patikimo tiekimo užsitikrinimo ir rizikos, kuri atsiranda, kai didžioji dalis SGD priklauso nuo vieno regiono ir vienos gamtinėms stichijoms jautrios infrastruktūros zonos.

  • PSO Europa ragina karščio bangas laikyti sveikatos krize: kodėl ligoninės jau perkrautos

    PSO Europa ragina karščio bangas laikyti sveikatos krize: kodėl ligoninės jau perkrautos

    Europą apėmus karščio bangai, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono vadovas Hansas Kluge paragino vyriausybes ekstremalų karštį pripažinti sveikatos krize ir veikti dar prieš temperatūrai pasiekiant piką. Pasak jo, vien tik perspėjimų nepakanka, jei sveikatos sistema nėra pasirengusi staigiam pacientų srautui.

    Pastarosiomis dienomis kai kuriose Europos vietose fiksuota daugiau nei 40 laipsnių karščio, o skubios pagalbos tarnybos praneša apie išaugusį iškvietimų skaičių. Ligoninės priima daugiau pacientų dėl šilumos smūgio, dehidratacijos ir kitų su karščiu susijusių būklių, o didžiausia rizika tenka vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis.

    „Pripažinkite ekstremalų karštį sveikatos krize ir veikite dar prieš temperatūrai pasiekiant piką“, – sakė Hansas Kluge.

    PSO Europos regiono vadovas pabrėžė, kad pasirengimas turi būti praktinis ir operatyvus. Tai apima lovų atlaisvinimą, didelės rizikos pacientų apsaugą, patikimą patalpų vėsinimą, atsarginių elektros šaltinių patikrą ir papildomą paramą sveikatos priežiūros darbuotojams, kuriems karščio metu tenka didesnis krūvis.

    Karštis jau daro apčiuopiamą spaudimą sveikatos paslaugoms keliose šalyse. Prancūzijoje skubios pagalbos skyriai fiksavo kelis kartus išaugusį pacientų skaičių dėl karščio sukeltų sutrikimų, įskaitant šilumos smūgį, dehidrataciją ir natrio kiekio sumažėjimą kraujyje.

    Jungtinėje Karalystėje Londono greitosios medicinos pagalbos tarnyba pranešė, kad ekstremalus karštis prisidėjo prie rekordinės apkrovos, kai per vieną dieną teko reaguoti į 8 869 skubius iškvietimus. Dalis Nacionalinės sveikatos tarnybos ligoninių taip pat skelbė kritines situacijas, kai vėsinimo sutrikimai paveikė medicinos įrangos darbą, operacines ir palatas.

    Ekspertai pabrėžia, kad dažnėjančios ir intensyvėjančios karščio bangos Europoje tampa nebe išimtimi, o vis labiau prognozuojama vasarų realybe. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama karščio veiksmų planams, ankstyvo perspėjimo sistemoms, miestų vėsinimo sprendimams ir sveikatos sektoriaus atsparumui, kad karštis nevirstų masiniu sveikatos sutrikimų ir mirčių šuoliu.

  • Lenkijoje paskirstyta beveik 440 mln. eurų kogeneracijos premijų: laimėjo PGE, „Tauron“ ir „Kogeneracja“

    Lenkijos Energetikos reguliavimo tarnyba (URE) pranešė, kad birželio 22–24 dienomis surengtoje aukcione dėl kogeneracijos premijos laimėtojais tapo PGE Energia Ciepła, „Tauron Wytwarzanie“ ir Zespół Elektrociepłowni Wrocławskich Kogeneracja.

    Tai buvo trečiasis šiais metais aukcionas, skirtas naujiems ir modernizuotiems didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiams. Pagal URE skelbiamus duomenis, aukcionas apėmė paramą laikotarpiui nuo 2029 iki 2044 metų.

    URE nurodo, kad laimėjusių dalyvių pasiūlymuose įrašytas premijos dydis siekė 210–220 zlotų už megavatvalandę, tai yra maždaug 49–51 euras už megavatvalandę. Konkreti išmoka priklausys nuo faktiškai pagamintos, į tinklą patiektos ir parduotos elektros energijos apimties.

    Pagal pateiktą aukciono suvestinę, numatomas bendras iš didelio naudingumo kogeneracijos pagamintos elektros kiekis 2029–2044 metais viršija 8 830 482,5 megavatvalandės. Šiam kiekiui priskirta bendra premijų vertė siekia apie 1 869 648 920 zlotų, tai yra maždaug 440 mln. eurų.

    Kogeneracijos premija yra priedas prie pajamų už elektros energiją, pagamintą kartu su šiluma didelio naudingumo kogeneracijos režimu. Tokia schema paprastai taikoma siekiant užtikrinti investicijų atsiperkamumą ir skatinti efektyvesnę energijos gamybą, ypač šilumos ūkyje ir pramonėje.

    URE primena, kad maksimali paramos trukmė premijos forma gali siekti 15 metų. Ji skaičiuojama nuo pirmos dienos, kai po aukciono sprendimo įrenginys pradeda gaminti, į tinklą tiekti ir parduoti elektrą jau turėdamas reikiamą leidimą ar atnaujintą gamybos licenciją.