CP v2

Blog

  • „Universal Quantum“ pritraukė apie 93 mln. eurų: siekia milijonų kubitų kvantinių kompiuterių proveržio

    „Universal Quantum“ pritraukė apie 93 mln. eurų: siekia milijonų kubitų kvantinių kompiuterių proveržio

    Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi kvantinių technologijų bendrovė „Universal Quantum“ pritraukė apie 93 mln. eurų A serijos investiciją ir teigia, kad tai didžiausias toks etapas JK registruotai kvantinių technologijų įmonei. Startuolis kilo iš Sasekso universiteto ir nuo 2018 metų kuria didelio masto kvantinių kompiuterių sistemas, skirtas praktiniam naudojimui.

    Skirtingai nei dalis rinkos žaidėjų, kurie koncentruojasi į kvantinę programinę įrangą ar trumpalaikius laboratorinius pasiekimus, „Universal Quantum“ akcentuoja mastelio problemą. Įmonė siekia spręsti vieną svarbiausių kliūčių sektoriuje: kaip ekonomiškai ir patikimai sukurti klaidoms atsparius kvantinius kompiuterius su milijonais klaidų korekcija apsaugotų kubitų.

    Pasak bendrovės, naujas finansavimas bus skirtas tarptautinei plėtrai ir technologijos komercinimui, ypač JAV, Japonijoje bei Vokietijoje, kur įmonė turi centrą Hamburge. Kvantinių technologijų rinka pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau kapitalo, nes valstybės ir verslas ją vertina kaip strateginę sritį, galinčią pakeisti skaičiavimų galimybes logistikoje, medžiagotyroje ar farmacijos tyrimuose.

    Pagrindinis „Universal Quantum“ techninis sprendimas yra integruotas kvantinio apdorojimo modulis iQPU, paremtas spąstais laikomų jonų technologija. Bendrovė pabrėžia, kad lustas projektuojamas orientuojantis į gamybos pritaikomumą, o jo gamyba planuojama standartinėse 200 milimetrų komercinėse linijose, kas teoriškai palengvina pramoninį mastelio didinimą.

    Įmonė taip pat išskiria architektūrinį pasirinkimą atsisakyti sudėtingų lazerinių valdymo sistemų ir naudoti mikrobanginį valdymą, siekiant sumažinti optinę infrastruktūrą. Modulinei plėtrai ji kuria sujungimo technologiją UQConnect, kuri turėtų leisti jungti kelis modulius į didesnes sistemas, o tai svarbu keliant tikslą pereiti nuo demonstracinių įrenginių prie realiai naudingų, klaidoms atsparių kvantinių skaičiavimų.

    Kur bus pritaikyta technologija?

    „Universal Quantum“ teigia taikanti pilno sprendimo strategiją, apimančią ne tik aparatinę įrangą, bet ir valdymo programinę įrangą, kvantinių grandinių optimizavimą bei klaidų korekcijos metodus. Tokia kryptis atitinka bendrą rinkos tendenciją: investuotojai vis dažniau ieško komandų, kurios geba suvaldyti kelių sluoksnių inžinerinius iššūkius ir pasiūlyti aiškų kelią į komercines taikymo sritis.

    Praktiniai tikslai dažniausiai siejami su sudėtingomis optimizavimo užduotimis, medžiagų modeliavimo problemomis ir naujų cheminių junginių paieška. Vis dėlto sektoriuje sutariama, kad reikšminga ekonominė grąža labiausiai tikėtina tada, kai pasiekiamas didelis klaidoms atsparių kubitų skaičius, todėl lenktynės vyksta ne tik dėl kubitų kiekio, bet ir dėl patikimumo.

    Investuotojai ir tarptautinis fonas

    Bendrovė nurodė, kad investicijoje dalyvavo geografiškai įvairūs fondai ir strateginiai investuotojai, o tai atspindi didėjantį valstybių ir institucijų susidomėjimą kvantine infrastruktūra. Pastaruoju metu Europoje ryškėja kryptis stiprinti kvantinių technologijų grandinę nuo tyrimų iki gamybos, todėl tokio dydžio sandoriai tampa svarbūs ir politiniame, ir industriniame kontekste.

    „Universal Quantum“ taip pat yra laimėjusi reikšmingų užsakymų Vokietijoje, o bendradarbiavimas su pramonės įmonėmis rodo siekį technologiją pririšti prie konkrečių inžinerinių uždavinių. Kvantinių kompiuterių sektoriuje tai laikoma vienu esminių žingsnių, nes vien laboratorinis pranašumas dar nereiškia greito pritaikymo realiose verslo grandinėse.

    „Mūsų pažanga rodo partnerių tikėjimą, kad siūlome vieną patikimiausių kelių į kvantinę kompiuteriją dideliu mastu“, – sakė „Universal Quantum“ vadovas ir vienas įkūrėjų Sebastianas Weidtas.

    Įmonės būstinė yra Heivordso Hite, Sasekse, o ne tradiciniuose JK technologijų klasteriuose. Toks pasirinkimas pabrėžia, kad kvantinių technologijų ekosistema plečiasi už įprastų centrų ribų, o talentų ir kapitalo pritraukimas vis labiau priklauso nuo aiškios technologinės krypties bei gebėjimo įrodyti mastelio didinimo planą.

  • JK ir Vokietija kuria pramonės technologijų koridorių: DI ir kvantams skirs 20 mln. eurų

    JK ir Vokietija kuria pramonės technologijų koridorių: DI ir kvantams skirs 20 mln. eurų

    Jungtinė Karalystė ir Vokietija pradeda naują pramonės technologijų koridorių, kuriuo siekiama paspartinti DI ir kitų pažangių technologijų diegimą, didinti produktyvumą ir pritraukti investicijų. Iniciatyva pristatyta Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui lankantis Berlyne.

    Abi šalys tikisi, kad koridorius paskatins daugiau partnerystių tarp įmonių abipus Šiaurės jūros, o kartu padės kurti gerai apmokamas darbo vietas ir greičiau komercializuoti inovacijas. Akcentuojama, kad tai bus tiltas tarp sparčiai augančių technologijų bendrovių, stambios pramonės ir kapitalo.

    Tarp pirmųjų konkrečių planų minimas Miunchene įsikūrusios robotikos tyrimų įmonės „MicroAGI“ plėtimasis Londone. Skelbiama, kad tai turėtų sukurti 180 naujų, aukštos kvalifikacijos darbo vietų ir sustiprinti bendrovės tyrimų bei produktų vystymo pajėgumus.

    Dar vienas pavyzdys yra energetikos bendrovė „Proxima Fusion“, plečianti veiklą Culhamo mokslo ir inovacijų klasteryje. Nurodoma, kad iki 2028 metų darbuotojų skaičius šiame padalinyje galėtų išaugti net keturis kartus, jei bus įgyvendinti numatyti projektai.

    Iniciatyva siejama su vadinamąja Kensingtono sutartimi, apibrėžiančia dvišalį bendradarbiavimą ir platesnę ekonominę partnerystę. Pranešama, kad ją remia ir didelės Vokietijos pramonės grupės, tarp jų Allianz, Bosch, RWE ir Siemens.

    Šalių susitarimu numatoma ir bendra apie 20 mln. eurų vertės finansavimo priemonė kvantinių technologijų moksliniams tyrimams paspartinti. Kvantinės technologijos vis dažniau laikomos strategine sritimi, kuri gali turėti reikšmingą poveikį kibernetiniam saugumui, medžiagų mokslui ir skaičiavimų našumui.

    „Kartu su Jungtine Karalyste kuriame tvirtą starto aikštelę DI įmonėms, kad jos galėtų augti tarptautiniu mastu“, – sakė Vokietijos federalinis skaitmeninės transformacijos ir valdžios modernizavimo ministras Karstenas Wildbergeris.

    „Culhamas telkia vieną stipriausių sintezės inžinerijos kompetencijų pasaulyje, todėl komandos plėtra atspindi mūsų ilgalaikį įsipareigojimą Jungtinei Karalystei“, – sakė „Proxima Fusion“ bendraįkūrėjas ir vadovas Francesco Sciortino.

    Prie praktinių žingsnių prisideda ir Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi DI programinės įrangos bendrovė „Quantexa“, pranešusi apie ketinimą Vokietijoje kurti suverenų padalinį. Jis būtų skirtas technologijų diegimui ir sprendimų pritaikymui abiejose rinkose, ypač srityse, kur svarbus duomenų valdymas ir reguliacinė atitiktis.

    Fone išlieka ir platesni Jungtinės Karalystės planai kvantinių kompiuterių srityje: šalis anksčiau skelbė siekianti iki 2030-ųjų pradžios sukurti didelio masto kvantinius kompiuterius savo teritorijoje. Tuo pat metu Vokietija išlieka vienu svarbiausių Jungtinės Karalystės prekybos partnerių, o tai suteikia papildomą ekonominį pagrindą technologiniam suartėjimui.

  • Startuolis TODAY pritraukė 2,8 mln. eurų: DI platforma žada palengvinti finansų konsultantų darbą

    Startuolis TODAY pritraukė 2,8 mln. eurų: DI platforma žada palengvinti finansų konsultantų darbą

    Vokietijos rinkoje veikiantis startuolis TODAY, kuriantis DI paremtą darbo platformą finansų ir draudimo konsultantams, pritraukė 2,8 mln. eurų pradinio etapo investicijų. Finansavimo etapui kartu vadovavo fondai High-Tech Gründerfonds ir Insurtech Gateway, prisidėjo ir keli rizikos kapitalo fondai bei verslo angelai.

    Bendrovę 2024 metais įkūrė Michaelis Gackstatteris ir Artemas Demchenkovas. TODAY kuria vadinamąją pardavimų operacinę sistemą konsultantams, dirbantiems bankuose, draudimo bendrovėse ir brokerių įmonėse, kai didėja spaudimas dirbti efektyviau ir laikytis griežtų atitikties reikalavimų.

    Įmonė taikosi į segmentą, kuriame konsultantai vis dažniau susiduria su administracinių užduočių pertekliumi, o esami įrankiai ne visada padeda greitai ir saugiai pritaikyti DI kasdieniame darbe. Tokiose srityse kaip draudimas ir investicijos svarbūs ir duomenų apsaugos, ir pokalbių fiksavimo, ir dokumentavimo standartai, todėl rinkoje ieškoma praktiškų, atitiktį užtikrinančių sprendimų.

    TODAY teigia, kad jų platforma naudoja DI agentus darbui prieš susitikimus, jų metu ir po jų. Sistema gali transkribuoti pokalbius su klientais, automatizuoti dalį užkulisinio darbo, padėti įvertinti pardavimų praktiką ir apdoroti įeinančius skambučius, kad konsultantai daugiau laiko skirtų klientams.

    Pasak TODAY, platformą naudojantys konsultantai vidutiniškai sutaupo apie 5 valandas per savaitę, o pajamos gali augti iki 10 proc. Bendrovė taip pat tikina, kad sprendimas leidžia reikšmingai padidinti iš klientų pokalbių surenkamų įžvalgų apimtį, kas vėliau pritaikoma rengiant pasiūlymus ir tolesnius veiksmus.

    Šiuo metu, bendrovės duomenimis, platformą naudoja daugiau kaip 3 500 konsultantų DACH regione, apimančiame Vokietiją, Austriją ir Šveicariją. Tarp klientų minimi tiek didesni rinkos dalyviai, tiek nepriklausomi brokeriai, kuriems ypač aktualu greitai standartizuoti procesus.

    „Kol DI perbraižo finansų konsultavimo taisykles, mes plečiame žmogiškąjį ryšį. Mūsų agentai perima administracinį darbą, kad konsultantai galėtų daugiau laiko skirti klientams“, – sakė TODAY bendraįkūrėjas ir vadovas Michaelis Gackstatteris.

    Gautos lėšos bus skirtos plėtrai DACH regione ir platformos funkcijų išplėtimui, apimant daugiau tiek kliento aptarnavimo, tiek vidinių procesų. Bendrovė siekia, kad sprendimas apimtų platesnį konsultantų darbo ciklą, nuo pasirengimo susitikimams iki dokumentavimo ir tolesnių veiksmų planavimo.

  • „TrueLayer“ pritraukė 24 mln. eurų ir plečia atvirojo bankininkystės mokėjimus Italijoje

    „TrueLayer“ pritraukė 24 mln. eurų ir plečia atvirojo bankininkystės mokėjimus Italijoje

    Investicija ir Italijos planai

    Jungtinės Karalystės mokėjimų technologijų bendrovė „TrueLayer“ pranešė pritraukusi apie 24 mln. eurų investiciją ir ketinanti stiprinti pozicijas Italijoje. Finansavimo raundui vadovavo Italijos valstybės remiamas investuotojas CDP Venture Capital, prisijungė ir naujų bei esamų investuotojų.

    Bendrovė, kuri siekia mažinti kortelinių atsiskaitymų dominavimą, investiciją pristato kaip dar vieną žingsnį plečiant mokėjimų infrastruktūrą Europoje. „TrueLayer“ anksčiau yra sulaukusi investuotojų, tarp jų – „Stripe“ ir „Tiger Global“.

    Kas yra pay by bank?

    „TrueLayer“ sprendimai remiasi atvirojo bankininkystės principais ir leidžia vykdyti vadinamuosius sąskaita į sąskaitą mokėjimus, dažnai įvardijamus kaip pay by bank. Tokie atsiskaitymai suteikia galimybę pirkėjui pervesti lėšas tiesiai iš banko sąskaitos, apeinant dalį kortelių schemų ir tarpininkų grandinės.

    Rinkoje ši kryptis vertinama kaip alternatyva tradiciniams atsiskaitymams, ypač elektroninėje prekyboje, kur svarbūs mokesčiai, patvirtinimo greitis ir mokėjimų patikimumas. Įmonės dažnai siekia mažinti kaštus ir priklausomybę nuo tarptautinių kortelių tinklų, tokių kaip „Visa“ ir „Mastercard“.

    Komanda Milane ir samdos tikslai

    „TrueLayer“ įkurta 2016 metais Londone – ją įsteigė italai Francesco Simoneschi ir Luca Martinetti, išsikeldami tikslą kurti modernų mokėjimų tinklą Europai. Bendrovė nurodo, kad Italijoje jau dirba apie ketvirtadalis jos darbuotojų, maždaug 70 žmonių.

    Milanas įvardijamas kaip vienas pagrindinių inžinerinių centrų, o pritrauktos lėšos bus naudojamos tolesnei plėtrai šalyje. Įmonė taip pat teigia planuojanti tęsti samdą Italijoje iki 2027 metų.

    „Pradėjome „TrueLayer“ nuo paprasto įsitikinimo: Europa nusipelno Europoje sukurtos mokėjimų infrastruktūros. Tai, kad Italija paremia šį tikėjimą, mums daug reiškia asmeniškai, ypač mūsų komandai Milane, kuri kasdien kuria Europos mokėjimų ateitį“, – sakė „TrueLayer“ bendraįkūrėjas ir vadovas Francesco Simoneschi.

  • Bezdonių darželinukų pirmas kartas be tėvų: ką Šakalinio parke patyrė mažieji keliautojai?

    Bezdonių darželinukų pirmas kartas be tėvų: ką Šakalinio parke patyrė mažieji keliautojai?

    Bezdonių Julijaus Slovackio gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus vaikai leidosi į išvyką į Šakalinio parką, o daliai jų tai tapo tikru nuotykiu dar prieš atvykstant. Daugelis pirmą kartą važiavo mokykliniu autobusu be tėvų, todėl kelionę lydėjo jaudulys, smalsumas ir naujas savarankiškumo jausmas.

    Atvykę į parką vaikai tyrinėjo rudenėjančią gamtą ir keliavo interaktyviu pasakų taku. Mažieji susidomėję apžiūrinėjo medines skulptūras, bandė atpažinti personažus ir spėliojo, iš kokių istorijų jie atkeliavę.

    Didžiausio dėmesio sulaukė vaikams gerai pažįstami motyvai, tokie kaip Jonuko ir Grytutės namelis ar Raudonkepuraitės pasakos siužetai. Tokie objektai padėjo natūraliai įtraukti vaikus į pokalbį, skatino pasakoti, klausti ir dalintis tuo, ką jie prisimena iš girdėtų pasakų.

    Išvykoje netrūko žaidimų, judrių veiklų ir laiko gryname ore, o pramoga organiškai virto mokymusi per patirtį. Stebėdami aplinką vaikai mokėsi lyginti, pastebėti detales, įvardyti emocijas ir susitarti tarpusavyje, kas stiprina socialinius įgūdžius.

    Pedagogų teigimu, tokios išvykos turi aiškią ugdomąją vertę: jos lavina pastabumą, atmintį, vaizduotę ir kalbą, plečia žodyną, o kartu ugdo atsakomybę bei saugaus elgesio įgūdžius už darželio ribų. Į darželį mažieji grįžo kiek pavargę, bet kupini įspūdžių ir bendrų prisiminimų.

    Janina Girdzijevska, Vilniaus r. Bezdonių Julijaus Slovackio gimnazijos Bezdonių ikimokyklinio ugdymo skyriaus mokytoja

  • Vilniaus rajone išrinkti NVO tarybos atstovai: kas jie ir ką spręs artimiausiu metu

    Vilniaus rajone išrinkti NVO tarybos atstovai: kas jie ir ką spręs artimiausiu metu

    2026 metais spalio 7 dieną įvyko Vilniaus rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos atstovų rinkimai. Jų metu NVO bendruomenė delegavo savo atstovus į patariamąją tarybą, kuri padeda savivaldybei formuojant sprendimus, susijusius su pilietiniu sektoriumi.

    Rinkimuose išrinkti trys NVO atstovai: Erikas Lukas Dvilevičius iš VšĮ „Ne imti, bet duoti“, Tomas Balevičius iš asociacijos „Vaidotų bendruomenė“ ir Stanislavas Bajurinas iš Lietuvos etnosporto komiteto. Šie nariai savivaldybės lygmeniu atstovaus organizacijų poreikiams ir siūlymams.

    NVO tarybos vaidmuo paprastai siejamas su nuolatinio dialogo tarp savivaldybės ir organizacijų užtikrinimu, dalyvavimu svarstant NVO finansavimo prioritetus bei bendruomeninių iniciatyvų stiprinimu. Tokios tarybos taip pat prisideda prie skaidresnių sprendimų, kai kalbama apie projektų atranką, partnerystes ir įtraukimą į viešųjų paslaugų kūrimą.

    „Išrinkti atstovai prisidės prie NVO sektoriaus interesų atstovavimo ir konstruktyvaus bendradarbiavimo su Vilniaus rajono savivaldybe“, – teigiama savivaldybės pranešime.

    Pranešama, kad visą Vilniaus rajono savivaldybės NVO tarybos sudėtį planuojama teikti tvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybai lapkričio mėnesį vyksiančiame posėdyje. Po patvirtinimo taryba paprastai pradeda darbą nustatydama darbotvarkės prioritetus ir bendradarbiavimo tvarką.

    Pastaraisiais metais savivaldybėms NVO partnerystė tampa vis svarbesnė sprendžiant socialines, švietimo, kultūros ir bendruomenių telkimo užduotis. Dėl to NVO tarybų sudėties atnaujinimas dažnai vertinamas kaip praktinis žingsnis stiprinant gyventojų įtraukimą ir atliepiant vietos bendruomenių poreikius.

  • Vilniaus rajono taryba renkasi į posėdį: aišku, kur rasti darbotvarkę ir transliaciją

    Vilniaus rajono taryba renkasi į posėdį: aišku, kur rasti darbotvarkę ir transliaciją

    Vilniaus rajono savivaldybė paskelbė spalio 16 dieną vyksiančio Tarybos posėdžio darbotvarkę. Posėdis numatytas 10.00 valandą, o gyventojai kviečiami sekti sprendimus ir svarstymus viešai.

    Darbotvarkę savivaldybė pateikia dviem formatais, kad dokumentą būtų patogu peržiūrėti ir atsisiųsti. Savivaldybė taip pat primena, kad su sprendimų projektų medžiaga galima susipažinti valstybės teisės aktų informacinėse sistemose.

    Prieš posėdžius skelbiamos darbotvarkės ir sprendimų projektai yra svarbūs gyventojams, nes leidžia iš anksto įvertinti planuojamus klausimus ir jų galimą poveikį. Tokia praktika siejama su savivaldos skaidrumu ir gyventojų įtraukimu į sprendimų priėmimą.

    Posėdį bus galima stebėti tiesiogiai internetu, realiuoju laiku. Savivaldybė nurodo, kad transliacija bus pasiekiama „Youtube“ ir „Facebook“ platformose.

    Gyventojams, norintiems geriau suprasti posėdyje svarstomus klausimus, rekomenduojama prieš transliaciją peržiūrėti darbotvarkę ir sprendimų projektus. Tai padeda lengviau sekti diskusijas, atpažinti svarstomus pakeitimus ir įvertinti galutinius balsavimo rezultatus.

  • Vilniaus rajone griežtina kontrolę: kameros fiksuoja, kur paliekamos atliekos ir kas jas veža

    Vilniaus rajone griežtina kontrolę: kameros fiksuoja, kur paliekamos atliekos ir kas jas veža

    Kur dėti stambias atliekas

    Kur mesti seną sofą, čiužinį, statybines atliekas, padangas ar nebereikalingą buitinę techniką? Vilniaus rajono gyventojams siūloma kelių rūšių sprendimai, kad atliekos neliktų prie bendro naudojimo konteinerių ir neapkrautų aplinkos.

    Savivaldybė primena, kad mišrių atliekų konteineriai skirti tik tam tikroms atliekoms, o stambiosios, pavojingosios, elektronikos, žaliosios ar asbesto turinčios atliekos turi keliauti į specialias surinkimo vietas arba būti paimamos organizuotu surinkimu.

    „Mums svarbu, kad gyventojui būtų kuo paprasčiau pasirinkti tinkamą atliekų tvarkymo būdą, tačiau kartu turime užtikrinti, kad prie konteinerių nebūtų paliekamos netinkamos atliekos“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Vilniaus rajone veikia trys didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės: Grikienių kaime, Pakryžės kaime ir Vėliučionių kaime. Pakryžės aikštelėje papildomai priimamos žaliosios atliekos, o gyventojai gali naudotis ir kitomis Vilniaus apskrityje veikiančiomis aikštelėmis.

    Du kartus per metus savivaldybės administracija organizuoja nemokamą stambiųjų ir pavojingųjų atliekų išvežimą. Taip pat sudaryta galimybė nemokamai priduoti asbesto atliekas, veikia tekstilės surinkimas, o maisto atliekoms gyventojams dalijami maišeliai, skatinant rūšiavimą.

    Prie konteinerių paliekama per daug

    Nors infrastruktūra plečiama, komunalinių įmonių darbuotojai vis dar randa prie konteinerių paliekamus baldus, kilimus, remonto ir statybų likučius, elektros ir elektronikos įrangą, padangas bei žaliąsias atliekas. Dalis tokių atliekų, pasak savivaldybės, atsiduria net ir pačiuose mišrių atliekų konteineriuose.

    Probleminės vietos dažniau fiksuojamos prie daugiabučių, sodų bendrijose ir kapinių prieigose, kur srautai didesni, o neteisėtas atliekų palikimas greitai sukuria nuolatinį židinį. Komunalininkams tai reiškia papildomus reisus, daugiau darbo valandų ir didesnes sistemos sąnaudas.

    „Kai atliekos paliekamos ne tam skirtose vietose, komunalinėms įmonėms tenka papildomai važiuoti, skirti darbuotojų ir technikos, o tai reiškia papildomas sąnaudas“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Pavel Jakubovskij.

    Kameros ir baudos: ką fiksuoja kontrolė

    Netinkamą atliekų išmetimą prižiūri savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius. Savivaldybės duomenimis, nuo metų pradžios užfiksuotas 291 atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimas, pradėti 242 tyrimai, o pagal Administracinių nusižengimų kodekso 367 straipsnį surašyta 80 protokolų.

    Didžioji dalis pažeidimų nustatoma vaizdo stebėjimo kameromis, kurios šiuo metu įrengtos 18 atliekų surinkimo aikštelių. Pasak savivaldybės, vaizdo medžiaga leidžia identifikuoti transporto priemones ir jų valstybinius numerius, o tai pagreitina pažeidėjų nustatymą.

    „Ten, kur įrengtos kameros, pažeidimų mažėja, o aikštelės tampa tvarkingesnės. Tai svarbi kontrolės priemonė, padedanti užtikrinti, kad netinkamas atliekų palikimas neliktų nepastebėtas“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus patarėjas Kšištof Subatovič.

    Viešosios tvarkos skyriaus teigimu, nuo metų pradžios užfiksuota apie 250 transporto priemonių, siejamų su netinkamu atliekų išmetimu. Daugiausia pažeidėjų sudaro fiziniai asmenys, tačiau nustatoma atvejų ir tarp juridinių asmenų.

    Prevencijai probleminėse vietose statomi informaciniai ženklai, primenantys, kad atliekų palikimas šalia konteinerių yra draudžiamas, ir nurodantys, kur kreiptis dėl stambiųjų atliekų priduodimo. Savivaldybė taip pat informuoja gyventojus per sąskaitas, pranešimus ir viešinimą.

    „Savivaldybės pareiga yra sudaryti patogias sąlygas, bet kartu turime užtikrinti, kad pažeidimai nebūtų ignoruojami. Todėl plečiame vaizdo stebėjimą ir investuojame į prevenciją“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Savivaldybė skelbia planuojanti vaizdo stebėjimą plėsti iki maždaug 40 konteinerių aikštelių. Kartu svarstomas ir platesnis sprendimas dėl centralizuotos kamerų sistemos, kurią savivaldybė valdytų bendradarbiaudama su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu.

  • Zujūnuose skelbia pakartotinius seniūnaičio rinkimus: kada vyks apklausa ir iki kada siūlyti kandidatus

    Zujūnuose skelbia pakartotinius seniūnaičio rinkimus: kada vyks apklausa ir iki kada siūlyti kandidatus

    Vilniaus rajone skelbiami pakartotiniai Zujūnų seniūnijos Gineitiškių seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai. Savivaldybė informuoja, kad gyventojų apklausa vyks 2026 metais spalio 28 dieną nuo 14.00 iki 19.00 valandos.

    Apklausa numatyta Zujūnų seniūnijos administraciniame pastate Buivydiškių g. 3, Zujūnų mstl. Seniūnaitis seniūnaitijoje atstovauja gyventojų interesams ir padeda spręsti vietos bendruomenei aktualius kasdienius klausimus.

    Kandidatus į seniūnaitį kviečiami siūlyti Gineitiškių seniūnaitijos gyventojai ir seniūnaitijoje veiklą vykdančios bendruomeninės organizacijos. Kandidatūras reikia pateikti iki 2026 metais spalio 17 dienos, kreipiantis į Zujūnų seniūniją.

    Kandidatų sąrašą planuojama paskelbti Vilniaus rajono savivaldybės interneto svetainėje iki 2026 metais spalio 21 dienos. Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, ar kandidatas atitinka reikalavimus, kad vėliau nekiltų ginčų dėl teisės kandidatuoti.

    Teikiant kandidatūrą paprastai prašoma pateikti kandidato siūlymą laisva rašytine forma, rašytinį kandidato sutikimą kandidatuoti ir gyvenimo aprašymą. Jei kandidatą siūlo bendruomeninė organizacija, papildomai reikalingas patvirtintas susirinkimo protokolo kopijos dokumentas arba jo išrašas.

    Kandidatu į seniūnaitį gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas, kuris ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki rinkimų yra deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje siūloma jo kandidatūra. Šie kriterijai numatyti Vietos savivaldos įstatyme ir Rinkimų kodekse.

    Pakartotiniai rinkimai dažniausiai skelbiami tuomet, kai ankstesni rinkimai neįvyksta arba pritrūksta kandidatų, o pareigybė lieka neužimta. Tokiais atvejais savivaldybė siekia užtikrinti, kad seniūnaitija turėtų gyventojų atstovą ir būtų išlaikytas nuolatinis ryšys tarp bendruomenės ir seniūnijos.

  • Nočios g. 15A gyventojams svarbus sprendimas: keičiamas bendrojo naudojimo objektų administratorius

    Nočios g. 15A daugiabučio gyventojams pradedama procedūra dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo. Tokie sprendimai paprastai susiję su paslaugų kokybe, administravimo kaina, komunikacija su gyventojais ir darbų organizavimu.

    Administratoriaus funkcijos apima namo bendrojo naudojimo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų priežiūrą, gedimų šalinimo organizavimą, privalomų patikrų užsakymą, finansų apskaitą ir ataskaitų teikimą. Nuo administratoriaus darbo dažnai priklauso tiek kasdienė būklė, tiek ilgalaikiai sprendimai dėl remonto ar renovacijos.

    Gyventojams svarbu įvertinti, ar esamas administratorius laiku vykdo sutartinius įsipareigojimus, ar aiškiai pagrindžia išlaidas ir pateikia skaidrias ataskaitas. Praktikoje dažniausi ginčai kyla dėl darbų įkainių, rangovų parinkimo, reakcijos į avarijas bei komunikacijos, kai informacija apie planuojamus darbus pasiekia per vėlai.

    Keičiant administratorių paprastai nustatomas sprendimo priėmimo ir įforminimo procesas, į kurį įeina gyventojų informavimas, balsavimas ir sprendimo fiksavimas nustatyta tvarka. Taip pat aktualu aiškiai apibrėžti dokumentų ir sukauptos informacijos perdavimą, kad pasikeitus administratoriui nenutrūktų paslaugų teikimas ir būtų užtikrintas nepertraukiamas gedimų registravimas.

    Prieš priimant galutinį sprendimą gyventojams verta palyginti kelių administratorių pasiūlymus, įvertinti ne tik mėnesinį administravimo tarifą, bet ir papildomų paslaugų kainodarą. Ilgalaikėje perspektyvoje didžiausią įtaką sąskaitoms dažniausiai daro ne pats administravimo mokestis, o sprendimai dėl priežiūros darbų planavimo, rangos kainų ir energinį efektyvumą didinančių priemonių.

    Jeigu gyventojai nusprendžia administratorių keisti, svarbu iš anksto susitarti dėl aiškių paslaugų rodiklių ir atsakomybių, kad vėliau būtų galima objektyviai vertinti darbų kokybę. Tokia praktika padeda sumažinti konfliktų riziką ir užtikrina, kad bendrojo naudojimo objektų priežiūra vyktų sklandžiai.