Blog
-
Vilniaus daugiabučiuose suskaičiuoti balsai: ką rodo protokolai ir kokie sprendimai laukia savininkų?
Vilniaus daugiabučiuose Šaltinių g. 11, L. Asanavičiūtės g. 13B, Markučių g. 13 ir Aukų g. 5 parengti butų bei kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolai. Tai dokumentai, kurie fiksuoja gyventojų sprendimus ir patvirtina, kaip buvo suskaičiuoti pateikti balsai.
Balsavimas raštu paprastai taikomas tada, kai bendro susirinkimo surengti nepavyksta arba reikia užtikrinti aiškų, dokumentais pagrįstą sprendimų priėmimą. Protokoluose įprastai nurodoma, kokie klausimai buvo teikiami, kiek savininkų balsavo ir kokia dalis pritarė ar nepritarė.
Tokie sprendimai daugiabučiuose dažniausiai susiję su bendrojo naudojimo objektų priežiūra, administratoriaus pasirinkimu ar veiklos vertinimu, planuojamais remonto darbais ir jų finansavimu. Praktikoje protokolas tampa pagrindiniu įrodymu, kad sprendimai priimti laikantis nustatytos tvarkos ir kad vėliau nekiltų ginčų dėl procedūrų.
Gyventojams svarbu atkreipti dėmesį ne tik į galutinį rezultatą, bet ir į procedūrinius aspektus: ar buvo aiškiai suformuluoti klausimai, ar nurodytos balsų skaičiavimo taisyklės, ar tinkamai identifikuoti savininkai ir jų turimų balsų dalis. Kilus abejonių, praktikoje rekomenduojama susipažinti su protokolo turiniu ir, jei reikia, prašyti patikslinimų atsakingų asmenų.
Protokolų parengimas paprastai reiškia, kad artimiausiu metu bus pereinama prie priimtų sprendimų įgyvendinimo, pavyzdžiui, pradedami pirkimai, derinami rangos darbai ar atnaujinamos sutartys dėl namo priežiūros. Kad procesas vyktų sklandžiai, savininkams naudinga sekti informaciją apie priimtų nutarimų terminus ir numatytus tolimesnius veiksmus.
-
Vilniuje skambės 6 pasaulinės premjeros: Šv. Kristoforo konkursas sulaukė 59 paraiškų
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras skelbia grįžtantis Tarptautinis Šv. Kristoforo kompozitorių konkursas kulminaciją pasieks 2026 metų spalio 10 dieną Vilniaus miesto rotušėje. Finaliniame koncerte klausytojai pirmieji išgirs naujus šiuolaikinės muzikos kūrinius, parašytus kameriniam orkestrui.
Konkursas skirtas jauniesiems ir kylantiems kompozitoriams iš Lietuvos bei užsienio, o pagrindinis jo tikslas – suteikti galimybę kūrybai skambėti gyvai, profesionaliame atlikime. Organizatoriai pabrėžia, kad tokios platformos svarbios ne tik debiutui, bet ir ilgalaikiams ryšiams tarp kūrėjų ir orkestrų.
Šiemet konkursas sulaukė 59 paraiškų, o dalyvių geografija driekiasi nuo Europos iki Azijos, taip pat JAV, Meksikos, Izraelio ir Naujosios Zelandijos. Pasak organizatorių, išaugęs aktyvumas ypač pastebimas tarp Lietuvos kompozitorių, o tarptautiškumas leidžia vienoje scenoje susitikti skirtingoms šiuolaikinės akademinės muzikos kryptims.
Finale Šv. Kristoforo kamerinis orkestras atliks 6 atrinktų kompozitorių kūrinius. Koncerto metu bus paskelbti laureatai ir įteiktos pagrindinės bei specialiosios premijos, o konkurso nugalėtojų muzika vėliau numatoma ir orkestro 2026–2027 metų koncertų sezone.
„Kompozitoriui neužtenka vien parašyti kūrinį – labai svarbu, kad jis būtų išgirstas. Būtent todėl šis konkursas mums yra daugiau nei konkursas: tai gyvas kūrėjo, atlikėjo ir klausytojo susitikimas“, – sakė Šv. Kristoforo kamerinio orkestro direktorius Nerijus Masevičius.
Jo teigimu, renginys svarbus ir Vilniui, nes miestas vis dažniau tampa tarptautinių kūrybinių susitikimų vieta. Anot orkestro, kai vienoje programoje suskamba skirtingų šalių autorių muzika, vietos scena natūraliai įsitraukia į platesnį šiuolaikinės muzikos procesą.
Konkursą remia ilgamečiai partneriai, tarp jų Vilniaus klubas, taip pat specialiuosius prizus skiria Lietuvos muzikos informacijos centras ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Konkurso įgyvendinimas iš dalies finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos, o organizatoriai akcentuoja, kad toks palaikymas padeda naujiems kūriniams ne tik gimti, bet ir pasiekti sceną.
Finalinis koncertas Vilniaus miesto rotušėje bus filmuojamas, todėl atrinktų autorių kūryba turėtų pasiekti auditorijas ir už Lietuvos ribų. Orkestras kviečia klausytojus tapti naujų premjerų pirmojo skambesio dalimi ir išgirsti, kuo šiandien gyvena šiuolaikinė orkestrinė muzika.
-
Vilniuje vėl bus šūvių ir dūmų: filmavimai užlies gatves, pasakė, kur laukti ribojimų
Vilniuje artimiausiomis dienomis intensyvėja filmavimai: mieste tęsiamas kriminalinis serialas „Už tėvo nuodėmes“, taip pat kuriami reklaminiai klipai ir turinys televizijai. Dėl darbų skirtingose vietose numatomi laikini eismo ir parkavimo ribojimai, todėl gyventojai raginami planuoti maršrutus iš anksto.
Kino ir reklamos komandos dirbs tiek viešose miesto erdvėse, tiek gyvenamuosiuose rajonuose. Filmavimo aikštelėmis taps įvairios vietos nuo kapinių teritorijų iki aikščių ir skverų, o kai kur numatomas trumpalaikis pėsčiųjų srauto stabdymas ar nukreipimas.
Didžiausio dėmesio sulauks Markučių teritorija, kur numatyta inscenizuoti specialiųjų pajėgų operaciją. Filmavimo metu gyventojai gali išgirsti garsinius efektus, matyti dūmus ar kitus inscenizacijos elementus, tačiau tai bus kūrybinio proceso dalis, o ne realus incidentas.
„Gyventojų prašome neišsigąsti, nes šūvių ir sprogimų garsai bei dūmai bus naudojami tik filmavimo reikmėms“, – sakė organizatoriai.
Filmavimo grupės taip pat rezervuos dalį automobilių stovėjimo vietų skirtingose gatvėse, o kai kur tam tikromis valandomis gali trumpam sustoti pėsčiųjų eismas. Tokie ribojimai įprastai taikomi siekiant užtikrinti filmavimo saugą, technikos logistiką ir nenutrūkstamą darbų eigą.
Seriale „Už tėvo nuodėmes“ pasakojama apie tikybos mokytoją Paulių, kurio gyvenimas apsiverčia paveldėjus laidojimo namus ir kartu perėmus didelę skolą nusikalstamo pasaulio atstovams. Pagrindinį vaidmenį atlieka Robertas Petraitis, o siužete akcentuojama įtampa tarp kasdienybės, šeimos rūpesčių ir kriminalinio spaudimo.
Apie planuojamus filmavimus ir jų metu naudojamus garsinius efektus informuojamos atsakingos tarnybos, kad būtų išvengta klaidingų iškvietimų. Miesto svečiams ir gyventojams primenama, kad laikini ribojimai paprastai trunka neilgai, tačiau piko metu gali sukelti papildomų nepatogumų.
Vilnius pastaraisiais metais išlieka viena aktyviausių filmavimo aikštelių regione: čia dirba tiek vietinės, tiek tarptautinės komandos, o infrastruktūra ir leidimų sistema leidžia operatyviai organizuoti darbus skirtingose lokacijose. Dėl to filmavimai mieste periodiškai reiškia ir trumpalaikius pokyčius eisme.
-
Vilniuje atsiras naujas adresas: Naujojoje Vilnioje pastatui suteiks Arimų g. 18B numerį
Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad Naujosios Vilnios seniūnijoje esančiam pastatui bus suteiktas naujas adresas. Pastatui, kurio unikalus numeris 1095-4011-7024, numatoma suteikti Arimų gatvės 18B adresą.
Sprendimas priimtas Naujosios Vilnios seniūno įsakymu, vadovaujantis vidaus reikalų ministro patvirtinta numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarka. Ši tvarka apibrėžia, kaip savivaldybės turi registruoti ir keisti adresus, kad jie būtų tikslūs ir vienareikšmiai.
Adresų suteikimas praktikoje svarbus ne tik dokumentuose. Tikslus adresas reikalingas registruojant turtą, sudarant sandorius, deklaruojant gyvenamąją vietą, taip pat pašto ir kurjerių paslaugoms bei skubiosios pagalbos tarnybų darbui.
Pastato numerio su raide suteikimas, pavyzdžiui, 18B, paprastai taikomas tuomet, kai vienoje gatvės atkarpoje atsiranda papildomas objektas šalia jau esančio numerio. Taip užtikrinama, kad naujas adresas logiškai įsilietų į esamą numeraciją ir nekeltų painiavos gyventojams bei paslaugų teikėjams.
Įsigaliojus sprendimui, atnaujintas adresas įprastai atsispindi valstybiniuose registruose ir savivaldybės informacinėse sistemose. Gyventojams ar turto valdytojams tai reiškia, kad ateityje gali tekti atnaujinti kai kuriuos dokumentus ar duomenis paslaugų teikėjų sistemose, jei jie buvo siejami su ankstesniu adresu.
-
Vilniuje siūloma keisti sklypo paskirtį: žemės ūkį gali pakeisti gyvenamieji namai
Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė apie gautą prašymą pakeisti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0161:0301, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Šiuo metu sklypas priskirtas žemės ūkio paskirčiai, o prašoma nustatyti gyvenamajai statybai tinkamą naudojimą.
Pagal viešinamą informaciją, esama paskirtis nurodoma kaip žemės ūkio, o naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Pateiktame prašyme siūloma sklypą priskirti kitai paskirčiai ir nustatyti naudojimo būdą vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoms.
Toks pakeitimas praktikoje gali atverti kelią gyvenamosios statybos projektams, tačiau pats paskirties ar būdo pakeitimas automatiškai nereiškia statybų pradžios. Vėlesniems veiksmams paprastai reikalingi atitinkami planavimo ir projektavimo sprendiniai, taip pat leidimai, numatyti teisės aktuose.
Prašymas viešinamas 10 darbo dienų nuo 2026 metų spalio 9 dienos iki 2026 metų spalio 22 dienos. Šiuo laikotarpiu gyventojai ir suinteresuotos institucijos gali teikti pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu arba per teritorijų planavimo informacinę sistemą.
Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, kad papildoma informacija teikiama telefonu +370 5211 2137. Viešinimo procedūra skirta užtikrinti skaidrumą ir sudaryti galimybę įvertinti, ar planuojami sprendiniai atitinka teritorijos plėtros interesus bei aplinkosauginius ir infrastruktūros aspektus.
-
Vilniuje ruošiamas pokytis: sklypui V. Grybo g. 38 siūloma leisti daugiabučius – svarbios datos
Vilniaus miesto savivaldybėje gautas prašymas pakeisti žemės sklypo V. Grybo g. 38 (kadastro Nr. 0101/0034:0158) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir arba naudojimo būdą. Ši procedūra pradedama viešinimu, kad gyventojai ir suinteresuotos šalys galėtų pateikti pastabas.
Šiuo metu sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir arba būdas nurodomi kaip kita, o naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Tai reiškia, kad teritorija planavimo dokumentuose siejama su gamybine ar sandėliavimo veikla, o gyvenamajai statybai taikomos kitos taisyklės ir reikalavimai.
Prašyme nurodoma, kad pageidaujama paskirtis išliktų kita, tačiau naudojimo būdas būtų praplėstas. Siūloma nustatyti daugiabučių gyvenamųjų ir bendrabučių teritorijas kartu paliekant galimybę pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms.
Viešinimo terminas ir pasiūlymai
Prašymas viešinamas 10 darbo dienų, nuo 2026 metų spalio 9 dienos iki 2026 metų spalio 22 dienos. Per šį laikotarpį visuomenė gali susipažinti su pateikta informacija ir įvertinti, ar siūlomas naudojimo būdas dera su aplinkos interesais.
Viešinimo laikotarpiu pasiūlymus galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu arba elektroniniu paštu. Taip pat pastabos gali būti teikiamos teritorijų planavimo informacinėje sistemoje, kur paprastai registruojami su planavimu susiję pasiūlymai.
Kodėl tokie pakeitimai aktualūs?
Žemės naudojimo būdo pakeitimai miestų teritorijose dažniausiai susiję su plėtros galimybėmis ir teritorijų konversija, kai buvusios pramoninės ar sandėliavimo zonos palaipsniui pritaikomos gyvenamajai ar mišriai paskirčiai. Tokie sprendimai paprastai vertinami per susisiekimo, triukšmo, oro taršos, infrastruktūros apkrovos ir viešųjų paslaugų prieinamumo prizmę.
Mišrus naudojimas, kai vienoje teritorijoje numatomos ir gyvenamosios, ir gamybinės ar sandėliavimo funkcijos, praktikoje kelia papildomų klausimų dėl suderinamumo. Dėl to gyventojų pastabos viešinimo metu tampa svarbia proceso dalimi, ypač vertinant galimą poveikį kaimynystei.
-
Nebemesk pinigų į balą: šie tinklų megztiniai atrodo gerai trumpai, bet kainuoja brangiausiai
Megztinis mūsų klimatui yra vienas praktiškiausių drabužių: jis praverčia rudenį ir žiemą, o vėsesniais vasaros vakarais gali tapti lengvu viršutiniu sluoksniu. Vis dėlto būtent megztinius žmonės neretai perka impulsyviai, susivilioję nuolaidomis ir greita mada. Toks pirkinys dažnai atrodo pigus tik kasoje, nes reali kaina paaiškėja po kelių dėvėjimų.
Dažniausia problema – trumpas tarnavimo laikas. Kai megztinis greitai nusiburbuliuoja, praranda formą ar pradeda atrodyti išsitampęs, tenka pirkti naują. Ilgainiui keli pigesni pirkiniai atsieina brangiau nei keli kokybiškesni megztiniai, kurie išlaiko išvaizdą sezoną po sezono.
Svarbiausias kokybės indikatorius – sudėtis etiketėje, mezgimo tankis ir apdaila. Megztiniai, kuriuose dominuoja poliesteris, akrilas, poliamidas ar nailonas, dažnai greičiau praranda estetiką ir komfortą. Tokie pluoštai paprastai prasčiau kvėpuoja, gali kaupti drėgmę ir didinti odos dirginimo riziką, ypač jei drabužis dėvimas tiesiai ant kūno.
Dar viena dažna klaida – manyti, kad sintetika visada šildo. Praktikoje šilumos pojūtį lemia ne tik storis, bet ir pluošto savybės bei mezgimo struktūra: kaip audinys sulaiko orą, ar leidžia kūnui išgarinti drėgmę. Kai medžiaga veikia tarsi plėvelė, komfortas gali greitai dingti net ir atrodant, kad megztinis yra šiltas.
Renkantis verta skirti kelias minutes detalių patikrai. Apžiūrėkite, ar siūlai vienodi, ar nėra laisvų kilpų, kaip apdirbti rankogaliai, apykaklė ir apačia, ar siūlės tvarkingos. Taip pat naudinga švelniai patempti audinį ir įvertinti, ar jis grįžta į formą, nes tai dažnai išduoda, kaip megztinis elgsis po skalbimų.
Jei norisi daikto ilgesniam laikui, saugesnis kelias – rinktis megztinius iš natūralių ar mišrių pluoštų, kuriuose daugiau vilnos ar kitų natūralių skaidulų, o sintetika naudojama tik patvarumui. Toks sprendimas dažniausiai padeda suderinti šilumą, komfortą ir ilgaamžiškumą, o spinta neprisipildo trumpalaikių pirkinių.
-
Moterys nori atrodyti kaip DI: psichologė įspėja, kaip gimsta pavojingas grožio standartas
DI sukurti veidai tampa etalonu
Pastaraisiais metais grožio standartai kinta greičiau nei bet kada, o socialiniai tinklai šį procesą tik paspartino. Prie retušuotų nuotraukų prisidėjo DI generuojami veidai, kurie neturi realaus atitikmens, bet vis dažniau tampa nauju atskaitos tašku.
Šiandien ideali veido forma nebūtinai priklauso aktorei ar modeliui. Ji gali būti sukurta algoritmų arba tapti mūsų pačių veidu, pakoreguotu filtrais ir DI įrankiais, taip vis labiau ištrinant ribą tarp tikrovės ir skaitmeninės versijos.
Kodėl DI veidai atrodo patrauklūs?
Psichologai atkreipia dėmesį, kad fizinis patrauklumas vis dar daro įtaką pirmajam įspūdžiui. Vertinant nepažįstamą žmogų suveikia vadinamasis aureolės efektas, kai patraukliam asmeniui nesąmoningai priskiriame daugiau teigiamų savybių.
DI generatoriai ir grožio filtrai dažnai kuria panašų rezultatą: lygi oda, reguliarūs bruožai, didesnės akys, mažesnė nosis, aiškesnės proporcijos. Tokie vaizdai smegenims yra lengviau apdorojami, todėl jie gali atrodyti patrauklesni net ir suprantant, kad tai nėra tikra.
„Pavojus prasideda tada, kai skaitmeninis vaizdas tampa svarbiausiu atskaitos tašku, o realus žmogaus veidas imamas vertinti pagal neegzistuojantį standartą“, – sakė psichologė Sylwia Hille-Jarząbek.
Kas nutinka, kai pradedame lyginti save?
Problema paaštrėja tuomet, kai idealizuotą, DI ar filtrais sukurtą veidą pradedame laikyti norma. Toks nuolatinis lyginimasis gali mažinti savivertę, didinti nepasitenkinimą išvaizda ir skatinti įsitikinimą, kad natūralūs bruožai yra trūkumai.
Psichologai pabrėžia, kad išvaizda žmonėms yra ne tik estetika, bet ir socialinis signalas. Noras atrodyti geriau neretai slepia baimę būti nepriimtam, baimę senti, patirti atstūmimą ar jausmą, kad kiti atrodo pranašesni.
Ypač jautrūs gali būti gyvenimo tarpsniai, kai natūraliai ryškėja amžiaus pokyčiai. Aplinkoje, kurioje dominuoja išlygintos, „atjaunintos“ nuotraukos, susidaro klaidingas įspūdis, kad senėjimo ženklai matomi tik pas mus.
Kaip susigrąžinti realų požiūrį?
Ekspertai pataria sąmoningai grįžti prie realybės ir dažniau matyti tikrus veidus be skaitmeninio glodinimo. Įvairaus amžiaus žmonės su raukšlėmis, asimetrija, odos poromis ir mimika padeda atkurti natūralų atskaitos tašką.
Taip pat rekomenduojama rečiau naudoti filtrus asmeninėse nuotraukose, kad veidas be jų nepradėtų atrodyti svetimas. Dalis vartotojų jau sąmoningai renkasi turinį be filtrų, o tai rodo augantį poreikį autentiškumui.
„Verta savęs paklausti, kas iš tiesų pasikeitė: mano veidas ar mano lūkesčiai, kuriuos suformavo ekranas“, – sakė Sylwia Hille-Jarząbek.
-
Karalienė Rania ištraukė iš spintos seną hitą: šis aksesuaras vėl grįžta į madą
Jordanijos karalienė Rania, kartu su karaliumi Abdullah II, Akaboje apsilankė koedukacinėje pradinėje mokykloje Pasaulinės mokytojų dienos proga. Vizitui ji pasirinko dramblio kaulo atspalvio suknelę, kuri išsiskyrė midi ilgiu, pūstomis rankovėmis, subtiliu apykaklės akcentu ir kontrastingomis tamsiomis sagomis.
Toks kirpimas mados pasaulyje laikomas universaliu, nes padeda subalansuoti proporcijas skirtingiems figūros tipams. Platėjantis sijonas vizualiai sušvelnina klubų ir šlaunų liniją, o apimties suteikiančios rankovės kuria simetriškesnį siluetą.
Detalė, pakeitusi visą įvaizdį
Daugiausia dėmesio šįkart patraukė ne pati suknelė, o platus korseto tipo diržas, kuriuo karalienė ryškiai pabrėžė liemenį. Tokie diržai dažnai naudojami kaip stiliaus priemonė, kai norima klasikiniam drabužiui suteikti daugiau struktūros ir modernumo.
Šio tipo aksesuarai į madą sugrįžta ciklais, dažnai kas dešimtmetį, o pastaruoju metu jų populiarumą dar labiau skatina Y2K estetika ir 2000-ųjų mados nostalgija. Stilistai pastebi, kad korseto tipo diržas vėl dažnai derinamas su suknelėmis, švarkais ar net paltų siluetais, nes greitai sukuria aiškesnę figūros liniją.
Batai, kurių daugelis nesirinktų
Kitas netikėtas akcentas buvo avalynė: vietoj neutralių, prie visko derinamų spalvų karalienė pasirinko sodrius burgundiškus aukštakulnius. Toks sprendimas veikia kaip sąmoningas kontrastas ir leidžia net santūriam deriniui atrodyti įsimintiniau.
Mados tendencijų stebėtojai atkreipia dėmesį, kad burgundiški atspalviai pastaraisiais sezonais vėl įsitvirtina kaip viena pagrindinių alternatyvų juodai spalvai. Jie dažnai pasirenkami norint išlaikyti eleganciją, bet kartu suteikti įvaizdžiui gylio ir šiltesnį toną.