CP v2

Blog

  • Gautas perspėjimas telefonu: ką daryti iškart ir kaip iš anksto pasiruošti 72 valandoms

    Gautas perspėjimas telefonu: ką daryti iškart ir kaip iš anksto pasiruošti 72 valandoms

    Perspėjimas dar nereiškia pavojaus

    Gyventojų perspėjimo sistema sukurta tam, kad žmonės greitai sužinotų apie galimą grėsmę ir gautų aiškias instrukcijas. Net jei vėliau paaiškėja, kad pavojus nepasitvirtino, svarbiausia yra žinoti, kaip elgtis pirmosiomis minutėmis.

    Specialistai pabrėžia, kad daugiausia klaidų padaroma dėl skubotų sprendimų ir informacijos trūkumo. Todėl iš anksto aptartas šeimos planas ir paruoštos atsargos padeda veikti ramiai ir nuosekliai.

    Kaip gyventojai perspėjami?

    Apie gresiantį pavojų gyventojai gali būti informuojami keliais kanalais: sirenomis, pranešimais į mobiliuosius telefonus, taip pat per Lietuvos radiją ir televiziją. Kai kuriose vietovėse informaciją papildomai gali perduoti gelbėjimo tarnybos ar savivaldybės atstovai.

    Kad įspėjimai pasiektų telefoną, būtina, kad įrenginyje būtų įjungta korinio transliavimo funkcija. Jei jos neįjungsite, galite negauti skubių pranešimų net ir tada, kai jie siunčiami visiems konkrečioje teritorijoje esantiems žmonėms.

    Pasiruoškite iš anksto

    Rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, kur yra artimiausia priedanga, ir namuose susitarti, kaip elgsitės skirtingose situacijose. Planas turėtų apimti susisiekimo būdą, susitikimo vietą ir atsakingus veiksmus, jei šeimos nariai yra skirtingose vietose.

    Institucijos ragina turėti būtiniausių atsargų bent 3 paroms, tai yra 72 valandoms. Toks laikotarpis dažniausiai minimas civilinės saugos rekomendacijose, nes ekstremalios situacijos pradžioje pagalba ir tiekimas gali vėluoti.

    Ką turėti skubios pagalbos krepšyje?

    Skubios pagalbos krepšys turėtų būti paruoštas taip, kad jį galėtumėte pasiimti per kelias minutes. Į jį verta įsidėti asmens dokumentus, geriamojo vandens, negendančio maisto ir pirmosios pagalbos rinkinį.

    Taip pat pravers būtini vaistai, žibintuvėlis, radijo imtuvas su atsarginėmis baterijomis, telefono įkroviklis ir išorinė baterija. Svarbių dokumentų kopijas patariama laikyti atskirai arba elektroninėje laikmenoje.

    Kaip elgtis gavus oro pavojaus signalą?

    Jei signalą išgirdote būdami namuose, išlikite ramūs, užgesinkite šviesą ir užtraukite užuolaidas. Jei įmanoma, langų stiklus galima apklijuoti lipnia juosta, o slėptis patariama rūsyje, cokoliniame aukšte arba vidiniame koridoriuje, toliau nuo langų.

    Jei esate lauke, kuo greičiau ieškokite artimiausios priedangos ir venkite atvirų vietų. Tinka požeminės perėjos, tuneliai, taip pat gilūs grioviai ar daubos, jei nėra kitos saugesnės vietos.

    Jei vairuojate, sustokite saugioje vietoje ir įsijunkite automobilio radiją, kad galėtumėte sekti oficialius pranešimus. Sprendimus dėl tolesnio judėjimo reikėtų priimti tik vadovaujantis institucijų nurodymais ir įvertinus realias aplinkybes.

    Pastebėjus droną

    Pastebėjus droną, prie jo artintis ar jį liesti yra draudžiama. Laikykitės saugaus atstumo ir nedelsdami praneškite skubios pagalbos telefonu 112, o jei galite, nurodykite tikslią vietą arba koordinates.

    Taip pat svarbu nepublikuoti nuotraukų ar vaizdo įrašų socialiniuose tinkluose. Tokia informacija gali pakenkti tarnybų darbui ir sukelti papildomą riziką.

    Ekstremalios situacijos metu svarbiausia išlikti ramiems, sekti oficialią informaciją ir padėti šalia esantiems, ypač senjorams ar žmonėms, kuriems gali reikėti pagalbos. Kuo geriau pasiruošite iš anksto, tuo mažiau vietos liks panikai ir klaidoms.

  • Skubus pranešimas gyventojams: prašoma nedelsiant eiti į priedangas ir laikytis saugumo nurodymų


    SKUBUS PRANEŠIMAS GYVENTOJAMS

    Gyventojų prašome nedelsiant eiti į artimiausią priedangą arba kitą saugią vietą.

    Jei esate pastate – eikite į rūsį, cokolinį aukštą, vidinį koridorių ar kitą patalpą be langų.

    ei esate lauke – kuo greičiau ieškokite artimiausios priedangos, požeminės perėjos, tunelio, griovio ar kitos saugesnės vietos. Venkite atvirų erdvių.

    Jei vairuojate – sustokite saugioje vietoje, venkite atvirų vietų, tiltų, elektros linijų ir kitų pavojingų objektų.

    ❗ Išlikite ramūs, klausykite oficialių institucijų nurodymų ir padėkite šalia esantiems žmonėms – ypač senjorams, vaikams ir asmenims, kuriems gali prireikti pagalbos.

    ☎️ Pastebėję skrendantį ar nukritusį įtartiną objektą, nesiartinkite prie jo ir skambinkite 112.

     Informaciją apie priedangas rasite:
    www.zarasai.lt
    www.lt72.lt

    Sekite tik oficialią informaciją. Apie situacijos pasikeitimus informuosime papildomai.

  • Geltonas oro pavojaus įspėjimas dar galioja: gyventojams leista palikti priedangas

    Geltonas oro pavojaus įspėjimas dar galioja: gyventojams leista palikti priedangas

    Gyventojams pranešta, kad jie gali palikti priedangas ar kitas saugias vietas, tačiau geltonas oro pavojaus įspėjimas dar galioja. Atsakingos tarnybos ragina išlikti budriems, stebėti aplinką ir vadovautis tik oficialiai skelbiama informacija.

    Geltonas įspėjimo lygis paprastai reiškia, kad situacija nėra vertinama kaip kritinė, tačiau rizika išlieka ir gali greitai keistis. Dėl to rekomenduojama iš anksto įsivertinti, kur artimiausiu metu prireikus būtų galima saugiai pasitraukti, ir turėti galimybę greitai reaguoti į naujus pranešimus.

    Kur sekti oficialią informaciją

    Gyventojai raginami informaciją sekti per Lietuvos radiją ir televiziją, taip pat Lietuvos kariuomenės, Nacionalinio krizių valdymo centro, LT72 ir savivaldybės informacinius kanalus. Tarnybos pabrėžia, kad nepatvirtintos žinutės socialiniuose tinkluose gali klaidinti ir trukdyti operatyviam reagavimui.

    Jei pastebėjote skrendantį ar nukritusį įtartiną objektą, prie jo nesiartinkite ir nebandykite jo liesti ar perkelti. Tokiais atvejais būtina nedelsiant skambinti numeriu 112 ir kuo tiksliau nurodyti vietą bei aplinkybes.

    Ką svarbu prisiminti dabar

    Net ir leidus palikti priedangas, rekomenduojama išlikti pasirengusiems: įkrauti telefonus, turėti pagrindinius dokumentus ir būtiniausius daiktus, o judant lauke vengti rizikingų vietų. Jei gausite naują perspėjimą, veikite nedelsdami pagal pateiktas instrukcijas.

    Pranešimas parengtas remiantis Lietuvos kariuomenės ir Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos skelbta informacija.

  • Lietuvos kariuomenė praneša: oro pavojaus nėra, gyventojai gali grįžti prie įprastos veiklos

    Lietuvos kariuomenė praneša: oro pavojaus nėra, gyventojai gali grįžti prie įprastos veiklos

    Lietuvos kariuomenė informavo, kad šiuo metu oro pavojaus nėra. Gyventojai gali palikti priedangas ar kitas saugias vietas ir tęsti įprastą veiklą.

    Institucijos ragina išlikti budriems ir remtis tik oficialiais pranešimais. Informacija gali būti tikslinama, todėl svarbu sekti atnaujinimus patikimuose kanaluose.

    Ką daryti gavus perspėjimus?

    Specialistai primena, kad gavus civilinės saugos perspėjimą pirmiausia reikia įvertinti pranešimo šaltinį ir laikytis nurodymų. Jei buvo rekomenduota slėptis, į lauką skubėti nereikėtų, kol negaunamas aiškus patvirtinimas, kad grėsmės nėra.

    Grįžtant prie kasdienės veiklos verta pasitikrinti, ar artimieji gavo informaciją, o telefonuose įjungti perspėjimų funkcijas. Taip pat patariama iš anksto žinoti artimiausias priedangas ir sutarti šeimos veiksmų planą skirtingiems scenarijams.

    Kur sekti naujausią informaciją?

    Gyventojams rekomenduojama naujienas tikrinti Nacionalinio krizių valdymo centro, LT72, Lietuvos kariuomenės ir savivaldybių informaciniuose kanaluose. Aktualią informaciją taip pat skelbia Lietuvos radijas ir televizija.

    Institucijos pabrėžia, kad socialiniuose tinkluose greitai plintantys įrašai ne visada būna tikslūs, todėl svarbu neskubėti dalintis nepatvirtinta informacija. Patikimiausia vadovautis oficialiais pranešimais ir jų atnaujinimais.

    „Oro pavojaus nėra“, – pranešė Lietuvos kariuomenė.

  • Ignalinos jaunieji dviratininkai sužibėjo Utenoje: „KIDS ON BIKE“ varžybose – virtinė medalių

    Ignalinos jaunieji dviratininkai sužibėjo Utenoje: „KIDS ON BIKE“ varžybose – virtinė medalių

    Gegužės 20 dieną Utenoje surengtose vaikų dviračių varžybose „KIDS ON BIKE UTENA 2026“ ryškiai pasirodė Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro jaunieji sportininkai. Skirtingose amžiaus grupėse jie pelnė pergales ir prizines vietas, o daliai dalyvių tai buvo dar vienas žingsnis į sistemingą sportinį ugdymą.

    Balansinių dviračių grupėje, kurioje varžėsi 2022 metais gimę ir jaunesni vaikai, nugalėtoju tapo Vincentas Fedurtsya. Trečiąją vietą šioje rungtyje iškovojo Leonas Kupetys, užtikrintai finišavęs vieno rato distancijoje.

    Jauniausiųjų grupėje, kur mergaitės buvo 2019 metais, o berniukai 2020 metais gimę dalyviai, pirmąją vietą laimėjo Elzė Kamarauskaitė. Šio amžiaus varžybose svarbiausia tampa ne tik greitis, bet ir gebėjimas laikytis trajektorijos bei saugiai manevruoti grupėje.

    Ketvirtoje amžiaus grupėje aukso medaliais pasipuošė Tėja Češulytė ir Vincentas Kupetys. Penktoje grupėje nugalėtoja tapo Emilija Lukijanskaitė, o Jokūbas Milašius finišavo ketvirtas, nedaug atsilikęs nuo prizininkų.

    Šeštoje amžiaus grupėje Ignalinos sportininkai užėmė visas tris prizines vietas: pirmas finišavo Majus Češulis, antras buvo Viktoras Fedurtsya, trečias – Armanas Mesropian. Tai vienas ryškiausių komandos pasirodymų, parodęs stabilų pasirengimą ir gerą taktinį važiavimą ilgesnėje distancijoje.

    Vyresniųjų grupėje Pijus Milašius užėmė septintąją vietą, o vyriausiųjų dalyvių grupėje trečiąją vietą iškovojo Žygimantas Kajėnas. Tokiose varžybose rezultatą dažnai lemia ne tik fizinis pasirengimas, bet ir tempų paskirstymas bei gebėjimas išlaikyti ritmą per daugiau ratų.

    Vaikų dviračių varžybos, tokios kaip „KIDS ON BIKE“, prisideda prie saugaus eismo įgūdžių, koordinacijos ir ištvermės ugdymo, o regionų komandoms suteikia progą pasitikrinti jėgas su bendraamžiais iš kitų miestų. Ignalinos jaunųjų dviratininkų pasiekimai Utenoje rodo, kad kryptingas darbas duoda rezultatų, o artėjant vasaros sezonui jų kalendoriuje tikėtina bus ir daugiau startų.

  • Lodzėje iš nuotekų valyklos kurs biometaną: dujos į tinklą, šiluma miestui ir skystos trąšos

    Lodzėje prie Grupinės nuotekų valyklos planuojama statyti biodujų ir biometano gamybos įrenginius. Ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo pasirašė miesto vandentvarkos įmonė ZWiK ir „Veolia“ grupės bendrovės Lenkijoje.

    Projektas numato ne tik biodujų gamybą, bet ir jų išvalymą iki biometano kokybės, kad dujos galėtų būti tiekiamos į dujų tinklą. Kartu būtų gaminama elektra ir šiluma, kuri pirmiausia būtų naudojama pačios valyklos poreikiams.

    Biometanas iš nuotekų dumblų

    Planuojama investicija remiasi anaerobinio pūdymo technologija, kai iš organinių atliekų, įskaitant nuotekų dumblą, išgaunamos biodujos. Iš jų pašalinus priemaišas ir padidinus metano koncentraciją, gaunamas biometanas, kurį galima naudoti kaip gamtinių dujų pakaitalą.

    Tokie sprendimai tampa vis svarbesni Europoje, nes biometanas laikomas viena iš priemonių mažinti iškastinio kuro vartojimą ir didinti vietinę energijos gamybą. Praktikoje tai reiškia mažesnį priklausomumą nuo importuojamų energijos išteklių ir stabilesnes sąnaudas infrastruktūros objektams, kurie energiją naudoja nuolat.

    „Tai projektas, rodantis, kad modernus miestas gali būti ir atsakingas aplinkai, ir saugus energetiškai, ir patogus gyventojams“, – sakė Lodzės merė Hanna Zdanowska.

    Elektra, šiluma ir dar vienas produktas

    Pagal skelbiamus planus, dalis pagamintos energijos būtų skirta nuotekų valyklos įrenginiams, o šiluma galėtų prisidėti prie efektyvesnio komunalinių objektų šildymo. Kartu tikimasi mažinti anglies dioksido emisijas, nes dalis energijos būtų pagaminta iš vietinių biogeninių žaliavų.

    Be energijos, proceso šalutiniu produktu įvardijamas skystas tręšiamasis produktas, kurį būtų galima panaudoti žemės ūkyje. Tokia schema atitinka žiedinės ekonomikos principą, kai atliekos paverčiamos žaliavomis ir produktais.

    Kitas žingsnis – šilumos susigrąžinimas

    Partneriai taip pat planuoja atskirą iniciatyvą, susijusią su šilumos susigrąžinimu iš nuotekų. Tokie sprendimai Europoje diegiami ten, kur yra dideli ir stabilūs nuotekų srautai, o išgauta žematemperatūrė šiluma, pasitelkus šilumos siurblius, gali būti panaudota pastatams ar technologiniams procesams.

    Miestas paraleliai vysto ir kitus atsinaujinančios energetikos projektus, įskaitant saulės elektrinių parkus. Tikslas – nuosekliai mažinti anglies vaidmenį vietos energijos balanse ir didinti komunalinių paslaugų atsparumą kainų svyravimams.

  • Lenkijoje bręsta didžiausia mokesčių reforma per 60 metų: kritikai įspėja dėl silpstančios teisės gintis

    Lenkijoje tęsiamos diskusijos dėl plataus pakeitimų paketo Mokesčių ordino ir Baudžiamojo fiskalinio kodekso nuostatose. Įstatymų projektas jau priimtas Seime ir dabar svarstomas Senate, o valdžia jį vadina viena didžiausių reformų nuo XX amžiaus septintojo dešimtmečio.

    Finansų ministerija aiškina, kad pakeitimai skirti efektyviau kovoti su organizuotomis mokesčių sukčiavimo schemomis ir vadinamosiomis PVM karuselėmis. Tačiau kritikai perspėja, kad dalis siūlomų nuostatų gali didinti piliečių teisinį neapibrėžtumą ir plėsti fiskuso galias net ir praėjus daug metų po to, kai mokestinės prievolės įprastai būtų laikomos pasibaigusiomis.

    Kas keistųsi dėl senaties?

    Didžiausią įtampą kelia siūlymai, susiję su mokestinių prievolių senaties taikymu ir baudžiamųjų fiskalinių procesų poveikiu šiam terminui. Finansų viceministras Jarosławas Nenemanas viešai pripažino, kad pastaraisiais metais pasitaikė praktika, kai baudžiamieji fiskaliniai tyrimai būdavo pradedami vien tam, kad būtų sustabdytas senaties terminas.

    Valdžia siekia, kad bendra taisyklė išliktų aiški: mokesčiai, kaip įprasta, pasentų po penkerių metų. Kartu norima atskirti mokestinę senatį nuo galimybės patraukti baudžiamojon atsakomybėn už rimtus fiskalinius nusikaltimus, kai, institucijų teigimu, kalbama apie didelės vertės žalą valstybei.

    „Būdavo pradedami procesai vien tam, kad mokestis nepasentų“, – sakė Jarosławas Nenemanas.

    Ministerija argumentuoja, kad vien senaties suėjimas neturėtų tapti skydas tiems, kurie, kaip teigiama, sąmoningai organizuoja sudėtingas sukčiavimo schemas. Valdžios pozicija paprasta: net jei po penkerių metų nebegalima nustatyti mokesčio dydžio įprastu administraciniu keliu, nusikalstamos veikos tyrimas tam tikrais atvejais turėtų išlikti įmanomas.

    Senato teisininkai: rizika Konstitucijai

    Senato Teisėkūros biuras projektą įvertino kritiškai ir įspėjo, kad kai kurios nuostatos gali konfliktuoti su konstituciniais teisinės valstybės principais. Pasak teisininkų, valstybė negali savo institucinių silpnybių kompensuoti taip, kad mokesčių mokėtojai ilgus metus būtų laikomi nežinioje dėl galimų pasekmių.

    Ypatingas dėmesys skiriamas situacijoms, kai po ilgo laiko žmonėms gali tekti gintis neturint dokumentų ar įrodymų, nes pagal įprastą praktiką ir taisykles dokumentai saugomi ribotą laiką. Kritikai pabrėžia, kad tokiu atveju teisė į veiksmingą gynybą tampa labiau teorinė nei reali.

    „Valstybės institucinė silpnybė negali pateisinti perteklinio senaties terminų ilginimo“, – sakė Senato teisininkas.

    Verslui svarbus ir liudytojų klausimas

    Diskusijose taip pat keliamas klausimas, ar mokesčių administravimo procedūrose pakankamai apsaugomos liudytojų teisės. Viešojoje erdvėje aptarti atvejai, kai liudytojui apklausos metu faktiškai nesudaromos sąlygos dalyvauti kartu su profesionaliu atstovu, nors tokie parodymai vėliau gali turėti reikšmės ir baudžiamajame procese.

    Rizika, apie kurią kalba kritikai, ta, kad žmogus, pakviestas kaip liudytojas, gali pateikti informaciją, kuri vėliau bus panaudota prieš jį patį, o tuo metu jis neturės pakankamų procesinių garantijų. Finansų ministerija yra užsiminusi, kad problemą mato ir svarsto, ar ateityje reikėtų aiškesnio reguliavimo dėl liudytojo atstovavimo.

    Kodėl reforma vadinama lūžiu?

    Šalininkai pabrėžia, kad valstybė turi turėti veiksmingus įrankius kovai su didelio masto sukčiavimu, ypač kai bylos sudėtingos ir trunka ilgai. Kritikai atsako, kad net ir geras tikslas neturi sukurti sistemos, kurioje mokestinė senatis formaliai egzistuoja, bet reali rizika žmogui ar įmonei išlieka gerokai ilgiau.

    Senate projektas toliau nagrinėjamas, o komitetai paprašė papildomos informacijos apie tai, kiek realiai yra bylų, kuriose rimtų fiskalinių nusikaltimų tyrimai neišsitenka į penkerių metų senaties logiką. Nuo šių atsakymų gali priklausyti, ar nuostatos bus koreguojamos prieš galutinį sprendimą.

  • Jungtinė Karalystė susitarė su Persijos įlankos šalimis: muitai kris, ekonomikai žada 4 mlrd. eurų

    Jungtinė Karalystė susitarė su Persijos įlankos šalimis: muitai kris, ekonomikai žada 4 mlrd. eurų

    Jungtinė Karalystė pasirašė plataus masto prekybos susitarimą su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba (GCC), vienijančia Bahreiną, Kuveitą, Omaną, Katarą, Saudo Arabiją ir Jungtinius Arabų Emyratus. Londonas skelbia, kad susitarimas ilgainiui turėtų atnešti daugiau kaip 4 mlrd. eurų per metus papildomos naudos šalies ekonomikai.

    Susitarimas išskiriamas kaip pirmasis tokio pobūdžio tarp GCC ir Didžiojo septyneto (G7) valstybės. Praktinis jo turinys svarbus eksportuotojams: numatyta, kad iki 93 proc. tarifų britiškoms prekėms bus palaipsniui panaikinta, o metiniai muito mokesčiai, kurių britų eksportuotojai išvengs, vertinami apie 670 mln. eurų.

    Kas konkrečiai keisis prekyboje

    Pagal paskelbtas sąlygas, apie du trečdaliai numatytų tarifų sumažinimų turėtų įsigalioti iškart, kai susitarimas oficialiai pradės veikti. Likusi dalis būtų įgyvendinama etapais, kad rinkos spėtų prisitaikyti, o taisyklės būtų suvienodintos.

    Didžiausią tiesioginį efektą turėtų pajusti prekių eksportuotojai: minimi pieno produktai, tokie kaip sūris ir sviestas, taip pat medicinos įranga ir įvairios pramoninės gamybos prekės. Tikimasi, kad mažesni kaštai dėl muitų palengvins konkurenciją su kitais tiekėjais regione ir suteiks daugiau erdvės kainodarai.

    Ne mažiau svarbi dalis yra paslaugos: finansų, inžinerijos, teisės ir konsultacijų sektoriams žadamas geresnis priėjimas prie GCC rinkos. Jungtinė Karalystė, kurios ekonomikoje paslaugos sudaro reikšmingą dalį, šį punktą akcentuoja kaip vieną pagrindinių susitarimo laimėjimų.

    Politikų ir verslo reakcijos

    Ministras pirmininkas Keir Starmer susitarimą pavadino didele pergale britų darbuotojams ir verslui, pabrėždamas tikslą skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietas. Vyriausybė taip pat signalizuoja, kad prekybos politika tampa vienu svarbiausių instrumentų stiprinant konkurencingumą.

    „Persijos įlankos valstybės yra vertinamos ekonominės partnerės, o šis susitarimas gilina ryšį, stiprina pasitikėjimą ir atveria naujas prekybos bei investicijų galimybes“, – sakė Keir Starmer.

    Verslo ir prekybos sekretorius Peter Kyle pabrėžė, kad susitarimas siunčia pasitikėjimo signalą laikotarpiu, kai pasaulinė prekyba patiria daugiau įtampos ir neapibrėžtumo. GCC generalinis sekretorius Jasem Mohamed Albudaiwi savo ruožtu akcentavo, kad susitarimas dera su regiono siekiu sparčiau diversifikuoti ekonomiką, mažinant priklausomybę nuo angliavandenilių ir didinant investicijas į logistiką bei naujas technologijas.

    „Sąžininga, patikima ir mažai barjerų turinti prekyba yra būtina, kad įmonės galėtų užtikrintai konkuruoti ir plėstis tarptautinėje rinkoje. Šis susitarimas suteikia stabilumo“, – sakė „Holland & Barrett“ vadovas Anthony Houghton.

    Postbrexit kontekstas ir skaičiai

    Analitikai susitarimą vertina ir platesniame kontekste: po išstojimo iš Europos Sąjungos Jungtinė Karalystė ieško naujų ilgalaikių prekybos atramų už Europos ribų, ypač sparčiau augančiuose regionuose. Persijos įlanka Londono strategijoje laikoma viena svarbiausių krypčių dėl investicijų masto, infrastruktūros projektų ir ambicingų transformacijos planų.

    Skelbiama, kad dabartinė Jungtinės Karalystės ir GCC prekyba siekia apie 66 mlrd. eurų per metus, o per laiką susitarimas galėtų padidinti dvišalius srautus iki 20 proc. Atskirai pabrėžiama, kad maisto ir gėrimų eksportas iš Jungtinės Karalystės į GCC jau viršija 720 mln. eurų per metus, tačiau daliai produktų taikomi 5–25 proc. tarifai, kurie turėtų mažėti arba būti panaikinti.

    Ilgalaikė nauda priklausys nuo to, kaip greitai įsigalios numatytos taisyklės, kaip bus sprendžiami techniniai reikalavimai bei standartai, ir ar verslas aktyviai pasinaudos atsiveriančiomis nišomis. Vis dėlto tiek Londonas, tiek GCC susitarimą pristato kaip aiškų signalą, kad ekonominis bendradarbiavimas artimiausiais metais tik stiprės.

  • Atsinaujinančių išteklių elektrinės Lenkijoje vis dažniau stabdomos: kompensacijos nepadengia pajamų

    Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) elektrinių priverstinio ribojimo mastas Lenkijos elektros sistemoje auga, o išmokamos kompensacijos gamintojams neatsveria realiai prarastų pajamų. Apie tai, pristatydamas 2026 metų pirmojo ketvirčio elektros rinkos situaciją, kalbėjo „Tauron Polska Energia“ prekybos viceprezidentas Krzysztofas Zavadzkis.

    Jo teigimu, vis dažnesnis vadinamasis nerynkinis dispečerio sprendimas, kai tinklo operatorius nurodo riboti gamybą dėl sistemos saugumo ar tinklo pralaidumo, tampa sistemine problema. Augant saulės ir vėjo parkų galiai, tokie ribojimai dažniau pasitaiko periodais, kai pasiūla viršija momentinę paklausą, o perdavimo tinklas nespėja perkelti energijos į vartojimo centrus.

    Kainų šuoliai ir neigiamos kainos

    2026 metų pradžia Lenkijos rinkai pasižymėjo ypač dideliu kainų nepastovumu tiek „spot“, tiek balansavimo rinkoje. Pasak K. Zavadzkio, fiksuotas platus kainų diapazonas, o dideli paros skirtumai rodo, kad sistema vis stipriau reaguoja į momentinius generacijos ir vartojimo pokyčius.

    Neigiamos elektros kainos 2026 metų pirmąjį ketvirtį pasitaikė rečiau nei prieš metus, tačiau prognozuojama, kad per visus metus jų gali daugėti. Praktikoje neigiamos kainos dažniausiai signalizuoja, kad gamybos perteklius rinkoje susidaro greičiau, nei jį galima absorbuoti vartojimu, kaupimu ar eksportu, todėl dalis gamybos tampa ekonomiškai ir techniškai perteklinė.

    AEI ribojimas didėja, o kompensacijos stringa

    K. Zavadzkio pateiktais duomenimis, 2026 metų pirmąjį ketvirtį nerynkinio AEI ribojimo apimtys šalyje pasiekė 295,5 gigavatvalandės ir, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo 83 proc. Tai reiškia, kad vis didesnė pagamintos žaliosios energijos dalis realiai nepasiekia rinkos, nors jos gamybos pajėgumai yra įrengti ir pasirengę dirbti.

    „AEI ribojimo mastas nacionalinėje energetikos sistemoje, deja, auga. Neigiama tai, kad operatoriaus mokamos kompensacijos AEI gamintojams nepadengia prarastų pajamų“, – sakė K. Zavadzkis.

    Jo aiškinimu, vienas esminių ginčytinų aspektų yra kompensacijų skaičiavimo logika: prarastos pajamos apskaičiuojamos pagal balansavimo rinkos kainas, kurios ne visada atspindi faktines prekybines sutartis ir realias gamintojų pajamas. Dėl to gamintojai gali patirti finansinį skirtumą tarp to, ką būtų uždirbę pagal sudarytus sandorius, ir to, kas kompensuojama po ribojimo.

    „Tauron“ skaičiai: daugiau dispečerinio ribojimo

    „Tauron“ grupėje 2026 metų pirmąjį ketvirtį AEI gamybos ribojimai siekė beveik 13 gigavatvalandžių ir buvo 48 proc. didesni nei prieš metus. Bendrovė pabrėžė, kad pasikeitė ir ribojimų struktūra: ženkliai išaugo dispečerinio ribojimo dalis, o savanoriškas ar ekonominis saviribojimas sumažėjo.

    Tokia tendencija rodo, kad vis dažniau ribojimai įvyksta ne dėl pačių gamintojų sprendimų ar rinkos signalų, bet dėl sistemos apribojimų. Ilgainiui tai didina investuotojų riziką ir kelia klausimų, ar tinklų plėtra, lankstumo priemonės ir rinkos taisyklės spėja su AEI plėtra.

    Ekspertų vertinimu, sprendimų ašis čia yra kelių priemonių derinys: spartesnė perdavimo ir skirstymo tinklų plėtra, energijos kaupimo įrenginių diegimas, vartojimo lankstumo skatinimas ir aiškesni, su realiais kontraktais suderinami kompensavimo mechanizmai. Priešingu atveju AEI plėtra gali vis dažniau atsiremti ne į leidimus ar technologijas, o į paprastą fizinę tinklo ribą.

  • „Stellantis“ planas iki 2030-ųjų: 60 naujų modelių ir pigesnis elektromobilis iš Pomigliano

    „Stellantis“ planas iki 2030-ųjų: 60 naujų modelių ir pigesnis elektromobilis iš Pomigliano

    „Stellantis“ skelbia FASTlane 2030

    Automobilių grupė „Stellantis“ investuotojams pristatė FASTlane 2030 strategiją: iki 2030 metų numatoma investuoti apie 60 mlrd. eurų ir rinkai pateikti 60 naujų modelių. Planas atskleistas per investuotojų konferenciją Auburn Hillse, Mičigano valstijoje.

    Valdybos pirmininkas Johnas Elkannas planą pavadino ambicingu, bet realistišku, o generalinis direktorius Antonio Filosa pabrėžė, kad tikslas yra pelningas ilgalaikis augimas. Kartu grupė žada spartinti modelių atnaujinimus ir griežtinti sąnaudų kontrolę.

    Kur keliaus didžiausios investicijos

    Pagal „Stellantis“ pateiktą logiką, didžiausia investicijų dalis bus nukreipta į keturis globalius prekių ženklus, turinčius stipriausią poziciją ir didžiausią pelno potencialą: Jeep, Ram, Peugeot ir Fiat. Jie kartu su komercinių automobilių padaliniu turėtų sudaryti apie 70 proc. planuojamų investicijų.

    Dar penki regioniniai prekių ženklai, tarp jų Chrysler, Dodge, Citroën, Opel ir Alfa Romeo, bus vystomi atsižvelgiant į konkrečių rinkų poreikius. Tuo metu kai kurių nišinių krypčių valdymas bus labiau sutelktas kitų prekės ženklų struktūrose.

    Elektrifikacija ir nauji tikslai Europoje

    Grupė neslepia, kad elektrifikacijos varžybose tenka vytis konkurentus, ypač iš Kinijos, o spaudimą didina kainų karai ir spartėjantys technologijų ciklai. „Stellantis“ planuoja trumpinti naujo modelio pateikimo rinkai laiką nuo maždaug 40 iki 24 mėnesių, kad greičiau reaguotų į paklausos pokyčius.

    Iki 2030 metų numatoma pasiūlyti platų pavarų spektrą: elektromobilius, įkraunamus hibridus bei kitus hibridinius ir tradicinius sprendimus. Europoje akcentuojamas pajamų augimas ir prieinamesni elektriniai modeliai, nes būtent kaina dažnai tampa pagrindine kliūtimi masinei elektromobilių plėtrai.

    Pigesnis elektromobilis iš Pomigliano

    Vienu ryškiausių pranešimų tapo pažadas nuo 2028 metų pradėti naują segmentą: visiškai elektrinius automobilius, kurių kaina turėtų prasidėti žemiau 15 000 eurų. Skelbiama, kad tokie modeliai būtų gaminami Pomigliano d’Arco gamykloje Pietų Italijoje.

    Šis žingsnis reikšmingas dėl dviejų priežasčių: pirma, „Stellantis“ siekia sustiprinti pozicijas masinėje rinkoje, kur pirkėjai itin jautrūs kainai, antra, tai signalas apie gamybos bazės Europoje išlaikymo ir užimtumo užtikrinimo svarbą. Kartu tai dar labiau išryškina konkurenciją su gamintojais, kurie agresyviai plečia prieinamų elektromobilių pasiūlą.

    DI ir programinė įranga tampa prioritetu

    „Stellantis“ vadovai taip pat kalba apie gilesnį persitvarkymą: nuo vieno globalaus modelio pereinama prie daugiaregionės strategijos, kai skirtingos rinkos gauna daugiau laisvės, bet dalijasi platformomis ir jėgainėmis. Tikslas yra mažinti sudėtingumą ir tuo pat metu greičiau kurti produktus.

    Didelis dėmesys numatytas programinei įrangai ir dirbtinis intelektas diegimui gamyboje bei automobilių sistemose, įskaitant vairuotojo sąsajas ir autonominio vairavimo sprendimus. Grupė mini partnerystes su technologijų ir puslaidininkių ekosistemos žaidėjais, taip siekdama stiprinti konkurencingumą ne tik mechanikoje, bet ir skaitmeninėje vertės grandinėje.

    Profesinių sąjungų kritika

    Po pristatymo pasigirdo ir kritikos iš Italijos metalo pramonės profsąjungų, kurios akcentavo investicijų krypties prioritetus. Jų vertinimu, planas labiau orientuotas į JAV rinką, o tai kelia klausimų dėl senųjų Europos gamybos centrų ateities.

    Italijos profsąjungų atstovai viešai nurodė ketinantys kuo greičiau prašyti susitikimo su bendrove, kad būtų aiškiau įvardyta, kokį poveikį strategija turės konkretiems gamybos padaliniams, įskaitant istorinius „Fiat“ centrus.