CP v2

Blog

  • Pakruojyje tęsiami Stasio Ušinsko atminimo renginiai: su vaikais paminėtas Silvestro Dūdelės 90-metis

    Pakruojyje tęsiami Stasio Ušinsko atminimo renginiai: su vaikais paminėtas Silvestro Dūdelės 90-metis

    Pakruojyje tęsiami renginiai, skirti kraštiečio lėlininko ir vitražisto Stasio Ušinsko atminimui. Pastarosiomis savaitėmis mieste vyko parodos atidarymas ir vaikams skirta šventė, priminusi profesionalaus lėlių teatro ištakas Lietuvoje.

    Paroda apie teatro legendas

    Balandžio 12 dieną Pakruojo kultūros centre atidaryta Vilniaus teatro „Lėlė“ paroda „Trys Lietuvos teatro legendos“. Ją pristatė režisierius ir Pakruojo krašto garbės ambasadorius Rimantas Driežis, atidaryme dalyvavo ir savivaldybės atstovai.

    Ekspozicija kviečia susipažinti su ryškiomis šalies lėlių teatro ir scenos meno asmenybėmis: Stasiu Ušinsku, Vitalijumi Mazūru bei „Šėpos teatru“. Parodą Pakruojo kultūros centre lankytojai galės apžiūrėti iki birželio 6 dienos.

    Silvestro Dūdelės 90-metis

    Gegužės 15 dieną Pakruojo miesto erdvės prisipildė vaikų šurmulio: Silvestro Dūdelės 90-metis pažymėtas teatralizuota eisena nuo Nepriklausomybės skverelio iki parko estrados. Čia pasirodė Panevėžio lėlių vežimo teatras, parodęs spektaklį „Trys lokiai“.

    Ši sukaktis siejama su 1936 metais Kaune pristatytu Stasio Ušinsko spektakliu „Silvestras Dūdelė“, laikomu profesionalaus lėlių teatro pradžia Lietuvoje. Minėjimas priminė ne tik konkretaus kūrinio jubiliejų, bet ir platesnį Ušinsko indėlį į lietuviškos scenos kultūros raidą.

    Kas organizavo projektą

    Renginiai vyko įgyvendinant projektą „Silvestrui Dūdelei – 90: švenčiame visi!“, kurį organizavo Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešoji biblioteka. Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Pakruojo rajono savivaldybė.

  • CNN: Iranas sparčiau nei prognozuota atkuria karinius pajėgumus – atnaujino dronų gamybą

    Iranas karinius pajėgumus po JAV ir Izraelio smūgių atkuria greičiau, nei buvo manyta anksčiau, skelbia CNN, remdamasi su JAV žvalgybos vertinimu susipažinusiais šaltiniais. Pasak jų, Teheranas jau atnaujino dalį bepiločių orlaivių gamybos ir tvarko pažeistą karinę infrastruktūrą.

    Vertinime akcentuojama, kad atstatomi ne tik atskiri sandėliai ar ryšių mazgai, bet ir raketinių bazių elementai, paleidimo įrenginiai bei gamybiniai pajėgumai, reikalingi pagrindinėms ginkluotės sistemoms. Tai, pasak šaltinių, didina riziką, jog atsinaujinus konfliktui Iranas galėtų greitai sugrįžti prie intensyvesnių operacijų regione.

    Kas, pasak žvalgybos, atkurta greičiausiai?

    Vienas CNN cituojamas šaltinis teigė, kad kai kurie JAV žvalgybos vertinimai rodo skirtingą atskirų komponentų atkūrimo tempą, tačiau bepiločių atakų potencialas galėtų būti pilniau atstatytas maždaug per šešis mėnesius. Tokia prognozė reikštų, kad dalis tiekimo grandinių ir gamybos linijų liko arba nebuvo smarkiai pažeistos, arba buvo greitai pakeistos alternatyviais sprendimais.

    Taip pat pažymima, kad ankstesnės prielaidos apie ilgalaikį Irano pajėgumų susilpnėjimą galėjo būti per daug optimistinės. CNN nurodo, jog naujesnis vertinimas verčia iš naujo perskaičiuoti, kokį realų poveikį smūgiai padarė Iranui ilgesnėje perspektyvoje.

    Rusijos ir Kinijos veiksnys

    Pasak CNN šaltinių, vienas iš galimų greitesnio atsistatymo paaiškinimų yra išorinė parama, siejama su Rusija ir Kinija. Teigiama, kad skirtingi kanalai, technologinė pagalba ar komponentų tiekimas gali padėti užkamšyti kritines spragas, ypač ten, kur svarbios elektronikos ar variklių dalys.

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu neseniai interviu CBS yra teigęs, kad Kinija esą perduoda Iranui raketų gamybai reikalingus elementus, tačiau detalių nepateikė. Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakun tokius teiginius yra atmetęs.

    „Kai kuriais vertinimais Iranas galėtų pilniau atkurti bepiločių atakų pajėgumus per maždaug šešis mėnesius“, – CNN teigė su JAV žvalgybos analize susipažinęs šaltinis.

    Ką tai reikštų regiono saugumui?

    CNN primena, kad per ankstesnį vertinimą buvo skelbiama, jog maždaug pusė Irano raketų paleidimo įrenginių galėjo išlikti po smūgių. Naujesniuose duomenyse šis skaičius, anot pranešimo, galėjo padidėti iki maždaug dviejų trečdalių, iš dalies dėl to, kad paliaubų laikotarpis suteikė laiko atkurti ir iškasti užverstą techniką.

    Žvalgybinė informacija, kurią mini CNN, taip pat leidžia manyti, kad Iranas vis dar turi tūkstančius bepiločių orlaivių. Be to, dalis pakrančių gynybos sparnuotųjų raketų pajėgumų, anot šaltinių, galėjo likti mažiau pažeisti, o tai išlaiko riziką laivybai strategiškai svarbiame Ormūzo sąsiauryje.

    Bendras vertinimas, kurį perteikia CNN, yra toks: nors karinis konfliktas susilpnino Irano galimybes, jis jų nesunaikino. Jei įtampa vėl paaštrėtų, Teheranas, kaip teigiama, galėtų gana greitai sumažinti patirtą ilgalaikę žalą ir grįžti prie platesnio masto veiksmų.

  • Lenkijoje nuo birželio 1 dienos brangstantys degalai: jei lengvatos baigsis, litras gali pabrangti apie 0,28 euro

    Lenkijoje vairuotojai artimiausiomis dienomis gali sulaukti nedidelio degalų atpigimo, tačiau didžiausia intriga siejama su birželio pradžia. Analitikai įspėja, kad pasibaigus laikinosioms mokestinėms lengvatoms benzino ir dyzelino kainos degalinėse gali šoktelėti.

    Portalo e-petrol.pl analitikas dr. Jakubas Boguckis teigė, kad jei Vyriausybė nepratęs vadinamojo paketo, kuris iki gegužės pabaigos mažina mokesčių naštą degalams, kainų pokytis būtų greitai pajuntamas. Jo vertinimu, prie kainos galėtų prisidėti apie 0,28 euro už litrą.

    Kodėl kainos gali šoktelėti?

    Lengvatų paketas Lenkijoje buvo įvestas siekiant amortizuoti energetikos ir naftos kainų šokus, sumažinant kai kuriuos mokesčius degalams. Jei šios priemonės pasibaigtų, į kainą sugrįžtų didesnė mokestinė dalis, o tai automatiškai padidintų kainą galutiniam vartotojui.

    Analitikai pabrėžia, kad tai svarbu ne tik privatiems vairuotojams. Degalų mokestinės lengvatos mažina transporto ir logistikos sąnaudas, todėl jų nepratęsimas galėtų būti juntamas platesnėje ekonomikoje per prekių ir paslaugų kainas.

    Trumpuoju laikotarpiu – šiek tiek žemyn

    Vertinant dabartinę situaciją tarptautinėse rinkose, artimiausiomis dienomis Lenkijos degalinėse galimas nedidelis kainų koregavimas žemyn. Pasak dr. Jakubo Boguckio, benzino kainos gali priartėti prie žemesnių lygių, o dyzelinas taip pat turėtų turėti erdvės nežymiai atpigti.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kainų kryptį trumpuoju laikotarpiu lemia naftos ir degalų didmeninės kainos, tiekimo grandinių stabilumas bei geopolitinės rizikos vertinimas. Jei įtampos pasaulyje slūgsta, rinkos paprastai reaguoja mažesne rizikos premija, kuri atsispindi ir degalų kainose.

    Kas labiausiai stebima prieš birželį?

    Pagrindinis veiksnys – politinis sprendimas dėl lengvatų pratęsimo. Jei jos būtų išlaikytos, kainų šuolis birželio pradžioje nebūtinai įvyktų, o kainas labiau diktuotų įprasti rinkos mechanizmai: naftos kainos, rafinavimo maržos ir valiutų kursai.

    Jei sprendimas būtų nepalankus vairuotojams, degalų brangimas galėtų įvykti gana greitai, nes mokesčių pakeitimai tiesiogiai persikelia į mažmeninę kainą. Tokiu atveju vartotojai paprastai bando „užsipilti iš anksto“, o tai laikinai gali padidinti srautą degalinėse.

  • „Enefit“ pertvarko veiklą Lenkijoje: atsinaujinanti energetika jungiama į vieną modelį

    Estijos energetikos grupė „Enefit“ pranešė pertvarkanti veiklą Lenkijoje ir stiprinanti atsinaujinančios energetikos segmentą. Bendrovė nurodo, kad pokyčiai yra platesnės visos grupės reorganizacijos dalis, vykdomos skirtingose rinkose.

    Naujajame veiklos modelyje atsinaujinančių išteklių projektų plėtra ir valdymas bus telkiami „Enefit“ struktūroje. Pasak bendrovės, tai turėtų padėti geriau sujungti kompetencijas ir klientams pasiūlyti nuoseklesnius, labiau integruotus energijos sprendimus.

    Kas keičiasi Lenkijos rinkoje

    „Enefit“ pabrėžia, kad Lenkijoje plėtrą papildo „Enefit Green“ atsinaujinančios energijos generacijos pajėgumai. Įmonės portfelyje šalyje yra 21 atsinaujinančios energetikos objektas, kurių bendra įrengtoji galia siekia apie 33 megavatus.

    Be to, vystomi ir vėjo energetikos projektai: bendrovė nurodo plėtojanti 8 vėjo parkų projektus, kurių bendra planuojama galia gali siekti iki 360 megavatų. Tokie mastai atspindi rinkos kryptį, kurioje įmonės vis dažniau siekia ilgalaikių žaliosios elektros tiekimo sprendimų.

    10 metų Lenkijoje ir dėmesys verslui

    „Enefit“ Lenkijos rinkoje veikia nuo 2016 metais ir skelbia, kad šis laikotarpis sutampa su naujo plėtros etapo pradžia. Bendrovė per šį laiką formavo partnerystes su verslo klientais, siūlydama elektros ir dujų tiekimą bei skirtingus atsiskaitymo modelius.

    Įmonė taip pat pažymi, kad Lenkijoje dirba su daugiau nei 2 500 įmonių iš įvairių sektorių, įskaitant prekybą, pramonę, logistiką, sveikatos paslaugas bei viešbučių ir maitinimo verslą. Reorganizacija turėtų padėti greičiau pritaikyti sprendimus įmonėms, siekiančioms mažinti išmetimus ir stabilizuoti energijos kainų rizikas.

    „Pastaruosius 10 metų nuosekliai plėtėme „Enefit“ veiklą Lenkijoje, o dabar pradedame kitą etapą, kuriame norime dar stipriau padėti įmonėms energetikos transformacijoje ir tiekti sprendimus, paremtus žaliąja energija“, – sakė už veiklą Lenkijoje atsakingas vadovas Łukasz Musiałkiewicz.

    „Enefit“ Lenkijoje yra Estijos valstybinės energetikos grupės Eesti Energia dalis. Pastaraisiais metais regiono energetikos sektoriuje ypač ryškėja tendencija konsoliduoti atsinaujinančių išteklių plėtrą ir klientų aptarnavimą vienoje organizacinėje struktūroje, kad būtų paprasčiau valdyti projektų rizikas, finansavimą ir elektros tiekimo sutartis.

  • ES emisijos mažėja, bet pasaulinė kreivė kyla: Kinija ir Indija toliau didina CO2 išmetimus

    ES skaičiai gerėja, bet vaizdas nevienodas

    Europos Sąjungoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tendencija išlieka, o tai ypač matyti europinėje apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje EU ETS. Naujausiais duomenimis, 2025 metais patikrintos emisijos šiame mechanizme buvo maždaug 1,3 proc. mažesnės nei 2024 metais.

    EU ETS apima energetiką, energijai imlią pramonę, dalį aviacijos ir jūrų transportą, todėl šioje sistemoje fiksuojami pokyčiai laikomi vienu svarbiausių Europos klimato politikos termometrų. Vis dėlto net ir mažėjant ES emisijoms, pasaulinė tendencija išlieka priešinga.

    Kas stumia pokyčius energetikoje?

    2025 metais ES elektros gamybos iš iškastinio kuro emisijos mažėjo, nors bendra elektros gamyba augo. Tai rodo, kad dalis paklausos buvo patenkinta mažiau taršiais šaltiniais ir efektyvesne gamyba.

    Atsinaujinančios energijos dalis ES elektros balanse nežymiai didėjo, o ryškiausias pokytis fiksuotas saulės energetikoje: jos gamyba 2025 metais šoktelėjo apie 24,6 proc. per metus. Šis augimas kompensavo prastesnius vėjo ir hidroenergijos rezultatus, susijusius su meteorologinėmis sąlygomis.

    Vienas iš reikšmingesnių poslinkių – dujos vis dažniau pakeičia anglį. Anglimi kūrenamos gamybos emisijos ES mažėjo, tačiau gamyba iš gamtinių dujų augo, o tai trumpuoju laikotarpiu gali mažinti taršą, bet kartu kelia priklausomybės ir kainų rizikų klausimus.

    Pramonė traukiasi, aviacijoje – augimas

    Energetiškai imlioje pramonėje 2025 metais emisijos mažėjo apie 2,5 proc., labiausiai prisidėjo cemento bei geležies ir plieno sektoriai. Šį kritimą sieja tiek su mažesniu aktyvumu statybų grandinėje, tiek su pereinamuoju laikotarpiu, kai įmonės investuoja į švaresnes technologijas.

    Tuo pačiu aviacijoje EU ETS apimamos emisijos nežymiai augo dėl atsigaunančio skrydžių srauto. Jūrų transporte, remiantis preliminariais vertinimais, matytas maždaug 3 proc. mažėjimas, tačiau galutiniai skaičiai priklauso nuo ataskaitų užbaigimo.

    Pasaulinės emisijos auga: svarbiausi vaidmenys

    Globaliu mastu 2024 metais šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos didėjo apie 1,3 proc. ir pasiekė maždaug 53,2 gigatonos CO2 ekvivalento, neskaičiuojant žemės naudojimo ir miškininkystės sektoriaus. Didžiausi emitentai išlieka Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Indija, ES, Rusija ir Indonezija.

    Būtent kai kurios didžiosios ekonomikos, ypač Kinija ir Indija, prisideda prie bendro augimo, nes jų energijos poreikiai ir pramonės apimtys išlieka didelės, o dalis augimo vis dar tenkinama iškastiniu kuru. Dėl to ES mažinimo pastangos, nors ir reikšmingos, pasauliniu lygiu „neperlaužia“ kreivės.

    Lenkijoje 2025 metais emisijos smuko labiau

    Vertinant regiono kontekstą, 2025 metais Lenkijoje EU ETS apimamos emisijos, įskaitant aviacijos sektorių, siekė apie 145,35 mln. tonų CO2. Tai buvo daugiau nei 3 proc. mažiau nei 2024 metais.

    Skirtinguose sektoriuose situacija išsiskyrė: dalyje pramonės šakų emisijos augo, tačiau didesnė grupė sektorių fiksavo mažėjimą, įskaitant geležies ir plieno pramonę, chemiją bei popieriaus gamybą. Tai rodo, kad emisijų dinamika priklauso ne tik nuo energetikos, bet ir nuo konkrečių pramonės ciklų bei investicijų tempo.

    ES tikslas mažinti emisijas išlieka susietas su konkurencingumo klausimu: siekiant klimato neutralumo, būtina spartinti modernizaciją, bet kartu užtikrinti, kad energijos kainos ir reguliacinė našta neišstumtų gamybos už Europos ribų. Būtent ši įtampa vis dažniau tampa pagrindine diskusijų ašimi, vertinant klimato politikos kryptį artimiausiam dešimtmečiui.

  • Gdansko rafinerija baigė dalinį remontą: atnaujinta 19 įrenginių, 2027 metais laukia dar didesnis

    Dalinio remonto finišas

    Gdansko rafinerija pranešė baigusi šių metų pirmąją dalinio remonto etapą, kuris tęsėsi nuo vasario pabaigos iki gegužės vidurio. Per šį laiką modernizuota 19 technologinių įrenginių, o dalis gamybos buvo tęsiama nenutraukiant visų procesų.

    Toks dalinio sustabdymo modelis leidžia vienu metu vykdyti planinius darbus ir išlaikyti produkcijos tiekimą, tačiau reikalauja itin tikslaus planavimo. Bendrovės teigimu, pasirengimas šiam etapui buvo pradėtas maždaug prieš dvejus metus.

    Kas buvo padaryta per sustabdymą?

    Remonto metu buvo valomi ir remontuojami šilumokaičiai, talpyklos, kolonos, reaktoriai bei krosnys, taip pat tikrinama armatūra ir valdymo bei apsaugos sistemos. Kartu vyko elektros maitinimo patikros, izoliavimo ir antikoroziniai darbai, taip pat statybiniai darbai ten, kur jų reikėjo.

    Taip pat atliktos priežiūros patikros, slėgio bandymai, įrangos ir vamzdynų valymas, pakeisti nusidėvėję elementai bei katalizatoriai. Bendrovės pateiktais duomenimis, per sustabdymą įvykdyta 690 vidinių apžiūrų, 610 slėgio bandymų ir daugiau kaip 1 900 neardomųjų bandymų.

    „Šis remontas mums buvo didžiausias iššūkis pagal diagnostinių tyrimų apimtį ir pažangių metodų taikymą. Tai lėmė tyrimų programos, parengtos remiantis RBI analizėmis“, – sakė Gdansko techninės priežiūros padalinio vadovas Daniel Konkel.

    Jo teigimu, kelių tūkstančių patikrų ir bandymų atlikimas per trumpą laiką įmanomas tik itin tiksliai suplanuojant darbus ir užtikrinant sklandžią koordinaciją. Rafinerija nurodė, kad šįkart darbai vyko be rimtų techninių incidentų ar gaisrų, o darbų saugai skirta daugiau kaip 560 patikrų.

    Kodėl tai svarbu rinkai?

    Rafinerijų planiniai sustabdymai Europoje paprastai daro įtaką ne tik įmonių gamybos grafikams, bet ir degalų bei naftos produktų pasiūlai regione. Dalinis sustabdymas dažnai pasirenkamas siekiant sumažinti tiekimo sutrikimų riziką ir geriau valdyti kaštus, ypač kai rinkoje svarbus stabilus dyzelino ar benzino srautas.

    Gdansko gamykla yra vienas didžiausių perdirbimo centrų regione, o tokie atnaujinimai tiesiogiai susiję su patikimumu, energetiniu efektyvumu ir atitiktimi saugos bei aplinkosaugos reikalavimams. Įmonė pabrėžė, kad ši priežiūra buvo pirmoji po 2022 metais įvykusių nuosavybės pokyčių.

    2027 metais planuojamas dar platesnis remontas

    Bendrovė skelbia, kad sukaupta patirtis ir diagnostikos rezultatai bus panaudoti ruošiantis kitai, gerokai didesnei programai 2027 metų pavasarį. Tuomet planuojama sustabdyti 71 įrenginį, o 48 iš jų turėtų būti tiesiogiai apimti remonto darbų.

    Rafinerija taip pat akcentavo, kad šis sustabdymas vyko po penkerių metų nepertraukiamo technologinių įrenginių darbo. Anot įmonės, tokį ciklą pavyko pailginti nuo anksčiau taikytų ketverių metų, pasitelkus rizika grįstų patikrų metodiką RBI, kai inspekcijų planavimas remiasi rizikos analize.

    Gdansko rafinerijos metiniai perdirbimo pajėgumai siekia daugiau kaip 10 mln. tonų naftos, o įmonėje dirba daugiau kaip 1 300 darbuotojų. Bendrovė veikia kaip bendra įmonė, kurios savininkai yra Orlen ir „Aramco Overseas Company B.V.“.

  • „Codelco“ jungia tris vario kasyklas: planuojama superkasykla galėtų tapti trečia pasaulyje

    Valstybinė Čilės vario bendrovė „Codelco“ svarsto sujungti tris šiaurinėje šalies dalyje veikiančias vario kasyklas į vieną integruotą kasybos kompleksą. Kalbama apie Chuquicamata, Radomiro Tomic ir Ministro Hales telkinius, kuriuos valdant kaip vieną vienetą būtų supaprastintos operacijos ir sumažintos sąnaudos.

    Planas jau pristatytas bendrovės valdybai, o dabar atliekamos finansinės ir techninės analizės. Jei sprendimas būtų patvirtintas, reorganizacija galėtų įgauti pagreitį dar šiemet, tačiau realūs rezultatai labiausiai siejami su laikotarpiu nuo 2027 metų.

    Sutaupymai ir skolos spaudimas

    „Codelco“ skaičiavimu, integracija galėtų atnešti mažiausiai apie 1,8 mlrd. eurų sutaupymų. Pagrindinis tikslas būtų suvienodinti planavimą, geriau išnaudoti esamus perdirbimo pajėgumus ir sumažinti dubliuojamas funkcijas, pavyzdžiui, logistikoje ar infrastruktūros priežiūroje.

    Kasybos sektoriuje tokie sujungimai nėra naujiena, ypač kai telkiniai yra greta ir gali dalintis tuo pačiu apdorojimo bei transporto tinklu. „Codelco“ atveju spaudimą taupyti didina ir bendrovės finansiniai įsipareigojimai, ribojantys investicijų tempą ir lankstumą.

    Kodėl tai būtų vienas didžiausių projektų

    Šių trijų kasyklų bendra metinė vario gavyba šiuo metu siekia apie 670 000–680 000 tonų. Jei jos būtų valdomos kaip vienas kompleksas, pagal apimtis tai galėtų tapti trečiu didžiausiu vario gavybos vienetu pasaulyje, nusileidžiančiu tik keliems absoliučiams rinkos lyderiams.

    Pasaulinėje rinkoje tokie mastai svarbūs ne tik reputacijai. Vario paklausa auga dėl elektros tinklų plėtros, atsinaujinančios energetikos ir elektrifikacijos, todėl dideli, efektyviai valdomi telkiniai įgauna strateginę reikšmę tiek kainodarai, tiek tiekimo stabilumui.

    Privalumai ir silpnosios vietos

    Analitikų vertinimu, vienas didžiausių šio plano privalumų yra kasyklų kaimynystė, leidžianti pigiau planuoti gavybą ir tiksliau valdyti rūdos srautus. Bendra infrastruktūra gali sumažinti vienos tonos savikainą, o tai ypač svarbu, kai rinkoje svyruoja kainos ir didėja energetikos bei darbo sąnaudos.

    Vis dėlto projektas turi ir rizikų: sujungiamos skirtingų laikotarpių kasyklos, todėl jų technologinis „amžius“ ir plėtros logika skiriasi. Ministro Hales pradėjo veikti 2013 metais, Radomiro Tomic atidaryta 1995 metais, o Chuquicamata istorija siekia 1882 metus, tad vienodinti procesus gali būti sudėtinga.

    Chuquicamata taip pat išsiskiria viena didžiausių atvirų karjerų geometrijų, kurio gylis siekia apie 850 metrų ir ateityje gali artėti prie 1 kilometro. Toks mastas reiškia didesnius reikalavimus saugai, šlaitų stabilumui ir logistikai, todėl integruotas valdymas turėtų būti derinamas su papildomomis rizikų mažinimo priemonėmis.

  • Katovicų oro uostas plečia parkavimą: atidaryta 500 naujų vietų, ruošiami dar didesni projektai

    Katovicų oro uoste Pžyovicų miestelyje užbaigtas antrasis antžeminės automobilių aikštelės P4 plėtros etapas. Po šio etapo keleiviams ir oro uosto klientams atverta 500 naujų parkavimo vietų, o bendra pasiūla oro uosto teritorijoje išaugo iki maždaug 7 300 vietų.

    Plėtra yra platesnio infrastruktūros stiprinimo dalis, siekiant geriau suvaldyti sezoniškai išaugstančius srautus ir pagerinti kelionės pradžios logistiką. Oro uostai regione vis dažniau investuoja į parkavimo sprendimus, nes didesnė vietų pasiūla mažina spūstis prie terminalų ir leidžia tolygiau paskirstyti atvykstančių automobilių srautus.

    Nauja P4 aikštelė ir paslaugos

    Oro uostas nurodo, kad aikštelė P4 yra apšviesta ir aprūpinta savitarnos parkavimo sistema, susieta su internetine rezervavimo platforma. Aikštelė yra maždaug už 800 metrų nuo keleivių terminalų, todėl daliai keliautojų tai gali būti ekonomiškesnė alternatyva arčiau esančioms aikštelėms.

    Į parkavimo kainą įtrauktas nemokamas visą parą veikiantis pervežimas iki terminalų elektriniais mikroautobusais. Transportas pritaikytas ir keleiviams su negalia, o tokios paslaugos tampa vis labiau įprasta praktika didesniuose oro uostuose, siekiant suderinti patogumą ir tvaresnį judumą.

    Investicijos iki 2032 metų

    Oro uostą valdanti bendrovė Górnośląskie Towarzystwo Lotnicze skelbia, kad parkavimo infrastruktūros plėtra yra įtraukta į 2024–2032 metų investicijų programą. Joje numatoma ne tik antžeminių aikštelių plėtėtra, bet ir daugiaaukštės aikštelės statyba greta planuojamo naujo keleivių terminalo.

    „Nuosekliai stipriname parkavimo pasiūlą, suteikdami keleiviams šimtus naujų vietų už optimalią kainą. Iki 2032 metų investicijų programoje numatėme ne tik reikšmingą antžeminių aikštelių plėtrą, bet ir daugiaaukštės aikštelės statybą greta naujo terminalo“, – sakė Artur Tomasik.

    Kas dar planuojama artimiausiu metu

    Šiuo metu taip pat vyksta aikštelės P1 plėtra vakarų kryptimi, kur planuojama įrengti dar 400 naujų parkavimo vietų. Lygiagrečiai tęsiamas ir antrasis P5 aikštelės statybos etapas pietrytinėje oro uosto dalyje, kuriame numatyta sukurti 1 100 vietų.

    Abi šios investicijos, kaip nurodoma, turėtų būti užbaigtos ketvirtąjį šių metų ketvirtį. Bendra dviejų projektų vertė siekia apie 4,2 mln. eurų, o tai rodo, kad oro uostas parkavimo klausimą mato kaip vieną svarbiausių keleivių patirties elementų šalia terminalų, peronų ir transporto jungčių.

  • Katovicuose startavo DI kompetencijų centras: „Łukasiewicz“ žada greitesnį kelią nuo mokslo iki diegimo

    Naujas centras Katovicuose

    Lenkijos Katovicuose veiklą pradėjo DI kompetencijų centras, kurį steigė instituto „Łukasiewicz AI“ komanda, priklausanti Łukasiewicz tyrimų tinklui. Centras skirtas padėti verslui, viešajam sektoriui ir sveikatos apsaugai diegti sprendimus, paremtus DI ir kibernetiniu saugumu.

    Iniciatyvos esmė – sukurti aiškų pirmą kontaktą organizacijoms, kurios ieško technologinės pagalbos: nuo problemos suformulavimo ir konsultacijų iki prototipo, bandymų ir diegimo. Taip siekiama sujungti skirtinguose tinklo institutuose sukauptas kompetencijas ir sutrumpinti kelią iki realios naudos.

    Ko ieško rinka?

    Centro kūrėjai pabrėžia, kad daugėja organizacijų, norinčių ne teorinių pristatymų, o praktiškų DI taikymų, kuriuos galima integruoti į procesus ir IT sistemas. Pasak jų, pagrindinis iššūkis šiandien – ne idėjų trūkumas, o gebėjimas greitai pereiti nuo tyrimų prie veikiančių sprendimų su aiškia atsakomybe, saugumu ir teisiniu atitikimu.

    DI diegimą vis dažniau lydi ir kibernetinio saugumo klausimai, nes modeliai bei duomenų srautai tampa papildomu atakų taikiniu. Dėl to centras savo pasiūlą sieja su saugaus kūrimo praktika, rizikų valdymu ir sprendimų testavimu, kad organizacijos galėtų diegti sistemas ne tik greitai, bet ir patikimai.

    „Šiais metais pradėjome bendradarbiauti su daugeliu rinkos partnerių – nuo komercinių projektų iki bendrų vystymo iniciatyvų, kurių tikslas kurti ir diegti modernius produktus licencijavimo bei prenumeratos modeliais“, – sakė prof. Janas Kozakas.

    Tilto funkcija tarp mokslo ir diegimo

    Vienas pagrindinių centro uždavinių – nukreipti įmones ir institucijas pas tinkamiausias komandas visame Łukasiewicz tyrimų tinkle. Praktikoje tai reiškia koordinuojamą prieigą prie ekspertų sričių, tokių kaip vaizdo analizė, sprendimų paramos sistemos, autonominiai sprendimai ar kibernetinis saugumas.

    Ši struktūra turėtų sumažinti situacijas, kai organizacijos ilgai ieško kompetencijų arba dubliuoja darbus skirtingose vietose. Kartu stiprinamas ir regiono, kaip technologijų plėtros centro, vaidmuo, nes dalis projektų ir kompetencijų telkiama vienoje aiškiai identifikuojamoje vietoje.

    „Centras sukurtas kaip pagrindinis kompetencijų centras, turintis remti DI projektus tiek medicinoje, tiek sunkiojoje pramonėje. Koncentruojamės į praktinius sprendimus ir realius rinkos poreikius“, – sakė dr. Hubertas Cichockis.

    Tarp vykdomų krypčių minima ir skaitmeninei infrastruktūrai artima iniciatyva, susijusi su vietinių duomenų centrų tinklu, skirtu skaitmeninių paslaugų ir viešojo sektoriaus sistemų veikimui užtikrinti. Sveikatos apsaugoje plėtojami sprendimai, galintys automatiškai apdoroti ir dokumentuoti gydytojų bei pacientų pokalbius, taip mažinant administracinę naštą medikams.

    Tokie pavyzdžiai rodo bendrą tendenciją rinkoje: DI vis dažniau vertinamas ne kaip atskiras eksperimentas, o kaip konkretus produktyvumo ir paslaugų kokybės įrankis. Dėl to organizacijos ieško partnerių, kurie gali užtikrinti ne tik modelio veikimą, bet ir duomenų valdymą, saugumą bei sklandžią integraciją.

  • ES siekia pasivyti JAV ir Kiniją: ruošiami Chips Act 2.0 ir naujas DI bei debesijos plėtros įstatymas

    ES kuria taisykles technologijų proveržiui

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Strasbūre pristatė planus stiprinti Europos technologijų pramonę ir mažinti atotrūkį nuo JAV bei Kinijos. Pasak jos, vieninga rinka tebėra vienas svarbiausių ES konkurencingumo variklių, tačiau jai reikia modernizacijos, kad atlaikytų technologinių pokyčių, klimato transformacijos ir geopolitinių įtampų spaudimą.

    Politinis signalas aiškus: ES nori, kad skaitmeninės technologijos greičiau virstų realiais produktais ir paslaugomis, o ne vien moksliniais prototipais. Tam žadamos naujos iniciatyvos puslaidininkių, debesijos ir dirbtinio intelekto srityse.

    „Ateinančią inovacijų fazę nulems tai, kaip skaitmeninės technologijos bus pritaikomos realiame pasaulyje. Europai reikia naujų technologijų čempionų“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Chips Act 2.0 ir investicijų klausimas

    Europos Komisija rengia vadinamojo Chips Act 2.0 projektą, kuriuo siekiama dar labiau sustiprinti Europos pozicijas puslaidininkių grandinėje. Puslaidininkiai laikomi strategine sritimi, nes nuo jų priklauso pramonė, telekomunikacijos, transportas, energetika ir gynyba.

    Priminta, kad pirmasis ES teisėkūros paketas šioje srityje priimtas 2023 metais, o jo tikslas buvo paskatinti gamybą Europoje ir pritraukti kapitalą į naujas gamyklas bei tyrimų centrus. Von der Leyen teigimu, jau pradėta mobilizuoti daugiau kaip 32 mlrd. eurų investicijų į puslaidininkių sektorių ES.

    Naujas DI ir debesijos įstatymas

    Kartu anonsuojamas ir Cloud and AI Development Act projektas, kuris turėtų padėti auginti europinį debesijos bei DI ekosistemų mastą. Praktikoje tai reikštų daugiau dėmesio infrastruktūrai, duomenų prieinamumui ir sąlygoms, kurios leistų įmonėms diegti DI sprendimus peržengiant valstybių narių sienas.

    Europos Komisijos vadovė pabrėžė, kad vieninga rinka turi būti skaitmeninė iš prigimties, o įmonėms, veikiančioms keliose šalyse, būtina mažinti administracinę naštą. Taip pat akcentuota problema, kai ES teisės aktai skirtingose šalyse įgyvendinami nevienodai arba papildomi nacionaliniais reikalavimais, kurie apsunkina verslo plėtrą.

    Konkurencingumas, energija ir saugumas

    Technologijų politika šiandien vis dažniau siejama su ekonominiu saugumu, todėl kalbėta ir apie priklausomybių nuo išorės tiekėjų mažinimą. ES siekia didinti atsparumą tiek žaliavų, tiek energijos grandinėse, o vienu iš prioritetų įvardytas infrastruktūros stiprinimas ir didesnė elektros dalis ekonomikoje.

    Šis kontekstas svarbus ir DI plėtrai, nes didelio masto skaičiavimams reikalingi duomenų centrai, patikimas elektros tiekimas ir konkurencingos energijos kainos. Todėl technologinė darbotvarkė vis labiau persipina su energetikos politika ir bendru ES strateginiu tikslu didinti savarankiškumą.

    Darbotvarkėje ir darbo rinkos pokyčiai

    Be pramonės ir technologijų, von der Leyen pristatė ir socialinės politikos kryptis, susijusias su darbuotojų mobilumu bei darbo vietų kokybe. Taip pat pabrėžtos investicijos į vaikų priežiūros infrastruktūrą, kuri laikoma viena iš priemonių didinti darbo rinkos dalyvavimą.

    Nors konkrečių teisės aktų turinys dar neatskleistas, kryptis signalizuoja, kad ES konkurencingumo paketas bus kompleksiškas: nuo puslaidininkių ir DI iki energijos, reglamentavimo supaprastinimo ir darbo rinkos priemonių.