CP v2

Blog

  • Pigus DI spaudžia „OpenAI“ ir „Anthropic“: investuotojai baiminasi, kad IPO istorija subliūkš

    Pigus DI spaudžia „OpenAI“ ir „Anthropic“: investuotojai baiminasi, kad IPO istorija subliūkš

    Didžiųjų technologijų bendrovių finansinėse ataskaitose vis dažniau išryškėja iki šiol nutylėta dirbtinio intelekto sąskaita: DI modelių naudojimas ir vadinamoji išvada tampa apčiuopiama našta maržoms. Tai signalas rinkai, kad DI plėtra ne tik generuoja pajamas, bet ir sparčiai didina veiklos kaštus.

    Toks fonas ypač nepalankus „OpenAI“ ir „Anthropic“, kurios, investuotojų lūkesčiais, siekia viešo akcijų siūlymo su itin aukštomis vertinimo kartelėmis. Esminė šių vertinimų prielaida paprasta: įmonės išlaikys rinkos dalį ir galės už savo pažangiausius modelius taikyti aukštesnes kainas, nes alternatyvų bus mažai.

    Vis dėlto naujausi rinkos duomenys rodo priešingą kryptį: pažangūs DI modeliai sparčiai pinga, o pasirinkimas plečiasi. Kinijos laboratorijos už panašaus lygio užduotis dažnai prašo gerokai mažesnių įkainių, o Vakaruose atsiranda vis daugiau konkurentų, kuriančių mažesnius ir efektyvesnius sprendimus.

    Įmonės mokosi taupyti

    DI biudžetai versle per pastaruosius metus ryškiai išaugo, tačiau dabar vis dažniau klausiama, kur dingsta pinigai ir kaip mažinti sąnaudas. Praktikoje įmonės pereina nuo eksperimentų prie griežtesnio kaštų valdymo ir renkasi modelius pagal kainos ir naudos santykį.

    Viena populiarėjančių strategijų vadinama patariamojo modelio principu: kasdienes užduotis atlieka pigesnis, dažnai atvirojo kodo modelis, o į brangesnį, pažangiausią sprendimą kreipiamasi tik tada, kai to tikrai reikia. Taip sumažinamas brangių užklausų kiekis, bet išlaikoma kokybė sudėtingiausiais atvejais.

    „Tokiu būdu galima labai efektyviai suvaldyti išlaidas“, – sakė „Databricks“ vadovas Ali Ghodsi.

    Kainų karas ir pasitikėjimo faktorius

    Skirtumus tarp JAV ir Kinijos iš dalies lemia infrastruktūra: amerikietiškos laboratorijos remiasi milžiniškomis investicijomis į skaičiavimo galią, brangiausius lustus ir energiją, o tai neišvengiamai atsispindi kainodaroje. Kinijos kūrėjai, veikdami eksporto ribojimų sąlygomis, agresyviai optimizuoja modelius ir dažnai pasiekia panašius rezultatus su mažesniais resursais.

    Vis dėlto vien kaina ne visada nulemia pasirinkimą. Reguliuojamuose sektoriuose, pavyzdžiui, bankininkystėje ar gynyboje, pirkėjai dažnai prioritetą teikia tiekėjų reputacijai, atitikties standartams užtikrinimui ir duomenų saugumui, todėl pigesni sprendimai ne visada priimtini.

    Šį vakuumą Vakaruose bando užpildyti ir nauji pasiūlymai: didėja atvirojo kodo bei įmonių infrastruktūroje diegiamų DI sprendimų pasiūla. Tai didina konkurenciją ir mažina tikimybę, kad keli rinkos lyderiai ilgai išlaikys išskirtinę kainodaros galią.

    Ką tai reiškia IPO planams?

    Jei iki prospektų pateikimo rinkoje įsitvirtins nuostata, kad DI tampa preke, o ne prabanga, investuotojai gali skeptiškiau vertinti milijardines prognozes. Viešai listinguojamoms bendrovėms neužtenka demonstruoti technologinį pranašumą, joms reikia įrodyti, kad šis pranašumas paverčiamas ilgalaikiu pelnu.

    Didžiausia rizika „OpenAI“ ir „Anthropic“ atveju ta, kad brangiausių modelių paklausa gali augti, bet didelė dalis apimčių bus nukreipta į pigesnius sprendimus, o tai slopins vidutinę kainą ir maržas. Kuo daugiau įmonių išmoks derinti pigesnius ir pažangiausius modelius, tuo sunkiau bus pagrįsti itin aukštus vertinimus.

  • „Meta“ atleidžia 8 000 žmonių: Zuckerbergas perspėja, kad DI eroje sėkmė negarantuota

    „Meta“ atleidžia 8 000 žmonių: Zuckerbergas perspėja, kad DI eroje sėkmė negarantuota

    Atleidimai ir DI posūkis

    „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas darbuotojams išplatintame pranešime paaiškino, kad sprendimas atleisti apie 8 000 žmonių susijęs su siekiu išlaikyti konkurencingumą dirbtinio intelekto srityje. Jo teigimu, ši technologijų kryptis tampa lemiamu veiksniu, o įmonės sėkmė nebėra savaime suprantama.

    Pasak jo, dirbtinis intelektas keičia produktų kūrimą, reklamą ir turinio pateikimą, todėl „Meta“ spartina reorganizaciją. Pranešime pabrėžta, kad įmonė turi išmokti veikti greičiau ir su mažesniu biurokratijos lygiu.

    „Dirbtinis intelektas yra viena svarbiausių mūsų gyvenimo technologijų, o lyderiai šioje srityje formuos kitą kartą“, – sakė Markas Zuckerbergas.

    Kas keičiasi įmonėje

    Atleidimai sudaro maždaug dešimtadalį „Meta“ darbuotojų ir vyksta tuo metu, kai bendrovė perskirsto investicijas į DI. Anksčiau darbuotojams buvo pranešta ir apie planus nebeužpildyti 6 000 atvirų pozicijų, kad būtų išlaisvinti resursai prioritetinėms kryptims.

    Tuo pat metu dalis žmonių perkeliami į naujas DI orientuotas roles, o komandos, dirbančios su DI infrastruktūra, pamatiniais modeliais ir DI komercializavimu, laikomos strategiškai svarbiomis. Tokia kryptis atitinka visos rinkos tendenciją pirmiausia saugoti branduolines inžinerines ir produktų komandas, kurios kuria naujus pajamų šaltinius.

    Signalas visam technologijų sektoriui

    „Meta“ sprendimai išryškina platesnį reiškinį: didžiosios technologijų įmonės mažina darbuotojų skaičių, bet tuo pat metu didina išlaidas skaičiavimo pajėgumams, lustams, duomenų centrams ir DI produktų kūrimui. Praktikoje tai reiškia, kad dalis tradicinių funkcijų automatizuojamos, o didžiausia vertė telkiama į DI gebėjimus.

    Tokį modelį pastaruoju metu renkasi ir kitos JAV technologijų bendrovės, pabrėždamos, kad DI lenktynės reikalauja griežtesnių prioritetų ir greitesnio kapitalo nukreipimo ten, kur matomas ilgalaikis augimas. Darbuotojams tai dažnai tampa ne tik finansine, bet ir kultūrine permaina, nes didėja spaudimas veikti greitai, matuoti rezultatą ir prisitaikyti prie naujų kompetencijų paklausos.

    M. Zuckerbergas taip pat akcentavo, kad atsisveikinti su žmonėmis yra skaudu, ir padėkojo išeinantiems už indėlį. Kartu jis pripažino, jog vidinė komunikacija ne visada buvo pakankamai aiški, ir pažadėjo šią sritį gerinti.

  • „Airbnb“ atveria naują etapą: į programėlę ateina viešbučiai, automobilių nuoma ir DI

    „Airbnb“ atveria naują etapą: į programėlę ateina viešbučiai, automobilių nuoma ir DI

    „Airbnb“ plečia savo programėlės galimybes ir žengia dar toliau nei trumpalaikė būsto nuoma: vartotojams pradedama siūlyti nepriklausomų viešbučių rezervacijos bei papildomos paslaugos, įskaitant automobilių nuomą, maisto prekių pristatymą ir bagažo saugojimą.

    Įmonės vadovas Brianas Chesky pabrėžė, kad tikslas yra sukurti universalesnę kelionių ekosistemą, kuri apimtų daug skirtingų paslaugų kategorijų. Jo teigimu, rinka yra fragmentuota, todėl keliautojams patogiau, kai daugiau sprendimų sutelpa vienoje programėlėje.

    Kas keičiasi vartotojams

    Pasak bendrovės, nuo šiol per „Airbnb“ galima rezervuoti ir boutique tipo viešbučius, o taip pat įsigyti su kelione susijusias paslaugas. Vartotojams žadamos paskatos, kurios kai kuriais atvejais gali siekti iki 15 proc. grąžos platformos kreditais.

    Šie pokyčiai tęsia keliais etapais vykdomą „Airbnb“ pertvarką, kuri įsibėgėjo po pandemijos, kai dalis ankstesnių plėtros planų buvo pristabdyta. Pastaruoju metu bendrovė taip pat testavo socialines funkcijas ir atnaujino klientų aptarnavimo sprendimus programėlėje.

    DI pritaikymas ir klientų aptarnavimas

    „Airbnb“ skelbia atnaujinusi DI pagrįstą pokalbių įrankį, kad jis galėtų ne tik atsakyti į klausimus, bet ir padėti išspręsti rezervacijų nesklandumus tiesiog pokalbyje. Taip pat diegiama funkcija, kuri apibendrina svečių atsiliepimus ir padeda greičiau susidaryti įspūdį apie pasiūlymą.

    Bendrovė nurodo, kad vėliau planuoja plėsti DI galimybes į balso asistento kryptį ir diegti automatiškai generuojamas apžvalgas skelbimams. Verslo vadovas Dave’as Stephensonas teigė, kad DI funkcijoms pasitelkiamas skirtingų tiekėjų ir atvirojo kodo sprendimų derinys, priklausomai nuo konkretaus poreikio.

    „Įsivaizduoju, kad vieną dieną turėsime dešimtis, gal net šimtus kategorijų, kaip „Amazon“, – sakė Brianas Chesky.

    Kelionių rinkos fonas ir rizikos

    Plėtra vyksta prasidedant vasaros sezonui, kai kelionių sektorių veikia ir geopolitiniai veiksniai bei išaugusios degalų kainos. „Airbnb“ yra pripažinusi, kad kai kuriuose regionuose fiksavo šiek tiek padidėjusį atšaukimų skaičių, o užsakymų apimtys gali patirti papildomą spaudimą.

    Vis dėlto Brianas Chesky akcentuoja, kad „Airbnb“ modelis gali būti atsparesnis svyravimams, nes platforma veikia daugelyje rinkų ir dažnai siūlo pigesnes alternatyvas. Jo teigimu, ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiais keliautojai dažniau planuoja trumpesniu terminu ir sprendimus priima paskutinę minutę.

  • „Goldman Sachs“ gavo svarbiausią vaidmenį „SpaceX“ IPO: kas tai reiškia investuotojams

    „Goldman Sachs“ gavo svarbiausią vaidmenį „SpaceX“ IPO: kas tai reiškia investuotojams

    „SpaceX“ IPO ir „lead left“ reikšmė

    „Goldman Sachs“ užsitikrino vieną svarbiausių vaidmenų planuojamame „SpaceX“ pirminiame viešame akcijų siūlyme. Prospekte bankas nurodomas vadinamojoje „lead left“ pozicijoje, kuri paprastai reiškia didžiausią įtaką galutiniam kainodaros procesui, akcijų paskirstymui ir sandorio koordinavimui.

    Ši vieta investicinių bankų rinkoje laikoma prestižine, nes dažniausiai leidžia pritraukti daugiau komisinių pajamų ir sustiprinti reputaciją tarp didžiųjų institucinių investuotojų. Praktikoje tai taip pat gali tapti argumentu varžantis dėl kitų didelio masto IPO mandatų.

    Milžiniškas sandoris ir galimi komisiniai

    Rinkoje šis IPO pristatomas kaip potencialiai rekordinis pagal dydį, o „SpaceX“ vertė, remiantis naujesniais antrinės rinkos sandoriais, siejama su maždaug 1 250 000 000 000 eurų įvertinimu. Jei viešas siūlymas būtų itin didelis, bankams tai reikštų išskirtinę pajamų galimybę.

    Istoriškai didelių IPO pasirašymo komisiniai neretai sudaro apie 1–2 proc. sandorio vertės, nors galutiniai tarifai priklauso nuo rizikos, paklausos ir struktūros. Taikant tokį principą, bendra pasirašymo mokesčių suma galėtų siekti šimtus milijonų eurų ir būti pasidalinta tarp sindikato bankų.

    „Tokių sandorių kainodara dažnai yra labiau menas nei mokslas“, – sakė IPO rinką tiriantis Floridos universiteto profesorius Jay Ritteris.

    Kas tai gali pakeisti investuotojams

    Investuotojams „lead left“ paskyrimas svarbus tuo, kad jis signalizuoja, kas realiai valdys procesą nuo paklausos knygos formavimo iki pirmųjų prekybos dienų stabilizavimo. Dėl to rinkos dalyviai dažniau stebi, kaip bankas komunikuoja lūkesčius, kokį investuotojų ratą suburia ir kaip subalansuoja kainą su paklausa.

    „Goldman Sachs“ atveju sėkmingai įgyvendintas tokio masto IPO galėtų sustiprinti banko pozicijas IPO ir susijungimų bei įsigijimų rinkoje, kuri pastaraisiais metais buvo jautri palūkanų normoms, geopolitinei įtampai ir rinkų svyravimams. Tuo pačiu tai gali paskatinti didesnį aktyvumą kitų didžiųjų emitentų planuose, ypač DI sektoriuje.

    Rinkoje taip pat minimi galimi būsimų IPO kandidatai, susiję su DI bumu, įskaitant „OpenAI“ ir „Anthropic“. Jei „SpaceX“ sandoris vyktų sklandžiai, „Goldman Sachs“ galėtų turėti pranašumą varžantis dėl panašaus kalibro mandatų, nes reputacija šioje rinkoje dažnai lemia kitų sandorių eilę.

  • Jeffas Bezosas stojo ginti milijardierių ir pagyrė Trumpą: ką sako apie DI ir mokesčius?

    Jeffas Bezosas stojo ginti milijardierių ir pagyrė Trumpą: ką sako apie DI ir mokesčius?

    „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas interviu CNBC kalbėjo apie augančią kritiką milijardieriams, mokesčių politiką ir dirbtinio intelekto įtaką ekonomikai. Jo teigimu, visuomenėje ryškėja dviejų skirtingų patirčių ekonomika: vieni gyvena vis geriau, kitiems vis sunkiau sudurti galą su galu.

    J. Bezosas pabrėžė, kad dalis politinių diskusijų apie turtinguosius esą remiasi patogiu priešo paieškos principu, tačiau realių problemų tai neišsprendžia. Jis taip pat gynė kitus turtingus verslo lyderius, kritikuodamas viešą jų demonizavimą.

    Mokesčių idėja ir ginčas

    Kalbėdamas apie mokesčius, J. Bezosas pritarė idėjai mažinti pajamų mokesčius mažiau uždirbantiems žmonėms. Jis akcentavo, kad daliai darbuotojų mokesčių našta gali atrodyti neproporcinga, ypač kai brangsta būstas ir kasdienės paslaugos.

    Tuo pačiu J. Bezosas atmetė teiginius, kad nemoka mokesčių, ir tikino, kad į biudžetus sumoka milijardines sumas. Jo argumentas buvo aiškus: net ir padvigubinus jo mokamus mokesčius, tai savaime nepadidintų mažesnes pajamas gaunančių žmonių gerovės, jei nebus sprendžiamos sisteminės problemos.

    „Žmonės kartais sako, kad aš nemoku mokesčių. Tai netiesa. Aš moku milijardus dolerių mokesčių“, – sakė J. Bezosas.

    Ar turtingieji išnaudoja spragas?

    Interviu metu jis taip pat neigė populiarius kaltinimus, kad itin turtingi žmonės masiškai naudojasi schema, kai turtas laikomas akcijomis, o pragyvenimui skolinamasi prieš jas, taip atidedant mokesčius. J. Bezosas teigė reguliariai parduodantis „Amazon“ akcijas, todėl, jo vertinimu, tai nėra universali ar automatiškai veikianti mokesčių spraga.

    Kartu jis pripažino, kad jei tam tikros skolinimosi prieš turtą praktikos iš tiesų sudaro nepagrįstą privilegiją, tai turėtų būti taisoma politiniais sprendimais. Tačiau ir šiuo atveju jis grįžo prie minties, kad vien turtingųjų apmokestinimas nebūtinai taps tiesioginiu atsakymu į vidurinės klasės problemas.

    DI: mažiau baimės, daugiau produktyvumo

    Didelę interviu dalį užėmė dirbtinio intelekto tema. J. Bezosas teigė, kad baimės dėl masinio darbo vietų praradimo yra perdėtos, o DI, jo vertinimu, labiau papildys darbuotojų galimybes nei juos pakeis.

    Jis prognozavo, kad produktyvumo augimas ilguoju laikotarpiu gali mažinti kai kurių prekių ir paslaugų kainas, ypač jei technologijų plėtra nebus pernelyg anksti „užsmaugta“ griežtu reguliavimu. Pastaruoju metu visuomenės nuotaikos dėl DI išties tampa skeptiškesnės, nes daugėja diskusijų apie privatumo rizikas, kūrybos nuvertėjimą ir poveikį darbo rinkai.

    Kalbėdamas apie DI įrankius programavimui, jis teigė, kad jie gali pakeisti darbo pobūdį, bet nebūtinai sumažins programuotojų poreikį. Jo logika paprasta: automatizuojant rutiną, daugiau laiko lieka sudėtingesnėms užduotims ir problemų sprendimui.

    Požiūris į Trumpą

    J. Bezosas interviu taip pat pasisakė apie JAV prezidentą Donaldą Trumpą, teigdamas, kad dabar jis esą labiau disciplinuotas ir brandesnis nei per pirmąją kadenciją. Jis pridūrė, kad kai kuriais klausimais D. Trumpui reikia pripažinti nuopelnus, nors konkrečių pavyzdžių nepateikė.

    Be to, jis atmetė interpretacijas, kad kai kurie „Amazon“ verslo sprendimai yra bandymas pelnyti politinę įtaką. J. Bezosas aiškino palaikantis ryšį su skirtingų politinių pažiūrų lyderiais ir pabrėžė, kad verslo atstovų dialogas su valdžia yra būtinas nepriklausomai nuo to, kas yra prezidentas.

    „Manau, kad jis yra brandesnė, labiau disciplinuota savo paties versija nei per pirmąją kadenciją“, – sakė J. Bezosas.

  • „Intuit“ atleidžia 17 proc. darbuotojų: daugiau nei 3 000 vietų dingsta DI bumo metu

    „Intuit“ atleidžia 17 proc. darbuotojų: daugiau nei 3 000 vietų dingsta DI bumo metu

    Masinis mažinimas DI fone

    Mokesčių ir finansų programinės įrangos kūrėja „Intuit“ paskelbė mažinanti nuolatinių darbuotojų skaičių apie 17 proc. Tai reikštų, kad darbą gali prarasti daugiau nei 3 000 žmonių, vertinant pagal anksčiau skelbtą maždaug 18 200 darbuotojų skaičių.

    Rinkos reakcija buvo aštri: bendrovės akcijos po pranešimo smuko dviženkliu tempu. Pastaraisiais metais programinės įrangos sektoriuje matomas didesnis investuotojų jautrumas augimo lėtėjimui ir DI poveikiui produktų paklausai.

    Kiek kainuos restruktūrizacija

    „Intuit“ nurodė, kad restruktūrizavimo sąnaudos gali siekti nuo maždaug 277 mln. iki 314 mln. eurų, didžioji jų dalis turėtų būti pripažinta einamąjį ketvirtį. Tokios išlaidos paprastai susijusios su išeitinėmis, turto nurašymais ir biurų pertvarkymu.

    Vadovas Sasan Goodarzi teigė, kad bendrovė siekia supaprastinti struktūrą ir didinti veiklos greitį, kad ilgainiui būtų užtikrintas tvaresnis augimas. Jo teigimu, organizacijoje susikaupė per daug valdymo lygių, todėl planuojama mažinti perteklines grandis.

    „Žvelgdami į priekį, plečiame augimo variklius ir kuriame organizaciją, kuri veiktų didesniu tempu, kad užtikrintume ilgalaikį augimą“, – sakė Sasan Goodarzi.

    Kas vyksta su rezultatais

    Kartu su mažinimo planu „Intuit“ paskelbė ir ketvirčio rezultatus. Pajamos augo apie 10 proc. per metus, o tai įvardyta kaip lėčiausias augimo tempas per kelis pastaruosius laikotarpius, atspindintis vėsesnes nuotaikas programinės įrangos rinkoje.

    Bendrovė taip pat atnaujino finansines prognozes 2026 finansiniams metams ir pateikė aukštesnius tikslus, nei dalis rinkos dalyvių tikėjosi. Tai rodo, kad „Intuit“ vienu metu bando ir mažinti kaštus, ir išlaikyti ambicijas auginti pajamas, perskirstant resursus į prioritetines kryptis.

    Platesnė sektoriaus tendencija

    „Intuit“ sprendimas išsiskiria mastu, tačiau nėra pavienis technologijų sektoriuje, kuriame įmonės peržiūri išlaidas ir komandų struktūras DI diegimo laikotarpiu. Pastaruoju metu apie reikšmingus darbuotojų mažinimus skelbė ir kitos JAV technologijų bendrovės.

    Įmonė taip pat nurodė ketinanti glaudžiau telkti komandas fiziškai, kad didėtų bendradarbiavimas, o dalis biurų gali būti uždaromi. Be to, minima vaidmenų dubliacija po įsigijimų ir integracijų, todėl mažinimas apima ir procesų supaprastinimą skirtinguose padaliniuose.

    „Tikime, kad galime aptarnauti daugiau klientų ir kurti proveržio produktus, mažindami sudėtingumą ir supaprastindami struktūrą, kad taptume greitesnė, liesesnė ir labiau susitelkusi įmonė“, – rašė Sasan Goodarzi.

  • Jim Cramer: technologijų investavimo era pasikeitė – puslaidininkiai perima valdžią iš programinės įrangos

    Jim Cramer: technologijų investavimo era pasikeitė – puslaidininkiai perima valdžią iš programinės įrangos

    DI bumas keičia rinkos lyderius

    JAV finansų komentatorius Jimas Crameris teigia, kad technologijų investavimo pasaulyje įvyko esminė permaina: į rinkos centrą iš programinės įrangos persikėlė puslaidininkių sektorius. Anot jo, DI plėtra didžiausią paklausą kuria ne prenumeruojamoms verslo platformoms, o skaičiavimo infrastruktūrai.

    Ši mintis nuskambėjo po „Nvidia“ paskelbtų ketvirčio rezultatų, kurie pranoko Volstrito lūkesčius. Bendrovė pranešė apie 81,62 mlrd. JAV dolerių pajamas, tai yra apie 75 mlrd. eurų, ir 1,87 JAV dolerio pelną akcijai, tai yra apie 1,7 euro.

    Programinei įrangai – naujas spaudimas

    Iki generatyvinio DI išpopuliarėjimo technologijų sektoriuje dominavo programinė įranga, ypač prenumeratos modeliu grįstas SaaS. Įmonėms tai reiškė stabilias, pasikartojančias pajamas, o investuotojams – prognozuojamą augimą ir aukštas maržas.

    Vis dėlto J. Crameris pabrėžia, kad DI įrankiai ir modeliai mažina tradicinės programinės įrangos kainodaros galią. Dalis funkcijų, už kurias anksčiau buvo mokama brangiomis licencijomis, dabar gali būti kuriamos viduje, pasitelkiant DI ir debesų kompiuterijos infrastruktūrą.

    „Tai nauja era. Dabar vadovauja puslaidininkiai, o programinė įranga traukiasi į antrą planą“, – sakė J. Crameris.

    Puslaidininkiai tampa nauju rinkos gravitacijos centru

    Pasak J. Cramerio, DI revoliucijai reikalingi skaičiavimo resursai yra materialioji technologijų pusė, kurią sudaro lustai, serveriai, duomenų centrų įranga ir tinklo sprendimai. Būtent dėl to investuotojų dėmesys krypsta į bendroves, kurios tiekia infrastruktūrą DI modeliams mokyti ir paleisti.

    Jis išskyrė ne tik „Nvidia“, bet ir kitus ekosistemos dalyvius, tokius kaip „AMD“, „Arm“, „Intel“ ir „Broadcom“. Tokios bendrovės, jo vertinimu, tiesiogiai laimi iš didėjančių investicijų į duomenų centrus ir DI skaičiavimo galią.

    „Pasaulis pasikeitė. Mes nebegrįšime į tai, kaip buvo anksčiau“, – sakė J. Crameris.

    Kartu jis pripažino, kad senosios programinės įrangos bendrovės niekur nedings, tačiau klientai vis dažniau persvarstys, kiek yra pasirengę mokėti. Tai reiškia didesnę konkurenciją, lėtesnį augimą dalyje segmentų ir didesnę reikšmę DI funkcijų integravimui į esamus produktus.

    Rinkoje ši tendencija jau atsispindi per investuotojų rotaciją: DI infrastruktūros grandis dažniau vertinama kaip pagrindinis trumpalaikio ir vidutinio laikotarpio augimo variklis, o programinės įrangos sektoriui tenka įrodyti, kad jis gali išlaikyti maržas ir paklausą naujomis sąlygomis.

  • DI žvaigždė „Anthropic“ sprogdina pajamas: 10,1 mlrd. eurų per ketvirtį ir pirmas pelnas

    DI žvaigždė „Anthropic“ sprogdina pajamas: 10,1 mlrd. eurų per ketvirtį ir pirmas pelnas

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ antrąjį 2026 metų ketvirtį taikosi į maždaug 10,1 mlrd. eurų pajamas. Šis skaičius, remiantis viešai aptariama informacija, viršytų visų praėjusių metų bendrovės pardavimus.

    Šaltinio teigimu, pasiekus šį lygį „Anthropic“ galėtų fiksuoti pirmą pelningą ketvirtį. Nurodoma, kad pirmąjį ketvirtį pajamos siekė apie 4,5 mlrd. eurų, tad per kelis mėnesius jos būtų daugiau nei padvigubėjusios.

    Kas stumia augimą?

    „Anthropic“ įkurta 2021 metais buvusių „OpenAI“ vadovų ir tyrėjų, o rinkoje geriausiai žinoma dėl „Claude“ modelių šeimos. Šie modeliai naudojami tiek vartotojų pokalbių programėlėse, tiek verslui skirtuose sprendimuose, įskaitant programavimo pagalbininką „Claude Code“.

    Bendrovės augimą pastaruoju metu skatina dvi kryptys: didėjanti įmonių paklausa ir išaugęs vartotojų naudojimas. Tokia dinamika vis dažniau matoma visame DI sektoriuje, kai generatyvūs modeliai iš eksperimentų etapo pereina į kasdienius darbo procesus.

    Infrastruktūros kaina – milžiniška

    Spartus naudojimas reiškia ir milžiniškas skaičiavimo galios sąnaudas, kurios DI bendrovėms tampa vienu svarbiausių ribojančių veiksnių. „Anthropic“ pastaraisiais mėnesiais viešai pripažino, kad paklausa kelia neišvengiamą įtampą infrastruktūrai, todėl tenka sudaryti papildomus skaičiavimo pajėgumų susitarimus.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – sutartis su „SpaceX“ dėl skaičiavimo pajėgumų, susietų su Memfyje, Tenesio valstijoje, esančiu duomenų centru. Skelbiama, kad „Anthropic“ įsipareigojo mokėti apie 1,2 mlrd. eurų per mėnesį iki 2029 metų gegužės.

    Konkurencija ir IPO klausimas

    Nors „Anthropic“ demonstruoja įspūdingą tempą, konkurencija DI rinkoje išlieka itin aštri. Didžiausiu varžovu laikoma „OpenAI“, o investuotojai vis aktyviau vertina, kurios bendrovės sugebės paversti augimą tvariu pelningumu, atsižvelgiant į didžiules infrastruktūros išlaidas.

    Rinkoje taip pat aptariami „Anthropic“ planai dėl galimo viešo akcijų siūlymo 2026 metais, o „OpenAI“ siejamas su pasirengimu žengti į biržą dar šiais metais. Tokie signalai rodo, kad DI sektoriuje prasideda naujas etapas, kai vien technologinės pažangos nebepakanka, o lemiamu kriterijumi tampa finansinė disciplina ir gebėjimas užsitikrinti skaičiavimo resursus.

  • Niujorko meras Zohranas Mamdani sukirto su „Amazon“ įkūrėju Jeffu Bezosu dėl mokesčių

    Niujorko meras Zohranas Mamdani sukirto su „Amazon“ įkūrėju Jeffu Bezosu dėl mokesčių

    Niujorko meras Zohranas Mamdani viešai sureagavo į „Amazon“ įkūrėjo Jeffo Bezoso skeptiškus pareiškimus apie turtingųjų apmokestinimą ir jo naudą dirbantiesiems. Šis apsižodžiavimas išryškino augančią įtampą tarp miesto siekio didinti biudžeto pajamas ir verslo lyderių raginimų keisti mokesčių naštą kitu būdu.

    Interviu metu J. Bezosas teigė, kad net ir padvigubinus jo mokamus mokesčius tai esą nepadėtų konkrečiam mokytojui Kvynse. Jis pabrėžė, kad problema, jo manymu, slypi ne atskirų milijardierių mokestiniuose įnašuose, o sistemoje, kuri nepakankamai palanki mažas ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms.

    „Pažįstu kelis mokytojus Kvynse, kurie su tuo kategoriškai nesutiktų“, – sakė Zohranas Mamdani.

    Mokesčių debatai įgauna pagreitį

    J. Bezosas taip pat siūlė reikšmingai sumažinti federalinį pajamų mokestį žemiausias pajamas gaunantiems gyventojams. Jo argumentas grindžiamas tuo, kad didžiausią dalį pajamų mokesčių surinkimo užtikrina aukščiausias pajamas gaunantys gyventojai, o apatinė pajamų dalis sumoka palyginti nedaug.

    Kita vertus, miesto vadovybė akcentuoja, kad vien mokesčių lengvatos neatsako į klausimą, kaip finansuoti viešąsias paslaugas, švietimą ir infrastruktūrą. Niujorke pastaraisiais metais nuolat ryškėja įperkamumo krizė, o išlaidos būstui ir kasdienėms paslaugoms didina spaudimą savivaldybės biudžetui.

    Prabangiems antriesiems būstams – nauja idėja

    Z. Mamdani kartu su Niujorko valstijos gubernatore Kathy Hochul remia siūlymą įvesti vadinamąjį antrųjų prabangių būstų mokestį. Jis būtų taikomas brangiems antriesiems būstams, kurių vertė siekia apie 4 600 000 eurų ar daugiau, siekiant surinkti papildomų pajamų miesto reikmėms.

    Skaičiavimuose minėta, kad toks mokestis galėtų generuoti maždaug 460 000 000 eurų per metus, tačiau miesto kontrolieriaus vertinimu reali suma gali būti mažesnė. Priežastis paprasta: turto savininkai, reaguodami į naują mokestinę tvarką, gali keisti elgseną, pavyzdžiui, parduoti turtą ar koreguoti jo naudojimą.

    J. Bezosas interviu metu pripažino, kad toks prabangių antrųjų būstų apmokestinimas jam atrodo priimtinas. Vis dėlto vieša jo polemika su meru parodė, kad platesnis turtingųjų apmokestinimo klausimas išlieka politiškai ir ekonomiškai itin jautrus, ypač miestui bandant suderinti socialinius įsipareigojimus ir investuotojų lūkesčius.

  • „Samsung Electronics“ akcijos šovė 6 proc.: profsąjunga stabdo streiką po preliminaraus algų susitarimo

    „Samsung Electronics“ akcijos šovė 6 proc.: profsąjunga stabdo streiką po preliminaraus algų susitarimo

    Streikas pristabdytas paskutinę minutę

    „Samsung Electronics“ akcijos pakilo daugiau nei 6 proc., kai bendrovės darbuotojų profsąjunga sustabdė planuotą 18 dienų streiką. Investuotojai tai įvertino kaip signalą, kad artimiausiu metu mažėja rizika dėl trikdžių puslaidininkių gamyboje.

    Streikas buvo planuotas po to, kai tarpininkaujant valdžiai vykusios derybos buvo įstrigusios. Vis dėlto vėlesnis derybų raundas, kuriam vadovavo Pietų Korėjos užimtumo ir darbo ministras, atvedė prie preliminaraus susitarimo.

    Kas numatyta preliminariame susitarime

    Profsąjunga pranešė, kad visi nariai balsuos dėl preliminaraus atlyginimų ir premijų susitarimo nuo gegužės 22 dienos iki gegužės 27 dienos. Kol vyksta balsavimas, visuotinis streikas yra sustabdytas.

    Pietų Korėjos darbo ministras viešai pabrėžė, kad tai dar nėra galutinis susitarimas ir iki jo dar laukia ilgas kelias. Pasak jo, abiejų pusių pozicijos suartėjo, o profsąjunga derybose padarė reikšmingų nuolaidų.

    Vietos žiniasklaida skelbė, kad itin pelningam lustų padaliniui būtų skirta 40 proc. bendro premijų fondo, o kitiems verslo padaliniams atitektų 60 proc. Tuo pat metu ginčytas premijų paskirstymas nuostolingiems padaliniams, kaip pranešta, būtų atidėtas vieneriems metams.

    Rinka reagavo ir į viso sektoriaus foną

    Akcijų šuolį sustiprino ir bendras optimizmas puslaidininkių sektoriuje, kilęs po „Nvidia“ paskelbtų stiprių ketvirčio rezultatų. Tokios naujienos dažnai pakelia viso segmento bendrovių vertinimus, nes rinkos dalyviai pervertina paklausos perspektyvas.

    Tuo pačiu streiko rizika „Samsung Electronics“ atveju investuotojams buvo jautri dėl bendrovės vaidmens atminties lustų ir pažangių gamybos pajėgumų grandinėje. Bet kokie sutrikimai gali turėti efektą ne tik tiekimo terminams, bet ir sutarčių vykdymui su didžiaisiais klientais.

    Diskusijos dėl premijų sistemos tapo esmine ginčo ašimi, nes darbuotojai siekė aiškesnio ryšio tarp bendrovės veiklos rezultatų ir išmokų. Žiniasklaidos pranešimuose taip pat minėta galimybė dalį specialių premijų finansuoti bendrovės akcijomis ilgesniu laikotarpiu, susiejant jas su ambicingais pelningumo tikslais.

    Pietų Korėjos politinė vadovybė anksčiau yra akcentavusi, kad darbuotojų teisė ginti interesus turi ribas, ypač kai rizikuojama strateginių sektorių stabilumu. Skaičiuota, kad užsitęsęs streikas galėjo lemti reikšmingus tiesioginius nuostolius ir dar didesnę žalą, jei būtų sutrikusi lustų gamyba.