CP v2

Blog

  • „Nvidia“ vėl fiksuoja rekordą: pajamos viršijo prognozes, bet investuotojų nerimas nemažėja

    Rekordinis ketvirtis, bet reakcija mišri

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ paskelbė dar vieną rekordinį ketvirtį: 2026 finansinių metų pirmąjį ketvirtį bendrovės pajamos siekė apie 71,9 mlrd. eurų ir viršijo analitikų lūkesčius. Vis dėlto rinkos nuotaikos išliko atsargios, nes investuotojai vis dažniau vertina, ar spartus dirbtinio intelekto bumas gali išlaikyti dabartinį tempą.

    Bendrovė daugiausia auga dėl duomenų centrų paklausos, kur jos spartintuvai ir susijusi infrastruktūra tapo pagrindiniu pasirinkimu treniruojant ir diegiant didžiuosius DI modelius. Ši sritis išlieka kertiniu „Nvidia“ varikliu ir svarbiausiu rodikliu, pagal kurį rinkos vertina viso sektoriaus pulsą.

    Duomenų centrai tempia į priekį

    Didžiausią pajamų dalį ir toliau generavo duomenų centrų segmentas: jo pardavimai sudarė apie 66,2 mlrd. eurų, taip pat viršydami rinkos prognozes. Tai rodo, kad didieji debesijos ir platformų žaidėjai dar neatsisako investicijų į skaičiavimo galią, kuri reikalinga tiek modelių mokymui, tiek inferencijai.

    „Nvidia“ taip pat nurodė augantį su debesija susijusių sutarčių portfelį, o tai signalizuoja, kad klientai planuoja išlaidas ne vienam ketvirčiui į priekį. Tuo pačiu rinkoje stiprėja signalai, kad pirkimų struktūra gali keistis: dalis išlaidų juda nuo treniravimo infrastruktūros į efektyvesnį modelių diegimą ir aptarnavimą.

    Kodėl akcijos smuko

    Nepaisant geresnių rezultatų, „Nvidia“ akcijos po ataskaitos smuktelėjo apie 1,6 proc. Tokia reakcija dažnai reiškia, kad dalis gerų naujienų jau buvo įskaičiuotos į kainą, o investuotojai daugiau dėmesio skyrė rizikoms: konkurencijai, maržoms ir ilgalaikiam DI infrastruktūros ciklui.

    Bendrovė pateikė ir antrojo ketvirčio pajamų prognozę, kuri taip pat viršijo Volstryto lūkesčius: tikimasi apie 80,1 mlrd. eurų pajamų. Vis dėlto rinkos dalyviai vertina ne tik augimą, bet ir tai, ar „Nvidia“ išlaikys pranašumą, kai vis daugiau didžiųjų klientų bando mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

    Augantis spaudimas iš konkurentų

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad konkurencija DI lustų rinkoje aštrėja: alternatyvas aktyviai siūlo AMD ir „Intel“, o debesijos gigantai „Google“ ir „Amazon“ vis intensyviau vysto nuosavus sprendimus. Tai gali reikšti didesnį kainų spaudimą arba lėtesnį augimą, jei dalis užsakymų bus nukreipta į vidinius klientų projektus.

    „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas investuotojams pabrėžė, kad augimą turėtų palaikyti plati klientų bazė ir naujos produktų kartos, tačiau rinka vis dažniau klausia, kaip atrodys paklausa 2027–2028 metais. Šiame etape svarbia tampa ne vien treniravimo pajėgumų plėtra, bet ir tai, kaip greitai DI sprendimai generuos apčiuopiamą grąžą verslams.

    „„Nvidia“ vėl pagerino rekordą, tačiau dabar tai iš esmės jau įskaičiuota į kainą, nes ketvirtis po ketvirčio rezultatai gerėja“, – sakė „eMarketer“ analitikas Jacobas Bourne’as.

    Jo teigimu, esminis klausimas išlieka investuotojų įtikinimas, kad DI plėtra turi potencialo ne tik artimiausiais ketvirčiais, bet ir ilgesnėje perspektyvoje, kai dėmesys vis labiau krypsta į inferencijos apkrovas ir alternatyvius lustus.

  • ŠMSM primena mokykloms veiksmų planą: kaip elgtis gavus oro pavojaus signalą ir kada nekviesti tėvų

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad už pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ugdymo įstaigose pirmiausia atsako jų vadovai. Tai apima ne tik dokumentus, bet ir realiai veikiančias procedūras, aiškiai paskirstytas atsakomybes bei nuolatinį bendruomenės supažindinimą.

    Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nuostatas, kiekviena įstaiga turi turėti parengtą ir praktikoje pritaikomą ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. Jame turi būti numatyta, kaip reaguoti į skirtingus scenarijus, įskaitant gyventojų perspėjimo signalus ir pranešimus apie oro pavojų.

    Kas keičiasi gavus oro pavojaus pranešimą?

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, ugdymo įstaiga turi veikti pagal savo plane nustatytas procedūras, o sprendimai dėl mokinių saugumo priimami įstaigos viduje. Ministerija akcentuoja, kad svarbiausia yra greitas reagavimas, aiški vidaus komunikacija ir nuoseklus veiksmų koordinavimas.

    Mokiniai ir darbuotojai turi būti nedelsiant nukreipiami į priedangas arba kitas saugias vietas, numatytas plane. Visi įstaigoje buvę asmenys privalo laikytis saugumo reikalavimų ir likti priedangoje iki pranešimo apie pavojaus pabaigą.

    Kodėl mokykloms nurodoma nekviesti tėvų?

    Ministerija pabrėžia, kad ugdymo įstaiga neturi kviesti tėvų pasiimti vaikų, kol nėra oficialaus pranešimo apie pavojaus pabaigą. Tokia praktika laikoma rizikinga, nes chaotiškas judėjimas lauke, spūstys prie įėjimų ir bandymai skubiai evakuotis gali padidinti grėsmes.

    Vietoje to įstaigos raginamos užtikrinti aiškią komunikaciją su tėvais ir globėjais: informuoti, kad vaikai yra saugūs, jais pasirūpinta, ir paprašyti nesiimti veiksmų iki atskiro įstaigos ar atsakingų institucijų pranešimo. Aiškus informavimo kanalas sumažina paniką ir padeda išvengti klaidinančios informacijos plitimo.

    Pratybos ir planų atnaujinimas

    ŠMSM ragina ugdymo įstaigas peržiūrėti ir, jei reikia, atnaujinti ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, ypač dalį, susijusią su oro pavojaus signalais. Taip pat būtina užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų supažindinti su procedūromis ir žinotų, kas atsakingas už konkrečius veiksmus.

    Ministerija akcentuoja, kad civilinės saugos mokymai ir praktinės pratybos yra neatskiriama pasirengimo dalis. Jų metu išbandomi realūs veiksmai, tikrinama, ar pasirinktos saugios vietos yra pasiekiamos, ar veikia komunikacijos grandinė, ir ar bendruomenė supranta perspėjimo signalų reikšmę.

    Taip pat primenama savivaldybių atsakomybė organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti pavaldžių ugdymo įstaigų pasirengimą. Savivaldybės turi užtikrinti, kad įstaigos turėtų galiojančius planus, realias sąlygas jiems įgyvendinti ir gautų savalaikę metodinę pagalbą.

  • Festivalio „Amber Wind“ naktinės sesijos Palangoje: nuo Karolio Šarkaus „XIDEA“ iki RAVENJAZZ

    Gegužės 22 ir 23 dieną Palangoje vyksiantis festivalis „Amber Wind“ kviečia į dvi naktines sesijas „Oldman Palanga“ erdvėje. Vakarinių koncertų tęsinys žada šiuolaikinio džiazo, improvizacijos ir elektronikos jungtį, kuri skirtingais kampais atskleis dabartinės Lietuvos džiazo scenos pulsą.

    Pirmąją naktį, gegužės 22 dieną, scenoje pasirodys saksofonininkas ir kompozitorius Karolis Šarkus su grupe. Jo muzikoje šiuolaikinio džiazo kalba siejasi su aiškia melodika, atmosferišku skambesiu ir roko energija, o gyvuose pasirodymuose kūriniai dažnai virsta atvira, nuolat kintančia improvizacija.

    Palangoje muzikantas pristatys albumą „XIDEA“ – naujausių idėjų ir ilgiau brandintų eskizų pagrindu sukurtą programą. Koncerte tikimasi išgirsti ir saksofono tembrų, ir efektų, ir klavišinių sluoksnių dialogą, kuriame svarbią vietą užima ritminis variklis bei gyvo atlikimo dinamika.

    RAVENJAZZ: džiazas, kuris juda kaip klubas

    Antroji naktinė sesija vyks gegužės 23 dieną, iškart po festivalio gala koncerto. Joje „Vilnius JJAZZ Ensemble“ pristatys projektą „RAVENJAZZ“, kuriame džiazo improvizacija susiduria su reivo kultūros estetika ir šiuolaikinės elektronikos ritmika.

    Projektą kuria Jievaras Jasinskis, Simonas Šipavičius ir Domantas Razmus, scenoje derinantys pučiamuosius, kilpų technologijas ir sensorinę perkusiją. Skambesyje susilieja techno, deep house, ambient ir eksperimentinės elektronikos nuotaikos, o gyvas garso apdorojimas leidžia kompozicijoms vystytis tarsi klubiniame sete.

    „RAVENJAZZ“ Lietuvoje ir už jos ribų išsiskiria tuo, kad elektronika čia nėra fonas ar priedas, o lygiavertė improvizacijos partnerė. Toks formatas atliepia platesnę Europos džiazo scenos tendenciją, kurioje klubinės kultūros ritmai vis dažniau tampa džiazo koncertų dalimi, pritraukiančia ir tradicinio, ir naujo klausytojo auditorijas.

    Ką verta žinoti prieš einant

    Organizatoriai pabrėžia, kad naktinės sesijos kuriamos kaip atskira festivalio patirtis, orientuota į artimą kontaktą su scena ir gyvo garso energiją. Skirtingos programos suplanuotos taip, kad viena papildytų kitą: nuo introspektyvesnio, atmosferiško skambesio iki pulsuojančios, klubinės krypties.

    Festivalį „Amber Wind“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Palangos miesto savivaldybė. Renginių programa ir praktinė informacija skelbiama festivalio organizatorių kanaluose.

  • Palangos taryba renkasi gegužės 28 dieną: biudžeto pakeitimai, mokesčių lengvatos ir turto klausimai

    Palangos miesto savivaldybės taryba 2026 metais gegužės 28 dieną 9 valandą rinksis į 10-ojo šaukimo 36-ąjį posėdį Savivaldybės administracijos salėje Gintaro gatvėje 33A. Darbotvarkė paskelbta vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu ir tarybos veiklos reglamentu.

    Vienas svarbiausių posėdžio klausimų – 2026–2028 metų savivaldybės biudžeto pakeitimas. Nuo tokių sprendimų paprastai priklauso savivaldybės finansinės galimybės vykdyti suplanuotus projektus, perskirstyti asignavimus ir užtikrinti paslaugų tęstinumą per metus, kai keičiasi prioritetai ar pajamų prognozės.

    Biudžetas ir vietiniai mokesčiai

    Taryba taip pat svarstys nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos suteikimą mažajai bendrijai „Kūrybinės dirbtuvės“. Tokie sprendimai savivaldybėse paprastai vertinami kaip priemonė remti veiklas, kurios kuria darbo vietas, skatina paslaugų plėtrą ar prisideda prie bendruomenės poreikių, tačiau kartu kelia klausimą dėl vienodų sąlygų visiems mokesčių mokėtojams.

    Darbotvarkėje numatytas ir 2025 metų savivaldybės ataskaitų rinkinio tvirtinimas. Ši procedūra yra viena svarbiausių metinių kontrolės priemonių, nes leidžia tarybai įvertinti, kaip buvo panaudotos lėšos, kokie rezultatai pasiekti ir ar laikytasi finansinės drausmės.

    Paslaugos, taisyklės ir įkainiai

    Posėdyje planuojama spręsti dėl Palangos kultūros centro mokamų paslaugų sąrašo patvirtinimo. Praktikoje tai reiškia, kad gali būti atnaujinamos paslaugų rūšys ar jų apimtis, o gyventojams ir renginių organizatoriams tampa aiškesnė tvarka, už ką ir kokiomis sąlygomis taikomi įkainiai.

    Taryba svarstys Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pakeitimą, taip pat socialinių paslaugų kainų ir finansavimo dydžių atnaujinimą. Šie klausimai tiesiogiai paliečia kasdienę miesto aplinkos priežiūrą ir pažeidžiamiausių gyventojų grupių paslaugų prieinamumą, todėl sprendimai paprastai sulaukia didesnio vietos bendruomenės dėmesio.

    Turto valdymas ir miesto infrastruktūra

    Darbotvarkėje numatyti sprendimai dėl savivaldybės turto perdavimo patikėjimo teise, tarp jų – turtas, susijęs su SĮ Šventosios jūrų uosto direkcija, taip pat patalpų perdavimas ugdymo įstaigoms ir kitoms organizacijoms. Tokie klausimai svarbūs siekiant aiškaus atsakomybės paskirstymo ir sklandaus pastatų bei infrastruktūros eksploatavimo.

    Tarp aptariamų temų – pritarimas sporto bazės Gėlių aikštėje 1A koncesijos konkurso ir sutarties sąlygoms. Koncesija paprastai reiškia, kad objektas gali būti modernizuojamas ar valdomas privačių partnerių, tačiau tarybai tenka užtikrinti, kad būtų apgintas viešasis interesas, paslaugų prieinamumas ir skaidrios sąlygos.

    Taip pat planuojama tvirtinti Palangos miesto botanikos parko nuostatus ir spręsti dėl parko teikiamų mokamų paslaugų bei realizuojamos produkcijos kainų. Šie sprendimai svarbūs nustatant veiklos taisykles ir finansinį modelį, kuris gali turėti įtakos tiek lankytojų patirčiai, tiek parko priežiūros ir plėtros galimybėms.

    Atskira darbotvarkės dalis skirta valstybinės žemės nuomai, sutikimams perleisti patalpas ar pastatus bei nuomos sutarčių nutraukimui įvairiais adresais Palangoje. Tokie sprendimai dažnai susiję su nekilnojamojo turto vystymu, paskirties keitimu ar teisinių santykių sureguliavimu, todėl gali turėti reikšmės ir verslui, ir miesto planavimui.

    Darbotvarkėje numatyti ir techninio pobūdžio klausimai, pavyzdžiui, rašymo apsirikimų ištaisymas ankstesniuose tarybos sprendimuose ir sutartyse. Nors tai gali atrodyti formalumas, tokie pataisymai svarbūs, kad dokumentai atitiktų faktines aplinkybes ir nekiltų ginčų dėl taikymo ateityje.

    Posėdyje taip pat numatytas klausimas dėl Kristinos Vaitilavičės paskatinimo. Savivaldybių praktikoje tokie sprendimai dažniausiai siejami su pripažinimu už reikšmingus nuopelnus bendruomenei, pasiekimus ar indėlį į miesto veiklas.

    Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkėje iš viso numatytas platus sprendimų spektras – nuo biudžeto ir ataskaitų iki turto, paslaugų kainodaros bei miesto taisyklių. Nuo priimtų sprendimų gali priklausyti tiek savivaldybės finansiniai prioritetai, tiek viešųjų paslaugų organizavimas ir miesto infrastruktūros valdymas.

  • Jurbarko savivaldybės parama verslui: kas gali gauti, kokios sumos skiriamos ir kur kreiptis

    Kas skelbiama ir kur ieškoti

    Jurbarko rajono savivaldybė viešai skelbia informaciją apie biudžeto lėšas, skirtas verslo sąlygoms gerinti, taip pat pateikia smulkiojo verslo rėmimo fondo bei kaimo rėmimo fondo ataskaitas ir sąmatas. Šie dokumentai padeda suprasti, kaip lėšos planuojamos, kam jos skiriamos ir kokia buvo parama ankstesniais metais.

    Savivaldybės svetainėje pateikiami ir ankstesnių laikotarpių gavėjų sąrašai, kurie leidžia įvertinti paramos kryptis bei tipines finansuojamas veiklas. Tokia praktika didina skaidrumą ir palengvina orientaciją tiems, kurie tik svarsto teikti paraišką.

    Kokioms kryptims skiriama parama

    Skelbiamoje informacijoje matyti kelios pagrindinės kryptys: smulkiojo verslo rėmimas ir atskirai organizuojamas kaimo rėmimo fondas. Abu instrumentai paprastai siejami su vietos ekonomikos stiprinimu, naujų veiklų skatinimu ir sąlygų gerinimu rajone.

    Praktikoje tokia parama dažniausiai aktuali smulkiesiems ūkio subjektams, pradedantiesiems verslams ar regiono veikloms, kurios kuria darbo vietas, didina paslaugų pasiūlą ir prisideda prie vietos bendruomenių gyvybingumo.

    Dokumentai, ataskaitos ir sprendimai

    Savivaldybė skelbia fondo ataskaitas ir ateinančių metų sąmatas, tvirtinamas tarybos sprendimais. Tai reiškia, kad finansavimo prioritetai ir planuojami asignavimai formaliai patvirtinami savivaldos lygmeniu, o gyventojai ir verslas gali matyti, kaip keičiasi kryptys bei apimtys.

    Taip pat pateikiami ankstesnių metų dokumentai, kurie naudingi planuojant paraiškas: galima palyginti, kaip kito finansavimo apimtys, kokie projektai ar veiklos buvo remiami, ir kokios paramos priemonės buvo taikomos skirtingais laikotarpiais.

    Konsultacijos verslo pradžiai

    Ieškantiems praktinės pagalbos, nurodoma, kad VšĮ Jurbarko verslo ir informacijos centras konsultuoja verslo pradžios klausimais. Tokios konsultacijos paprastai padeda susidėlioti verslo modelį, pasirengti dokumentus, įvertinti licencijavimo ar leidimų poreikį ir pasirinkti tinkamiausią finansavimo kelią.

    Pradedantiesiems verslams tai ypač aktualu dėl dažnų klaidų pirmaisiais mėnesiais: neįvertintų administracinių reikalavimų, neaiškios veiklos apimties ar netinkamai suplanuotų kaštų.

    Leidimai laikiniesiems įrenginiams

    Savivaldybė taip pat skelbia informaciją apie prašymų pateikimą ir leidimų išdavimą laikiniesiems kilnojamiesiems įrenginiams. Tai aktualu sezoninei prekybai, laikinoms paslaugų vietoms, renginiams ar kitoms veikloms, kur reikalingas aiškus suderinimas su savivaldybės tvarka.

    Tokie leidimai yra svarbi verslo aplinkos dalis, nes leidžia veiklą vykdyti teisėtai ir iš anksto įsivertinti, kokių dokumentų, terminų ir derinimų prireiks, kad veikla startuotų laiku.

  • Nėgių žvejyba Šventosios upėje pripažinta nematerialiu paveldu: ką tai reiškia Palangai?

    Gegužės 19 dieną Vilniaus rotušėje vykusiose Nematerialaus kultūros paveldo vertybių paskelbimo iškilmėse paskelbta, kad nėgių žvejyba Šventosios upėje oficialiai įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Tai reiškia, kad tradicija pripažįstama nacionalinės reikšmės gyvuoju paveldu, kurį svarbu saugoti ir perduoti ateities kartoms.

    Šis įvertinimas ypač reikšmingas Šventosios bendruomenei ir žvejams, nes kalbama ne tik apie amatą ar sezoninį užsiėmimą. Nėgių žvejyba pajūryje daugeliui siejasi su vietos tapatybe, žiniomis apie upę, jos ciklus ir ilgamečiais bendruomenės susitarimais, kaip šią tradiciją puoselėti atsakingai.

    Kas buvo pristatyta iškilmėse?

    Vertybę renginyje pristatė tradicijos puoselėtojai ir žinovai, tarp jų Šventosios žvejai, Palangos miesto garbės pilietis Mikelis Balčius bei Palangos kurorto muziejaus atstovai. Būtent šios gyvosios patirties ir nuoseklaus vietos darbo derinys paprastai yra lemiamas, kai tradicija siekia nacionalinio pripažinimo.

    Paraišką sąvadui parengė Palangos kurorto muziejaus komanda kartu su tradicijos puoselėtojais ir vietos bendruomene. Iškilmėse dalyvavo ir Palangos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas bei Tarybos narys Nerijus Stasiulis.

    Kodėl tai svarbu bendruomenei?

    Įtraukimas į sąvadą dažnai padeda aiškiau įvardyti tradicijos vertę ir sukuria papildomą impulsą edukacijai, pristatymui bei perdavimui jaunajai kartai. Tai taip pat gali stiprinti vietos iniciatyvas, susijusias su kultūriniu turizmu, muziejine veikla ir bendruomenės renginiais, kuriuose akcentuojamas pajūrio krašto savitumas.

    Nematerialus kultūros paveldas skiriasi nuo materialaus tuo, kad jo esmė yra gyvos praktikos, įgūdžiai, pasakojimai ir bendruomenės atmintis. Todėl pripažinimas tampa ne vien simboliniu apdovanojimu, bet ir įsipareigojimu išlaikyti tradiciją gyvą, o ne tik pristatomą kaip istorijos faktą.

    Kiek tradicijų jau įrašyta?

    Renginyje iš viso pristatyta trylika nacionalinį sąvadą papildžiusių gyvojo paveldo reiškinių. Tarp jų paminėtos Trijų Karalių vaikštynės Darsūniškyje, Lietuvininkų giedojimo bei žemaičių dounininkų dainavimo tradicijos, analoginės fotografijos tradicija Lietuvoje ir kitos kultūrinės praktikos bei paveldo išsaugojimo veiklos.

    Skelbiama, kad į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą jau įrašytos 83 gyvosios tradicijos. Palangos miesto savivaldybė dabar turi dvi į sąvadą įtrauktas vertybes: nėgių žvejybos tradiciją Šventosios upėje ir Palangos Jurgines, įrašytas 2021 metais.

  • Palangoje paminėta Šavuot šventė: giesmės sinagogoje ir pažintis su žydų kulinariniu paveldu

    Gegužės 20 dieną Palangoje surengtas renginys, skirtas vienai svarbiausių judaizmo švenčių Šavuot pažinti. Į susitikimą Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje pakvietė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Palangos žydų bendruomene.

    Renginys vyko tęsiant Claims Conference finansuojamą projektą Holokausto atminties ir istorinio teisingumo švietimo programa Lietuvoje 2025–2027 metais. Susitikime dalyvavo muziejininkai, edukatoriai, pedagogai ir miesto bendruomenės nariai.

    Ką reiškia Šavuot?

    Šavuot hebrajų kalboje reiškia savaitės ir minima praėjus lygiai septynioms savaitėms po Pesach. Istoriškai šventė siejama su derliaus ciklu, tačiau jos dvasinė prasmė judaizme yra esminė.

    Ši diena taip pat vadinama Toros dovanojimo laiku, nes tradicija sieja Šavuot su Toros gavimu Sinajaus kalne. Dėl to daugelyje bendruomenių akcentuojamas mokymasis, religinės apeigos ir bendras susitelkimas.

    Muzika, pasakojimai ir skoniai

    Renginio dalyviai klausėsi pasakojimo apie šventės simboliką, istoriją ir šiuolaikines tradicijų interpretacijas, kurį pristatė Natalja Cheifec. Taip pat aptarta, kaip religiniai papročiai išlaiko gyvumą skirtingose šalyse ir bendruomenėse.

    Autentišką atmosferą kūrė Vilniaus sinagogos kantorius Shmuel Yatom, atlikęs tradicines maldos giesmes. Klausytojams tai tapo proga išgirsti liturginės muzikos skambesį ir geriau suprasti religinio ritualo vaidmenį šventėje.

    Neatsiejama Šavuot dalis yra pieniškų patiekalų tradicija, todėl susitikime daug dėmesio skirta kulinariniam paveldui. Degustacijoje pristatyti pieno produktai, o avies sūrių įvairovę dalyviams aprodė „Sūrio kelias“.

    Švietimas ir istorinė atmintis

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie renginiai svarbūs ne tik kaip kultūriniai susitikimai, bet ir kaip ilgalaikio švietimo dalis. Jie padeda stiprinti tarpkultūrinį dialogą, mažinti stereotipus ir kurti gyvą ryšį su Lietuvos daugiakultūre istorija.

    Projektas, kurio kontekste vyko renginys, orientuotas į neformalųjį švietimą Holokausto ir žydų istorijos temomis. Siekiama ugdyti pedagogus ir edukatorius, kurie įgytas žinias perduotų vaikams ir jaunimui, akcentuojant žmogaus teises ir istorinio teisingumo svarbą.

    Holokausto metu buvo sistemingai nužudyta apie 6 000 000 žydų ir milijonai kitų žmonių, todėl istorinės atminties puoselėjimas išlieka jautrus ir būtinas. Pasak organizatorių, nuosekli švietimo veikla ir bendruomenių įsitraukimas yra viena svarbiausių priemonių, padedančių suprasti praeities pamokas ir stiprinti visuomenės atsparumą neapykantai.

  • Juodojoje jūroje prie Odesos masiškai žūsta medūzos: ekologai įvardija, kas nutiko

    Juodojoje jūroje Odesos srityje, netoli Tuzlovo limanų nacionalinio gamtos parko, užfiksuota masinė medūzų žūtis. Parko tyrėjai pakrantėje rado daugybę ausytųjų medūzų Aurelia aurita ir didžiųjų medūzų Rhizostoma pulmo, išmestų į krantą užterštose seklumose.

    Anot vietos specialistų, situacija siejama su į jūrą patekusiais dideliais aliejaus kiekiais, kurie vandenyje sudaro plėvelę ir emulsiją. Tokia plėvelė mažina deguonies patekimą į vandenį ir riboja šviesą, todėl nukenčia tiek planktonas, tiek bestuburiai, o pasekmės greitai persiduoda visai maisto grandinei.

    „Per pakrantės apžiūras medūzos buvo aptiktos tarsi aliejaus emulsijoje, o žuvusių individų kiekis leidžia kalbėti apie labai didelius nuostolius“, – sakė Tuzlovo limanų nacionalinio parko atstovai.

    Remiantis Odesos srities pranešimais, taršą galėjo lemti apgadinta infrastruktūra uoste Čornomorske, po kurios į aplinką pateko dideli augalinio aliejaus kiekiai. Tokiais atvejais dalis teršalų pasiekia atvirą jūrą, o kita dalis, priklausomai nuo vėjų ir srovių, nusėda pakrantėse ir uždarose įlankose.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad augalinis aliejus nėra toks pats kaip nafta, tačiau masiškai patekęs į vandenį vis tiek sukelia rimtą ekologinį poveikį. Plėvelė vandens paviršiuje trikdo dujų apykaitą, o pakrantėse užteršia dumblius, moliuskus ir kitus organizmus, kuriuos vėliau išmeta į krantą.

    Medūzos dažnai laikomos atspariais organizmais, tačiau staigus deguonies sumažėjimas ir kontaktas su teršalų emulsija gali būti pražūtingas, ypač seklumose, kur vanduo greitai įšyla. Tokiose zonose deguonies stygius vystosi greičiau, o užterštumas tampa labiau koncentruotas.

    Ekologai pabrėžia, kad masinė medūzų žūtis yra ir indikatorius, jog problema gali būti platesnė nei vien pakrantės ruožas. Jei tarša išplinta, ji gali paveikti žuvis, paukščius ir saugomų teritorijų biologinę įvairovę, todėl būtini nuoseklūs vandens ir pakrantės tyrimai.

    Parko ir regiono aplinkosaugininkai tęsia pakrančių stebėseną ir fiksuoja taršos mastą, įskaitant užterštas juostas smėlio nerijose bei limanų prieigose. Tolimesni veiksmai paprastai apima taršos šaltinio patikrinimą, laboratorinius mėginių tyrimus ir sprendimus dėl valymo darbų, jei tarša pasiekia jautrias buveines.

    Pasak ekologų, tokios situacijos Juodojoje jūroje tampa ypač pavojingos tuomet, kai sutampa keli veiksniai: tarša, šiltasis sezonas ir ilgesnis vandens užsistovėjimas pakrantės seklumose. Dėl to net ir palyginti greitai iš pažiūros išsisklaidantys teršalai gali palikti ilgalaikį pėdsaką ekosistemoms.

  • Rekordinė kuprotojo banginio migracija: perplaukė daugiau nei 15 000 km ir nustebino mokslininkus

    Mokslininkai užfiksavo neįprastai tolimą kuprotojo banginio migraciją: vienas gyvūnas perplaukė daugiau nei 15 000 km ir taip, kaip teigiama, pagerino iki šiol žinomą rekordą. Kelionė identifikuota lyginant skirtingais metais darytas nuotraukas iš Australijos pakrantės ir Pietų Amerikos.

    Tokie atvejai ypač svarbūs, nes kuprotieji banginiai paprastai būna prisirišę prie konkrečių veisimosi ir jauniklių auginimo rajonų, į kuriuos sugrįžta kasmet. Nauji duomenys rodo, kad bent dalis individų gali keisti įprastus maršrutus ir net „apsikeisti“ skirtingų vandenynų populiacijoms būdingomis teritorijomis.

    Kaip banginiai atpažįstami?

    Kelionė nustatyta naudojant fotoidentifikaciją: mokslininkai lygina banginių uodegos peleko apatinės dalies raštus, kurie yra unikalūs kiekvienam individui. Šis juodai baltas pigmento raštas per gyvenimą kinta minimaliai, todėl veikia tarsi piršto atspaudas.

    Analizuojant archyvą, kuriame sukauptos nuotraukos nuo 1984 iki 2025 metų, aptikti mažiausiai du banginiai, užfiksuoti tiek Australijos vandenyse, tiek prie Brazilijos. Toks sutapimas dideliu atstumu laikomas reta sėkme, nes tam reikia ne tik, kad banginis iš tiesų nukeliautų, bet ir kad jis būtų nufotografuotas abiejose vietose.

    „Žinojome, kad kuprotieji banginiai geba įveikti įspūdingus atstumus, bet tokio masto sutapimas pagal fotoidentifikaciją buvo tai, ko tikrai nesitikėjau“, – sakė kuprotųjų banginių tyrėja Stephanie Stack.

    Maršrutai per du vandenynus

    Vienas banginis buvo pastebėtas Hervey Bay regione Australijoje 2007 ir 2013 metais, o vėliau užfiksuotas prie San Paulo pakrantės Brazilijoje 2019 metais. Tiesia linija toks atstumas siektų apie 14 200 km, tačiau realus kelias vandenyne paprastai būna dar ilgesnis.

    Kitas atvejis laikomas dar įspūdingesniu: banginis pirmą kartą užfiksuotas 2003 metais Brazilijoje, o po daugiau nei dviejų dešimtmečių, 2025 metais, nufotografuotas jau Australijoje. Skaičiuojama, kad atstumas tarp stebėjimų vietų siekė apie 15 100 km.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tokios migracijos verčia iš naujo vertinti kuprotųjų banginių populiacijų ryšius ir judėjimą tarp regionų. Tai taip pat gali turėti reikšmės apsaugos planams, nes tarptautiniai migruojančių rūšių maršrutai priklauso nuo daugelio valstybių sprendimų, žvejybos reguliavimo ir laivybos intensyvumo.

  • Piryatino nacionaliniame parke išsirito ketvirtas Odarkos ir Griciko gandriukas: jam išrinktas vardas

    Piryatino nacionaliniame gamtos parke Ukrainos Poltavos srityje stebėtojų pamėta gandrų pora Odarka ir Gricikas sulaukė dar vieno jauniklio. Vėlų gegužės 20 dienos vakarą jų lizde išsirito ketvirtasis gandriukas, apie tai pranešė tyrėja Iryna Saržynska.

    Pasak jos, jauniklis išsirito apie 21.26 valandą, kai lizde jauniklius šildė patelė Odarka. Tuo metu patinas Gricikas nakčiai buvo įsitaisęs ant netoliese esančio stulpo ir, kaip teigiama, apie šeimos pagausėjimą dar nežinojo.

    Ketvirtojo jauniklio vardas buvo renkamas tiesioginės transliacijos metu, kurioje lizdą stebi tūkstančiai žmonių. Žiūrovai, aukodami paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, siūlė ir balsavo už vardus, o galiausiai pasirinktas vardas Nika.

    Tyrėja paaiškino, kad Nika siejama su senovės graikų mitologija ir reiškia sparnuotą pergalės deivę, simbolizuojančią triumfą. Šis pavadinimas, anot stebėtojų, ypač prasmingas karo metu, kai parama ir vieningumas įgauna papildomą emocinį krūvį.

    Šį sezoną Odarka ir Gricikas sudėjo penkis kiaušinius, todėl lizdo stebėtojai nuo pat balandžio vidurio laukė kelių jauniklių. Skelbiama, kad pirmasis kiaušinis pasirodė balandžio 13 dieną, vėliau dar keturi kiaušiniai buvo padėti kas kelias dienas iki balandžio 21 dienos.

    Pirmieji jaunikliai pradėjo ristis gegužės viduryje: gegužės 18 dieną pasirodė du pirmieji, gegužės 19 dieną išsirito trečiasis, o dabar šeimą papildė ketvirtasis. Stebėtojai toliau seka, ar išsirita ir penktasis jauniklis, nes ne visais atvejais visi kiaušiniai baigiasi sėkmingu išsiritimu.

    Tiesioginės laukinių paukščių lizdų transliacijos pastaraisiais metais tapo vienu populiariausių gamtos turinio formatų Europoje: jos leidžia realiu laiku stebėti perėjimą, jauniklių maitinimą ir tėvų elgseną. Tokios transliacijos taip pat padeda šviesti visuomenę apie rūšių apsaugą ir suteikia mokslininkams papildomos stebėsenos medžiagos.

    Ekspertai pabrėžia, kad baltieji gandrai dažnai peri šalia žmonių, todėl jų gyvenimas lengvai pastebimas, o jauniklių išsiritimas kasmet tampa savotišku sezono įvykiu. Šiuo atveju dėmesį dar labiau sustiprina ir bendruomeniškumas, kai žiūrovai ne tik stebi, bet ir prisideda parama bei simboliniais sprendimais, pavyzdžiui, renkant vardus.