CP v2

Blog

  • Pamiršote vieną žingsnį kepant rostbifą: mėsa gali likti šlapia ir prarasti traškią plutą

    Net ir brangus jautienos kepsnys gali nuvilti, jei kepant padaroma viena paprasta klaida. Dažniausiai ji susijusi ne su prieskoniais ar temperatūra, o su tuo, kur kepimo inde guli mėsa ir kaip cirkuliuoja karštis.

    Kulinarijos specialistai pabrėžia, kad rostbifą verta kepti pakeltą nuo skardos dugno ant metalinių grotelių. Taip karštas oras tolygiau pasiekia visas puses, o kepimas tampa stabilesnis, ypač kai gabalas didesnis ir kepa ilgiau.

    Praktinė nauda dar akivaizdesnė apačioje: mėsa neguli savo sultyse ir riebaluose, todėl nesuminkštėja ir nepraranda apskrudusios plutelės. Jei rostbifas kepa tiesiai skardoje, apatinė pusė dažniau ne kepa, o tarsi troškinasi, o tekstūra tampa vandeninga.

    Dar vienas argumentas, kurį dažnai mini namų virtuvės entuziastai, yra padažai. Kai sultys ir riebalai laša į skardą atskirai nuo mėsos, juos patogiau panaudoti padažui ar sultiniui, o pats kepsnys išlieka sausesnis išorėje ir sultingas viduje.

    Šiam žingsniui nereikia jokios sudėtingos įrangos: pakanka paprastų metalinių kepimo grotelių, kurios telpa į skardą. Dažnas būdas yra pirmiausia apkepti mėsą, o tuomet perkelti ją ant grotelių ir kepti iki norimo iškepimo lygio.

    „Jei mėsa guli sultyse, ta pusė tampa keista ir praranda plutą“, – sakė vienas kulinarijos diskusijų dalyvis.

    Maža detalė dažnai turi didžiausią efektą: pakėlus rostbifą nuo skardos dugno, lengviau išlaikyti traškią išorę, švaresnį kepimą ir geresnę galutinę tekstūrą. Jei namuose kepate rečiau, būtent ši smulkmena gali atskirti šventinį rezultatą nuo tiesiog brangiai kainavusio nusivylimo.

  • Julios Child virtuvės paslaptis: retro įrankis, kurį šiandien daugelis pamiršo

    Amerikiečių virtuvės legenda Julija Child garsėjo ne tik prancūziškos virtuvės populiarinimu, bet ir atviru susižavėjimu praktiškais virtuvės įrankiais. Ji ne kartą pabrėžė, kad mėgsta daiktus, kurie taupo laiką ir padeda pasiekti stabilų rezultatą, net jei tai nėra moderniausia įranga.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – vadinamoji „Foley“ šakutė, kurią Child pademonstravo 1963 metais laidoje The French Chef. Ji ją pristatė kaip ypač naudingą maišymo šakutę ir atkreipė dėmesį į ilgas, plokščias, maždaug 90 laipsnių kampu užlenktas šakutes.

    Tokia forma leido tolygiai trinti bulves, išplakti kiaušinius, permaišyti padažus ar net persijoti sausus produktus, pavyzdžiui, miltus. Dėl universalumo šis įrankis tapo nuolatiniu Child virtuvės palydovu ir ilgainiui pradėtas sieti būtent su ja.

    Ši šakutė buvo vienas iš JAV Minesotos valstijoje veikusios „Foley“ kompanijos gamintų virtuvės reikmenų. Įmonė pradėjo veiklą 1926 metais, o vėliau asortimentą išplėtė nuo maisto malūnėlių iki įvairių pjaustyklių, sijotuvų ir kitų namų virtuvei skirtų sprendimų.

    1950-aisiais „Foley“ vardas JAV buvo plačiai žinomas, tačiau 1982 metais, po susijungimo su kita verslo kryptimi, virtuvės įrankių gamyba buvo nutraukta. Vis dėlto pats dizainas neišnyko: panašaus tipo įrankiai iki šiol parduodami kitais pavadinimais ir vis dar vertinami dėl paprastumo bei patvarumo.

    Pastaraisiais metais susidomėjimą tokiais daiktais sustiprino ir retro virtuvės tendencijos, ir noras turėti mažiau, bet universalesnių įrankių. Child virtuvės paveldas taip pat išliko matomas muziejuose: jos virtuvės ekspozicija nuo 2012 metų pristatoma Smithsonian institucijoje, o „Foley“ šakutė buvo įtraukta ir į parodą, skirtą jos gyvenimui bei įtakai.

    Šiandien, kai virtuvėje gausu elektrinių prietaisų, toks paprastas įrankis primena, kad rezultatą dažnai lemia ne technologijų kiekis, o gerai parinktas, patikimas daiktas. Būtent todėl „Foley“ šakutė ir toliau atranda vietą namų virtuvėse, ypač tarp mėgstančių gaminti be perteklinių priedų.

  • Molėtų rajono NMPP: ketvirtokai lenkia šalį, bet aštuntokų matematika siunčia rimtą signalą

    Kiek mokinių dalyvavo ir kaip vertinta

    Molėtų rajono savivaldybės ugdymo įstaigose 2025–2026 mokslo metais Nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose (NMPP) dalyvavo 125 ketvirtų klasių ir 117 aštuntų klasių mokinių. Ketvirtokams lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) bei matematikos patikrinimai antrus metus iš eilės yra privalomi.

    Mokinių pasiekimai vertinti keturiais lygiais: slenkstiniu, patenkinamu, pagrindiniu ir aukštesniuoju. Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, galėjo dirbti ilgiau, o dalis užduočių jiems buvo neprivalomos.

    4 klasė: rezultatai virš šalies, bet matomas kritimas

    Ketvirtų klasių lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) vidurkis Molėtų rajone siekė 69,7 proc. ir buvo aukštesnis už šalies vidurkį, kuris sudarė 67,2 proc. Vis dėlto, palyginti su 2024–2025 mokslo metais, savivaldybės vidurkis sumažėjo 8,9 proc. punkto.

    Skaitymo patikrinime aukštesnįjį lygį pasiekė 16,8 proc. ketvirtokų, pagrindinį lygį pasiekė 61,6 proc., patenkinamą 16 proc., slenkstinį 5,6 proc. Svarbus pokytis tas, kad aukštesnįjį lygį pasiekusių dalis per metus sumažėjo nuo 31,5 proc. iki 16,8 proc.

    Ketvirtų klasių matematikos vidurkis sudarė 68,1 proc. ir buvo labai arti šalies vidurkio, siekusio 68,6 proc. Palyginti su praėjusiais mokslo metais, Molėtų rajono vidurkis sumažėjo 5,6 proc. punkto, tačiau mažėjo ir bendras šalies rodiklis.

    Matematikoje aukštesnįjį lygį pasiekė 16 proc. ketvirtokų, pagrindinį 62,4 proc., patenkinamą 17,6 proc., slenkstinį 4 proc. Ne pasiekusių slenkstinio lygio šiais mokslo metais nebuvo, kai 2024–2025 mokslo metais patenkinamo lygio nepasiekė 5,1 proc. mokinių.

    8 klasė: skaitymas stabilus, matematika išlieka silpniausia vieta

    Aštuntų klasių lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) vidurkis Molėtų rajone siekė 71,3 proc. ir buvo artimas šalies vidurkiui, kuris sudarė 71,6 proc. Per metus savivaldybės vidurkis sumažėjo 3,2 proc. punkto ir tapo nežymiai mažesnis už šalies rodiklį.

    Skaityme aukštesnįjį lygį pasiekė 6,8 proc. aštuntokų, pagrindinį 90,6 proc., patenkinamą 2,6 proc. Nei slenkstinio, nei žemesnio už jį lygio šioje dalyje nepasiekė nė vienas mokinys, tačiau ryškiai krito aukštesniojo lygio dalis nuo 20,6 proc. iki 6,8 proc.

    Didžiausi iššūkiai fiksuoti aštuntų klasių matematikos patikrinime: Molėtų rajono vidurkis siekė 49,1 proc., o šalies 50,3 proc. Nors atotrūkis nuo šalies sumažėjo, savivaldybės vidurkis per metus krito 7,7 proc. punkto.

    Matematikoje aukštesnįjį lygį pasiekė 1,7 proc. aštuntokų, pagrindinį 52,1 proc., patenkinamą 34,2 proc., slenkstinį 6,8 proc. Slenkstinio lygio nepasiekė 5,1 proc. mokinių, o patenkinamo lygio nepasiekusių dalis išaugo iki 11,9 proc., kai 2024–2025 mokslo metais ji sudarė 4 proc.

    Ką žada savivaldybė ir ką svarbu žinoti tėvams

    Savivaldybė nurodo, kad kitais mokslo metais mokiniams, nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygio, bus sudaromi individualūs mokymosi pasiekimų gerinimo planai. Penktose ir I gimnazijos klasėse numatoma vienam dalykui skirti ne mažiau kaip 20 konsultacijų, kad mokiniai sustiprintų spragas ir sėkmingiau mokytųsi toliau.

    NMPP rezultatai neturi įtakos mokinio perkėlimui į aukštesnę klasę, tačiau jie laikomi svarbiu diagnostiniu įrankiu, padedančiu mokykloms ir tėvams laiku pastebėti, kuriose vietose reikia papildomos pagalbos. Informaciją apie konkretaus mokinio rezultatus ir jų reikšmę tėvams teikia mokykla.

  • Bumeriai prisimins: šis retro sausainių spaudas vėl madingas, bet ar tikrai vertas dėmesio?

    Virtuvės madose vis dažniau grįžtama prie praeities: nuo emaliuotų puodų iki rankinių virtuvės įrankių. Vienas ryškiausių sugrįžimų pastaraisiais metais – sausainių spaudas, dar vadinamas sausainių pistoletu, kuriuo namų kepėjai ypač mėgo naudotis 1960–1970 metais.

    Tai įrankis, į kurį įdedama tešla, o paspaudus mechanizmą ji išspaudžiama per diską su raštu. Taip galima greitai suformuoti vienodo dydžio ir vienodų ornamentų sausainius, kurie atrodo tvarkingai net be didelių konditerinių įgūdžių.

    Senasis spaudas: patogu, bet ne visada

    Nors idėja paprasta, praktikoje senieji metaliniai spaudai dažnai turėjo savų kaprizų. Per šilta tešla linkusi ištižti ir prarasti formą, o per šalta – sunkiai spaudžiasi, todėl sausainiai išeina netolygūs arba visai nesiformuoja.

    Dar viena problema – priežiūra. Dėl smulkių detalių spaudą reikia kruopščiai išardyti ir išplauti, o netinkamai valant lengva pažeisti mechanizmą arba palikti tešlos likučių, kurie vėliau gali sugadinti skonį ir higieną.

    Nauji modeliai lengvesni, bet ne visada patvaresni

    Šiandien parduotuvėse vyrauja modernesni sausainių spaudai, dažnai gaminami iš plastiko ir neretai turintys ergonomiškesnę rankeną. Gamintojai akcentuoja, kad juos lengviau laikyti, paprasčiau plauti, o komplektuose būna daugiau raštų diskų.

    Vis dėlto pirkėjų atsiliepimai rodo, kad dalis naujų modelių nusileidžia seniesiems patvarumu. Dažniausi nusiskundimai siejami su mechanizmo ilgaamžiškumu ir sausainių vienodumu: net nedidelis tešlos konsistencijos nukrypimas gali lemti, kad raštas bus neryškus arba sausainis neprilips prie skardos taip, kaip turėtų.

    Ar verta pirkti, jei norite dailių sausainių?

    Sausainių spaudas gali būti puikus sprendimas, jei mėgstate klasikinius trapios tešlos sausainius ir norite greitai pagaminti daug vienodų kepinių šventėms. Svarbiausia sąlyga – tinkama tešla: ji turi būti pakankamai minkšta spaudimui, bet ne per skysta, kad išlaikytų reljefą.

    Tačiau jei tikslas – itin preciziškos formos ar modernesnis dekoras, dažnai patikimiau veikia konditerinis maišelis su antgaliais arba paprasti formavimo būdai, pavyzdžiui, raštuoto stiklinės dugno įspaudai. Tokie metodai suteikia daugiau kontrolės, o valymas paprastai būna greitesnis.

    Retro spaudas išlieka žavus dėl nostalgijos ir estetikos, bet kasdieniam naudojimui jis ne visada tampa universaliu favoritų įrankiu. Galutinis atsakymas priklauso nuo to, ar mėgstate eksperimentuoti su tešlos konsistencija ir ar jums svarbiau greitis, ar maksimalus tikslumas.

  • Molėtų rajone – dar viena sutartis pareigūnei pritraukti: savivaldybė skirs 10 000 eurų išmoką

    Molėtų rajone – dar viena sutartis pareigūnei pritraukti: savivaldybė skirs 10 000 eurų išmoką

    Molėtų rajono savivaldybė tęsia trūkstamų policijos pareigūnų pritraukimo programą ir gegužės 20 dieną pasirašė dar vieną trišalę sutartį dėl finansinės skatinimo priemonės. Sutartis skirta pareigūnei, kuri dirbs Molėtų rajono policijos komisariate.

    Dokumentą pasirašė Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Renatas Vitkauskas ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja Irma Balčiūnienė.

    Pagal sutarties sąlygas savivaldybė skirs vienkartinę 10 000 eurų skatinamąją išmoką. Mainais pareigūnė įsipareigoja ne trumpiau kaip penkerius metus dirbti Molėtų rajono policijos komisariate.

    Kaip veikia pritraukimo programa

    Priemonė įgyvendinama pagal savivaldybės tarybos patvirtintą trūkstamų policijos pareigūnų pritraukimo programą. Tokios sutartys savivaldybei leidžia greičiau užpildyti pareigybes, kai atranka ir pareigūnų parengimas užtrunka, o konkurencija dėl specialistų tarp regionų išlieka didelė.

    Savivaldybė pabrėžia, kad programos tikslas yra stiprinti viešąjį saugumą rajone ir sudaryti palankesnes sąlygas pritraukti bei išlaikyti policijos pareigūnus. Praktikoje tai reiškia ne tik finansinę paskatą atvykstantiems pareigūnams, bet ir aiškesnį abipusį įsipareigojimą, kad rajone būtų užtikrintas stabilus pajėgų komplektavimas.

    Kodėl savivaldybės įsitraukia

    Pastaraisiais metais vis daugiau savivaldybių Lietuvoje ieško būdų prisidėti prie viešojo saugumo užtikrinimo, ypač ten, kur pareigūnų trūkumas tampa kasdieniu iššūkiu. Vienkartinės išmokos ar kitos motyvacinės priemonės dažniausiai siejamos su įsipareigojimu dirbti konkrečioje teritorijoje nustatytą laiką, kad investicija duotų apčiuopiamą rezultatą.

    Molėtų rajono savivaldybė teigia, kad tokia kryptis padeda gerinti paslaugų prieinamumą gyventojams ir užtikrinti greitesnę reakciją į įvykius. Taip pat tikimasi, kad nuosekliai tęsiama programa ilgainiui prisidės prie mažesnės pareigūnų kaitos ir stabilesnio darbo organizavimo rajone.

  • Virtuvės žvaigždė Altonas Brownas atskleidė triuką: šis audinys sukuria tobulą kepsnio plutelę

    Žinomas kulinarijos laidų vedėjas ir maisto mokslo entuziastas Altonas Brownas pasidalijo metodu, kuris iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keistas, tačiau žada vieną dalyką – ypač traškią ir sodraus skonio jautienos kepsnio plutelę. Jo teigimu, svarbiausias įrankis čia ne prieskonių mišinys ar brangi įranga, o maistinis marlės tipo audinys.

    Brownas rekomenduoja stambų jautienos šonkaulių kepsnį įsigyti likus maždaug penkioms dienoms iki kepimo. Mėsą jis išvynioja iš pakuotės, labai gerai nusausina popieriniais rankšluosčiais, tuomet apgaubia maistiniu audiniu ir deda į šaldytuvą ant grotelių, kad oras laisvai cirkuliuotų.

    „Tikslas nėra brandinimas, o kuo sausesnis mėsos paviršius, kad kepant susiformuotų ryški, traški plutelė“, – sakė Altonas Brownas, aiškindamas, kodėl šis paruošimas veikia.

    Šio metodo esmė paprasta: kuo sausesnis mėsos išorinis sluoksnis, tuo lengviau kepant pasiekiamas intensyvus apskrudimas. Būtent tada efektyviausiai vyksta Mailardo reakcija – cheminiai procesai, kurie aukštoje temperatūroje sukuria skrudinimo aromatus, rudą spalvą ir sodresnį skonį.

    Tiesa, tokiai procedūrai reikia vietos šaldytuve, o higiena tampa ypač svarbi: mėsa turi būti laikoma stabiliai šaltai, atskirai nuo paruoštų valgių, o paviršius neturi liestis su kitais produktais. Praktikoje padeda skarda su nuvarvėjimo padėklu ir grotelėmis, kad mėsa negulėtų savo sultyse.

    Kalbėdamas apie patį kepimą, Brownas pirmenybę teikia šonkauliams su kaulu ir ragina jų nenuimti iki pat pabaigos. Kaulas veikia kaip savotiška apsauga nuo perkepimo ir padeda tolygiau paskirstyti karštį, o iškepus jį galima atskirti ir mėsą pjaustyti patogiau.

    Prieskonių klausimu jis laikosi minimalizmo: druska, rupiai maltas juodasis pipiras ir jautienos taukų įtrynimas. Tokia schema leidžia išryškėti mėsos skoniui, o druska, prilipdama prie sausesnio paviršiaus, prisideda prie tvirtesnės plutelės formavimosi.

    Vis dėlto saugiausias kelias į norimą rezultatą – naudoti įsmeigiamą termometrą ir orientuotis į pageidaujamą vidaus temperatūrą, nes skirtingo dydžio kepsniai ir orkaitės kepa nevienodai. Jei mėsa patiekiama labai rausva, kai kuriems ji gali pasirodyti per mažai iškepusi, todėl temperatūrą verta prisitaikyti pagal skonį, tačiau audinio džiovinimo žingsnio Brownas siūlo nepraleisti.

  • Molėtų savivaldybės atvirų durų diena: ko žmonėms su negalia labiausiai trūksta kasdienybėje

    Molėtų savivaldybės atvirų durų diena: ko žmonėms su negalia labiausiai trūksta kasdienybėje

    Gegužės 20 dieną Molėtų rajono savivaldybėje surengta pirmoji atvirų durų diena, skirta asmenims su negalia, jų artimiesiems ir globėjams. Susitikimas tapo erdve tiesioginiam pokalbiui su savivaldybės specialistais, nevyriausybinių organizacijų atstovais ir asmens su negalia reikalų koordinatoriumi.

    Dalyviai daugiausia dėmesio skyrė būsto ir aplinkos pritaikymo klausimams, kurie dažnai lemia, ar žmogus gali savarankiškai judėti ir gyventi įprastą gyvenimą. Taip pat aptarta, kaip gyventojams paprasčiau sužinoti apie jiems priklausančią pagalbą ir paslaugas, nes informacijos paieška neretai tampa papildoma kliūtimi.

    Kas paaiškėjo susitikimo metu?

    Renginyje apsilankę žmonės dalijosi asmenine patirtimi ir įvardijo kasdienius iššūkius, su kuriais susiduria namuose ir viešojoje erdvėje. Praktiniai klausimai, tokie kaip įvažiavimų, laiptinių, sanitarinių patalpų ar kiemo dangų pritaikymas, įvardyti kaip vieni aktualiausių.

    Artimieji ir globėjai akcentavo emocinę ir fizinę slaugos naštą, kuri dažnai tenka šeimoms, kai pagalba nepasiekiama arba ją sudėtinga gauti laiku. Pasak jų, svarbu ne tik spręsti konkrečias infrastruktūros problemas, bet ir turėti aiškų kontaktą savivaldybėje, į ką kreiptis kilus klausimams.

    Kodėl tokie renginiai svarbūs?

    Nors atvirų durų diena surengta pirmą kartą, savivaldybė tikisi, kad tokie susitikimai taps nuolatine praktika. Tiesioginis dialogas leidžia greičiau identifikuoti realius poreikius ir išvengti sprendimų, kurie formaliai atrodo tinkami, bet kasdienybėje neveikia.

    Gyventojų išsakytos pastabos, patirtys ir pasiūlymai gali padėti tiksliau planuoti aplinkos pokyčius, numatyti būsto pritaikymo prioritetus ir tobulinti savivaldybės teikiamas paslaugas. Tai ypač aktualu siekiant, kad prieinamumas būtų suprantamas kaip nuoseklus procesas, o ne pavieniai darbai.

    Kur kreiptis, jei nedalyvavote?

    Savivaldybė primena, kad klausimus dėl pagalbos, paslaugų ar pritaikymo galima teikti tiesiogiai asmens su negalia reikalų koordinatoriui. Tokia galimybė aktuali tiems, kurie negalėjo atvykti į renginį, bet nori aptarti individualią situaciją.

    Kontaktai dėl konsultacijų ir tolesnio bendradarbiavimo teikiami Molėtų rajono savivaldybės oficialiais kanalais.

  • Pamirškite keptuvę: prancūzišką skrebutį gruzdintuvėje iškepsite greičiau ir skaniau

    Prancūziškas skrebutis daugeliui vis dar siejasi su keptuve, sviestu ir nuolatine rizika, kad viena pusė apskrus, o vidus liks drėgnas. Tačiau vis dažniau namų virtuvėse šį pusryčių klasiką pakeičia karšto oro gruzdintuvė, leidžianti pasiekti tolygesnį rezultatą ir sutaupyti laiko. Ekspertai pastebi, kad karšto oro cirkuliacija ypač tinka patiekalams, kuriuose svarbus traškus paviršius ir minkštas vidus.

    Kepant keptuvėje daug kas priklauso nuo kaitros ir riebalų kiekio: per įkaitusi danga greitai pridegina kiaušinio mišinį, o vartant dalis jo neretai lieka ant paviršiaus. Dėl to vienos riekės būna riebesnės, kitos sausos, o storiau pjaustyta duona ne visada spėja iškepti per vidurį. Karšto oro gruzdintuvė šią problemą sprendžia paprasčiau, nes karštis maistą apgaubia iš visų pusių.

    Kaip kepti karšto oro gruzdintuvėje

    Dažniausiai rekomenduojama temperatūra yra apie 200 laipsnių, o riekes verta dėti ant kepimo popieriaus arba specialaus įdėklo. Svarbu, kad gabalėliai nesiliestų tarpusavyje, nes oro srautui reikia erdvės, kad paviršius apskrustų tolygiai. Kepimo laikas priklauso nuo duonos storio ir gruzdintuvės galios, tačiau praktikoje dažnai pakanka kelių minučių kiekvienai pusei.

    Rezultatas paprastai būna purus ir auksinės spalvos, o vidus iškepa tolygiau nei keptuvėje, ypač naudojant brioche ar kitą minkštą, gerai įgeriančią duoną. Kad skrebutis neištižtų, svarbu rinktis riekes, kurios atlaiko mirkymą kiaušinio plakinyje, o patį mišinį galima praturtinti pienu ar grietinėle. Mažesnis riebalų kiekis reiškia lengvesnę tekstūrą, bet skonis išlieka sodrus.

    Mažiau netvarkos ir daugiau stabilumo

    Vienas didžiausių šio metodo privalumų yra švara: kepimo popierius ar įdėklas padeda išvengti pridegusių likučių, o plakinio sluoksnis neprarandamas vartant. Be to, karšto oro gruzdintuvė sumažina poreikį nuolat stovėti prie viryklės ir reguliuoti kaitrą. Tai ypač patogu ruošiant pusryčius keliems žmonėms, kai norisi vienodesnės kokybės kiekvienoje porcijoje.

    Vis dėlto keptuvės gerbėjai taip pat turi išeitį: dalis namų virėjų skrebutį trumpai apskrudina keptuvėje dėl sviestinio aromato, o tada baigia kepti gruzdintuvėje, kad vidus tikrai iškeptų. Toks derinys leidžia išlaikyti tradicinį skonį ir kartu pasinaudoti tolygaus kepimo privalumais. Virtuvės tendencijos rodo, kad būtent hibridiniai metodai vis dažniau tampa kasdieniu pasirinkimu.

  • Molėtų savivaldybės taryba renkasi gegužės 28 dieną: skelbiama darbotvarkė ir transliacija

    Molėtų rajono savivaldybė pranešė, kad 2026 metais gegužės 28 dieną šaukiamas savivaldybės tarybos posėdis. Jis vyks 10 valandą savivaldybės administracijos posėdžių salėje.

    Kartu su pranešimu paskelbta posėdžio darbotvarkė, taip pat mero potvarkis, kuriuo posėdis sušauktas. Gyventojams sudaryta galimybė iš anksto susipažinti ir su sprendimų projektų paketu.

    Kaip sekti posėdį?

    Posėdį bus galima stebėti ir nuotoliniu būdu, nes numatyta tiesioginė transliacija. Savivaldybė taip pat pateikia nuorodas į komitetų posėdžius, kuriuose klausimai paprastai aptariami dar prieš tarybos balsavimus.

    Savivaldybės tarybos posėdžiuose priimami sprendimai dėl vietos biudžeto, infrastruktūros, švietimo, socialinių paslaugų ir kitų kasdieniam gyvenimui svarbių sričių. Dėl to darbotvarkės ir sprendimų projektų peržiūra iš anksto leidžia gyventojams geriau suprasti, kokie pokyčiai planuojami.

    Kodėl verta peržiūrėti sprendimų projektus?

    Sprendimų projektai atskleidžia, kokius konkrečius klausimus taryba ketina svarstyti ir kokių rezultatų tikimasi. Tai ypač aktualu tiems, kuriuos tiesiogiai paliečia planuojami pakeitimai, pavyzdžiui, dėl vietinių paslaugų organizavimo ar savivaldybės turto valdymo.

    Praktikoje savivaldybių darbe vis daugiau dėmesio skiriama atvirumui, todėl vis dažniau viešinami ne tik galutiniai sprendimai, bet ir rengiamų dokumentų paketai bei posėdžių transliacijos. Tai padeda gyventojams sekti procesą nuo diskusijų komitetuose iki galutinio balsavimo taryboje.

  • Palėpėje galite slėpti lobį: 9 reti retro virtuvės įrankiai, už kuriuos kolekcininkai moka

    Virtuvė per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė neatpažįstamai: daugybę rankų darbo pakeitė elektriniai prietaisai, o dalį paruošimo perėmė pusgaminiai ir patogūs sprendimai. Dėl to nemažai senesnių įrankių atsidūrė spintose, sandėliukuose ar palėpėse, nors kai kurie jų šiandien vėl vertinami dėl kokybės, dizaino ir istorijos.

    Pastaraisiais metais matomas ryškus sugrįžimas prie lėtesnio, tvaresnio maisto gaminimo ir autentiškų virtuvės ritualų. Antikvariniai ir retro virtuvės įrankiai tampa ne tik kolekciniais daiktais, bet ir praktiškai naudojamomis priemonėmis, ypač kai jie pagaminti iš ilgaamžių medžiagų, pavyzdžiui, ketaus ar keramikos.

    Įrankiai, kurių vertę pamiršome

    Vienas seniausių pavyzdžių yra sviesto formos, kuriomis kadaise ūkininkų turgeliuose sviestas būdavo žymimas raštais ir gamintojo ženklu. Tokie mediniai ar stikliniai presai šiandien traukia akį kaip rankų darbo meistrystės pėdsakas ir neretai tampa interjero akcentu.

    Ne mažiau atpažįstamas įrankis yra rankinis mechaninis plaktuvas su rankenėle, atsiradęs dar XIX amžiaus pabaigoje. Juo plakdavo kiaušinius, tešlą ar sriubas, o dabar tokie prietaisai vertinami kaip patikimi, lengvai prižiūrimi ir nepriklausomi nuo elektros.

    Tarp geidžiamiausių retro radinių išsiskiria ketiniai vaflių keptuvės tipo įrenginiai, garsėję išradingu vyriu, leidusiu keptuvę apversti saugiau ir švariau. Ketaus gaminiai apskritai vėl populiarėja dėl tolygaus kaitinimo ir ilgaamžiškumo, todėl seni modeliai dažnai ieškomi ir naudojami iki šiol.

    Keisti, bet išradingi sprendimai

    Mažiau girdėtas, tačiau istorinis virtuvės „triukas“ yra kiaušinių indeliai, skirti švelniam virimui karštame vandenyje. Į juos įmuštas kiaušinis išverdamas iki minkštos konsistencijos, o pats indelis neretai būna dekoruotas ir šiandien atrodo kaip stalo serviravimo detalė.

    Kita kategorija yra vienos paskirties prietaisai, kurių populiarumas dažnai trukdavo trumpai. Pavyzdžiui, specialūs dešrainių kepimo aparatai, išpopuliarėję XX amžiaus antroje pusėje, šiandien atrodo egzotiškai, o jų reputacija labiau siejama su nostalgija nei patogumu.

    Vidurio XX amžiuje paplito ir mažos talpos riešutų ar prieskonių smulkintuvai, kuriuose turinys dozuojamas pasukus šoninį mechanizmą. Tokie įrankiai iki šiol patrauklūs dėl paprastos konstrukcijos ir to, kad dažnai būna pagaminti iš storo stiklo bei metalo.

    Kodėl retro virtuvė vėl madinga

    Į madą grįžta ir įrankiai, skirti ypač švelniems kepiniams, pavyzdžiui, pjaustyklės su plonais strypeliais, kurios leidžia tvarkingai dalyti purius biskvitinius desertus. Nors šiandien tam dažnai naudojami modernūs peiliai, senieji sprendimai sukurti labai konkrečiai problemai ir neretai ją išsprendžia tiksliau.

    Dar vienas atgimstantis daiktas yra sviesto indas su vandens sandarikliu, kuris padeda sviestą laikyti minkštą ir apsaugotą nuo greito gendimo. Tokie indai vėl atrandami dėl noro mažinti švaistymą ir patogiai turėti tepamą sviestą be nuolatinio šaldymo.

    Retro laikotarpio elektrinės keptuvės taip pat turi savo istoriją: kai kurios šeimos jas naudojo kaip universalią alternatyvą viryklei, ypač kai reikėjo kepti ar troškinti didesnį kiekį maisto. Vis dėlto dalis modelių prarado populiarumą dėl sudėtingesnio valymo ir konkurencijos su kitais virtuvės prietaisais.

    Jei namuose turite senų virtuvės įrankių, verta atidžiau juos apžiūrėti: būklė, gamintojo žymėjimai ir komplektiškumas gali turėti reikšmės tiek praktiškumui, tiek kolekcinei vertei. Net jei daiktas ir nebus retas, jis gali tapti tvariu, ilgai tarnaujančiu virtuvės pagalbininku.