Švietimo kampanija apie rūšiavimą
Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ pradeda visuomenės švietimo kampaniją, skirtą paneigti dažniausius mitus apie atliekų rūšiavimą. Iniciatyva siekiama aiškiai priminti pagrindines taisykles ir padėti gyventojams išvengti klaidų, dėl kurių perdirbimas tampa sudėtingesnis.
Kampanijos žinutė paprasta: rūšiavimas nėra sudėtingas, kai vadovaujamasi aiškiais principais. Akcentuojama, kad net nedidelės klaidos konteineriuose ilgainiui kainuoja brangiai, nes užterštos atliekos dažniau nebetinka perdirbti.
„Norėjome parodyti, kad rūšiavimas nėra sudėtingas – svarbiausia turėti teisingą informaciją ir suprasti, kad net maži kasdieniai veiksmai prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo“, – sakė „Gamtos ateities“ tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė.
Kampanijoje numatyti trumpi edukaciniai vaizdo įrašai, skirti dažniausiems įsitikinimams patikrinti. Jie platinami socialiniuose tinkluose ir perduodami savivaldybėms, kad gyventojus pasiektų per vietinę komunikaciją.
Kodėl pirminis rūšiavimas svarbiausias
Asociacija pabrėžia, kad gyventojų atliekamas pirminis rūšiavimas yra esminė grandis, nuo kurios priklauso, ar pakuotės virs žaliava. Nors atliekų tvarkymo grandinėje taikomas papildomas rūšiavimas, jis ne visada gali ištaisyti buitines klaidas.
Šiuolaikinėse rūšiavimo linijose naudojami magnetai, optiniai separatoriai ir kitos automatizavimo priemonės, o kai kur taikomi ir DI sprendimai. Vis dėlto užterštos, riebaluotos ar netinkamai sumaišytos atliekos sumažina perdirbamų medžiagų kokybę ir kiekį.
„Nors surinkus atliekas veikia antrinis rūšiavimas, nepamainomai svarbiausias yra pirminis, gyventojų vykdomas rūšiavimas – nuo mūsų taiklumo tiesiogiai priklauso perdirbimo galimybės ir potencialas“, – sakė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė.
Viena iš kampanijos žinučių nukreipta ir prieš požiūrį, kad viena netinkamai išmesta atlieka nieko nekeičia. Pasak asociacijos, net maži netikslumai dideliuose srautuose virsta apčiuopiamais nuostoliais aplinkai ir visai tvarkymo sistemai.
Dažniausi mitai ir paprastos taisyklės
Vienas gajausių mitų susijęs su atliekų surinkimu: esą rūšiuotos atliekos vis tiek sumaišomos šiukšliavežėje. Kampanijoje aiškinama, kad dalis transporto priemonių turi atskirus skyrius, o kitos surenka skirtingas frakcijas atskirais reisais ir maršrutais.
Taip pat atkreipiamas dėmesys į klaidą, kuri pastaraisiais metais dažnėja: tekstilės metimą į pakuočių konteinerius vien dėl to, kad audinyje yra sintetinių pluoštų. Asociacija primena, kad tekstilė turi būti atiduodama į specialius tekstilės konteinerius sandariuose maišuose arba pristatoma į tam skirtas surinkimo vietas.
Rūšiuojant siūloma vadovautis trimis greitais klausimais: ar tai pakuotė, iš kokios medžiagos ji pagaminta ir ar ji tuščia. Pabrėžiama, kad pakuočių konteineriai skirti būtent pakuotėms, o ne bet kokiems tos pačios medžiagos daiktams.
Primename ir praktinę ribą: tokie daiktai kaip plastikiniai dantų šepetėliai, sudužę indai, žaislai ar kiti ne pakuočių gaminiai dažniausiai neturėtų keliauti į pakuočių konteinerius. Tokiais atvejais sprendimą dažnai padeda priimti informacija ant konteinerių lipdukų arba savivaldybės pateikiamos vietinės taisyklės.
Atskirai primenama apie stiklą: stiklo konteineriai skirti buteliams, stiklainiams ir panašioms pakuotėms, tačiau netinka keramikai, langų stiklui, veidrodžiams, lemputėms ar termometrams. Depozitinę tarą gyventojai raginami grąžinti per taromatus.
Kampanijoje kalbama ir apie atliekas, kurių negalima palikti prie įprastų konteinerių: didelių gabaritų daiktus, remonto likučius, chemines medžiagas ar elektroniką būtina priduoti į specialias surinkimo vietas. Dalis smulkiosios elektronikos surenkama prekybos vietose, o didesniems daiktams kai kur taikomos nemokamos surinkimo paslaugos.
Asociacija taip pat primena vaistų tvarkymo taisyklę: gyventojai pasenusius vaistus gali nemokamai perduoti vaistinėms. Pabrėžiama, kad vaistus reikėtų pristatyti kaip farmacines atliekas, o jų pakuotes, kai įmanoma, rūšiuoti atskirai pagal vietines instrukcijas.
Kampanija kviečia siekti praktinio tikslo: kad kuo daugiau atliekų taptų žaliava pakartotiniam panaudojimui, o ne našta sąvartynams ar deginimui. „Gamtos ateitis“ ragina gyventojus nebijoti pasitikrinti taisyklių ir vadovautis tuo, kas nurodyta ant konteinerių bei savivaldybių rekomendacijose.
