CP v2

Blog

  • Pradedamas P. Vileišio g. 12 sklypo formavimo projektas Vilniuje: kur ir iki kada teikti pastabas

    Kas planuojama P. Vileišio gatvėje

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija informuoja, kad pradedamas rengti žemės sklypo P. Vileišio g. 12 formavimo ir pertvarkymo projektas. Tokie projektai rengiami tam, kad realiai naudojamas sklypas būtų suformuotas ir teisiškai sutvarkytas pagal galiojančius reikalavimus.

    Nurodoma, kad projekto tikslas yra suformuoti kitos paskirties žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Praktikoje tai reiškia sklypo ribų, ploto ir naudojimo parametrų sureguliavimą taip, kad jie atitiktų faktinį objektų naudojimą.

    Galimos ribos ir kaimynystė

    Skelbiama, kad formuojamas žemės sklypas P. Vileišio g. 12 galimai turės bendrą ribą su nesuformuotu atskiru žemės sklypu P. Vileišio g. 12A. Tokiais atvejais viešinimo metu ypač svarbios kaimyninių sklypų naudotojų ir suinteresuotų asmenų pastabos.

    Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūros paprastai apima sprendinių parengimą, jų derinimą ir viešinimą, kad gyventojai bei besiribojančių teritorijų savininkai galėtų įvertinti, ar planuojami sprendimai nepažeidžia teisėtų interesų. Galutiniai sprendiniai priimami tik įvertinus teisės aktų nustatyta tvarka pateiktus argumentus.

    Kur sekti informaciją ir teikti pasiūlymus

    Savivaldybė nurodo, kad pasiūlymai ir pastabos gali būti teikiami projekto viešinimo metu per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą ŽPDRIS. Projekto paieškai pateikiamas paslaugos registracijos numeris ŽPDRIS – ZSFP-205529.

    Informaciją apie projekto eigą, viešinimo terminus ir paskelbtus sprendinius gyventojams rekomenduojama sekti būtent ŽPDRIS sistemoje, nes ten skelbiami oficialūs dokumentai ir priimamos pastabos. Dėl papildomų paaiškinimų galima kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistę Vilmą Gargasienę telefonu +370 5 211 2735.

  • Vilniuje pradedamas P. Vileišio g. 12 sklypo formavimo projektas: ką svarbu žinoti gyventojams

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija pranešė pradedanti rengti žemės sklypo P. Vileišio g. 12 formavimo ir pertvarkymo projektą. Savivaldybė nurodo, kad procedūros vykdomos pagal aplinkos ministro patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles.

    Pagrindinis projekto tikslas – suformuoti naudojamą kitos paskirties žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tokie projektai paprastai reikalingi aiškesniam sklypo ribų nustatymui, naudojimo teisėms sureguliuoti ir tikslesniam teritorijos planavimui.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad formuojamas sklypas P. Vileišio g. 12 galimai turės bendrą ribą su atskirai nesuformuotu žemės sklypu, kuriame yra daugiabutis gyvenamasis namas P. Vileišio g. 13. Dėl to projekto sprendiniai gali būti aktualūs ir kaimyninių sklypų ar pastatų valdytojams bei gyventojams.

    Pasiūlymus ir pastabas gyventojai galės teikti projekto viešinimo metu Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje ŽPDRIS. Savivaldybė nurodo, kad projekto informacija sistemoje pateikiama pagal registracijos numerį ZSFP-205529.

    Dėl papildomos informacijos savivaldybė rekomenduoja kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrį. Pranešime taip pat nurodoma, kad už projekto komunikaciją atsakinga poskyrio vyresnioji specialistė Vilma Gargasienė.

  • Nemėžio seniūnijos seniūnaičių sueiga gegužės 25 dieną: svarstys 2026 metų lėšų panaudojimą

    Nemėžio seniūnijos seniūnaičių sueiga gegužės 25 dieną: svarstys 2026 metų lėšų panaudojimą

    Kada ir kaip vyks sueiga

    Nemėžio seniūnijoje gegužės 25 dieną 17.00 valandą vyks seniūnaičių sueiga. Susitikimas organizuojamas mišriu būdu: dalyviai galės jungtis gyvai ir nuotoliu.

    Nuotolinei daliai bus naudojama „Microsoft Teams“ platforma. Toks formatas leidžia dalyvauti ir tiems seniūnaičiams, kurie dėl darbo ar kitų priežasčių negali atvykti į vietą.

    Kas numatyta darbotvarkėje

    Pagrindinis klausimas susijęs su seniūnaičių veiklai skirtų lėšų planavimu. Sueigoje bus aptariama, kaip panaudoti 2026 metų pirmo ir antro ketvirčio seniūnaičių veiklai numatytas lėšas.

    Šios lėšos paprastai siejamos su bendruomenės poreikiais ir mažesnės apimties iniciatyvomis, kurios gerina kasdienę gyvenamosios aplinkos kokybę. Aptarimas sueigoje svarbus siekiant suderinti prioritetus ir užtikrinti, kad sprendimai atitiktų gyventojų lūkesčius.

    Kiti klausimai ir aktualumas gyventojams

    Darbotvarkėje numatyta ir dalis kitiems klausimams, todėl sueigoje gali būti keliami aktualūs vietos infrastruktūros, aplinkos tvarkymo, saugumo ar paslaugų prieinamumo klausimai. Tokiuose susitikimuose dažnai išryškėja labiausiai skubūs seniūnijos problemų taškai.

    Gyventojams tai aktualu todėl, kad seniūnaičiai yra arčiausiai bendruomenės esantys atstovai, o jų teikiami siūlymai ir sprendimai gali turėti tiesioginę įtaką kasdieniams praktiniams reikalams. Kuo aiškiau įvardijami prioritetai ir planuojamas biudžetas, tuo sklandžiau vėliau vyksta sprendimų įgyvendinimas.

  • Vilniaus rajonas skiria 111 400 eurų kultūrai: 57 projektai kviečia į 2026 metų renginius

    Vilniaus rajonas skiria 111 400 eurų kultūrai: 57 projektai kviečia į 2026 metų renginius

    Vilniaus rajono savivaldybė paskelbė 2026 metais remiamų kultūros projektų sąrašą: iš biudžeto paskirstoma 111 400 eurų 57 iniciatyvoms. Savivaldybė teigia, kad finansavimas leis gyventojams ir rajono svečiams pasiūlyti daugiau renginių, edukacijų ir bendruomeninių veiklų skirtingose seniūnijose.

    Pasak savivaldybės, programa orientuota į tradicijų puoselėjimą ir šiuolaikinių formų plėtrą: nuo amatų ir paveldo pristatymo iki profesionaliojo meno renginių bei jaunimui skirtų patirčių. Taip pat akcentuojama, kad siekiama didesnio kultūros prieinamumo, kai veiklos vyksta ne tik didžiuosiuose centruose, bet ir mažesnėse gyvenvietėse.

    „Vilniaus rajono kultūrinis gyvenimas sparčiai skleidžiasi, tampa gyvybingesnis, įvairesnis ir, svarbiausia, prieinamas kiekvienam“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Vertinant paraiškas daugiausia dėmesio skirta jų aktualumui vietos bendruomenei, numatomam kultūriniam poveikiui, tęstinumui, finansiniam pagrįstumui ir potencialui garsinti Vilniaus rajoną. Savivaldybės teigimu, toks kriterijų rinkinys leidžia atrinkti projektus, kurie turi aiškų turinį, auditoriją ir realų įgyvendinimo planą.

    „Šiemet savivaldybė palaikys net 57 iš 60 sulauktų iniciatyvų, kad Vilniaus rajonas garsiai skambėtų įdomiais, kokybiškais ir prasmingais kultūros akordais“, – teigė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

    Savivaldybė pabrėžia, kad paraiškų skaičius ir finansavimas per pastaruosius metus didėjo. 2024 metais gautos 38 paraiškos ir finansuota 30 projektų, kuriems skirta 68 000 eurų, o 2025 metais iš 50 paraiškų finansuotos 44 iniciatyvos, paskirstant 80 000 eurų.

    Projektų vykdytojams primenama apie administracinius terminus: per 5 darbo dienas nuo sąrašo paskelbimo reikia pateikti užpildytą išlaidų sąmatą, suderintą su skirta suma. Savivaldybė nurodo, kad su atrinktų projektų autoriais bus sudaromos biudžeto lėšų naudojimo sutartys, o pasirašymas vyks tik kvalifikuotu elektroniniu parašu.

    Taip pat pažymima, kad veiklas galima pradėti dar iki sutarties sudarymo dienos, o savivaldybės lėšomis gali būti kompensuojamos tiesioginės projekto išlaidos, patirtos nuo 2026 metų pradžios. Kartu akcentuojama, jog parama negali būti naudojama darbuotojų atlyginimams, patalpų nuomai, komunaliniams mokesčiams, labdarai, patalpų remontui ar kitoms su projektu nesusijusioms reikmėms.

    Jeigu dėl objektyvių priežasčių projektas negali būti įgyvendintas, lėšų gavėjas turi ne vėliau kaip per 20 darbo dienų raštu informuoti projekto administratorių ir grąžinti paskirtas lėšas. Dėl praktinių įgyvendinimo ir atskaitomybės klausimų konsultuoja savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus atstovai.

  • Vilniaus rajono rašybos konkursas Nemenčinėje: 29 mokiniai varžėsi „Rašau be klaidų“

    Vilniaus rajono rašybos konkursas Nemenčinėje: 29 mokiniai varžėsi „Rašau be klaidų“

    Gegužės 14 dieną Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijoje surengtas Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų 3–4 klasių mokinių lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos rašybos konkursas „Rašau be klaidų“. Į renginį atvyko mokiniai iš mokyklų, kuriose ugdymas vyksta lenkų kalba, o iš viso dalyvavo 29 mokiniai iš 15 mokyklų.

    Renginį atidarė laikinai direktorės pareigas ėjusi Daiva Losinskienė, pasveikinusi konkurso dalyvius, mokytojus ir svečius. Šventinę nuotaiką kūrė pradinių klasių mokinių meninė programa, kurioje skambėjo dainos, eilėraščiai ir pasirodė šokėjai.

    Pasak organizatorių, tokie konkursai svarbūs ne tik kaip žinių patikrinimas, bet ir kaip motyvacija nuosekliai lavinti raštingumą. Pradinių klasių amžiuje tvirtinami pagrindiniai kalbos įgūdžiai, o diktantas leidžia įvertinti ir taisyklių supratimą, ir atidumą tekstui.

    Sveikinimo žodį tarė ir Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų lenkų ir rusų mokomąja kalba metodinio būrelio pirmininkė Irina Didbalienė. Kol mokiniai rašė konkursinį diktantą, mokytojams vyko metodinė valanda ir paskaita, kurią vedė pradinio ugdymo mokytoja metodininkė Danuta Stepien.

    Pasibaigus rašymo daliai, vertinimo komisija peržiūrėjo darbus ir įvertino rezultatus. Organizatoriai pažymėjo, kad dalyviai demonstravo geras rašybos žinias ir atsakingą pasirengimą, o konkurencija buvo artima.

    Trečiųjų klasių grupėje pirmąją vietą laimėjo Milena Tomaševič iš Mickūnų gimnazijos, antrąją vietą užėmė Evelina Bundzevič iš Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos, trečiąją vietą pelnė Elžbieta Bogdanovič iš Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinės mokyklos. Ketvirtųjų klasių grupėje nugalėjo Veronika Žindul iš Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos, antroji buvo Milena Žukovska iš Mickūnų gimnazijos, trečioji – Estela Liudkievič iš Paberžės šv. Stanislavo Kostkos gimnazijos.

    Renginio pabaigoje padėkota dalyviams, juos ruošusiems mokytojams ir svečiams už bendrystę bei prasmingą popietę. Organizatoriai tikisi, kad konkursas ir toliau išliks kasmetine tradicija, skatinančia mokinius puoselėti gimtosios kalbos raštingumą.

    Tekstą parengė Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos pradinio ugdymo mokytojos metodininkės Alina Cesiul ir Honorata Feklistova.

  • Vilniaus rajono bėgikai Pultuske skynė pergales: aukso, sidabro ir bronzos medaliai

    Vilniaus rajono bėgikai Pultuske skynė pergales: aukso, sidabro ir bronzos medaliai

    Gegužės 19 dieną Vilniaus rajono sporto centro ir Vilniaus rajono Nemenčinės sporto mokyklos bėgikai dalyvavo XXIII tarptautiniame olimpinės čempionės Irenos Szewińskos bėgime Pultuske. Į varžybas susirinko daugiau nei 1 000 dalyvių iš kelių šalių, o renginys tradiciškai sutraukė tiek jaunimą, tiek patyrusius bėgimo entuziastus.

    Organizatoriai skirtingoms amžiaus grupėms parengė atskiras distancijas, o trasos vedė per Pultusko miesto erdves ir Narevo upės prieigas. Tokia varžybų struktūra būdinga daugeliui masinių bėgimų Europoje, kur siekiama suderinti sportinį rezultatą ir bendruomenišką šventės formatą.

    Ryškiausias startas mergaičių grupėje

    700 metrų distancijoje mergaičių (2013–2014 metais gimusių) amžiaus grupėje puikiai pasirodė Paulina Jasiukevič. Ji jau distancijos pradžioje išsiveržė į priekį ir finišavo pirma tarp 96 dalyvių.

    Toje pačioje rungtyje Ekaterina Litvinova iki distancijos vidurio laikėsi netoli lyderių, o finišo atkarpoje paspartino tempą ir iškovojo antrąją vietą. Patrycja Kulešo finišavo 14-oje vietoje, Lijana Šapuro liko 16-oje vietoje.

    Prizai ir berniukų distancijose

    900 metrų bėgime tarp 78 dalyvių startavęs David Dombrovski distancijos pradžioje buvo apie penkioliktas, tačiau palaipsniui gerino poziciją. Galiausiai jis finišavo trečias ir pelnė bronzos medalį.

    1100 metrų distancijoje Vilniaus rajonui atstovavo Antoni Butkevič ir Radoslav Gužauskas. Radoslav Gužauskas finišavo šeštas, o Antoni Butkevič užėmė dešimtą vietą tarp 66 dalyvių.

    Komandinis įvertinimas ir apdovanojimai

    Sporto klubų įskaitoje Vilniaus rajono atstovai užėmė trečiąją vietą ir buvo apdovanoti taure bei diplomu. Tokios įskaitos masiniuose bėgimuose vertinamos kaip svarbi motyvacija klubams, nes apdovanojamas ne vienas lyderis, o nuoseklus visos komandos pasirodymas.

    Varžybų nugalėtojams ir prizininkams įteikti diplomai, medaliai ir piniginiai prizai. Apdovanojimuose dalyvavo renginio svečiai ir organizatorių atstovai, tarp jų ir Słavomir Janusz Szewiński.

    „Džiaugiamės sportininkų pasiekimais ir tuo, kad jie garbingai atstovauja Vilniaus rajonui tarptautinėse varžybose“, – sakė Marijan Kačanovski, Vilniaus rajono sporto centro direktorius.

    Vilniaus rajono bėgikų rezultatai Pultuske parodė, kad kryptingas darbas jaunimo grupėse duoda apčiuopiamą grąžą net ir konkurencinguose tarptautiniuose startuose. Komandos nariai tikisi tęsti sezoną kituose bėgimuose ir gerinti asmeninius bei ekipos pasiekimus.

  • Kauno rajono vaikų vasaros stovyklos: kas gali registruotis ir iki kada pateikti paraišką

    Kvietimas registruotis į Kauno rajono savivaldybės vaikų vasaros stovyklas šiemet skirtas plačiai mokinių grupei, įskaitant ir diasporos vaikus. Registracija vykdoma iki gegužės 25 dienos, todėl tėvams rekomenduojama neatidėlioti paraiškos pateikimo.

    Stovyklos numatytos 1–12 klasių mokiniams, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Kauno rajone, ir arba tiems, kurie mokosi Kauno rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas. Savivaldybė taip pat kviečia registruotis diasporos vaikus, kurie atostogų metu planuoja laiką Lietuvoje.

    Svarbi sąlyga šeimoms – vienas vaikas už skirtas savivaldybės lėšas gali dalyvauti tik vienoje stovykloje ir arba tik vienoje jos pamainoje. Tai reiškia, kad pasirinkus konkrečią pamainą, finansuojamas dalyvavimas kitose stovyklų pamainose tam pačiam vaikui nebus taikomas.

    Kur rasti stovyklų sąrašą?

    Kauno rajono savivaldybė skelbia stovyklų sąrašą savo interneto svetainės aktualijų skiltyje, kurią kuruoja Kultūros, švietimo ir sporto skyrius. Ten pateikiama informacija apie stovyklų organizatorius, pamainas ir registracijos tvarką.

    Registruojantis verta atkreipti dėmesį į konkrečios stovyklos amžiaus grupę, pamainos datas bei papildomus reikalavimus, jei jie taikomi. Kadangi vietų skaičius stovyklose paprastai yra ribotas, sprendimą dėl dalyvavimo rekomenduojama priimti kuo anksčiau.

  • VDU verslo inkubatorius atveria vietas jaunoms įmonėms: siūlo lengvatinę nuomą ir prieigą prie laboratorijų

    Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) verslo inkubatorius Kauno rajone, Akademijoje, kviečia įsikurti ne ilgiau nei trejus metus veikiančias įmones. Prioritetas teikiamas komandoms, kurios jau vykdo arba artimiausiu metu planuoja pradėti inovacinę veiklą, susijusią su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra (MTEP).

    Inkubatorius įsikūręs greta universiteto infrastruktūros, todėl dalyviams atsiveria praktinės galimybės bendradarbiauti su akademine bendruomene ir greičiau pereiti nuo idėjos prie prototipo. Toks modelis ypač aktualus ankstyvos stadijos verslams, kuriems reikia patalpų, kompetencijų ir patikimų partnerių bandymams bei produkto validavimui.

    Kas gali pretenduoti?

    Į lengvatines sąlygas orientuotas kvietimas skirtas įmonėms, veikiančioms iki trejų metų. Atrankoje vertinama, ar planuojama veikla turi inovacinį pagrindą ir ar įmonė realiai gali pasinaudoti universiteto aplinka kuriant produktus, procesus ar technologinius sprendimus.

    VDU nurodo, kad artima laboratorijų ir tyrėjų kaimynystė yra vienas svarbiausių inkubatoriaus privalumų, ypač kai reikalingi matavimai, bandymai ar konsultacijos dėl metodikų. Praktikoje tai gali sutrumpinti kūrimo ciklą ir sumažinti kaštus, kurie startuoliams dažnai tampa esminiu barjeru.

    Į ką orientuojasi inkubatorius?

    Inkubatorius akcentuoja kryptis, kurioms svarbi laboratorinė bazė ir taikomieji tyrimai: agrobiotechnologiją, bioenergetiką, miškininkystę, maisto technologijas, saugą ir sveikatinimą, aplinkosaugą bei socialines agroinovacijas. Tokia specializacija atspindi pastarųjų metų tendenciją, kai regioniniuose inovacijų centruose vis dažniau telkiamos konkrečios kompetencijos, o ne siekiama aprėpti viską.

    Įmonėms tai gali reikšti greitesnį priėjimą prie tikslinės ekspertizės ir labiau tematiškai susietą bendruomenę, kurioje lengviau rasti bendražygių bandomiesiems projektams ar partnerystėms. Kartu tai padeda formuoti stipresnį inovacijų klasterį, ypač ten, kur svarbi sąveika tarp mokslo ir verslo.

    Ką gauna inkubuojamos įmonės?

    VDU verslo inkubatorius siūlo biuro patalpas, bendras diskusijų erdves ir automobilių stovėjimo aikštelę, o svarbiausia dalis daugeliui jaunų įmonių yra konsultacinė pagalba. Ji apima klausimus nuo verslo kūrimo ir produkto vystymo iki finansavimo pritraukimo, intelektinės nuosavybės apsaugos ir projektų valdymo.

    Taip pat akcentuojama tinklaveika: galimybė įsitraukti į universiteto renginius, mokymus, konferencijas ir temines parodas. Startuoliams tai dažnai tampa kanalu greičiau pasiekti mentorius, potencialius klientus ar investuotojus, o taip pat pasitikrinti idėjos aktualumą rinkoje.

    Registracija ir turto apžiūra organizuojama kontaktuojant su inkubatoriaus koordinatore. Organizatoriai nurodo, kad dokumentai priimami tik pristatant vietoje, o siuntimas paštu nenumatytas, todėl įmonėms svarbu iš anksto suplanuoti vizitą ir registracijos laiką.

  • Kauno ir Klaipėdos rajonų pamokos augant: kaip suvaldyti plėtrą ir infrastruktūros įtampą

    Kauno rajono savivaldybėje trečiadienį viešėjo Klaipėdos rajono atstovai – dvi sparčiausiai augančios savivaldybės dalijosi patirtimi, kaip suvaldyti plėtrą, kai gyventojų skaičius kyla greičiau nei infrastruktūros pajėgumai. Registrų centro duomenimis, Kauno rajone jau gyvena daugiau kaip 120 000 gyventojų, o Klaipėdos rajonas, pasak savivaldybės atstovų, sparčiai artėja prie 80 000 ribos.

    Sparčiausiai augančiose seniūnijose kuriasi jaunos šeimos, todėl didėja darželių, mokyklų, viešojo transporto, vietinės reikšmės kelių ir inžinerinių tinklų poreikis. Savivaldybės pabrėžia, kad gyventojų lūkesčiai dažnai išauga greičiau nei galima suprojektuoti, suderinti ir įgyvendinti darbus, ypač kai plėtra vyksta fragmentiškai.

    Infrastruktūros įmokos ir jų poveikis

    Kauno rajono savivaldybės atstovai pristatė, kaip praktikoje veikia Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas ir su juo susijusios infrastruktūros įmokos. Kauno rajono savivaldybės taryba 2021 metais patvirtino tarifus, kurie, priklausomai nuo zonos, vienur skatina plėtrą, kitur ją pristabdo, kad apkrovos būtų paskirstytos tolygiau.

    Per penkerius metus savivaldybė sudarė 267 infrastruktūros plėtros sutartis ir surinko daugiau kaip 13 mln. eurų įmokų. Šios lėšos, pasak savivaldybės, leido sparčiau plėsti vandentiekio ir nuotekų tinklus bei tvarkyti vietinės reikšmės kelius, kurie priemiesčiuose dažnai tampa pirmuoju „butelio kakleliu“.

    Taip pat akcentuota, kad tarifai nėra statiški: planuojama juos peržiūrėti, atsižvelgiant į Bendrojo plano sprendinius ir realų plėtros tempą. Tokia praktika tampa svarbi dėl statybų ciklų ir rinkos pokyčių, kai vienais metais vystymas suintensyvėja, o kitais – sulėtėja, bet infrastruktūros poreikis išlieka.

    Lietaus nuotekos – problema, kuri grįžta po liūčių

    Vienas ryškiausių susitikimo akcentų – lietaus nuotekų infrastruktūra, kuri priemiesčiuose neretai atsilieka nuo naujų kvartalų augimo. Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis siūlė, kad infrastruktūros mokesčių logikoje nuosekliau atsirastų ir lietaus nuotekų tinklų įrengimas, nes nauji sklypai ir kietos dangos keičia vandens nutekėjimo režimą.

    „Žmogus pasistato namą, o po to mums siunčia nuotraukas, iliustruojančias, kad skęsta“, – sakė Antanas Nesteckis.

    Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai patvirtino, kad pajūrio ir pamario teritorijose ši tema ne mažiau jautri: vietomis problemą sustiprina aukštas gruntinis vanduo, reljefo ypatumai ir greitai užstatomos buvusios atviros teritorijos. Savivaldybės sutaria, kad be aiškaus planavimo ir finansavimo mechanizmo lietaus nuotekų klausimas kartosis po kiekvienos intensyvesnės liūties.

    Plėtrą riboja ne tik pinigai

    Susitikime aptarta, kad urbanistinę plėtrą valdyti padeda ne vien įmokos, bet ir aiškūs vietos sprendiniai, nustatantys taisykles vystytojams bei naujakuriams. Kauno rajonas priminė, kad taryba yra patvirtinusi Kelių plėtros specialųjį planą, o taip pat taikomi reikalavimai dėl parkavimo prie naujų daugiabučių, siekiant mažinti chaotišką automobilių statymą kiemuose ir gatvėse.

    Ne mažiau dėmesio skirta žemėtvarkos klausimams, kurie praktiškai nulemia, ar infrastruktūra išvis gali atsirasti laiku: privažiavimai prie sklypų, kelių platinimas, servitutai ir susitarimai su privačiais savininkais. Savivaldybės pabrėžė, kad šiose situacijose svarbus ankstyvas dialogas ir aiškūs teritorijų planavimo sprendiniai, nes uždelstos derybos dažnai reiškia dar didesnes sąnaudas ateityje.

  • Parkavimo pokyčiai Rotušės aikštėje: ji priskirta Senamiesčio zonai, keičiasi įkainiai

    Parkavimo pokyčiai Rotušės aikštėje: ji priskirta Senamiesčio zonai, keičiasi įkainiai

    Kauno Rotušės aikštėje keičiasi parkavimo tvarka: aikštė ir jos prieigos priskiriamos Senamiesčio rinkliavos zonai. Tai daroma artėjant Rotušės aikštės rekonstrukcijos pabaigai ir siekiant suvienodinti parkavimo taisykles visame Senamiestyje.

    Iki šiol rekonstrukcijos laikotarpiu čia galiojo laikina oranžinė zona, kurioje parkavimas valandai kainavo 1 eurą. Savivaldybė pabrėžia, kad ši lengvata buvo taikoma kaip laikinas sprendimas, kol vyko darbai ir buvo ribojamas privažiavimas bei automobilių statymo galimybės.

    Priskyrus Rotušės aikštę Senamiesčio zonai, parkavimas valandai kainuos 2 eurus, o rinkliava bus renkama visomis dienomis ir visą parą. Toks režimas taikomas platesnėje Senamiesčio teritorijoje tarp Santakos parko ir Birštono gatvės, į kurią dabar įtraukiama ir Rotušės aikštė.

    „Grįžtame prie ankstesnės tvarkos – Rotušės aikštė ir jos prieigos priklausys Senamiesčio rinkliavos zonai ir čia automobilio parkavimas valandai kainuos 2 eurus. Atvykstantieji asmeniniais reikalais papildomai pinigų neišleis, nes į STZ mokestį įskaičiuota pirmoji valanda už automobilio stovėjimą“, – primena Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

    Pokyčiai siejami ir su Senamiestyje veikiančia sumažintos taršos zona, kurioje 2024 metais vasarą pradėtas taikyti 2 eurų mokestis. Savivaldybė teigia, kad šis sprendimas padėjo sumažinti tranzitinį eismą siauromis Senamiesčio gatvėmis maždaug trečdaliu.

    Įvažiavimą į sumažintos taršos zoną fiksuoja transporto priemonių atpažinimo vietos pagrindinėse prieigose, o vairuotojai papildomai informuojami švieslentėmis ir kelio ženklais. Savivaldybė ragina planuojant keliones į Senamiestį įsivertinti galiojančius mokesčius ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvius susisiekimo būdus ar parkavimą už Senamiesčio ribų.

    Sprendimui dėl rinkliavos zonų pakeitimo Rotušės aikštėje pritarė miesto taryba. Tikimasi, kad suvienodinta tvarka sumažins painiavą vairuotojams ir padės nuosekliau valdyti srautus istorinėje miesto dalyje.