CP v2

Blog

  • Tyrimas įspėja: „Ryanair“ „Boeing 737“ integruoti laiptai siejami su šimtais kritimų

    Tyrimas įspėja: „Ryanair“ „Boeing 737“ integruoti laiptai siejami su šimtais kritimų

    Italijos Nacionalinė skrydžių saugos agentūra ANSV paskelbė analizę, kurioje „Ryanair“ naudojami „Boeing 737“ integruoti, iš fiuzeliažo išsiskleidžiantys laiptai siejami su gerokai didesne keleivių kritimų rizika nei oro uostų tiekiami mobilūs trapai.

    Tyrime vertinti įvykiai, fiksuoti tiek Italijoje, tiek platesnėje „Ryanair“ statistikoje, o duomenys rinkti per Europos aviacijos saugos institucijų naudojamą ECCAIRS sistemą. ANSV akcentuoja, kad kritimų skaičiai ryškiai išsiskiria, palyginti su kitų vežėjų atvejais.

    Ką parodė skaičiai

    ANSV nurodo, kad 2023–2025 metais Italijoje buvo užregistruoti 104 keleivių kritimų atvejai įlaipinimo ar išlaipinimo metu. Iš jų 85 atvejai buvo susiję su „Boeing 737“ priekiniais integruotais laiptais, tai sudarė apie 82 proc. visų incidentų.

    Agentūra taip pat pateikia platesnį vaizdą nuo 2021 metų: „Ryanair“ registravo 489 kritimus ant laiptų, iš kurių 360, arba apie 73 proc., įvyko naudojant būtent integruotą „Boeing 737“ laiptų sistemą. ANSV vertinimu, tai maždaug tris kartus daugiau nei kritimų, fiksuotų naudojant oro uostų trapus.

    Kodėl integruoti laiptai rizikingesni

    Integruoti laiptai vežėjams patrauklūs todėl, kad sutrumpina orlaivio apsisukimo laiką ir mažina antžeminio aptarnavimo kaštus, nes nereikia laukti oro uosto technikos. Tačiau ANSV pažymi, kad konstrukciniai parametrai priartėja prie komforto ribų, ypač skubant, nešant bagažą ar esant slidžiai dangai.

    ANSV aprašyme minima, kad laiptai turi 12 pakopų, maždaug 61 centimetro plotį, apie 20 centimetrų aukštį, 25 centimetrų pakopos gylį ir apie 35 laipsnių nuolydį. Agentūros teigimu, oro uostų trapai dažniausiai būna mažesnio pakopos aukščio, mažesnio nuolydžio ir su didesnėmis aikštelėmis, todėl keleiviams yra atlaidesni.

    Taip pat išskiriama konstrukcinė detalė: dėl fiuzeliažo formos pirmas žingsnis leidžiantis žemyn gali būti asimetriškas, o tai didina suklupimo riziką. Tuo pat metu pabrėžiama, kad ES taisyklės integruotiems laiptams paprastai nenumato tokių griežtų matmenų reikalavimų kaip skrydžio saugai kritinėms sistemoms.

    Kas keičiasi ir ką siūlo ekspertai

    ANSV tyrimas prasidėjo nuo kelių incidentų Genujoje, Venecijoje ir Bolonijoje, kai keleiviai patyrė sunkių sužalojimų. Aprašytuose atvejuose dažnai kartojasi tie patys veiksniai: neatidumas, neįsikibimas į turėklą ir bagažo nešimas abiem rankomis.

    Po šių įvykių „Ryanair“ atnaujino išlaipinimo protokolą ir įguloms nurodė dažniau kartoti perspėjimą laikytis turėklo, įskaitant pranešimus vietos kalba. Tuo metu Ispanijos aviacijos incidentų tyrėjai anksčiau buvo raginę „Boeing“ perprojektuoti laiptus, mažinant nuolydį ir didinant pakopų plotą, o „Ryanair“ siūlyta labiau remtis oro uostų trapais.

    ANSV pabrėžia, kad iki šiol tyrimai nėra nustatę, jog integruotų laiptų sistema būtų techniškai brokuota. Vis dėlto agentūra palaiko rekomendacijas ieškoti konstrukcinių patobulinimų ir kartu stiprinti keleivių informavimą, nes reali rizika dažniausiai atsiranda susidėjus keliems paprastiems veiksniams.

  • Vokietijos turtingiausiojo mirtis paliko netikėtą palikimą: „Kühne Foundation“ tapo milžine

    Vokietijos turtingiausiojo mirtis paliko netikėtą palikimą: „Kühne Foundation“ tapo milžine

    42,2 mlrd. eurų atsidūrė labdarai

    Vokietijos logistikos magnatas Klausas-Michaelis Kühne, ilgą laiką laikytas turtingiausiu šalies žmogumi, mirė 2026 metų rugpjūčio 24 dieną, būdamas 89 metų. Jo maždaug 42,2 mlrd. eurų vertės turtas, kaip buvo suplanuota iš anksto, perėjo ne paveldėtojams, o į labdaros organizaciją „Kühne Foundation“.

    Šis sprendimas iškart iškėlė fondą į turtingiausių Europos labdaros fondų gretas. Viešai minima suma reiškia ne vien grynuosius pinigus, o kontrolinius ar reikšmingus akcijų paketus bei įmonių dalis, generuojančias dividendus.

    Šveicarijos kantonas be paveldėjimo mokesčio

    K. M. Kühne gyveno Šveicarijoje, Švico kantone, Šindellegi miestelyje, kur paveldėjimo mokesčio apskritai nėra. Tai tapo esminiu veiksniu, kodėl turtas galėjo būti perduotas fondui be papildomų mokestinių „trinties taškų“.

    Verslininkas viešai kritikavo Vokietijos mokesčių ir ekonomikos politiką, todėl asmeninius ir dalį verslo interesų buvo sutelkęs Šveicarijoje. Dėl skirtingų atskleidimo reikalavimų, dalis jo turto struktūros, kaip teigiama žiniasklaidos vertinimuose, galėjo likti mažiau matoma viešumoje.

    „Valstybė negali tinkamai valdyti ekonomikos“, – sakė Klausas-Michaelis Kühne interviu Vokietijos transliuotojui NDR.

    Ką valdo fondas ir kodėl tai svarbu rinkoms

    Į fondą perėjo verslininko valdomos struktūros per holdingą, kuriame telkėsi jo įtakos paketas logistikoje ir transporte. Svarbiausias turtas siejamas su „Kühne+Nagel“, taip pat reikšmingomis dalimis konteinerių laivybos bendrovėje „Hapag-Lloyd“ ir oro linijose „Lufthansa“.

    Tokio masto turto perdavimas fondui kelia praktinių klausimų, kaip labdaros organizacija valdys strateginius paketus cikliškuose sektoriuose, kuriuos veikia geopolitika, energijos kainos, palūkanų normos ir pasaulinės prekybos svyravimai. Laivybos ir logistikos rinkoje pastaraisiais metais ryškėja konsolidacija, o fondų valdomi paketai gali daryti įtaką ilgalaikėms įmonių kryptims.

    Fondas jau iki šiol veikė kaip didesnė institucija, turinti kelias dešimtis susijusių organizacijų ir šimtus darbuotojų. Skelbiama, kad jo lėšos buvo nukreipiamos į logistikos švietimą, mediciną, klimato iniciatyvas, humanitarinę logistiką ir kultūrą, o naujai atėję dividendų srautai gali reikšmingai padidinti finansines galimybes.

    Europos fondų modelis: filantropija ir mokesčiai

    K. M. Kühne atvejis primena plačiau Europoje žinomą modelį, kai didelio verslo savininkai turtą perkelia į fondus, kurie ir toliau valdo akcijas, o pelnas skiriamas viešosioms iniciatyvoms. Panašūs mechanizmai taikomi ir kitose šalyse, nors fondų turtų mastai skiriasi dešimtimis kartų.

    Šveicarijoje diskusijos dėl federalinio paveldėjimo ir dovanojimo mokesčio itin turtingiems gyventojams jau buvo pasiekusios referendumų lygį, tačiau tokios iniciatyvos ne kartą sulaukdavo pasipriešinimo dėl galimo poveikio šalies patrauklumui kapitalui. Tai reiškia, kad fondų ir turto planavimo tema greičiausiai išliks politinėje darbotvarkėje, ypač didėjant visuomenės dėmesiui nelygybei ir mokesčių teisingumui.

  • ECB užsimena apie dar vieną kėlimą: energijos šokas vėl įkaitino euro zonos infliaciją

    ECB užsimena apie dar vieną kėlimą: energijos šokas vėl įkaitino euro zonos infliaciją

    Rinkos laukia sprendimo

    Euro zonoje infliacija rugpjūtį pasiekė 3,3 proc., o vienu svarbiausių kainų augimo veiksnių vėl tapo energijos brangimas. Dėl to rinkose vis garsiau kalbama, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) artimiausiame posėdyje gali dar kartą kelti palūkanas.

    Pagal rinkos lūkesčius, rugsėjo 10 dieną ECB indėlių palūkanų normą galėtų padidinti nuo 2,25 proc. iki 2,50 proc. Tai būtų antras kėlimas per pastaruosius mėnesius, po birželio 11 dieną įvykusio pirmojo didinimo per trejus metus.

    Kodėl šis infliacijos šuolis kitoks

    ECB ekonomistai Kristina Barauskaitė Griškevičienė ir Claus Brand savo analizėje pabrėžė, kad dabartinis kainų kilimo epizodas labiausiai susijęs su energijos pasiūlos šoku. Jų vertinimu, šį kartą paklausos veiksniai ir viešosios politikos paskatos vaidina gerokai mažesnį vaidmenį.

    „Šį kartą dominuoja energijos pasiūlos šokas, o paklausa ir viešosios politikos paskatos turi tik nedidelį vaidmenį. Šie skirtumai paaiškina, kodėl skiriasi ir pinigų politikos atsakas“, – sakė ECB ekonomistai.

    Ekonomistų skaičiavimu, apie 90 proc. energijos infliacijos šuolio 2026 metų sausio–gegužės laikotarpiu galima sieti su nepalankiais energijos pasiūlos veiksniais. Tuo pat metu pinigų ir fiskalinė politika energijos infliaciją esą slopino tik nežymiai.

    Karas ir tiekimo rizikos energijos rinkose

    Analizėje akcentuojama, kad dabartinę situaciją paaštrino karo eskalacija Artimuosiuose Rytuose ir su tuo siejamas Hormūzo sąsiaurio uždarymas. Šis koridorius svarbus globaliems naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautams, todėl bet koks trikdis greitai persiduoda energijos kainoms Europoje.

    ECB birželį palūkanas kėlė tik prasidėjus energetinių kainų bangai ir siekdamas užkirsti kelią ilgalaikiam infliacijos įsitvirtinimui. Net ir optimistiškiausiame scenarijuje, kuris rėmėsi greita konflikto pabaiga, bankas tuomet prognozavo, kad infliacija iki 2 proc. tikslo gali negrįžti anksčiau nei 2027 metais.

    Nors palūkanų didinimas paprastai veikia paklausą ir kreditavimą, energijos pasiūlos šokai centriniams bankams yra sudėtingesni. Dėl to ECB, lygindamas su 2021–2022 metų laikotarpiu, kalba apie laipsniškesnį atsaką ir mažesnį spaudimą agresyviai griežtinti politiką.

    2021–2022 metais infliaciją kėlė ne vien energija, bet ir tiekimo grandinių sutrikimai bei stiprus paklausos atsigavimas po pandemijos, kurį papildė skatinamoji fiskalinė ir pinigų politika. Dabartiniame epizode, ECB vertinimu, svarstyklės daug labiau krypsta į energijos pasiūlos pusę, todėl sprendimai gali būti labiau priklausomi nuo geopolitinių rizikų raidos.

  • Venesuela atidavė JAV penktadalį naftos: ką reiškia sandoris ir „Chevron“ planai?

    Venesuela atidavė JAV penktadalį naftos: ką reiškia sandoris ir „Chevron“ planai?

    Parlamentas pritarė precedento sandoriui

    Venesuelos Nacionalinė Asamblėja patvirtino susitarimą, pagal kurį Jungtinės Valstijos įgyja kontrolę maždaug penktadalio šalies naftos atsargų. Šis sprendimas laikomas vienu reikšmingiausių energetikos politikos posūkių Karakase per pastaruosius dešimtmečius.

    Susitarimas pristatomas kaip priemonė spartinti gavybą ir pritraukti kapitalą į sektorių, kurį ilgus metus slėgė investicijų trūkumas, infrastruktūros nusidėvėjimas ir sankcijų rizika. Kritikai pabrėžia, kad dalis parlamentarų pritarė sandoriui nematę visų rašytinių sąlygų.

    Kaip veiktų nauja kontrolės schema

    Pagal skelbiamas gaires privati bendrovė „North American Blue Energy Partners“ (NABEP) suteiktų Vašingtonui teisę įsigyti apie 20 proc. jos išgaunamos naftos savikaina. Taip pat numatoma, kad JAV piliečiai sudarytų valdybos daugumą, o JAV institucijos turėtų veto teisę dėl valdybos narių.

    Venesuelos pusė teigia, kad pinigai iš susitarimo turėtų didinti biudžeto pajamas ir finansuoti socialinius poreikius, o kariuomenės vadovybė viešai deklaruoja paramą. Opozicijos atstovai akcentuoja skaidrumo klausimą ir reikalauja detaliai įvertinti vadinamąjį smulkųjį šriftą.

    Geopolitika ir kainų spaudimas

    JAV pareigūnai sandorį aiškina siekiu mažinti degalų kainų spaudimą vidaus rinkoje ir tuo pačiu riboti Rusijos bei Kinijos įtaką regione. Energetikos rinka pastaraisiais metais išlieka jautri geopolitiniams sukrėtimams, todėl papildomi tiekimo srautai dažnai vertinami kaip strateginis stabilizavimo instrumentas.

    „Mes didiname amerikietišką energetinį dominavimą“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Susitarimo kontekste minima, kad dalis Venesuelos telkinių ir infrastruktūros iki šiol buvo siejama su Rusijos ir Kinijos kapitalu, o dabar būtų perimama arba perorientuojama. Tai gali keisti naftos srautų kryptis ir derybines pozicijas tiek Karakaso, tiek jo buvusių partnerių atžvilgiu.

    „Chevron“ plėtra ir reputacinės rizikos

    Kartu su politiniu sprendimu laukiama ir „Chevron“ pranešimų apie planuojamą veiklos išplėtimą Venesueloje. Tokie žingsniai investuotojams paprastai signalizuoja bandymą grįžti prie didesnės gavybos apimties, tačiau praktikoje tai priklauso nuo leidimų, logistikos, infrastruktūros būklės ir reguliacinio stabilumo.

    Kontroversijų kelia ir tai, kad NABEP siejamas su Venesuelos verslininku Alejandro Betancourtu, kuris anksčiau buvo minimas korupcijos kontekste, susijusiame su valstybine naftos bendrove PDVSA. JAV atstovai pripažįsta, kad geopolitiniuose sandoriuose kartais tenka dirbti su probleminėmis figūromis, tačiau tvirtina, jog nauja priežiūros schema turėtų mažinti piktnaudžiavimo riziką.

  • „BP“ po valdybos skandalo turi naują pirmininką: kas yra Ianas Tyleris ir kas laukia įmonės?

    „BP“ po valdybos skandalo turi naują pirmininką: kas yra Ianas Tyleris ir kas laukia įmonės?

    Netikėtas pokytis „BP“ viršūnėje

    Didžiosios Britanijos energetikos milžinė „BP“ pranešė nuolatiniu valdybos pirmininku paskyrusi Ianą Tylerį. Jis pareigas pradėjo eiti nedelsdamas, po kelių mėnesių trukusio kandidatų vertinimo, kuriame buvo svarstomi ir vidiniai, ir išoriniai pretendentai.

    Tyleris iki šiol ėjo laikinojo pirmininko pareigas, kai gegužės 26 dieną „BP“ staiga atleido ankstesnį pirmininką Albertą Manifoldą. Bendrovė tuomet nurodė, kad valdyba nustatė nepriimtinų valdymo priežiūros ir elgesio problemų.

    Manifoldas viešai ginčijo tokį įvykių aiškinimą ir nurodė ieškantis teisinės konsultacijos. Po žinios apie jo pasitraukimą „BP“ akcijos buvo kritusios iki 9 proc., vėliau dalį nuosmukio susigrąžino.

    Kas yra Ianas Tyleris

    Ianas Tyleris prie „BP“ valdybos prisijungė 2025 metų balandį kaip nevykdomasis direktorius. Jis anksčiau vadovavo statybų grupei „Balfour Beatty“, taip pat šiuo metu pirmininkauja statybinių medžiagų bendrovei „Grafton Group“.

    „BP“ pabrėžė, kad Tyleris nevykdomojo vadovavimo karjeroje yra dirbęs su daugiau nei 15 generalinių direktorių ir turi patirties naftos bei dujų, gamtinių išteklių ir inžinerijos sektoriuose. Tokia patirtis ypač reikšminga, kai akcininkai reikalauja aiškesnės kontrolės ir griežtesnės rizikų priežiūros.

    „Ianas suteikia reikšmingos patirties, kaip kelti klausimus ir remti vadovų komandas, kartu išlaikant stiprią valdymo kultūrą ir priežiūrą akcininkų vardu“, – sakė „BP“ vyresnioji nepriklausoma direktorė Amanda Blanc.

    Restruktūrizacija ir skolos mažinimas

    Naujasis pirmininkas vadovaus valdybai tuo metu, kai generalinė direktorė Meg O’Neill įgyvendina pertvarkos programą. Pagrindiniai akcentai yra portfelio supaprastinimas, balanso stiprinimas ir griežtesnė investicijų disciplina.

    „BP“ yra paskelbusi tikslą iki 2027 metų pabaigos sumažinti grynąją skolą iki 12–15,4 milijardo eurų. Bendrovė liepą skaičiavo, kad birželio pabaigoje grynoji skola siekė apie 19–20 milijardų eurų, todėl valdybai teks užtikrinti, kad tikslai būtų pasiekti be papildomų sukrėtimų rinkai.

    Skolos mažinimas yra platesnio strateginio persitvarkymo dalis, pradėto 2025 metų vasarį. Tuomet „BP“ skelbė nukreipianti daugiau investicijų atgal į naftos ir dujų veiklą, mažinanti planuojamas išlaidas mažo anglies intensyvumo verslams ir griežtinanti kapitalo paskirstymą.

    Rinkoje „BP“ akcijos po paskyrimo reikšmingai nekito, o nuo metų pradžios buvo pakilusios maždaug 25 proc., panašiai kaip konkurentės „Shell“. Vis dėlto valdybos stabilumas investuotojams šiuo metu yra ne mažiau svarbus nei finansiniai tikslai, ypač po viešai nuskambėjusio valdymo skandalo.

    „BP“ taip pat pranešė, kad Amanda Blanc kitų metų visuotiniame akcininkų susirinkime nesieks perrinkimo. Ji paliks valdybą, kai bus paskirtas jos įpėdinis, o tai reikš dar vieną pokytį aukščiausio lygio priežiūros grandyje.

  • Ispaniją supurtė rugpjūčio smūgis: dingo 162 840 darbo vietų, nedarbas vėl kyla

    Ispaniją supurtė rugpjūčio smūgis: dingo 162 840 darbo vietų, nedarbas vėl kyla

    Rugpjūtis atnešė prastesnius skaičius

    Ispanijos darbo rinka rugpjūtį tradiciškai atvėso: Socialinės apsaugos sistemoje registruotų dirbančiųjų sumažėjo 162 840. Tuo pat metu bedarbių skaičius išaugo 44 419.

    Toks kritimas dažniausiai siejamas su turizmo sezono pabaiga ir laikinais pokyčiais švietimo sektoriuje, kai dalis terminuotų sutarčių vasarą nutrūksta. Vis dėlto šių metų rugpjūčio nuosmukis buvo mažiausias, fiksuotas šį mėnesį nuo COVID-19 laikotarpio.

    Metinis vaizdas geresnis

    Nors vieno mėnesio rodikliai prastėjo, per metus Ispanijos darbo rinka, skaičiuojant pagal registruotus dirbančiuosius, ūgtelėjo maždaug 680 000. Tai rodo, kad bendras trendas išlieka pozityvus, nepaisant sezoniškumo.

    Antrąjį 2026 metų ketvirtį nedarbo lygis Ispanijoje sumažėjo iki 9,87 proc. Tai žemiausias rodiklis nuo 2008 metų pradžios, kai šalis dar nebuvo įžengusi į tuometę finansų krizę.

    Didžiausias smūgis švietimui

    Labiausiai rugpjūtį krito švietimo sektoriaus registracijos: daugiau kaip 78 000 mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų laikinai nustojo būti apdrausti socialiniu draudimu. Tai siejama su atostogų laikotarpiu ir vasarai būdingu sutarčių pertrūkimu.

    Prie bendro vaizdo prisidėjo ir mažėjantis sezoninis poreikis turizmo paslaugoms, kai pasibaigus intensyviausiam laikotarpiui mažėja darbuotojų poreikis viešbučiuose, maitinimo įstaigose bei aptarnavimo sektoriuje.

    „Kaip ir kiekvieną vasarą, pasibaigus atostogoms, nedarbas didėja dėl sezoninio darbo“, – sakė Ispanijos antroji vicepremjerė ir darbo ministrė Yolanda Díaz.

    Migracijos reguliavimo efektas

    2026 metais rodiklius taip pat veikia užsienio darbuotojų statuso sureguliavimo procesas. Iki rugpjūčio pabaigos į Socialinės apsaugos sistemą per šį mechanizmą buvo įtraukta 337 917 žmonių, o tai amortizavo sezonišką smukimą.

    Skaičiuojama, kad užsieniečiai Ispanijoje jau viršija 3,5 mln. socialinio draudimo įmokas mokančių darbuotojų ir sudaro apie 15,9 proc. visų dirbančiųjų. Dalis statusą sureguliavusių asmenų taip pat registravosi kaip darbo ieškantys, todėl nedarbo statistikoje matomas papildomas kilstelėjimas.

    Bendras registruotų bedarbių skaičius Ispanijoje siekia apie 2 356 000 ir tai yra mažiausias rugpjūčio lygis nuo 2007 metų. Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad rudenį dėmesys kryps į tai, ar po sezono pabaigos darbo vietos atsistatys pakankamai greitai.

  • „Chevron“ žengia į Venesuelą su 6,3 mlrd. eurų sandoriu: JAV taikosi į penktadalį naftos

    „Chevron“ žengia į Venesuelą su 6,3 mlrd. eurų sandoriu: JAV taikosi į penktadalį naftos

    Sandoris Orinoko baseine

    JAV naftos bendrovė „Chevron“ paskelbė planuojanti plėsti veiklą Venesueloje ir investuoti apie 6,3 mlrd. eurų į du naujus telkinius Orinoko naftos juostoje. Įmonė teigia, kad projektai turėtų daugiau nei padvigubinti gavybą per penkerius metus.

    Pagal bendrovės informaciją, plėtra vyks per bendrą įmonę su vietos partnere „Petroindependencia“, kurioje „Chevron“ valdo 49 proc. akcijų. Skelbiama, kad tikslinė gavyba ilgainiui galėtų siekti apie 600 000 barelių per dieną.

    Politinis fonas ir Vašingtono ambicijos

    „Chevron“ pranešimas pasirodė tuo metu, kai Venesuelos Nacionalinė Asamblėja pritarė atskiram susitarimui, kuris, JAV vertinimu, suteiktų Vašingtonui galimybę per kitą operatorių daryti įtaką maždaug penktadaliui šalies naftos išteklių. Dalis opozicijos parlamentarų nuo balsavimo susilaikė, teigdami negavę pilnų sąlygų.

    Į Karakasą atvykęs JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas susitikimuose pabrėžė investicijų kuriamą ekonominį efektą.

    „Kai į šalį ateina didelės investicijos, atsiranda daugiau darbo vietų, didėja atlyginimų spaudimas ir plečiasi galimybės venesueliečių gerovei“, – sakė Chrisas Wrightas.

    Kodėl Venesuela išlieka rizikinga

    Venesuelos naftos sektorius nuo 2007 metais įvykdytos nacionalizacijos laikomas vienu sudėtingiausių pasaulyje: investuotojai vertina politinę riziką, sankcijų neapibrėžtumą, infrastruktūros nusidėvėjimą ir ilgus projektų įgyvendinimo terminus. Dalis tarptautinių bendrovių po nacionalizacijos pasitraukė, tačiau „Chevron“ liko viena iš nedaugelio didžiųjų JAV įmonių, tęsianti veiklą.

    Analitikai paprastai pabrėžia, kad net ir patvirtinus investicijas, realus gavybos augimas gali užtrukti: nauji telkiniai, logistika, skiediklių ir įrangos tiekimas bei eksporto kanalai priklauso nuo politinių sprendimų ir finansavimo. JAV pareigūnai viešai akcentuoja, kad Vašingtonas į projektus tiesiogiai lėšų neinvestuoja, o tikisi, jog politinis užnugaris paskatins privačius pinigus.

    „Svarbiausia, kad tai susitarimas su JAV vyriausybe, o tam tikra dalis šių aktyvų gali pereiti į specialią sąskaitą, leidžiančią perimti dalį naudos“, – sakė Marco Rubio.

    Tuo pat metu JAV vidaus politikoje energijos kainos išlieka jautri tema: administracija sieja didesnę pasiūlą su galimybe amortizuoti svyravimus pasaulinėje rinkoje. Venesuelos kryptis Vašingtonui tampa ir geopolitiniu signalu, ypač turint omenyje konkurenciją dėl įtakos Lotynų Amerikoje bei ankstesnį kai kurių telkinių siejimą su Kinijos ir Rusijos interesais.

  • Kumysas iš kumelės pieno vėl ant bangos: kodėl šis gėrimas Kazachstane išgyvena renesansą

    Kumysas iš kumelės pieno vėl ant bangos: kodėl šis gėrimas Kazachstane išgyvena renesansą

    Tūkstantmečių gėrimas, grįžtantis į madą

    Kumysas, arba raugintas kumelės pienas, Centrinėje Azijoje laikomas ne tik gėrimu, bet ir svetingumo bei klajoklių tapatybės simboliu. Kazachstane jis išlieka gyvas kasdienėje virtuvėje, o pastaraisiais metais įgauna ir naują, modernesnį veidą.

    Istoriniuose šaltiniuose kumysas minimas dar Antikos laikais, kai graikų istorikas Herodotas aprašė skitų kumelės pieno apdorojimą. Archeologiniai radiniai Botajų kultūros teritorijose dabartinio Kazachstano žemėse siejami su ankstyviausiais žinomais arklio prijaukinimo įrodymais ir pieno pėdsakais keramikoje.

    Kaip gaminamas kumysas ir kuo jis ypatingas?

    Gėrimo skonis ir stiprumas skiriasi priklausomai nuo regiono, žolynų, kuriais ganosi arkliai, ir rauginimo būdo. Tradiciškai pienas maišomas specialiuose mediniuose induose, o anksčiau klajokliai jį raugindavo ir nešiodavo odiniuose maišuose, kad natūraliai kratytųsi dienos metu.

    Šviežias kumelės pienas, vadinamas saumal, laikomas vertingiausiu, tačiau yra trumpaamžis ir dažniausiai pasiekiamas tik kaime. Skirtingai nei karvės, kumelės melžiamos dažnai, kas vieną ar dvi valandas, o per dieną pieno duoda palyginti nedaug, todėl žaliava brangi ir reikalauja daug darbo.

    „Arkliai yra šventi gyvūnai. Jie pasirenka žmogų, kuris juos melžia, ir mano kumelės niekam kitam to neleistų“, – sakė Kazachstano Ulytau regiono gyventoja Aiman Kutzhanova.

    Mokslininkai kumysą vertina dėl jo fermentacijos metu susidarančių mikroorganizmų ir maistinės sudėties. Maisto biotechnologijos profesorė Gaukhar Konuspayeva, tirianti kumelės ir kupranugarių pieną, pabrėžia, kad kumelės piene gausu vitaminų, o kumyso išskirtinumas siejamas su riebalų rūgščių profiliu ir prebiotinėmis bakterijomis.

    Nuo klajoklių tradicijos iki festivalių ir eksporto

    Kazachstane kumysas išsaugojo vietą ir sovietmečiu, kai valstybiniai ūkiai laikė didelius kumelių bandas pieno ir fermentuotų produktų gamybai. Šiandien gėrimas vėl aktyviai įsitvirtina rinkoje, o buteliuotas kumysas jau tapo įprastu prekių lentynose ir viešojo maitinimo vietose.

    Tradiciją palaiko ir sezoninės šventės, susijusios su pirmuoju metų kumelių melžimu bei pirmuoju kumysu. Tokie renginiai, rengiami stepėse toliau nuo didmiesčių, sujungia vietos ūkininkus, šeimas ir turistus, o pats gėrimas pristatomas kaip kultūrinė patirtis.

    Pastaraisiais metais išpopuliarėjo vadinamieji kumyso namai, kur lankytojai ragauja skirtingo brandinimo ir skonio gėrimus. Šalia klasikinio varianto atsiranda interpretacijų su medumi, žolelėmis ar dūmo natomis, o gamintojai vis dažniau kalba ir apie kokybės standartus, maistinę sudėtį bei laboratorinius tyrimus.

    Kumysas ir jo produktai skverbiasi į tarptautines rinkas, o eksportui siūloma ir džiovinto kumelės pieno produkcija. Kazachstano gamintojai gėrimą pristato kaip tradicinį, tačiau moderniai pritaikomą produktą, kuris atliepia didėjantį susidomėjimą fermentuotais maisto produktais.

    „Mūsų festivalį žmonės pamėgo, nes jis ne vien apie gėrimą. Tai nacionalinė tapatybė, kultūra ir istorija“, – sakė BaiKymyz festivalio sumanytojas Zhumazhan Kaltayev.

    Festivalyje varžomasi ne tik dėl skonio, bet ir dėl geriausios maistinės sudėties, o prizinis fondas siekia apie 75 000 eurų. Pagrindinis prizas tradiciškai siejamas su praktiška dovana ūkininkams, pavyzdžiui, automobiliu, taip skatinant gamintojus investuoti į kokybę ir atsekamumą.

  • Islandijos balsavimą dėl ES derybų pakoregavo klaidinantys teiginiai: labiausiai kirto žvejyba

    Islandijos balsavimą dėl ES derybų pakoregavo klaidinantys teiginiai: labiausiai kirto žvejyba

    Islandijoje po įtemptos kampanijos rinkėjai nepritarė derybų su Briuseliu dėl narystės Europos Sąjungoje atnaujinimui. Rugpjūčio 29 dieną „ne“ pasakė 52,8 proc. balsavusiųjų, o derybos su ES faktiškai buvo įšaldytos dar nuo 2013 metais.

    Viešojoje erdvėje referendumo metu plito prieštaringi ir netikslūs teiginiai, dalis jų buvo kartojami tiek socialiniuose tinkluose, tiek kai kuriose žiniasklaidos priemonėse. Dėl to rinkėjams buvo sunkiau atsirinkti, kas yra faktai, o kas – politinės interpretacijos.

    Ryškiausias nesusipratimas kilo dėl jautriausios temos – žvejybos. Sklandė pranešimai apie tariamas derybas, kuriose esą buvo kalbama apie specialią išimtį Islandijai iš ES bendros žuvininkystės politikos.

    Visgi Islandijos užsienio reikalų ministrė Þorgerður Katrín Gunnarsdóttir vėliau viešai atmetė teiginius, kad tokios išimtys buvo aptartos taip, kaip tai buvo pateikta kai kuriuose pranešimuose. Po šių patikslinimų dalis žiniasklaidos pripažino, kad istorija buvo perteikta netiksliai.

    Žvejybos kvotos – politinis nervas

    Žvejybos ištekliai Islandijoje laikomi strateginiu turtu, o kontrolė dėl žvejybos plotų istoriškai buvo ginama ypač griežtai. Tai primena ir vadinamieji Menkių karai su Jungtine Karalyste, vykę nuo XX amžiaus šeštojo iki aštuntojo dešimtmečio.

    ES narystė reiškia prisitaikymą prie bendros žuvininkystės politikos, kuri apima ir kvotų bei prieigos prie išteklių taisykles. Vis dėlto nėra vieningo sutarimo, kokio masto kvotų perskirstymas realiai grėstų Islandijai, nes galutines sąlygas nustato derybos.

    Tarptautinių santykių ekspertas Arno Minasian atkreipė dėmesį, kad neapibrėžtumas dėl žvejybos ir žemės ūkio temų gali mažinti visuomenės pasitikėjimą pačiu procesu. Pasak jo, tai yra skyriai, kurie Islandijai būtų vieni svarbiausių ir politiškai sudėtingiausių.

    „Jei nuo pat pradžių neaišku, kaip būtų sprendžiama žvejybos ir žemės ūkio klausimų esmė, visuomenei sunku patikėti, kad galutinis susitarimas bus priimtinas“, – sakė A. Minasian.

    Žuvininkystė Islandijos ekonomikai turi reikšmingą svorį: sektoriuje dirba apie 4 proc. darbuotojų, o jo indėlis į bendrąjį vidaus produktą siekia maždaug 8 proc. Dėl to bet kokie signalai apie galimą kontrolės praradimą kampanijoje tampa ypač paveikūs.

    Teiginys apie naudą be narystės

    Kita dažnai kartota žinutė buvo susijusi su Islandijos padėtimi Europos ekonominėje erdvėje. Kritikai teigė, kad šalis jau gauna esą beveik visus ES narystės privalumus, todėl narystė atneštų tik papildomų įsipareigojimų.

    Tačiau būdama Europos ekonominės erdvės narė Islandija perkelia dalį ES vidaus rinkos taisyklių, bet neturi balsavimo teisės priimant sprendimus. Šalis neturi atstovų Europos Parlamente, nedalyvauja Europos Komisijos darbe ir neturi tiesioginės įtakos tam, kaip formuojamos taisyklės, kurių vis tiek privalo laikytis vidaus rinkoje.

    Be to, referendumo kampanijoje išsiskyrė ir teiginiai apie kainą, kurią Islandija mokėtų už narystę. Buvo minimi labai skirtingi skaičiai – nuo maždaug 50 000 000 eurų iki 1 000 000 000 eurų per metus.

    Nepriklausomo analitinio centro Europustraumar vertinimu, grynoji Islandijos narystės kaina galėtų siekti apie 60 000 000 eurų per metus. Tokie skirtumai rodo, kaip lengvai kampanijoje finansiniai argumentai tampa politinės kovos įrankiu, ypač kai auditorijai pateikiami be aiškaus paaiškinimo, kas įskaičiuota į sumą.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokiose kampanijose lemiamą įtaką dažnai turi ne vien pati tema, bet ir informacijos kokybė. Kai jautriausi klausimai, tokie kaip žvejybos kvotos ar narystės kaina, apipinami nepatikrintais teiginiais, rinkėjų pasirinkimą gali formuoti ne faktai, o baimės ir neapibrėžtumas.

  • 15 rudens albumų, kurie gali sudrebinti sceną: „Fontaines D.C.“, „Beck“ ir netikėti sugrįžimai

    15 rudens albumų, kurie gali sudrebinti sceną: „Fontaines D.C.“, „Beck“ ir netikėti sugrįžimai

    Rudens sezonas muzikai žada rekordą

    2026 metais muzikiniai leidimai išlaikė aukštą kartelę, o rudenį laukia dar tankesnis grafikas. Kultūros redakcijos apžvalga išskiria 15 albumų, kurie iki metų pabaigos gali tapti svarbiausiais sezono įvykiais.

    Dalis atlikėjų siekia sugrįžimo į geriausią formą, kiti tęsia kūrybinį šuolį po sėkmingų ankstesnių darbų. Klausytojams tai reiškia vieną dalyką: rudenį teks rinktis ne vieną favoritą.

    Rugsėjo premjeros: džiazas, popas ir ilgai laukti darbai

    Rugsėjo 18 dieną iškart keli ryškūs vardai pristatys naujus albumus. Tarp jų – britų džiazo ir afrobeat krypties grupė Ezra Collective su albumu „Here Because Of Hope“, kurį patys vadina ambicingiausiu ir asmeniškiausiu karjeroje.

    Rugsėjo 18 dieną naują studijinį darbą žada ir Beckas. Pastaraisiais metais jo albumai sulaukė prieštaringų vertinimų, tačiau naujausi singlai leidžia tikėtis grįžimo prie melodingesnio, introspektyvesnio skambesio.

    Tą pačią dieną pasirodys ir švedų popžvaigždės Tove Lo albumas „Estrus“. Atlikėja jį apibūdina kaip instinktyvų emocinį chaosą, o pirmasis singlas žada klubinę energiją ir atvirą, suaugusią pop muzikos kryptį.

    Rugsėjo 18 dieną gerbėjų laukia ir danų kūrėjos Agnes Obel sugrįžimas su albumu „The Meaning Of Flowers“. Tai pirmas jos leidinys nuo 2020 metų, o naujausia kūryba sufleruoja dar labiau atmosferinį kamerinio popo skambesį.

    Rugsėjo 25 dieną elektroninės scenos dėmesį bandys susigrąžinti M83 su albumu „L“. Tai naujas bandymas priminti laikus, kai jų muzika formavo visos kartos sintezatorių popo ir elektronikos standartą.

    Rugsėjo 25 dieną pasirodys ir „Soft Cell“ atsisveikinimo albumas „Danceteria“, užbaigtas dar iki bendraįkūrėjo Dave Ball mirties. Grupės lyderis Marc Almond pabrėžė, kad be Dave Ball naujų įrašų nebebus.

    „Nebus jokių naujų „Soft Cell“ įrašų be Dave Ball, tai tiesiog neįmanoma“, – sakė Marc Almond.

    Spalis: didžiausia koncentracija ir metų intriga

    Spalio 16 dieną laukia viena intensyviausių metų leidimų datų. Naują albumą išleidžia „The Avalanches“, žadantys didelės apimties, 31 kūrinio projektą, paremtą nostalgijos estetika ir šiuolaikinės komercinės garso kultūros atspindžiais.

    Spalio 16 dieną albumą pristato ir Eels, kurių lyderis Mark Oliver Everett pastaruoju metu ieško kūrybinio atsinaujinimo. Tą pačią dieną pasirodo Rachel Chinouriri darbas, kuriame, sprendžiant iš pirmųjų kūrinių, daugiau sintezatorių ir šokio aikštelės melancholijos.

    Didžiausia spalio 16 dienos intriga – „Fontaines D.C.“ albumas „Dopamine Chamber“. Po ankstesnių leidinių, kurie nuosekliai plėtė grupės skambesį, penktasis darbas žada tamsesnę, sintezatorių prisodrintą kryptį ir tolesnę evoliuciją.

    Spalio 30 dieną naujų leidinių sąrašą tęs „Editors“ su albumu „Surface, Echo & Sound“. Grupė leidžia suprasti, kad siekia natūralesnio, rokiškesnio įrašo, kuris primintų ankstyvųjų metų energiją.

    Spalio 30 dieną pasirodys ir „Queens of the Stone Age“ albumas „Perfecth“. Grupės lyderis Josh Homme naują pavadinimą sieja su paradoksu, kai niekas nėra tobula, bet viskas apsimeta tobulybe.

    „Šiame pasaulyje niekas nėra tobula, bet viskas atrodo tarsi perfecth“, – sakė Josh Homme.

    Lapkritis ir dar viena staigmena

    Lapkričio 6 dieną sugrįžta La Roux, kurios naujas albumas nagrinėja santykių griūtį, uždraustos meilės temą ir vienatvę, lydinčią priklausomybes. Pirmasis pristatymas leidžia manyti, kad tai gali būti vienas netikėčiausių pop sezono sugrįžimų.

    Lapkričio 13 dieną instrumentalų grupė Los Bitchos išleidžia naują albumą, šįkart pasikviesdama vokalinius svečius. Jų cumbia, roko ir lotyniškų ritmų mišinys per kelerius metus tapo ryškiu festivalių atradimu, o vokalai gali atverti platesnę auditoriją.

    Dar vienas daug dėmesio keliantis sugrįžimas – britų poeto ir muzikanto Labi Siffre planuojamas albumas „Unfinished Business“. Tai būtų pirmas jo studijinis darbas per 28 metus, o susidomėjimą sustiprino pastaraisiais metais atgimęs jo ankstesnės kūrybos populiarumas.