CP v2

Blog

  • Duris atvėrė Mazūriškių darželis: vietų 150, investicijos – beveik 9 mln. eurų

    Mazūriškiuose, Sendvario seniūnijoje, rugsėjo 1 dieną oficialiai atidarytas naujas vaikų darželis, kuriame ugdymą galės pradėti iki 150 vaikų. Savivaldybė tikisi, kad įstaiga sumažins eilėse laukiančių šeimų skaičių sparčiai augančioje Klaipėdos rajono dalyje.

    „Matome, kaip laukta idėja tapo realybe – Mazūriškiuose duris atvėrė darželis, kurio labai laukė Sendvario seniūnijos šeimos. Tai konkretus atsakas į gyventojų poreikius“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Naujajame pastate įrengtos aštuonios grupės, suplanuotos pagal šiuolaikinius ankstyvojo ugdymo principus ir vaikų kasdienius poreikius. Darželyje veikia aktų salė, sporto patalpos, erdvės papildomoms veikloms ir specialistų darbui.

    Didelis dėmesys skirtas emocinei savijautai: įrengtas sensorinis kambarys, kuriame vaikai gali nusiraminti, susikaupti ir lavinti pojūčius. Tokios erdvės vis dažniau diegiamos Lietuvos ugdymo įstaigose, siekiant anksčiau pastebėti emocinius sunkumus ir padėti vaikams saugiai prisitaikyti prie dienos ritmo.

    „Ypač džiugu, kad čia sukurtos ne tik gražios, bet ir vaikų poreikiams pritaikytos erdvės – nuo sensorinio kambario iki sporto ir kūrybinėms veikloms skirtų patalpų“, – teigė Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė.

    Darželio lauko erdvė pritaikyta aktyviam judėjimui: įrengta moderni žaidimų aikštelė, pėsčiųjų takai ir pavėsinės. Savivaldybė pažymi, kad kartu sprendžiami ir susisiekimo klausimai, kad tėvams būtų patogiau atvykti bei saugiai išleisti vaikus.

    Greta įstaigos numatyti kelių ir gatvių tvarkymo darbai: planuojami pokyčiai Juodžemių ir Agilos gatvėse, taip pat Jurgaičių bei Šilelių gatvėse. Tokie infrastruktūros sprendimai dažniausiai tampa būtini, kai nauji švietimo objektai atveriami kvartaluose, kur eismo srautai išauga per trumpą laiką.

    Projektas finansuotas Europos Sąjungos ir savivaldybės lėšomis. Bendra projekto vertė siekia 8 911 093 eurus, iš jų 7 574 428 eurai skirti iš Europos Sąjungos fondų, o 1 336 665 eurai – iš savivaldybės biudžeto.

  • Atlyginimų žemėlapis keičiasi: skirtumas tarp regionų pasiekė 454 eurus – kur mokama daugiausia?

    2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp Sostinės regiono ir Vidurio bei vakarų Lietuvos regiono siekė 454 eurus. Naujausi duomenys rodo, kad šis skirtumas, palyginti su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, beveik nepasikeitė.

    Sostinės regione vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių) sudarė 2 879,7 euro ir per ketvirtį padidėjo 2,6 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione vidutinis bruto darbo užmokestis siekė 2 425,7 euro ir per ketvirtį augo 3,3 proc.

    Vertinant pajamas į rankas, vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis Sostinės regione buvo 1 742,2 euro ir per ketvirtį padidėjo 2,6 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis siekė 1 492,2 euro ir buvo 2,7 proc. didesnis nei ankstesnį ketvirtį.

    Per ketvirtį sparčiausiai bruto darbo užmokestis augo Šiaulių apskrityje, kur fiksuotas 4,3 proc. didėjimas. Toliau rikiuojasi Utenos apskritis su 3,9 proc. ir Panevėžio apskritis su 3,7 proc. augimu, rodant, kad atlyginimų dinamika kai kuriose teritorijose išlieka ryškesnė nei didmiesčiuose.

    Didžiausias vidutinis bruto darbo užmokestis apskrityse fiksuotas Vilniaus apskrityje ir siekė 2 879,7 euro. Mažiausias vidutinis bruto darbo užmokestis apskrityse buvo Marijampolės apskrityje, kur jis sudarė 2 140,8 euro.

    Duomenys taip pat rodo, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse. Augimo tempai svyravo nuo 0,8 proc. Mažeikių rajono savivaldybėje iki 8,2 proc. Visagino savivaldybėje.

    Didžiausias vidutinis bruto darbo užmokestis savivaldybių pjūvyje fiksuotas Vilniaus miesto savivaldybėje ir siekė 2 966,7 euro. Mažiausias vidutinis bruto darbo užmokestis buvo Zarasų rajono savivaldybėje, kur jis sudarė 1 941 eurą.

    Lyginant su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, 2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse. Metinis augimas svyravo nuo 4,6 proc. Neringos savivaldybėje iki 15,8 proc. Kelmės rajono savivaldybėje.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad atlyginimų pokyčius dažniausiai lemia ne vien bazinių atlygių peržiūros, bet ir bendras darbų mastas, sezoniniai svyravimai bei darbuotojų struktūros pokyčiai. Praktikoje tai reiškia, kad net ir esant panašiam regionų skirtumui, atskirose savivaldybėse atlyginimų dinamika gali būti labai nevienoda.

  • „Civinity“ ir „Sail Invest“ už 4,3 mln. eurų perėmė „Admeo“: ką tai keis 160 pastatų?

    Pastatų priežiūros ir inžinerinių sprendimų grupė „Civinity“ kartu su Domo Dargio valdoma bendrove „Sail Invest“ užbaigė Vilniuje veikiančios pastatų administravimo bendrovės „Admeo“ įsigijimą. Sandoris įvykdytas per bendrai kontroliuojamą bendrovę „SPV 31“, perėmus 100 proc. „Admeo“ akcijų.

    Akcijų pirkimo sutarties vertė siekia 4,3 mln. eurų. Sandoriui buvo gautas Konkurencijos tarybos leidimas, todėl pirkėjai gali pradėti integracijos darbus ir perėmimo procedūras.

    „Admeo“ Vilniuje administruoja ir prižiūri apie 160 daugiabučių bei komercinių pastatų, įmonėje dirba 15 žmonių. Skelbiama, kad 2025 metais bendrovės pajamos augo iki 3,12 mln. eurų, o grynasis pelnas siekė 739 tūkst. eurų.

    „Užbaigus sandorį prasideda gana žemiškas darbas – perimti informaciją apie kiekvieno objekto situaciją, tęsti suplanuotus darbus ir suderinti komandų veiklą. Gyventojams dėl akcininkų pasikeitimo nieko daryti nereikės“, – sakė „Civinity“ grupės valdybos pirmininkas Deividas Jacka.

    Pirkėjai pabrėžia, kad galiojančios sutartys lieka galioti, o „Admeo“ prekės ženklas pirmuoju etapu nesikeis. Praktikoje tai reiškia, kad gyventojams ir pastatų savininkams artimiausiu metu neturėtų atsirasti naujų formalių veiksmų vien dėl akcininkų pasikeitimo.

    Kas keisis įmonės viduje

    „Civinity“ nurodo planuojanti išlaikyti 15 žmonių „Admeo“ komandą ir palaipsniui integruoti bendrovę į grupės veiklos procesus. Tai apima vienodinamą darbų planavimą, tiekimo grandinę, klientų aptarnavimo standartus ir techninės priežiūros valdymą.

    „Per daugiau nei dešimtmetį „Admeo“ išaugo dėl komandos darbo ir klientų pasitikėjimo. Parduodant įmonę mums buvo svarbu, kad ši patirtis liktų, o paslaugos būtų tęsiamos be sutrikimų“, – sakė buvęs „Admeo“ savininkas Laimutis Karvelis.

    Nuo 2012 metų veikianti „Admeo“ administruoja daugiabučius ir komercinius objektus, organizuoja jų techninę priežiūrą, šildymo bei karšto vandens sistemų aptarnavimą, remonto ir atnaujinimo darbus. Įmonėje naudojama defektų registravimo ir kontrolės sistema, leidžianti sekti užregistruotų problemų sprendimo eigą.

    Kodėl svarbus 160 pastatų portfelis

    „Civinity“ teigimu, didesnis viename mieste aptarnaujamų objektų skaičius leidžia lanksčiau planuoti specialistų darbą ir greičiau parinkti reikiamą kompetenciją konkrečiai situacijai. Didėjant portfeliui, įmonės dažniausiai siekia trumpinti reagavimo laiką, efektyvinti avarinių iškvietimų organizavimą ir centralizuoti rangovų valdymą.

    „Didesnio portfelio naudą klientas turi pajusti per kasdienę paslaugą. Pirmus mėnesius skirsime paslaugų stabilumui ir vidinių procesų suderinimui“, – sakė D. Jacka.

    Pastatų administravimo rinka pastaraisiais metais vis dažniau juda konsolidacijos kryptimi, kai didesnės grupės perima mažesnius administratorių portfelius. Tokius sandorius paprastai skatina poreikis investuoti į skaitmenizaciją, procesų standartizavimą, techninių specialistų pritraukimą ir energetinio efektyvumo projektų administravimą.

    Plėtros planai ir grupės rezultatai

    „Admeo“ įsigijimas įvardijamas kaip vienas iš „Civinity“ 2026 metais vykdomų plėtros sandorių. Grupė yra skelbusi planuojanti per metus įgyvendinti apie dešimt įsigijimų, o numatytos investicijos siekia maždaug 44 mln. eurų.

    Audituotais duomenimis, „Civinity“ grupės pajamos 2025 metais pasiekė 100,4 mln. eurų, EBITDA sudarė 8,3 mln. eurų. 2026 metų birželio 30 dieną apskaičiuota paskutinių 12 mėnesių pro forma pajamų bazė siekė 121,3 mln. eurų, o pro forma EBITDA buvo 9,7 mln. eurų.

    Grupė veikia Lietuvoje, Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Pietų Europos rinkose, įskaitant Kroatiją bei Slovėniją. „Civinity“ nurodo prižiūrinti daugiau kaip 5 mln. kv. m gyvenamųjų pastatų ploto ir aptarnaujanti daugiau kaip 1,6 tūkst. komercinių klientų.

  • Kaune gimsta skulptūros UNESCO modernizmui: kviečia pamatyti, kaip granito luitai virsta menu

    Kaune įsibėgėjo Tarptautinis skulptūros simpoziumas, kuriame apie 20 Lietuvos ir užsienio menininkų po atviru dangumi kuria naujas granito skulptūras, įkvėptas Kauno modernizmo. Kūrybinė aikštelė įsikūrusi „Garliavos granito“ teritorijoje Vytauto g. 2B, o organizatoriai kviečia gyvai stebėti, kaip iš masyvių akmens blokų gimsta kūriniai miestui.

    Nuo rugsėjo 2 dienos lankytojai darbo dienomis laukiami nuo 16 iki 18 valandos. Čia galima iš arti pamatyti visą procesą: nuo pirmųjų pjūvių ir grubaus formavimo iki momentų, kai aiškiai išryškėja būsimos skulptūros siluetas ir detalės.

    Simpoziumo organizatoriai pabrėžia, kad tai reta proga susipažinti su skulptoriaus amatu, kuris dažniausiai lieka už dirbtuvių ar galerijų durų. Aikštelėje lankytojai gali pamatyti naudojamus akmens apdirbimo įrankius, skirtingas technikas, pabendrauti su autoriais ir sužinoti, kaip jie savo kūriniuose interpretuoja Kauno architektūrą.

    „Profesionalų menininkų kūryba miestui yra didelė pridėtinė vertė. Norime, kad jų idėjos neliktų tik eskizais ar eksponatais galerijose ar dirbtuvėse. Menas skirtas visiems“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Šių metų simpoziumo tema – Kauno modernizmas, dažnai apibūdinamas kaip optimizmo architektūra. Menininkai atvyko iš įvairių šalių, tarp jų Japonijos, Kinijos, Čilės, Turkijos, Italijos, Vokietijos, Bulgarijos, Kanados, Graikijos ir Sakartvelo, todėl kūriniuose atsiskleidžia skirtingos meninės mokyklos, patirtys ir požiūriai.

    Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad kūrybos aikštelėje dirbama galingais akmens apdirbimo įrankiais, todėl gali būti triukšminga, o ore pasitaiko akmens dulkių. Dėl to rekomenduojama rinktis patogius drabužius ir avalynę, kurių negaila susitepti.

    Skulptūras planuojama užbaigti iki rugsėjo 13 dienos, o vėliau jos turėtų atsirasti Kauno viešosiose erdvėse. Projektą organizuoja Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius kartu su Kauno miesto savivaldybe, o bendra projekto vertė siekia apie 477 000 eurų.

  • 885 mln. eurų planas Lietuvai: kaip Socialinio klimato fondo pinigai pasieks žmones ir regionus?

    Lietuvoje pristatomas Socialinio klimato planas, kuriame numatyta, kaip bus panaudotos Europos Sąjungos Socialinio klimato fondo lėšos. Kartu su nacionaliniu prisidėjimu bendra planuojamų investicijų suma siekia apie 885 mln. eurų.

    Socialinio klimato fondo tikslas – sušvelninti poveikį gyventojams, kurį gali sukelti klimato politikos priemonės, ypač susijusios su transportu ir pastatais. Daugiausia dėmesio planuose paprastai skiriama mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams ir pažeidžiamesnėms grupėms, kad parama būtų pasiekiama ir regionuose.

    Renginyje planuojama aptarti, kaip priemonės veiks praktikoje ir kaip bus užtikrinta, kad parama būtų tikslinė. Pristatyme dalyvaus Europos Komisijos atstovai ir aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

    Numatyta, kad plane bus apžvelgiamos priemonės pastatų sektoriuje, socialinio būsto fondo plėtra ir susisiekimo srityje planuojamos veiklos. Taip pat pristatoma idėja steigti energijos taupymo konsultacijų centrus, kurie padėtų gyventojams orientuotis renovacijos, efektyvaus šildymo ir energijos vartojimo mažinimo sprendimuose.

    Diskusijoje apie tai, kaip investicijos pasieks žmones ir savivaldybes, dalyvaus aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė, Europos Komisijos atstovė Andriana Sukova, Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas, VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorius Laurynas Šeškevičius ir kiti socialinės, klimato bei transporto politikos dalyviai.

    Socialinio klimato planai ES valstybėse laikomi svarbia grandimi siekiant suderinti klimato tikslus su socialiniu teisingumu. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį energijos skurdui mažinti, būsto prieinamumui gerinti ir tvaresniam judumui užtikrinti, kad perėjimas prie mažiau taršios ekonomikos nepadidintų nelygybės.

  • Vyriausybė keičia kurortų taisykles: daugiau miestelių galės pretenduoti į statusą

    Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotiems pakeitimams, kuriais atnaujinami reikalavimai vietovėms, siekiančioms gauti kurorto ar kurortinės teritorijos statusą. Tikimasi, kad supaprastintos procedūros ir aiškesni kriterijai atvers kelią didesniam skaičiui savivaldybių vystyti turizmą ir pritraukti investicijas.

    Pakeitimai siejami su Lietuvos ekonomikos transformacijos planu „3i“, kuriame akcentuojamas regionų atotrūkio mažinimas ir tolygesnė plėtra. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pabrėžia, kad atnaujinti reikalavimai turėtų padėti savivaldybėms kryptingiau planuoti infrastruktūrą ir gerinti paslaugų kokybę kurortinėse vietovėse.

    „Priimtais pakeitimais sustiprinsime regionus, kuriuose planuojama kurortų ir kurortinių teritorijų plėtra. Jais suteikiama daugiau lankstumo savivaldybėms stiprinti turizmą ir modernizuoti esamą infrastruktūrą“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

    Lankstesnis požiūris į aplinkkelius

    Vienas svarbiausių pokyčių susijęs su iki šiol taikytais aplinkkelių reikalavimais. Praktikoje jie dažnai tapdavo kliūtimi, ypač mažesnėms savivaldybėms, nes tokie projektai reikalauja didelių investicijų, ilgų planavimo procedūrų ir sudėtingų derinimų.

    Po pakeitimų aplinkkelių poreikis bus vertinamas lanksčiau tais atvejais, kai vietoves kerta valstybinės reikšmės keliai. Tai turėtų leisti realistiškiau atsižvelgti į konkrečios savivaldybės galimybes ir faktinius eismo srautus, kartu ieškant sprendimų, kaip užtikrinti saugumą ir mažinti triukšmą.

    Daugiau dėmesio patogiam judumui

    Atnaujintose nuostatose didesnis akcentas skiriamas infrastruktūrai, kuri realiai atliepia lankytojų poreikius. Numatoma daugiau dėmesio skirti pėsčiųjų ir dviračių takų, taip pat pažintinių maršrutų sistemai, kad kurortinės teritorijos būtų patogios tiek turistams, tiek vietos gyventojams.

    Svarbi kryptis – prieinamumas žmonėms su negalia, kad judėjimas ir paslaugos būtų kuo universalesnės. Toks požiūris atitinka ir platesnę Europos tendenciją kurortus vystyti kaip sveikatingumo, lėtojo turizmo ir kokybiško poilsio kryptis, kur svarbus ne tik apgyvendinimas, bet ir patogus susisiekimas vietoje.

    Aiškesni aplinkos kriterijai

    Kartu atsisakoma dalies nuostatų, kurios nebeatitiko šiandienos poreikių, ir pereinama prie aiškiau pamatuojamų kriterijų. Tarp jų išskiriami aplinkos oro kokybės, triukšmo ir elektromagnetinės taršos reikalavimai, kurie turėtų padėti objektyviau vertinti aplinkos sąlygas ir planuojamą plėtrą.

    Ministerija nurodo, kad rengiant pakeitimus dirbo tarpinstitucinė darbo grupė, į kurią įtraukti skirtingų sričių specialistai: nuo sveikatos ir aplinkos iki susisiekimo, teritorijų planavimo ir viešojo saugumo. Tai turėtų sumažinti riziką, kad reikalavimai būtų formalūs, bet nepraktiški, ir padėti suderinti interesus.

    Šiuo metu Lietuvoje yra keturi kurortai: Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga. Kurortinių teritorijų statusą turi Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos miesto Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijos bei Kulautuvos, Kačerginės miestelių ir dalies Zapyškio miestelio teritorijos.

  • Žemę paėmė visuomenės poreikiams? Štai kada dar galite ją dirbti ir ką privalote žinoti

    Nacionalinė žemės tarnyba primena, kad tam tikrais atvejais visuomenės poreikiams paimtas žemės sklypas dar gali būti laikinai naudojamas žemės ūkio veiklai. Tai aktualu situacijose, kai sklypas jau įregistruotas valstybės vardu, tačiau realūs infrastruktūros darbai dar nepradėti.

    Dažniausiai žemė visuomenės poreikiams paimama kelių, geležinkelių, elektros tinklų ar kitos infrastruktūros projektams. Kol projektas pereina parengiamuosius etapus, buvęs sklypo savininkas ar teisėtas naudotojas gali kreiptis dėl laikino naudojimo, kad žemė neliktų apleista.

    Laikinai naudotis gali buvęs savininkas arba teisėtas naudotojas, kurio nuomos, panaudos ar kita naudojimosi teisę suteikianti sutartis buvo nutraukta dėl paėmimo visuomenės poreikiams. Ši galimybė taikoma ne tik dideliems projektams, pavyzdžiui, „Rail Baltica“, bet ir kitiems infrastruktūros atvejams.

    Laikinas naudojimas turi aiškią pabaigą ir negali virsti nuolatiniu. Sklypu paprastai leidžiama naudotis iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo arba iki kito projektą įgyvendinančios institucijos nurodyto termino, o jam pasibaigus sklypas turi būti atlaisvintas.

    Svarbu, kad tokia žemė gali būti naudojama tik žemės ūkio veiklai, jos negalima perduoti kitiems asmenims ar naudoti kitai paskirčiai. Naudotojas privalo laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, netrukdyti matavimams, tyrinėjimams ar kitiems parengiamiesiems darbams, taip pat mokėti žemės nuomos mokestį Vyriausybės nustatyta tvarka.

    Kaip pateikti prašymą NŽT

    Norint gauti teisę laikinai naudotis visuomenės poreikiams paimtu sklypu, NŽT reikia pateikti nustatytos formos prašymą. Gavusi prašymą, NŽT galimybę derina su projektą įgyvendinančia institucija, kuri įvertina, iki kada sklypą galima naudoti nekenkiant projekto eigai.

    Prašymą galima pateikti elektroniniu būdu per Elektroninius valdžios vartus arba per sistemą „E. pristatymas“. Taip pat galima pateikti elektroniniu paštu, tačiau dokumentas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba pasirašytas ranka ir nuskenuotas.

    Norintys prašymą pateikti ne elektroniniu būdu, gali jį išsiųsti paštu arba pristatyti atvykę į NŽT klientų aptarnavimo padalinius. NŽT atkreipia dėmesį, kad planuojant vizitą dažnai patogiau užsiregistruoti iš anksto, kad nereikėtų laukti eilėje.

  • Aleksote – šuolis vaikų ugdyme: po rekonstrukcijos „Medeina“ atvėrė dvi atnaujintas erdves

    Aleksote nauji mokslo metai prasidėjo su ryškiais pokyčiais – po rekonstrukcijos duris atvėrė du mokyklos-darželio „Medeina“ padaliniai M. Yčo ir Dvarų gatvėse. Viename padalinyje įsikūrė pradinė mokykla, kitame – gerokai išplėstas lopšelis-darželis, galintis priimti kelis kartus daugiau vaikų.

    Atnaujintos erdvės atvertos simboliškai – kartu su mokslo metų pradžia. Pirmąją dieną bendruomenę pasitiko šventinė programa, o vaikai su tėvais turėjo progą susipažinti su pasikeitusia aplinka ir naujomis ugdymo galimybėmis.

    Nauja aplinka pradinukams

    M. Yčo gatvės padalinyje mokslo metus pradėjo 12 pradinių klasių. Įrengtos šiuolaikiškos mokymosi erdvės, numatyti specialistų kabinetai, sporto ir poilsio zonos, taip pat sprendimai, skirti didesniam saugumui ir patogumui kasdienėje veikloje.

    Pastatas pritaikytas žmonėms su negalia, atnaujintos bendrosios erdvės, valgykla ir infrastruktūra. Ugdymo aplinka papildyta praktiškais sprendimais, padedančiais užtikrinti komfortą skirtingo amžiaus mokiniams.

    „Norime, kad vaikai kokybiškas sąlygas mokytis ir augti turėtų kuo arčiau namų. Todėl nuosekliai atnaujiname esamas įstaigas ir kuriame naujas ten, kur jų labiausiai reikia“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Darželis išsiplėtė kelis kartus

    Dvarų gatvės padalinyje pokytis dar akivaizdesnis: anksčiau 365 kv. metrų ploto darželyje veikė trys grupės ir jį lankė apie 60 vaikų. Po rekonstrukcijos pastato plotas išaugo iki beveik 1 850 kv. metrų, o grupių skaičius padidėjo iki vienuolikos.

    Naujajame darželyje numatytos keturios lopšelio, šešios ikimokyklinio ir viena priešmokyklinio ugdymo grupė. Tai turėtų padėti mažinti vietų trūkumą augančiame rajone ir suteikti šeimoms daugiau galimybių rinktis ugdymo įstaigą arčiau namų.

    Viduje įrengtos erdvės veikloms, žaidimams ir poilsiui, sensorinis kambarys bei universali salė sportui ir renginiams. Atnaujintas ir kiemas: įrengtos žaidimų aikštelės, pavėsinės, atskiros zonos grupėms bei kupolas įvairioms veikloms.

    „Pradėdami naują mūsų įstaigos istorijos etapą, norime, kad kiekvienas čia atėjęs vaikas jaustųsi laukiamas, saugus, pastebėtas ir svarbus“, – sakė „Medeina“ mokyklos-darželio direktorė Larisa Bukinienė.

    Ką tai reiškia bendruomenei

    Švietimo infrastruktūros plėtra Kaune vis dažniau siejama ne tik su pastatų atnaujinimu, bet ir su ugdymo kokybe: patogesnėmis erdvėmis, specialistų paslaugų prieinamumu bei įtraukties sprendimais. Tokie projektai ypač svarbūs rajonams, kuriuose daugėja jaunų šeimų ir didėja vaikų skaičius.

    Kauno savivaldybė pabrėžia, kad investicijos į darželius ir pradines mokyklas padeda trumpinti kasdienes keliones, mažina grupių perpildymo riziką ir sudaro geresnes sąlygas ugdymo įstaigoms planuoti darbą. Atnaujinta „Medeina“ Aleksote tampa dar vienu pavyzdžiu, kaip infrastruktūros pokyčiai tiesiogiai keičia šeimų kasdienybę.

  • Lenkija planuoja 2027 metų karinės kvalifikacijos šaukimą: apie 245 000 žmonių, įskaitant moteris

    Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija rengia 2027 metų karinės kvalifikacijos tvarką, pagal kurią į komisijas būtų kviečiama apie 245 000 žmonių. Pagrindinė šaukiamųjų dalis būtų vyrai, tačiau numatyta, kad kvietimų sulauktų ir dalis moterų.

    Pagal skelbiamą planą karinė kvalifikacija turėtų būti paskelbta 2027 metų sausio 15 dieną. Komisijos darbą pradėtų 2027 metų vasario 1 dieną ir dirbtų iki balandžio 30 dienos.

    Kas gautų kvietimus?

    Didžiausia grupė būtų 2008 metais gimę vyrai, kuriems tai taptų pirmuoju karinės kvalifikacijos vertinimu. Taip pat kvietimai būtų siunčiami ankstesnių metų gimimo grupėms, jei iki šiol jiems nebuvo nustatyta tinkamumo karinei tarnybai kategorija.

    Į komisijas būtų kviečiami ir tie, kuriems anksčiau nustatytas laikinas netinkamumas ir kurie turi atvykti pakartotiniam sveikatos įvertinimui. Be to, procedūra apimtų savanoriškai atvykti norinčius asmenis bei tuos, kurių santykis su karine prievole nėra sutvarkytas ir kurie dar nėra sulaukę 60 metų.

    Kodėl įtraukiamos moterys?

    2027 metais kvietimų turėtų sulaukti ir dalis 2000–2008 metais gimusių moterų, tačiau tai nebūtų visuotinė tvarka. Numatyta, kad kviečiamos būtų tos, kurių įgytos kvalifikacijos laikomos reikalingomis ginkluotosioms pajėgoms arba kurios baigia studijas srityse, svarbiose gynybos sistemai.

    Dažniausiai minimos kryptys apima mediciną, psichologiją, informatiką, reabilitaciją, veterinariją ir vertimus. Praktikoje tai reiškia, kad prioritetas teikiamas specialybėms, kurios kritinės mobilizacijos, logistikos ir karinės medicinos grandyse gali būti panaudotos greičiausiai.

    Atsakomybė už neatvykimą

    Numatyta, kad neatvykus į komisiją be pateisinamos priežasties gali grėsti bauda, o tam tikrais atvejais ir laisvės apribojimas. Taip pat paliekama galimybė, kad į komisiją asmenį galėtų pristatyti policija.

    Šie planai rengiami didėjant regioninio saugumo įtampoms ir daugeliui Europos valstybių peržiūrint personalo rezervo, mobilizacijos ir bazinio parengimo modelius. Lenkijoje karinės kvalifikacijos procedūra yra viena iš grandžių, leidžiančių valstybei atnaujinti duomenis apie žmogiškuosius išteklius ir jų tinkamumą gynybos užduotims.

  • Lenkija tapo trečia pagal PPA Europoje: rekordinis ketvirtis iškėlė rinką į naują lygį

    Lenkija 2025 metais šoktelėjo į trečią vietą Europoje pagal ilgalaikių elektros pirkimo–pardavimo sutarčių PPA apimtis. Tai rodo Lenkijos energijos prekybos asociacijos Towarzystwo Obrotu Energią (TOE) apžvalga, apimanti laikotarpį nuo 2025 metų sausio 1 dienos iki 2026 metų birželio 30 dienos.

    PPA sutartys – tai ilgalaikiai susitarimai, pagal kuriuos elektros vartotojai ar tiekėjai perka energiją iš atsinaujinančių šaltinių projektų už iš anksto sutartas kainodaros sąlygas. Šis instrumentas vis dažniau naudojamas siekiant kainų stabilumo, atsinaujinančios energijos kilmės užtikrinimo ir emisijų mažinimo versle.

    Rekordinis 2025 metų ketvirtis

    TOE duomenimis, 2025 metų ketvirtąjį ketvirtį viešai paskelbta 10 PPA sandorių, kurių bendra galia siekė 984 MW. Tai tapo istoriniu rekordu Lenkijos PPA rinkoje ir, pasak autoriaus, esmingai pakeitė šalies poziciją Europos kontekste.

    TOE pažymi, kad šis 984 MW rodiklis yra apie 70 proc. didesnis nei visų trijų ankstesnių 2025 metų ketvirčių suma. Be to, apimtis kelis kartus viršijo ankstesnių metų palyginamąjį lygį, todėl Lenkija pagal 2025 metais susitartus PPA kiekius pakilo į trečią vietą Europoje.

    Kodėl augo susidomėjimas PPA

    Ataskaitoje akcentuojama, kad rinka perėjo nuo nišinės prie brandesnės struktūros: daugėjo korporatyvinio poreikio, o sutartyse vis dažniau pradėta jungti kelias technologijas. Praktikoje tai reiškia portfelines PPA sutartis, kuriose derinama saulės ir vėjo gamyba, kad būtų suvaldytas gamybos profilio nepastovumas.

    Taip pat ryškėjo tendencija ilginant sutarčių trukmę: 2026 metų pirmąjį ketvirtį pasirašytos trys 15 metų trukmės sutartys. Ilgesni terminai paprastai padeda finansuoti naujus projektus, tačiau kartu kelia aukštesnius reikalavimus rizikų paskirstymui, indeksavimui ir balansavimo sąlygoms.

    Kainos: saulė brango, vėjas išliko stabilus

    TOE vertinimu, 2026 metų pirmąjį ketvirtį saulės energijos sandorių kainos paaugo, o vėjo profilio kainos iš esmės išliko stabilios. Apžvalgoje nurodoma, kad saulės profilio transakcinės kainos kilo nuo 253 iki 275 zlotų už MWh, tai atitinka maždaug 59–64 eurus už MWh.

    Tuo pat metu 10 metų trukmės bazinio produkto vertė su pristatymu nuo 2027 metų, TOE skaičiavimu, didėjo nuo 361,1 iki 403,4 zlotų už MWh, tai yra nuo maždaug 84 iki 94 eurų už MWh. Vėjo tipo pay-as-produced (PAP) vertė augo nuo 305,8 iki 343,2 zlotų už MWh, arba nuo maždaug 71 iki 80 eurų už MWh.

    Saulės PAP vertė, anot ataskaitos, per analizuotą laikotarpį išliko labiau spaudžiama ir laikotarpį baigė ties 243,1 zlotų už MWh riba, tai yra apie 56 eurus už MWh. TOE pabrėžia, kad skirtingų technologijų kainodaros išsiskyrimas tapo nuolatine rinkos ypatybe.

    Reguliaciniai sprendimai ir rinkos rizikos

    TOE analizėje išskiriami ir reguliaciniai veiksniai, galintys turėti įtakos vėjo projektų pasiūlai, o kartu ir PPA kainoms. Vertinama, kad ribota naujų sausumos vėjo elektrinių plėtra gali palaikyti vėjo PPA kainas, ypač kai pirkėjai siekia patikimesnio gamybos profilio nei vien saulės projektai.

    Kartu pabrėžiamos struktūrinės rizikos: viena jų – voliumetrinė rizika, kai faktinė pagamintos energijos apimtis skiriasi nuo planuotos ar sutartinės. Ataskaitoje taip pat akcentuojamas atsinaujinančios generacijos ribojimų augimas ir valandų su neigiamomis kainomis gausėjimas, dėl ko rinkoje sunkiau pasiekti vieningą kainos priedų ir išimčių logiką.

    Apžvalgoje atkreipiamas dėmesys ir į išorinius veiksnius, galinčius lemti kainų šuolius, ypač per dujų kainų kanalą. TOE nurodo, kad geopolitinė įtampa ir dujų kainų pokyčiai 2026 metų pradžioje veikė PPA vertinimus, nors Lenkijos elektros gamybos struktūra dalį impulso, kaip teigiama, amortizavo.

    TOE vertinimu, struktūrinė paklausa, ilgesnės sutartys, daugiatechnologiniai portfeliai ir ribota vėjo pasiūla gali išlaikyti stipresnę kainų atramą vėjo PPA segmente. Tuo metu tolesnė fotovoltinių pajėgumų plėtra gali didinti saulės profilio kainų atotrūkį nuo bazinių rinkos kainų.