Įtartinas dronas danguje, perspėjimo pranešimas telefone ar neaiškus daiktas pakelėje gali sukelti stresą, tačiau tokiose situacijose svarbiausia yra keli paprasti principai: ramybė, saugus atstumas ir oficialių nurodymų laikymasis. Civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad pasirengimas nėra panikos skatinimas, o praktinių veiksmų žinojimas, kuris sumažina riziką jums ir aplinkiniams.
Jei pastebite bepilotį orlaivį, pirmiausia vertinkite situaciją kaip potencialiai pavojingą, ypač jei dronas skraido neįprastai žemai, lėtai „kabo“ vietoje arba, jūsų manymu, stebi objektus. Saugiausia nedelsti ir persikelti į pastato vidų arba artimiausią priedangą, vengiant atvirų erdvių, balkonų ir langų.
Slėpdamiesi pastate rinkitės patalpas be langų ir kuo toliau nuo išorinių sienų, nes stiklo šukės ir skeveldros dažnai sužeidžia net ir būnant viduje. Praktikoje taikoma ir vadinamoji dviejų sienų taisyklė: jei pavojus yra lauke, saugiau būti patalpoje, kurią nuo išorės skiria bent dvi sienos, pavyzdžiui, koridoriuje ar vidiniame kambaryje.
Radus nukritusį droną ar jo dalis, prie jų nesiartinkite ir jų nelieskite, nes objektas gali turėti pavojingų elementų. Jei galite, iš saugaus atstumo įsidėmėkite vietą, laiką, kryptį ir kitas detales, o informaciją perduokite skubios pagalbos tarnyboms telefonu 112.
Turimą vaizdo medžiagą ar nuotraukas vertėtų saugoti kaip informaciją pareigūnams, tačiau jų neviešinti socialiniuose tinkluose. Tokia informacija kartais padeda nustatyti judėjimo kryptis ar taikinius, todėl viešinimas gali netyčia pakenkti saugumui, ypač jautriose situacijose.
Gavote oro pavojaus perspėjimą?
Išgirdus sirenas ar gavus perspėjimo pranešimą telefone, svarbiausia kuo greičiau rasti priedangą ir sekti oficialią informaciją. Pranešimus verta klausytis per radiją ar patikimus naujienų kanalus, taip pat tikrinti oficialias institucijų žinutes telefone.
Jei perspėjimas užklumpa lauke, ieškokite artimiausios priedangos: požeminės perėjos, tunelio, rūsio ar kitos masyvios konstrukcijos, kuri pridengia nuo galimų skeveldrų. Jei priedangos greitai pasiekti nepavyksta, rinkitės bet kurį artimiausią pastatą ir jame eikite į saugiausią vietą, paprastai tai būna rūsys arba patalpa be langų.
Likdami namuose, sumažinkite riziką nuo stiklo ir smūgio bangos: užtraukite užuolaidas, atsitraukite nuo langų, o prireikus persikelkite į vidinę patalpą. Taip pat pravartu iš anksto turėti paruoštą būtiniausių daiktų rinkinį kelioms valandoms ar paroms: vandens, vaistų, dokumentų, įkrautą telefoną ir baterijomis maitinamą radiją.
Jei tuo metu esate automobilyje, sustokite saugioje vietoje, kur yra bent minimali priedanga, ir klausykitės pranešimų per radiją. Ryšio linijų neapkraukite skambučiais be būtino reikalo, o apie pagalbos poreikį ar sužeistuosius praneškite telefonu 112.
Įtartinas daiktas ar galimas sprogmuo
Pastebėję įtartiną daiktą, svarbiausia jo neliesti ir nebandyti patiems perkelti ar „patikrinti“. Net jei nesate tikri, kas tai yra, saugiausia tuo pačiu keliu atsitraukti ir laikytis kuo didesnio atstumo, rinktis priedangą už tvirtesnės konstrukcijos ar pastato.
Vertinant atstumą, principas paprastas: jei objektą matote aiškiai, tikėtina, kad esate per arti, todėl verta trauktis toliau ir vengti zonų po langais, nes sprogimo atveju stiklas tampa papildomu pavojumi. Apie radinį nedelsiant praneškite telefonu 112, o iki atvyks pareigūnai, kiek įmanoma, perspėkite aplinkinius neiti į pavojingą vietą.
Pranešti verta net ir abejojant, nes įvertinti riziką ir objektą yra išminuotojų ir specialiųjų tarnybų darbas, o ne gyventojų pareiga. Svarbiausia pateikti kuo tikslesnę informaciją: vietą, kaip daiktas atrodo, ar yra dūmų, kvapo, laidų, žymių ant žemės ir ar šalia juda žmonės.
Kasdienė taisyklė ekstremaliose situacijose išlieka ta pati: ieškokite priedangos, laikykitės atstumo, nesidalinkite jautria informacija viešai ir remkitės oficialiais nurodymais. Tokie veiksmai dažniausiai yra efektyviausias būdas apsaugoti save, šeimą ir aplinkinius, kol situaciją perima atsakingos tarnybos.
