CP v2

Blog

  • Kaip veikia socialinių įgūdžių klasė Lazdijuose: ką pamatė koordinatorės Motiejaus Gustaičio gimnazijoje

    Kaip veikia socialinių įgūdžių klasė Lazdijuose: ką pamatė koordinatorės Motiejaus Gustaičio gimnazijoje

    Asmenų su negalia koordinatorė kartu su tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatore apsilankė Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos socialinių įgūdžių klasėje. Vizito metu jos domėjosi, kaip organizuojamas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymas, kokios pagalbos priemonės taikomos kasdienėje veikloje ir kaip pritaikoma aplinka.

    Svečius priėmusi gimnazijos pavaduotoja ugdymui Virginija Spitrienė pristatė praktikas, kurios padeda laiku atpažinti individualius vaikų poreikius. Pasak jos, svarbiausia yra nuoseklus stebėjimas ir bendras specialistų, mokytojų bei šeimos darbas, kad parama būtų ne epizodinė, o nuolat integruota į ugdymo procesą.

    „Kai vaiko poreikiai pastebimi anksti, o pagalba planuojama kartu, ugdymas tampa saugesnis ir aiškesnis tiek vaikui, tiek mokytojui“, – sakė Virginija Spitrienė.

    Vizito metu aptartas koordinuotai teikiamos pagalbos veiksmingumas ir praktiniai sprendimai, kurie padeda vaikams jaustis užtikrinčiau. Klasėse didelis dėmesys skiriamas aplinkos pritaikymui sensoriniams ir fiziniams poreikiams, kad mokymosi diena būtų prognozuojama, o dirgiklių perteklius netrukdytų susikaupti.

    Taip pat pristatytos ugdymo veiklos, paremtos patirtiniu mokymusi: edukacijos, praktinės užduotys ir kasdieniai socialiniai scenarijai, skatinantys saviraišką, bendravimą ir savarankiškumą. Tokiose veiklose socialiniai bei komunikaciniai įgūdžiai ugdomi ne teoriškai, o per realias situacijas, artimas vaikų kasdienybei.

    Koordinatorės atkreipė dėmesį į specialistų įsitraukimą ir kuriamą emocinį saugumą, kuris ypač svarbus vaikams, patiriantiems mokymosi ar elgesio sunkumų. Anot apsilankymo dalyvių, būtent nuoseklus bendradarbiavimas ir aiškios rutinos leidžia kryptingai stiprinti vaikų pasitikėjimą savimi ir mokymosi motyvaciją.

    Susitikimas tapo proga aptarti įtraukiojo ugdymo praktinius aspektus ir tai, kaip skirtingos institucijos gali veikti išvien, kad parama vaikui būtų lengvai pasiekiama. Tokie vizitai padeda ne tik dalintis gerąja patirtimi, bet ir susitarti dėl bendrų veiksmų, kad kiekvieno vaiko gerovė būtų užtikrinama nuosekliai.

  • Oro pavojus Lietuvoje: Kupiškio savivaldybė su švietimo vadovais aptarė veiksmų planą

    Oro pavojus Lietuvoje: Kupiškio savivaldybė su švietimo vadovais aptarė veiksmų planą

    Daliai Lietuvos savivaldybių paskelbus oro pavojų, Kupiškio rajono savivaldybė surengė nuotolinį pasitarimą su ugdymo įstaigų vadovais. Aptarta esama situacija, galimos rizikos ir praktiniai veiksmai, jei panaši grėsmė kiltų ir Kupiškio rajone.

    Pasitarime dalyvavo ugdymo įstaigų direktoriai, jų pavaduotojai ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjai. Savivaldybė akcentavo, kad sprendimai tokiose situacijose turi būti priimami greitai, o informacija pasiekti mokyklas vienodai ir be interpretacijų.

    Savivaldybės mero patarėjas Gintautas Misiūnas, parengties pareigūno funkcijas atliekantis patarėjas Darius Petraitis ir vyriausiasis specialistas mobilizacijai Darius Totoris pristatė, kokie signalai ir pranešimai laikomi kritiniais. Taip pat aptarta, kaip vertinti riziką ir kokie sprendimai gali būti reikalingi skirtingais atvejais.

    Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė pabrėžė koordinuoto veikimo svarbą, kad būtų užtikrintas visos švietimo bendruomenės saugumas. Dėmesys skirtas ir komunikacijai, kai svarbu ne tik greitis, bet ir aiškios, patikrintos žinutės tėvams, mokiniams bei darbuotojams.

    Pasitarimo metu atsakyta į mokyklų vadovams kilusius klausimus ir suderintos bendros nuostatos, kaip veikti, jei oro pavojaus signalai ar pranešimai pasiektų savivaldybę. Savivaldybė pažymi, kad tokie aptarimai padeda iš anksto susitarti dėl atsakomybių ir sumažina chaosą realios grėsmės metu.

  • Kalvarijos atliekų aikštelės gegužės 23 dieną nedirbs: kur gyventojams vežti atliekas?

    Kalvarijos atliekų aikštelės gegužės 23 dieną nedirbs: kur gyventojams vežti atliekas?

    Kas keičiasi gegužės 23 dieną?

    Kalvarijos rajono gyventojams primenama, kad gegužės 23 dieną nedirbs dvi atliekų tvarkymo aikštelės Kušliškių kaime. Dėl to tądien atliekų pristatymą reikėtų suplanuoti iš anksto arba rinktis alternatyvias vietas.

    Laikinai nebus teikiamos paslaugos Kalvarijos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje (Šilo g. 23) ir Kalvarijos žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėje (Šilo g. 25). Abi aikštelės yra Kušliškių kaime, Kalvarijos savivaldybėje.

    Kur pristatyti atliekas?

    Gyventojai, planavę atvežti didelių gabaritų ar žaliąsias atliekas, raginami gegužės 23 dieną vykti į kitas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles. Konkretus artimiausių aikštelių pasirinkimas priklauso nuo maršruto ir gyvenamosios vietos.

    Jei atliekų pristatymas nėra skubus, patogiausia jį perkelti į kitą dieną, kad būtų išvengta papildomų kelionių. Taip pat verta įsivertinti, ar atvežamos atliekos tikrai priskiriamos didelių gabaritų ar žaliųjų atliekų srautui.

    Kodėl svarbu pasitikrinti darbo laiką?

    Atliekų surinkimo aikštelių darbo laikas kartais keičiamas dėl organizacinių ar techninių priežasčių, todėl prieš vykstant rekomenduojama pasitikrinti naujausią informaciją. Tai ypač aktualu planuojant vežti atliekas iš toliau arba didesniais kiekiais.

    Gyventojams taip pat primenama, kad atliekas būtina pristatyti į tam skirtas aikšteles, o ne palikti prie konteinerių ar pakelėse. Net ir trumpalaikiai darbo laiko pokyčiai neatleidžia nuo pareigos atliekas tvarkyti tinkamai.

  • Dronas danguje ar įtartinas radinys: ką daryti iškart gavus oro pavojaus perspėjimą

    Dronas danguje ar įtartinas radinys: ką daryti iškart gavus oro pavojaus perspėjimą

    Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama gyventojų pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms, o ypač toms, kurios gali būti susijusios su oro grėsmėmis. Net jei situacija atrodo neaiški ar kelia nerimą, svarbiausia išlikti ramiems, nepasiduoti panikai ir vadovautis oficialiais nurodymais.

    Dažniausi klausimai kyla trimis atvejais: pastebėjus droną, gavus oro pavojaus perspėjimą telefonu ar išgirdus sirenas, taip pat radus įtartiną daiktą, kuris gali būti pavojingas. Tokiose situacijose klaidos dažniausiai įvyksta dėl skubėjimo, bandymo viską išspręsti pačiam arba neatsakingo informacijos viešinimo.

    Ką daryti pamačius droną?

    Jei pastebėjote neaiškios paskirties droną ar jis elgiasi įtartinai, pirmas tikslas yra sumažinti riziką sau ir aplinkiniams. Saugiausia kuo greičiau pasitraukti į pastato vidų arba į priedangą ir vengti atvirų erdvių, balkonų bei langų.

    Praktikoje verta prisiminti vadinamąją dviejų sienų taisyklę: jei grėsmė yra lauke, saugiau būti patalpoje, kuri nuo išorės atskirta bent dviem sienomis. Daugiabutyje tai dažnai reiškia koridorių ar vidinį kambarį be langų, o ne patalpą, kurios langai išeina į lauką.

    Nesiartinkite prie nukritusio ar ant žemės pastebėto drono, nebandykite jo liesti, gaudyti ar ardyti. Tokie objektai gali būti su sprogstamaisiais elementais, turėti pavojingų dalių ar būti panaudoti kaip provokacija.

    Jei įmanoma, saugiu atstumu įsidėmėkite drono kryptį, aukštį, judėjimo trajektoriją ir laiką, kada jį matėte. Šią informaciją perduokite skubios pagalbos numeriu 112, tačiau neviešinkite vaizdų ar tikslios vietos socialiniuose tinkluose, nes tai gali pakenkti saugumui.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą?

    Jeigu telefone gavote perspėjimo pranešimą arba išgirdote sirenas, pirmiausia pasitikrinkite, ar tai oficialus civilinės saugos signalas, ir sekite tolesnes instrukcijas. Patikimiausia informacija tokiais atvejais paprastai teikiama per nacionalinį radiją ir televiziją, taip pat per oficialius institucijų kanalus.

    Jei signalas užklupo lauke, nedelskite ir ieškokite artimiausios priedangos: tinka požeminės perėjos, tuneliai, rūsiai ar kitos konstrukcijos, suteikiančios fizinę apsaugą. Kai priedangos pasiekti greitai neįmanoma, rinkitės artimiausio pastato saugiausią vietą, dažniausiai patalpą be langų arba rūsį.

    Jei liekate namuose, uždarykite langus ir, kiek įmanoma, sumažinkite buvimą prie jų. Pravartu būti tamsesnėje patalpoje, užtraukti užuolaidas, pasirūpinti, kad augintiniai būtų viduje, o šeimos nariai žinotų, kur susirinkti ir kaip susisiekti.

    Rekomenduojama iš anksto turėti paruoštą būtiniausių daiktų rinkinį: geriamojo vandens, vaistų, dokumentų, įkroviklių, žibintuvėlį ir pirmosios pagalbos priemonių. Jei institucijos nurodo evakuotis, prieš išeidami išjunkite elektrą, užsukite dujas ir vandenį, uždarykite langus, užrakinkite duris.

    Ryšys krizinėmis akimirkomis gali būti perkrautas, todėl stenkitės be būtino reikalo neskambinti daugeliui žmonių. Jei reikia pranešti artimiesiems, dažnai patikimiau yra trumpa žinutė, o skambučius palikti skubiai pagalbai ir kritiniams atvejams.

    Radote įtartiną daiktą?

    Pastebėjus įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį galioja paprasta taisyklė: nelieskite, nejudinkite ir nebandykite apžiūrėti iš arti. Saugiausia tuo pačiu keliu atsitraukti kuo toliau ir, jei įmanoma, pasislėpti už tvirtos konstrukcijos, vengiant vietų po langais.

    Apie radinį nedelsdami praneškite policijai arba skubios pagalbos numeriu 112, aiškiai nurodydami vietą ir tai, ką matėte. Jums nereikia įrodinėti, kad tai tikrai sprogmuo, nes įvertinti riziką ir atlikti patikrą yra specialistų darbas.

    Kol atvyks pareigūnai, pasistenkite, kad kiti žmonės neprisiartintų prie pavojingos zonos, tačiau nekelkite sumaišties ir nerizikuokite savo saugumu. Svarbu sulaukti pareigūnų, kad galėtumėte tiksliai parodyti radinio vietą ir paaiškinti aplinkybes.

    Pasirengimas prasideda nuo žinojimo ir iš anksto aptartų veiksmų šeimoje, darbe ar bendruomenėje. Kuo aiškiau suprantate, kaip elgtis pastebėjus droną, gavus oro pavojaus signalą ar radus įtartiną daiktą, tuo mažesnė tikimybė pasimesti kritiniu momentu.

  • Technologijų olimpiados šalies etapas Vilniuje: 125 mokiniai pristatė darbus, Kalvarijai – IV vieta

    Technologijų olimpiados šalies etapas Vilniuje: 125 mokiniai pristatė darbus, Kalvarijai – IV vieta

    2026 metais gegužės 15 dieną Vilniaus kolegijos Menų, kūrybinių technologijų fakultete ir statybininkų rengimo centre vyko Lietuvos mokinių technologijų olimpiados „Kūrybos virusas 2026“ šalies etapas. Renginyje dalyvavo 125 mokiniai, o juos lydėjo ir ruošė apie 100 mokytojų.

    Šalies etape mokiniai pristatė po vieną kūrybinį praktinį darbą parodai, o taip pat atliko papildomą kūrybinę praktinę užduotį. Darbai buvo vykdomi mokinių veiklai pritaikytoje ir saugioje aplinkoje, vertinant ne tik rezultatą, bet ir proceso kultūrą.

    Kaip vyko vertinimas?

    Tokio formato olimpiadose paprastai vertinama idėjos originalumas, pasirinktos technologijos pagrįstumas, darbo kokybė ir funkcionalumas. Ne mažiau svarbu ir tai, kaip mokinys planuoja laiką, laikosi saugos reikalavimų bei geba paaiškinti sprendimus.

    Technologijų olimpiada išsiskiria tuo, kad sujungia kūrybą ir praktinius įgūdžius: nuo konstrukcijų ir medžiagų parinkimo iki gamybos, apdailos ar prototipavimo. Dėl to šalies etapas tampa ne tik varžytuvėmis, bet ir platforma pasidalinti idėjomis bei metodais.

    Kalvarijos mokinių rezultatai

    Kalvarijos savivaldybei šalies etape atstovavo Ugnė Januškaitė, Kalvarijos gimnazijos 7b klasės mokinė, ir Kajus Valenta, Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos pagrindinės mokyklos 9 klasės mokinys. Abu mokiniai savo darbus pristatė parodoje kartu su kitais finalo dalyviais.

    Vertinimo komisijai susumavus rezultatus, Kajus Valenta konstrukcinių medžiagų 9–10 klasių veiklos grupėje užėmė IV vietą. Už pasiekimus olimpiadoje jam taip pat skirta nominacija.

    Mokytojų indėlis ir nauda mokiniams

    Mokinius olimpiadai paruošė vyresnioji technologijų mokytoja Kristina Palubinskienė ir technologijų mokytojas metodininkas Arūnas Sinkevičius. Tokiuose konkursuose mokytojų vaidmuo dažnai apima ne tik technines konsultacijas, bet ir projektavimo proceso, darbo saugos bei pristatymo įgūdžių ugdymą.

    Šalies etapą pasiekę rezultatai mokiniams tampa svarbia patirtimi: jie mokosi dirbti pagal reikalavimus, argumentuoti sprendimus ir pristatyti kūrybą vertinimo komisijai. Tokie renginiai taip pat padeda anksčiau susipažinti su kūrybinių technologijų ir inžinerinių krypčių studijų bei profesijų realijomis.

  • Kalvarijoje birželio 6 dieną vyks „Rock Blues Festival 2026“: kas lips į sceną ir kada prasidės?

    Kalvarijoje birželio 6 dieną vyks „Rock Blues Festival 2026“: kas lips į sceną ir kada prasidės?

    Roko ir bliuzo vakaras Kalvarijoje

    Kalvarijos Karališkajame parke birželio 6 dieną planuojamas „Rock Blues Festival 2026“ – atviro oro renginys, subursiantis roko ir bliuzo gerbėjus. Organizatoriai skelbia, kad koncertinė programa startuos 18 valandą.

    Renginys vyks vasaros festivaliams įprastu formatu: gyvas garsas, pasirodymai po atviru dangumi ir kelių šalių atlikėjai vienoje scenoje. Kalvarija tokiu būdu tęsia regionuose populiarėjančią tradiciją kultūrą kelti iš salių į parkus ir viešąsias erdves.

    Kas pasirodys scenoje?

    Šių metų programoje numatyti trys kolektyvai, atstovausiantys skirtingoms scenoms ir stilistikoms. Skelbiama, kad publika išgirs „Moore Plays Moore“, „Svaras 409“ ir „Lavrix Band“.

    „Moore Plays Moore“ pristatomas kaip tarptautinis projektas, siejamas su Lenkija ir Jungtine Karalyste, o „Lavrix Band“ atvyksta iš Latvijos. Lietuvai programoje atstovaus „Svaras 409“.

    Ką verta žinoti prieš vykstant?

    Festivalis vyks Karališkajame parke, todėl daliai lankytojų aktualiausia bus atvykimas ir laikas: pradžia numatyta 18 valandą, tad planuojantiems atvykti iš kitų miestų verta įsivertinti kelionės trukmę. Kadangi renginys lauke, patogu pasirūpinti apranga, tinkama permainingiems vasaros vakarams.

    Organizatoriai kviečia rinktis tuos, kuriems svarbi gyva muzika ir festivalinė nuotaika be perteklinio formalumo. Tokie renginiai regionuose dažnai tampa proga vienu vakaru išgirsti ir vietinius, ir kaimyninių šalių atlikėjus, o kartu atrasti pačią vietą kaip kultūrinį traukos tašką.

    „Jau birželio 6 dieną nuo 18 valandos drebins Kalvarijos Karališkąjį parką“, – skelbia renginio organizatoriai.

  • Europos Parlamentas nusileido Trumpo spaudimui: kas slypi už naujo muitų sandorio su JAV

    Europos Parlamentas nusileido Trumpo spaudimui: kas slypi už naujo muitų sandorio su JAV

    Kas patvirtinta Strasbūre

    Europos Parlamento derybininkai ir ES valstybių narių atstovai susitarė dėl vadinamojo Turnberry susitarimo įgyvendinimo – prekybos paketo, kuriuo daugumai JAV pramoninių prekių, importuojamų į Europą, būtų panaikinti muitai.

    Sprendimas priimtas po kelias savaites trukusios politinės įtampos, kai dalis europarlamentarų ragino susitarimą laikyti įšaldytą, kol Vašingtonas aiškiai patvirtins savo įsipareigojimus.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš dvi savaites viešai grasino įvesti 25 proc. muitus ES automobiliams, jei susitarimas nebus pradėtas taikyti iki liepos 4 dienos.

    Šis terminas tapo pagrindiniu spaudimo svertu, o derybos įgavo skubos režimą, nes automobilių sektorius yra vienas jautriausių transatlantinei prekybai.

    Kas kelia daugiausia ginčų

    Susitarimą kritikuojantys europarlamentarai teigia, kad paketas yra asimetriškas, nes kartu numato JAV muitų ES prekėms didinimą iki 15 proc. ribos.

    Tokio masto tarifas gali reikšmingai paveikti Europos eksportuotojus, ypač pramonės šakas, kurių pelningumas jautrus net nedideliems prekybos kaštų pokyčiams.

    Europarlamentarai taip pat siekė įtvirtinti aiškius saugiklius, kad ES nuolaidos muitų srityje būtų tiesiogiai susietos su tuo, ar JAV realiai įgyvendina savo dalį.

    Galutiniame kompromisiniame tekste šie saugikliai, dalies parlamentarų vertinimu, buvo susilpninti, todėl išlieka rizika, kad birželį plenarinėje sesijoje susitarimas sulauks kritiško balsavimo.

    „Stabili, nuspėjama ir subalansuota transatlantinė partnerystė yra abiejų pusių interesas, o šiandien Europos Sąjunga vykdo savo įsipareigojimus“, – sakė Kipro prekybos ministras Michaelis Damianos.

    Sąlygos ir galimi stabdžiai

    Kompromisas numato, kad Europos Komisija galėtų sustabdyti susitarimo taikymą, jei JAV iki 2026 metų pabaigos nepanaikintų muitų Europos plieno ir aliuminio produkcijai.

    Tačiau tokia stabdymo galimybė priklausytų nuo politinio sprendimo ir procedūrų, todėl dalis europarlamentarų ją vertina kaip nepakankamai automatinę.

    Diskutuota ir dėl vadinamosios galiojimo pabaigos sąlygos, kuri nutrauktų susitarimą 2028 metų kovą, jei jis nebūtų atnaujintas.

    Galiausiai sutarta, kad sprendimą, ar JAV pažeidė Turnberry susitarimą, formaliai vertintų Komisija ir prireikus teiktų teisėkūros siūlymą dėl reglamento galiojimo pratęsimo.

    Platesnis kontekstas: kodėl santykiai trapūs

    Briuselyje išlieka nuogąstavimų, kad muitai ir toliau bus naudojami kaip politinio spaudimo priemonė, net jei konkretus prekybos paketas pradėtų veikti.

    Įtampą didina nesutarimai dėl saugumo ir užsienio politikos, o taip pat skirtingi lūkesčiai dėl Europos vaidmens NATO ir kitose regioninio saugumo iniciatyvose.

    Anot derybų aplinką išmanančių šaltinių, ankstesnės Trumpo užuominos dėl Grenlandijos ir vėlesni JAV tarifų pakeitimai po šalies Aukščiausiojo Teismo sprendimo buvo viena priežasčių, kodėl Europos Parlamentas kurį laiką delsė.

    Tik gavus patikinimus, kad JAV laikysis 15 proc. muitų viršutinės ribos, parlamentarai sutiko grįžti prie derybų su ES Tarybai pirmininkaujančiu Kipru.

    Pagal Turnberry susitarimą ES taip pat įsipareigojo iki 2028 metų skatinti investicijas JAV strateginiuose sektoriuose, kurių bendra vertė siektų apie 540 mlrd. eurų, bei pirkti JAV energijos išteklių maždaug už 680 mlrd. eurų.

    Šie skaičiai išlieka vieni labiausiai aptariamų, nes kelia klausimų, kiek tokie įsipareigojimai yra realistiški, kaip jie būtų matuojami ir kokią įtaką turėtų Europos energetikos ir pramonės politikai.

  • Iranas užsimojo apmokestinti Hormuzo interneto kabelius: kas gresia Europos ryšiui ir kainoms?

    Iranas užsimojo apmokestinti Hormuzo interneto kabelius: kas gresia Europos ryšiui ir kainoms?

    Hormuzo sąsiauris – naujas spaudimo svertas

    Iranas svarsto įvesti vadinamuosius prieigos mokesčius povandeniniams interneto kabeliams, kertantiems Hormuzo sąsiaurį. Šis signalas vertinamas kaip dar vienas ekonominio spaudimo Vakarams įrankis po išaugusios įtampos regione.

    Apie planą pirmiausia pranešė su Irano valdžios struktūromis siejama naujienų agentūra. Neaišku, kam tiksliai būtų taikomi mokesčiai – kabelių operatoriams, skaitmeninių paslaugų teikėjams ar abiem grandims.

    Kaip tai paliestų Europą?

    Keli svarbūs kabeliai, jungiantys Aziją ir Europą, maršrutais eina per Persijos įlankos regioną ir Hormuzo prieigas, o jų konsorciumuose dalyvauja ir Europos bendrovės. Tarp maršrutų minimi AAE-1 bei PEARLS/2Africa sistemos segmentai, turintys išsišakojimus į Pietų Europos pakrantes.

    Tokie kabeliai yra kritinė infrastruktūra: jais keliauja didelė dalis tarpžemyninio duomenų srauto, naudojamo debesijos paslaugoms, finansinėms operacijoms, turinio transliavimui ir verslo ryšiams. Net nedideli trikdžiai dažnai reiškia brangesnį srautų maršrutizavimą ir didesnę delsą.

    Grėsmė ar labiau derybinė taktika?

    Rizikos vertinimai išsiskiria: vieni ekspertai teigia, kad vien mokesčių įvedimo grėsmė gali didinti politinę riziką, stabdyti infrastruktūros projektus ir branginti ryšio paslaugas. Kiti pažymi, kad per Hormuzo sąsiaurį einantis tarptautinis pralaidumas sudaro labai mažą pasaulinio srauto dalį, todėl Europa turi pakankamai alternatyvų.

    „Bet koks politinės rizikos augimas Hormuzo sąsiauryje gali didinti ryšio kaštus ir pažeidžiamumą, kai Europa siekia technologinio atsparumo“, – sakė geopolitikos ir saugumo ekspertė Meredith Primrose Jones.

    Tarptautinės kabelių apsaugos organizacijos atkreipia dėmesį, kad kabelių gedimai pasaulyje nėra reti ir dažniausiai kyla ne dėl sabotažo, o dėl žmogiškos veiklos, pavyzdžiui, žvejybos ar laivų inkarų. Todėl didžiausia rizika šiuo atveju gali būti ne fizinis nutraukimas, o teisinis ir komercinis neapibrėžtumas.

    Ar Iranas iš viso turi teisinį pagrindą?

    Pagrindinis klausimas – jurisdikcija: nemaža dalis kabelių, einančių per Hormuzo sąsiaurio prieigas, tiesiogiai neįžengia į Irano teritoriją, todėl vienašališkai taikyti prieigos mokesčius būtų sudėtinga. Tarptautinės jūrų teisės principai paprastai saugo navigacijos ir infrastruktūros laisvę tarptautiniuose vandenyse.

    Vis dėlto precedento elementas egzistuoja: kai kurios valstybės, ypač strategiškai svarbiose vietose, taiko įvairius leidimų, aptarnavimo ar nusileidimo teisių mokesčius kabelių operatoriams. Skirtumas tas, kad tokie mokesčiai dažniausiai susiję su kabelių išvedimu į krantą ir infrastruktūra valstybės teritorijoje.

    Ką tai reikštų vartotojams ir verslui?

    Jei mokesčiai virstų realiais įpareigojimais, jie labiausiai smogtų tarptautinių ryšio maršrutų savikainai ir rizikos premijoms draudime bei finansavime. Tai galėtų pasireikšti didesnėmis išlaidomis kabelių konsorciumams, o vėliau – ir daliai debesijos, turinio platinimo bei telekomunikacijų paslaugų kainodaros.

    Trumpuoju laikotarpiu didesnė tikimybė – ne momentinis ryšio sutrikimas Europoje, o brangesnė ir labiau komplikuota infrastruktūros plėtra regione, taip pat augantis spaudimas diversifikuoti maršrutus. Pastaraisiais metais ši tendencija jau matoma: operatoriai ir technologijų gigantai investuoja į naujus kabelius, atsarginius kelius ir didesnį tinklų atsparumą.

  • Eurostato reitingas stebina: kurios Europos šalys brangiausios, o kur kainos mažiausios?

    Eurostato reitingas stebina: kurios Europos šalys brangiausios, o kur kainos mažiausios?

    Kainų žemėlapis Europoje

    Naujausi Eurostato kainų lygio duomenys rodo ryškius skirtumus tarp Europos šalių: kai kur už tą patį prekių ir paslaugų krepšelį gyventojai moka gerokai daugiau nei ES vidurkis, o kitur kainos išlieka vienos mažiausių regione. Toks palyginimas remiasi vadinamuoju kainų lygio indeksu, kuris leidžia įvertinti, kiek šalis yra brangi palyginti su ES vidurkiu.

    Eurostatas lygina šimtus kasdienių prekių ir paslaugų, nuo maisto iki būsto bei ryšių paslaugų. Svarbu tai, kad šie palyginimai matuoja kainas, o ne pajamas, todėl brangi šalis nebūtinai reiškia, kad joje gyventi sunkiausia, tačiau kainų spaudimas kasdienėms išlaidoms gali būti labai juntamas.

    Kur labiausiai kerta būstas

    Pagal būsto kainų lygį tarp brangiausių išsiskiria Šveicarija: 2018 metais būstas čia buvo apie 73,9 proc. brangesnis nei ES vidurkis. Aukštai rikiavosi ir Airija, kur būsto kainų lygis buvo apie 56,7 proc. virš ES vidurkio, taip pat Jungtinė Karalystė su maždaug 56,5 proc. aukštesniu lygiu.

    Priešingoje skalės pusėje atsidūrė šalys, kuriose būsto išlaidos buvo vienos mažiausių Europoje. Eurostato palyginime tai buvo Rumunija, Lenkija ir Bulgarija, kurios dažniau patenka tarp pigiausių ne tik būsto, bet ir kitų vartojimo kategorijų.

    Maistas, alkoholis ir paslaugos: atotrūkis milžiniškas

    Skirtumai itin ryškūs ir pagal alkoholio bei tabako kainas. Norvegijoje šių prekių kainų lygis buvo apie 126,1 proc. aukštesnis nei ES vidurkis, o Bulgarijoje jis buvo apie 41,8 proc. mažesnis nei ES vidurkis.

    Maisto produktų krepšelio palyginimai taip pat atskleidžia didelę takoskyrą: Danijoje panašaus maisto krepšelio kainos buvo maždaug dukart didesnės nei Rumunijoje. Ne ES valstybėse, tokiose kaip Šveicarija, Norvegija ir Islandija, maistas dažniau būna brangesnis nei daugumoje ES šalių, o Šveicarijoje maisto kainų lygis viršijo ES vidurkį maždaug 63,6 proc.

    Restoranų ir viešbučių paslaugos dažnai yra sritis, kur kainų skirtumus kelia tiek darbo užmokesčio, tiek turizmo paklausos veiksniai. Eurostato duomenimis, Bulgarijoje restoranų ir viešbučių kainos buvo apie 53,4 proc. žemesnės nei ES vidurkis, o Rumunijoje apie 47,6 proc. mažesnės.

    Netikėtas lyderis ryšių paslaugose

    Atskiruose sektoriuose kainų lyderiai gali nustebinti. Eurostatas nurodo, kad ryšių kategorijoje, apimančioje pašto, telefono ir interneto paslaugas, brangiausia buvo Graikija, nors daugelyje kitų kategorijų, išskyrus maistą, jos kainos buvo žemiau ES vidurkio.

    Didžiosios Vakarų Europos ekonomikos, tokios kaip Prancūzija, Vokietija ir Belgija, dažniau buvo šiek tiek virš ES vidurkio, tačiau nepasiekė brangiausių šalių ekstremumų. Tai atspindi stabilų kainų lygį, kurį dažnai lemia didesnės paslaugų sąnaudos ir mokesčių struktūra.

    Ką tai reiškia keliautojams ir gyventojams

    Kainų lygio indeksas ypač aktualus planuojant keliones, studijas ar darbą užsienyje, nes leidžia realistiškiau įvertinti kasdienes išlaidas. Kartu tai svarbus rodiklis ir verslui, planuojančiam plėtrą ar kainodarą skirtingose rinkose.

    Ekspertai pabrėžia, kad kainų palyginimai turėtų būti vertinami kartu su pajamomis ir perkamosios galios rodikliais. Vis dėlto Eurostato duomenys aiškiai parodo: Europoje kainų žemėlapis išlieka labai nevienodas, o didžiausi skirtumai atsiveria būsto, paslaugų ir akcizinių prekių kategorijose.

  • Europos įmonės grąžina gamybą arčiau namų, bet investicijas karpo iki 2,3 trln. eurų

    Europos įmonės grąžina gamybą arčiau namų, bet investicijas karpo iki 2,3 trln. eurų

    Reindustrializacija įsibėgėja

    Europos ir JAV bendrovės vis aktyviau peržiūri, kur ir kaip gamina produkciją, tačiau planuojamų investicijų apimtys mažėja. Nauja „Capgemini Research Institute“ analizė rodo, kad reindustrializacijos kryptis tampa masinė, bet atsargesnė.

    Ataskaitoje nurodoma, kad 73 proc. Europos ir JAV įmonių jau turi reindustrializacijos strategiją, kai 2024 metais tokių buvo 59 proc. Ispanijoje šis rodiklis dar didesnis – 76 proc., o prieš dvejus metus siekė 45 proc.

    Mažiau pinigų, daugiau selektyvumo

    Nors strategijų daugėja, pinigų planuojama skirti mažiau: numatytos investicijos artimiausiems trejiems metams sumažėjo nuo maždaug 4,3 trln. eurų iki 2,3 trln. eurų. Ataskaitos autoriai tai vadina ne atsitraukimu, o persiderinimu – įmonės renkasi mažiau kapitalo reikalaujančius sprendimus.

    Toks posūkis siejamas su brangusiu finansavimu, didesniu neapibrėžtumu dėl geopolitikos ir tiekimo grandinių bei noru greičiau pasiekti rezultatą ne vien statant naujas gamyklas. Dėl to akcentuojamos technologijos, procesų optimizavimas ir lankstesni gamybos modeliai.

    Tiekimo grandinės tampa prioritetu

    Ataskaita fiksuoja ryškų prioritetų pasikeitimą: 86 proc. įmonių tiekimo grandinių atsparumą jau vertina svarbiau nei trumpalaikį pelną. Pastarųjų metų patirtys, kai sutrikdavo žaliavų, komponentų ir logistikos srautai, paskatino verslą ieškoti artimesnių, patikimesnių tiekėjų.

    Siekiant, kad gamybos perkėlimas ar priartinimas būtų ekonomiškai pagrįstas, 87 proc. respondentų planuoja investuoti į DI, automatizavimą ir skaitmeninio modeliavimo priemones. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį robotizacijai, gamybos planavimui realiu laiku ir procesų simuliacijoms.

    Europa ir JAV renkasi skirtingus kelius

    Ataskaita pabrėžia, kad JAV ir Europa vis dažniau renkasi skirtingas strategijas. JAV labiau orientuojasi į gamybos grąžinimą į šalį, o Europa dažniau pasirenka gaminti sąjungininkų ar politiškai artimose valstybėse.

    Kaip alternatyvos Kinijai dažniau minimos Indija, Vietnamas, Meksika ir Kanada, tačiau daugiau nei pusė įmonių teigia neketinančios visiškai pasitraukti iš Kinijos rinkos. Tai rodo, kad daugeliu atvejų kalbama ne apie vieną perkėlimą, o apie tiekimo grandinės diversifikavimą.

    „Įmonės vis dažniau renkasi ne didžiausią, o patikimiausią ir greičiausiai pritaikomą gamybos modelį“, – sakė ataskaitos autoriai, apibendrindami tendenciją.

    Ispanija išsiskyrė kaip vienas ryškiausių pavyzdžių: 85 proc. vadovų teigė, kad būtent geopolitinis spaudimas pastūmėjo imtis veiksmų. 60 proc. jų nurodė, kad laikysis pasirinkto kurso net jei trumpuoju laikotarpiu sąnaudos didės.