CP v2

Blog

  • Rugsėjis keliuose: „Via Lietuva“ įspėja, kur spūstys neišvengiamos dėl masinių darbų

    Rugsėjį, tradiciškai sugrįžus intensyvesniam eismui po vasaros atostogų, šalies keliuose vairuotojams gali tekti skaičiuoti ne tik didesnius srautus, bet ir laikinus ribojimus darbų zonose. Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti AB „Via Lietuva“ ragina keliones planuoti su laiko atsarga ir prieš išvykstant pasitikrinti situaciją pasirinktame maršrute.

    Pasak bendrovės atstovų, šiuo laikotarpiu sutampa du veiksniai: įprastai suaktyvėjantis judėjimas į darbus ir mokyklas bei vienu metu vykdomi kelių infrastruktūros projektai. Dėl to kai kuriuose ruožuose kelionės laikas gali pailgėti, o piko valandomis formuotis spūstys.

    „Šiuo metu vienu metu vykdome daug eismo dalyviams svarbių projektų, todėl prašome keliones planuoti iš anksto, laikytis kelio ženklų ir būti atidiems darbų zonose“, – sakė AB „Via Lietuva“ projektų grupės vadovė Viktorija Petrėtienė.

    Kur darbai didžiausi

    Didžiausias dėmesys šiemet tenka pagrindinėms automagistralėms A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys. Bendrovė nurodo, kad šiose automagistralėse paprastojo remonto darbai vykdomi daugiau kaip 105 kilometrų ruožuose, o iki metų pabaigos planuojama sutvarkyti daugiau kaip 64 kilometrus ir 12 tiltų bei viadukų.

    A1 automagistralėje darbų apimtys šiuo metu siekia daugiau kaip 83 kilometrus įvairiuose ruožuose. Tęsiami Islandijos plento ties Kaunu rekonstravimo darbai, tarp jų viadukas per Jonavos gatvę ir paskutinis tiltas per Nerį, esančiuose A1 99,5–99,8 kilometro ruože.

    Taip pat tęsiama Krunos tiltų statyba viename intensyviausių A1 ruožų. Vienas naujas tiltas jau naudojamas eismui, o antrąjį planuojama užbaigti šiais metais, tačiau darbų metu vairuotojams gali tekti taikytis prie laikinų greičio ir eismo organizavimo pakeitimų.

    Vilniaus prieigos ir A2 projektai

    Vilniaus prieigose tęsiama Gariūnų viaduko rekonstrukcija, numatant išlaikyti po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi. AB „Via Lietuva“ pažymi, kad pirmasis etapas, apimantis pietinės viaduko pusės darbus, planuojamas užbaigti rugsėjį, todėl didesni srautai gali sustiprinti spūsčių riziką.

    A2 automagistralėje tęsiama Tarandės tunelio statyba, kur, bendrovės teigimu, atlikta apie 90 proc. rangos darbų. Jau įrengtos pagrindinės konstrukcijos, kelio dangos, drenažas, apšvietimo atramos ir atitvarai, o artimiausiu metu numatyti apdailos ir baigiamieji darbai.

    Vilniaus rajone rekonstruojamas Buivydiškės–Zujūnai ruožas per Buivydiškių ir Zujūnų gyvenvietes, kuriame žadama atnaujinti važiuojamąją dalį, įrengti šaligatvį bei pėsčiųjų ir dviračių taką. Darbus šiame ruože vykdo bendrovė „Gevalda“.

    Taip pat kapitališkai remontuojamas rajoninis kelias Nr. 5212 Pilaitė–Čekoniškės–Sudervė, kuriame numatyta sutvarkyti važiuojamąją dalį, šešias sankryžas ir gerinti pėsčiųjų infrastruktūrą. Darbus už daugiau kaip 4 mln. eurų su PVM atlieka bendrovė „Fegda“, o pabaiga planuojama iki kitų metų vasaros vidurio.

    Ką svarbu žinoti prieš kelionę

    Magistraliniame kelyje A3 Vilnius–Minskas, šalia Nemėžio, pradėti paprastojo remonto darbai 2,679 kilometro ruože, o eismas organizuojamas pagal 3+1 schemą, siekiant išlaikyti pralaidumą. Didžiąją dalį darbų planuojama užbaigti šiais metais, likusius – 2027 metais.

    Vienas didžiausių projektų – magistralės A14 Vilnius–Utena rekonstravimas – artėja prie pabaigos, o darbus planuojama užbaigti šiais metais. Kol skirtinguose ruožuose vyksta baigiamieji darbai, vairuotojams rekomenduojama įvertinti alternatyvas ir neplanuoti kelionės „minutė į minutę“.

    AB „Via Lietuva“ primena, kad saugumas darbų zonose priklauso ir nuo vairuotojų elgesio: būtina laikytis greičio ribojimų, atidžiai stebėti ženklus ir numatyti, kad eismo sąlygos gali keistis. Ypač piko metu spūsčių tikimybė didžiausia ten, kur eismas perorganizuotas arba susiaurintos juostos.

    Bendrovė nurodo, kad ji prižiūri daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių ir daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų bei tunelių. Kelių atnaujinimas, nors ir sukelia laikinų nepatogumų, siejamas su ilgesniu dangų tarnavimo laiku, mažesnėmis avaringumo rizikomis ir patikimesniu susisiekimu.

  • NŽT prabilo apie savivaldybių sprendimus: kas iš tiesų vyksta su valstybine žeme?

    Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) teigia, kad valstybinės žemės patikėtinių, tai yra savivaldybių, priežiūra yra viena svarbiausių priemonių užtikrinti teisėtą ir skaidrų viešo turto valdymą. Tarnyba vertina savivaldybių rengiamų sandorių projektų atitiktį teisės aktams ir siekia, kad sprendimai atitiktų viešąjį interesą.

    Valstybinės žemės patikėjimo teisė suteikia savivaldybėms galimybę spręsti dėl žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, tačiau kartu uždeda atsakomybę laikytis nustatytų taisyklių. NŽT pabrėžia, kad priežiūra padeda laiku pastebėti klaidas, sumažinti ginčų riziką ir išvengti situacijų, kai sprendimus tenka vėliau taisyti ar panaikinti.

    „Valstybinė žemė yra viešas turtas, todėl jos valdymas turi būti grindžiamas aiškiomis taisyklėmis, vienoda praktika ir atsakomybe“, – sakė NŽT laikinasis direktorius Dovydas Petraška.

    Anot tarnybos, priežiūra organizuojama vadovaujantis rizika pagrįstu planavimu, funkcijų atskyrimu ir viešumo principais, o didelė dalis darbo skiriama konsultavimui ir metodinei pagalbai. Tikslas – kad skirtingose savivaldybėse teisės aktai būtų taikomi nuosekliai, o sprendimai nekeltų pagrįstų abejonių dėl skaidrumo.

    NŽT vaidmuo sandorių procese

    NŽT akcentuoja, kad ji neorganizuoja viso valstybinės žemės nuomos ar panaudos sandorio sudarymo proceso. Tarnyba vertina savivaldybės parengto sandorio projekto atitiktį reikalavimams ir teikia išvadą, kuri yra tik viena iš kelių proceso dalių.

    Teisės aktuose NŽT išvadai parengti numatytas 10 darbo dienų terminas, tačiau tarnyba nurodo, kad praktikoje išvados dažniausiai pateikiamos per 6–7 darbo dienas. NŽT taip pat skelbia apibendrintus duomenis apie priežiūrą ir išvadų teikimą viešai, kad būtų galima matyti bendrą situaciją ir palyginti savivaldybių rezultatus.

    STT įvardytos rizikos

    NŽT primena, kad valstybinės žemės valdymo kontrolės poreikį yra pagrindusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi korupcijos rizikos analizę. Joje nustatyti veiksniai, kurie gali sudaryti prielaidas nepagrįstiems ar neskaidriems sprendimams, ypač tada, kai savivaldybės priima sprendimus dėl patikėjimo teise valdomos žemės.

    Viena ryškiausių rizikų, į kurią atkreiptas dėmesys, susijusi su valstybinės žemės panauda, kai žemė neatlygintinai suteikiama statiniams eksploatuoti, tačiau vėliau statiniai ar jų dalys išnuomojami. Tokiais atvejais, STT vertinimu, gali būti iškreipiamos konkurencijos sąlygos, nes komerciniais tikslais naudojamai valstybinei žemei ne visada pritaikomi atitinkami mokesčiai ir kontrolės mechanizmai.

    „Glaudus NŽT ir savivaldybių bendradarbiavimas yra būtinas, nes padeda formuoti vienodą valstybinės žemės valdymo praktiką ir užtikrinti viešąjį interesą“, – sakė D. Petraška.

    Jei nustatomas neteisėtas patikėtinio sprendimas ar teisės aktų pažeidimai, NŽT gali teikti motyvuotus nurodymus pakeisti sprendimus, stabdyti jų vykdymą ir sandorio pasirašymą, o viešojo intereso pažeidimų atvejais sprendimus ginčyti teisme. Tarnyba pabrėžia, kad kasdienėje praktikoje prioritetas teikiamas prevencijai, konsultavimui ir rizikų suvaldymui.

    Kas keisis nuo 2027 metų

    NŽT atkreipia dėmesį į artėjančius valstybinės žemės reformos pokyčius, kurie išplės savivaldybių atsakomybes. Pirmajame etape savivaldybėms jau suteikta teisė administruoti valstybinę žemę miestų ir miestelių teritorijose, o nuo 2027 metų jos perims administravimą ir kaimiškosiose teritorijose.

    Įgyvendinus antrąjį etapą, savivaldybėms bus perduota daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės, todėl priežiūros reikšmė, NŽT vertinimu, tik augs. Didėjant valdomo valstybės turto apimčiai, skaidrumo, vienodos praktikos ir atsakomybės standartai taps lemiami tiek savivaldybių sprendimų kokybei, tiek pasitikėjimui valstybės turto valdymu.

  • Nemokamas baseinas daliai Radviliškio rajono gyventojų: aišku, kada ir kokiomis sąlygomis

    Radviliškio rajone daliai gyventojų nuo rugsėjo 1 dienos atsiveria galimybė Radviliškio plaukimo baseiną lankyti nemokamai. Savivaldybės taryba rugpjūčio 27 dieną sprendimą priėmė vienbalsiai, o lengvata bus taikoma kartą per savaitę.

    Nemokamai baseine galės lankytis pensininkai, asmenys su negalia ir vaikai iki 7 metų. Numatoma, kad tai padės didinti fizinį aktyvumą ir sudarys daugiau galimybių gyventojams naudotis infrastruktūra nepriklausomai nuo pajamų.

    Kada ir kaip patekti nemokamai?

    Nemokamas apsilankymas numatytas pirmadieniais nuo 14 iki 17 valandos. Atvykus reikės pateikti „Radviliškiečio kortelę“, o pensininkams ir asmenims su negalia papildomai prireiks tai patvirtinančio pažymėjimo.

    Pasirinktas laikas susietas su baseino lankomumo duomenimis: savivaldybė teigia, kad šiomis valandomis srautai paprastai būna mažiausi. Tvarka įsigalios nuo rugsėjo 1 dienos, o jos poveikis bus vertinamas pagal realų naudojimąsi lengvata.

    „Norime, kad baseinas būtų prieinamas kuo daugiau mūsų rajono žmonių, taip pat ir tiems, kuriems kiekvienas papildomas euras yra svarbus. Pradėsime nuo vienos dienos per savaitę ir stebėsime, kiek žmonių šia galimybe naudojasi“, – sakė Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis.

    Kainynas keičiasi, bet ne visiems

    Ši lengvata papildys jau taikomas nuolaidas ir nemokamo lankymo atvejus. Kaip ir anksčiau, vaikai iki 3 metų bei vaikai su negalia iki 18 metų baseine galės lankytis nemokamai.

    Kartu taryba patvirtino atnaujintą paslaugų kainyną. Rajono gyventojams, turintiems „Radviliškiečio kortelę“, iki šiol galiojusios kainos nesikeis, tačiau atvykstantiems iš kitur, neturintiems kortelės, kainos didės apie 10 proc.

    Savivaldybė kainų pokyčius sieja su išaugusiomis baseino išlaikymo sąnaudomis: energetinių išteklių brangimu, higienos ir ūkinių priemonių kainomis, didėjančiu darbo užmokesčiu, taip pat įrangos priežiūros ir remonto kaštais.

    Lengvatų paketas gyventojams

    Nemokamas baseino lankymas įsilieja į platesnį savivaldybės taikomų lengvatų paketą. Radviliškio rajone toliau taikomos priemonės, skirtos mažinti kasdienes išlaidas ir skatinti gyventojus rinktis rajoną kaip gyvenamąją vietą.

    Savivaldybė nurodo, kad šiemet papildomai remia jaunas šeimas, įsigyjančias pirmąjį būstą ir gaunančias valstybės finansinę paskatą, o gimus vaikui skiriama 1 500 eurų vienkartinė išmoka. Taip pat plečiamos sąlygos šeimoms, auginančioms du ir daugiau vaikų, įsigyjant verslo liudijimą.

    Dar viena gyventojams aktuali priemonė – nemokamas vietinis viešasis transportas. Savivaldybė teigia, kad vietinio susisiekimo autobusais visi keleiviai rajone nemokamai važiuoja jau trečius metus.

  • Lietinga diena ir kartoninė dėžė pakeitė Aukštadvarį: vaikų idėja tapo įvertintu verslu

    Nuo žaidimo iki socialinio verslo

    Aukštadvaryje vaikų dienos centro vaikai vieną lietingą dieną ant didelės kartoninės dėžės pradėjo kurti savo krašto žemėlapį. Į jį sugulė mėgstami ežerai, piliakalniai, seni pastatai ir kitos vietos, kurias jie patys lankė ir norėjo parodyti kitiems.

    Iš pirmo žvilgsnio paprastas užsiėmimas ilgainiui virto socialinio verslo iniciatyva „Atrask“. Šiandien ji jungia interaktyvius pažintinius maršrutus, stalo žaidimą ir patyrimines edukacijas, o dalis gautų pajamų grįžta į vaikų dienos centro veiklas.

    Maršrutai, paremti vietos istorijomis

    Iniciatyvos pagrindas – keturi teminiai maršrutai, kviečiantys Aukštadvario apylinkes pažinti per vietos žmonių pasakojimus, legendas ir vaikų atrastas detales. Keliautojai maršrutuose paprastai aplanko ne mažiau kaip dešimt objektų, atlieka užduotis ir seka progresą žemėlapyje.

    Projekto autoriai pabrėžia, kad svarbiausia dalis čia yra ne technologija, o turinys ir ryšys su bendruomene. Vietos istorijos tampa gyva medžiaga, kuri padeda kurti prasmingą turizmą ir pritraukti lankytojų ne vien dėl gražių vaizdų, bet ir dėl patirties.

    „Norėjome, kad vaikai ne tik praleistų laiką, bet ir pamatytų, jog jų idėjos gali virsti realiu rezultatu, kuriuo domisi kiti“, – sakė projekto koordinatorė Nijolė Zubrickienė.

    Kartų bendrystė ir apčiuopiamas poveikis

    Vienas iš projekto variklių tapo bendradarbiavimas su senjorais, kurie dalijosi prisiminimais apie Aukštadvarį, tradicijomis ir vietos kasdienybe. Vaikai šiuos pasakojimus pavertė maršrutų turiniu ir taip sukūrė produktą, kuriame susitinka skirtingos kartos.

    Socialinio verslo modelis veikia paprastai: įsigiję maršrutą, stalo žaidimą ar užsisakę edukaciją lankytojai kartu prisideda prie vaikų dienos centro aplinkos gerinimo ir veiklų. Tokia praktika atitinka vis labiau Europoje stiprėjančią tendenciją, kai turizmas siejamas su vietos bendruomenių stiprinimu ir aiškiai pamatuojamu socialiniu poveikiu.

    Įvertinimai ir investicijos į inovacijas

    „Atrask“ iniciatyva sulaukė pripažinimo ir už Aukštadvario ribų: ji buvo pastebėta nacionaliniuose konkursuose ir pristatyta tarptautinėje erdvėje. Tokie pavyzdžiai rodo, kad bendruomeniniai projektai gali augti į tvarius sprendimus, kai yra aiškus turinys, partnerystės ir nuoseklus darbas.

    Platesniame kontekste socialinių inovacijų kūrimas Lietuvoje vis dažniau remiamas Europos Sąjungos investicijomis: tam numatoma beveik 24 000 000 eurų. Šios lėšos skirtos idėjoms išbandyti ir sprendimams, kurie padeda spręsti socialines problemas ne pavieniui, o bendruomenės mastu.

    Socialinių inovacijų tema aptariama ir viešose diskusijose, kuriose kalbama apie kelią nuo idėjos iki veikiančio sprendimo, partnerystes, finansavimą ir poveikio vertinimą. Tokie renginiai tampa erdve dalintis praktika, kurią rodo ir Aukštadvario vaikų istorija: kartais pokyčiui pakanka vienos dėžės ir noro kurti.

  • A2 kelyje ties Širvintomis – naujas asfaltas: kada baigs ribojimus ir kas dar bus remontuojama?

    Automagistralėje A2 Vilnius–Panevėžys baigti pagrindiniai beveik 4 kilometrų kelio remonto darbai ties Širvintomis, atkarpoje nuo 45,20 iki 49,17 kilometro. Ši kryptis jau važiuojama nauja asfalto danga, atliktas ir horizontalusis ženklinimas.

    Vis dėlto ruože dar kurį laiką galioja laikini greičio ribojimai, nes vykdomi baigiamieji eismo organizavimo darbai. Vairuotojų prašoma išlikti dėmesingiems ir laikytis laikinų kelio ženklų, nes darbo zona dar nėra visiškai uždaryta.

    Šiuo metu kairėje kelio pusėje demontuojami apsauginiai atitvarai, o vėliau planuojama sutvarkyti laikinas jungtis ir pastatyti naujus kelio ženklus. Pasak kelininkų, nuo kitos savaitės eismą šiame ruože numatoma paleisti abiem kryptimis, o Panevėžio–Vilniaus kryptimi bus užtikrintos dvi eismo juostos.

    „Svarbiausi fiziniai darbai jau baigti, o vairuotojai jau naudojasi atnaujintu ruožu. Prašome kantrybės ir atidumo, kol galutinai sutvarkysime eismo organizavimą ir panaikinsime laikinus ribojimus“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

    Remonto darbai šiame A2 ruože pradėti 2026 metais gegužę, juos vykdo rangovas AB „Kauno tiltai“. Sutarties vertė siekia daugiau kaip 2,2 mln. eurų su PVM.

    A2 automagistralėje šiemet vyksta ir daugiau infrastruktūros atnaujinimo darbų, apimančių ne tik dangos remontą, bet ir tiltų bei viadukų rekonstrukcijas. Ties 46,194 kilometro riba pradėti paruošiamieji viaduko rekonstravimo darbai, taip pat vykdomi kelių viadukų darbai Ukmergės apylinkėse.

    Dar vienas dangos remonto projektas pradėtas ruože nuo 72,96 iki 75,19 kilometro, dešinėje kelio pusėje, kur tvarkoma daugiau nei 2,2 kilometro atkarpa. Šiuos darbus planuojama užbaigti lapkričio mėnesį, todėl vairuotojams ir toliau gali tekti susidurti su laikinais greičio ribojimais bei eismo perplanavimu.

    „Via Lietuva“ primena, kad automagistralėse A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys šiemet remonto darbai vyksta daugiau kaip 100 kilometrų ruožuose. Iki metų pabaigos planuojama sutvarkyti daugiau kaip 64 kilometrus šių automagistralių, taip pat atnaujinti 12 tiltų ir viadukų.

    Ekspertai pabrėžia, kad paprastasis remontas leidžia greičiau pašalinti paviršiaus defektus, sumažinti provėžų ir įtrūkimų riziką bei prailginti dangos tarnavimo laiką, nekeičiant visos kelio konstrukcijos. Vairuotojams rekomenduojama keliones planuoti iš anksto, ypač artėjant intensyvesniam rudeniniam eismui.

    Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ yra atsakinga už valstybinės reikšmės kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Ji prižiūri daugiau nei 21 000 kilometrų kelių, daugiau nei 1 500 tiltų ir viadukų bei daugiau nei 2 000 kilometrų pėsčiųjų ir dviračių takų.

  • „Energesman“ skelbia apie slapto susitikimo detalės: VAATC siūlytas sandoris sukėlė audrą

    Vilniaus atliekų rūšiavimo gamyklos operatorius „Energesman“ pranešė, kad netrukus po to, kai Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) pradėjo sutarčių nutraukimo procedūras, įmonės akcininkas susitiko su VAATC vadovu Mariumi Švaikausku. Pasak bendrovės, susitikimą suorganizavo trečiasis asmuo, o jo metu esą buvo siūlomas kompromisas.

    „Energesman“ teigimu, VAATC vadovas pasiūlė leisti tęsti gamyklos modernizavimo sutartį su sąlyga, kad operatorius neginčys eksploatavimo sutarties nutraukimo. Bendrovė nurodo, kad tokį pasiūlymą atmetė ir laikosi pozicijos, jog sutartiniai santykiai turi būti sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka, o ne derybomis, kurios primena spaudimą.

    Susitikimas, kaip nurodoma įmonės pareiškime, įvyko liepos 14 dieną vakare Vilniuje. Apie patį faktą viešojoje erdvėje buvo kalbėta ir anksčiau, tačiau „Energesman“ tvirtina, kad dalis viešai paskleistų aplinkybių, įskaitant susitikimo vietą ir turinį, buvo pateiktos netiksliai.

    „Pirmiausia norime užtikrinti, kad susitikime nebuvo kalbama apie Skirmantą Malinauską. Mes neturime jokios įtakos jo kuriamam turiniui“, – sakė „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys.

    Bendrovė pabrėžia, kad modernizavimo sutartis buvo pasirašyta po tarptautinio viešojo pirkimo, kuriame, anot „Energesman“, laimėta pasiūlius mažiausią kainą. Įmonė tvirtina turinti teisėtą interesą tęsti sutarties vykdymą ir siekia teismuose įrodyti, kad nutraukimo sprendimai buvo neteisėti.

    „Mes pasiūlymą atmetėme, nes čia ne turgus – savivaldybės įmonė negali kada panorėjusi nutraukti sutarčių ir šantažuoti tiekėjų“, – sakė A. Blazgys.

    Į procesą įsitraukęs advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris, akcentuoja ir valdymo bei atskaitomybės klausimus. Pasak jo, svarbu vertinti, ar VAATC vadovas turėjo formalius įgaliojimus siūlyti tokį susitarimą ir kokiu pagrindu susitikimo turinys galėjo būti aptarinėjamas su politine valdžia.

    „M. Švaikauskas nėra pavaldus Vilniaus merui – jis atsiskaito VAATC valdybai“, – sakė P. Miliauskas.

    „Energesman“ nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas yra priėmęs nagrinėti du bendrovės ieškinius, kuriais ginčijamas tiek eksploatavimo, tiek modernizavimo sutarčių nutraukimas. Taip pat pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis uždrausta VAATC reikalauti išmokėti sutarčių užtikrinimo garantijas, kurių vertė siekia 1,3 mln. eurų, o sprendimai dėl kitų laikinųjų priemonių yra skundžiami aukštesnei instancijai.

    Bendrovė ginčija ir VAATC nurodomas nutraukimo priežastis, argumentuodama, kad atliekų susikaupimą lėmė platesnės sistemos problemos, įskaitant atliekų deginimo pajėgumus ir srautų valdymą. „Energesman“ taip pat teigia, jog modernizavimo sutarties įgyvendinimą apsunkino tai, kad, anot bendrovės, VAATC neįvykdė sutartyje numatytų mokėjimų ir nesumokėjo 4,4 mln. eurų.

    Įmonės teigimu, preliminariai vertinami nuostoliai gali siekti apie 20 mln. eurų ir augti, jei laikotarpis, kai VAATC yra perėmęs gamyklos veiklos kontrolę, ilgės. Tuo pat metu ginčas turi ir viešąją dimensiją, nes atliekų tvarkymo infrastruktūra sostinės regione laikoma kritiškai svarbia paslauga, o jos sutrikimai ar valdymo konfliktai greitai atsiliepia gyventojams ir savivaldybių sprendimams.

    Kol teismai nepriėmė galutinių sprendimų, abi pusės iš esmės lieka prie priešingų pozicijų, o situacija kelia klausimų dėl viešųjų pirkimų sutarčių stabilumo, rizikų valdymo bei to, kaip turėtų būti sprendžiami strateginių paslaugų teikimo konfliktai tarp savivaldybių valdomų subjektų ir privačių operatorių.

  • Audros pamokos: 63 nauji bokštai žada itin spartų ryšį beveik 15 tūkst. namų ūkių

    Ryšio bokštas Panevėžio rajone

    Susisiekimo ministras Juras Taminskas lankėsi Panevėžio rajone, Bučiuose, kur statomas 60 metrų aukščio ryšio bokštas. Jis sudarys sąlygas ryšio operatoriams įrengti antenas ir teikti mobiliojo ryšio bei interneto paslaugas.

    Skaičiuojama, kad bokšto aprėpties teritorijoje itin spartaus ryšio prieiga bus sudaryta daugiau kaip 380 namų ūkių ir apie 30 įmonių. Tokie objektai ypač svarbūs vietovėms, kur komercinėmis sąlygomis tinklų plėtra dažnai neatsiperka.

    „Ką tik prasiautusi audra apnuogino mūsų bėdas ir parodė, kaip svarbu, jog ryšys būtų atsparus ir patikimas“, – sakė Juras Taminskas.

    Ministras pabrėžė, kad valstybė investuoja ne tik į naujų bokštų statybas, bet ir į esamos infrastruktūros atsparumą. Pasak jo, ryšio bokštai regionuose reiškia ne vien didesnę spartą, bet ir realias galimybes nuotoliniam darbui, mokslui bei paslaugoms.

    63 bokštai ir beveik 15 tūkst. namų ūkių

    Įgyvendinant projektą „Itin spartaus ryšio infrastruktūros plėtra“ Lietuvos kaimiškose ir nutolusiose vietovėse planuojama pastatyti 63 naujus ryšio bokštus. Įgyvendinus projektą, galimybė naudotis itin sparčiu ryšiu bus sudaryta 14 909 namų ūkiams ir 1 348 įmonėms.

    Bokštai projektuojami taip, kad vienu metu viršutinėje sekcijoje įrangą galėtų montuoti iki keturių operatorių. Taip siekiama didinti konkurenciją ir sudaryti prielaidas gyventojams rinktis paslaugų teikėją, o ne būti pririštiems prie vienos alternatyvos.

    Numatyta, kad teritorijose bus įrengtos apsaugos priemonės, įskaitant perimetro apsaugą, praėjimo kontrolę ir vaizdo stebėjimą. Kiekvienas bokštas bus prijungtas prie viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ valdomo šviesolaidinio tinklo, kad operatoriai galėtų užtikrinti didelės talpos ryšį.

    „Statydami ryšio bokštus siekiame užtikrinti ne tik aukštą darbų kokybę, bet ir ilgaamžę, patikimą infrastruktūrą“, – teigė bokštus statančios UAB „Connecto“ direktorius Tomas Kulbis.

    Sveikata ir atsparumas ekstremalioms situacijoms

    Ryšio bokštų plėtra dažnai kelia gyventojų klausimų dėl galimo poveikio sveikatai, tačiau specialistai pabrėžia, kad pats bokštas neskleidžia elektromagnetinės spinduliuotės. Spinduliuotę skleidžia antenos, todėl prieš jas įrengiant vertinamas numatomas poveikis ir laikomasi nustatytų higienos normų.

    Operatorių sprendiniai derinami su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, o radiotechninių objektų priežiūra yra reglamentuota. Antenų skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė turi būti periodiškai matuojama, o kontrolė užtikrina, kad lygiai neviršytų leistinų ribų.

    „Elektromagnetinę spinduliuotę skleidžia antenos, kurios montuojamos ant bokšto, o prieš įrengiant antenas poveikis įvertinamas ir suderinamas“, – sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Irena Taraškevičienė.

    Kartu akcentuojamas ir ryšio patikimumas ekstremaliomis sąlygomis: ministerija nurodo, kad bokštai turi būti aprūpinti papildomais elektros energijos maitinimo šaltiniais. Tai būtina, kad nutrūkus elektros tiekimui ryšys kuo ilgiau išliktų veikiantis.

    Projektas, kurio vertė viršija 30 mln. eurų, finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis. Darbus planuojama baigti iki 2027 metų balandžio 30 dienos, tačiau prireikus terminas gali būti pratęstas.

  • Teksase rastą „vėžiagyvį“ perrašė iš naujo: 324 mln. metų fosilija – 24 kojų vabzdys

    Teksase rastą „vėžiagyvį“ perrašė iš naujo: 324 mln. metų fosilija – 24 kojų vabzdys

    Vakarų Teksase dar 1985 metais aptikta fosilija, ilgus dešimtmečius laikyta jaunu vėžiagyviu, pasirodė esanti visiškai nauja, mokslui anksčiau neaprašyta vabzdžių rūšis. Naujas tyrimas rodo, kad maždaug prieš 324 mln. metų gyvenęs organizmas priklausė šešiakojų (hexapodų) linijai, nors išsiskyrė neįprasta sandara.

    Mokslininkai naują rūšį pavadino Chosha praecursor ir pabrėžė, kad ji turi 24 irklą primenančias kojas, o ne įprastas šešias, būdingas šiuolaikiniams vabzdžiams. Tokia anatomija ilgai klaidino, nes fosilija buvo aptikta sluoksniuose kartu su kitais vandens nariuotakojais, o įspaudas tamsiame akmenyje buvo sunkiai įskaitomas.

    Peržiūra tapo įmanoma pasitelkus kryžmiškai poliarizuotos šviesos vaizdinimą, kuris sumažina atspindžius ir leidžia geriau matyti smulkias struktūras. Taip tyrėjai aiškiau identifikavo galvos ir antenų požymius bei kitus bruožus, būdingus ankstyviesiems vabzdžiams, bet kartu fiksavo ir vėžiagyvius primenantį pilvelį.

    „Mūsų filogenetinė rekonstrukcija rodo, kad Chosha praecursor yra šešiakojis, todėl labiausiai tikėtina, kad tai anksti atsiskyręs vabzdys“, – teigiama tyrime.

    Tyrėjų teigimu, ypač intriguoja pilvelyje matomi, žiaunas primenantys priedai, kurie gali rodyti pusiau vandens gyvenimo būdą. Tai sustiprina hipotezę, kad ankstyvųjų vabzdžių perėjimas iš vandens į sausumą galėjo būti ne staigus, o laipsniškas, apimantis pakrančių ir šlapynių aplinkas.

    Dar vienas svarbus kontekstas – vadinamoji šešiakojų spraga, kai fosilijų įraše trūksta aiškių radinių, o genetiniai laiko modeliai rodo senesnę kilmę nei leidžia patvirtinti iškasenos. Naujoji fosilijos interpretacija, kartu su kitų mįslingų ankstyvųjų šešiakojų peržiūra, gali padėti geriau suderinti šiuos du įrodymų šaltinius.

    Šis atradimas svarbus ne tik dėl naujos rūšies, bet ir dėl platesnio vaizdo: jis primena, kad ankstyvųjų vabzdžių evoliucijoje galėjo egzistuoti daug įvairesni kūno planai nei vėliau nusistovėjusios šešių kojų „taisyklės“. Mokslininkai tikisi, kad pažangesni vaizdinimo metodai ir kitų senų kolekcijų peržiūra atskleis daugiau panašių klaidingai priskirtų fosilijų.

  • Lenkijos prezidentas vetavo Energetikos įstatymo pataisas: kodėl tai svarbu investuotojams ir tinklams

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis penktadienį vetavo Energetikos teisės pataisas, kurias Vyriausybė pristatė kaip bandymą išsklaidyti po ankstesnių pakeitimų kilusias aiškinimo abejones. Prezidento vertinimu, naujos nuostatos iš dalies grąžino anksčiau jau pakeistas taisykles ir kūrė teisinio neapibrėžtumo riziką.

    Prezidento kanceliarijos teigimu, problema ta, kad kovo mėnesį priimtas ir pasirašytas Energetikos teisės pakeitimas po kelių mėnesių buvo „taisomas“ nauju projektu. Toks dažnas reguliavimo perrašymas, anot prezidento, apsunkina ilgalaikį planavimą tiek įmonėms, tiek investuotojams.

    „Taip neturi būti kuriama teisė. Verslas, investuotojai ir piliečiai turi žinoti, kokios taisyklės galioja, ir negyventi tikėjimu, kad šiandien priimtos nuostatos po kelių mėnesių vėl bus pakeistos“, – sakė Karolis Nawrockis.

    Prezidentas pabrėžė, kad teisė turi būti aiški, o jos kūrimo procesas – skaidrus ir nuspėjamas. Todėl, jo teigimu, netinka principas „priimkime dabar, o vėliau pataisysime“, nes jis didina reguliavimo riziką ir brangina projektų įgyvendinimą.

    Kas buvo siūloma keisti?

    Vyriausybė aiškino, kad pataisomis siekta pašalinti interpretacines problemas, kilusias po 2026 metų kovo mėnesį priimtos Energetikos teisės reformos. Pagrindinis tikslas buvo tiksliau apibrėžti pereinamąsias nuostatas ir investuotojų pareigas, kai projektai jau yra pažengusiame prijungimo prie elektros tinklų etape.

    Aiškinamajame rašte nurodyta, kad šešių mėnesių įsigaliojimo atidėjimas sukūrė spragą pereinamųjų taisyklių taikyme daliai investuotojų. Dėl to laikotarpiu nuo balandžio 30 dienos iki spalio 15 dienos 2026 metais kai kuriems projektams nebuvo aišku, kaip taikomos nuostatos dėl avansų, užtikrinimų ir vadinamųjų etapų kontrolės terminų.

    Rizika rinkai: neapibrėžtumas prijungimuose

    Energetikos sektoriuje prijungimo prie tinklo taisyklės yra kritiškai svarbios projektų grafikams ir finansavimui, ypač kai kalbama apie didelius atsinaujinančios energetikos ar pramonės objektus. Neapibrėžtumas dėl avansų, garantijų ar terminų gali lemti, kad projektai vėluoja, o kreditoriai reikalauja didesnių rizikos priedų.

    Vyriausybės projekte buvo numatyta įrašyti konkrečias datas, susijusias su prijungimo sąlygų gavimu ir prijungimo sutarties sudarymu, taip pat aiškiau apibrėžti terminų skaičiavimą pareigai pateikti galutinius statybos leidimus. Tai turėjo sumažinti skirtingų interpretacijų riziką, tačiau prezidentas pasirinko veto, akcentuodamas teisėkūros stabilumo problemą.

    Veto reiškia, kad parlamentas turės spręsti, ar bandyti jį atmesti, ar rengti naują, kompromisinį projektą. Energetikos rinkos dalyviai artimiausiais mėnesiais stebės, ar bus pateiktas sprendimas, kuris vienu metu užtikrintų taisyklių aiškumą ir reguliavimo tęstinumą.

  • JAV LNG planai Europai: „Sempra“ siekia leidimų milžiniškam Port Arthur terminalui, startas 2034

    Jungtinės Valstijos, pastaraisiais metais tapusios didžiausia suskystintų gamtinių dujų (LNG) eksportuotoja, toliau didina ambicijas Europoje. Energetikos bendrovė „Sempra“ pradėjo leidimų gavimo procesą naujam projektui Port Arthur LNG North Teksase, kuris ateityje galėtų reikšmingai padidinti LNG pasiūlą pasaulyje.

    Pagal projektui pateiktus dokumentus, naujasis terminalas būtų vystomas greta jau plėtojamos Port Arthur LNG infrastruktūros. Skaičiuojama, kad užbaigus planuojamas pajėgumų plėtros fazes, vien šis kompleksas galėtų tapti vienu svarbesnių JAV eksporto taškų, orientuotų į Europos rinką.

    Pajėgumai ir numatomas grafikas

    Port Arthur LNG North koncepcijoje numatyta įrengti keturias dujų skystinimo linijas. Bendra metinė LNG gamyba, priklausomai nuo galutinių sprendimų ir leidimų, galėtų siekti iki maždaug 27 mln. tonų, o tai prilygtų dešimtims milijardų kubinių metrų gamtinių dujų po regazifikacijos.

    Projekte taip pat numatyta saugyklų infrastruktūra ir jūrinė dalis su dviem krovos prieplaukomis, kad LNG būtų galima krauti į tanklaivius. Dokumentuose nurodoma, kad realus eksporto startas galėtų įvykti 2034 metų antroje pusėje, jei procesai vyktų pagal planą.

    Kodėl Europa tampa pagrindiniu taikiniu

    Europos dujų rinka po 2022 metų iš esmės persitvarkė: išaugo LNG vaidmuo, o pirkėjams svarbesni tapo tiekimo saugumas, maršrutų patikimumas ir tiekėjų diversifikacija. JAV tiekėjai Europai turi logistinį pranašumą, nes kelionė tanklaiviu iš Meksikos įlankos uostų iki Europos terminalų paprastai trumpesnė nei iki Azijos.

    Tuo pat metu Viduriniųjų Rytų tiekimo grandines periodiškai veikia geopolitinės rizikos, todėl daliai pirkėjų patrauklesnės tampa alternatyvos iš Atlanto baseino. Dėl to nauji ar plečiami JAV LNG projektai dažnai iš anksto modeliuojami taip, kad geriausiai atitiktų Europos paklausos profilį.

    JAV LNG plėtra ir konkurencija

    „Sempra“ projektas nėra pavienis: JAV vystoma daugiau nei dešimt LNG eksporto plėtros iniciatyvų skirtingose stadijose. Rinka tikisi, kad iki šio dešimtmečio pabaigos JAV eksporto pajėgumai gali ryškiai išaugti, o tai darytų spaudimą kainoms ir stiprintų konkurenciją dėl ilgalaikių tiekimo sutarčių.

    Vis dėlto galutinis poveikis Europai priklausys nuo kelių veiksnių: leidimų ir finansavimo tempo, laivybos kaštų, dujų kainų ciklų bei ES politikos, susijusios su iškastinio kuro vartojimo mažinimu. Dėl to dideli terminalų projektai, net ir turint aiškų strateginį tikslą, dažnai susiduria su ilga įgyvendinimo trajektorija ir didesne komercine rizika.