Blog

  • Europos muziejų naktis Panevėžyje: 18 erdvių ir žaidimų tema kvies miestą atrasti iš naujo

    Europos muziejų naktis Panevėžyje: 18 erdvių ir žaidimų tema kvies miestą atrasti iš naujo

    Gegužės 23 dieną Panevėžyje vyks Europos muziejų naktis, kuri šiemet kvies miestą patirti per žaidimus. Nuo 17 iki 23 valandos įvairios kultūros erdvės žada nemokamas ekskursijas, edukacijas ir kūrybines veiklas skirtingo amžiaus lankytojams.

    Renginį koordinuoja Panevėžio kraštotyros muziejus, o finansuoja Panevėžio miesto savivaldybė. Prie iniciatyvos prisijungė 18 Panevėžio įstaigų ir organizacijų, tad vieną vakarą mieste bus galima susidėlioti asmeninį maršrutą nuo parodų iki aktyvių užduočių.

    „Europos muziejų naktis kasmet suburia miesto kultūros įstaigas bendram tikslui – atverti kultūrą žmonėms gyvai, patraukliai ir šiuolaikiškai. Šių metų tema kviečia miestą pažinti per žaidimą – per smalsumą, atradimą ir bendrą patirtį“, – sakė Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Asta Čeponienė.

    Kas laukia Kraštotyros muziejuje

    Panevėžio kraštotyros muziejuje lankytojų lauks ekspozicijos ir parodos, taip pat žaidybinės veiklos: kroketas, žaidimų kiemas, skautų užsiėmimai. Numatyti ir STEAM sprendimų pristatymai su dronų bei robotų pasirodymais.

    Nuo 17.30 iki 19.30 valandos Edukacijos centre suplanuotas susitikimas su prof. dr. Gediminu Navaičiu tema apie psichologinius žaidimus. Vakaro programoje numatyti ir specialūs garso bei šviesų sprendimai ekspozicijoje Gamtos medija.

    20 valandą muziejaus vidiniame kiemelyje vyks kanklių muzikos vakaras, kurio metu bus įteiktos nominacijos Metų bičiulis, Metų lankytojas ir Metų muziejininkas. 22 valandą numatytas mušamųjų instrumentų grupės „Ritmas kitaip“ pasirodymas.

    Biblioteka, menas ir naktinės ekskursijos

    Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje nuo 17 valandos vyks orientacinis žaidimas, naktinės ekskursijos ir edukacinės veiklos šeimoms. Lankytojams žadami senųjų ir šiuolaikinių stalo žaidimų pristatymai, o vakare – vinilinių plokštelių klausymas.

    Nuo 18 valandos bibliotekoje planuojamos naktinės ekskursijos kas 30 minučių, o 18.30 valandą – paskaita apie kiemo žaidimų istoriją. Vėliau numatytas performansas Šachmatai, kurį pristatys SJ klubo Mados ikona nariai.

    Kur dar verta užsukti

    Į programą įsitraukė ir kitos miesto erdvės: „Stasys Museum“ žada nemokamą apsilankymą ekspozicijose ir ekskursijas, o kino centre „Garsas“ vakare numatytas filmo seansas. Taip pat suplanuotos veiklos Panevėžio miesto dailės galerijoje ir Fotografijos galerijoje, kur ekskursijas ves pats parodos autorius.

    Veiklų netrūks ir šeimoms: Panevėžio lėlių vežimo teatras kvies į edukaciją apie lėlių teatro užkulisius, o Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji biblioteka siūlys stalo žaidimų vakarą. Juozo Miltinio dramos teatras planuoja naktinę ekskursiją po teatro erdves.

    Europos muziejų naktis Panevėžyje tradiciškai tampa proga vieną vakarą pamatyti kultūros įstaigas kitaip ir išbandyti formatus, kurie įprastomis dienomis ne visada pasiekiami. Organizatoriai primena, kad visi renginiai mieste nemokami, tačiau daliai veiklų gali būti taikoma išankstinė registracija.

  • Zarasai patvirtino 2026 metų suaugusiųjų mokymosi programas: 5 projektams skirta 5 000 eurų

    Zarasai patvirtino 2026 metų suaugusiųjų mokymosi programas: 5 projektams skirta 5 000 eurų

    Ką patvirtino savivaldybė

    Zarasų rajono savivaldybės administracija patvirtino 2026 metais finansuojamų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų sąrašą. Sprendimas priimtas po kovo mėnesį skelbto programų atrankos konkurso, kuriame dalyvavo penki paraiškų teikėjai.

    Savivaldybė nurodo, kad tris paraiškas pateikė rajono biudžetinės įstaigos, dar dvi – kiti švietimo teikėjai. Visas paraiškas vertino administracijos direktoriaus sudaryta komisija, kuri konstatavo, kad jos atitinka reikalavimus.

    Finansavimas ir programų apimtis

    Patvirtintoms veikloms numatytas 5 000 eurų finansavimas iš Savivaldybės biudžeto lėšų. Programos daugiausia vyks 2026 metų birželio–gruodžio mėnesiais, viena jų planuojama iki rugpjūčio.

    Numatytos veiklos apima tiek bendrųjų kompetencijų stiprinimą, tiek kalbų mokymąsi, tiek sveikatingumo užsiėmimus bei tradicinių amatų puoselėjimą. Savivaldybė pabrėžia, kad dalis programų orientuota į vyresnio amžiaus gyventojus ir bendruomenės įtrauktį.

    Kokios programos atrinktos 2026 metams

    Didžiausios apimties programa numatyta Zarasų trečiojo amžiaus universitete – 86 valandų mokymosi ciklas, skirtas vyresnio amžiaus žmonių saviraiškai, psichologiniam atsparumui, sveikatos stiprinimui ir mokymuisi visą gyvenimą. Joje planuojami ir išvažiuojamieji edukaciniai užsiėmimai, taip pat bendri mokymai su Latvijos Preili ir Daugpilio vyresnio amžiaus žmonių mokymosi organizacijomis.

    Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka įgyvendins 40 valandų anglų kalbos kursus, orientuotus į Pre–Intermediate (A2) lygį. Programoje numatyta praktika kasdienėmis temomis, gramatikos struktūrų įtvirtinimas ir skaitymo bei supratimo įgūdžių stiprinimas.

    Zarasų švietimo pagalbos tarnyba vykdys 24 valandų programą Kalbu lietuviškai, skirtą kitakalbiams gyventojams, siekiant suteikti bazinius lietuvių kalbos įgūdžius A1–A2 lygiu. Programoje numatytas gramatikos pagrindų mokymas, dažniausiai vartojamos frazės ir praktiniai kalbėjimo, klausymo, skaitymo bei rašymo pratimai.

    Zarasų krašto muziejus organizuos 24 valandų programą Geldų drožyba: gyvasis paveldas, kurioje dalyviai susipažins su medžio drožybos tradicijomis, įrankiais, medžiagomis ir ornamentika. Baigus užsiėmimus planuojama, kad dalyviai gebės praktiškai išdrožti tradicinę geldą ir ją dekoruoti regionui būdingais motyvais.

    Taip pat patvirtinta laisvosios mokytojos Ingridos Mulvinienės 24 valandų programa Vyresniojo amžiaus asmenų fizinio aktyvumo ugdymas Zarasuose. Jos metu numatytos paskaitos apie fizinį aktyvumą ir mankštas, kurias dalyviai galės tęsti savarankiškai, bei praktiniai užsiėmimai, skirti sveikos gyvensenos įpročiams stiprinti.

    Savivaldybės pateikiama informacija rodo, kad 2026 metų programų kryptys derina praktinius įgūdžius, socialinę įtrauktį ir sveikatingumą. Tokia sudėtis atitinka bendrą tendenciją savivaldybėse telkti finansavimą į lengvai pritaikomas, bendruomenę įtraukiančias veiklas, kurios padeda gyventojams mokytis visą gyvenimą ir išlikti aktyviems.

  • ESO Utenos apskrityje investuoja 28 mln. eurų: šiemet po žeme perkelia 340 km elektros linijų

    ESO Utenos apskrityje investuoja 28 mln. eurų: šiemet po žeme perkelia 340 km elektros linijų

    Energijos skirstymo operatorius (ESO) 2026 metais į elektros tinklo modernizavimą Utenos apskrityje nukreipia 28 mln. eurų. Didžiausia dalis investicijų skiriama kabeliavimui ir tinklo automatizavimui, siekiant sumažinti atjungimų riziką miškingose teritorijose.

    ESO skaičiuoja, kad šiemet regione bus nutiesta apie 340 km kabelinių linijų, o taip pat pastatytos ir atnaujintos 56 transformatorinės. Šie darbai apima tiek senų oro linijų rekonstrukciją, tiek tinklo plėtrą ten, kur daugėja naujų vartotojų.

    Kodėl akcentuojamas kabeliavimas?

    Miškingose vietovėse elektros tiekimą dažniausiai sutrikdo virstantys medžiai, šlapdriba ir stiprus vėjas, todėl oro linijų keitimas kabelinėmis laikomas vienu efektyviausių sprendimų. Kabelinis tinklas rečiau pažeidžiamas, o gedimų lokalizavimas ir atstatymas paprastai vyksta greičiau.

    ESO teigimu, vienas svarbiausių tinklo patikimumo rodiklių per pastaruosius metus pastebimai gerėjo: vidutinė elektros tiekimo sutrikimų trukmė vienam klientui per metus sumažėjo nuo 399 iki 75 minučių. Bendrovė šį pokytį sieja su kryptingomis investicijomis į kabeliavimą ir tinklo automatizavimą.

    Kur bus daugiausia darbų?

    Modernizavimo projektai didžiausia apimtimi numatyti Zarasų ir Molėtų rajonuose, kur miškingose teritorijose fiksuojama daugiausia avarinių atjungimų. Planuojama, kad rekonstrukcijos darbai tiesiogiai pagerins elektros tiekimo patikimumą tūkstančiams vietos gyventojų ir verslų.

    Zarasų rajone darbai planuojami Zarasų, Dusetų, Turmanto ir Imbrado seniūnijose, o Molėtų rajone – Alantos, Balninkų, Dubingių, Giedraičių, Joniškio, Mindūnų ir Suginčių seniūnijose. Pasak ESO, rekonstruojamose linijose šiuo metu prijungta daugiau kaip 28 000 klientų.

    Investicijos ir nauji prijungimai

    Iš 28 mln. eurų sumos didžioji dalis, apie 17,3 mln. eurų, skiriama tinklo modernizavimui. Vien oro linijų perkėlimui po žeme miškuose planuojama skirti apie 13,2 mln. eurų, o bendrai rekonstruoti ketinama beveik 260 km elektros linijų.

    Dar apie 10,8 mln. eurų regione planuojama investuoti į naujų klientų prijungimą ir esamų vartotojų galios didinimą. Šiam tikslui numatyta nutiesti apie 83 km kabelinių linijų ir pastatyti apie 45 transformatorines, kad būtų užtikrinta pakankama galia augantiems poreikiams.

    ESO nurodo, kad aktyvesnė gyvenamųjų teritorijų plėtra šiuo metu matoma vakarinėje Utenos miesto dalyje, kur vystomi individualių namų kvartalai. Didesnė tinklo plėtra siejama ir su perspektyva, kad artimiausiais metais šioje zonoje gali atsirasti keli šimtai naujų elektros vartotojų.

    „Į Utenos apskritį ESO šiemet nukreipė dešimtadalį visų suplanuotų investicijų Lietuvoje. Miškingose teritorijose kabeliavimas ir automatizavimas tampa būtinybe, o patikimesnį elektros tiekimą turėtų pajusti dešimtys tūkstančių klientų“, – sakė ESO vadovas Renaldas Radvila.

    „Mūsų rajone nemaža dalis žmonių gyvena atokesnėse, miškingose vietovėse, todėl patikimas elektros tiekimas čia itin svarbus. Tokios investicijos reiškia ne tik mažiau sutrikimų, bet ir didesnį saugumo jausmą“, – sakė Zarasų rajono merė Nijolė Guobienė.

    ESO taip pat primena, kad kabeliavimo tempas didinamas visoje Lietuvoje: iki 2028 metų miškingose teritorijose planuojama po žeme perkelti apie 2 000 km oro linijų. Bendrovės vertinimu, paspartinti projektai artimiausiais metais patikimesnį tinklą padėtų užtikrinti maždaug ketvirčiui milijono klientų.

    Kabeliavimas siejamas ne tik su patikimumu, bet ir su mažesniu poveikiu aplinkai, nes mažėja poreikis plačiai kirsti apsaugos zonas. ESO nurodo, kad kabeliuojant oro linijas apsaugos zonos plotis sumažėja nuo 21,5 iki 2 metrų, o 2 000 km projektas teoriškai sudarytų prielaidas miško plėtrai grąžinti apie 4 000 hektarų.

  • Trakuose vyks IX tautinių bendrijų festivalis: Pusiasalio pilyje susitiks 10 tautų tradicijos

    Trakuose vyks IX tautinių bendrijų festivalis: Pusiasalio pilyje susitiks 10 tautų tradicijos

    Gegužės 30 dieną Trakų Pusiasalio pilyje vyks IX tautinių bendrijų festivalis Čia mūsų gimtinė, čia mūsų namai. Renginys kviečia pažinti daugiakultūrį Trakų rajoną ir bendrystę, kurią kuria skirtingų tautybių gyventojai bei jų puoselėjamos tradicijos.

    Organizatorių teigimu, festivalio tikslas – pristatyti tautinių bendrijų kultūros savitumą, papročius ir paveldą, kartu skatinant tarpkultūrinį dialogą. Pastaraisiais metais tokie renginiai Lietuvoje vis dažniau tampa ne tik švente, bet ir edukacine erdve šeimoms bei miesto svečiams.

    Programoje numatyti lenkų, karaimų, armėnų, rusų, žydų, ukrainiečių, kirgizų, meksikiečių, kartvelų ir lietuvių kolektyvų pasirodymai. Žiūrovai galės išgirsti dainas gimtosiomis kalbomis, pamatyti tautinius šokius ir susipažinti su skirtingų kraštų muzikinėmis tradicijomis.

    Festivalyje žadama neapsiriboti scena: dalyviai kvies ragauti tradicinių patiekalų ir sužinoti daugiau apie tautų istoriją bei kultūrinį palikimą. Organizatoriai pabrėžia, kad tokia patirtis ypač svarbi jaunajai kartai, kuriai kultūra dažnai atsiveria per gyvą, praktišką pažinimą.

    Renginys yra projekto Tautų avilys dalis, jį finansuoja Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Trakų rajono savivaldybė. Festivalį organizuoja Trakų kultūros ir meno centras, kviečiantis gyventojus ir svečius drauge švęsti kultūrų įvairovę Trakuose.

  • Fasadų atnaujinimo kompensacija Zarasuose: prašymai priimami iki gegužės 31 dienos

    Fasadų atnaujinimo kompensacija Zarasuose: prašymai priimami iki gegužės 31 dienos

    Zarasų rajono savivaldybė primena, kad gyventojai dar gali teikti prašymus dėl medinių gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų fasadų atnaujinimo išlaidų kompensavimo. Parama skirta Zarasų mieste esantiems pastatams, kurių fasadams reikalingas atnaujinimas.

    Prašymai priimami kasmet nuo balandžio 1 dienos iki gegužės 31 dienos, todėl planuojantys darbus raginami neatidėlioti. Savivaldybė pabrėžia, kad laiku pateiktas prašymas yra būtinas, jei norima rezervuoti lėšas ir vėliau pretenduoti į faktinių išlaidų kompensavimą.

    Kam taikoma parama ir kokia suma?

    Kompensuojamos medinių fasadų atnaujinimui reikalingos medžiagos, tokios kaip dažai, gruntas ir skiedikliai. Didžiausia kompensacijos suma vienam pareiškėjui gali siekti iki 1 000 eurų.

    Prašymai priimami dėl pastatų, esančių konkrečiose Zarasų miesto gatvėse: D. Bukonto, Kauno, Šiaulių, Turmanto ir Vytauto. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad kompensavimo galimybė siejama su patvirtinta programa ir nustatyta teritorija.

    Kokius dokumentus reikia pateikti?

    Kartu su prašymu reikia pateikti dokumentus, kurie leidžia įvertinti planuojamus darbus ir pareiškėjo teisę gauti kompensaciją. Tarp privalomų priedų nurodomas kitų savininkų sutikimas, jei turtas priklauso keliems asmenims, taip pat preliminarus dažomo fasado plotas ir esamos būklės nuotraukos.

    Taip pat reikalingi dokumentai, pagrindžiantys priklausymą prioritetinėms grupėms, jei tokios taikomos, raštiškas suderinimas su Savivaldybės vyriausiuoju architektu ir asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai. Savivaldybė ragina iš anksto pasirūpinti suderinimais, kad paraiškos teikimas neužstrigtų dėl formalumų.

    Kur kreiptis ir kaip pateikti prašymą?

    Prašymai priimami Zarasų rajono savivaldybės administracijoje adresu Sėlių a. 22, Zarasai, taip pat juos galima pateikti elektroniniu paštu. Kilus klausimams dėl tvarkos ar dokumentų, gyventojai kviečiami kreiptis į savivaldybės atsakingą specialistą nurodytais kontaktais.

    Savivaldybė primena, kad prašymo pateikimas yra pirmasis etapas: tik pateikus prašymą ir rezervavus lėšas, vėliau galima teikti paraišką patirtoms ir tinkamoms kompensuoti išlaidoms apmokėti. Dėl to gyventojams rekomenduojama planuoti darbus taip, kad jie atitiktų programos reikalavimus.

  • Trakų rajono taryba renkasi gegužės 28 dieną: metinės ataskaitos, mokyklų pertvarka ir turto klausimai

    Trakų rajono taryba renkasi gegužės 28 dieną: metinės ataskaitos, mokyklų pertvarka ir turto klausimai

    Trakų rajono savivaldybės taryba šaukiama į posėdį 2026 metų gegužės 28 dieną 9.00 valandą. Posėdis vyks Trakų rajono savivaldybės pastate Vytauto gatvėje Trakuose, Didžiojoje posėdžių salėje.

    Vienas pagrindinių darbotvarkės klausimų – 2025 metų savivaldybės metinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas. Šis sprendimas apima finansinių rezultatų, turto, įsipareigojimų ir biudžeto vykdymo suvestines, kurios svarbios vertinant savivaldybės veiklos efektyvumą.

    Švietimo įstaigų reorganizavimas

    Posėdyje numatyta svarstyti kelių ugdymo įstaigų reorganizavimą. Tarp jų – Trakų lopšelio-darželio „Ežerėlis“ ir Trakų rajono Bražuolės lopšelio-darželio pertvarka, taip pat sprendimai, susiję su Aukštadvario ugdymo įstaigomis.

    Į darbotvarkę įtraukti ir Senųjų Trakų bei Paluknio įstaigų reorganizavimo klausimai, apimantys lopšelius-darželius ir bendrojo ugdymo mokyklas. Tokie sprendimai paprastai siejami su mokinių skaičiaus pokyčiais, tinklo optimizavimu ir ugdymo paslaugų užtikrinimu skirtingose seniūnijose.

    Turto, žemės ir infrastruktūros sprendimai

    Taryba taip pat svarstys savivaldybės turto valdymo tvarkos aprašo patvirtinimą ir sprendimus dėl ilgalaikio materialiojo turto perėmimo savivaldybės nuosavybėn bei jo perdavimo patikėjimo teise. Šie klausimai lemia, kaip bus administruojamas turtas, kas atsakys už jo priežiūrą ir naudojimą.

    Darbotvarkėje numatytas ir savivaldybės patikėjimo teise valdomo turto Birutės gatvėje Trakuose perdavimas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui Turto bankui. Taip pat bus sprendžiama dėl valstybinės žemės sklypų nuomos Gedimino gatvėje ir Vilniaus gatvėje Trakuose bei Ežero gatvėje Lentvaryje.

    Atskiras klausimų blokas susijęs su infrastruktūros plėtros rėmimo programos 2025 metų lėšų panaudojimo ataskaita ir komunaliniais sprendimais. Tarybai teikiamas derinti UAB „Gren Trakai“ 2026 metų investicinis planas, o taip pat numatytas Trakų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių tvirtinimas.

    Taisyklės, atlyginimai ir komisijos

    Posėdyje bus svarstomas savivaldybės kontrolieriaus pareiginės algos koeficiento pakeitimas. Tokie sprendimai paprastai siejami su pareigybių apmokėjimo sistemos atnaujinimu, atsakomybės apimtimi ir viešojo sektoriaus atlygio politika.

    Taip pat planuojama koreguoti prekybos ir paslaugų teikimo viešosiose vietose tvarką bei vietinės rinkliavos už leidimų išdavimą nuostatus. Šie pakeitimai aktualūs verslams ir gyventojams, besinaudojantiems viešosiomis erdvėmis prekybai ar paslaugoms.

    Darbotvarkėje numatytas ir sprendimas dėl savivaldybės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos komisijos sudarymo bei nuostatų patvirtinimo. Posėdžio pabaigoje tradiciškai paliekamas laikas paklausimams ir informacijai.

    Prieš tarybos posėdį 2026 metų gegužės 25 dieną vyks komitetų posėdžiai nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninėmis ryšių priemonėmis. Juose bus aptariami tarybos posėdžio klausimai ir pateikiami paklausimai.

  • Zarasų rajone baigtas dalyvaujamojo biudžeto balsavimas: paaiškėjo du projektai, gausiantys finansavimą

    Zarasų rajone baigtas dalyvaujamojo biudžeto balsavimas: paaiškėjo du projektai, gausiantys finansavimą

    Kas nuspręsta Zarasų rajone?

    Zarasų rajono savivaldybėje baigėsi gyventojų balsavimas dėl dalyvaujamojo biudžeto projektų. Savivaldybė pranešė, kad balsavimas vyko 2026 metų balandžio 30 dieną–gegužės 14 dieną, o rezultatai jau patvirtinti.

    Gyventojai galėjo balsuoti elektroniniu būdu per savivaldybės sistemą arba užpildydami popierines balsavimo korteles seniūnijose. Savivaldybė nurodo, kad jei žmogus balsavo abiem būdais, buvo įskaitytas elektroninis balsas.

    Daugiausia palaikymo sulaukusios idėjos

    Iš viso viešam balsavimui buvo pateiktos devynios idėjos, o pagal taisykles finansavimą gauna du daugiausiai balsų surinkę projektai. Šiemet aiškūs lyderiai išsiskyrė gana ryškiai.

    Daugiausia balsų surinko lauko scenos įrengimo Smalvų kaime idėja, o antroje vietoje liko laisvalaikio ir poilsio zonos šeimoms projektas. Abu jie bus įgyvendinami savivaldybės biudžeto lėšomis.

    „Dėkojame visiems gyventojams, kurie dalyvavo balsavime, ir kviečiame įsitraukti į dalyvaujamojo biudžeto procesus ateityje“, – nurodė Zarasų rajono savivaldybės administracija.

    Kiek kainuos ir kur bus įgyvendinama?

    Lauko scenos projektas Smalvų kaime surinko 355 balsus, o jo vertė numatyta 8 750 eurų. Savivaldybė skelbia, kad scena planuojama prie Smalvų kultūros namų, kad erdvę būtų galima pritaikyti kultūros, socialiniams ir edukaciniams renginiams įvairiais metų laikais.

    Antrą vietą užėmusi laisvalaikio ir poilsio zona šeimoms surinko 232 balsus, o planuojama vertė siekia 10 000 eurų. Projektas numatytas Padustėlio kaime, kur ketinama sutvarkyti apleistą teritoriją ir įrengti viešą erdvę su vaikų žaidimų zona, suoliukais, šiukšliadėžėmis bei apželdinimu.

    Kitos idėjos taip pat sulaukė aktyvaus palaikymo, tačiau finansavimą šįkart užtikrino tik pirmos dvi vietos. Savivaldybė primena, kad balsuoti galėjo Zarasų rajone deklaruoti gyventojai nuo 18 metų.

  • Paroda-konferencija „Accessus“ Litexpo: kokios naujos techninės pagalbos galimybės atsiveria nuo gegužės?

    Paroda-konferencija „Accessus“ Litexpo: kokios naujos techninės pagalbos galimybės atsiveria nuo gegužės?

    Prieinamumas ir asistuojančios technologijos po vienu stogu

    2026 metais gegužės 15–16 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyko nacionalinė prieinamumo ir asistuojančių technologijų paroda-konferencija „Accessus“. Renginys subūrė viešojo sektoriaus, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir žmonių su negalia bendruomenes, ieškančias praktiškų sprendimų kasdieniams iššūkiams.

    „Accessus“ akcentas – realiai pritaikomi įrankiai ir paslaugos, kurios didina savarankiškumą, gerina judėjimo galimybes ir padeda lengviau dalyvauti švietime bei darbo rinkoje. Renginyje dalyvavo ir savivaldybių atstovai, kurie su prieinamumo klausimais susiduria planuodami paslaugas vietos žmonėms.

    Ką parodė praktinės demonstracijos?

    Parodoje didelis dėmesys skirtas techninių sprendimų demonstravimui: nuo įvairių judumo priemonių iki kasdienę buitį palengvinančių įrenginių. Lankytojai galėjo gyvai įvertinti, kaip veikia skirtingi neįgaliųjų vežimėlių valdymo sprendimai ir kokios yra automobilių pritaikymo galimybės.

    Tokie pristatymai svarbūs ne tik tiems, kurie priemones renkasi sau ar artimiesiems, bet ir specialistams, vertinantiems individualius poreikius. Praktinis išbandymas dažnai padeda suprasti, ar sprendimas bus patogus ilgalaikėje perspektyvoje, o ne tik gražiai atrodys kataloge.

    Nauja tvarka nuo 2026 metų gegužės 1 dienos

    Konferencijos dalyje aptarti nuo 2026 metais gegužės 1 dienos įsigalioję asmenų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis tvarkos pakeitimai. Diskusijose nagrinėta, kaip nauja tvarka bus taikoma praktikoje ir kokių papildomų galimybių ji gali suteikti žmonėms su negalia.

    Dalyviai kėlė klausimus, kurie dažniausiai kyla žmonėms, besikreipiantiems dėl priemonių: nuo kriterijų suprantamumo iki sprendimų priėmimo terminų ir tęstinės priežiūros. Taip pat aptarta, kodėl svarbu užtikrinti ne tik priemonės skyrimą, bet ir jos pritaikymą konkrečiam žmogui bei jo aplinkai.

    Įtrauktis darbo rinkoje – ne teorija

    Renginio metu pristatytos gerosios patirtys parodė, kad žmonės su negalia gali sėkmingai dirbti įvairiose srityse ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Pranešimuose akcentuota, jog prieinamumas dažnai prasideda nuo mažų, bet tiksliai parinktų sprendimų, kurie nuima praktines kliūtis.

    Kalbėta ir apie darbdavių vaidmenį: pritaikyta darbo vieta, aiškūs procesai, tinkamos technologijos bei individualus poreikių įvertinimas leidžia ne tik įdarbinti, bet ir išlaikyti darbuotoją. Ši tema ypač aktuali, kai darbo rinkoje trūksta darbuotojų, o talentų paieška tampa vis konkurencingesnė.

    „Čia žmonių poreikiai susitinka su praktiniais sprendimais, technologijomis ir ekspertinėmis žiniomis, kuriančiomis realų pokytį“, – teigė renginio dalyviai.

    „Accessus“ paroda-konferencija dar kartą priminė, kad prieinamumas nėra vien infrastruktūros klausimas. Tai ir paslaugų organizavimas, ir teisinių taisyklių taikymas, ir technologijų pažanga, kuri vis dažniau leidžia žmogui gyventi savarankiškiau.

  • Lenkijos CPK perka 362 saugumo patikros įrenginius Port Polska oro uostui: kada jie bus paruošti

    Lenkijos bendrovė Centralny Port Komunikacyjny (CPK), įgyvendinanti Port Polska investicijų programą, pradėjo pirkimo procedūrą naujo nacionalinio oro uosto saugumo patikros įrangai. Pirkimas apima projektavimą, tiekimą, montavimą, paleidimą ir vėlesnį įrangos aptarnavimą.

    CPK teigimu, pagrindinis tikslas – keleivių terminalą ir kitus oro uostą aptarnausiančius objektus aprūpinti šiuolaikinėmis saugumo kontrolės sistemomis. Tokia įranga reikalinga tiek keleivių srautų valdymui, tiek atitikčiai aviacijos saugumo reikalavimams.

    Ką planuojama įsigyti?

    Pirkimas suskirstytas į aštuonias dalis ir bus vykdomas konkurencinio dialogo būdu. Iš viso numatoma įsigyti 362 saugumo kontrolės įrenginius visam investicijos teritorijos mastui.

    Tarp planuojamų sprendimų nurodomos integruotos bagažo patikros sistemos, rankinio bagažo patikros įranga su automatizuotomis dėžučių grąžinimo linijomis, taip pat įranga asmenų patikrai. Be to, numatomi sprogstamųjų medžiagų pėdsakų aptikimo įrenginiai ir metalo detektoriai.

    CPK taip pat planuoja įrangą, skirtą aptikti sprogstamąsias medžiagas, paslėptas avalynėje, bei sprendimus neinvazinei skysčių, aerozolių ir gelių analizei. Šios technologijos svarbios mažinant rankinio patikrinimo poreikį ir spartinant keleivių judėjimą per kontrolės punktus.

    Procedūra ir grafikas iki 2032 metų

    Užsakymas apima ne tik įrangos pristatymą, bet ir visą parengiamąjį etapą: techninių projektų paruošimą, įrengimą, paleidimą, personalo parengimą darbui bei priežiūrą. CPK planuoja į konkurencinį dialogą kiekvienai pirkimo daliai pakviesti po penkis dalyvius.

    Pagal paskelbtą grafiką paraiškos iš tiekėjų turėtų būti priimamos iki 2026 metų birželio. 2026 metų rugpjūtį atrinkti dalyviai būtų kviečiami į konkurencinį dialogą, o kvietimas teikti galutinius pasiūlymus numatomas 2027 metų sausį.

    Tiekėjų atranka, pagal dabartinius planus, turėtų būti užbaigta 2027 metų rugpjūtį. CPK nurodo, kad grafikas sudėliotas taip, jog visos sistemos ir jas aptarnauti parengtas personalas būtų pasiruošę iki planuojamo oro uosto atidarymo 2032 metais.

    Port Polska oro uosto statybų pradžia numatoma 2026 metais Baranów, Wiskitki ir Teresin savivaldybių teritorijose. 2031 metais oro uostas turėtų gauti reikiamas sertifikacijas, o 2032 metais – pradėti veiklą.

  • Lenkija vėl svarsto patentų vieningą sistemą: mažoms įmonėms proga ar brangūs teismų karai?

    Lenkijoje vėl įsibėgėja diskusija, ar šaliai verta prisijungti prie Europos patentų sistemos, kuri leidžia vienu „vieningu patentu“ užsitikrinti apsaugą daugelyje ES valstybių. Signalų apie tai atsirado po institucijų susirašinėjimo ir teisingumo bei plėtros institucijų pradėtų analizių.

    Klausimas nėra vien techninis: šalininkai mato lengvesnę verslo plėtrą ir aiškesnes taisykles tarptautinėse rinkose, o kritikai perspėja apie didesnes išlaidas ir riziką, kad į Lenkijos rinką automatiškai „ateis“ tūkstančiai užsienio patentų. Tai gali keisti konkurencijos sąlygas ir didinti teisinių ginčų tikimybę.

    Kas yra vieningas patentas?

    Vieningo patento modelis siejamas su Europos patentų sistema ir vieninga ginčų sprendimo tvarka, kai patentų apsauga galiotų daugelyje dalyvaujančių ES valstybių be atskiro tvirtinimo kiekvienoje šalyje. Praktinis tokio sprendimo tikslas – mažinti administracinę naštą ir supaprastinti apsaugos geografinį išplėtimą.

    Lenkija anksčiau buvo nusprendusi prie šios sistemos neprisijungti, argumentuodama rizika pramonei, sąnaudomis, santykinai mažu vietinių paraiškų skaičiumi, kalbos barjerais ir teisinėmis abejonėmis. Vis dėlto pastaruoju metu institucijos grįžta prie klausimo, ar ekonominės sąlygos per daugiau nei dešimtmetį nepasikeitė.

    Kur slypi nauda verslui?

    Sistemos šalininkai pabrėžia, kad vieningas patentas gali būti patrauklesnis įmonėms, kurios kuria technologijas ir planuoja eksportą į kelias ES šalis. Tokiu atveju vienas sprendimas dėl apsaugos gali sumažinti biurokratiją ir padėti greičiau įsitvirtinti rinkose.

    Lenkijos patentų institucijų analizė taip pat akcentuoja kainos aspektą: lyginant ilgalaikę apsaugą, vieningas patentas gali būti pigesnis nei klasikinis Europos patentas, kurį reikia atskirai „įteisinti“ daugelyje šalių. Dokumentuose minimi skaičiai – apie 122 000 eurų per 20 metų klasikiniu keliu ir apie 35 500 eurų per 20 metų vieningo patento atveju.

    Kodėl dalis ekspertų įspėja apie kaštus?

    Kritikai daugiausia dėmesio skiria ne paties patento gavimo kainai, o ginčams: jei patentų apsauga automatiškai pradėtų galioti Lenkijoje, daugiau įmonių galėtų susidurti su pretenzijomis dėl pažeidimų. Tai ypač aktualu gamybos, inžinerijos ir technologijų sektoriams, kur sprendimai dažnai remiasi panašiais techniniais principais.

    Taip pat akcentuojama, kad didelė dalis vieningų patentų priklauso ne vietos, o globaliems technologijų centrams, todėl Lenkijos įmonės galėtų tapti labiau „naudotojomis“, o ne „tiekėjomis“ patentų rinkoje. Vienas iš minimų argumentų – ginčų kaštai: prašymas panaikinti patentą vieningoje sistemoje gali kainuoti apie 20 000 eurų, o mažoms ir vidutinėms įmonėms taikomas mažesnis tarifas.

    „Jei rinkoje staiga atsiranda daug naujų galiojančių patentų, daliai įmonių tai reiškia didesnę teisinių rizikų zoną ir brangesnius ginčus“, – pabrėžia su tema susiję patentų teisės praktikai, komentuodami galimą sistemos poveikį MVĮ.

    Diskusijoje skamba ir kompromisinė pozicija: analizuoti sistemą, vertinti poveikį sektoriams, konsultuotis su verslu ir mokslo institucijomis, bet neskubėti su politiniu sprendimu. Artimiausiu metu pagrindinis klausimas bus ne vien „ar“, o „kada“ ir kokiomis apsaugomis mažoms bei vidutinėms įmonėms.