CP v2

Blog

  • Baigėsi biudžeto lėšos: SADM sustabdė prašymų paramai būstui įsigyti teikimą per SPIS

    Baigėsi biudžeto lėšos: SADM sustabdė prašymų paramai būstui įsigyti teikimą per SPIS

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad pasibaigus valstybės biudžeto lėšoms sustabdytas kvietimas teikti prašymus paramai būstui įsigyti. Kvietimas buvo paskelbtas 2026 metų gegužės 19 dieną, tačiau jo teikimas nutrauktas dar tą pačią dieną.

    Ministerijos teigimu, 2026 metų gegužės 19 dieną 9 valandą 10 minučių SPIS portale tapo neaktyvi prašymo forma BP-1. Dėl to pareiškėjai nebegali pateikti prašymų dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito ir arba subsidijos.

    SADM nurodo, kad sprendimas priimtas įvertinus turimų lėšų likutį ir pagal SPIS jau užregistruotų prašymų poreikį. Šios lėšos naudojamos pažymoms, patvirtinančioms teisę į paramą būstui įsigyti, formuoti ir išduoti.

    Ministerija taip pat informavo, kad dėl tolesnio prašymų nagrinėjimo ir pažymų išdavimo savivaldybių administracijos bus informuotos atskiru raštu. Kol kas pareiškėjams rekomenduojama sekti oficialius pranešimus ir savivaldybių teikiamą informaciją dėl tolimesnių veiksmų.

  • Kėdainių rajone kultūros paveldui – 50 tūkst. eurų: kam atiteks didžiausia dalis ir kodėl

    Kėdainių rajone kultūros paveldui – 50 tūkst. eurų: kam atiteks didžiausia dalis ir kodėl

    Kėdainių rajono savivaldybė paskirstė 50 tūkst. eurų Kultūros paveldo objektų išsaugojimo darbų finansavimo programos lėšų. Jos bus skiriamos tiek konkretiems tvarkybos darbams, tiek projektavimo paslaugoms objektams savivaldybės teritorijoje ir Kėdainių senamiesčio dalyje.

    Pasak savivaldybės, programos tikslas – prisidėti prie rajono kultūros paveldo išsaugojimo, tvarkybos ir istorinės aplinkos puoselėjimo. Tokios savivaldybių paramos priemonės dažnai tampa būtinu pradiniu finansavimo šaltiniu, leidžiančiu parengti projektus ar pradėti neatidėliotinus darbus.

    Didžiausia suma – stogui senamiestyje

    Didžiausia skirta suma – 15 549,67 euro – numatyta kultūros paveldo statinio Didžioji g. 8-1 ir Didžioji g. 8-2 Kėdainiuose stogo keitimo darbams. Savivaldybės teigimu, stogo tvarkymas dažnai laikomas kritiniu, nes nuo jo būklės tiesiogiai priklauso pastato apsauga nuo drėgmės ir tolesnio nykimo.

    Finansavimas taip pat nukreiptas į kelis dvarų paveldo objektus, kur numatomi tiek realūs tvarkybos darbai, tiek projektavimo etapas. Pastarasis svarbus dėl paveldo objektams taikomų reikalavimų, kai darbai turi būti pagrįsti parengtais sprendiniais ir suderinti nustatyta tvarka.

    Dvarų objektams – tvarkybos ir projektavimo darbai

    Programos lėšomis bus prisidedama prie Lipliūnų, Kalnaberžės ir Dotnuvos dvarų objektų išsaugojimo. Numatyta 3 450,33 euro Lipliūnų dvaro sodybos fragmentų rūmų paveldo tvarkybos darbams.

    Kalnaberžės dvaro sodybai skiriamos kelios atskiros sumos projektavimui: 8 500 eurų kluono paveldo tvarkybos projekto parengimui, 10 000 eurų arklidės vietos paveldo tvarkybos projekto parengimui ir 8 000 eurų tvarto paveldo tvarkybos projekto parengimui. Dotnuvos dvaro sodybos ir Akademijos statinių komplekso pirmosios bandymų stoties paveldo tvarkybos projekto parengimui skiriama 4 500 eurų.

    Kaip vertintos paraiškos

    Visas paraiškas vertino speciali komisija, sudaryta savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Tokia tvarka savivaldybėse paprastai taikoma siekiant užtikrinti, kad lėšos būtų skiriamos pagal nustatytus kriterijus, įvertinus darbų būtinumą ir objektų būklę.

    Savivaldybė pabrėžia, kad parama skirta ne tik paveldo statinių atnaujinimui, bet ir projektavimo etapui, be kurio dalis darbų negalėtų startuoti. Tikimasi, kad suplanuotos investicijos prisidės prie paveldo išsaugojimo ir Kėdainių senamiesčio istorinės aplinkos kokybės gerinimo.

  • Kėdainiai ruošiasi 2026-iesiems: Seime pristatyta Lietuvos kultūros sostinės programa ir renginiai

    Kėdainiai ruošiasi 2026-iesiems: Seime pristatyta Lietuvos kultūros sostinės programa ir renginiai

    Seime pristatytas projektas Kėdainiai – Lietuvos kultūros sostinė 2026, kuriuo miestas siekia pritraukti daugiau lankytojų ir sustiprinti savo kultūrinį identitetą. Pristatymas akcentavo, kad programa orientuota ne tik į šventinius renginius, bet ir į ilgalaikę miesto kultūros plėtrą.

    Projektą pristatė Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, Seimo narys Viktoras Fiodorovas, projekto komunikacijos vadovas Benas Cechanavičius ir Kėdainių kultūros centro direktorė Daiva Urbonienė. Pasak organizatorių, tikslas – pakviesti atvykti ne formaliai, o smalsiai pažinti miesto istoriją, kultūrą ir žmones.

    Programoje numatyta įvairių formatų renginių, kurie turėtų apimti skirtingas auditorijas: nuo klasikinės muzikos ir chorinės kultūros iki miestietiškų tradicijų bei šiuolaikinių iniciatyvų. Kėdainiai pabrėžia, kad 2026 metais lankytojams bus siūloma ne vien pavieniai koncertai, o ištisas ciklas, padedantis mieste užsibūti ilgiau.

    Tarp suplanuotų akcentų įvardijami Tarptautinis chorų festivalis, Česlovo Milošo renginiai, „Radviliada“, Agurkų festivalis, tarptautinis vargonų ir šviesų festivalis bei renginių ciklas Skambančios turgaus aikštės. Taip pat numatoma iniciatyva Prakalbinkime Mikalojų Daukšą ir išplėsta Kėdainių miesto šventės programa.

    „Kėdainiai yra atviri visiems, norintiems dar labiau pažinti mūsų nuostabų miestą. Laukiame tų, kuriems įdomi praeitis, rūpi šiandiena ir vilioja ateitis“, – sakė Valentinas Tamulis.

    Kultūros sostinės metai Lietuvoje dažnai tampa proga miestams investuoti į kultūrinę infrastruktūrą, partnerystes su kūrėjais ir turizmo kryptingumą, todėl Kėdainiai tikisi, kad 2026 metų programa duos apčiuopiamą naudą ir pasibaigus tituliniams metams. Organizatoriai žada artimiausiu metu detaliau pristatyti renginių kalendorių, partnerius ir pagrindines programos kryptis.

  • Kelmės rajone birželio 11 dieną nemokamai rinks pavojingas atliekas: kur ir kada atvykti

    Kelmės rajone birželio 11 dieną nemokamai rinks pavojingas atliekas: kur ir kada atvykti

    Kelmės rajono savivaldybė praneša, kad birželio 11 dieną rajono gyventojams bus sudaryta galimybė nemokamai atiduoti susikaupusias aplinkai pavojingas atliekas. Surinkimas vyks seniūnijose pagal nustatytą grafiką, atliekas priimant tik nurodytu laiku.

    Bus renkamos panaudotos transporto ir buities atliekos: automobilių akumuliatoriai, amortizatoriai, kuro, tepalo ir oro filtrai, panaudota alyva, baterijos (galvaniniai elementai) bei lengvųjų automobilių padangos. Savivaldybė pabrėžia, kad tai atliekos, kurias netinkamai laikant ar išmetus į mišrias šiukšles galima padaryti žalą aplinkai.

    Atliekos priimamos tik iš fizinių asmenų ir tik perduodant jas surinkimo vietoje UAB „Žalvaris“ vairuotojui. Palikti atliekas surinkimo vietose iš anksto ar po grafike nurodyto laiko griežtai draudžiama.

    Padangoms taikomas ribojimas: vienas gyventojas arba transporto priemonės valdytojas galės atiduoti ne daugiau kaip 4 naudotas padangas. Atvykstant būtina turėti transporto priemonės registracijos pažymėjimą, kad būtų galima patikrinti, ar laikomasi nustatytos tvarkos.

    Kur bus priimamos atliekos?

    Birželio 11 dieną atliekos bus priimamos Šaukėnų seniūnijoje prie seniūnijos nuo 9.00 iki 9.20. Užventyje prie seniūnijos atliekos bus priimamos nuo 9.45 iki 10.05, Vaiguvoje prie seniūnijos nuo 10.20 iki 10.40.

    Kražiuose prie seniūnijos surinkimas vyks nuo 11.05 iki 11.25, Pakražantyje prie seniūnijos nuo 11.45 iki 12.05. Kukečiuose prie seniūnijos atliekos bus priimamos nuo 12.30 iki 12.50.

    Kelmėje atliekas bus galima perduoti prie gaisrinės nuo 13.05 iki 13.25. Lioliuose prie seniūnijos surinkimas vyks nuo 13.45 iki 14.05, Tytuvėnuose prie seniūnijos nuo 14.35 iki 14.55.

    Ką svarbu žinoti verslui?

    Priminta, kad transporto priemonių priežiūros ir remonto paslaugas teikiantys asmenys ir įmonės tokių atliekų negali perduoti kaip gyventojai. Jiems atliekų susidarymo apskaita ir perdavimas turi būti vykdomi per GPAIS.

    Dėl papildomos informacijos gyventojai gali kreiptis telefonu +370 650 20493 arba elektroniniu paštu. Savivaldybė ragina atliekas pristatyti tik grafike nurodytu laiku, kad surinkimas vyktų sklandžiai ir saugiai.

  • Kelmės savivaldybės delegacija Kroatijoje: kokias ES investicijų pamokas parsivežė iš Zadaro?

    Vizitas Zadaro regione

    2026 metų gegužės 11–15 dienomis Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius ir mero patarėjas ryšiams su visuomene bei žiniasklaida Justinas Drapanauskas dalyvavo oficialiame darbo vizite Kroatijoje, Zadaro regione. Vizitą organizavo Šiaulių regiono plėtros taryba.

    Delegacijos darbotvarkėje daugiausia dėmesio skirta regioninei plėtrai, ES fondų investicijoms ir infrastruktūros projektų įgyvendinimui. Kartu su kitų Šiaulių regiono savivaldybių atstovais siekta praktiškai įvertinti, kaip Kroatijos regionai planuoja ir administruoja ES lėšomis finansuojamas programas.

    Vizito metu delegaciją lydėjo Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas ir Lietuvos garbės konsulė Zadaro apskrityje Marija Koić Pašić. Tokia diplomatinių atstovų įtrauktis paprastai padeda atverti daugiau institucinių kontaktų ir pagreitina galimų bendrų iniciatyvų derinimą.

    Susitikimai su savivalda

    Gegužės 12 dieną Lietuvos savivaldybių atstovai lankėsi Zadaro miesto savivaldybėje. Ten jie susitiko su Zadaro meru Šime Erlić ir Miesto tarybos pirmininku Ivica Žuvela.

    Susitikimuose aptartos miesto vystymo kryptys, tvarios infrastruktūros plėtra ir tai, kaip ES finansavimas padeda sparčiau įgyvendinti strateginius projektus. Taip pat nagrinėta, kaip savivaldybės stiprina viešųjų paslaugų kokybę ir ilgalaikį planavimą, kai projektai apima kelių metų ar net dešimtmečio horizontą.

    Delegacija lankėsi ir Višnjik sporto centre, kur pristatyti sporto infrastruktūros vystymo sprendimai bei objektų valdymo modeliai. Tokie pavyzdžiai aktualūs savivaldybėms, ieškančioms būdų suderinti viešąją naudą, finansinį tvarumą ir lankytojų srautų valdymą.

    ES fondų administravimas ir ateities planai

    Gegužės 13 dieną vyko susitikimai su Zadaro apskrities administracijos atstovais, tarp jų su apskrities viršininko pavaduotoju Robertino Dujela ir atsakingais specialistais, dirbančiais su ES fondais. Daug dėmesio skirta praktiniams administravimo klausimams: projektų parengčiai, atsiskaitymui už pasiektus rodiklius ir rizikų valdymui.

    Aptarta ir tai, kaip viešosios investicijos siejamos su turizmo, vietos ekonomikos bei infrastruktūros modernizavimo tikslais. Lietuvos savivaldybėms tai ypač aktualu ruošiantis ateinantiems ES finansavimo ciklams, kai vis svarbesnės tampa žaliosios transformacijos, atsparumo ir regionų konkurencingumo priemonės.

    Delegacija taip pat apžiūrėjo ES struktūrinių fondų lėšomis finansuotus objektus ir susipažino su tvarios infrastruktūros iniciatyvomis. Praktinės patirtys vietoje leidžia tiksliau įvertinti, kurie sprendimai realiai pasiteisina, o kurie reikalauja korekcijų jau planavimo etape.

    Kultūrinėje programoje vizito dalyviai apsilankė Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, minint jo 150-ąsias gimimo metines, skirtoje parodoje Zadaro nacionaliniame muziejuje. Taip pat lankytasi Tarptautiniame povandeninės archeologijos centre, kur pristatytos paveldo išsaugojimo ir tarptautinio bendradarbiavimo praktikos.

    Kelmės rajono savivaldybė teigia, kad tokie vizitai prisideda prie gerosios praktikos perėmimo ir naujų partnerystės ryšių kūrimo. Pasak savivaldybės atstovų, būtent tiesioginiai kontaktai ir realių projektų analizė padeda greičiau rasti sprendimus, kaip efektyviau įgyvendinti infrastruktūros ir viešųjų paslaugų plėtros planus.

  • Kėdainių savivaldybė plečia socialinį būstą: per derybas ieško 3 butų Kėdainių mieste

    Kėdainių savivaldybė plečia socialinį būstą: per derybas ieško 3 butų Kėdainių mieste

    Kėdainių rajono savivaldybė pradėjo socialinio būsto fondo plėtrą ir skelbiamų derybų būdu planuoja įsigyti tris butus Kėdainių mieste. Numatyta, kad būstai bus pritaikyti skirtingoms socialinėms grupėms pagal jų poreikius.

    Du iš planuojamų pirkti butų turėtų būti dviejų kambarių ir skirti asmenims su negalia. Savivaldybė nurodo, kad šie būstai bus įtraukti į socialinio būsto fondą, siekiant didinti tinkamų ir prieinamų būstų pasiūlą.

    Trečiasis numatomas pirkinys – keturių kambarių butas, kuris būtų skirtas gausioms šeimoms. Tokios apimties būsto poreikis socialiniame fonde paprastai siejamas su tuo, kad didesnėms šeimoms rinkoje rasti prieinamą nuomai būstą yra sudėtingiau.

    Skelbiamų derybų procedūra reiškia, kad savivaldybė derasi su pardavėjais pagal iš anksto nustatytas pirkimo sąlygas. Šis būdas dažnai pasirenkamas, kai siekiama per protingą laiką įsigyti konkrečius reikalavimus atitinkantį būstą ir užtikrinti, kad jis būtų tinkamas socialinei paskirčiai.

    Detalesnės pirkimo sąlygos, reikalavimai būstams ir kita aktuali informacija skelbiama Kėdainių rajono savivaldybės svetainės skiltyje „Aktualijos“.

  • Putinas skuba į Pekiną po Trumpo vizito: ką Xi išloš, o Maskva praras šiame žaidime

    Putinas skuba į Pekiną po Trumpo vizito: ką Xi išloš, o Maskva praras šiame žaidime

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gegužės 19 dieną atvyksta į Pekiną dviejų dienų susitikimui su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Vizitas vyksta praėjus vos kelioms dienoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo viešnagės Kinijoje, todėl dėmesys krypsta į tai, kaip Pekinas balansuos tarp dviejų didžiųjų sostinių.

    Pastaraisiais metais Maskva, po 2022 metais pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą, tapo itin priklausoma nuo prekybos su Kinija. Vakarų sankcijos riboja Rusijos galimybes skolintis, importuoti technologijas ir uždirbti iš tradicinių rinkų, todėl Pekinas Rusijai tapo svarbiausiu ekonominiu partneriu.

    Kinijos spaudimo svertai

    Analitikų vertinimu, šįkart Kinija turi daugiau derybinės galios, nes būtent ji padeda Rusijai išlaikyti eksporto srautus ir finansinį stabilumą. Tuo pat metu Pekinas siekia mažinti įtampą su Vašingtonu ir išlaikyti manevro laisvę, kad nebūtų įtrauktas į antrinių sankcijų riziką.

    NATO Kiniją yra pavadinusi lemiamu Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintoju, akcentuodama dvigubos paskirties prekių tiekimą, kuris gali būti naudojamas karinei pramonei. JAV jau ne kartą ragino Pekiną mažinti ekonominę paramą Maskvai, o bet kokie nauji susitarimai Pekine bus atidžiai stebimi Vašingtone.

    Energetika taps pagrindine tema

    Didžiausias darbotvarkės blokas, tikėtina, bus energetika, nes Kinija tapo didžiausia rusiškos naftos ir dujų pirkėja. Po Europos rinkos susitraukimo Rusija vis daugiau žaliavų parduoda Azijai, dažnai siūlydama nuolaidas, kad išlaikytų biudžeto pajamas ir finansuotų ekonomiką.

    Papildomą spaudimą stiprina energetinio saugumo įtampa regione, todėl Pekinui svarbu diversifikuoti tiekimą ir užsitikrinti stabilius srautus. Maskvai tai yra tiesioginė pajamų linija, nes energijos eksportas išlieka vienu svarbiausių Rusijos biudžeto ramsčių.

    „Esame labai pažengusioje stadijoje dėl rimto, labai reikšmingo žingsnio į priekį dujų ir naftos sektoriuje“, – sakė Vladimiras Putinas.

    Ekspertai neatmeta, kad bus aptariamos ir Kinijos investicijos į Rusijos valstybinį sektorių bei platesnis bendradarbiavimas, atsižvelgiant į tai, jog dvišalė prekyba po 2022 metų pasiekė rekordus. Vis dėlto Pekinui svarbiausia išlaikyti kontrolę: gauti ekonomiškai naudingas sąlygas, neperžengiant ribos, kuri galėtų išprovokuoti griežtesnį JAV ir sąjungininkų atsaką.

    Šis Putino vizitas iš esmės tampa testu, ar Kinijai pavyks vienu metu demonstratyviai priimti tiek JAV, tiek Rusijos lyderius ir iš to išsiderėti maksimalų geopolitinį bei ekonominį dividendą. Maskvai tuo pat metu tai yra bandymas gauti garantijų, kad Pekino santykių šiltėjimas su Vašingtonu nesusilpnins Rusijai gyvybiškai svarbaus ekonominio užnugario.

  • Kuba įsiuto dėl JAV sankcijų: kaltina Vašingtoną klastojant pretekstą karinei akcijai

    Kuba įsiuto dėl JAV sankcijų: kaltina Vašingtoną klastojant pretekstą karinei akcijai

    Kubos prezidentas Miguelis Díazas-Canélis pasmerkė JAV sankcijas, vadindamas jas „amoraliomis, neteisėtomis ir nusikalstamomis“, ir pareiškė, kad Vašingtonas didina ekonominį spaudimą salai. Havanos teigimu, priemonės ypač skaudžiai smogia energetikai, nes šalis susiduria su kuro trūkumu ir dažnais elektros sutrikimais.

    Šie pareiškimai pasirodė po naujausio JAV sprendimo sankcionuoti 11 Kubos pareigūnų ir pagrindinę šalies žvalgybos instituciją. JAV argumentuoja, kad sankcijos skirtos atsakui į režimo veiksmus, o Kuba tai vertina kaip ilgalaikės spaudimo kampanijos tąsą.

    Kas įtraukta į sankcijas

    Kubos valdžia daugiausia kritikuoja JAV vykdomuosius sprendimus, kurie, anot Havanos, daro spaudimą ir trečiosioms šalims. Kubos teigimu, tai atgraso įmones nuo investicijų, trukdo tiekimui ir apsunkina net bazinių prekių bei paslaugų gavimą.

    „Toliau griežčiausiu ir ryžtingiausiu būdu smerksime žmones smaugiančią apsiaustį“, – sakė Miguelis Díazas-Canélis.

    Kuba pabrėžia, kad priemonės prisideda prie chroniškų degalų tiekimo sutrikimų, o tai grandinine reakcija veikia transportą, elektros gamybą ir svarbias paslaugas. Energetikos problemos saloje pastaraisiais metais tapo vienu pagrindinių socialinės įtampos veiksnių.

    Karinės eskalacijos šešėlis

    Tuo pat metu viešojoje erdvėje daugėja kalbų apie galimą karinę eskalaciją. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Kuba galėjo įsigyti daugiau nei 300 karinių dronų iš Rusijos ir Irano, o esą svarstomi scenarijai, kaip jie galėtų būti panaudoti prieš JAV taikinius regione.

    Minimi potencialūs taikiniai apima JAV bazę Gvantaname, karinius laivus bei JAV teritorijas, esančias netoli Kubos. Oficialaus nepriklausomo patvirtinimo dėl konkrečių planų viešai pateikta nedaug, tačiau tokie signalai didina nervingumą abiejose pusėse.

    „JAV grasinimai karine agresija yra žinomi, o jei tai virstų veiksmais, pasekmės būtų neapskaičiuojamos“, – sakė Miguelis Díazas-Canélis.

    Havana: kuriamas netikras pretekstas

    Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodríguezas Parrilla teigė, kad šalis nei grasina, nei siekia karo. Pasak jo, Vašingtonas esą kasdien kuria informacinį ir politinį pagrindą, kuris galėtų pateisinti dar griežtesnę ekonominę kampaniją ar net karinį veiksmą.

    „Be jokio teisėto pagrindo JAV valdžia diena iš dienos lipdo apgaulingą bylą, kad pateisintų ekonominį karą ir galimą karinę agresiją“, – sakė Bruno Rodríguezas Parrilla.

    Tuo metu JAV administracija viešai kol kas atsargiai komentuoja galimus tolesnius žingsnius, o situaciją dar labiau komplikuoja platesnis geopolitinis fonas ir karinės technologijos plitimas regione. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ekonominės sankcijos, energetikos krizė ir saugumo naratyvai šiuo metu susipina į vieną, didinantį eskalacijos riziką.

  • Švedija skelbia 3,9 mlrd. eurų gynybos šuolį: pirks 4 fregatas, o „Saab“ akcijos pašoko

    Švedija skelbia 3,9 mlrd. eurų gynybos šuolį: pirks 4 fregatas, o „Saab“ akcijos pašoko

    Švedija paskelbė apie maždaug 3,9 mlrd. eurų vertės gynybos investicijų paketą, kuriuo numatoma įsigyti keturis karinius laivus ir reikšmingai sustiprinti oro gynybą. Stokholme pristatytas sprendimas įvardijamas kaip didžiausias šalies karinis pirkinys nuo 1980-ųjų.

    Pagal planą Švedija ketina užsakyti Prancūzijos gamintojo „Naval Group“ FDI klasės fregatas, skirtas priešlėktuvinei ir priešpovandeninei gynybai bei situacijos stebėsenai jūroje. Pirmųjų laivų pristatymo laukiama apie 2030 metus, todėl tai yra ilgalaikė investicija, orientuota į dešimtmečio pabaigos pajėgumus.

    „Tai reiškia tris kartus didesnę Švedijos oro gynybos galią, palyginti su šiandien, ir parodo sprendimo mastą“, – sakė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.

    Švedijos vyriausybė pabrėžia, kad didesnis karinis jūrų pajėgumas tiesiogiai siejamas su Baltijos jūros saugumu ir kritinės infrastruktūros apsauga. Pastaraisiais metais regione didesnę reikšmę įgavo povandeninių kabelių, ryšio linijų ir energetikos objektų apsauga, todėl didesnės oro gynybos ir jūrų stebėsenos galimybės tampa prioritetu.

    Šis sprendimas priimamas pasikeitus Europos saugumo aplinkai ir Švedijai 2024 metais prisijungus prie NATO. Narystė aljanse reiškia ne tik kolektyvinės gynybos įsipareigojimus, bet ir spaudimą sparčiau modernizuoti kariuomenę, kad pajėgumai būtų suderinami su sąjungininkų planavimu ir operacijomis.

    Rinkos sureagavo akimirksniu

    Po naujienos pakilo Europos gynybos sektoriaus akcijos, o Švedijos karinės aviacijos ir gynybos pramonės bendrovės „Saab“ vertybiniai popieriai šoktelėjo apie 5 proc. Kartu brango ir kitų didžiųjų žemyno gynybos įmonių akcijos, investuotojams vertinant, kad valstybės užsakymai artimiausiais metais išliks augimo variklis.

    Rinkos dalyviai gynybos sektorių laiko viena iš nedaugelio pramonės šakų, kur aiškiai matomas ilgesnio laikotarpio užsakymų portfelis. Vis dėlto analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad po kelių metų spartaus brangimo kai kurių įmonių vertinimai tapo aukšti, todėl svyravimai reaguojant į naujienas gali būti ryškesni.

    Gynybos išlaidos Europoje auga

    Pastaraisiais metais vis daugiau NATO šalių viešai įsipareigoja didinti gynybos finansavimą, o tai tiesiogiai skatina tiek amunicijos, tiek oro gynybos, dronų, jūrinių sistemų ir kosmoso stebėsenos sprendimų paklausą. Europos valstybės taip pat siekia dalį užsakymų perkelti į žemyno pramonę, kad sumažintų priklausomybę nuo tiekimo grandinių už Europos ribų.

    Švedijos atvejis išsiskiria tuo, kad investicijos nukreipiamos į karinio jūrų laivyno modernizavimą, kuris dažnai reikalauja ilgo projektavimo ir gamybos ciklo. Toks sprendimas rodo, kad Baltijos regiono valstybės vis daugiau dėmesio skiria ne tik sausumos gynybai, bet ir jūrinėms grėsmėms bei oro erdvės kontrolei.

  • „SpaceX“ IPO gali išsiurbti kapitalą: analitikai perspėja, kas laukia Europos biržų

    „SpaceX“ IPO gali išsiurbti kapitalą: analitikai perspėja, kas laukia Europos biržų

    Artėjantis „SpaceX“ pirminis viešas akcijų siūlymas gali tapti didžiausiu akcijų debiutu istorijoje ir laikinai perbraižyti viso IPO sektoriaus dėmesio bei kapitalo srautus. Rinkos dalyviai perspėja, kad tokio masto sandoris gali sumažinti investuotojų apetitą kitoms naujoms emisijoms, ypač Europoje.

    Kapitalo rinkų stebėtojai atkreipia dėmesį, kad Europos IPO rinka pastaruoju metu sunkiai įgauna pagreitį, o JAV biržose aktyvumas išlieka gerokai didesnis. Ši disproporcija reiškia, kad naujiems listinguojamiems emitentams Europoje konkuruoti dėl kapitalo tampa dar sudėtingiau.

    „Yra tikimybė, kad tai gali tapti neigiamu veiksniu visai pasaulinei IPO rinkai“, – sakė „Mergermarket“ pasaulinis akcijų kapitalo rinkų vadovas Samuelis Kerr.

    Jo vertinimu, „SpaceX“ sandorio mastas gali „išsiurbti visą deguonį iš kambario“ kitiems planuojamiems debiutams, nes dauguma investuotojų trumpuoju laikotarpiu koncentruos dėmesį ir pavedimus būtent į šį pasiūlymą. Praktikoje tai reikštų, kad kiti emitentai gali vengti eiti į rinką tuo pačiu metu arba būti priversti taikytis prie prastesnių kainodaros sąlygų.

    Rinkoje dažnai siekiama, kad paklausa prieš nustatant galutinę kainą kelis kartus viršytų siūlomų akcijų apimtį. Dėl to itin dideli IPO paprastai reikalauja ne tik milžiniško absoliutaus investuotojų susidomėjimo, bet ir laisvos likvidumo erdvės portfeliuose, kurią neretai tenka sukurti parduodant kitus aktyvus.

    Europos IPO spaudžia palūkanos

    Įtampą Europos IPO aplinkai didina ir makroekonominiai veiksniai: obligacijų rinkų svyravimai, lūkesčiai dėl palūkanų normų krypties bei energetikos kainų rizikos. Kai skolinimosi kaina aukšta arba neapibrėžta, įmonėms tampa sunkiau pagrįsti ambicingus vertinimus, o investuotojai dažniau renkasi mažiau rizikingas alternatyvas.

    Papildomai spaudžia ir ankstesnių metų patirtis, kai dalis naujai listinguotų Europos bendrovių nuvylė rezultatais po įtraukimo į biržą. Tai mažina pasitikėjimą naujomis emisijomis ir verčia rinkos dalyvius reiklesniais kainai, pelningumo perspektyvoms ir skaidrumui.

    Mega IPO gali laikinai sausinti likvidumą

    „Fidelity International“ pasaulinis makro ir strateginio turto paskirstymo vadovas Salmanas Ahmedas perspėjo, kad mega IPO banga gali laikinai nusausinti likvidumą platesnėse akcijų rinkose. Jo teigimu, kai į rinką ateina keli labai dideli siūlymai, portfelių valdytojai dažnai priversti perbalansuoti pozicijas, o tai gali sukelti trumpalaikį kainų nepastovumą.

    „Jiems teks įsiurbti daug kapitalo iš sistemos, todėl turime būti atsargūs dėl dabartinių laimėtojų, nes būtent iš ten kapitalas gali būti paimtas šiems mega IPO finansuoti“, – sakė Salmanas Ahmedas.

    Rinkos dalyviai taip pat laukia, kada „SpaceX“ pateiks prospektą ir detalesnes siūlymo sąlygas. Nuo jų priklausys ir tai, kiek agresyviai investuotojai bus linkę perkelti kapitalą iš kitų rinkų segmentų, taip paveikdami tiek Europos, tiek JAV naujų listinguojamų bendrovių planus.