CP v2

Blog

  • Lenkija planuoja DI gigafabriką: profesorius perspėja, kad be talentų ji gali likti tuščia

    Lenkija vis garsiau kalba apie investicijas į didelio masto DI skaičiavimo infrastruktūrą, vadinamąją DI gigafabriką. Tačiau vien brangi įranga, pasak Varšuvos tyrimų instituto IDEAS vadovo prof. Piotro Sankowskio, problemos neišspręs, jei kartu nebus investuojama į žmones ir kompetencijas.

    Jo teigimu, Europa jau dabar susiduria su situacija, kai reikšminga dalis DI pajėgumų dirba JAV įmonių poreikiams. Jei Lenkija vystys tik infrastruktūrą, bet ne vietinį mokslą ir verslą, kyla rizika, kad naujai pastatyti pajėgumai bus nuomojami pirmiausia užsienio korporacijoms.

    Infrastruktūra be žmonių neveikia

    Prof. P. Sankowskis pabrėžia, kad investicijos turi būti subalansuotos: šalia serverių ir duomenų centrų būtinos panašaus masto lėšos talentų ugdymui, informatikos studijoms ir aukšto lygio DI tyrėjų pritraukimui. Priešingu atveju gigafabrika gali tapti formalia ambicija, kuri realiai neatneša technologinės suvereniteto.

    Pasak jo, Lenkija vis dar parengia per mažai aukštos kvalifikacijos DI mokslininkų ir inžinierių. Dėl to tarptautinių bendrovių tyrimų padaliniai šalyje neretai atlieka užsakomuosius darbus, o ne kuria esmines technologijas ir intelektinę nuosavybę vietoje.

    Kur DI jau duoda apčiuopiamą naudą?

    Institutas IDEAS vysto sprendimus, kurie rodo, kad DI iš eksperimentų fazės pereina į praktinius taikymus. Vienas pavyzdžių – dokumentų analizės sistema, paremta kalbos modeliais, skirta administracinių dokumentų ir notarinių aktų peržiūrai.

    Anot prof. P. Sankowskio, toks įrankis gali sutrumpinti vieno notarinio akto analizę nuo maždaug valandos iki kelių minučių. Vis dėlto diegimas viešajame sektoriuje, jo vertinimu, užtrunka, nes institucijoms reikia laiko suprasti technologiją, suvaldyti rizikas ir išmokti dirbti su naujais procesais.

    Gynyba ir energetika tampa prioritetais

    Kita kryptis – DI sprendimai, stiprinantys autonomiją, ypač dronų ir kitų autonominių sistemų srityje. Taip pat minimos palydovinių vaizdų analizės, skaitmeninių dvynių kūrimo ir dokumentacijos apdorojimo technologijos, kurios gynyboje ir saugume tampa vis svarbesnės.

    Energetikoje, pasak jo, DI potencialas apima elektros kainų ir vartojimo prognozavimą, anomalijų aptikimą bei kritinės infrastruktūros kibernetinį atsparumą. IDEAS viduje veikianti komanda, dirbanti su prognozavimo uždaviniais, kuria modelius, galinčius turėti tiesioginį ekonominį poveikį įmonių sprendimams.

    „Jeigu pamiršime talentų ugdymą, yra rizika, kad tokia gigafabrika tiesiog stovės, o jos pajėgumus daugiausia nuomos JAV korporacijos“, – sakė prof. Piotras Sankowskis.

    Jo teigimu, Lenkijos poziciją Europos DI lenktynėse artimiausiu metu lems ne vien paskelbtos investicijų sumos, bet ir tai, ar šalis sugebės išauginti bei išlaikyti specialistus. Kitaip tariant, technologinė infrastruktūra be nuoseklios talentų politikos gali tapti brangia, bet menkai šalies interesams dirbančia baze.

  • Verslas permainų laikais: trys kliuviniai, stabdantys įmonių transformaciją iki 2030 metų

    Įmonės vis dažniau dirba aplinkoje, kurioje keičiasi tiek paklausa, tiek taisyklės, tiek tiekimo grandinės. Dėl to transformacija tampa ne vienkartiniu projektu, o nuolatiniu procesu, apimančiu technologijas, energiją ir organizacijos valdymą.

    Europos ekonomikos kongrese vadovai diskutavo, kaip vienu metu išlaikyti pelningumą, didinti atsparumą ir kurti konkurencinį pranašumą. Pabrėžta, kad vis daugiau bendrovių vienu metu vykdo kelias transformacijas, o klaidos kainuoja brangiau nei anksčiau.

    Kas šiandien labiausiai spaudžia verslą

    Verslo sprendimus vis dažniau lemia geopolitinė rizika, logistikos sutrikimai ir kainų svyravimai, kurie per trumpą laiką gali pakeisti planus. Vadovai kalbėjo apie poreikį modeliuoti skirtingus scenarijus ir priimti sprendimus net tada, kai trūksta aiškių prognozių.

    Pramonės įmonėms papildomą spaudimą kuria klimato politika ir klientų reikalavimai dėl tvaresnės gamybos. Kai kuriose šakose transformacija reiškia ne tik procesų optimizavimą, bet ir viso produkto portfelio bei rinkų peržiūrą.

    Chemijai ir žaliavoms – dvigubas iššūkis

    Chemijos ir kasybos sektorių atstovai atskyrė restruktūrizavimą nuo transformacijos. Restruktūrizavimas dažniausiai siejamas su praeities sprendimų pasekmėmis ir būtinybe mažinti įsipareigojimus, o transformacija apibrėžiama kaip nuoseklus prisitaikymas prie rinkos ir technologijų.

    Kalbėta, kad tradicinės pramonės šakos turi rasti būdų išlikti konkurencingos, kai technologijos keičia paklausą, o investicijoms keliami nauji tvarumo kriterijai. Kartu akcentuotas socialinis aspektas regionuose, kur dideli darbdaviai lemia tūkstančių šeimų pajamas.

    DI ir personalizacija keičia taisykles

    Gamintojai ir IT įmonės pabrėžė, kad klientai vis dažniau tikisi individualizuoto produkto, bet įprasto termino ir kainos. Tai verčia keisti planavimą, gamybos stabilumo logiką ir tiekimo grandinės valdymą, nes auga perstatymų ir mažų serijų dalis.

    DI įvardytas kaip vienas svarbiausių produktyvumo svertų, tačiau kartu keliantis naujų rizikų. Įmonės vis dažniau kuria atsakingo DI naudojimo gaires, o diegimas apima ne tik įrankius, bet ir procesų perbraižymą bei darbuotojų kompetencijų ugdymą.

    Trys kliuviniai, kurie dažniausiai sustabdo transformaciją

    Diskusijos moderatorė, „KPMG“ atstovė Alina Wołoszyn išskyrė tris dažniausius transformacijos stabdžius. Pasak jos, net ir geriausia strategija neveiks, jei organizacija nesusitars dėl krypties ir neturės išteklių pokyčiams įgyvendinti.

    „Transformaciją dažniausiai blokuoja trys dalykai: žmonės, kai neįtikinama, kad pokytis būtinas; krypties nesuderinimas, kai sprendimų priėmėjai skirtingai supranta tą pačią programą; ir pinigai, kai trūksta finansavimo pokyčiams“, – sakė Alina Wołoszyn.

    Finansavimo tema diskusijoje skambėjo ypač aiškiai: transformacija neretai reiškia pereinamąjį laikotarpį, kai pelnas trumpam krenta, kol atsiperka investicijos. Bankų vaidmuo čia siejamas su gebėjimu suprasti naujus verslo modelius ir laiku identifikuoti rizikos taškus, o ne vien vertinti praeities rodiklius.

    Vadovai sutiko, kad sėkmę lemia ne vien technologija, bet ir lyderystė bei komunikacija su darbuotojais ir partneriais. Transformacija, kuri apsiriboja deklaracijomis, greitai praranda pasitikėjimą, todėl svarbiausia tampa apčiuopiami rezultatai ir nuoseklus įgyvendinimas.

  • Gynyba vilioja verslą: DI, kosmosas ir dronai vis dažniau taikosi į karinius užsakymus

    Gynybos sektorius vis aktyviau traukia civilines įmones, kurios mato augančią paklausą technologijoms, pritaikomoms ir kasdienėse, ir karinėse srityse. Lenkijoje atlikta verslo apklausa rodo, kad technologijos, vadinamos dvigubos paskirties, vis dažniau įvardijamos kaip reali plėtros kryptis.

    Ši tendencija apima ne tik tradicinę gynybos pramonę, bet ir pažangias sritis, kuriose sprendimai kuriami civilinei rinkai, o vėliau gali būti greitai adaptuojami saugumo poreikiams. Daugiausia dėmesio tenka kibernetiniam saugumui, dirbtiniam intelektui, pažangiai sensorių ir stebėsenos įrangai, autonominėms sistemoms bei kosmoso technologijoms.

    Kas yra dvigubos paskirties technologijos?

    Dvigubos paskirties technologijomis laikomi produktai ar sprendimai, kurie sukurti civiliniam naudojimui, tačiau gali būti pritaikyti ir gynybos tikslams. Praktikoje tai reiškia, kad įmonėms nebūtina gaminti amunicijos ar kurti išskirtinai karinės paskirties įrangos, kad jos galėtų dalyvauti gynybos tiekimo grandinėje.

    Pavyzdžiui, duomenų analizės platformos, vaizdo atpažinimo sprendimai, ryšio saugumo įrankiai ar jutiklių sistemos gali būti diegiami infrastruktūros apsaugai, pasienio stebėsenai ar kritinių objektų saugumui. Dėl sparčios technologijų raidos tokie sprendimai neretai tampa patrauklūs ir viešiesiems pirkimams.

    Kosmoso sektorius įgauna svorį

    Ypatingas dėmesys skiriamas kosmoso pramonei, nes palydovinės technologijos tiesiogiai siejasi su stebėsena, ryšiu ir situacijos supratimu. Tokios sistemos praverčia ne tik komercinėms reikmėms, bet ir valstybės saugumo uždaviniams, įskaitant monitoringo bei krizinių situacijų valdymą.

    Kosmoso sprendimų komercializacija didina ir jų reikšmę gynybos srityje, nes valstybės ieško patikimų duomenų šaltinių bei atsparių ryšio kanalų. Dėl to įmonės, dirbančios su palydovais, nuotoliniu stebėjimu ar duomenų apdorojimu, vis dažniau mato galimybę augti greta gynybos užsakymų.

    Verslas planuoja R&D ir naujas pajamas

    Apklausos duomenys rodo, kad daugiau nei pusė pramonės ir technologijų įmonių jau vykdo arba per artimiausius 12–24 mėnesius planuoja pradėti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, susijusius su dvigubos paskirties sprendimais. Tai signalizuoja, kad dvigubos paskirties rinka nebėra tik nišinė, o tampa sistemingo planavimo dalimi.

    Įmonės skirtingai vertina šios krypties svarbą: daliai tai atrodo kaip nuolatinė papildoma verslo linija, kitos ją mato kaip pavienių projektų ir rinkos testavimo galimybę. Reikšminga dalis dvigubos paskirties technologijas įvardija kaip vieną pagrindinių augimo variklių artimiausiais metais.

    „Kalbama ne apie amunicijos gamybą ar išskirtinai karinių produktų kūrimą, o apie civilinius sprendimus, kuriuos galima greitai pritaikyti gynybos reikmėms“, – sakė tyrimą cituojantys apžvalgininkai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dvigubos paskirties technologijų augimą skatina keli veiksniai: didesnis gynybos finansavimas, NATO šalių siekis stiprinti tiekimo grandinių atsparumą ir spartėjantis inovacijų diegimas. Verslui tai reiškia daugiau galimybių, bet kartu ir griežtesnius reikalavimus dėl eksporto kontrolės, tiekėjų patikimumo bei informacijos saugumo.

  • Musk prieš „OpenAI“ pralaimėjo teisme: ieškinys atmestas dėl senaties, ginčas dėl misijos komercializavimo

    Oaklande nagrinėtoje byloje teismas atmetė Elono Musko ieškinį prieš „OpenAI“. Devynių prisiekusiųjų kolegija vienbalsiai nusprendė, kad ieškinys pateiktas praleidus trejų metų senaties terminą, todėl ginčas iš esmės buvo uždarytas procesiniu pagrindu.

    Elonas Muskas teigė, kad „OpenAI“ vadovybė nukrypo nuo pradinės organizacijos, kaip ne pelno siekiančio projekto, misijos. Pasak jo, bendrovė buvo per daug komercializuota, o sprendimai dėl valdymo ir veiklos prioritetų esą prieštaravo anksčiau deklaruotiems tikslams.

    „Mūsų pusė pasilieka teisę skųsti šį sprendimą“, – teisme sakė Elono Musko advokatas.

    Nors prisiekusiųjų verdiktas šioje procedūroje turėjo patariamąjį pobūdį, bylą nagrinėjusi teisėja pasirėmė jų išvada ir paliko galioti sprendimą ieškinį atmesti. Tokiu būdu teismas nepasisakė dėl pačių kaltinimų esmės, o daugiausia dėmesio skyrė terminams ir proceso taisyklėms.

    Byla sulaukė išskirtinio dėmesio technologijų sektoriuje, nes ji atvėrė platesnę diskusiją apie ne pelno siekiančių iniciatyvų transformaciją į komercinius modelius, kai produktai ir infrastruktūra tampa kritiškai svarbūs rinkai. Dirbtinio intelekto srityje tai ypač jautru: investicijų mastai auga, o konkurencija dėl talentų, duomenų ir skaičiavimo išteklių verčia organizacijas ieškoti tvarių finansavimo šaltinių.

    Elonas Muskas siekė, kad iš vadovaujančių pareigų būtų pašalinti Samas Altmanas ir Gregas Brockmanas, taip pat buvo prašoma didelės vertės žalos atlyginimo. Tekste minėta suma viršijo 180 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 165 mlrd. eurų, ir, pagal ieškinį, ji turėjo būti skirta „OpenAI“ fondui.

    Proceso metu liudijo abu konflikte dalyvaujantys verslininkai, o byloje buvo nagrinėta ir jų tarpusavio korespondencija. Ji, pasak bylos eigos aprašymo, atskleidė vidinius nesutarimus „OpenAI“ bei detales apie ankstyvuosius organizacijos strateginius pasirinkimus.

    Sprendimas palankus „OpenAI“ planams judėti į priekį su struktūriniais pokyčiais ir galimu ėjimu į biržą. Tuo pat metu Musko pusė signalizuoja, kad kova gali persikelti į aukštesnę instanciją, tačiau rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, jog senaties argumentą pakeisti apeliacine tvarka paprastai būna sudėtinga.

  • Palanga koreguoja 2023–2029 vietos plėtros strategiją: gyventojai iki gegužės 26 dienos kviečiami teikti siūlymus

    Palanga koreguoja 2023–2029 vietos plėtros strategiją: gyventojai iki gegužės 26 dienos kviečiami teikti siūlymus

    Palangos miesto vietos veiklos grupė inicijuoja Palangos miesto 2023–2029 metų vietos plėtros strategijos keitimą ir kviečia savivaldybės gyventojus įsitraukti į procesą teikiant pastabas bei pasiūlymus. Sprendimų koregavimas, anot iniciatorių, svarbus tam, kad strategija geriau atlieptų besikeičiančius miesto poreikius ir naujus prioritetus.

    Strategijos keitimas vykdomas vadovaujantis Vietos plėtros strategijų įgyvendinimo taisyklėmis, kurias 2024 metų sausio 22 dieną patvirtino vidaus reikalų ministras įsakymu Nr. 1V-74. Taip pat remiamasi 2026 metų balandžio 20 dieną priimtu įsakymu Nr. 1V-314 dėl vietos plėtros strategijų keitimo inicijavimo.

    Esminis planuojamas pokytis susijęs su gyventojų civilinės saugos švietimo veiklomis, kurias numatoma įtraukti į strategiją. Tikimasi, kad papildomos veiklos padidins palangiškių informuotumą ir padės ugdyti praktinius įgūdžius, reikalingus ekstremaliųjų situacijų metu.

    Tokios priemonės gali apimti gyventojams aktualias temas: kaip elgtis gavus perspėjimo pranešimus, ką turėti namų pasirengimo rinkinyje, kaip pasiruošti elektros ar ryšio sutrikimams ir kur ieškoti patikimos informacijos krizių metu. Pastaraisiais metais civilinės saugos stiprinimas Lietuvoje tapo vienu iš viešojo sektoriaus prioritetų, todėl savivaldybių ir bendruomenių įsitraukimas vertinamas kaip praktinis atsparumo didinimo pagrindas.

    Vietos veiklos grupė pabrėžia, kad visuomenės įsitraukimas į viešojo valdymo procesus yra svarbi strategijos kokybės dalis. Kuo daugiau gyventojų pateiks konkrečių pastebėjimų, tuo tiksliau galima numatyti priemones, kurios realiai veiktų ir būtų pritaikomos Palangos situacijai.

    Pasiūlymus dėl strategijos keitimo gyventojai gali teikti iki 2026 metų gegužės 26 dienos. Jie priimami elektroniniu paštu projektai@palangavvg.lt arba užpildant anoniminę internetinę apklausą, kuri skelbiama vietos veiklos grupės informaciniuose kanaluose.

  • Parama būstui įsigyti sustabdyta: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija baigė lėšas pažymoms

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė sustabdžiusi 2026 metų gegužės 19 dieną paskelbtą kvietimą teikti prašymus paramai būstui įsigyti. Sprendimas priimtas pasibaigus valstybės biudžeto lėšoms, skirtoms pažymoms, patvirtinančioms teisę į šią paramą, formuoti.

    Kvietimo sustabdymas reiškia, kad gyventojai laikinai nebegali pateikti prašymų dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito ir arba subsidijos. Ministerijos teigimu, tai susiję būtent su pažymų išdavimui suplanuoto finansavimo išnaudojimu.

    Kas pasikeitė gyventojams?

    Po sustabdymo išoriniame SPIS portale prašymo forma „Prašymas suteikti paramą būstui įsigyti (gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją) (BP-1)“ tapo neaktyvi. Dėl to prašymų per SPIS pateikti nebeįmanoma.

    Ministerija nurodė, kad savivaldybės iki kvietimo sustabdymo momento, tai yra iki 9 valandos 10 minučių, gautus prašymus, pateiktus kitais būdais nei per SPIS, dar suveda į sistemą. Prašymai, pateikti po 9 valandos 10 minučių, SPIS neregistruojami, o pareiškėjams pateikiama informacija apie nenagrinėjimo priežastis.

    Kas bus toliau?

    Ministerija skelbia įvertinsianti paramai būstui įsigyti skirtas lėšas ir realų jų poreikį pagal SPIS užregistruotus prašymus. Vėliau savivaldybių administracijos bus informuotos atskiru raštu apie prašymų nagrinėjimą ir pažymų dėl teisės į paramą būstui įsigyti išdavimą.

    Taip pat numatyta, kad kiekvienai savivaldybei elektroniniu paštu bus pateikti atskiri jos gyventojų prašymų sąrašai, kuriems dar pakaks valstybės biudžeto lėšų pažymoms suformuoti. Tai turėtų leisti savivaldybėms aiškiau planuoti tolesnius veiksmus ir informuoti pareiškėjus apie jų situaciją.

  • Jurbarko rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrius: kontaktai, funkcijos ir kam kreiptis

    Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius skelbia atsakingų darbuotojų kontaktus gyventojams ir ūkininkams, kuriems aktualūs žemės ūkio, melioracijos ir techninės priežiūros klausimai. Skyrius veikia savivaldybės administracijos struktūroje ir priima užklausas telefonu bei elektroniniu paštu.

    Pagal viešai pateikiamą informaciją, skyriuje dirba vedėjas, vyresnioji specialistė, vyresnysis specialistas – techninės priežiūros inspektorius, taip pat vyresnieji specialistai, atsakingi už melioracijos sritį. Tokia sudėtis rodo, kad didelė dalis kasdienių užklausų siejama su melioracijos infrastruktūra ir jos priežiūra.

    Melioracija savivaldybėse paprastai apima drenažo sistemų, griovių, pralaidų ir kitų vandens nuvedimo statinių būklės priežiūrą, gedimų fiksavimą ir darbų planavimą. Gyventojams tai aktualu po liūčių ar pavasarinio polaidžio, kai užmirksta sklypai, kyla vandens lygis grioviuose arba paaiškėja ilgalaikiai drenažo sutrikimai.

    Techninės priežiūros inspektoriaus funkcijos dažniausiai susijusios su reikalavimų laikymosi kontrole, ūkinei veiklai keliamos tvarkos priežiūra bei konsultavimu, kokių dokumentų ar procedūrų gali reikėti konkrečiu atveju. Kreipiantis dėl techninių klausimų verta iš anksto tiksliai įvardyti situaciją, vietą ir, jei įmanoma, pateikti nuotraukas ar kitą faktinę informaciją.

    Skyriaus darbo kontaktai nurodyti savivaldybės interneto svetainėje, tačiau viešai matomame tekste el. pašto adresai pateikiami apsaugotu formatu nuo brukalo. Jei el. pašto nepavyksta nukopijuoti, patogiausia naudotis oficialia užklausos forma arba skambinti nurodytais telefonais.

    Skyriaus adresas: Dariaus ir Girėno g. 96, Jurbarkas. Prieš vykstant gyvai rekomenduojama susitarti dėl priėmimo ir pasitikslinti, kokius dokumentus reikia atsinešti, kad klausimas būtų išspręstas per vieną vizitą.

    Svetainėje taip pat pateikiama informacija apie slapukų naudojimą ir nurodoma, kad užklausų formai veikti taikoma „Google ReCaptcha“ apsauga. Tai reiškia, kad norint pateikti užklausą internetu gali reikėti sutikti su našumo slapukais, kad sistema tinkamai atskirtų vartotoją nuo automatizuotų robotų.

  • „Myliu Palangą“ festivalis keičia eismą birželio 2–9 dienomis: kur bus draudžiama važiuoti ir statyti

    Festivalio „Myliu Palangą“ metu Palangoje birželio 2–9 dienomis laikinai keičiasi eismo ir automobilių statymo tvarka. Savivaldybė skelbia, kad sprendimai priimti siekiant užtikrinti gyventojų, miesto svečių ir renginio dalyvių saugumą.

    Pokyčiai įsigalioja nuo birželio 2 dieną 10 valandos ir galios iki birželio 9 dieną 12 valandos. Vairuotojai raginami iš anksto planuoti maršrutus, o mieste vadovautis laikinais kelio ženklais.

    Eismo ribojimai birželio 5–7 dienomis

    Nuo birželio 5 dieną 7 valandos iki birželio 7 dieną 22 valandos transporto priemonių eismas draudžiamas Vytauto gatvės atkarpoje nuo Jūratės gatvės iki Ronžės gatvės. Taip pat ribojamas eismas Kretingos gatvės atkarpoje nuo Ganyklų gatvės iki Vytauto gatvės.

    Tuo pačiu laikotarpiu Kretingos gatvėje už sankryžos su J. Piktuižio gatve numatytas papildomas kelio ženklas, draudžiantis motorinių transporto priemonių eismą. Savivaldybė pažymi, kad ribojimai gali būti aktyviai prižiūrimi, todėl vairuotojams svarbu nepalikti automobilių draudžiamose zonose.

    Nuo birželio 5 dieną 8 valandos iki birželio 7 dieną 15 valandos eismas draudžiamas Birutės alėjoje, atkarpoje nuo S. Nėries gatvės iki A. Mickevičiaus gatvės. Šioje miesto dalyje tikėtini didžiausi pėsčiųjų srautai, todėl vairuotojams rekomenduojama rinktis alternatyvius privažiavimus.

    Laikini ženklai ir įvažiavimai

    Nuo birželio 5 dieną 7 valandos iki birželio 7 dieną 22 valandos laikinai keičiamas ženklinimas M. Valančiaus gatvėje ties S. Nėries gatve: uždengiamas vienpusio eismo ženklas ir įrengiamas akligatvio ženklas. Akligatvio ženklas taip pat įrengiamas Jūratės gatvėje ties sankryža su J. Janonio gatve.

    Aptarnaujančiam transportui, pažymėtam specialiais dalyvių automobilių leidimais, numatytos aiškios įvažiavimo valandos į Vytauto gatvės atkarpą nuo Jūratės gatvės iki Ronžės gatvės. Birželio 5 ir 6 dienomis važiuoti leidžiama nuo 6 iki 11 valandos ir nuo 20 iki 23 valandos, o birželio 7 dieną nuo 6 iki 9 valandos ir nuo 16 iki 20 valandos.

    Taip pat nurodoma, kad Kęstučio gatvėje, Meilės alėjoje ir J. Basanavičiaus gatvėje iki Jūratės ir Kastyčio skvero eismo organizavimas gali būti koreguojamas viso laikotarpio metu nuo birželio 2 dieną 10 valandos iki birželio 9 dieną 12 valandos. Vairuotojams primenama, kad galutinę tvarką vietoje žymi laikini kelio ženklai.

    Kur bus galima statyti nemokamai

    Nuo birželio 5 dieną 7 valandos iki birželio 7 dieną 20 valandos renginio dalyviams ir transporto priemonių valdytojams leidžiama statyti automobilius nemokant vietinės rinkliavos savivaldybės tarybos nustatytose vietose. Tai apima Jūratės gatvės atkarpą šalia pastato Vytauto g. 106 ir automobilių stovėjimo aikštelę Kretingos g. 3.

    Nemokamas statymas taip pat numatytas Vasario 16-osios gatvės atkarpoje nuo Vytauto gatvės iki J. Piktuižio gatvės ir Gedimino gatvės atkarpoje nuo Birutės alėjos iki Meilės alėjos. Savivaldybė prašo vairuotojų atidžiai sekti ženklinimą ir automobilius palikti tik leistinose vietose.

    Organizatoriai ir miesto tarnybos primena, kad šventės metu srautai gali greitai kisti, todėl paliekant automobilį svarbu įsitikinti, jog ribojimai neįsigalioja artimiausiomis valandomis. Vairuotojai kviečiami būti kantrūs, saugoti pėsčiuosius ir vadovautis kelio ženklais.

  • Antarktidoje rasta 380 mln. metų žuvis keičia pasakojimą apie pirmuosius gyvūnus sausumoje

    Antarktidos Lašlio kalnuose aptikta 380 milijonų metų senumo žuvies fosilija verčia mokslininkus iš naujo vertinti, kaip ir kada stuburiniai pradėjo žengti pirmuosius žingsnius iš vandens į sausumą. Kalbama apie išnykusią rūšį Koharalepis jarviki, kuri, tyrėjų teigimu, galėjo būti arčiau šio lūžio taško, nei manyta iki šiol.

    Nors žinomas tik vienas šios rūšies suakmenėjęs egzempliorius, jo būklė išskirtinai gera. Ypač gerai išliko kaukolė, leidžianti tyrėjams analizuoti vidines kaulų struktūras, kurios dažniausiai fosilijose būna pažeistos arba visai neišsilaiko.

    Naujame Flinderso universiteto mokslininkų darbe didžiausias dėmesys skirtas būtent vidiniams kaukolės kaulams ir smegeninės sandarai. Ši informacija svarbi todėl, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvenusių žuvų neuroanatomija gali išduoti, kokie jutimai ir elgsena buvo pranašumas aplinkoje, kur vanduo ir oras konkuruoja dėl vienos vietos.

    Tyrime kaukolė skenuota neutronais, kad būtų gautas itin detalus anatominis vaizdas nepažeidžiant fosilijos. Tokie metodai pastaraisiais metais tampa vis reikšmingesni paleontologijoje, nes leidžia pamatyti struktūras, kurių anksčiau nebūdavo įmanoma ištirti neatliekant destruktyvių pjūvių.

    Rezultatai rodo, kad Koharalepis jarviki smegenų ir kaukolės požymiai panašūs į žuvų, kurios laikomos esančiomis ties riba tarp vandens ir sausumos evoliucijos etapų. Tyrėjai taip pat įžvelgė prisitaikymų prie gyvenimo arti vandens paviršiaus, kur deguonies ir šviesos sąlygos smarkiai skiriasi nuo gilesnių vandenų.

    „Pasirinkome Koharalepis, nes tai vienintelis visoje šioje šeimoje žinomas fosilinis pavyzdys, kuriame išlikę vidiniai kaukolės kaulai, suteikiantys vertingos informacijos apie smegeninę ir neuroanatomiją“, – sakė pagrindinė tyrimo autorė Corinne Mansforth.

    Mokslininkai pastebi ir požymių, kurie galėjo padėti gyvūnui veiksmingiau orientuotis paviršiuje: minimos angos kaukolės viršuje, galėjusios palengvinti oro patekimą, bei su šviesos ir paros ritmo suvokimu siejamas organas. Tokie bruožai dera su hipoteze, kad svarbūs evoliuciniai pokyčiai vyko aplinkose, kur periodiškai reikėdavo susidurti ir su oru, ir su seklumos kliūtimis.

    Skaičiuojama, kad ši žuvis galėjo užaugti iki maždaug 1 metro ilgio ir būti plėšrūnė, tykodavusi grobio. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad palyginti mažos akys gali reikšti didesnę priklausomybę nuo kitų jutimų, o tai būdinga ir kai kurioms šiuolaikinėms rūšims, medžiojančioms prastesnio matomumo sąlygomis.

    Dar vienas kontekstas, kuris keičia bendrą vaizdą: vis daugiau tyrimų leidžia manyti, kad perėjimas nuo vandens prie sausumos galėjo vykti ne vieną kartą. Tai reikštų, kad „pirmųjų sausumos užkariautojų“ istorija buvo ne vienas tiesus kelias, o keli paralelūs bandymai skirtingose giminėse, kurių dalis aklavietėse ir išnyko.

    Fosilija rasta Antarktidoje, tačiau prieš 380 milijonų metų šis regionas buvo visai kitame pasaulio žemėlapyje. Devono laikotarpiu ši teritorija priklausė Gondvanos superkontinentui, o tuometinės ekosistemos, tikėtina, sudarė palankias sąlygas seklumų ir pakrančių gyvūnų įvairovei.

    Dėl šios priežasties Antarktidos radiniai mokslininkams yra ypač vertingi: jie padeda užpildyti spragas ten, kur kitų žemynų fosilijų įrašas nėra toks nuoseklus. Vienas gerai išsilaikęs egzempliorius, išanalizuotas moderniais skenavimo metodais, kartais gali suteikti daugiau informacijos nei dešimtys fragmentiškų radinių.

  • Kaišiadorių rajone planuojamos trys iki 8 000 kW vėjo elektrinės: ką gali padaryti sklypų savininkai

    Kaišiadorių rajone planuojamos trys iki 8 000 kW vėjo elektrinės: ką gali padaryti sklypų savininkai

    Energetikos bendrovė „Gryna Energija“ pranešė apie planus Kaišiadorių rajone statyti tris vėjo elektrines, kurių kiekvienos įrengtoji galia neviršytų 8 000 kW. Projektas numatomas keliuose žemės sklypuose Kaišiadorių apylinkės ir Žaslių seniūnijose, o kartu būtų įrengiami ir visi reikalingi inžineriniai bei technologiniai priklausiniai.

    Pagal atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatas, toks pranešimas aktualus ne tik tiesiogiai planuojamų statybų sklypų savininkams, bet ir aplinkinių teritorijų žemės savininkams. Įstatymas numato zonas su statybos apribojimais ir papildomomis sąlygomis, kurios siejamos su atstumu nuo vėjo elektrinės ir jos stiebo aukščiu.

    Kam skirtas pranešimas?

    Pranešimas skelbiamas ir tiems žemės sklypų savininkams, kuriems registruotos pašto siuntos nebuvo įteiktos arba kurių deklaruota gyvenamoji vieta nežinoma. Dokumente nurodoma, kad dalis sklypų patenka į teritorijas, kuriose taikomi statybos apribojimai, taip pat į teritoriją tarp vieno ir keturių vėjo elektrinės stiebo aukščių.

    Tai reiškia, kad informaciją turėtų įsivertinti ir tie gyventojai ar žemės savininkai, kurių sklypai nėra tiesiogiai numatyti elektrinių statybai, tačiau patenka į įstatyme apibrėžtas ribas. Praktikoje tokiose situacijose dažniausiai kyla klausimai dėl galimų apribojimų ateities statyboms, sklypo naudojimui ar planuojamai rekreacinei veiklai.

    Kokios savininkų teisės ir terminai?

    Bendrovė nurodo, kad šio pranešimo adresatai turi teisę raštu pateikti prieštaravimą dėl planuojamos vėjo elektrinės statybos per 20 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo. Taip pat numatyta galimybė sudaryti susitarimą su „Gryna Energija“ dėl įstatyme apibrėžtų sąlygų.

    Pranešime atkreipiamas dėmesys, kad įstatymas numato ir išimtis, kada naujų pastatų statyba, patalpų įrengimas ar teritorijų rekreacijai planavimas tam tikrais atvejais galimas. Kartu pabrėžiama, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkai negali teikti prieštaravimo dėl didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinių statybos.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Dėl papildomos informacijos, dokumentų pateikimo ar prieštaravimų teikimo nurodoma kreiptis į „Gryna Energija“. Įmonės korespondencijos adresas yra Konstitucijos prospektas 9-125, Vilnius, LT-09308, o kontaktiniai duomenys pateikiami oficialiame pranešime.

    Gyventojams ir sklypų savininkams, kurių turtas patenka į įstatyme apibrėžtas teritorijas, paprastai rekomenduojama įsivertinti planuojamas veiklas sklype ir, jei kyla klausimų dėl teisinių pasekmių, kreiptis paaiškinimų per nustatytą terminą. Tokie projektai dažnai vystomi etapais, todėl ankstyvas situacijos įvertinimas gali padėti išvengti neaiškumų vėlesnėse procedūrose.