CP v2

Blog

  • Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai 2027 metais: savivaldybės derina, kaip prisidės renginiais

    Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai 2027 metais: savivaldybės derina, kaip prisidės renginiais

    2027 metais pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Tai reiškia ne tik intensyvų aukšto lygio susitikimų ir derybų laikotarpį, bet ir platesnes galimybes šalies regionams įsitraukti į europinę darbotvarkę per viešus renginius ir komunikaciją.

    Apie galimus formatus ir praktinį savivaldybių įtraukimą nuotoliniu būdu diskutavo Pakruojo rajono savivaldybės atstovai su Užsienio reikalų ministerijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai grupės patarėju Mindaugu Bundza. Susitikime aptarta, kaip vietos bendruomenėms aiškiau ir patraukliau pristatyti pirmininkavimo reikšmę.

    Ką planuoja savivaldybės?

    Ministerijos atstovas pristatė renginių planavimo gaires, numatomą renginių tinklelį ir komunikacijos paketus, kurie bus teikiami savivaldybėms. Tokie paketai paprastai apima vieningus vizualinius sprendimus, temines kryptis, pagrindines žinutes ir rekomendacijas, kaip pasiekti skirtingas auditorijas.

    Savivaldybė savo ruožtu pristatė metinių renginių kalendorių ir idėjas, kurios galėtų būti pritaikytos pirmininkavimo pristatymui rajone. Diskusijoje dėmesys skirtas tam, kurie renginiai natūraliai sutaptų su europinėmis temomis ir kokie formatai būtų patogiausi vietos gyventojams.

    Ko tikimasi iš pirmininkavimo?

    Pirmininkavimas ES Tarybai paprastai apima įvairaus lygmens posėdžius Briuselyje ir Liuksemburge, tačiau šalys narės taip pat organizuoja ir dalį renginių savo valstybėje. Tokie renginiai gali būti skirti sektorių ekspertams, kultūrinei diplomatijai, jaunimo įtraukimui ar diskusijoms apie ES politikos poveikį kasdieniam gyvenimui.

    Susitikimo metu keistasi įžvalgomis dėl galimų pranešėjų ir ekspertų, kurie galėtų dalyvauti regioniniuose renginiuose, ir sutarta tęsti bendradarbiavimą. Tikslas – rasti aiškius, gyventojams suprantamus būdus paaiškinti, ką reiškia pirmininkavimas ir kokias temas Lietuva galėtų iškelti ES lygmeniu.

    Tolimesni žingsniai

    Pakruojo rajono savivaldybės atstovai su ministerija sutarė derinti konkretesnius formatus ir ieškoti tinkamiausių progų į renginius integruoti pirmininkavimo tematiką. Akcentuota, kad regionų įsitraukimas gali tapti svarbia komunikacijos dalimi, padedančia didinti visuomenės supratimą apie ES sprendimų priėmimą.

    Informaciją apie susitikimą pateikė Pakruojo rajono savivaldybė.

  • Pakruojo kultūros centre – jaunųjų talentų šventė Skrisk, skrisk, bitele: kas sužibėjo scenoje

    Pakruojo kultūros centre – jaunųjų talentų šventė Skrisk, skrisk, bitele: kas sužibėjo scenoje

    Gegužės 14 dieną Pakruojo kultūros centre įvyko jau tradicine tapusi jaunųjų talentų šventė Skrisk, skrisk, bitele. Renginys subūrė Pakruojo rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vaikus, jų mokytojus bei bendruomenes.

    Į šventę atvyko ir pasirodymus pristatė auklėtiniai iš Pakruojo vaikų lopšelio-darželio „Saulutė“ ir Pakruojo vaikų lopšelio-darželio „Vyturėlis“. Taip pat dalyvavo Linkuvos lopšelis-darželis „Šaltinėlis“, Žeimelio darželis-daugiafunkcis centras „Ąžuoliukas“ ir VšĮ nevalstybinis katalikų lopšelis-darželis „Varpelis“.

    Scenoje pasirodė ir ugdymo įstaigų skyriai bei mokyklos: Lygumų pagrindinė mokykla, Balsių pagrindinė mokykla, Rozalimo pradinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrius, Pašvitinio pradinio ugdymo skyrius, taip pat Balsių pagrindinės mokyklos Klovainių ikimokyklinio ugdymo skyrius.

    Renginio metu vaikai dovanojo dainas, šokius ir kitus kūrybinius numerius, kuriuose atsiskleidė drąsa, sceninė patirtis ir bendras komandinis darbas. Tokios šventės vis dažniau vertinamos kaip svarbi ugdymo dalis, padedanti vaikams stiprinti pasitikėjimą savimi, kalbėjimo ir bendravimo įgūdžius bei patirti prasmingą bendruomeniškumą.

    Susirinkusius dalyvius ir jų pedagogus pasveikino Pakruojo rajono savivaldybės vicemeras Virginijus Kacilevičius bei savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai einanti vedėjo funkcijas, Eglė Valantinaitė-Krikščiūnė. Renginio organizatoriai pabrėžė, kad tradicija tęsiama siekiant įtraukti kuo daugiau ugdymo įstaigų ir suteikti vaikams sceną pirmosioms kūrybinėms patirtims.

    Šventę organizavo Pakruojo rajono savivaldybės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų mokytojų metodinė taryba kartu su Pakruojo švietimo centru. Organizatoriai teigia, kad tokie susitikimai stiprina pedagogų bendradarbiavimą ir padeda dalintis gerąja ugdymo praktika.

  • Kultūros ministerija ieško partnerių: startuoja paraiškos trečiųjų šalių piliečių lietuvių kalbos mokymams

    Kultūros ministerija ieško partnerių: startuoja paraiškos trečiųjų šalių piliečių lietuvių kalbos mokymams

    Kultūros ministerija paskelbė kvietimą teikti paraiškas projektui, skirtam trečiųjų šalių piliečių lietuvių kalbos mokymams. Iniciatyva numato ne tik kalbos kursus, bet ir sociokultūrinių žinių ugdymą, kad atvykę žmonės lengviau įsilietų į visuomenę.

    Projektas bus įgyvendinamas naudojant 2021–2027 metų Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo lėšas. Jis siejamas su konkrečiu tikslu Teisėta migracija ir integracija bei nacionaliniais užsieniečių integracijos sistemos stiprinimo prioritetais.

    Kam skirtas projektas?

    Projektas orientuotas į trečiųjų šalių piliečius, tai yra asmenis, kurie nėra Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat asmenis be pilietybės. Pagrindinis tikslas – sudaryti sąlygas mokytis lietuvių kalbos ir kartu geriau suprasti Lietuvoje galiojančias socialines bei kultūrines normas.

    Sociokultūrinių žinių dalis paprastai apima temas, kurios daro tiesioginę įtaką kasdieniam gyvenimui: institucijų veikimą, švietimo ir sveikatos sistemas, darbo rinkos taisykles, paslaugų prieinamumą, pagrindines teises ir pareigas. Tokie mokymai dažnai laikomi vienu efektyviausių būdų mažinti informacinę atskirtį ir greitinti integraciją.

    Kaip ir iki kada teikti paraiškas?

    Dokumentus Kultūros ministerijai reikia pateikti iki 2026 metų gegužės 22 dienos imtinai. Paraiškas galima pateikti elektroniniu paštu arba per E. pristatymo sistemą.

    Dėl kvietimo sąlygų ir paraiškų rengimo klausimų nurodytas kontaktinis asmuo yra Kultūros ministerijos Kultūrinės edukacijos politikos grupės patarėja Gražina Genė. Kilus praktiniams klausimams, pareiškėjams rekomenduojama kreiptis iš anksto, kad būtų spėta patikslinti dokumentus iki termino pabaigos.

  • Pakruojyje akcija „Būk saugus ir pasirengęs“: ką gyventojams parodė tarnybos ir šauliai

    Pakruojyje akcija „Būk saugus ir pasirengęs“: ką gyventojams parodė tarnybos ir šauliai

    Gegužės 15 dieną Pakruojo Vienybės aikštėje surengta akcija „Būk saugus ir pasirengęs“, į kurią pakviesti rajono gyventojai ir miesto svečiai. Renginio tikslas buvo praktiškai supažindinti visuomenę su specialiųjų tarnybų ir civilinės saugos pajėgų darbu bei pasirengimu ekstremalioms situacijoms.

    Akcijoje dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės vicemeras Virginijus Kacilevičius ir savivaldybės administracijos direktorė Aušra Dvelienė. Taip pat pristatytos savivaldybės parengties ir mobilizacijos funkcijos, kurias renginyje atstovavo patarėja, atliekanti parengties pareigūno funkcijas, Daiva Rocienė ir vyriausioji specialistė mobilizacijai Auksė Sabalienė.

    Ką galėjo pamatyti gyventojai?

    Renginio metu savo veiklą ir turimą techniką demonstravo ugniagesiai gelbėtojai, policijos pareigūnai ir aplinkos apsaugos tarnybų atstovai. Gyventojai galėjo iš arti apžiūrėti naudojamas priemones, pasikalbėti su pareigūnais ir sužinoti, kaip veikiama skirtingų incidentų metu.

    Prie programos prisijungė Lietuvos šaulių sąjungos nariai, Krašto apsaugos savanorių pajėgos ir Lietuvos kariuomenės karo komendantūrų valdyba. Tokie pristatymai paprastai padeda aiškiau suprasti, kaip koordinuojamas veikimas krizių metu ir kokias užduotis atlieka skirtingos struktūros.

    Akcentas – pasirengimas kasdienybėje

    Renginyje dalyvavo ir Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai, priminę, kad pasirengimas svarbus ne tik didelių nelaimių atveju. Praktiniai patarimai gyventojams dažniausiai apima pirmosios pagalbos žinias, saugaus elgesio rekomendacijas ir informacijos gavimo kanalus ekstremalių situacijų metu.

    Akcija „Būk saugus ir pasirengęs“ surengta Pakruojo rajono savivaldybės administracijos iniciatyva. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai yra proga iš arčiau susipažinti su tarnybų darbu ir realiai įvertinti, kaip kiekvienas žmogus gali prisidėti prie savo ir bendruomenės saugumo.

  • BGK finansuos „Asseco“ kibernetinio saugumo projektą Toge: ką tai reiškia Lenkijos eksportui

    Lenkijos plėtros bankas BGK pasirašė sutartį dėl ilgalaikio finansavimo „Asseco“ kibernetinio saugumo investicijai Toge. Projektas bus įgyvendinamas per bendrovę „Cyber Defense Africa“, kurią įkūrė Togo vyriausybė ir „Asseco Data Systems“.

    BGK skiria apie 24 mln. eurų pradiniam 12 metų trukmės projekto etapui, o bendra investicijų programa viršija 80 mln. eurų. Numatyta plėsti saugumo operacijų centro pajėgumus, užtikrinti visą parą veikiančią stebėseną ir greitą reagavimą į incidentus.

    Kas finansuoja ir kodėl

    Riziką šiam finansavimui mažina Europos Sąjungos garantija pagal EFSD+ instrumentą, skirtą tvariam vystymuisi ir investicijoms už ES ribų skatinti. BGK nurodo, kad ši garantija leidžia pritraukti kapitalą projektams, kurie stiprina skaitmeninę infrastruktūrą ir atsparumą.

    Skelbiama, kad Europos Komisija BGK yra skyrusi 115 mln. eurų vertės garantijų limitą projektams Afrikoje į pietus nuo Sacharos. Tokie mechanizmai paprastai taikomi tam, kad bankai galėtų finansuoti didesnės rizikos rinkas, išlaikydami palankesnes skolinimosi sąlygas.

    Ką Togo gaus praktiškai

    Projekto ašis – kibernetinio saugumo paslaugos valstybei ir verslui: incidentų aptikimas, prevencija, reagavimas, infrastruktūros stebėsena ir konsultacinė pagalba. Tai ypač aktualu šalims, kurios sparčiai skaitmenizuoja viešąsias paslaugas, tačiau susiduria su ribotais vietiniais pajėgumais.

    „Ketiname įkurti skaitmeninio saugumo akademiją, kuri teiks pažangius kibernetinio saugumo mokymus tiek mūsų darbuotojams, tiek regiono specialistams“, – sakė „Cyber Defense Africa“ vadovas Simon Melchior.

    Kodėl tai svarbu Lenkijai

    Lenkijos skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis pabrėžė, kad šalies kibernetinio saugumo kompetencijos gali tapti eksporto vizitine kortele, o ne tik vidaus infrastruktūros apsaugos priemone. Toks modelis, kai technologijų įmonę papildo valstybės plėtros banko finansavimas ir ES garantijos, didina konkurencingumą tarptautiniuose konkursuose.

    BGK atstovai taip pat akcentuoja, kad sandoris turėtų padėti ne tik stiprinti Togo skaitmeninį atsparumą, bet ir atverti kelią platesnei Lenkijos verslo plėtrai Afrikos rinkose. Pasak banko, šis projektas nėra vienkartinė iniciatyva, o panašių finansavimo sandorių portfelį planuojama didinti.

    „Asseco Data Systems“ bendradarbiavimą su Togu vysto nuo 2019 metais, o dabartinis finansavimo etapas yra svarbus tęstinumo žingsnis. Kibernetinio saugumo paslaugų paklausa regione auga dėl didėjančio skaitmeninių mokėjimų, valstybinių registrų ir debesijos sprendimų naudojimo, todėl investicijos į žmones ir procesus tampa ne mažiau reikšmingos nei technologijos.

  • Pietų Korėjoje nuleista pirmoji Lenkijos FSRU: plaukiojantis SGD terminalas į Gdansko įlanką atplauks 2027-aisiais

    Pietų Korėjos laivų statykloje „HD Hyundai Heavy Industries“ į vandenį nuleistas Lenkijai statomas plaukiojantis SGD terminalo laivas FSRU. Projektą vysto dujų perdavimo sistemos operatorius Gaz-System, o laivas turėtų tapti pagrindiniu naujo terminalo Gdansko įlankoje elementu.

    Gaz-System vadovas Sławomiras Hincas pabrėžė, kad nuleidimas į vandenį yra vienas svarbiausių visos FSRU programos etapų. Pasak jo, tai signalas, jog strateginė energetikos infrastruktūra įgyvendinama pagal planą.

    Kaip veiks plaukiojantis terminalas?

    FSRU tipo laivas yra plaukiojanti priėmimo, saugojimo ir regazifikavimo stotis: jis priima laivais atgabentas suskystintas gamtines dujas, laiko jas kriogeninėse talpyklose ir vėliau paverčia atgal į dujinę būseną. Tokiu būdu dujos tiekiamos į sausumoje esantį perdavimo tinklą.

    Skelbiama, kad naujojo laivo talpyklos sutalpins apie 170 000 kubinių metrų SGD. Pats laivas siekia apie 295 metrų ilgį ir 46 metrų plotį, o numatomas terminalo pajėgumas viršija 6 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų per metus.

    Lenkijos valdžios atstovai projektą sieja su platesniu regioniniu vaidmeniu. Už strateginę energetikos infrastruktūrą atsakingas įgaliotinis Wojciechas Wrochna teigia, kad šalies pakrantė tampa vartais į pasaulinę SGD rinką ir platesniam Vidurio bei Rytų Europos regionui.

    Kokie darbai dar laukia iki atplaukimo?

    Pagal dabartinį grafiką FSRU į Gdansko įlanką turėtų atplaukti 2027 metų pabaigoje. Iki tol laivo laukia ilgas įrengimo etapas: technologinės įrangos montavimas, sistemų integracija ir bandymai.

    Vienas svarbiausių darbų yra membraninės sistemos įrengimas SGD talpyklose, užtikrinantis saugų suskystintų dujų saugojimą. Taip pat bus montuojamas regazifikavimo modulis, leidžiantis SGD paversti gamtinėmis dujomis, tinkamomis tiekti į perdavimo sistemą.

    Vėliau numatyti energetinių ir pagalbinių sistemų paleidimo darbai, įskaitant elektros tiekimo iš kranto sprendimus, generatorių ir katilų paleidimą bei skirtingų laivo sistemų testus. Prieš pradedant eksploataciją bus atliekami jūriniai ir su dujomis susiję bandymai, skirti patikrinti saugą ir patikimumą realiomis sąlygomis.

    Terminalo krantinė ir jungtys su tinklu

    Lygiagrečiai vyksta ir sausumos dalies darbai Lenkijoje, kurie būtini tam, kad regazifikuotos dujos pasiektų nacionalinį perdavimo tinklą. Gaz-System nurodo, kad į Gdanską jau atgabenta tuneliavimo įrangos dalis, skirta išgręžti daugiau nei kilometro ilgio mikrotunelį jūrinio dujotiekio trasai.

    Šis tunelis turėtų būti nutiestas po pakrantės mišku, kopomis, paplūdimiu ir Gdansko įlankos dugnu, kad terminalas būtų sujungtas su perdavimo sistema. Artimiausiais mėnesiais planuojama pradėti pagrindinius krantinės konstrukcijų darbus, o taip pat tęsiami sausumos dujotiekių projektai, įskaitant trasą Gdanskas–Gustorzynas.

    Harmonogramas numato, kad naujasis SGD terminalas pilnai pradės veikti 2028 metais. Tokie projektai Europoje vertinami kaip būdas didinti tiekimo lankstumą, sudaryti sąlygas importui iš skirtingų pasaulio regionų ir mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo ar vieno maršruto.

  • „Orlen“ svarsto plėtrą Norvegijoje: naujos naftos ir dujų licencijos bei žinutė dėl energetinio saugumo

    Lenkija siekia ir ateinančiais metais užsitikrinti žaliavų tiekimą iš Norvegijos kontinentinio šelfo, tai pristatydama kaip vieną energetinio saugumo ramsčių. Apie tai vizito Norvegijoje metu kalbėjo Lenkijos energetikos ministras Miłoszas Motyka, pabrėžęs, kad „Orlen“ turi didžiausias kompetencijas gavybos veikloje.

    Ministras taip pat užsiminė, jog Varšuva norėtų aktyviau įtraukti ir kitas energetikos įmones į bendradarbiavimą su Norvegija. Tokia kryptis atspindi platesnę Europos tendenciją po 2022 metais išaugusios priklausomybės rizikų peržiūros, kai dujų ir naftos tiekimo diversifikavimas tapo strateginiu tikslu.

    Naujos licencijos Norvegijos šelfe

    Norvegijos vyriausybė gegužės pradžioje paskelbė kasmetinį TFO 2026 licencijų etapą, skirtą paieškai ir gavybai jau anksčiau ištirtose šelfo teritorijose. Skelbiama, kad leidimai apims 70 naujų blokų Šiaurės jūroje, Norvegijos jūroje ir Barenco jūroje.

    Paraiškas planuojama priimti iki rugsėjo 1 dienos, o licencijų suteikimas numatomas 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Tokie terminai įprasti Norvegijos licencijavimo ciklui, o sprendimai paprastai priklauso ir nuo valstybės siekio palaikyti stabilų gavybos lygį, biudžeto pajamas bei darbo vietas.

    „Orlen“ priklausanti bendrovė „Orlen Upstream Norway“ Norvegijos šelfe vykdo gavybą iš 21 telkinio ir turi apie 100 gavybos bei paieškos koncesijų. Ankstesniame licencijų etape bendrovė gavo dalis šešiose naujose paieškos ir gavybos licencijose, todėl rinkoje vertinama, kad ir TFO 2026 gali tapti dar viena proga sustiprinti portfelį.

    „Norvegijos energetikos ministras Terje Aaslandas pabrėžė, kad „Orlen“ buvimas Norvegijos šelfe yra svarbus, ir pridūrė, jog šį buvimą būtų galima dar labiau sustiprinti“, – sakė vizite dalyvavę Lenkijos pusės atstovai.

    Norvegija ir Lenkijos energijos tiekimas

    Norvegijos vaidmenį Lenkijos energetikoje išryškino ir dujų infrastruktūros pokyčiai: nuo 2022 metų norvegiškos dujos į Lenkiją tiekiamos „Baltic Pipe“ dujotiekiu. Skelbiama, kad importas siekia apie 8 mlrd. kubinių metrų per metus ir sudaro maždaug 40 proc. dabartinio šalies suvartojimo.

    Lenkijos energetikos ministerija nurodo, kad Norvegija išlieka viena svarbiausių partnerių: 2025 metais naftos tiekimas iš Norvegijos, ministerijos vertinimu, pasiekė 8,3 mln. tonų ir sudarė apie 33 proc. viso importo. Taip pat teigiama, kad norvegiškų suskystintų gamtinių dujų importas viršijo 3 mln. tonų, arba apie 13 proc. visų SGD tiekimų.

    Praktikoje tai reiškia, kad sprendimai dėl naujų gavybos licencijų Norvegijos šelfe Lenkijai svarbūs ne tik kaip verslo plėtros galimybė „Orlen“, bet ir kaip platesnės tiekimo grandinės dalis. Kuo daugiau stabilios gavybos ir ilgalaikių sutarčių, tuo mažesnė rizika kainų šuoliams bei geopolitiniams trikdžiams, ypač žiemos sezonais.

  • Vokietijoje kas penkta degalinė galėjo pažeisti naują taisyklę: kainas kėlė ne tik vidurdienį

    Vokietijoje atlikta vartotojų platformos „Mehr-Tanken“ analizė rodo, kad dalis degalinių galėjo nesilaikyti nuo balandžio pradžios įvesto ribojimo degalų kainas didinti tik kartą per dieną. Vertinant laikotarpį nuo balandžio 1 dienos iki gegužės 11 dienos, įtariamų pažeidimų mastas siekė beveik penktadalį visų stebėtų degalinių.

    Analizėje skaičiuojama, kad 2 995 iš 15 240 degalinių, tai yra apie 19,7 proc., kainas didino ne vidurdienį, kaip numatyta taisyklėje. Iš viso fiksuota apie 17 000 atvejų, kai kainų pakėlimai įvyko kitu metu, o tai, vartotojų požiūriu, mažina reguliavimo aiškumą ir prognozuojamumą.

    Didžiausias galimų pažeidimų rodiklis nustatytas Bavarijoje, kur jis siekė 25,6 proc. Mažiausiai tokių atvejų, remiantis analize, fiksuota Berlyne – 8,2 proc., todėl regioniniai skirtumai tapo vienu ryškiausių šios situacijos aspektų.

    Ką numato nauja kainų taisyklė?

    Nuo balandžio pradžios Vokietijos degalinėms taikoma tvarka, pagal kurią degalų kainas leidžiama padidinti tik kartą per dieną, vidurdienį. Tuo pat metu kainas mažinti galima bet kuriuo metu, siekiant išlaikyti konkurenciją ir greitesnį kainų prisitaikymą, kai didmeninės kainos krinta.

    Ši priemonė pristatyta kaip būdas sumažinti kainų šuolius dienos eigoje ir palengvinti vairuotojų galimybes planuoti išlaidas. Taisyklė įvesta tuo metu, kai tarptautinė įtampa ir svyravimai naftos rinkoje darė spaudimą degalų kainoms, o politinis tikslas buvo suvaldyti vartotojų patiriamą nepastovumą.

    Degalinės atmeta kaltinimus

    Degalinių operatoriai kaltinimus sąmoningai pažeidinėjant taisykles atmeta ir aiškina, kad dalis „ne laiku“ fiksuotų pakeitimų gali būti susiję su techniniais procesais. Jų teigimu, kainos pakeitimas nėra vienas mygtuko paspaudimas, nes jis pereina per kasų sistemas, mokėjimo terminalus ir kainų švieslentes.

    „Mūsų pirminės išvados rodo, kad tai yra prastai suprojektuoto įstatymo pasekmės, o ne tyčiniai pažeidimai“, – sakė Federalinės nepriklausomų degalinių asociacijos vadovas Danielis Kaddikas.

    Operatoriai taip pat pabrėžia, kad dėl ryšio vėlavimų, kainų atnaujinimo sinchronizacijos ir tuo metu vykstančių atsiskaitymų ar degalų pylimo procesų gali atsirasti kelių minučių ar ilgesni neatitikimai. Vis dėlto vartotojų pusėje išlieka klausimas, ar tokie paaiškinimai pagrindžia dešimtis tūkstančių fiksuotų nukrypimų.

    Kas toliau?

    Tokių tyrimų rezultatai dažnai tampa pagrindu detalesnei institucijų patikrai, ypač kai kalbama apie rinkos skaidrumą ir vartotojų interesų apsaugą. Praktikoje svarbiausia bus nustatyti, ar fiksuoti atvejai buvo realūs kainų kėlimo sprendimai, ar tik techniniai užfiksavimo ir perdavimo vėlavimai.

    Vairuotojams šis ginčas primena, kad net ir aiškiai suformuluotos kainodaros taisyklės realybėje priklauso nuo duomenų perdavimo, prekybos sistemų ir kontrolės mechanizmų. Jei bus įrodyta, kad dalis pažeidimų sisteminiai, gali būti svarstomi tikslinimai, kaip kainų atnaujinimai turi būti registruojami ir tikrinami.

  • Vokietija pradėjo „Uniper“ kontrolinio paketo pardavimą: kas gali pasikeisti dujų rinkoje?

    Vokietijos vyriausybė pradėjo procedūrą, kuria siekia parduoti kontrolinį energetikos bendrovės „Uniper“ akcijų paketą. Ši įmonė 2022 metais buvo perimta valstybės, kai dėl dujų krizės atsidūrė ties bankroto riba.

    Potencialūs pirkėjai kviečiami pateikti pirminius ketinimus iki birželio 12 dienos. Procesą koordinuoja finansų tarpininkai „JPMorgan“ ir „UBS“, kurie vertins gautus pasiūlymus ir teiks rekomendacijas Vokietijos valdžiai.

    Kodėl „Uniper“ teko gelbėti?

    „Uniper“ problemos paaštrėjo Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje ir sumažėjus dujų tiekimui į Europą. Įmonė buvo sudariusi sutartis su klientais keliose Europos šalyse, įsipareigodama tiekti dujas už iš anksto sutartą kainą, todėl staigus kainų šuolis jai tapo itin skausmingas.

    Per trumpą laiką bendrovė patyrė didžiulių nuostolių, o jos žlugimas būtų reiškęs rimtą smūgį ne tik Vokietijos, bet ir platesnei Europos dujų bei elektros rinkai. Dėl to valstybė įsikišo ir galiausiai faktiškai nacionalizavo įmonę.

    Pirmame etape Vokietija suteikė apie 15 mlrd. eurų paskolą, mainais įsigydama dalį akcijų per naują emisiją. Vėliau šių priemonių nepakako, todėl buvo priimtas sprendimas perimti kontrolę, iš ankstesnių akcininkų išperkant paketus ir užtikrinant įmonės finansinį stabilumą.

    Ką reiškia akcijų pardavimas?

    Šiuo metu Vokietijos valstybė valdo apie 99,12 proc. „Uniper“ akcijų. Pagal Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles, taikomas strateginei energetikos infrastruktūrai, Vokietija turi terminą iki 2028 metų sumažinti savo dalį.

    Tuo pačiu teisės aktai leidžia valstybei išlaikyti vadinamąjį blokuojantį paketą, kuris gali siekti 25 proc. ir vieną akciją. Toks modelis dažnai pasirenkamas siekiant išlaikyti įtaką strategiškai svarbiose įmonėse, bet kartu grąžinti jas į privačias rankas.

    Įmonės vaidmuo Vokietijos energetikoje

    „Uniper“ laikoma viena svarbiausių Vokietijos energetikos grandžių: bendrovė prisideda prie reikšmingos šalies gamtinių dujų paklausos dalies užtikrinimo. Po tiekimo iš Rusijos sumažėjimo didesnę reikšmę įgijo suskystintų gamtinių dujų importas ir tiekimas iš Norvegijos telkinių.

    Bendrovė taip pat valdo dujų saugyklų veiklą, kuri svarbi sezoniškumui ir tiekimo saugumui, o jos gamybos portfelyje yra tiek dujomis kūrenamos elektrinės, tiek atsinaujinantys šaltiniai. Be to, „Uniper“ veikia ir Švedijoje, kur turi branduolinės ir hidroenergetikos aktyvų.

    Rinkai šis pardavimo procesas svarbus tuo, kad „Uniper“ ateities savininkų strategija gali turėti įtakos investicijoms į infrastruktūrą, ilgalaikių tiekimo sutarčių struktūrai ir pasirengimui galimiems kainų šuoliams. Vokietijai tai taip pat yra testas, kaip greitai po krizės galima atsitraukti nuo tiesioginio valstybinio valdymo, neprarandant tiekimo saugumo.

  • JSW byla dėl 440 tūkst. eurų žalos: buvęs vadovas ir dar trys asmenys kaltinami teisme

    Lenkijoje teismą pasiekė byla, kurioje buvęs Jastrzębskos Spółkos Węglowos (JSW) prezidentas ir dar trys asmenys kaltinami veikimu bendrovės nenaudai. Prokuratūra teigia, kad dėl konsultavimo paslaugų sutarties įmonė patyrė didelę turtinę žalą.

    Kaltinamąjį aktą parengė ir apie jo perdavimą teismui pranešė Glivicių apygardos prokuratūra. Procesas turėtų vykti Rybnikų apygardos teisme.

    Kokia sutartis atsidūrė tyrimo centre?

    Bylos esmė siejama su konsultavimo paslaugų pirkimu iš nedidelės įmonės, kuriai buvo patikėtos kasybos ir ekonominio pobūdžio konsultacijos. Prokuratūra nurodo, kad sprendimas sudaryti sutartį buvo nepagrįstas ekonomiškai.

    Taip pat akcentuojama, kad rašytinės ataskaitos, rengtos 2017–2019 metais vykdant sutartį, esą buvo menkos praktinės vertės. Dėl to JSW patirta žala įvardijama kaip didelė ir siekia apie 440 000 eurų.

    „Sutarties sudarymas buvo ekonomiškai nepagrįstas, o ataskaitų turinys pasižymėjo maža moksline ir praktine verte“, – teigė Glivicių apygardos prokuratūra.

    Kas kaltinami ir kokios galimos pasekmės?

    Tarp kaltinamųjų minimas buvęs JSW vadovas Danielis O. ir dar du buvusios vadovybės nariai: buvęs Gamybos užtikrinimo biuro direktorius bei buvęs valdybos narys, atsakingas už strategiją ir plėtrą. Ketvirtasis kaltinamasis yra konsultavimo paslaugas teikusios įmonės savininkas.

    Prokuratūros teigimu, konsultacijų įmonė už paslaugas gaudavo beveik 50 000 zlotų per mėnesį, tai atitinka maždaug 11 500 eurų. Taip pat pranešama, kad įtariamiesiems pritaikytos turto užtikrinimo priemonės bendrai maždaug 230 000 eurų sumai.

    Kaltinimai pareikšti dėl žalos padarymo ūkinei veiklai, o už tai gali grėsti laisvės atėmimas nuo vienų iki 10 metų. Galutinį vertinimą dėl kaltės ir atsakomybės priims teismas.

    Kodėl ši byla svarbi rinkai?

    JSW yra didžiausia aukštos kokybės koksinės anglies gamintoja Europos Sąjungoje ir viena reikšmingiausių kokso tiekėjų plieno pramonei. Todėl sprendimai dėl pirkimų, konsultacijų ir valdymo praktikos turi tiesioginę įtaką ne tik įmonės rezultatams, bet ir platesnei pramonės grandinei.

    Bendrovės finansinis fonas pastaraisiais metais išlieka sudėtingas: JSW grupė 2025 metais fiksavo 6,25 mlrd. zlotų konsoliduotą grynąjį nuostolį, tai yra apie 1,45 mlrd. eurų. 2026 metų pirmąjį ketvirtį grupės nuostolis siekė apie 615,9 mln. zlotų, arba maždaug 143 mln. eurų, todėl bet kokie įtarimai dėl lėšų panaudojimo efektyvumo rinkoje sulaukia didelio dėmesio.