Lozanoje įsikūręs biotechnologijų startuolis „Adaptyv Bio“ pritraukė 34,35 mln. eurų A serijos investiciją. Bendrovė kuria automatizuotą „šlapią“ laboratoriją, kuri DI sukurtus baltymų variantus greitai paverčia realiais eksperimentiniais duomenimis.
Raundui vadovavo „Highland Europe“, o esami investuotojai „Ace Ventures“, „ByFounders“ ir „Y Combinator“ dalyvavo dar kartą. 2024 metais „Adaptyv Bio“ buvo pritraukusi 6,8 mln. eurų pradinę investiciją, o per dvejus metus komanda, bendrovės teigimu, išaugo kelis kartus, o pajamos padidėjo maždaug dešimteriopai.
„DI palengvino baltymų projektavimą: dabar komandos per popietę gali sugeneruoti tūkstančius kandidatų. Tačiau išsiaiškinti, kurie iš jų veikia, vis dar sunkiausia dalis – tam reikia laboratorijos, o dauguma laboratorijų buvo sukurtos laikams, kai vienam taikiniui buvo testuojama kelios dešimtys, o ne keli tūkstančiai variantų“, – teigė „Ace Ventures“.
„Adaptyv Bio“ sprendimo esmė – automatizuotas procesas nuo skaitmeninės baltymo sekos iki matavimo rezultatų. DNR sintezę įmonė atlieka savo viduje, baltymus išreiškia be ląstelių, o prisijungimą prie taikinio matuoja paviršiaus plazmonų rezonanso metodu, integruodama kokybės kontrolę.
Klientai projektus gali pateikti per internetinę platformą arba per programinę sąsają, kad eksperimentus galėtų užsakyti ir automatiniai agentai. Bendrovė nurodo turinti daugiau nei 100 klientų, tarp jų – pažangias DI laboratorijas, didžiąsias farmacijos kompanijas ir DI pagrindu veikiančius vaistų atradimo startuolius.
Įmonė taip pat pristatė viešą programinę sąsają, kuri, jos teigimu, integruota su keliais biotechnologijų įrankiais ir platformomis. Kartu ji vysto konkursinę aplinką „Proteinbase“, kuri, kaip skelbiama, pritraukė 680 dalyvių ir apie 10 000 baltymų dizainų vienoje konkurencijoje.
Vienas plačiau aptartų pavyzdžių – bendras bandymas su „Anthropic“, kai 16 taikinių iš viešų dizaino konkursų buvo pateikti „Claude Science“ generuotiems sprendimams, o gautos sekos laboratorijoje testuotos anonimiškai. „Adaptyv Bio“ skelbia, kad buvo išreikšta 95 proc. iš 1 320 dizainų.
„Iš 1 320 dizainų 354 prisijungė prie taikinio, tad vidutinis sėkmės rodiklis siekė 26,8 proc.; tik vienam taikiniui nepavyko rasti nė vieno prisijungiančio varianto“, – pranešė „Adaptyv Bio“.
Startuolis tikina, kad tokios validacijos grandinės tampa kritiškai svarbios dėl augančio skirtumo tarp skaitmeninio dizaino greičio ir laboratorinių patikrinimų pajėgumų. Būtent „šlapios“ laboratorijos pralaidumas dažnai tampa kliūtimi, kai DI per trumpą laiką pasiūlo tūkstančius hipotezių.
Naujas kapitalas bus skirtas dviem kryptims: laboratorijos pajėgumų plėtrai ir sudėtingesniems biologijos uždaviniams. Bendrovė planuoja iki 2026 metų pabaigos maždaug patrigubinti laboratorijos pralaidumą ir tęsti augimą 2027 metais.
Vertikaliai „Adaptyv Bio“ siekia išplėsti paslaugas už prisijungimo matavimų ribų ir judėti link išvystomumo bei išsamios biofizinės charakterizacijos. Įmonė taip pat mini ambicijas dirbti su naujesnėmis molekulinėmis modalumų kryptimis, o vėliau – su ląstelėmis grįsta funkcine analize.
Plėtros planuose numatyta ir geografinė plėtra: 2026 metų ketvirtą ketvirtį bendrovė ketina atidaryti laboratoriją ir biurą Londone, lygiagrečiai didindama apimtis Lozanoje. Komandą planuojama auginti nuo 25 iki maždaug 60 darbuotojų, didžiausią dėmesį skiriant gamybai, automatizacijai ir programinei įrangai.
Ilgalaikė vizija – sukurti itin didelio masto automatizuotą eksperimentinę infrastruktūrą, kad DI galėtų mokytis iš fizinės realybės panašiu tempu, kaip mokosi iš teksto ir skaitmeninių duomenų. Tokia kryptis atliepia platesnę biotechnologijų tendenciją: algoritmų generuojamų kandidatų daugėja, o konkurencinis pranašumas vis dažniau persikelia į greitą, patikimą ir mastelį išlaikančią laboratorinę validaciją.
