Danijoje, Skonager vietovėje, archeologai aptiko neeilinį vikingų laikotarpio vaiko kapą, kuriame išliko tekstilės fragmentų. Tokie radiniai ypač reti, nes organinės medžiagos žemėje paprastai suyra gerokai anksčiau, nei kapas pasiekia tyrėjus.
Išskirtinumo suteikė dvi būdingos kriauklės formos segės, šalia kurių aptikta vilnos ir lino pluošto. Būtent šie metaliniai papuošalai, kaip aiškina specialistai, galėjo sukurti nedidelę apsauginę zoną, leidusią audiniams išlikti daugiau kaip 1 000 metų.
Archeologams svarbu ne tik pats faktas, kad naudota vilna ir linas, bet ir tai, kur tiksliai pluoštai išsidėstę segių atžvilgiu. Audinių liekanos aptiktos ir virš segių, ir po jomis, todėl atsiranda reali galimybė atkurti, kaip buvo sluoksniuojami drabužiai ir kaip jie buvo susegami.
Tyrėjų teigimu, tai gali pakeisti supratimą apie vikingų aprangos rekonstrukcijas, kurios dažnai remdavosi vien segėmis, papuošalais ar pavieniais siūlais. Šiuo atveju išlikusių pluoštų padėtis gali leisti daryti išvadas apie konkretaus žmogaus aprangą, o ne abstraktų laikotarpio modelį.
Konservavimo darbai vykdomi itin atsargiai Konserveringscenter Vejle centre, kur analizuojamas visas žemės blokas su radiniais. Specialistai siekia išsaugoti ne tik pačius audinius ir seges, bet ir jų tarpusavio padėtį, nes net pavienė gija gali būti svarbi atkuriant aprangos elementus.
Tekstilės analizę atlieka specialistė Lise Ræder Knudsen, o antropologiniai tyrimai, įskaitant išlikusių dantų analizę, patikėti Pietų Danijos universiteto mokslininkams. Tokie tyrimai gali padėti tiksliau suprasti vaiko amžių, sveikatos būklę bei gyvenimo aplinkybes.
Viena segė užminė dar vieną mįslę: ant jos matyti senesnio remonto pėdsakai, rodantys, kad papuošalas buvo naudotas dar iki laidotuvių. Tai kelia prielaidą, jog segė galėjo būti perduodama šeimoje kaip vertingas daiktas, tačiau šią hipotezę dar reikės pagrįsti.
Planuojami radiokarbono tyrimai turėtų padėti palyginti audinių amžių su segės chronologija. Jei paaiškėtų, kad segė gerokai senesnė už drabužius, tai sustiprintų versiją apie ilgą daikto naudojimą ar paveldėjimą.
Mokslininkai taip pat tikisi nustatyti drabužių spalvas, nes pluoštai gali būti tiriami chemiškai ieškant dažiklių pėdsakų. Žinoma, kad vikingų laikotarpio Skandinavijoje buvo naudojami dažyti audiniai, įskaitant raudonų ir melsvų atspalvių, tačiau konkrečios šio kapo tekstilės spalvos dar nėra patvirtintos.
Pasak tyrėjų, tokie radiniai yra vieni informatyviausių, kai kalbama apie kasdienį gyvenimą ir socialinius papročius vikingų laikotarpiu. Kuo daugiau pavyksta išsaugoti mikrodetalių, tuo tikslesnį vaizdą galima atkurti apie tai, kaip žmonės rengėsi, kokias medžiagas rinkosi ir kaip dėvėjo papuošalus.
Leave a Reply