CP v2

Blog

  • Šiaurės Makedonija ir Serbija pasirašė dujotiekio jungties sutartį: 70 km maršrutas keičia regioną

    Šiaurės Makedonija žengia į praktinį naujos dujų jungties su Serbija etapą: šalies dujų perdavimo sistemos operatorė NOMAGAS pasirašė projektavimo ir statybos sutartį su bendrove „Rapid Build“. Šiaurės Makedonijos Energetikos ministerija šį žingsnį įvardijo kaip perėjimą nuo pasirengimo prie realaus įgyvendinimo.

    Planuojamas dujotiekio interkonektorius sujungs abiejų šalių sistemas 70 kilometrų trasa, iš kurios 23 kilometrai drieksis Šiaurės Makedonijoje, o 47 kilometrai Serbijoje. Šiaurės Makedonijoje jungtis bus prijungta prie esamo vamzdyno netoli Klečovcės, o Serbijoje prie tinklo netoli Vranjės.

    Projekto tikslas – išplėsti prieigą prie skirtingų dujų tiekimo krypčių ir padidinti tiekimo patikimumą. Tokios jungtys paprastai vertinamos kaip priemonė mažinti vienos krypties ar vieno šaltinio riziką, ypač mažesnėms rinkoms, kurios istoriškai turėjo ribotas alternatyvas.

    „Šiandien klojame infrastruktūrinį pagrindą naujam energetiniam ryšiui tarp Šiaurės Makedonijos, regiono ir Europos“, – sakė energetikos ministrė Sanja Božinovska.

    Ministrė pabrėžė, kad jungtis su Serbija įgauna dar didesnę reikšmę lygiagrečiai vystant interkonektorių su Graikija. Ši kombinacija, anot jos, gali keisti Šiaurės Makedonijos vaidmenį nuo galutinio taško dujų maršrute prie labiau su regioninėmis rinkomis susietos šalies.

    „Prisijungę prie Graikijos ir Serbijos, nebūsime tik dujų maršruto pabaiga. Kuriame šalies, galinčios tapti tranzito ir energetine jungtimi tarp Pietų ir Šiaurės Europos, poziciją“, – sakė Sanja Božinovska.

    Energetikos ministerijos vertinimu, naujoji jungtis prisidės prie labiau integruotos ir lankstesnės regioninės rinkos kūrimo. Numatoma, kad infrastruktūra sudarys prielaidas dujas transportuoti abiem kryptimis, o tai gali pagerinti sistemos valdymą krizės metu ir efektyviau išnaudoti esamus bei naujus pajėgumus.

    Platesniame kontekste tokie interkonektoriai Europoje siejami su ilgalaike energetinio saugumo darbotvarke, kurioje akcentuojamas tinklų sujungiamumas, alternatyvūs tiekimo keliai ir rinkos konkurencija. Nors dujų vaidmuo pereinamuoju laikotarpiu vertinamas nevienareikšmiškai, trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu infrastruktūros lankstumas daugeliui šalių išlieka svarbus.

  • Ukraina žiemai dujų sukaupė anksčiau nei planuota: saugyklose jau 14,6 mlrd. kub. m

    Ukraina praneša jau pasiekusi baziniam 2026–2027 metų šildymo sezonui numatytą gamtinių dujų atsargų lygį. Pirmasis vicepremjeras ir energetikos ministras Denysas Šmyhalis paskelbė, kad šalies požeminėse saugyklose sukaupta 14,6 mlrd. kubinių metrų dujų.

    Pasak ministro, planuotas tikslas įvykdytas maždaug mėnesiu anksčiau, nei numatyta baziniame žiemos scenarijuje. Tai reiškia, kad Ukraina į rudenį ir žiemą žengia su atsargomis, kurios, valdžios vertinimu, turėtų padėti užtikrinti sistemos stabilumą net ir išliekant rizikoms energetikos infrastruktūrai.

    „Pagal dujų atsargas esame pasirengę 2026–2027 metų rudens ir žiemos laikotarpiui. Toliau dirbame kitose srityse“, – sakė Denysas Šmyhalis.

    Jis taip pat padėkojo šalies dujų gavybos bendrovėms, Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatoriui, „Naftogaz“ ir visiems kuro bei energetikos sektoriaus darbuotojams, kurie prisidėjo prie šio rezultato. Oficialioje žinutėje pabrėžta, kad pagrindinis prioritetas išlieka energijos tiekimo saugumas.

    Požeminės dujų saugyklos Ukrainoje yra vienas svarbiausių šalies energetinio atsparumo elementų, nes leidžia sukauptas atsargas naudoti didžiausio vartojimo metu šaltuoju sezonu. Ankstesnis tikslo pasiekimas paprastai signalizuoja, kad injekcijos tempas vasaros mėnesiais buvo pakankamas ir suderintas su sistemos poreikiais.

    Šis pranešimas skelbiamas tuo metu, kai Europos dujų rinka išlieka jautri geopolitiniams veiksniams, o pasirengimas žiemai tradiciškai vertinamas kaip vienas svarbiausių energetikos politikos rodiklių. Ukrainos atveju papildomą reikšmę turi tai, kad energijos infrastruktūra karo sąlygomis patiria padidintą riziką, todėl atsargų valdymas tampa ne tik ekonominiu, bet ir nacionalinio saugumo klausimu.

  • Ispanijoje karštis pražudė 5 232 žmones: skaičius didžiausias nuo 2015 metų

    Ispanijoje karštis pražudė 5 232 žmones: skaičius didžiausias nuo 2015 metų

    Ispanijoje 2026 metais užfiksuotos 5 232 mirtys, statistiškai priskiriamos aukštai oro temperatūrai. Tai didžiausias rodiklis nuo 2015 metų, kai pradėjo veikti kasdienio mirtingumo stebėsenos sistema MoMo, skelbia preliminarūs duomenys.

    Vien rugpjūtį, pirminiais skaičiavimais, karščiai galėjo lemti 2 147 mirtis. Šis skaičius dar gali kisti, nes MoMo duomenys paprastai patikslinami per maždaug savaitę, kai gaunama daugiau registrų informacijos.

    Kaip skaičiuojamos mirtys?

    MoMo, kurį administruoja Carlos III sveikatos institutas, nefiksuoja tik tų atvejų, kai mirties liudijime tiesiogiai įrašyta šiluma kaip priežastis. Sistema vertina perteklinį mirtingumą ir priskiria jį temperatūrų poveikiui, remdamasi mirčių statistika ir meteorologiniais duomenimis.

    Toks metodas leidžia įvertinti platesnį karščio poveikį, kai šiluma paaštrina lėtines ligas ar sukelia dehidrataciją, širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijas. Dėl to oficialiai patvirtintų „šilumos smūgio“ atvejų skaičius paprastai būna mažesnis nei statistiškai priskiriamos mirtys.

    Vasaros rekordai ir pažeidžiamiausios grupės

    Šių metų skaičiai jau viršijo ankstesnius didžiausius vasarų rodiklius: 2022 metais buvo vertinama 4 789 mirtys, o 2023 metais – 3 035. Dabartinis vertinimas apima laikotarpį nuo gegužės 15 dienos, kai kasmet aktyvuojamas nacionalinis planas dėl karščio poveikio sveikatai.

    Didžiausia našta tenka vyresnio amžiaus žmonėms. Iš 5 232 šiemet priskiriamų mirčių 5 048 tenka vyresniems nei 65 metų gyventojams, o 85 metų ir vyresni sudaro apie 62 proc. visų atvejų, tai yra 3 256 mirtys; taip pat apie 60 proc. mirčių tenka moterims.

    Karštis gali tęstis ir rugsėjį

    Vasara Ispanijoje pažymėta išskirtinai aukštomis temperatūromis: šalies meteorologijos tarnyba AEMET nurodo, kad 2026 metų liepa buvo šilčiausia istorinių stebėjimų sekoje, pasiekusi 2022 metų lygį, o birželis tapo antras šilčiausias nuo matavimų pradžios.

    Nors MoMo duomenų seka prasideda 2015 metais, dabartiniai rodikliai vis dar nepasiekia 2003 metų karščio bangos masto, kai Ispanijoje aukštoms temperatūroms buvo priskiriama apie 13 000 mirčių. AEMET prognozės taip pat rodo, kad kai kuriose šalies dalyse aukštesnės nei įprasta temperatūros gali laikytis ir pirmosiomis rugsėjo dienomis.

    Sveikatos specialistai primena, kad rizika didžiausia vyresniems, sergantiems širdies, kvėpavimo ligomis, taip pat kūdikiams ir dirbantiems lauke. Karščių metu rekomenduojama gerti pakankamai vandens, vengti fizinio krūvio vidurdienį ir stebėti artimųjų savijautą, ypač jei jie gyvena vieni.

  • Rumunijai gresia 770 mln. eurų netektis: politinis karas sustabdė reformą, kurią reikalauja ES

    Rumunijai gresia 770 mln. eurų netektis: politinis karas sustabdė reformą, kurią reikalauja ES

    Rumunija rizikuoja netekti mažiausiai 770 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, nes šalies pagrindinės politinės jėgos laiku nesutarė dėl viešojo sektoriaus atlyginimų reformos. Šis žingsnis buvo viena esminių sąlygų, susietų su Nacionaliniu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu.

    Pagal ES institucijose nurodomą informaciją, praleistas terminas reiškia, kad suma bus išskaičiuota iš dar Rumunijai priklausančių maždaug 8,44 mlrd. eurų. Tai sudaro apie 40 proc. viso 21,41 mlrd. eurų vertės šalies gaivinimo paketo, skirto investicijoms ir reformoms po pandemijos.

    Kas nutiko ir kas spręs

    Reformos priėmimo terminas baigėsi rugpjūčio 31 dieną, tačiau kompromisas dėl naujo viešojo sektoriaus atlyginimų įstatymo taip ir nebuvo pasiektas. Galutinį finansinės korekcijos dydį Europos Komisija turėtų nustatyti vertindama Rumunijos galutinį mokėjimo prašymą, kurį šalis turi pateikti iki rugsėjo pabaigos.

    Viešojo sektoriaus atlyginimų reformos neįgyvendinimas įvardijamas kaip pagrindinė priežastis, dėl kurios Rumunijai mažinamas finansavimas. Kartu minima, kad neįvykdyti ir kai kurie kiti mažesni tikslai, tarp jų ir su dekarbonizacija susiję įsipareigojimai.

    „Tai sudėtinga tema, turinti didelių socialinių ir ekonominių pasekmių, o sprendimus teko derinti esant milžiniškam laiko spaudimui“, – sakė Rumunijos prezidentas Nicușoras Danas.

    Profsąjungų spaudimas ir protestai

    Siūlomai reformai griežtai priešinasi Rumunijos profesinės sąjungos, teigdamos, kad daliai viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai galėtų mažėti. Taip pat kritikuota ir numatyta indeksavimo pagal infliaciją logika, kuri, pasak profsąjungų, nekompensuotų realių pragyvenimo išlaidų.

    Įtampa išsiliejo ir į gatves: rugpjūčio 25 dieną kelių federacijų atstovai protestavo prie Darbo ministerijos. Jie reikalavo didesnio minimalaus atlyginimo ir kolektyvinių derybų atnaujinimo.

    Koalicijos griūtis ir naujos rizikos

    Politinis ginčas virto kaltinimų grandine tarp buvusios valdančiosios koalicijos partnerių. Laikinasis darbo ministras Dragoșas Pîslaru kaltino Socialdemokratų partiją blokavus reformą ir žadėjus profsąjungoms tai, ko esą neleidžia šalies finansinės galimybės.

    Socialdemokratai šiuos kaltinimus atmetė ir atsakomybę permetė Nacionalinei liberalų partijai bei buvusiam ministrui pirmininkui Ilie Bolojanui, teigdami, kad įstatymo projektas buvo derinamas uždarai ir nesugebėta susitarti su socialiniais partneriais. Bolozano vyriausybė žlugo gegužę po nepasitikėjimo balsavimo, kurį parėmė socialdemokratai ir kraštutinių dešiniųjų Aljansas už rumunų vienybę.

    Europos lėšų tema Rumunijoje kaista ir dėl kitų teisėkūros sprendimų, susijusių su interesų konfliktais viešajame sektoriuje. Nors atitinkamas vadinamasis integralumo įstatymas priimtas laiku, Europos Komisija dar gali vertinti, ar jo taikymas atitinka teisinės valstybės principus, o neigiama išvada reikštų papildomą riziką įšaldyti dalį mokėjimų.

    ES gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė lėšas sieja su konkrečiais rodikliais ir reformomis, todėl politiniai vėlavimai tiesiogiai virsta finansinėmis pasekmėmis. Rumunijos atvejis tampa dar vienu priminimu, kad politinis nestabilumas ir neapibrėžtumas gali kainuoti šimtus milijonų eurų, net jei didžioji dalis investicijų planų formaliai jau patvirtinta.

  • „Apple“ laukia DI posūkis: kas yra Johnas Ternusas ir kodėl jam teks spręsti ne tik technologijas?

    „Apple“ laukia DI posūkis: kas yra Johnas Ternusas ir kodėl jam teks spręsti ne tik technologijas?

    Antradienį „Apple“ generalinio direktoriaus pareigas perima 51 metų Johnas Ternusas. Jis paveldi bendrovę, kuri dominuoja išmaniųjų telefonų rinkoje, tačiau DI srityje, kaip pripažįsta analitikai, vis dar atsilieka nuo dalies konkurentų.

    Vadovų kaita užbaigia 15 metų trukusį Timo Cooko laikotarpį, per kurį buvo sustiprinta tiekimo grandinė ir išplėstas paslaugų verslas. Dabar „Apple“ akcentas krypsta į naują etapą, kuriame išmaniosios funkcijos ir DI tampa centrine produktų dalimi.

    Inžinierius, kūręs „Apple“ geležį

    J. Ternusas į „Apple“ atėjo 2001 metais ir kilo karjeros laiptais iki vyresniojo viceprezidento, atsakingo už aparatinės įrangos inžineriją. Jo komandos prižiūrėjo visą produktų liniją, įskaitant „iPhone“, kurie generuoja didelę dalį „Apple“ pajamų.

    Analitikai pabrėžia, kad naujasis vadovas geriausiai išmano aparatūros inovacijas, o tai gali tapti jo strateginiu pranašumu. Vartotojų įpročiai rodo, kad daugeliui pirkėjų sprendimą atsinaujinti pirmiausia lemia įrenginys, o tik tada programinės naujovės.

    Jau po kelių dienų nuo kadencijos pradžios J. Ternus turės vieną didžiausių viešų išbandymų: rugsėjo 9 dieną numatytą kasmetinį „iPhone“ renginį. Rinkoje laukiama ir reikšmingo dizaino šuolio, o didžiausias dėmesys krypsta į galimą pirmąjį sulankstomą „iPhone“.

    DI lenktynės ir konkurentų spaudimas

    Pastaraisiais metais didžiosios technologijų bendrovės agresyviai investuoja į DI: nuo asmeninių asistentų ir teksto generavimo iki nuotraukų, vaizdo ir produktyvumo įrankių. „Apple“ strategija tradiciškai remiasi glaudžia aparatūros, programinės įrangos ir paslaugų integracija, todėl rinkos lūkesčiai yra itin aukšti.

    Ekspertai pažymi, kad J. Ternus teks aiškiai apibrėžti, kaip „Apple“ DI funkcijos bus įdiegtos vartotojams suprantamai ir praktiškai. DI vertė kasdienybėje dažniausiai atsiskleidžia ne per atskiras demonstracijas, o per mažus, bet nuolat naudojamus patobulinimus įrenginyje.

    Tuo pat metu „Apple“ svarbu neprarasti to, kas jau veikia: stabilios gamybos, tiekimo grandinės ir produktų kokybės. Būtent ši pusiausvyra, anot analitikų, lems, ar DI etapas „Apple“ bus suvokiamas kaip proveržis, ar tik pavėluotas prisitaikymas.

    Kinija, JAV politika ir tiekimo grandinė

    Didžiausias ne technologinis iššūkis gali būti geopolitika. „Apple“ gamybos modelis ilgai rėmėsi Kinija, o pastaraisiais metais dalis „iPhone“ surinkimo perkelta į Indiją, kai kurios gamybos kryptys plėtojamos Vietname, tačiau Kinija išlieka ir svarbus vartotojų regionas, ir pagrindinė tiekimo sistemos ašis.

    JAV politinis spaudimas taip pat auga: Donaldo Trumpo aplinkoje ne kartą kartotas reikalavimas daugiau „iPhone“ gaminti JAV, kartu kalbant ir apie galimus tarifus įrenginiams, pagamintiems užsienyje. T. Cookas buvo vertinamas kaip vadovas, sugebėjęs derėtis ir su Vašingtonu, ir su Pekinu, kad apsaugotų sudėtingą tiekimo tinklą.

    Šioje srityje J. Ternus patirtis vertinama atsargiau, nes iki šiol jis buvo labiau inžinerijos, o ne tarptautinės politikos veidas. Vis dėlto „Apple“ sprendimas palikti T. Cooką valdyboje kaip vykdomąjį pirmininką rodo siekį užtikrinti tęstinumą, ypač bendraujant su politikos formuotojais visame pasaulyje.

    Rugsėjo pradžios produktų pristatymas taps pirmuoju ženklu, kaip „Apple“ planuoja suderinti dvi kryptis: naują DI etapą ir patikrintą aparatinės įrangos strategiją. Jei sulankstomas „iPhone“ bus pristatytas, tai gali tapti simboliniu J. Ternuso startu, kuriame inovacijos bus vertinamos ne pažadais, o realiu produktu.

  • „QatarEnergy“ pratęsė SGD tiekimo atšaukimus iki lapkričio: Europa ieško išeičių

    „QatarEnergy“ pratęsė SGD tiekimo atšaukimus iki lapkričio: Europa ieško išeičių

    Energetikos milžinė „QatarEnergy“ pratęsė nenugalimos jėgos aplinkybių paskelbimą suskystintų gamtinių dujų tiekimui į Europą ir Aziją. Pagrindinė priežastis – užsitęsę trikdžiai Hormūzo sąsiauryje, dėl kurių reguliarus SGD gabenimas tebėra smarkiai apribotas.

    Apie papildomus tiekimo atšaukimus informavo ir Italijos energetikos bendrovė „Edison“. Ji teigė gavusi pranešimą, kad „QatarEnergy“ negalės pristatyti dar penkių krovinių, planuotų nuo rugsėjo pabaigos iki lapkričio pradžios.

    Pagal „Edison“ sutartį nuo balandžio mėnesio iš viso paveikta 29 SGD siunta, o tai atitinka apie 3,8 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Bendrovė nurodė jau pakeitusi 21 siuntą, prilygstančią maždaug 2 mlrd. kubinių metrų, ir tikina galinti vykdyti įsipareigojimus klientams.

    Rinka persitvarko be Kataro dujų

    Trikdžiai iš esmės sumažino Kataro SGD pasiūlą pasaulinėje rinkoje. Skaičiuojama, kad per pirmuosius šešis karo mėnesius Kataras eksportavo vos 18 krovinių, kai tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau – 509.

    Prarastų pardavimų mastas vertinamas apie 20,7 mlrd. eurų. Toks deficitas didina kainų svyravimus ir verčia importuotojus ieškoti brangesnių, bet greičiau pasiekiamų alternatyvų arba mažinti vartojimą.

    „Jei neįvyks politinis lūžis, tikėtina, kad ši situacija tęsis gana ilgai“, – sakė Kolumbijos universiteto Pasaulinės energetikos politikos centro tyrėja Anne-Sophie Corbeau.

    Jos teigimu, atnaujinimas mėnesiui po mėnesio rodo, kad tikslios datos, kada eksportas grįš į įprastas vėžes, tiekėjai ir pirkėjai kol kas neturi.

    Kas užpildo trūkumą ir kas rizikuoja labiausiai

    Dalį trūkumo dengia kiti eksportuotojai: daugiau krovinių atkeliauja iš JAV ir Kanados, taip pat didesnė pasiūla fiksuojama Nigerijoje ir Malaizijoje. Vis dėlto to nepakanka visam praradimui kompensuoti, todėl dalis Azijos šalių mažina dujų vartojimą arba pereina prie kitų kuro rūšių.

    Europa šį laikotarpį iš dalies amortizuoja naudodama požeminių saugyklų atsargas, taip mažindama spaudimą momentinei rinkai. Tai reiškia ir kitą riziką – jei žiema bus šaltesnė, o papildomos siuntos brangs, atsargų lygis gali tapti jautria vieta.

    Didžiausia rizika tenka valstybėms, kurios labiau priklausė nuo Kataro ar regiono SGD ir pirko dujas trumpalaikiais sandoriais. Tarp pažeidžiamiausių rinkų įvardijamos Pakistanas, Bangladešas ir Indija, o Japonija laikoma geriau apsaugota dėl įvairesnio ilgalaikių sutarčių portfelio.

    Hormūzas – ne vienintelė kliūtis

    Iki konflikto Hormūzo sąsiauriu keliavo apie penktadalis pasaulinės SGD prekybos, todėl bet koks ilgalaikis sutrikimas iškart persiduoda tiekimo grandinėms. Nors dalis naftos tanklaivių judėjimo tęsiasi, SGD laivynas yra labiau specializuotas, o alternatyvų Katarui praktiškai nėra.

    Vertinama, kad saugiam laivybos atnaujinimui esant, „QatarEnergy“ galėtų per maždaug du mėnesius atstatyti gamybą iš 12 nepažeistų SGD gamybos linijų. Tuo metu dviejų atakuojant apgadintų linijų remontas, kaip skelbta, gali užtrukti nuo trejų iki penkerių metų.

    Nors po JAV ir Irano memorandumo birželį trumpam buvo atsinaujinęs ribotas judėjimas, jis neišsilaikė – atsinaujinus atakoms, rizikos jūroje vėl išaugo. Dėl to rinkos dalyviai vis dažniau kalba apie galimai ilgesnį, iki 2028 metų besitęsiantį laikotarpį, kol pasiūlos ir paklausos balansas taps stabilesnis.

  • Nafta šoka aukštyn: JAV ir Irano įtampa įkaitino rinkas, FED griežtina toną

    Nafta šoka aukštyn: JAV ir Irano įtampa įkaitino rinkas, FED griežtina toną

    Pirmadienio rytą naftos kainos kilo, o Azijos biržose įsivyravo atsargumas: investuotojai vienu metu vertino atsinaujinusią JAV ir Irano eskalaciją bei griežtesnius signalus dėl palūkanų normų JAV.

    Rinkų nuotaikas labiausiai veikė dvi kryptys. Viena vertus, geopolitinė rizika Persijos įlankos regione pakurstė baimes dėl tiekimo, kita vertus, JAV centrinio banko vadovo Kevino Warsho retorika padidino tikimybę, kad palūkanos gali būti keliamos.

    FED signalai didina nervingumą

    Kalboje Džeksono Holio simpoziume Vajominge K. Warsh pabrėžė, kad dėl palūkanų normų sprendimų bus vertinama, ar bazinė infliacija pakankamai sparčiai artėja prie tikslo. Investuotojai tai interpretavo kaip pasirengimą griežtinti politiką, jei kainų spaudimas nemažės.

    Šiuo metu infliacija JAV siekia 3,7 proc., o FED siekiamas tikslas yra 2 proc. Aukštesnės energijos kainos laikomos vienu svarbiausių veiksnių, dėl kurių infliacijos mažėjimas stringa, todėl rinkos jautriai reaguoja į bet kokius naftos brangimo impulsus.

    „Turime būti įsitikinę, kad bazinė infliacija aiškiai ir pakankamu greičiu juda link mūsų tikslo. Priešingu atveju turime ką veikti“, – sakė Kevinas Warsh.

    Po tokių komentarų didėjo trumpalaikių JAV iždo obligacijų pajamingumai, stiprėjo doleris, o auksas, kuriam palankesnės žemesnės palūkanos, smuko. Azijoje labiausiai spaudimą patyrė technologijų sektorius, kuriam brangstantis skolinimasis ypač aktualus dėl didelių investicijų į DI infrastruktūrą.

    Dėmesys artėjančiai JAV statistikai

    Artimiausioms rinkų kryptims lemiamos gali būti svarbios makroekonominės ataskaitos iki kito FED sprendimo. Šią savaitę investuotojai laukia darbo rinkos duomenų, o kitą savaitę bus skelbiamas vartotojų kainų indeksas.

    Rinkose vyrauja nuostata, kad net ir nedideli nukrypimai nuo prognozių gali smarkiai padidinti svyravimus palūkanų, valiutų ir akcijų rinkose. Dėl to portfelių valdytojai linkę mažinti riziką, ypač tada, kai kartu kyla geopolitinis neapibrėžtumas.

    Hormūzo sąsiauris vėl kelia įtampą

    Naftos kainų šuolį paskatino pranešimai apie JAV smūgius Irano raketų paleidimo įrenginiams nedidelėje saloje Hormūzo sąsiauryje. Iranas atsakė smogdamas JAV kariniams taikiniams Jordanijoje, o tai sugrąžino vadinamąjį geopolitinį priedą į naftos kainodarą.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetinių koridorių, per kurį keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos ir suskystintų dujų srautų. Kai laivyba ar draudimo sąlygos regione griežtėja, rinka paprastai įkainoja tiekimo riziką ir kainos reaguoja staigiais šuoliais.

    Nors pastaruoju metu fiziniai srautai buvo kiek atsigavę nuo blogiausių lygių, nauja eskalacija priminė, kad situacija išlieka trapi. Prekybininkams tai signalas, jog bet koks incidentas sąsiauryje gali greitai pakeisti kainų trajektoriją ir iš naujo pakurstyti infliacinius lūkesčius visame pasaulyje.

  • Nematomos karščių sąskaitos: kaip Europos vasaros tuština biudžetus ir kelia kainas

    Nematomos karščių sąskaitos: kaip Europos vasaros tuština biudžetus ir kelia kainas

    Rekordinės kaitros, sausros ir miškų gaisrų kaina Europoje dažnai išryškėja tik praėjus keliems mėnesiams, kai valstybės pradeda mokėti kompensacijas ir taisyti žalą. Kol vandens lygis upėse atsistato, finansų ministerijoms tenka dengti ūkininkų nuostolius, infrastruktūros remontą ir papildomas sveikatos sistemos išlaidas.

    Tokie sukrėtimai smogia ne tik per tiesiogines išlaidas, bet ir per negautas pajamas: sulėtėjus ekonomikai surenkama mažiau mokesčių, o dalis planuotų investicijų atidedama. Ekspertai pabrėžia, kad ekstremalūs vasaros reiškiniai vis dažniau tampa ne išimtimi, o nauja norma, kurią tenka įskaičiuoti į biudžetų planavimą.

    Žala auga, draudimas nespėja

    Europos aplinkos agentūros vertinimu, ekstremalūs orai Europos Sąjungai per 1980–2024 metų laikotarpį sukėlė apie 822 mlrd. eurų tiesioginių nuostolių, o reikšminga jų dalis susitelkė pastaraisiais metais. Agentūra akcentuoja, kad ilgalaikė tendencija rodo nuostolių didėjimą, o metiniai svyravimai tampa vis aštresni.

    Problema ta, kad apdrausta tik palyginti nedidelė nuostolių dalis, o su karščio bangomis, sausromis ir gaisrais susijusi apsauga dažnai dar menkesnė. Dalis žalos yra netiesioginė: mažesnis derlius, prarastos darbo valandos, sveikatos sutrikimai, ekosistemų degradacija, todėl draudikams ją įkainoti sudėtingiau, o našta persikelia valstybėms.

    Dėl to viešasis sektorius daugelyje šalių tampa faktiniu paskutinės instancijos draudiku. Ne visos valstybės turi atskirus nelaimių fondus, tad išlaidos dažnai dengiamos perskirstant biudžetą, o pagalba gyventojus ir verslą pasiekia lėčiau.

    Kodėl tikroji sąskaita paaiškėja vėliau?

    Net ir tada, kai gaisrai užgesinti, išlaidos tęsiasi: tenka atkurti sudegusius miškus, tvarkyti kelių ir geležinkelių pažeidimus, kompensuoti žemės ūkiui bei finansuoti civilinę saugą. Prie to prisideda sveikatos sektoriaus spaudimas per karščio bangas, kai išauga hospitalizacijų ir greitosios pagalbos iškvietimų skaičiai.

    Šalys susiduria ir su duomenų problema: ne visur vienodai apskaitomos gaisrų gesinimo, evakuacijos, žalos infrastruktūrai ir ilgalaikio atkūrimo sąnaudos. Kai informacija išsklaidyta tarp skirtingų institucijų, tampa sunku greitai ir tiksliai įvertinti, kiek iš tiesų kainavo konkretus įvykis.

    Smūgis ekonomikai ir kainoms

    Išlaidos yra tik viena pusė, kita – prarastas augimas. Ekonomistų skaičiavimai rodo, kad po karščio bangų ir sausrų bendrasis vidaus produktas gali išlikti mažesnis ir praėjus keleriems metams, o tai reiškia mažesnes biudžeto įplaukas bei didesnį skolos aptarnavimo spaudimą.

    Ypač lėtai, bet apčiuopiamai pasekmės ateina per maisto kainas: nuo žaliavų iki perdirbimo ir mažmeninės prekybos kainodaros pokyčiai persiduoda per kelis mėnesius. Europos Komisijos prognozės signalizuoja, kad kai kurių kultūrų derliai gali mažėti, o tai didina riziką, kad kitais metais maisto infliacija euro zonoje bus didesnė.

    Tuo pat metu vis garsiau kalbama apie vadinamąjį klimato rizikos užburtą ratą: stichinės nelaimės mažina augimą ir mokesčių surinkimą, didina deficitą ir skolinimosi kainą, o dėl to lieka mažiau lėšų prevencijai. Europos Centrinio Banko analizė pabrėžia, kad didelės sausros scenarijai gali kelti reikšmingą riziką ekonomikos apimčiai, ypač regionuose, priklausomuose nuo žemės ūkio ir vandens kelių.

    Tarptautiniai vertinimai rodo, kad prisitaikymo priemonės – nuo vandens ūkio modernizavimo iki atsparios infrastruktūros ir gaisrų prevencijos – ilgainiui gali atsipirkti, nes mažina būsimus nuostolius. Vis dėlto praktikoje valstybės dažnai yra priverstos rinktis tarp skubaus reagavimo išlaidų ir ilgalaikių investicijų, o rekordinės vasaros šį pasirinkimą tik aštrina.

  • Trumpas skelbia didžiausią naftos sandorį: JAV siekia 55 proc. Venesuelos gavybos

    Trumpas skelbia didžiausią naftos sandorį: JAV siekia 55 proc. Venesuelos gavybos

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė apie susitarimą, kuris, jo teigimu, suteiktų Jungtinėms Valstijoms reikšmingą prieigą prie Venesuelos naftos išteklių. Baltieji rūmai kol kas pateikė mažai detalių, o pats susitarimo tekstas viešai nepaskelbtas.

    Pagal Venesuelos laikinosios lyderės Delcy Rodríguez išplatintą informaciją, kalbama apie 17 telkinių vystymą, kurių patvirtintas potencialas siekia 65 mlrd. barelių. Ji teigia, kad projektai galėtų modernizuoti sektorių ir tapti ekonomikos atsigavimo varikliu.

    Ką žinome apie sąlygas

    Skelbiama, kad JAV vyriausybė kartu su neįvardytu privačiu operatoriumi Venesueloje įsteigė naują įmonę, kuriai suteiktos teisės plėtoti dar neišnaudotus telkinius. Rodríguez teigimu, tai galėtų pritraukti iki 86 mlrd. eurų investicijų ir atnešti daugiau kaip 180 mlrd. eurų mokesčių pajamų Karakasui.

    Trumpas tvirtina, kad derybose dalyvavo valstybės sekretorius Marco Rubio, gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas ir D. Rodríguez. JAV pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai, nurodė, kad susitarimas numato JAV 55 proc. faktinės naujos bendrovės produkcijos dalį, įskaitant nuosavybės interesą ir teisę pirkti naftą savikaina.

    Pasak to paties pareigūno, dalis JAV įsigyjamos naftos būtų nukreipiama į Strateginį naftos rezervą ir kariuomenės poreikius. Tačiau lieka neaišku, kokią 55 proc. dalies dalį sudaro nuosavybė, o kokią – išskirtinės pirkimo teisės.

    Reakcija Venesueloje ir JAV

    Venesueloje jau pasigirdo kaltinimų, kad toks žingsnis prieštarauja ilgus metus kartotai nuostatai, jog šalies ištekliai turi tarnauti tik Venesuelos interesams. Harvardo universiteto profesorius Ricardo Hausmannas susitarimą pavadino gėdingu ir suabejojo jo tvarumu, teigdamas, kad ateities valdžios gali jo nepripažinti.

    „Venesuela išlaiko nuosavybę ir suverenitetą savo ištekliams“, – sakė Delcy Rodríguez.

    JAV Kongrese vertinimai išsiskyrė: dalis respublikonų susitarimą vadina strateginiu laimėjimu, o demokratai jį kritikuoja kaip politinį ir ekonominį sandorį, kuriame per daug neatsakytų klausimų. Diskusijas kaitina ir faktas, kad detalių trūksta, o sprendimų pasekmės gali būti ilgalaikės.

    Didžiausios nežinomybės ir rizikos

    Kol kas neaišku, kas finansuos būtinas investicijas, kokia yra privataus operatoriaus tapatybė ir kokie teisiniai bei saugumo mechanizmai garantuotų projekto tęstinumą. Venesuelos naftos infrastruktūra daug metų kentėjo nuo nepakankamų investicijų, o politinė rizika tradiciškai laikoma viena didžiausių regione.

    JAV bendrovių vaidmuo taip pat miglotas. „Chevron“, kuri minima kaip vienintelė JAV kompanija, dar vykdžiusi gavybą Venesueloje, atsisakė komentuoti, kaip ir „Exxon Mobil“. Analitikai pabrėžia, kad net ir atsiradus palankesnėms sąlygoms, įmonės gali rinktis kitus regionus, jei komercinės galimybės ten atrodys patrauklesnės.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad teoriškai tokio masto susitarimas galėtų sustiprinti JAV energetinį saugumą ir sumažinti priklausomybę nuo importo, tačiau praktikoje lemiami bus logistika, investicijų mastas ir politinis stabilumas. Kol nepaskelbtas susitarimo tekstas, rinkos ir visuomenė lieka spėlioti, kiek realiai greitai ir kokiais kaštais būtų įmanoma didinti gavybą.

  • Dujų kaina Europoje peržengė 70 eurų ribą: kas vyksta Persijos įlankoje ir kas laukia sąskaitų?

    Dujų kaina Europoje peržengė 70 eurų ribą: kas vyksta Persijos įlankoje ir kas laukia sąskaitų?

    Europos etaloninė Nyderlandų TTF gamtinių dujų kaina pirmadienį perkopė 70 eurų už megavatvalandę ir pasiekė aukščiausią lygį nuo kovo mėnesio. Rinką į viršų stumia išaugusi įtampa Persijos įlankoje ir baimė dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo vėlavimų.

    Didžiausias dėmesys krypsta į Hormūzo sąsiaurį, kuriuo įprastai keliauja reikšminga pasaulinės SGD prekybos dalis. Bet kokie trikdžiai šiame maršrute Europai svarbūs ypač dabar, kai vasaros pabaigoje intensyviai pildomos dujų saugyklos prieš žiemą.

    Sandėliai pildomi lėčiau

    Pagal Gas Infrastructure Europe skelbiamus duomenis, Europos Sąjungos dujų saugyklos buvo užpildytos apie 64,7 proc. Tai reiškia, kad atsargos išlieka žemiau įprastų istorinių lygių šiam metų laikui, o rinkos dalyviai vis dažniau kalba apie rizikas iki lapkričio 1 dienos pasiekti nacionalinius tikslus.

    Problema ne vien fizinis dujų prieinamumas. Aukštesnės kainos ir menkas skirtumas tarp dabartinių bei žiemos ateities sandorių mažina paskatas kaupti dujas, nes įprastas vasaros pirkimo ir žiemos pardavimo modelis tampa mažiau pelningas arba per daug rizikingas.

    Vokietijai ir pramonei – papildomas spaudimas

    Žemesnės atsargos nebūtinai reiškia, kad dujų žiemą pritrūks, tačiau jos didina pažeidžiamumą kainų šuoliams ar netikėtiems pasaulinės pasiūlos sutrikimams. Tokia situacija ypač jautri didžiausiai Europos ekonomikai, kur pramonė išlieka reikšmingas dujų vartotojas.

    „Jei nepakankamai pripildytos saugyklos sutaptų su labai šalta žiema, Vokietija gali nebepajėgti visiškai padengti įprasto dujų poreikio“, – sakė Vokietijos dujų saugyklų asociacijos INES vadovas Sebastianas Heinermannas.

    „Jeigu kainos pakiltų virš to lygio, kurį pramonės vartotojai gali sau leisti, įmonės būtų priverstos mažinti gamybą, o tai galėtų padaryti reikšmingos žalos ekonomikai“, – pridūrė jis.

    Kada tai gali atsispindėti sąskaitose?

    Jei kainų šuolis pasirodytų trumpalaikis, poveikis gyventojų sąskaitoms gali būti ribotas. Tačiau užsitęsus įtampai ir išliekant aukštoms didmeninėms kainoms, brangimas palaipsniui persiduoda ir galutiniams vartotojams, nors skirtingose šalyse tai vyksta nevienodu tempu.

    Ekonomistų vertinimu, didmeninių kainų pokyčiams visiškai atsispindėti vartotojų kainose vidutiniškai prireikia maždaug pusės metų. Kai kuriose rinkose kainos reaguoja per kelis mėnesius, o kitur galutinis efektas gali išryškėti tik po beveik metų.

    Analitikai taip pat įspėja, kad užsitęsus Persijos įlankos tiekimo sutrikimams Europa gali būti priversta agresyviau konkuruoti su Azijos pirkėjais dėl SGD krovinių. Tokia konkurencija didina tikimybę, kad didmeninės kainos gali pakilti dar aukščiau, ypač artėjant žiemos sezonui.