Blog

  • „Konami“ smogia Rusijai ir Baltarusijai: nuo birželio 15 dienos blokuos 4 hitus

    „Konami“ smogia Rusijai ir Baltarusijai: nuo birželio 15 dienos blokuos 4 hitus

    Ketvirti metai nuo plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios Europoje tęsiami ribojimai Rusijai ir Baltarusijai. Sankcijos ir technologiniai apribojimai veikia ne tik pramonę ar finansus, bet ir skaitmeninę ekonomiką, įskaitant vaizdo žaidimų platinimą bei mokėjimų infrastruktūrą.

    Pastaraisiais metais iš Rusijos rinkos pasitraukė arba veiklą smarkiai apribojo ne vienas didelis žaidimų sektoriaus dalyvis. Dalis bendrovių sustabdė pardavimus, kitos atjungė skaitmenines parduotuves, o vartotojams tapo sudėtingiau legaliai įsigyti tiek žaidimus, tiek prenumeratas ar papildomą turinį.

    Prie šios krypties prisijungia ir Japonijos kūrėja „Konami“, pranešusi apie papildomus ribojimus Rusijoje ir Baltarusijoje. Bendrovė nurodo, kad sprendimą lemia praktiniai atsiskaitymų ir paslaugų teikimo sunkumai, kai dėl mokėjimo sistemų blokadų neįmanoma normaliai vykdyti dalies skaitmeninių operacijų.

    Nuo birželio 15 dienos Rusijos ir Baltarusijos vartotojams planuojama blokuoti keturis „Konami“ žaidimus: „eFootball“, „Metal Gear Solid V“, „Yu-Gi-Oh! Master Duel“ ir „Yu-Gi-Oh! Duel Links“. Tai reiškia, kad daliai žaidėjų bus apribota prieiga prie pačių žaidimų arba jų internetinių funkcijų, priklausomai nuo konkretaus produkto techninių sprendimų.

    Didžiausio dėmesio sulaukia „eFootball“ ir „Metal Gear Solid V“. Pirmasis yra nemokamas futbolo žaidimas, konkuruojantis su didžiausiais rinkos vardais, o antrasis laikomas vienu ryškiausių serijos darbų ir iki šiol turi aktyvią bendruomenę.

    Rinkos ekspertai pastebi, kad žaidimų leidėjams sprendimus vis dažniau lemia ne vien politiniai signalai, bet ir infrastruktūrinė realybė. Kai neįmanoma patikimai apdoroti mokėjimų, užtikrinti klientų aptarnavimo ar laikytis tarptautinių atitikties reikalavimų, skaitmeninių paslaugų palaikymas konkrečiuose regionuose tampa rizikingas ir brangus.

  • Rukainiuose – dviguba šventė: pašventintas seniūnijos herbas ir paminėta Tarptautinė šeimos diena

    Rukainiuose – dviguba šventė: pašventintas seniūnijos herbas ir paminėta Tarptautinė šeimos diena

    Gegužės 17 dieną Rukainiuose surengta dviguba šventė, sujungusi bendruomenės tapatybę ir šeimos vertybes: pašventintas seniūnijos herbas ir paminėta Tarptautinė šeimos diena. Renginiai subūrė vietos gyventojus, aplinkinių kaimų bendruomenes ir svečius.

    Minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Rukainių šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Jose melstasi už seniūnijos žmones ir šeimas, linkint vienybės, sveikatos bei susitelkimo kasdienybėje.

    Mišių metu iškilmingai pašventinti nauji Rukainių seniūnijos heraldiniai simboliai. Tokios ceremonijos paprastai laikomos ne tik religinėmis, bet ir bendruomeninėmis, nes herbas tampa viešu vietos atpažinimo ženklu, naudojamu renginiuose, dokumentuose ir reprezentacijoje.

    Po pamaldų dalyviai, nešini herbo vėliava, išsirikiavo į eiseną ir patraukė link Rukainių parko. Čia laukė koncertinė programa, šventinė mugė ir pramogos vaikams, o šventės akcentu tapo bendras bendruomenės susibūrimas po atviru dangumi.

    Vilniaus rajono savivaldybės mero Roberto Duchnevičiaus vardu susirinkusiuosius pasveikino mero patarėja Vida Montvydaitė. Ji pabrėžė, kad herbas yra savitumo ir istorijos įprasminimas, o kartu ir paskata toliau kurti gyvą, aktyvią bendruomenę.

    Renginyje dalyvavo vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič, Seimo ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariai bei herbo autorius dailininkas Rolandas Rimkūnas. Svečių žinutė buvo vieninga: vietos tapatybę stiprinantys simboliai svarbūs tada, kai juos lydi realus bendruomenės įsitraukimas.

    Scenoje pasirodė vietos gimnazijos moksleiviai ir Rukainių kultūros kolektyvai, o programą užbaigė dainininkės Boženos Krasilovos koncertas. Šventė buvo skirta įvairaus amžiaus žmonėms, todėl greta oficialių momentų netrūko ir paprasto bendravimo.

    Naujajame herbe užkoduota Rukainių istorija ir geografiniai ženklai. Herbo etalone pavaizduotas auksinis stulpas siejamas su senuoju Minsko keliu, o vingiuota sidabrinė juosta simbolizuoja Rukainės upelį, nuo kurio, kaip manoma, kilo vietovės pavadinimas.

    Spalvų prasmės herbe perteikia vertybinę žinutę: sidabras ir mėlyna siejami su dvasingumu, išmintimi ir tyrumu, auksas simbolizuoja šviesą bei dvasinį turtą, o raudona primena meilę, narsą ir kovas už laisvę. Rukainių istorijoje minimi ir 1830–1831 metų sukilimo įvykiai, siejami su Simono Konarskio suėmimu.

  • Dūkštų seniūnijoje startuoja Sosnovskio barščių naikinimas: darbai apims 71,62 ha iki 2030 metų

    Dūkštų seniūnijoje startuoja Sosnovskio barščių naikinimas: darbai apims 71,62 ha iki 2030 metų

    Dūkštų seniūnijoje pradedamas sistemingas Sosnovskio barščių naikinimas, siekiant sustabdyti invazinės rūšies plitimą ir sumažinti riziką gyventojų sveikatai. Vilniaus rajono savivaldybė praneša, kad darbai vyks kelis metus ir apims tiek viešąją, tiek privačią žemę.

    Vilniaus rajono savivaldybės administracija kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašė finansavimo sutartį invazinių rūšių valdymo priemonėms. Projektas numato Sosnovskio barščio populiacijos gausos reguliavimą ir naikinimą konkrečiose Dūkštų seniūnijos vietose.

    Pasak Vilniaus rajono savivaldybės mero Roberto Duchnevičiaus, Sosnovskio barštis kelia realų pavojų žmonėms, o ypač probleminės vietos yra šalia gyvenamųjų teritorijų. Anot jo, nuoseklus ir ilgalaikis naikinimas yra būtinas, kad invazinė rūšis neįsitvirtintų dar didesniuose plotuose.

    „Sosnovskio barštis kelia realų pavojų žmonėms ir sparčiai plinta šalia gyvenamųjų teritorijų, todėl nuoseklus ir ilgalaikis šios invazinės rūšies naikinimas yra būtinas“, – sakė Robertas Duchnevičius.

    Pagal planą priemonės bus taikomos 71,62 hektaro teritorijoje, iš kurios 0,40 hektaro patenka į Natura 2000 teritoriją Neries kilpų apylinkėse. Iš viso numatytos 42 registruotos radavietės, o darbai vyks ir privačiose valdose, gavus žemės savininkų sutikimus.

    Skelbiama, kad pastaraisiais metais Dūkštų seniūnijoje Sosnovskio barščiai plėtėsi į naujas teritorijas, įskaitant pakeles, apleistas pievas ir vandens telkinių pakrantes. Savivaldybė nurodo, kad plitimas fiksuotas ir šalia lankomų vietų bei Neries regioninio parko prieigose, todėl darbų mastas vertinamas kaip vienas didesnių pagal planuojamą tvarkyti plotą.

    Kaip planuojama naikinti barščius?

    Projektas įgyvendinamas pagal 2026–2030 metų veiksmų planą, kuriame numatytos kompleksinės priemonės. Planuojama derinti mechaninius darbus ir agrotechninius sprendimus, o taip pat vykdyti nuolatinę stebėseną, kad atžalynai būtų pastebėti ir sunaikinti laiku.

    Numatoma taikyti kasimą, pjovimą, frezavimą ir kitus sprendimus, pritaikant juos pagal radavietės dydį, augalų tankį ir vietos sąlygas. Pabrėžiama, kad efektyvumui kritiškai svarbus kartojimas kelis sezonus, nes Sosnovskio barščių sėklos dirvožemyje gali išlikti gyvybingos ne vienerius metus.

    Kokie tikslai ir terminai?

    Projekto tikslas – 99 proc. sumažinti Sosnovskio barščių individų gausumą Dūkštų seniūnijoje esančiose radavietėse ir užkirsti kelią plitimui į naujas teritorijas. Pirmaisiais metais siekiama sumažinti gausą bent 30 proc., antraisiais – 50 proc., trečiaisiais – 70 proc., o ketvirtaisiais – ne mažiau kaip 95 proc.

    Projekto pradžia numatyta 2026 metų gegužės 13 dieną, pabaiga – 2029 metų rugpjūčio 1 dieną. Savivaldybė nurodo, kad projektas finansuojamas 100 proc. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis.

    Vilniaus rajono vicemeras Algis Vaitkevičius akcentuoja, kad invazinių rūšių kontrolė yra ilgalaikis procesas, kuriam svarbus gyventojų įsitraukimas ir prevencija. Savivaldybė ragina apie pastebėtas radavietes informuoti atsakingas tarnybas ir vengti savavališko tvarkymo, jei nėra aišku, kaip tai padaryti saugiai.

  • Rudaminos meno mokyklos mokiniai Varšuvoje: ką davė projektas „YUNO“ ir bendras orkestras

    Rudaminos meno mokyklos mokiniai Varšuvoje: ką davė projektas „YUNO“ ir bendras orkestras

    Tarptautinės dirbtuvės Varšuvoje

    Gegužės 5–10 dienomis Vilniaus rajono Rudaminos meno mokyklos mokiniai kartu su Pagirių meno mokyklos jaunaisiais muzikantais dalyvavo tarptautinio jaunimo simfoninio orkestro projekto „YUNO – Young United Orchestra“ kūrybinėse dirbtuvėse Varšuvoje.

    Į vieną orkestrą suburti jaunuoliai atvyko iš Lietuvos, Lenkijos, Čekijos ir Vokietijos. Per savaitę dalyviai repetavo intensyviu grafiku, dalyvavo muzikinėse dirbtuvėse ir bendrose veiklose, kurios padėjo greitai susikalbėti net ir skirtingų patirčių bei mokyklų mokiniams.

    Kas vyko ir kuo tai svarbu?

    Rudaminos meno mokyklai projekte atstovavo smuiko dalyko mokinės Patricija Dolgopolova, Kamila Špakovska ir Viktorija Simonovič, klarnetininkas Raimond Blizniukevič, fleitininkės Sofija Rikevič ir Karina Blažukaitė. Kartu vyko smuiko mokytoja Diana Šivickienė, o išvyką lydėjo ir mokyklos direktorius Jurij Krupičevič.

    Toks formatas jauniesiems atlikėjams ypač vertingas dėl praktinių įgūdžių: reikia greitai įsilieti į didelę sudėtį, išmokti laikytis dirigento koncepcijos, derinti artikuliaciją ir dinamines detales su kitų šalių bendraamžiais. Tai artima profesionalaus orkestro kasdienybei ir kartu ugdo sceninę discipliną bei atsakomybę už bendrą skambesį.

    Koncertai ir programa

    Projekto kulminacija tapo du koncertai Varšuvoje: Muzikos edukacijų centre ir Goclavo kultūros terminale. Programoje skambėjo ne tik klasikinė muzika, bet ir filmų kūriniai, leidžiantys orkestrui parodyti spalvingą dinamiką, ritminį tikslumą ir stilistinį lankstumą.

    Publika girdėjo kūrinius nuo Vivaldžio ir Griego iki muzikos iš „Aladino“, „Vaianos“, „Džiunglių knygos“ ir „Encanto“. Beveik 80 jaunuolių orkestrui dirigavo dirigentas Richard Ferret iš Vokietijos.

    „Dalyvavimas projekte tapo ne tik vertinga muzikine patirtimi, bet ir dideliu džiaugsmu, kuris įkvepia mokinius toliau kryptingai dirbti ir siekti ambicingų tikslų“, – sakė smuiko mokytoja Diana Šivickienė.

    Mokyklos bendruomenė pabrėžia, kad tokios tarptautinės iniciatyvos kuria ilgalaikę naudą: stiprina mokinių motyvaciją, plečia akiratį, ugdo kultūrinį atvirumą ir palieka realius ryšius, kurie vėliau gali virsti naujais mainų projektais ar bendrais koncertais.

    Organizatoriai akcentuoja, kad „YUNO – Young United Orchestra“ tęsiasi, o dalyviams tai dažnai tampa startu į platesnį tarptautinių scenų pažinimą. Rudaminos ir Pagirių jauniesiems muzikantams ši savaitė Varšuvoje tapo patirtimi, kurią jie parsivežė ne tik natose, bet ir bendrame orkestro skambesyje išmoktoje komandinėje kultūroje.

  • Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijoje – anglų kalbos diktantas: varžėsi 8 mokyklų penktokai

    Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijoje – anglų kalbos diktantas: varžėsi 8 mokyklų penktokai

    Gegužės 12 dieną Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijoje surengtas 5 klasių anglų kalbos konkursas-diktantas There Is No Place Like Home. Į renginį atvyko mokiniai iš 8 Vilniaus rajono Nemenčinės metodinio centro mokyklų.

    Dalyviai rašė diktantą anglų kalba namų ir gimtojo krašto tema. Organizatorių teigimu, taip siekta skatinti domėjimąsi anglų kalba, stiprinti raštingumo įgūdžius ir pasitikėjimą savo jėgomis.

    Po diktanto mokinių laukė STEAM veikla, kurioje dirbdami grupėse jie kūrė plakatus iš geometrinių figūrų. Parengtus darbus komandos pristatė anglų kalba, taip derindamos kūrybiškumą, viešąjį kalbėjimą ir komandinį darbą.

    Visiems konkurso dalyviams įteiktos padėkos ir atminimo dovanėlės, o geriausiai pasirodę mokiniai apdovanoti diplomais ir prizais. Pasak organizatorių, toks formatas leidžia įvertinti ne tik kalbos taisyklingumą, bet ir mokinių gebėjimą pritaikyti žinias praktinėse situacijose.

    Pirmąją vietą laimėjo Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijos mokinė Arūnė Lisauskaitė (mokytoja Vida Užkuraitienė). Antrąją vietą pasidalijo Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijos mokinė Tėja Chmara (mokytoja Rūta Malakauskienė) ir Vilniaus rajono Konstanto Parčevskio gimnazijos mokinys Emilis Dagelis (mokytoja Jelena Tuminska).

    Trečioji vieta skirta Vilniaus rajono Konstanto Parčevskio gimnazijos mokiniui David Verikui (mokytoja Jelena Tuminska). Gimnazijos bendruomenė pabrėžia, kad konkursas gali tapti kasmetine tradicija, suburiančia mokinius ir mokytojus bendrai iniciatyvai.

  • Kauno rajono trišalė taryba pradėjo darbą: savivalda, verslas ir profsąjungos dėlioja prioritetus

    Gegužės 13 dieną Kauno rajono savivaldybėje įvyko pirmasis atnaujintos sudėties Trišalės tarybos posėdis. Susitikime aptarta, kaip savivalda, darbdavių organizacijos ir profesinės sąjungos toliau koordinuos bendrus sprendimus bei kokias veiklos kryptis išskirs artimiausiu metu.

    Savivaldybei posėdyje atstovavo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, vicemeras Antanas Nesteckis ir tarybos narė Regina Lukoševičienė. Taip pat dalyvavo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos bei Profesinių sąjungų asociacijos „Solidarumas“ atstovai.

    Kas aptarta pirmajame posėdyje

    Posėdžio metu pristatyta atnaujinta Trišalės tarybos sudėtis ir aptartas Kauno rajono savivaldybės Trišalės tarybos nuostatų projektas. Dalyviai sutarė dėl veiklos organizavimo principų ir numatė artimiausius darbus, kad taryba galėtų reguliariai teikti siūlymus savivaldybei.

    Trišalė taryba Kauno rajone veikia kaip socialinio dialogo platforma, skirta suderinti skirtingus interesus darbo rinkos ir socialinės politikos klausimais. Praktikoje tai reiškia siekį iš anksto derinti pozicijas dėl užimtumo, darbo sąlygų, darbuotojų saugos, kvalifikacijos kėlimo ir kitų temų, kurios tiesiogiai veikia vietos ekonomiką.

    Kodėl trišalė taryba svarbi?

    Toks formatas savivaldybėms svarbus dėl dviejų priežasčių: jis padeda greičiau identifikuoti įtampas darbo rinkoje ir leidžia priimti sprendimus, paremtus ne vienos pusės argumentais. Kai savivalda, verslas ir profesinės sąjungos tariasi viename formate, lengviau sutarti dėl priemonių, kurios vienu metu stiprina investicinę aplinką ir socialinį stabilumą.

    Kauno rajonui, kuriame vystosi pramonės, paslaugų ir logistikos sektoriai, socialinis dialogas tampa priemone suderinti plėtros poreikius su darbuotojų lūkesčiais. Artimiausi tarybos sprendimai ir siūlymai gali daryti įtaką tam, kaip savivaldybė planuos bendradarbiavimą su darbdaviais, reaguos į darbuotojų trūkumo problemas ir formuos vietos užimtumo iniciatyvas.

  • Ukrainos karo veteranai Kauno rajone: adaptacinis sportas tampa svarbia grįžimo į gyvenimą dalimi

    Kauno rajono savivaldybėje viešėjo Ukrainos karo veteranų sporto klubo „Gladiatoriai“ atstovai ir klubo nariai. Su delegacija taip pat atvyko Lietuvos kariuomenės sužeistų karių fondo vadovas Mindaugas Kolbinas, o svečius priėmė meras Valerijus Makūnas su komanda.

    Susitikimo metu pristatyta Ukrainoje kuriama adaptacinio sporto sistema, skirta karo metu sužeistų karių fizinei, psichologinei ir socialinei reabilitacijai. Pasak svečių, sportas padeda atkurti kasdienius įgūdžius, stiprinti pasitikėjimą savimi ir lengviau grįžti į bendruomeninį gyvenimą po traumų.

    Vienas delegacijos atstovų Kostia Kašula pasidalijo asmenine patirtimi: 2023 metais jis buvo sunkiai sužeistas fronte ir vėliau praėjo ilgą gydymo, protezavimo bei reabilitacijos kelią. Jo teigimu, nuoseklus sportas tapo esmine atrama, padėjusia susigrąžinti fizinį pajėgumą ir emocinį stabilumą.

    „Sportas šiandien tampa daug daugiau nei varžybomis – tai pagalba žmogui atsitiesti, grįžti į gyvenimą, susigrąžinti pasitikėjimą savimi ir jausti bendruomenės palaikymą. Tokios iniciatyvos yra labai prasmingos ir svarbios“, – sakė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

    Ukrainos atstovai pristatė „Gladiatorių“ veiklą ir infrastruktūros plėtrą regionuose, bendradarbiavimą su gydymo įstaigomis bei edukacines iniciatyvas mokyklose. Taip pat aptarti projektai „Užhorodo gladiatoriai“, „Karpatų iššūkis“ ir „Herojų žaidynės“, kuriuose sportas suvokiamas kaip ilgalaikė reabilitacijos dalis, o ne vien trumpalaikė veikla.

    Didelė pokalbio dalis skirta idėjai Kauno rajone surengti tarptautines adaptacinio sporto varžybas karo veteranams. Aptarta, kad toks renginys galėtų suburti sportininkus iš Ukrainos, Lietuvos, Latvijos, Vokietijos ir kitų šalių, stiprintų partnerystes bei atkreiptų visuomenės dėmesį į veteranų integraciją.

    Preliminariai svarstyta, kad varžybose galėtų būti įtrauktos štangos spaudimo gulint, svarmenų kilnojimo, irklavimo treniruokliu bei stalo teniso rungtys. Organizatoriai akcentavo, kad tokios disciplinos dažnai parenkamos dėl jų pritaikomumo skirtingoms traumoms ir galimybės objektyviai stebėti sportininkų progresą.

    Susitikime pabrėžta, kad adaptacinis sportas veteranams svarbus ir dėl socialinės dimensijos: treniruotės bei varžybos kuria tarpusavio ryšį, mažina izoliaciją ir suteikia aiškią motyvaciją siekti asmeninių tikslų. Kauno rajono savivaldybė nurodė esanti pasirengusi toliau tartis dėl konkrečių žingsnių, kad tarptautinė iniciatyva galėtų virsti realiu renginiu.

  • Kaune startuoja „Romuvos“ lauko kino sezonas: atidaryme šokis, cirkas ir filmas „Didysis šou meistras“

    Kaune startuoja „Romuvos“ lauko kino sezonas: atidaryme šokis, cirkas ir filmas „Didysis šou meistras“

    Gegužės 30 dieną Kauno kino centras „Romuva“ pradeda šių metų lauko kino sezoną. Atidarymo renginys 21:00 valandą vyks NKDT Mažųjų scenų kiemelyje Kęstučio gatvėje, kur žiūrovų laukia ne tik filmas, bet ir gyva programa.

    Organizatoriai žada vakarą, kuriame kino seansas susijungs su šiuolaikinio šokio ir cirko estetika. Prieš filmą publiką pasitiks „Mimų teatras“, o vėliau pasirodys Kauno šokio teatras „Aura“.

    Vakaro kulminacija taps muzikinis filmas „Didysis šou meistras“, pasakojantis apie pramogų pasaulio kūrėjo P. T. Barnumo kelią ir idėją sukurti reginį, telkiantį skirtingus talentus. Miuziklas išsiskiria populiaria garso takelio muzika ir vizualia scena, dėl kurios filmas dažnai įvardijamas kaip vienas ryškiausių savo žanro pastarojo dešimtmečio kūrinių.

    „Romuvos“ lauko kinas Kaune vyksta jau vienuoliktą sezoną ir per vasarą paprastai pasiūlo tiek naujesnių filmų, tiek klasikinių peržiūrų po atviru dangumi. Programoje kasmet atsiranda teminių vakarų, kuriuose dėmesys skiriamas skirtingoms šalims, muzikai ar konkretiems kino žanrams.

    Organizatoriai primena, kad lauko kino seansai tradiciškai orientuoti į patogų žiūrėjimą ir bendruomenišką atmosferą, o renginiuose dažnai laukiami ir žiūrovų augintiniai. Lauko kino sezonas planuojamas iki rugsėjo pirmos pusės.

    Bilietų ir programos informacija skelbiama Kauno kino centro „Romuva“ kanalais.

  • Kauno gimtadienio vakarienė Vilniaus gatvėje grįžta su programa: ką žada senamiestis?

    Kauno gimtadienio vakarienė Vilniaus gatvėje grįžta su programa: ką žada senamiestis?

    Kauno senamiestis 618-ojo miesto gimtadienio proga vėl kviečia į bendruomenės vakarienę Vilniaus gatvėje. Po pernykščio debiuto iniciatyva plečiasi: prisijungia daugiau restoranų, kūrybinių studijų ir kitų įstaigų, o vakarą lydės ne tik maistas, bet ir renginiai.

    Organizatoriai sako, kad idėjos esmė paprasta – sukurti erdvę, kurioje prie bendro stalo susėda ir pažįstami, ir pirmą kartą susitinkantys žmonės. Tokie formatai vis dažniau tampa miestų centrų gaivinimo įrankiu, nes skatina pėsčiųjų srautą, ilgina lankytojų laiką senamiestyje ir stiprina vietos bendruomenės ryšį.

    Kas pasikeis šiemet?

    Šių metų vakarienė apims ne tik Vilniaus gatvę: veiklos numatomos ir aplinkinėse senamiesčio gatvėse, todėl renginys taps labiau išsklidęs po visą kvartalą. Lankytojams žadama platesnė skonių įvairovė, atspindinti skirtingas virtuves ir Kauno senamiesčio maitinimo vietų spektrą.

    Prie vakarienės programos prisideda ir kultūros bei edukacijos partneriai – numatomi užsiėmimai prieš vakarienę ir jos metu, kad renginys būtų ne vien vakarienė, o ilgesnis vakaro maršrutas po senamiestį. Organizatoriai pabrėžia, kad būtent programa padeda pritraukti skirtingas auditorijas: šeimas, poras, miestiečius ir svečius.

    Organizatoriai: vietos tirpsta greitai

    Renginio koordinatorė, Senamiesčio verslų bendruomenės „Senamiestin.lt“ atstovė Eglė Tarasevičiūtė teigia, kad pernai žmonėms reikėjo laiko priprasti prie pačios idėjos, tačiau vėliau atmosfera įsibėgėjo. Šiemet, anot jos, nuotaika kitokia – dalis lankytojų jau planuoja vakarą iš anksto, o rezervacijos juda sparčiau.

    „Žmonės iš pradžių net nedrįso sėstis prie gatvėje išrikiuotų stalų – klausė, ar tikrai galima. Tačiau įsibėgėjus šventei, dainos ir šokiai suvienijo visus“, – sakė E. Tarasevičiūtė.

    Pernykštę sėkmę organizatoriai sieja su paprastu, bet retai kasdienybėje įgyvendinamu dalyku – galimybe ramiai pabūti miesto centre be skubos, šalia kitų šventės dalyvių. Verslai akcentuoja, kad bendras tikslas šiame renginyje svarbesnis už konkurenciją: kuo daugiau veiklų ir partnerių, tuo labiau laimi senamiesčio gyvybingumas.

    Kada ir kur vyks?

    Kauno gimtadienio vakarienė Vilniaus gatvėje numatyta gegužės 22 dieną, vakare. Organizatoriai rekomenduoja stalelius rezervuoti iš anksto, nors tikimasi, kad dalį vietų bus galima rasti ir renginio dieną.

    Renginys pristatomas kaip Kauno gimtadienio savaitgalio pradžios akcentas ir simbolinis vasaros sezono atidarymas senamiestyje. Dėl to dalyviai raginami atvykti anksčiau, kad spėtų išnaudoti ne tik vakarienės, bet ir papildomų veiklų programą.

  • Kursuok.lt Kauno rajone keičia mokymosi įpročius: dominuoja nuotolis, auga DI ir kalbų paklausa

    Kauno rajone suaugusiųjų mokymasis vis dažniau siejamas ne su saviugda, o su konkrečiais karjeros tikslais. Tai ryškėja vertinant Kursuok.lt pasirinkimus, kur didžiausią dalį sudaro nuotoliniai mokymai ir praktinės, darbo rinkoje pritaikomos temos.

    Kauno rajono švietimo centras koordinuoja neformaliojo suaugusiųjų švietimo stebėseną ir skatina gyventojus naudotis Kursuok.lt galimybėmis. Platforma veikia vieno langelio principu, o besimokantieji gali pretenduoti į valstybės finansavimą, kai mokymų krepšelis siekia iki 500 eurų.

    2024 metų vaizdas: šuolis į nuotolį

    2024 metais Kursuok.lt mokymuose dalyvavo 677 Kauno rajono gyventojai, iš jų 559 moterys ir 118 vyrų. Pagal bendrą aktyvumą savivaldybė buvo ketvirtoje vietoje po Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybių.

    Vidutinis besimokančiųjų amžius siekė 39 metus, jauniausiam dalyviui buvo 21 metai, vyriausiam – 65 metai. Ryškiausia grupė buvo 30–39 metų gyventojai, o nuotolinius sinchroninius mokymus rinkosi 84,19 proc. dalyvių.

    Populiariausi išliko anglų kalbos kursai, juose dalyvavo 192 asmenys. Augant poreikiui dirbti tarptautinėse komandose ir naudotis profesine informacija anglų kalba, kalbų mokėjimas vis dažniau tampa konkurencingumo sąlyga, o ne papildomu privalumu.

    Skaitmeninėse temose daug dėmesio sulaukė elektroninė prekyba ir internetinių parduotuvių kūrimas, kur mokėsi 83 gyventojai. Socialinių tinklų administravimo ir turinio kūrimo mokymus rinkosi 38 asmenys, o tai rodo didėjantį poreikį suprasti, kaip pasiekti klientus ir auditorijas skaitmeniniais kanalais.

    Dirbtinio intelekto mokymai 2024 metais pritraukė 22 dalyvius, tačiau praktikoje DI dažnai ateina per platesnes programas, kai jis pristatomas kaip įrankis rinkodarai, dizainui ar kasdieniams darbo procesams. Finansų ir buhalterinės apskaitos kursus rinkosi 25 gyventojai, o profesinio perdegimo ir emocinės sveikatos temas – 31 asmuo.

    2025 metais mažiau dalyvių, bet aukštesnė pozicija

    2025 metais Kursuok.lt mokymuose dalyvavo 439 Kauno rajono gyventojai, tačiau pagal bendrą aktyvumą savivaldybė pakilo į trečią vietą Lietuvoje. Mažėjantis bendras besimokančiųjų skaičius fiksuotas ir platesniame kontekste, kai dalis gyventojų mokymus planuoja rečiau, bet tikslingiau.

    Moterys ir toliau sudarė daugumą: 362 dalyvės iš 439 besimokančiųjų. Vidutinis amžius padidėjo nuo 39 iki 42 metų, o nuotolinis sinchroninis mokymasis išliko dominuojantis – jį rinkosi 85,65 proc. dalyvių.

    Anglų kalbos kursai išliko populiariausi, juos pasirinko 148 gyventojai, aktyviausia buvo 40–49 metų grupė. Palyginti su 2024 metais, anglų kalbos poreikis paaugo 5,4 proc., o tai rodo stabilų ilgalaikį tokios kompetencijos poreikį.

    DI tema 2025 metais pritraukė 27 dalyvius, o vidutinis jų amžius siekė 43 metus. Tai signalas, kad DI žinios Kauno rajone vis dažniau suvokiamos kaip praktinė profesinė būtinybė, ypač administravimo, komunikacijos ir vadybos srityse.

    Stabilus išliko finansų ir buhalterinės apskaitos kursų pasirinkimas, kuriuose dalyvavo 26 asmenys. Pastebimai išaugo susidomėjimas socialinių tinklų administravimu ir turinio kūrimu – iki 55 dalyvių, kas atspindi rinkos poreikį nuosekliai kurti ir valdyti komunikaciją.

    Technologiniuose kursuose, įskaitant programavimą ir web dizainą, dalyvavo 21 asmuo, o jų populiarumas, palyginti su 2024 metais, sumažėjo. Tuo pat metu sumenko ir emocinės sveikatos bei perdegimo mokymai, kuriuos rinkosi 9 asmenys, tačiau daugiau dėmesio atsirado socialinio darbo, slaugos ir mokytojo padėjėjo kompetencijoms.

    Ką rodo dvejų metų tendencijos?

    2024–2025 metų duomenys leidžia matyti aiškų poslinkį į praktiškai pritaikomas kompetencijas. Kalbos, skaitmeninis raštingumas, socialinių tinklų valdymas ir DI tampa sritimis, kurios padeda greičiau prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos reikalavimų.

    Nuotolinis sinchroninis mokymasis Kauno rajone įsitvirtino kaip patogiausias formatas, mažinantis atstumų ir laiko planavimo barjerus. Toks modelis ypač svarbus dirbantiems žmonėms, kurie siekia persikvalifikuoti arba sustiprinti įgūdžius nekeičiant kasdienės rutinos.

    „Mokymasis Kauno rajone vis labiau orientuotas į konkrečius profesinius įgūdžius ir greitą pritaikymą darbe“, – sakė Kauno rajono savivaldybės neformaliojo suaugusiųjų švietimo koordinatorė Ernesta Dambrauskaitė.

    Ši dinamika rodo, kad mokymasis visą gyvenimą regione tampa ne epizodine iniciatyva, o nuoseklia strategija, padedančia išlikti konkurencingiems ir reaguoti į naujus reikalavimus. Tarp jų vis dažniau minimi skaitmeniniai įrankiai, procesų automatizavimas ir DI sprendimai kasdienėse užduotyse.