CP v2

Blog

  • Birutė Letukaitė apie šokio teatrą „Aura“: kodėl Kaunas tapo Lietuvos šiuolaikinio šokio lopšiu

    Birutė Letukaitė apie šokio teatrą „Aura“: kodėl Kaunas tapo Lietuvos šiuolaikinio šokio lopšiu

    Šokio teatras „Aura“ Kaune jau kelis dešimtmečius formuoja Lietuvos šiuolaikinio šokio lauką ir į miestą atveda tarptautines kūrybines idėjas. Jo įkūrėja ir meno vadovė Birutė Letukaitė sako, kad Kaunas neatsitiktinai tapo vieta, kur šis žanras įsitvirtino ir užaugo.

    Pasak choreografės, Kaunas yra Lietuvos šiuolaikinio šokio ištakų miestas, nes būtent čia dar prieš Antrąjį pasaulinį karą pradėtos nuoseklios modernaus šokio praktikos. Ji primena, kad 1939 metais į Kauną grįžusi Danutė Nasvytytė parvežė modernaus šokio idėją ir subūrė bendruomenę, kuri vėliau augino naujas šokėjų kartas.

    Kaip Kaunas tapo šokio centru

    B. Letukaitės teigimu, istorinė tradicija Kaune nesutrūko: mokytojų ir mokinių ryšys perėjo per kelias kartas, o tai leido šiuolaikiniam šokiui Lietuvoje vystytis kaip tęstinei kultūros krypčiai, o ne pavieniams projektams. Jos pačios kelias siejasi su mokytoja Kira Katerina Daujotaite, kuri perdavė ne tik techniką, bet ir požiūrį į judesį kaip savarankišką scenos kalbą.

    „Kaunas yra šio šokio lopšys“, – sakė Birutė Letukaitė.

    Kūrybinės krypties formavimui svarbi buvo ir tarptautinė patirtis. Choreografė pasakoja, kad studijos ir intensyvūs mokymai Vokietijoje padėjo pamatyti pasaulines šiuolaikinio šokio tendencijas, o grįžus į Lietuvą atsirado aiškus siekis vytis ir kurti profesionalią sceną, net kai tam trūko infrastruktūros.

    „Auros“ pradžia ir pavadinimo istorija

    Teatro pradžia, anot B. Letukaitės, buvo labai praktiška ir kartu idealistinė: repeticijos vyko ten, kur atsirasdavo vietos, o sąlygos dažnai neatitiko to, ko reikalauja profesionalus scenos menas. Vis dėlto nuoseklumas ir bendruomenės palaikymas leido sukurti trupę, kuri ilgainiui tapo atpažįstama ir Lietuvoje, ir už jos ribų.

    „Aura“ pavadinimas, kaip pasakoja meno vadovė, gimė natūraliai ir greitai, ieškant žodžio, kuris tiksliai apibūdintų teatro siekį kurti stiprų emocinį lauką tarp scenos ir žiūrovo. Ši idėja ilgainiui tapo ne tik pavadinimu, bet ir kūrybine nuostata, kurioje svarbi energija, vidinė būsena ir šokio poveikis publikai.

    Per laiką pasikeitė ir trupės mastas: jei pradžioje šokėjai dažnai ateidavo be specializuoto parengimo, šiandien atrankos sulaukia paraiškų iš įvairių šalių. B. Letukaitė pabrėžia, kad svarbiausia jai išlieka individualumas ir asmeninė raiška, o ne vien techniniai parametrai.

    Festivalis Kaune ir auditorijos kaita

    Reikšminga „Auros“ dalis yra ir tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis Kaune, kurio pradžia siejama su pirmaisiais ryšiais su užsienio trupėmis ir noru Lietuvos publikai pristatyti tai, kas vyksta tarptautinėje scenoje. B. Letukaitės teigimu, festivalis augo iš poreikio kurti gyvą mainų platformą, o vėliau tapo svarbiu regiono kultūros įvykiu.

    Kalbėdama apie publiką, meno vadovė akcentuoja, kad šiuolaikinio šokio priėmimas keičiasi: daugėja naujų žiūrovų, o po spektaklių vis dažniau girdimi ne tik vertinimai, bet ir klausimai, interpretacijos, emocinės reakcijos. Jos manymu, tai rodo brandesnį santykį su scenos menu, kai žiūrovas ateina ne vien pramogai, bet ir patirčiai.

    B. Letukaitė sako, kad šokis jai yra ne epizodas, o gyvenimo būdas, o sceninis darbas niekada nebūna galutinai užbaigtas, nes kinta kūnai, patirtys ir pats laikas. Todėl „Aura“, jos teigimu, išlieka gyva tiek, kiek gyvas yra kūrybinis smalsumas ir noras kalbėti su publika šiuolaikine judesio kalba.

  • Didžiausias drifto festivalis Lietuvoje jau šį savaitgalį: Alytaus Drift Fest kviečia ir šeimas

    Gegužės 22–24 dienomis Alytaus Dainų slėnyje vyks Alytaus Drift Fest 2026. Organizatoriai žada trijų dienų festivalį, kuriame drifto varžybinė dalis derinama su pramogomis šeimoms, o įėjimas žiūrovams – nemokamas.

    Pastaraisiais metais automobilių sporto renginiai vis dažniau plečia formatą: žiūrovams svarbu ne tik finalai, bet ir nuolatinis veiksmas, patogios erdvės, veiklos vaikams bei maistas vietoje. Alytaus Drift Fest šią tendenciją išnaudoja, sudėliodamas programą taip, kad įdomiausi epizodai prasidėtų nuo pirmųjų minučių.

    Kas keičiasi drifto formate?

    Šeštadienį organizatoriai pirmą kartą Lietuvoje pristato UDTC (Unknown Drift Team Challenge) – komandinį formatą, kuriame komandos sudaromos burtų keliu prieš pat startą. Tai reiškia, kad nei pilotai, nei žiūrovai iš anksto nežino, kokios sudėtys susiformuos, todėl trasoje daugiau netikėtumo.

    Skelbiama, kad kai kuriose rungtyse trasoje vienu metu gali pasirodyti trys ar net keturi automobiliai. Toks sprendimas priartina renginį prie šou tipo drifto formatų, kur akcentuojamas reginys, dinamiškumas ir nuolatinė įtampa, o ne ilgas laukimas iki finalinių porinių važiavimų.

    Viena UDTC dalių numato ir tiesioginį žiūrovų įtraukimą: planuojama rungtis, kurioje pilotas iš tribūnų pasirenka žiūrovą, galintį tapti komandos dalimi konkrečioje užduotyje. Organizatorių teigimu, taip siekiama panaikinti ribą tarp tribūnų ir trasos.

    Sekmadienio akcentas – Drifto Dūzgės

    Sekmadienį numatytos Drifto Dūzgės – formatas, kuriame mažiau eliminavimo įtampos, o daugiau dėmesio skiriama važiavimo kokybei. Pilotai porose siekia kuo tiksliau, stabiliau ir artimiau važiuoti, o poros taip pat formuojamos burtų keliu.

    Skelbiama, kad kiekvienam dalyviui garantuojami keli poriniai važiavimai per dieną, nepriklausomai nuo rezultatų. Žiūrovui tai dažnai reiškia daugiau reginių nuo pat pradžios, nes vairuotojai gali koncentruotis į demonstraciją ir techniką, o ne vien į atsargią taktiką.

    Erdvė ir veiklos visai dienai

    Festivalis vyks Alytaus Dainų slėnyje – amfiteatrinėje erdvėje, kur trasą patogu stebėti iš skirtingų vietų. Organizatoriai skelbia, kad teritorija pritaikyta tiek ateinantiems trumpam, tiek planuojantiems praleisti visą dieną su šeima ar draugais.

    Be drifto, numatytos papildomos veiklos, vaikų pramogų zona ir maisto erdvės. Taip pat planuojama Drift Taxi zona, kur dalis žiūrovų galės patirti važiavimą iš arti, priklausomai nuo organizatorių taisyklių ir vietų skaičiaus.

    Renginio programa skelbiama trims dienoms: penktadienį numatytos treniruotės ir apšilimas, šeštadienį – UDTC formatas, sekmadienį – Drifto Dūzgės ir apdovanojimai. Organizatoriai nurodo, kad dalyvavimui rungtyse vyksta registracija, o atvykus į renginį kai kuriais atvejais registruotis bus galima ir vietoje.

  • Tarptautinė muziejų diena: ką šiandien galima pamatyti nemokamai ir kokių renginių nepraleisti

    Tarptautinė muziejų diena: ką šiandien galima pamatyti nemokamai ir kokių renginių nepraleisti

    Gegužės 18 dieną minima Tarptautinė muziejų diena, skirta atkreipti dėmesį į muziejų vaidmenį švietime, kultūros paveldo apsaugoje ir bendruomenių gyvenime. Šią dieną daug muziejų kviečia lankytojus į specialias programas, ekskursijas ir edukacijas.

    Tarptautinę muziejų dieną 1977 metais inicijavo Tarptautinė muziejų taryba, o per kelis dešimtmečius ji tapo pasauliniu renginių ciklu. Muziejai vis dažniau ieško būdų, kaip pritraukti ne tik nuolatinius lankytojus, bet ir tuos, kurie į ekspozicijas užsuka retai.

    Praktikoje ši diena dažnai reiškia išskirtinius pasakojimus apie eksponatus, užkulisių pristatymus ir susitikimus su kuratoriais. Kai kur rengiami teminiai vakarai, koncertai ar kūrybinės dirbtuvės, kurios leidžia muziejų patirti ne kaip tylų archyvą, o kaip gyvą miesto ir regiono tašką.

    Pastaraisiais metais ryškėja ir kita tendencija: muziejai aktyviai plečia skaitmeninį turinį, siūlo virtualias parodas, audiogidus bei interaktyvias patirtis. Tam vis dažniau pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas, pavyzdžiui, lankytojų srautų analizei, turinio pritaikymui skirtingoms auditorijoms ar kolekcijų paieškai.

    Planuojantiems apsilankymą verta iš anksto pasitikrinti konkretaus muziejaus darbo laiką ir renginių tvarkaraštį, nes nemokamos valandos ar specialūs įėjimai dažnai turi aiškias sąlygas. Taip pat pravartu atvykti anksčiau, nes populiariausiose vietose per Tarptautinę muziejų dieną lankytojų srautai įprastai išauga.

  • Šiaulių regiono delegacija Kroatijoje: ko Zadare ieškoma prieš 2028–2034 ES finansavimą?

    Šiaulių regiono delegacija Kroatijoje: ko Zadare ieškoma prieš 2028–2034 ES finansavimą?

    Šiaulių regiono savivaldybių delegacija, vadovaujama Šiaulių regiono plėtros tarybos pirmininko ir Akmenės rajono savivaldybės mero Vitalijaus Mitrofanovo, darbo vizitu lankėsi Zadare, Kroatijoje. Kartu vyko ir Akmenės rajono vicemerė Inga Vismantienė.

    Vizito metu daugiausia dėmesio skirta regioninės plėtros sprendimams, Europos Sąjungos investicijų panaudojimui ir infrastruktūros projektų valdymui. Taip pat aptartos galimos partnerystės kryptys ir tolimesnis savivaldybių bendradarbiavimas.

    Delegaciją lydėjo Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas ir Lietuvos garbės konsulė Zadaro apskrityje Marija Koić Pašić. Zadaro rotušėje svečius priėmė miesto meras Šime Erlić ir Miesto tarybos pirmininkas Ivica Žuvela.

    Fokusas – ES investicijų valdymas

    Susitikimuose aptarti ES fondų lėšų pritraukimo ir projektų administravimo klausimai, kurie tampa ypač aktualūs artėjant naujam 2028–2034 metų finansavimo laikotarpiui. Savivaldybėms tai reiškia poreikį anksti pasirengti prioritetams, projektų portfeliui ir partnerių tinklui.

    Kalbėta ir apie infrastruktūros plėtros planavimą, vietos savivaldos stiprinimą, taip pat apie ekonomikos ir turizmo integravimą į regionų vystymo strategijas. Tokios temos aktualios tiek Lietuvoje, tiek Kroatijoje, ypač regionams, kurie siekia didinti investicijų grąžą ir mažinti priklausomybę nuo sezoniškumo.

    Lietuvos ir Kroatijos ryšiai bei auganti prekyba

    Zadaro meras Šime Erlić pristatė miesto istorines, kultūrines, transporto ir ekonomines ypatybes, pabrėždamas abiejų valstybių artimus ryšius. Susitikimuose pažymėta, kad Lietuva ir Kroatija turi panašios istorinės patirties, o šiandien susiduria su panašiais regioninės plėtros iššūkiais.

    „Praėjusiais metais Lietuvos ir Kroatijos dvišalės prekybos apimtys augo 30 proc., o tai rodo stiprėjantį ekonominį ryšį“, – sakė Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas.

    Ambasadorius taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvoje sparčiai augančius farmacijos, medicinos ir informacinių technologijų sektorius, kuriuose matomas potencialas bendriems projektams. Tokie sektoriai, anot jo, gali tapti praktine platforma tiek savivaldybių, tiek verslo iniciatyvoms, kai ieškoma ilgalaikių partnerių už tradicinių rinkų ribų.

    Infrastruktūra, paveldas ir kultūra

    Vizito programoje buvo ir praktiniai pavyzdžiai, susiję su infrastruktūros vystymu bei finansavimo modeliais. Delegacija lankėsi Zadaro sporto centre „Višnjik“, kur domėjosi sporto infrastruktūros sprendimais ir jų išlaikymo bei plėtros logika.

    Taip pat aplankytas Tarptautinis povandeninės archeologijos centras, kuriame pristatytos mokslo, kultūros paveldo ir tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvos. Delegacijos atstovai dalyvavo ir parodos, skirtos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms, atidaryme Providuro rūmuose.

  • Bibliotekos žmonės: kaip Nijolė Giedraitienė per rožes atranda knygas ir naujas istorijas

    Nijolė Giedraitienė – ilgametė Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos administracijos ir archyvo darbuotoja, kasdien prisidedanti prie vietos, kuri daugeliui alytiškių yra daugiau nei knygų skolinimas. Jos darbas dažnai lieka už kadro, tačiau būtent tokie žmonės padeda bibliotekai išlikti gyvai, patikimai ir atvirai bendruomenei.

    Šiandien, minint Tarptautinę žavėjimosi augalais dieną, Nijolė sutiko pasidalyti savo pomėgiu, kuris netikėtai susiejo du pasaulius – gėlyną ir literatūrą. Jos kieme auga apie 130 skirtingų veislių rožių, o kiekvienas naujas žiedas čia neretai tampa ir naujos knygos pradžia.

    Ji sako, kad gražiausia darbo bibliotekoje dalis – jausmas, jog prisideda prie žmonėms svarbios erdvės kūrimo. Nors pareigos administracinės, Nijolė nuolat mato bibliotekos kasdienybę: renginius, susitikimus ir lankytojų srautą, kuris parodo, kad biblioteka šiandien atlieka ir socialinės, ir kultūrinės erdvės vaidmenį.

    Skaitomų knygų žanrų ji neriboja – renkasi istorinius romanus, psichologines dramas, gyvenimiškas istorijas, kriminalinius kūrinius. Tačiau yra ir knyga, palikusi itin ryškų įspūdį jautriu gyvenimo laikotarpiu – Majgull Axelsson romanas „Balandžio ragana“, kurį Nijolė prisimena kaip stiprų, nepagražintą ir ilgam mintyse išliekantį skaitinį.

    Didžiausia jos asmeninė intriga prasidėjo tada, kai rožių pavadinimuose ėmė pastebėti literatūrines užuominas ir žinomų žmonių vardus. Kai rožė pavadinta rašytojo ar kūrinio vardu, Nijolė ima ieškoti istorijos už pavadinimo: kartais skaito biografijas, kartais užsisako knygas, o kartais atranda ir muziką, kuri anksčiau nebuvo jos akiratyje.

    Vienas tokių atradimų – rožės pavadinimas, paskatinęs ieškoti Džordž Eliot romano „Malūnas ant Floso“. Kadangi šio kūrinio nebuvo lengva rasti lentynose, ji pasinaudojo tarpbibliotekiniu abonementu, o perskaičiusi sako, kad tai buvo verta pastangų ir galėtų sudominti ne vieną skaitytoją.

    Rožė, pavadinta Emily Brontë vardu, atvedė į platesnį pažinimą – Nijolė domėjosi pačia rašytoja, žiūrėjo biografinį filmą ir prisiminė romano „Vėtrų kalnas“ ekranizacijas. Jai įstrigo rašytojos asmenybės tvirtumas, o kartu ji pastebi ir simbolinį sutapimą: rožė jos gėlyne jau atlaikė dvi lietuviškas žiemas.

    Kitas pavadinimas – „Kylantis vieversys“ – tapo tiltu į klasikinę muziką. Ieškodama konteksto, Nijolė atrado Ralfo Vono Viljamso kūrinį, kurį dabar rekomenduoja paklausyti ir tiems, kurie klasiką renkasi retai, bet nori atrasti ramią, skaidrią nuotaiką.

    Pavasaris ir vasara jai yra rožių metas, todėl skaitymui lieka mažiau laiko, tačiau rudeniui ir žiemai Nijolė palieka savotišką tradiciją – grįžti prie knygų, kurios išauga iš gėlyno pavadinimų. Taip rožynas tampa ne tik estetiniu džiaugsmu, bet ir asmenine skaitymo kryptimi, kuriai nereikia skubos.

    Meilė gėlėms, pasak Nijolės, augo nuo vaikystės – nuo paprastų augalų, pievų ir noro turėti savo darželį. Šiandien, gyvenant daugiabučio aplinkoje, gėlynai jai yra kasdienis ritualas, o rožės – labiausiai laukiamos: kiekviena veislė atpažįstama iš žiedo, kvapo ir charakterio, o žydėjimo laikas tampa mažomis šventėmis.

    Paklausta, ar turi mėgstamiausią rožių veislę, ji išskiria Davido Austino rožes, nors pabrėžia, kad kiekviena turi savą žavesį. Praėjusiais metais jos akį labiausiai traukė kelios veislės, o šiemet ji laukia naujų žiedų, kurie gali tapti naujais favoritais ir kartu naujais kultūriniais atradimais.

    Darbas sode, sako Nijolė, ramina ir padeda atgauti vidinę pusiausvyrą, net jei ne visada užtenka jėgų ar laiko. Vakarinis pasivaikščiojimas iki gėlyno jai yra būdas sustoti po dienos darbų ir tiesiog pasižiūrėti, kaip gyvena jos rožynas.

    Jei save galėtų apibūdinti viena gėle, Nijolė rinktųsi rožę – jautrią metų laikams, reikalaujančią nuolatinio rūpesčio ir dėmesio, bet kartu gyvą ir atsparią. O kasdien džiugina paprasti dalykai: šiltas žodis, anūkų juokas ir pirmasis pražydęs žiedas.

    Bibliotekos lankytojams ji linki atrasti knygas, kurios įkvepia ir leidžia bent trumpam sustabdyti kasdienybės skubėjimą. Ir kartu primena, kad kartais netikėtas kelias – pavyzdžiui, per rožės pavadinimą – gali nuvesti į istorijas, kurių pats žmogus nebūtų sąmoningai ieškojęs.

    Šiandien Nijolės tradicija apima ne tik knygas ir rožes: šeimoje gyvuoja ir šiltas kasmetinis ritualas, kai dukra tarp žiedų fotografuoja savo mamą. Tokios akimirkos primena, kad bibliotekos žmonių istorijos tęsiasi ir už darbo ribų – bendruomenėje, šeimoje ir kasdienėje, kruopščiai puoselėjamoje aplinkoje.

    Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos informacija.

  • Alytuje per „Alytus Drift Fest“ laikinai stabdomas eismas: ribojimai Dainų slėnio prieigose

    Kur ir kada bus ribojamas eismas

    Alytuje savaitgalį vyks automobilių sporto renginys „Alytus Drift Fest“, todėl dalyje miesto bus laikinai stabdomas transporto priemonių eismas. Pokyčiai numatyti Dainų slėnio teritorijoje ir jo prieigose.

    Skelbiama, kad eismas Dainų slėnio teritorijoje nuo Žemaitės gatvės iki Šilo gatvės bus stabdomas nuo gegužės 22 dieną 10 valandos iki gegužės 24 dieną 21 valandos. Vairuotojams rekomenduojama planuoti keliones iš anksto ir rinktis alternatyvius maršrutus.

    Ką svarbu žinoti gyventojams

    Renginio organizatorius nurodomas VšĮ Ichibanas, o pats festivalis vyks Alytaus Dainų slėnyje. Tokie laikini ribojimai dažniausiai taikomi siekiant užtikrinti žiūrovų saugumą, sklandų dalyvių judėjimą bei operatyvių tarnybų privažiavimą.

    Gyventojams, gyvenantiems ar vykstantiems į Dainų slėnio prieigas, patariama atkreipti dėmesį į laikinus kelio ženklus ir aptvėrimus. Taip pat verta įsivertinti, kad renginio metu gali padidėti automobilių srautai, triukšmo lygis ir pėsčiųjų judėjimas.

    Renginys atviras žiūrovams

    Organizatoriai skelbia, kad įėjimas žiūrovams bus nemokamas. Tikimasi pritraukti ne tik drifto gerbėjus, bet ir platesnę auditoriją, ieškančią aktyvaus savaitgalio pramogų mieste.

    Jei planuojate atvykti automobiliu, verta atvykti anksčiau ir numatyti, kur paliksite transporto priemonę už ribojamos teritorijos. Aktualiausia informacija paprastai pateikiama miesto ir organizatorių pranešimuose prieš pat renginį.

  • Jelgavoje varžėsi 78 jaunieji stalo tenisininkai: Akmenės krašto sportininkai parsivežė patirties

    Jelgavoje varžėsi 78 jaunieji stalo tenisininkai: Akmenės krašto sportininkai parsivežė patirties

    Gegužės 16 dieną Jelgavos sporto centro salėje vyko tradicinės Jelgavos miesto moksleivių atviros stalo teniso pirmenybės. Turnyre susitiko 78 jaunieji sportininkai iš Latvijos, Lietuvos ir Estijos, o varžybos tapo proga pasitikrinti jėgas tarptautinėje aplinkoje.

    Akmenės kraštui atstovavo 17 sportininkų iš Akmenės ir Papilės, dalyvaujančių neformalaus vaikų švietimo programose Tobulėkime su stalo tenisu ir Stalo teniso ABC. Komandą į varžybas lydėjo mokytoja Loreta Avelienė.

    Turnyras vyko dviejose amžiaus grupėse, o pirmiausia sportininkai žaidė pogrupiuose. Į finalinius etapus pateko geriausiai pogrupiuose pasirodę dalyviai, o vėliau vyko kova dėl galutinių vietų rikiuotėje.

    2010–2014 metais gimusiųjų grupėje varžėsi 42 sportininkai. Į finalinį etapą iš pogrupių pateko Remigijus Pelenis ir Dovydas Jankaitis, tačiau pirmajame etape jiems pritrūko sėkmės ir po pralaimėjimų teko tęsti kovą dėl žemesnių pozicijų.

    Galutinėje rikiuotėje Remigijus Pelenis užėmė 18 vietą, o Dovydas Jankaitis liko 22-as. Treneriai pažymi, kad tokio formato varžybose svarbu ne tik rezultatas, bet ir gebėjimas susitvarkyti su jauduliu, prisitaikyti prie skirtingo varžovų žaidimo stiliaus.

    2015 metais gimusių ir jaunesnių grupėje startavo 36 jaunieji sportininkai. Į finalą patekęs Ringaudas Silvaško po pirmojo etapo pralaimėjimo galutinėje įskaitoje užėmė 11 vietą, o Gustas Šalpys iškovojo 19 vietą.

    „Visi vaikai kovojo dėl kiekvieno taško ir grįžo su patirtimi, kuri dažnai svarbesnė už vienkartinį rezultatą“, – sakė mokytoja Loreta Avelienė.

    Organizatoriai ir komandos atstovai pabrėžia, kad tokios varžybos jauniesiems sportininkams ypač naudingos dėl didesnės konkurencijos ir naujų situacijų prie stalo. Akmenės krašto atstovai taip pat padėkojo Jelgavos stalo teniso klubo vadovams už šiltą priėmimą ir sklandų turnyro organizavimą.

  • URBACT tinklas Olimpiada visiems: kaip Alytus perims aktyvaus senėjimo modelį iš Portugalijos

    URBACT perdavimo tinklas Olimpiada visiems (OLYMPICS4ALL) siekia, kad fizinis aktyvumas būtų lengvai prieinamas vyresnio amžiaus žmonėms ir pažeidžiamoms grupėms. Tinklui vadovauja Vila Nova de Cerveira savivaldybė Portugalijoje, o veiklas bendrai finansuoja Europos Sąjunga per URBACT IV programą.

    Šio modelio ištakos siekia 2015 metais pradėtą „Erasmus+“ iniciatyvą, kuri rėmė paprastą idėją: sportas, žaidimai ir bendruomenės ryšiai gali pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę. Praktikoje tai reiškia pritaikytas fizines veiklas, tradicinius žaidimus ir draugiškas varžybas, kurios padeda įtraukti net ir rečiau iš namų išeinančius žmones.

    Laikui bėgant vietinė Portugalijos savivaldybės programa išaugo į struktūruotą, visus metus veikiančią sistemą. Dėl aiškių rezultatų ir galimybės pritaikyti skirtinguose miestuose iniciatyva buvo pripažinta URBACT gerąja praktika ir tapo tarptautinio perdavimo tinklo pagrindu.

    Kas dalyvauja ir ką perima Alytus

    Tinklo esmė yra platus partnerių ratas: vyresnio amžiaus gyventojai, savanoriai, savivaldybės, sporto klubai, socialinės paslaugos ir sveikatos organizacijos. Tikslas neapsiriboja sportu, nes programos formatas padeda mažinti socialinę izoliaciją, stiprinti bendruomeniškumą ir skatinti kartų bendravimą.

    Prie vadovaujančio partnerio Vila Nova de Cerveira prisijungė septyni miestai partneriai: Alytus, Vejlė Danijoje, Brindisis Italijoje, Pardubicė Čekijoje, Onda Ispanijoje, Dafnį-Imitą Graikijoje ir Zdolbunivas Ukrainoje. Kiekvienas miestas modelį pritaiko pagal vietos poreikius ir turimas paslaugas.

    Etapai ir planuojamas laikotarpis

    Perdavimo procesas numatytas trimis nuosekliais etapais: suprasti, pritaikyti ir pakartotinai naudoti. Tai reiškia, kad pirmiausia analizuojama, kas veikia geriausiai, vėliau sprendimai adaptuojami vietos kontekstui, o galiausiai įtvirtinami kaip tęstinės savivaldybės politikos ir paslaugų dalis.

    Numatoma, kad šie etapai vyks nuo 2025 metų lapkričio mėnesio iki 2028 metų balandžio mėnesio. Per šį laiką miestai sieks ne tik organizuoti veiklas, bet ir įtvirtinti aktyvaus senėjimo priemones kaip ilgalaikę kryptį, kuri galėtų veikti ir pasibaigus projekto ciklui.

    „Sportas ir žaidimai gali būti paprastas būdas sujungti žmones, mažinti vienatvę ir padėti ilgiau išlikti savarankiškiems“, – sako projekto partneriai, apibendrindami pagrindinę tinklo logiką.

    Tokie URBACT perdavimo tinklai dažniausiai orientuojasi į praktinį pritaikomumą: svarbu ne vien idėjos, bet ir veikimo mechanizmas, partnerių įtraukimas, tęstinumas bei matuojamas poveikis. Alytui tai reiškia galimybę perimti patikrintą modelį ir jį integruoti į vietos paslaugas bei bendruomenines iniciatyvas.

  • Akmenės stalo tenisininkų išvyka į Gibraltarą: turnyrai, treniruotės ir netikėtos patirtys

    Akmenės stalo tenisininkų išvyka į Gibraltarą: turnyrai, treniruotės ir netikėtos patirtys

    Akmenės krašto stalo tenisininkų delegacija balandžio 28 dieną–gegužės 3 dieną viešėjo Gibraltare, kur šiuo metu gyvena ir žaidžia kraštietis Fiodor Veresčiaka. Kartu vyko Akmenės rajono sporto centro auklėtiniai ir jų mokytojas Lorenas Vismantas.

    Kelionė prasidėjo skrydžiu į Malagą Ispanijoje, o toliau komanda vyko mikroautobusais iki Gibraltaro sienos. Ją sportininkai kirto pėsčiomis, patikrinus asmens dokumentus, ir taip pasiekė vieną iš labiausiai išskirtinių Europos vietų.

    Ne tik varžybos, bet ir Gibraltaras

    Per keturias dienas akmeniškiai spėjo aplankyti Gibraltaro uolą ir jos apžvalgos vietas, kuriose sutinkamos garsiosios beždžionės. Taip pat susipažino su istoriniu palikimu, įskaitant tunelius ir urvus, kurie Gibraltare tapę svarbia turizmo bei kultūrinio pažinimo dalimi.

    Delegacija lankėsi botanikos sode, pietiniame Europos taške stebėjo priešais esančią Afrikos pakrantę, laisvu metu ilsėjosi paplūdimyje ir vaikščiojo senamiesčio gatvėmis. Kelionės organizatoriai pabrėžė, kad tokios išvykos leidžia derinti sportą su pažintine patirtimi ir komandos sutelktumu.

    Treniruotės ir tarptautiniai turnyrai

    Pagrindinis vizito tikslas buvo stalo teniso turnyrai, kuriuos organizavo Gibraltaro stalo teniso asociacija. Pirmąją viešnagės dieną Akmenės sportininkai buvo pakviesti į bendrą treniruotę, kur susipažino su vietos žaidėjais, klubo veikla ir sporto baze.

    Antrąją dieną vyko asmeninis turnyras, kuriame žaidė Gibraltaro, Akmenės krašto ir Ispanijos stalo tenisininkai. Organizatoriai akcentavo, kad varžybose dalyvavo tiek moksleiviai, tiek suaugusieji, o aikštelėse netrūko atkaklių dvikovų ir sportinio azarto.

    Ketvirtąją dieną surengtos komandinės varžybos: tarpusavyje varžėsi po penkias Akmenės ir Gibraltaro komandas. Taip pat vyko merginų dvejetų kovos, kuriose dėl prizinių vietų rungėsi kelių šalių poros.

    Šilta priėmimo kultūra ir tęstinumas

    Po varžybų delegacija buvo pakviesta į šventinę vakarienę, kur sportininkai bendravo su šeimininkais, dalijosi įspūdžiais ir ragavo vietinės virtuvės patiekalus. Akmeniškiai pabrėžė, kad tokie susitikimai dažnai tampa pamatu tolimesniam bendradarbiavimui ir sportininkų motyvacijai.

    „Buvome labai šiltai priimti, o ši kelionė suteikė daug patirties ir įkvėpimo siekti dar aukštesnių tikslų“, – sakė Akmenės rajono stalo teniso klubo „Mažoji raketė“ prezidentė Loreta Avelienė.

    Delegacija dėkojo Gibraltaro stalo teniso asociacijos prezidentui Jamie Ghio, Fiodorui Veresčiakai, partneriams ir prisidėjusioms organizacijoms už galimybę dalyvauti tarptautiniuose turnyruose. Atsisveikindami akmeniškiai pakvietė Gibraltaro stalo tenisininkus atvykti į Lietuvą.

  • Japonijos dovana Alytui: Jotvingių gimnaziją pasiekė Taiko būgnai ir naujas švietimo bendradarbiavimo etapas

    Alytaus Jotvingių gimnazija sulaukė simbolinės dovanos iš Japonijos – mokyklai perduoti Taiko būgnai, kurie taps nauju impulsu kultūriniams ir edukaciniams mainams. Dovaną gimnazijai įteikė Fukujamos Hitotsubaši jaunesnioji vidurinė mokykla, o ceremonija virto platesnio Lietuvos ir Japonijos ryšių stiprinimo akcentu.

    Renginyje dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis, vicemerė Kristina Daugelevičienė, mero patarėja Goda Prapuolenytė-Leonavičienė ir gausi Japonijos delegacija. Tarp svečių buvo Lietuvos Respublikos garbės generalinis konsulas Fukujamos mieste Shigehiro Komaru, Fukujamos universiteto prezidentas Toshiyuki Sato, buvęs Japonijos ambasadorius Lietuvoje Toyoei Shigeeda bei Fukujamos Hitotsubaši mokiniai.

    Pasak Alytaus mero, ryšiai su Japonija prasidėjo nuo siekio užmegzti draugystę ir per kelerius metus išaugo į nuoseklų švietimo bendradarbiavimą. Jis pabrėžė, kad mokinių vizitai ir planuojami mainai padeda jaunimui geriau pažinti pasaulį, ugdyti kalbinius ir tarpkultūrinius įgūdžius bei kurti tvarius ryšius.

    „Džiugu, kad ši draugystė perauga į prasmingą švietimo bendradarbiavimą, o mokinių mainai atveria naujas patirtis ir platesnį pasaulio pažinimą“, – sakė Nerijus Cesiulis.

    Minint 35-ąsias Japonijos ir Lietuvos diplomatinių santykių metines, tokios iniciatyvos įgauna papildomą prasmę. Regionų partnerystė vis dažniau tampa praktiniu diplomatijos pagrindu, kai bendradarbiavimas vyksta ne tik nacionaliniu, bet ir miestų, mokyklų bei universitetų lygiu.

    Susirinkusiuosius pasveikino ir Japonijos ambasadorius Shinsuke Shimizu, akcentavęs regioninio bendradarbiavimo svarbą bei padėkojęs konsului Shigehiro Komaru už pastangas stiprinant partnerystes. Ceremonijoje taip pat išskirtas ir Alytaus savivaldybės vaidmuo, padedant užtikrinti, kad ryšiai su Japonija būtų tęstiniai.

    Švietimo ryšius papildo ir konkretūs ištekliai: Shigehiro Komaru gimnazijai atvežė 100 Komaru fondo knygų. Tai japonų kalbos pradžiamoksliai ir pratybos, kurios sustiprina mokinių galimybes mokytis kalbos nuosekliai, o ne vien epizodiškai per renginius.

    Gimnazijoje vykusio tarpkultūrinio tilto „Obuolys ir Taiko“ metu pristatyta ir meninė programa. Jotvingių gimnazijos dramos studija Taškas parodė spektaklį Obuolio istorija, o svečiai iš Fukujamos surengė Taiko būgnų pasirodymą, leidusį iš arti pajusti tradicinės Japonijos ritmikos ir sceninės disciplinos ypatumus.

    Taiko būgnai Japonijoje siejami su kolektyviniu muzikavimu, ritmu grįsta fizine išraiška ir bendruomeniškumu, todėl dovana turi ir aiškią edukacinę kryptį. Gimnazijai tai gali tapti priemone plėsti neformalaus ugdymo veiklas, stiprinti tarpkultūrinį dialogą ir kurti naujas mokinių iniciatyvas, paremtas bendradarbiavimu su partneriais užsienyje.