CP v2

Blog

  • Vengrijoje žalias šviesoforas „CATL“ baterijų gamyklai: pirmasis cechas Debrecene gavo leidimą

    Vengrijoje žalias šviesoforas „CATL“ baterijų gamyklai: pirmasis cechas Debrecene gavo leidimą

    Vengrijos Hajdú-Bihar apskrities Vyriausybės biuras išdavė naudojimo leidimą pirmajam „CATL“ baterijų elementų gamybos pastatui Debrecene. Tai svarbus projekto etapas, tačiau jis dar nereiškia, kad gamyba startuos artimiausiomis dienomis.

    Kaip nurodo bendrovė, leidimas apima dvi gamybos linijas, o iki realaus gamybos paleidimo dar vykdomi papildomi parengiamieji darbai. „CATL“ taip pat tęsia kitus leidimų ir derinimo procesus, kurių reikalauja Vengrijos institucijos ir Europos Sąjungos reguliavimas.

    Didžiausia bazė už Kinijos ribų

    „CATL“ apie antrąją gamyklą Europoje Debrecene paskelbė 2022 metais, pabrėždama tikslą tapti svarbia Europos automobilių ir elektromobilumo tiekimo grandinės dalimi. Bendrovė jau turi veikiančią baterijų gamybą Vokietijoje, o pastaraisiais metais viešai kalbėjo ir apie plėtros planus Ispanijoje.

    Užbaigus statybas, Vengrijos projektas turėtų tapti didžiausia „CATL“ gamybos baze už Kinijos ribų. Debreceno gamykla įvardijama kaip strateginis centras, skirtas tiekti produkciją pagrindiniams Europos automobilių pramonės klientams.

    Ką reiškia leidimas ir kas toliau?

    Naudojimo leidimas yra vienas iš būtinų etapų, leidžiančių artėti prie gamybos starto, tačiau praktikoje tai dažniausiai reiškia, kad objektas pripažintas tinkamu naudoti pagal paskirtį. Iki masinės gamybos įmonėms paprastai dar reikia užbaigti įrangos testavimą, darbuotojų parengimą, kokybės užtikrinimo procedūras ir kitus reguliacinius suderinimus.

    Skelbiama, kad baterijų elementų gamybos pastato plotas siekia 350 000 kvadratinių metrų, o planuojamas metinis pajėgumas turėtų būti 40 GWh. Toks mastas rodo, kad projektas orientuotas į didelius automobilių pramonės užsakymus ir ilgalaikį Europos rinkos poreikį.

  • Į Petrobrazi atgabenti visi žaliojo vandenilio moduliai: „OMV Petrom“ pajėgumą didina iki 55 MW

    Rumunijoje esančioje Petrobrazi naftos perdirbimo gamykloje pristatyti visi septyni po 5 MW galios antrojo žaliojo vandenilio elektrolizerio moduliai. Įgyvendinus šį etapą ir su anksčiau paskelbtu 20 MW įrenginiu, bendra gamyklos vandenilio gamybos galia pasieks 55 MW.

    Naujieji moduliai tiekiami Vokietijos bendrovės „Neuman & Esser“, o jų integracija gamykloje jau vyksta. Statybos, logistikos, komponentų gamybos ir modulių surinkimo darbus koordinuoja „Kraftanlagen Romania“.

    Finansavimas ir planuojama gamyba

    35 MW projektui skirta 29 mln. eurų negrąžinamos paramos pagal Rumunijos Nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Įrenginiui pradėjus veikti, jis per metus turėtų pagaminti apie 4 700 tonų žaliojo vandenilio.

    Abu elektrolizeriai kartu, vertinant planuojamus pajėgumus, galėtų pagaminti apie 8 000 tonų vandenilio per metus. Toks kiekis laikomas reikšmingu pramoniniu mastu, ypač naftos perdirbimo sektoriuje, kuriame vandenilis yra kritiškai svarbi žaliava technologiniams procesams.

    Kam bus naudojamas žaliasis vandenilis?

    „OMV Petrom“ skelbia, kad pagamintas žaliasis vandenilis bus naudojamas perdirbimo procesuose, įskaitant tvariųjų aviacinių degalų SAF ir atsinaujinančio dyzelino HVO gamybą. Šie degalai gaminami iš augalinių ir atliekinių aliejų ir gali būti naudojami esamoje infrastruktūroje.

    Pasak įmonės, SAF ir HVO per visą gyvavimo ciklą gali sumažinti anglies dioksido emisijas bent 65 proc., palyginti su įprastais iškastiniais degalais. Tokie projektai tampa svarbia platesnės Europos pramonės krypties dalimi, kai siekiama mažinti emisijas sunkiai elektrifikuojamuose sektoriuose ir didinti mažo anglies intensyvumo kuro pasiūlą.

    „Mūsų tikslas – žaliojo vandenilio gamybą panaudoti perdirbimo procesuose ir didinti tvariųjų degalų gamybos apimtis“, – sakė „OMV Petrom“ atstovai.

  • Keistas „medūzos“ šešėlis Marse: NASA paaiškina, kas iš tiesų užfiksuota „Curiosity“ kadre

    Keistas „medūzos“ šešėlis Marse: NASA paaiškina, kas iš tiesų užfiksuota „Curiosity“ kadre

    Kas matyti nuotraukoje

    Internete vėl išplito NASA marsaeigio „Curiosity“ 2023 metais daryta Marso nuotrauka, kurioje kairėje kadro pusėje matomas tamsus, medūzą primenantis siluetas. Dėl „čiuptuvus“ primenančių linijų vaizdas kai kam sukėlė spėliones apie neįprastus reiškinius Marso atmosferoje.

    Vis dėlto pats kadras labiau primena ne objektą virš paviršiaus, o trumpalaikį vaizdo defektą. Tam yra aiški priežastis: „Curiosity“ dažnai fotografuoja tą patį vaizdą kelis kartus iš eilės, kad būtų galima palyginti kadrus ir atmesti atsitiktinius trukdžius.

    Kodėl tai greičiausiai ne „objektas“ Marse

    Šis „medūzos“ pavidalo tamsus dėmuo matomas tik viename kadre, o kituose, darytuose vos keliolika sekundžių prieš tai, jo nėra. Toks „atsirado ir dingo“ efektas būdingas ne realiems aplinkos objektams, o kameros jutiklyje susidariusiems artefaktams.

    NASA ne kartą yra paaiškinusi, kad tolimose misijose kamerų jutikliai kartais užfiksuoja kosminių dalelių pėdsakus. Tokie artefaktai nuotraukose gali atrodyti ir kaip ryškūs taškai ar brūkšniai, ir kaip tamsūs plotai, priklausomai nuo to, kaip dalelė paveikia silicio detektorių.

    Kosminės spinduliuotės vaidmuo Marse

    Kosminiai spinduliai yra didelės energijos dalelės, nuolat skriejančios iš kosmoso. Žemėje mus iš dalies saugo magnetinis laukas ir stora atmosfera, todėl didelė dalis šių dalelių arba nukreipiamos, arba „išsikrauna“ aukštai atmosferoje.

    Marsas tokios apsaugos beveik neturi: planetos globalus magnetinis laukas yra menkas, o atmosfera labai reta, todėl paviršių ir įrangą dažniau pasiekia didelės energijos dalelės. Dėl to marsaeigių kamerose periodiškai pasitaikantys vienkartiniai „glitch“ tipo defektai laikomi tikėtinu ir gerai žinomu reiškiniu.

    „Iš tūkstančių „Curiosity“ gaunamų nuotraukų beveik kas savaitę matome kadrus su ryškiais taškais, kuriuos sukelia dalelės, pataikančios į detektorių“, – sakė NASA reaktyvinio judėjimo laboratorijos vaizdinimo specialistas Justinas Maki.

    Nors konkretaus „medūzos“ kadro be papildomos misijos komandos analizės neįmanoma absoliučiai vienareikšmiškai priskirti vienam mechanizmui, kelių kadrų palyginimas rodo aiškią kryptį. Labiausiai tikėtina, kad „medūza“ atsirado pačioje kameroje ar apdorojimo grandinėje, o ne Marso danguje ar ant paviršiaus.

    Tuo pat metu tokios istorijos primena, kaip sudėtinga yra fotografuoti ir tirti aplinką planetoje, kurioje technika nuolat veikiama spinduliuotės. „Curiosity“ ir kiti marsaeigiai toliau renka duomenis apie Marso geologiją ir aplinkos sąlygas, o panašūs „keisti“ kadrai dažniausiai tampa proga geriau paaiškinti, kaip iš tiesų veikia kosminiai prietaisai.

  • Barre pilates užkabino net skeptikus: baleto grakštumas, o raumenys dega jau po kelių minučių

    Barre pilates užkabino net skeptikus: baleto grakštumas, o raumenys dega jau po kelių minučių

    Kas yra barre pilates?

    Barre – prancūziškas baleto atramos prie sienos pavadinimas, tačiau šiuolaikinėse treniruotėse jis reiškia visai kitą formatą. Barre pilates sujungia pilateso principus, baleto įkvėptus judesius ir lengvą jėgos treniruotę, dažnai naudojant atramą pusiausvyrai.

    Užsiėmimų esmė – lėti, kontroliuojami ir tikslūs judesiai, kurių amplitudė dažnai nedidelė. Iš šalies tai gali atrodyti paprasta, bet dėl ilgo raumenų darbo įtampoje greitai atsiranda vadinamasis deginimo pojūtis.

    Kaip atrodo treniruotė?

    Dažniausiai treniruotė prasideda trumpu apšilimu, po kurio pereinama prie liemens stabilizavimo pratimų ir sąmoningo kvėpavimo. Daug dėmesio skiriama laikysenai, dubens padėčiai ir giliųjų raumenų aktyvavimui, ypač kūno centrui.

    Vėliau didžiausia apkrova tenka kojoms ir sėdmenims: atliekami pritūpimų, plié tipo judesiai, kojų kėlimai, atsistojimai ant pirštų, trumpi pulsavimo judesiai. Atrama padeda išlaikyti balansą, bet pati treniruotė sukurta taip, kad kūnas dirbtų intensyviai ir tiksliai.

    Antroje dalyje dažnai įtraukiamos rankos ir pečių juosta, naudojamas nedidelis svoris arba kamuolys. Nors apkrovos paprastai nėra didelės, nuovargis juntamas stipriai, nes judesiai atliekami lėtai ir su pastovia kontrole.

    Kokie rezultatai ir kam tinka?

    Reguliariai sportuojant pastebimas didesnis raumenų tonusas, ištvermė ir geresnė koordinacija, o laikysena dažnai tampa tiesesnė. Barre pilates ypač stiprina sėdmenis, šlaunis, blauzdas, pilvo ir nugaros raumenis, todėl gali prisidėti prie stabilesnio dubens ir patogesnio judėjimo kasdienybėje.

    Ši kryptis tinka norintiems dirbti su kūno kontrole ir mobilumu, taip pat tiems, kurie nemėgsta itin greito tempo treniruočių, bet nori realios apkrovos. Po pirmųjų užsiėmimų galimi stiprūs raumenų skausmai, tačiau kūnui prisitaikius jie paprastai mažėja, o judesiai tampa tikslesni.

    Svorio mažinimo požiūriu barre pilates didina energijos sąnaudas, tačiau dažniausiai nėra orientuotas į maksimalų kalorijų deginimą. Jei tikslas yra ryškesnis svorio kritimas, svarbiausia išlieka mitybos balansas, o rezultatus gali sustiprinti papildomas jėgos arba kardio krūvis.

    Barre pilates vertinamas ir dėl psichologinio efekto: lėtas tempas, dėmesys kvėpavimui bei technikai padeda geriau pajusti kūną. Dėl to daugeliui tai tampa ne tik sportu, bet ir būdu mažinti įtampą bei gerinti savijautą.

  • „Fitch“ sprendžia Prancūzijos reitingą: menkiausias pokytis gali branginti skolas

    „Fitch“ sprendžia Prancūzijos reitingą: menkiausias pokytis gali branginti skolas

    Verdiktas prieš biudžeto mūšį

    Reitingų agentūra „Fitch“ penktadienį skelbia naują Prancūzijos valstybės skolos reitingo vertinimą. Sprendimas pasirodo likus maždaug mėnesiui iki 2027 metų biudžeto pateikimo Nacionalinei Asamblėjai, todėl jo laukiama itin jautriu politiniu momentu.

    Šiuo metu Prancūzijai „Fitch“ taiko A+ reitingą su stabilia perspektyva. 2025 metų rugsėjį šalis neteko aukštesnio įvertinimo, o 2026 metų kovą reitingas buvo paliktas nepakeistas.

    Kodėl rinkos įsitempusios

    Ekonomistai pabrėžia, kad labiausiai tikėtinas scenarijus yra status quo, tačiau neatmetama, kad perspektyva gali būti pakeista į neigiamą. Toks žingsnis reikštų aiškų signalą, jog artimiausiais ketvirčiais didėja reitingo mažinimo rizika.

    Reitingų sprendimai tiesiogiai veikia valstybės skolinimosi kainą: investuotojai paprastai reikalauja didesnės grąžos, kai didėja rizikos vertinimas. Tai ypač svarbu, kai palūkanų sąnaudos biudžete auga, o skolą refinansuoti tenka reguliariai ir didelėmis sumomis.

    Augimas silpnesnis, deficitas didelis

    Nuo pavasario Prancūzijos makroekonominė aplinka tapo nepalankesnė: augimo prognozės 2026 metams buvo mažinamos. „Fitch“ anksčiau buvo nurodžiusi 1 proc. augimą, tuo metu valdžios institucijų projekcijos buvo kuklesnės, o dalis analitikų kalbėjo apie maždaug 0,6 proc. tempą.

    Naujausi statistikos duomenys taip pat siunčia atsargumo signalų: 2026 metų antrąjį ketvirtį Prancūzijos bendrasis vidaus produktas, patikslinus įvertį, neaugo. Nacionalinė statistikos institucija nurodė, kad rezultatą blogino ryškesnis nei manyta žemės ūkio produkcijos smukimas.

    Fiskalinėje pusėje diskusijų ašis išlieka deficitas. „Fitch“ prognozė siekia apie 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto, kai valdžios tikslas yra maždaug 5 proc., o dalis rinkos vertinimų deficito kartelę kelia iki maždaug 5,1 proc.

    „Status quo yra labiausiai tikėtinas scenarijus, nors perspektyvos pakeitimo į neigiamą atmesti negalima“, – sakė ekonomistas Hadrienas Camatte.

    Analitikų vertinimu, tokie deficito lygiai palieka mažai erdvės greitam konsolidavimui, ypač jei augimas išlieka silpnas. Tuo pat metu valstybės skola, kaip tikimasi, dar kelerius metus gali didėti, o palūkanų išlaidos ir toliau darys spaudimą biudžetui.

    Politikos rizika: biudžetas ir rinkimai

    Artėjantis 2027 metų biudžeto ciklas žadamas sudėtingas: Prancūzijos premjeras Sébastienas Lecornu planuoja biudžetą pristatyti rugsėjo 30 dieną, o parlamentinės diskusijos turėtų persikelti į spalį. Kuo arčiau prezidento rinkimų, tuo didesnė tikimybė, kad sprendimus lydės politinė įtampa ir sunkesnės derybos dėl taupymo priemonių.

    Opozicijos lyderiai jau signalizuoja apie griežtą laikyseną, todėl neatmetamas ir bandymas blokuoti ar nuversti biudžetą politinėmis procedūromis. Reitingų agentūroms tai svarbu, nes politinis stabilumas ir gebėjimas įgyvendinti fiskalinę politiką yra vieni pagrindinių veiksnių vertinant šalies kreditingumą.

    Rinkos dalyviai dabar stebi ne tik patį sprendimą, bet ir formuluotes: net jei reitingas liks A+, griežtesnė retorika dėl skolos ir palūkanų sąnaudų gali tapti signalu, kad 2027 metais Prancūzijos reitingas atsidurs didesnėje rizikos zonoje.

  • ES smogė per „Temu“ ir „AliExpress“: kiniškų siuntų srautas krito iki 40 proc.

    ES smogė per „Temu“ ir „AliExpress“: kiniškų siuntų srautas krito iki 40 proc.

    Kas pasikeitė nuo liepos

    Europos Sąjungoje nuo liepos 1 dienos įvesta fiksuota trijų eurų muito rinkliava mažos vertės siuntoms iki 150 eurų. Iki šiol tokios smulkios siuntos dažnai pasiekdavo pirkėjus be muito, todėl kainos „Shein“, „Temu“ ir „AliExpress“ platformose atrodė sunkiai pralenkiamos.

    Pirmieji duomenys rodo, kad priemonė suveikė greičiau nei tikėtasi. Remiantis Prancūzijos muitinės statistika, kurią citavo šalies ekonomikos ministerija, mažų siuntų importas po mokesčio įvedimo sumenko 30–40 proc.

    Skaičiai: kam smogė labiausiai

    Vertinant atskirų platformų pardavimų apimtis, didžiausias kritimas fiksuotas „Temu“, kur apimtys sumažėjo apie 50 proc. „AliExpress“ pardavimai krito maždaug 37 proc., o „Shein“ smukimas buvo mažesnis ir siekė apie 15 proc.

    Prancūzijos valdžia tai vadina įrodymu, kad griežtesnis reguliavimas gali pakeisti pirkėjų elgseną ir sumažinti didžiųjų Kinijos platformų dominavimą. Kartu tai signalas ir rinkai, kad itin žemos kainos vis dažniau bus perskaičiuojamos atsižvelgiant į naujus mokesčius.

    Kodėl Briuselis ėmėsi veiksmų

    Europos Komisija argumentuoja, kad mažos vertės siuntų bumas iškreipė konkurenciją. Europos prekybininkams tenka laikytis tų pačių taisyklių, o importo mokesčių ir administravimo našta dažnai būna didesnė nei tarptautinėms platformoms, kurios prekes siunčia tiesiai pirkėjams.

    Dar vienas motyvas – sauga ir atitiktis reikalavimams. Europos Komisijos vertinimu, 2025 metais daugiau nei 60 proc. tikrintų mažos vertės prekių neatitiko Europos reikalavimų ar saugos standartų, todėl muitinėms siekiama suteikti daugiau įrankių greičiau identifikuoti rizikingus produktus.

    Kas bus toliau

    Naujoji rinkliava nėra laikoma galutiniu sprendimu. Ji pristatoma kaip tarpinė priemonė iki platesnės Europos muitų sistemos reformos, planuojamos 2028 metais, kai turėtų keistis ir kontrolės modelis, ir atsakomybės grandinė.

    Jau artimiausiais mėnesiais gali atsirasti papildomų siuntų tvarkymo mokesčių, kurie būtų skirti logistikos ir patikros kaštams padengti. Tuo pat metu platformos ieško būdų prisitaikyti, pavyzdžiui, perkeldamos sandėlius į ES, kad dalį rinkliavų būtų galima apeiti arba sumažinti jų poveikį galutinei kainai.

    „Muitų mokestis pasieniečiams leidžia pristabdyti srautą, tačiau jis taip pat skatina verslą perkelti sandėlius į ES ir keisti tiekimo grandines“, – teigiama Prancūzijos ekonomikos ministerijos cituojamame vertinime.

    Ekspertai pabrėžia, kad trijų eurų mokestis vieniems pirkėjams gali būti lemiamas, ypač perkant pigius kasdienius smulkius daiktus. Tačiau platformos gali bandyti šį kaštą absorbuoti, paskirstyti per skirtingas prekių kategorijas arba įtraukti į kainodarą, todėl tikrasis poveikis paaiškės per artimiausius dvejus metus.

  • Prancūzijos debatuose įkaito atmosfera: kandidatai susikirto dėl skolų, pensijų ir ES

    Prancūzijos debatuose įkaito atmosfera: kandidatai susikirto dėl skolų, pensijų ir ES

    Pirmasis mūšis dėl Eliziejaus

    Prancūzijos prezidento rinkimų kampanija įgauna pagreitį: pirmajame didžiųjų kandidatų debatuose pagrindine tema tapo ekonomika, valstybės skola ir pensijų reforma. Diskusiją surengė didžiausia šalies darbdavius vienijanti federacija MEDEF, o renginys vyko Roland-Garros komplekse Paryžiuje.

    Iki rinkimų likus mažiau nei aštuoniems mėnesiams, kandidatai stengėsi įtikinti verslo bendruomenę, tačiau kartu gynė skirtingas politines vizijas. Debatuose dalyvavo septyni kandidatai iš skirtingų politinio spektro pusių.

    Tarp jų buvo du buvę prezidento Emmanuelio Macrono premjerai: centristas Gabrielis Attalis ir centro dešinės atstovas Edouardas Philippe’as. Taip pat dalyvavo kraštutinių pažiūrų lyderiai Jeanas-Lucas Mélenchonas ir Marine Le Pen, centro kairės europarlamentaras Raphaëlis Glucksmannas, konservatorius Bruno Retailleau ir žaliųjų lyderė Marine Tondelier.

    Europa tapo takoskyra

    Diskusijoje ryškiai išsiskyrė kandidatų požiūriai į Europos Sąjungą ir Prancūzijos vaidmenį joje. Jeanas-Lucas Mélenchonas akcentavo idėją, kad Prancūzija turėtų nesilaikyti ES sprendimų, jei jie, jo teigimu, kertasi su šalies interesais.

    „Jei tai prieštarauja prancūzų žmonių interesams, mes to nevykdysime“, – sakė Jeanas-Lucas Mélenchonas.

    Marine Le Pen daug dėmesio skyrė viešųjų išlaidų mažinimui tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu ir kritikavo augančias Prancūzijos įmokas į bendrijos biudžetą. Kiti kandidatai pabrėžė, kad didžiausią spaudimą Prancūzijos konkurencingumui kelia globali konkurencija, ypač Kinijos pramonės pajėgumai, o ne ES partneriai.

    Edouardas Philippe’as ragino Europą griežčiau kalbėti su Kinija ir JAV, o Raphaëlis Glucksmannas teigė, kad naujasis prezidentas turės aktyviau ginti Prancūzijos interesus Briuselyje. Debatuose taip pat skambėjo kritika dėl perteklinių reguliavimo normų ir jų poveikio verslui.

    Skola ir pensijos – sprendimai išsiskyrė

    Valstybės skolą kandidatai įvardijo vienu didžiausių iššūkių, tačiau siūlomi sprendimai kardinaliai skyrėsi. Edouardas Philippe’as kritikavo Jeano-Luco Mélenchono idėjas apie dalies skolos nurašymą, teigdamas, kad tai keltų dideles rizikas finansiniam stabilumui.

    „Siūlymas nurašyti skolą yra pavojingas“, – sakė Edouardas Philippe’as.

    Gabrielis Attalis taip pat atmetė skolos nurašymo logiką ir aštriai kėlė klausimą, kaip tai derėtų su didesnių mokesčių idėja. Tuo metu Jeanas-Lucas Mélenchonas tvirtino, kad ekonomikoje esą yra erdvės manevrui, o atlyginimų nedidinimas, jo teigimu, didintų recesijos riziką.

    Marine Le Pen pareiškė ketinanti pristatyti maždaug 125 milijardų eurų valstybės išlaidų mažinimo planą. Tai būtų siūloma kaip priemonė mažinti deficitą ir stabilizuoti viešuosius finansus prieš svarbiausias biudžeto diskusijas.

    Ne mažiau aštriai aptarta ir pensijų reforma, kuri Prancūzijoje pastaraisiais metais tapo politinės įtampos židiniu. Po masinių protestų ir politinio spaudimo Nacionalinė Asamblėja buvo pritarusi reformos sustabdymui iki 2028 metų sausio, todėl klausimas neišvengiamai sugrįš naujojo prezidento kadencijoje.

    Žaliųjų lyderė Marine Tondelier pasisakė prieš pensinio amžiaus didinimą, o Jeanas-Lucas Mélenchonas gynė grįžimą prie 62 metų ir siekį kuo greičiau pasiekti 60 metų ribą. Marine Le Pen kalbėjo apie pensinio amžiaus grąžinimą iki 62 metų daugumai, kartu numatant ankstesnį išėjimą dirbti pradėjusiems labai jauniems žmonėms.

    Bruno Retailleau siūlė pensinio amžiaus klausimą labiau sieti su tikėtina gyvenimo trukme, o Edouardas Philippe’as akcentavo, kad norint suvaldyti deficitą ir skolą, Prancūzija turės dirbti ilgiau. MEDEF vadovas Patrickas Martinas prieš debatą kritikavo, jo teigimu, verslą varžantį perteklinį reguliavimą ir mikrovadybą.

    „Valstybė pernelyg dažnai bando viską sureguliuoti iki smulkmenų, o tai dusina šalį“, – sakė Patrickas Martinas.

    Šis debatas parodė, kad rinkimų kampanijoje dominuos ne tik socialinės garantijos, bet ir klausimas, kaip Prancūzija derins viešųjų finansų drausmę, konkurencingumą ir santykį su Europa. Artėjant kitiems debatams, kandidatų planai dėl skolos, pensijų ir ekonomikos augimo taps pagrindiniu rinkėjų sprendimo faktoriumi.

  • Buvusios nacių stovyklos vietoje Austrijoje kyla verslo parkas: įniršis dėl „Lidl“

    Buvusios nacių stovyklos vietoje Austrijoje kyla verslo parkas: įniršis dėl „Lidl“

    Vietoje atminimo – statybų technika

    Austrijoje, netoli Leobersdorfo miestelio, buvusio nacių priverstinio darbo komplekso teritorijoje pradėtas verslo parko projektas sukėlė visuomenės ir istorikų pasipiktinimą. Iš kadaise didžiulės infrastruktūros šiandien vietoje matyti tik pavieniai irimo apimti betoniniai blokai apžėlusiuose laukuose.

    Planuojama statyti komercinės paskirties objektus, tarp jų ir šaldymo sandėlį, taip pat numatyta parduotuvė, kurią valdytų diskontinių prekybos tinklų bendrovė „Lidl“. Kritikai teigia, kad ekonominiai interesai nustumiami aukščiau už pareigą saugoti istorinę atmintį.

    Kuo svarbi ši vieta?

    Po 1938 metais įvykdytos Austrijos aneksijos nacių Vokietijos, Weinberglager kompleksas buvo naudojamas tūkstančiams karo belaisvių ir priverstinių darbininkų. Vėliau teritorijoje veikė ir Hirtenbergo padalinys, priklausęs Mauthauseno koncentracijos stovyklų sistemai.

    Istorikų duomenimis, 1944 metų rugsėjo–1945 metų balandžio laikotarpiu čia buvo kalinta apie 400 moterų, daugiausia iš tuometinės Sovietų Sąjungos, taip pat iš Italijos ir Lenkijos. Jos buvo verčiamos dirbti netoliese esančiame fabrike, gaminant pėstininkų amuniciją.

    Dalis pramoninių pastatų griuvėsių teritorijoje vis dar išlikę, tačiau barakai ir kiti stovyklos statiniai po karo buvo pamažu griaunami, pritaikomi kitiems tikslams arba sunyko. Dėl to visuomenei ši vieta šiandien atrodo tarsi „tuščia“, nors istorinis krūvis išlieka.

    Aktyvistų ir institucijų konfliktas

    Archeologiniai tyrimai patvirtino, kad teritorijoje yra išlikusių buvusios stovyklos komplekso pėdsakų. Vis dėlto Austrijos federalinė paminklų apsaugos institucija yra nurodžiusi, kad išlikusių elementų nepakanka, kad teritorijai būtų suteikta paminklo apsaugos statusas.

    Aktyvistai, tarp jų ir Mauthauseno atminimą puoselėjančios organizacijos, ragina bent dalį vietos išsaugoti, o statybas stabdyti ar koreguoti. Jų teigimu, buvusios koncentracijos stovyklos žemė negali būti vertinama kaip eilinis sklypas komercijai.

    „Man tai liūdnas jausmas, nes istorijos paženklinta vieta užstatoma ir paaukojama ekonomikai“, – sakė vietos iniciatyvos išsaugoti teritoriją vadovas Erichas Stroblas.

    „Buvusi koncentracijos stovykla neturi būti užstatoma naujais statiniais“, – teigė Tarptautinis Mauthauseno komitetas.

    „Jaučiu sielvartą, pyktį ir įniršį, kad taip gali nutikti Austrijoje 2026 metais“, – sakė Mauthauseno komiteto Austrijoje valdybos narys Josefas Pumbergeris.

    Projektas sulaukė papildomo dėmesio ir dėl sklypo įsigijimo aplinkybių. Vietos žiniasklaida skelbė, kad žemė anksčiau priklausė bendrovei, siejamai su vietos meru Andreasu Ramharteriu, o 2022 ir 2023 metais ji buvo parduota už daugiau nei 15 000 000 eurų.

    Sklypą įsigijusi Austrijos bendrovė „TRA LEO GmbH & Co KG“ teigė siūliusi remti memorialo įrengimą teritorijoje. Tuo metu „Lidl“ patvirtino ketinimus atidaryti parduotuvę planuojamame verslo parke, tačiau pabrėžė, kad ji būtų ne tiesiogiai buvusios stovyklos vietoje, o gretimame sklype.

    Austrijos atminties politika keičiasi, bet įtampa išlieka

    Po Antrojo pasaulinio karo Austrija ilgą laiką save pristatinėjo kaip nacizmo auką, o dalies visuomenės dalyvavimas režimo nusikaltimuose buvo nutylimas. Plačiau apie atsakomybę ir vaidmenį Holokausto kontekste šalis pradėjo diskutuoti tik nuo XX amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigos.

    Pasak istorikų, šiandien visuomenėje jaučiamas didesnis jautrumas buvusių nacių režimo vietų įamžinimui, tačiau kartu stiprėja ir nuovargio nuo istorinių debatų tendencija. Tai ypač ryšku politiniame fone, kai kraštutinių dešiniųjų jėgos stiprina savo įtaką ir dalyje regionų dalyvauja valdžioje.

    Leobersdorfo centre apklausti gyventojai dažnai teigė apie projektą negirdėję arba vengė komentuoti. 2024 metais Hirtenbergo aukoms atminti buvo pastatyta memorialinė stela, tačiau kritikai sako, kad simbolio nepakanka, jei realūs stovyklos pėdsakai išnyks po naujomis konstrukcijomis.

    Aktyvistai pabrėžia, kad materialūs istorijos liudijimai yra esminiai, kad atmintis nevirstų vien teorija ar archyvine informacija. Jų teigimu, be autentiškos aplinkos visuomenei vis sunkiau suvokti, kas tokiose vietose vyko ir kokią kainą sumokėjo aukos.

  • Švietimui skiria milijardus, bet rezultatai prasti: kurios Europos šalys pirmauja?

    Švietimui skiria milijardus, bet rezultatai prasti: kurios Europos šalys pirmauja?

    Artėjant mokslo metų pradžiai Europos švietimo sistemos vėl atsiduria po didinamuoju stiklu: auga pragyvenimo išlaidos, ryškėja socialinė atskirtis, o dalies mokinių baziniai gebėjimai prastėja. Todėl vis garsiau keliama dilema, ar didesnės valstybės išlaidos švietimui iš tiesų duoda apčiuopiamą grąžą.

    Naujausia Eurostato ir EBPO duomenų analizė rodo paradoksą: kai kurios šalys į švietimą investuoja itin daug, tačiau mokinių pasiekimai ne visuomet atitinka lūkesčius. Tai reiškia, kad svarbu ne tik bendra išlaidų suma, bet ir tai, kaip tiksliai bei efektyviai jos panaudojamos.

    Kur švietimui skiriama daugiausia?

    Europos Sąjungos valdžios sektorius 2023 metais švietimui iš viso skyrė apie 806 mlrd. eurų. Tai sudarė maždaug 4,7 proc. ES bendrojo vidaus produkto, o per dešimtmetį šis rodiklis šiek tiek sumažėjo, nors pandemijos metais laikinai buvo šoktelėjęs.

    Pagal švietimo išlaidas kaip BVP dalį tarp Eurostato pateikiamų valstybių išsiskyrė Švedija, skyrusi 6,8 proc. BVP. Daugiau nei 6 proc. BVP švietimui taip pat skyrė Suomija, Islandija, Belgija ir Danija, o apačioje liko Rumunija ir Graikija, atitinkamai apie 3 proc. ir 3,33 proc.

    Vis dėlto vien BVP dalis neatskleidžia, kiek realių išteklių tenka vienam mokiniui, nes skiriasi šalių pajėgumas, kainų lygis ir mokinių skaičius. Dėl to vertinant dažnai naudojami perkamąją galią sulyginantys rodikliai, leidžiantys tiksliau palyginti, kiek valstybė gali nupirkti už tuos pinigus.

    Išlaidos vienam mokiniui: netikėti lyderiai

    Lyginant išlaidas vienam mokiniui pagal perkamąją galią matyti, kad aukštas BVP procentas ne visada reiškia didžiausias sumas vienam besimokančiajam. Pavyzdžiui, Liuksemburgas 2022 metais švietimui skyrė 3,74 proc. BVP, mažiau už ES vidurkį, tačiau pagal išlaidas vienam mokiniui buvo pirmas.

    Kita medalio pusė matoma Bulgarijoje: švietimui skiriama BVP dalis buvo arti ES vidurkio, tačiau išlaidos vienam mokiniui buvo mažiausios. Didžiosiose ekonomikose vaizdas taip pat nevienodas: Vokietijos BVP dalis buvo arti vidurkio, bet išlaidos vienam mokiniui buvo gerokai didesnės už ES vidurkį, o Prancūzijoje, nepaisant santykinai didelės BVP dalies, suma vienam mokiniui buvo kiek mažesnė už vidurkį.

    Kodėl daugiau pinigų negarantuoja geresnių pažymių?

    Rezultatų palyginimui dažniausiai pasitelkiami EBPO PISA tyrimai, kurie vertina 15-mečių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų gebėjimus. PISA išskiria mokinius, nepasiekiančius 2 lygio, kuris laikomas baziniu slenksčiu, reikalingu visaverčiam dalyvavimui visuomenėje.

    PISA 2022 duomenys parodė prastėjančias tendencijas: ES vidutiniškai 26,2 proc. mokinių buvo žemų pasiekimų skaityme, o 29,5 proc. matematikos srityje. Palyginti su 2012 metų rodikliais, abi dalys išaugo, o tai sustiprino klausimą, ar investicijos nukreipiamos į veiksmingiausias priemones.

    Skirtumai tarp šalių ryškūs: Estijoje žemų pasiekimų matematikos srityje dalis buvo viena mažiausių ES, o gerus rezultatus demonstravo ir Airija bei Danija. Tuo pat metu kai kurios valstybės, kurių išlaidos vienam mokiniui didesnės už ES vidurkį, fiksavo prastesnius rezultatus, o kai kurios, investuojančios mažiau, pasirodė geriau nei būtų galima tikėtis.

    Didelę įtaką daro ir socialinis fonas: PISA 2022 atskleidė, kad mokinių iš mažiausiai palankios socioekonominės grupės rezultatai ženkliai blogesni nei iš labiausiai palankios. Tai rodo, kad vien bendras biudžetas nekompensuoja nelygybės, jei pinigai nepasiekia pažeidžiamiausių mokinių ir mokyklų.

    Europos Komisija, vertindama kelią į 2030 metų tikslus, pabrėžia, kad ES dar toli nuo siekio sumažinti bazinių įgūdžių nepasiekiančių mokinių dalį iki mažiau nei 15 proc. Iki tol, pasak ekspertų, svarbiausia taps kryptingos investicijos: mokytojų rengimas ir darbo sąlygos, individualizuotas mokymas, atnaujintos programos ir tikslingas technologijų, įskaitant DI sprendimus, panaudojimas mokymosi spragoms mažinti.

    Prognozuojami demografiniai pokyčiai gali suteikti galimybę daugiau investuoti į kiekvieną mokinį net ir neauginant bendro biudžeto. Tačiau šalių palyginimai rodo aiškią pamoką: atsakymas slypi ne vien skaičiuose, o prioritetuose ir valstybės gebėjime pinigus paversti realiais mokymosi rezultatais.

  • Vengrija pasirinko naują antikorupcijos vadovę: ką reiškia Anna Unger paskyrimas?

    Vengrija pasirinko naują antikorupcijos vadovę: ką reiškia Anna Unger paskyrimas?

    Slaptas balsavimas ir dideli pažadai

    Vengrijos parlamentas slaptu balsavimu naujai kuriamos institucijos NVVH vadove išrinko Anną Unger. Ši tarnyba steigiama siekiant susigrąžinti neteisėtai prarastą valstybės turtą ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui viešaisiais pinigais.

    Kartu paskirta ir pavaduotoja, kuri bus atsakinga už tyrimų kryptį, o pačiai institucijai numatyta penkių narių vadovybė. Toks modelis, valdžios teigimu, turėtų leisti sutelkti skirtingų sričių kompetencijas ir užtikrinti operatyvesnį darbą.

    Kas yra NVVH ir kokias galias ji turės

    NVVH mandatas apima ne tik turto paiešką ir apsaugą, bet ir plačią prieigą prie su viešaisiais finansais susijusių sprendimų. Tarnyba galės vertinti valstybės ir savivaldybių sprendimus, viešuosius pirkimus, koncesijas, subsidijas, taip pat Europos Sąjungos lėšų naudojimą.

    Skirtingai nei konsultaciniai ar priežiūros padaliniai, NVVH numatytos ir aktyvios funkcijos: ji galės rinkti ir sutikrinti duomenis, inicijuoti kitų institucijų veiksmus, o tam tikrais atvejais pati atlikti tyrimus. Tai reikštų, kad tarnyba taptų centriniu įrankiu nagrinėjant sudėtingas finansines schemas, kur svarbūs pinigų srautai ir tikrieji naudos gavėjai.

    Vienas reikšmingiausių pokyčių yra galimybė perimti dar nepasiekusias kaltinimo stadijos bylas, jei, NVVH vertinimu, taip būtų efektyviau apginti valstybės interesą. Tokiais atvejais tarnyba galėtų pati pareikšti kaltinimus ir teisme veikti kaip valstybinis kaltintojas, todėl prokuratūros monopolis tokiose bylose būtų apribotas.

    Ginčai dėl atrankos ir nepriklausomumo

    Kandidatų atranka sukėlė aštrias diskusijas tiek tarp ekspertų, tiek politinėje arenoje. Teisingumo ir konstitucinių reikalų komitetas išklausė kelis pretendentus, tarp jų ir Transparency International Hungary teisininką Miklósą Ligeti bei verslininką Nicholasą Sárvári, dirbantį tarptautinio turto susigrąžinimo srityje.

    Dalis kritikų tikino, kad labiausiai patyręs kandidatas buvo Miklósas Ligeti, todėl Annos Unger pasirinkimas esą kelia klausimų. Kiti akcentavo, kad ji yra politologė ir dėstytoja, neturinti prokurorinio ar ikiteisminio tyrimo vadovavimo patirties, kuri paprastai laikoma būtina tokio tipo institucijai.

    Šalininkai atkirto, kad NVVH vadovo užduotis pirmiausia bus sukurti instituciją, užtikrinti strateginę kryptį ir veikimo standartus, o ne asmeniškai vadovauti kiekvienam tyrimui. Vis dėlto, suteikus tokias plačias galias, pagrindinis klausimas išlieka tas pats: kokie vidaus kontrolės, teismų priežiūros ir atskaitomybės mechanizmai realiai ribos vadovybės diskreciją.

    Ryšys su Europos Sąjungos lėšomis ir pasitikėjimu

    NVVH sukūrimas formaliai nebuvo vienintelė teisinė sąlyga Europos Sąjungos finansavimui atlaisvinti, tačiau politiškai šios temos glaudžiai susijusios. Briuselis ilgą laiką reiškė abejones dėl korupcijos prevencijos, Europos Sąjungos subsidijų kontrolės ir nuoseklaus pažeidimų tyrimo.

    Naujajai valdžiai NVVH tampa signalu, kad siekiama ne tik apsaugoti būsimus pinigų srautus, bet ir ieškoti anksčiau neteisėtai panaudotų viešųjų lėšų. Vis dėlto vien institucijos sukūrimas pats savaime neįrodys jos veiksmingumo, o pasitikėjimą lems rezultatai, nepriklausomumas ir gebėjimas atlaikyti politinį spaudimą.

    Ką parodys pirmieji metai

    NVVH sėkmė bus matuojama ne garsiais pareiškimais, o teisiškai tvirtais kaltinimais, galutiniais teismų sprendimais ir realiai susigrąžintu turtu. Praktikoje tai dažnai reiškia ilgus procesus, ypač jei lėšos paslėptos užsienio bankuose, nekilnojamajame turte ar sudėtinguose įmonių tinkluose.

    Anna Unger pati yra įspėjusi, kad tikėtis galutinių nuosprendžių visose didelėse korupcijos bylose per vieną kadenciją gali būti nerealu. Dėl to didžiausias išbandymas bus ne pažadų skambumas, o gebėjimas sukurti veikiančią sistemą, kuri mažintų korupcijos prielaidas, o ne tik reaguotų į pavienius atvejus.