CP v2

Blog

  • Tarptautinė muziejų diena Ignalinoje: meras dėkoja muziejininkams už krašto atminties saugojimą

    Tarptautinė muziejų diena Ignalinoje: meras dėkoja muziejininkams už krašto atminties saugojimą

    Minint Tarptautinę muziejų dieną, Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis pasveikino Ignalinos krašto muziejaus kolektyvą ir padėkojo už darbą, saugant regiono istoriją, kultūrą bei atmintį.

    Pasak mero, muziejininkų darbas neapsiriboja eksponatų ar archyvų priežiūra. Jis pabrėžė, kad muziejai padeda praeities vertybes paversti gyvu dabarties pasakojimu, kuris skatina pažinimą ir stiprina ryšį tarp kartų.

    Muziejai kaip gyvas pasakojimas

    Mero sveikinime akcentuota, kad muziejai svarbūs ne tik kaip saugyklos, bet ir kaip vietos, kuriose kuriamas bendruomenės dialogas. Edukacijos, parodos ir susitikimai padeda lankytojams geriau suprasti krašto tapatybę ir kintančią kasdienybę.

    Tarptautinė muziejų diena kasmet minima daugelyje šalių, o muziejai šia proga dažnai kviečia lankytojus į specialius renginius, temines ekskursijas ar edukacines veiklas. Tai proga priminti, kad kultūros paveldas išlieka aktualus tada, kai yra pasakojamas, aiškinamas ir patiriamas.

    Linkėjimai muziejininkams ir lankytojams

    Laimutis Ragaišis muziejininkams palinkėjo, kad muziejams nepritrūktų smalsių lankytojų, prasmingų atradimų, kūrybinių idėjų ir įvertinimo. Anot jo, muziejų veikla yra reikšminga visai bendruomenei, nes prisideda prie švietimo ir kultūrinio sąmoningumo.

    „Jūsų darbas – tai ne tik rūpestis eksponatais ar archyvais, bet ir įkvėpimas, pažinimas bei ryšys tarp kartų“, – sakė Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis.

  • Šeimadienis Ignalinoje subūrė šimtus: nuo bėgimo už šeimas iki pasų 36 naujagimiams

    Šeimadienis Ignalinoje subūrė šimtus: nuo bėgimo už šeimas iki pasų 36 naujagimiams

    Gegužės 16 dieną Ignalinos kultūros centro kiemelyje surengtas Šeimadienis sukvietė bendruomenę į šventę, kurioje netrūko veiklų įvairaus amžiaus dalyviams. Organizatorių teigimu, renginys buvo skirtas ne tik pramogoms, bet ir bendrystei stiprinti bei priminti šeimos vaidmenį kasdienybėje.

    Šventės pradžioje dėmesį traukė gyvūnų dresūros ir priežiūros įmonės „Letenų namai“ parodomoji programa su šuniuku. Vėliau dalyviai buvo kviečiami aktyviai judėti: vyko mankšta ir bėgimas už šeimas, o į veiklas įsitraukė tiek vaikai, tiek tėvai.

    Greta sportinių veiklų vyko kūrybinės ir pažintinės užduotys: ženkliukų gamybos dirbtuvės, robotikos užsiėmimai, piešinių ant plytelių konkursas šeimos tema. Mažiesiems pramogų suteikė nemokami batutai, o šventės erdvėse veikė ir vaišių prekybininkai, prie kurių netrūko lankytojų.

    Renginio eigoje apdovanoti greičiausi bėgimo dalyviai ir piešinių konkurso nugalėtojai. Šventėje savo palapinę buvo įrengęs Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centras, kur teikta informacija ir organizuotos papildomos veiklos šeimoms.

    Vienu jautriausių Šeimadienio momentų tapo tradicija pasveikinti praėjusiais metais gimusius rajono vaikus. Šiemet įteikti simboliniai pasai 36 mažyliams, o šalia jų į sceną kartu kilo ir vyresnieji broliai bei sesės; pažymėta, kad tarp pasveikintų šeimų buvo ir dvi dvynukų poros.

    Pasus, gėles ir dovanėles šeimoms teikė meras Laimutis Ragaišis, vicemeras Vaidotas Židanavičius ir miesto seniūnas Valentinas Rumbutis. Savivaldybės teigimu, ši tradicija Ignalinoje tęsiama jau daugiau nei du dešimtmečius ir kasmet tampa proga viešai pasidžiaugti naujais bendruomenės nariais.

    „Šeima yra visa ko pamatas ir pradžia“, – sakė meras Laimutis Ragaišis.

    Jo teigimu, būtent šeimoje formuojasi pagrindinės vertybės ir santykis su namais, bendruomene bei savo kraštu. Renginio pabaigoje šventinę nuotaiką kūrė koncertinė programa: scenoje pasirodė konkurso „Mažoji žvaigždutė“ dalyviai, rajono jaunieji solistai ir kolektyvai.

    Šeimadienis Ignalinoje dar kartą priminė, kad bendruomeniniai renginiai gali būti ne tik pramoga, bet ir svarbi socialinė erdvė susitikti, įsitraukti į veiklas ir skirti laiko vieni kitiems. Organizatoriai pabrėžia, kad tokios iniciatyvos padeda telkti skirtingas kartas ir kuria gyvą, įtraukią miesto tradiciją.

  • Rojaus kaime sužydo festivalis: 65 metų muziejui ir istorija apie obelų sodą, pakeitusį Velnią

    Rojaus kaime sužydo festivalis: 65 metų muziejui ir istorija apie obelų sodą, pakeitusį Velnią

    Pavasario šventė Ignalinos rajone

    Gegužės 16 dieną Ignalinos rajono Rojaus kaime, prof. Adomo Hrebnickio memorialiniame muziejuje, surengtas pavasario muzikos ir poezijos festivalis „Tarp žydinčių rojaus obelų“.

    Renginys skirtas muziejaus įkūrimo 65 metų sukakčiai ir subūrė kultūros, istorijos bei gamtos paveldu besidominčius lankytojus į senąją sodybą, kuri pavasarį tampa išskirtiniu traukos tašku.

    Kaip gimė pomologinis sodas

    Profesorius Adomas Hrebnickis 1886 metais, sukūręs šeimą ir gavęs žemės, pradėjo formuoti pomologinį sodą vietovėje, kuri anuomet buvo vadinama Velnyne. Jo tikslas buvo praktiškas ir ambicingas: nederlingą plotą paversti vaismedžių ir selekcijos vieta.

    Muziejuje priminta, kad sode augo šimtai veislių, tarp jų gausus obelų, kriaušių, slyvų, vyšnių ir trešnių rinkinys. A. Hrebnickis rinko vietines veisles, vykdė atranką ir prisidėjo prie selekcijos tradicijų, kurios šiandien laikomos reikšminga žemės ūkio paveldo dalimi.

    „Adomas Hrebnickis sodus kūrė ne vien sau, o visuomenei ir ateities kartoms“, – sakė renginyje dalyvavę organizatoriai.

    Mokslas, edukacijos ir muzika

    Festivalio programoje skambėjo pranešimai apie istorinių vaismedžių sodų reikšmę, obelų veislių paveldą ir biologinę įvairovę. Įžvalgomis dalijosi akademinės bendruomenės ir praktikos atstovai, pabrėžę, kad senieji sodai svarbūs ne tik kultūrai, bet ir vietinių genofondų išsaugojimui.

    Vėliau lankytojai kviesti į edukacijas ir degustacijas, o vakare vyko dainuojamosios poezijos koncertas, kuriame pasirodė Ignalinos viešosios bibliotekos literatų klubas Lelija ir muzikos grupė „Baltos varnos“.

    „Žydinčių obelų apsuptyje muzika ir poezija primena, kad paveldas gyvas tada, kai juo dalijamasi“, – sakė renginio dalyviai.

    Renginyje išskirta ir archyvinė medžiaga, filmuota 1961 metais. Ji leido pažvelgti į anuometinį sodo gyvenimą ir įamžintas bendruomenės bei mokslininkų susibūrimo akimirkas, kurios šiandien muziejuje tampa pasakojimo apie vietos tapatybę dalimi.

    Organizatoriai dėkojo savanoriams ir rėmėjams už pagalbą puoselėjant muziejaus aplinką. Taip pat pristatyta gamtos fotografijų paroda, kuri visą vasarą eksponuojama muziejaus erdvėse, papildydama festivalio temą apie gamtos ciklą ir atmintį.

  • Ignalinoje paminėta Partizanų pagerbimo diena: Mišios, atminimo vietos ir vienybės žinutės jaunimui

    Ignalinoje paminėta Partizanų pagerbimo diena: Mišios, atminimo vietos ir vienybės žinutės jaunimui

    Gegužės 17 dieną Ignalinoje surengtas Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimas. Renginys pradėtas Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje aukotomis Šv. Mišiomis, vėliau dalyviai vyko į atmintinas partizanų pagerbimo vietas.

    Miesto kapinėse ir prie paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę savivaldybės vadovai kartu su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovu padėjo gėlių ir uždegė atminimo žvakeles. Po oficialiosios dalies Ignalinos kultūros centras kvietė į prisiminimų ir muzikos popietę, kurioje dėmesys skirtas asmeninėms istorijoms.

    Priminimas apie abejingumo kainą

    Ignalinos meras Laimutis Ragaišis kalbėdamas pabrėžė, kad istorinei atminčiai pavojingiausia yra abejojimas ir abejingumas. Jo teigimu, būtent dėl to šeimose svarbu nuosekliai pasakoti vaikams ir anūkams apie senelius, prosenelius bei jų išgyvenimus okupacijos metais.

    Renginyje taip pat prisimintos trys pernai mirusios partizanų ryšininkės, politinės kalinės ir tremtinės: Ona Butrimaitė-Laurinienė, Veronika Paukštytė-Macienė ir Angelė Mameniškytė-Kondratavičienė. Jų gyvenimo istorijos buvo įvardytos kaip gyvas liudijimas, kokią kainą žmonės sumokėjo už teisę išlikti laisviems.

    „Pasiimkite savo šeimų senus albumus, papasakokite apie senelius, prosenelius vaikams, anūkams. Pasaulis neramus, kiekvieno pareiga stengtis dėl šeimos, namų, krašto ir Lietuvos“, – sakė Laimutis Ragaišis.

    Raginimas stiprinti patriotinį ugdymą

    Budrumo ir pilietiškumo svarbą akcentavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ignalinos valdybos pirmininkas Vytautas Gimžauskas. Jis atkreipė dėmesį, kad laisvės kovų dalyvių gretos kasmet mažėja, todėl atsakomybė perduoti istoriją jaunajai kartai tenka bendruomenėms, šeimoms ir švietimo įstaigoms.

    Pasak renginio dalyvių, šiandienos kontekste ypač svarbu kalbėti ne tik apie datas ar simbolius, bet ir apie žmonių patirtis: netektis, tremtį, pasipriešinimą, moralinius pasirinkimus. Minėjime skambėjo mintis, kad patriotiškumas nėra vien šventinių progų dalis, o kasdienis rūpestis valstybe ir artimaisiais.

    Gyvos istorijos per dainą ir prisiminimus

    Popietėje savo kūryba ir asmeninėmis šeimos istorijomis dalijosi žurnalistės Živilė Kropaitė-Basiulė ir Aistė Plaipaitė. Jų atliekamos dainos apie partizanus ir tremtį tapo emociniu renginio akcentu, o viena daina nuskambėjo ukrainiečių kalba, primindama, kad laisvės tema aktuali ir šiandien.

    Aistė Plaipaitė papasakojo apie senelį Praną Plaipą, kuris dar mokydamasis buvo nuteistas už antisovietinę veiklą, kai su bendraamžiais rašė ir platino patriotinio turinio atsišaukimus. Pasak jos, šeimos patirtis padėjo suprasti, kad laisvė nėra duotybė, o atsakomybė ją saugoti tenka kiekvienai kartai.

    Živilė Kropaitė-Basiulė priminė ir savo močiutės, partizanų ryšininkės Onos Butrimaitės-Laurinienės istoriją, kurią aprašė knygoje „#fainiausiapasaulymočiutė: anūkė klausia apie karus ir sąžinę“. Renginyje pabrėžta, kad tokios asmeninės istorijos padeda jaunimui lengviau suprasti pokario realybę ir moralinius pasirinkimus.

    Minėjimo pabaigoje bendruomenė akcentavo, kad laisvė iškovota didžiule kaina, todėl atmintis, vienybė ir pagarba istorijai neturi likti vien ceremonijomis. Už prasmingą pasirodymą viešnioms įteiktos gėlės ir Ignalinos krašto nuotraukų albumai.

  • Krokuvos universitetai pasirinko „Tauron“: elektra 2027–2028 m. bus perkama biržos kainomis

    Krokuvoje keturios aukštosios mokyklos pasirinko elektros tiekėją „Tauron Sprzedaż“, priklausantį „Tauron Polska Energia“ grupei. Sutartis apima elektros energijos pardavimą 2027 metams ir, pasinaudojus pasirinkimo teise, 2028 metams.

    Skelbiama, kad bendras planuojamas tiekimo mastas viršija 106,5 GWh. Tokia apimtis dideliam institucijų vartotojui leidžia derėtis dėl sąlygų ir tiksliau planuoti biudžetus, tačiau kartu reiškia ir didesnį dėmesį kainodaros mechanizmui.

    Biržos modelis tampa standartu

    Elektra universitetams bus tiekiama taikant biržos modelį, kai atsiskaitymai siejami su rinkos kainomis. Praktikoje tai reiškia, kad galutinė kaina formuojama pagal energijos biržos indeksus, o sutarties sąlygos pritaikomos konkretiems pirkėjo poreikiams.

    „Energijos tiekimas Krokuvos universitetams bus vykdomas pagal biržos pirkimo modelį, atsižvelgiant į individualius užsakovų reikalavimus“, – sakė „Tauron Sprzedaż“ valdybos viceprezidentas Krzysztofas Czajka.

    Pastaraisiais metais tokio tipo sutartys vis dažniau pasirenkamos įmonių ir viešojo sektoriaus institucijų, nes jos suteikia daugiau skaidrumo, aiškiau parodo ryšį su rinkos situacija ir leidžia lanksčiau valdyti riziką, palyginti su fiksuotos kainos pasiūlymais.

    Kas dalyvauja pirkime

    Elektros energiją iš „Tauron Sprzedaż“ pirks keturios Krokuvos aukštosios mokyklos: Krokuvos kasybos ir metalurgijos akademija (AGH), Krokuvos žemės ūkio universitetas, Krokuvos dailės akademija ir Popiežiškasis Jono Pauliaus II universitetas.

    Pirkimą organizavo ir vykdė AGH, veikdama kaip grupės lyderė ir kitų institucijų vardu. Toks bendras pirkimas paprastai leidžia suvienodinti sutartines sąlygas ir sumažinti administracinę naštą, kai keli vartotojai derasi dėl vieno tiekimo paketo.

    „Konkursą organizavo ir įvykdė AGH kaip grupės lyderė, veikdama ir kitų universitetų vardu“, – sakė AGH rektorius Jerzy Lis.

    „Tauron Polska Energia“ nurodė, kad „Tauron Sprzedaż“ pasiūlymas buvo pasirinktas kaip finansiškai palankiausias. Galutinės sąnaudos 2027–2028 metais priklausys nuo rinkos kainų dinamikos ir sutartyje numatytų atsiskaitymo taisyklių.

  • Afrikos ekonomikos spartėja kaip Indijoje: ką tai reiškia Lietuvos verslui ir eksportui į Keniją

    Afrikos šalių ekonomikos pastaraisiais metais auga sparčiau nei daugelyje kitų regionų, o Kenija vis dažniau įvardijama kaip vienas svarbiausių žemyno logistikos ir paslaugų centrų. Verslo atstovai lygina dabartinę kai kurių Afrikos rinkų dinamiką su Indijos šuoliu, kai per trumpą laiką ji aplenkė nemažai kaimyninių valstybių.

    Tokias tendencijas stiprina AfCFTA – Afrikos kontinentinės laisvosios prekybos erdvės susitarimas, kurį pasirašė ir ratifikavo 54 valstybės. Nors kryptis aiški, praktinis veikimas dar kuriamas: dalis techninių taisyklių, muitų procedūrų ir standartų derinimo mechanizmų vis dar tobulinami, todėl didžiausi pokyčiai tikėtini artimiausiais metais.

    Kenija – vartai į regioną

    Kenyos vaidmuo išsiskiria dėl uosto, kelių ir geležinkelių projektų, augančio finansinių paslaugų sektoriaus bei regioninio perskirstymo grandinių. Šalis tampa patogiu atspirties tašku į Rytų Afrikos rinkas, kuriose didėja vartojimas ir plečiasi vidurinioji klasė.

    Augančios pajamos keičia paklausą: daugiau investuojama į miestų infrastruktūrą, statybas, energetiką, mažmeninę prekybą, skaitmenines paslaugas ir logistiką. Dėl to įmonėms atsiveria galimybės ne tik vienkartiniams sandoriams, bet ir ilgalaikėms partnerystėms, kurios leidžia įsitvirtinti rinkoje.

    Kokios galimybės atsiveria įmonėms

    Į Afriką žengiančioms Europos įmonėms vis svarbiau pasiūlyti ne vien produktą, bet ir kompetenciją: mokymus, aptarnavimą, priežiūrą, atsarginių dalių grandinę. Praktika rodo, kad laimi tie, kurie planuoja kelių metų investicinį horizontą ir nuosekliai kuria vietinius ryšius, o ne ieško greito pelno.

    Lietuvos verslui patraukliausios kryptys dažnai siejasi su logistika, inžineriniais sprendimais, pramonės įranga, žemės ūkio technologijomis, atsinaujinančia energetika ir skaitmeniniais produktais. Papildomas pranašumas gali būti patirtis dirbant reguliuojamose rinkose bei gebėjimas prisitaikyti prie greitai besikeičiančių tiekimo grandinių.

    „Jei suprantame, kodėl Indija staiga paspartėjo, matome panašius signalus ir Kenijoje: sparčiai didėja vidurinės klasės pajamos, o kartu – prekių ir paslaugų paklausa“, – sakė verslo atstovas, komentuodamas Afrikos rinkų perspektyvas.

    Kas gali sutrukdyti ir kaip pasiruošti

    Nors laisvosios prekybos erdvės idėja kuria pozityvų foną, realybėje įmonėms tenka susidurti su skirtingais nacionaliniais reikalavimais, sertifikavimo praktika, viešųjų pirkimų taisyklėmis ir atsiskaitymo rizikomis. Todėl prieš įžengiant į rinką svarbu atlikti partnerių patikrą, įsivertinti logistikos maršrutus ir susidėlioti aiškią rizikų valdymo schemą.

    Rinkos, kuriose augimas didelis, dažnai keičiasi greičiau nei įprasta Europoje, todėl strateginė kantrybė tampa konkurenciniu pranašumu. Įmonėms, kurios investuoja į vietinį atstovavimą, po pardavimo aptarnavimą ir ilgalaikius kontraktus, Kenija gali tapti ne tik eksporto kryptimi, bet ir regionine plėtros baze.

  • „PSE“ iki 2027 metų planuoja 55 konkursus už iki 1,2 mlrd. eurų: kas bus statoma ir kur

    Iki 2027 metų numatyti konkursai

    Lenkijos perdavimo sistemos operatorė „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“ (PSE) paskelbė iki 2027 metų antrojo ketvirčio pabaigos planuojanti skelbti pirkimus statybos ir įrangos tiekimo darbams. Bendra planuojamų konkursų vertė siekia iki maždaug 1,2 mlrd. eurų.

    Pagal PSE pateiktą planą, iki šio laikotarpio numatoma 33 konkursai statybos ir montavimo darbams bei dar 22 konkursai investicinei įrangai ir tiekimams. Toks apimties grafikas yra vienas didesnių pastarųjų metų perdavimo tinklo investicijų paketuose.

    Kur bus investuojama

    PSE nurodo, kad pirkimai apims elektros pastočių statybą ir rekonstrukciją bei atskirų perdavimo linijų atkarpų įrengimą. Tokios investicijos paprastai siejamos su tinklo patikimumo didinimu ir galimybe prijungti daugiau naujų gamybos pajėgumų.

    Perdavimo tinklo plėtra regione tampa vis aktualesnė dėl sparčiau augančios atsinaujinančios energetikos dalies ir poreikio stiprinti elektros srautų valdymą. Didesnis tinklo laidumas ir modernizuotos pastotės mažina perkrovų riziką ir padeda užtikrinti sistemos stabilumą.

    Didžiausi projektai: 400 kV ir jungtis su Lietuva

    Didžiausios vertės planuose įvardyti du konkursai, kurių kiekvieno vertė gali siekti iki maždaug 140 mln. eurų. Pirmasis numatytas 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį ir susijęs su dvigrandės 400 kV linijos Gdańsk Błonia–Olsztyn Mątki statyba.

    Antrasis didžiausias konkursas planuojamas 2027 metų pirmąjį ketvirtį ir apima 220 kV linijos statybą nuo Ełko iki Lenkijos ir Lietuvos sienos. Šis projektas įvardijamas kaip dalis antrosios elektros jungties su Lietuva „Harmony Link“ kontekste.

    Pačios PSE teigimu, įmonė valdo aukščiausių įtampų 400 kV ir 220 kV perdavimo tinklą, kurio linijų ilgis viršija 16 tūkst. kilometrų, taip pat eksploatuoja 110 elektros pastočių. Toks mastas reiškia, kad net ir pavienių koridorių modernizavimas gali turėti apčiuopiamą poveikį sistemos pralaidumui ir patikimumui.

  • Bazinių kainų infliacija Lenkijoje pakilo iki 3 proc.: ką tai reiškia paskolų turėtojams ir palūkanoms

    Infliacija plečiasi už energijos ribų

    Lenkijos centrinis bankas pranešė, kad balandį bazinių kainų infliacija, atmetus maisto ir energijos kainas, pakilo iki 3 proc. per metus. Mėnesį prieš ji siekė 2,7 proc., todėl rodiklis buvo kiek aukštesnis, nei tikėjosi dalis rinkos dalyvių.

    Bendra vartotojų kainų infliacija tuo pačiu metu pakilo iki 3,2 proc. Tai rodo, kad kainų augimą lemia ne vien degalai ar energija, o dalis spaudimo persiduoda ir į kitas prekių bei paslaugų kategorijas.

    Kodėl tai svarbu palūkanoms?

    Ekonomistai pabrėžia vadinamąjį antrosios bangos mechanizmą: brangesni degalai didina transporto ir logistikos kaštus, o verslai dalį jų bando perkelti galutiniams pirkėjams. Tokiais atvejais infliacija tampa atsparesnė ir sunkiau grįžta į tikslinį lygį vien savaime.

    Kita vertus, situacija nebeprimena 2022–2023 metų laikotarpio, kai kainų spaudimas buvo plačiai išsikerojęs visoje ekonomikoje. Dabar paklausa vertinama kaip silpnesnė, o darbo rinka, pagal ekonomistų komentarus, pamažu vėsta, todėl įmonėms sudėtingiau agresyviai kelti kainas.

    Ką tai gali reikšti paskolų turėtojams?

    Tokie duomenys paprastai mažina argumentų už greitą pinigų politikos švelninimą, nes bazinė infliacija laikoma geresniu ilgalaikio kainų spaudimo barometru. Jei kainų augimas „įsitvirtina“ paslaugose ir kitose bazinėse kategorijose, centriniam bankui sudėtingiau pagrįsti palūkanų mažinimą.

    Tuo pačiu rodikliai dar nėra tokie stiprūs, kad automatiškai reikštų naują palūkanų kėlimo scenarijų. Rinkai tai dažniau signalas, kad sprendimų priėmėjai gali rinktis laukimo strategiją: stebėti, ar degalų šoko efektas neperauga į platesnį ir ilgiau trunkantį kainų kilimą.

    „Šie duomenys greičiau uždaro diskusiją apie greitą pinigų politikos švelninimą, bet yra per silpni, kad grįžtų palūkanų didinimo scenarijus“, – sakė ekonomistas Mariuszas Zielonka.

    Kokios rizikos išlieka?

    Bazinių kainų infliacija vasarą, pagal dalį prognozių, gali laikytis maždaug 3–3,5 proc. intervale, nes degalų kainų poveikis dažnai pasireiškia su vėlavimu, ypač paslaugų segmente. Jei kaštų spaudimas logistikos grandinėse išliks, įmonės gali toliau kelti kainas dalyje paslaugų.

    Kartu prognozės išlieka jautrios geopolitikai ir žaliavų rinkoms, ypač energijos kainoms, kurios gali greitai pakeisti infliacijos trajektoriją. Dėl to kredito turėtojams svarbiausia tampa ne vien vienas mėnesio rodiklis, o kelių mėnesių tendencija ir centrinių bankų komunikacija apie palūkanų kryptį.

  • Pirmieji Lenkijos F-35 jau pakeliui: kada naikintuvai bus iškilmingai sutikti Lasko bazėje

    Lenkijos gynybos ministerija pranešė, kad pirmieji penktosios kartos naikintuvai F-35 artimiausiu metu turėtų atskristi į šalį. Pasak vicepremjero ir gynybos ministro Władysławo Kosiniako-Kamyszo, iškilmingas naujų orlaivių sutikimas Lasko aviacijos bazėje planuojamas birželio pirmoje pusėje.

    Nors konkreti atskridimo data neįvardijama, ministras teigė, kad lėktuvai turėtų pasirodyti per artimiausias dienas, vėliausiai per maždaug dvi savaites. Tai reikšmingas etapas programoje, kuri Lenkijos karines oro pajėgas perorientuoja į NATO standartu grįstą penktosios kartos aviaciją.

    Kontraktas ir pristatymų grafikas

    Lenkija yra užsakiusi 32 F-35 naikintuvus. Sutarties vertė, pasirašyta 2020 metais, siekė apie 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 4,2 mlrd. eurų pagal tuo laikotarpiu buvusį vidutinį kursą.

    Lenkijos kariuomenės pateikiamu grafiku, visi užsakyti orlaiviai turėtų būti pristatyti iki 2029 metų. Pirmojo lėktuvo gamyba, kaip skelbta, buvo užbaigta 2024 metų lapkritį, o pristatymai etapais turi didinti realų kovinį pajėgumą, kai augs apmokytų įgulų ir technikų skaičius.

    Kur buvo lėktuvai ir kam ruošiamos bazės

    Lenkijos karinių oro pajėgų atstovai pabrėžia, kad dalis F-35 jau yra pažymėti nacionaliniais ženklais ir formaliai priklauso Lenkijai, tačiau iki šiol buvo dislokuoti JAV. Ten, Ebbing bazėje Arkanzase, daugiau nei metus vyksta pilotų ir techninio personalo mokymai, kurie būtini prieš pradedant pilnavertį eksploatavimą Europoje.

    Lasko 32-oji taktinės aviacijos bazė, kurioje nuo 2008 metų tarnauja F-16, yra viena pagrindinių vietų naujiesiems F-35. Vėlesniame etape naikintuvai planuojami ir Švidvino 21-ajai taktinės aviacijos bazei, kuri anksčiau buvo siejama su sovietinės kilmės Su-22 eksploatavimu.

    Kodėl F-35 svarbūs regionui

    F-35 laikomi vienu svarbiausių NATO daugiafunkcių naikintuvų, ypač dėl pažangių jutiklių, informacijos apdorojimo ir sąveikos su kitais aljanso pajėgumais. Europoje šiuos orlaivius įsigyja ar jau eksploatuoja Jungtinė Karalystė, Vokietija, Suomija, Norvegija, Nyderlandai, Belgija, Italija, Danija ir Čekija.

    Lenkijos atveju tai reiškia ne tik naują platformą, bet ir didesnius reikalavimus infrastruktūrai, kibernetiniam saugumui, logistinei grandinei bei personalo rengimui. Todėl bazės modernizuojamos iš anksto, o pirmieji atskridimai vertinami kaip praktinis perėjimo į naują etapą startas.

    „Iškilmingas F-35 sutikimas Lasko bazėje numatytas birželio pirmoje pusėje“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

  • Slovakija ieško dujų iš Azerbaidžano: jungtis su Lenkija tuščia, akys vis dar krypsta į Rusiją

    Nors Lenkijos ir Slovakijos dujų tinklus jau kelerius metus jungia interkonektorius, realūs srautai per šią jungtį beveik nevyksta. Naujausi signalai iš Bratislavos rodo, kad artimiausiu metu situacija gali nepasikeisti, nes Slovakija renkasi kitus tiekimo maršrutus.

    Iki šiol pagrindinė priežastis buvo paprasta: Slovakija daug dujų importavo iš Rusijos, todėl poreikis aktyviau naudoti ryšį su Lenkija neatsirado. Tačiau Europos Sąjungoje griežtėjant požiūriui į rusiškų energijos išteklių importą, Bratislava vis dažniau kalba apie alternatyvas.

    Bratislavos planas: Kaspijos regionas

    Slovakijos vyriausybės atstovai viešai įvardija Azerbaidžaną kaip vieną realiausių partnerių, su kuriuo būtų siekiama sudaryti ilgalaikę dujų tiekimo sutartį mažiausiai 10 metų. Esminis klausimas, kurį akcentuoja ir patys slovakai, yra ne vien politinė valia, o praktinis dujų pristatymas į Vidurio Europą.

    „Norime diversifikuoti energijos tiekimą, o Azerbaidžanas mums atrodo patikimas partneris. Pagrindinis klausimas – kaip tuos energijos išteklius fiziškai atgabenti į Vidurio Europą“, – sakė Slovakijos vicepremjeras ir aplinkos ministras Tomas Taraba.

    Slovakijos dujų rinkos dalyviai taip pat patvirtina, kad derybos su Azerbaidžano valstybine energetikos bendrove „SOCAR“ vyksta, nors yra ankstyvoje stadijoje. Pastaraisiais metais buvo išbandyti ir pilotiniai tiekimai, kurie Bratislavoje vertinami kaip pagrindas pereiti prie reguliarių srautų.

    Azerbaidžanas stiprina pozicijas Europoje

    Azerbaidžano dujos Europą pasiekia per Pietų dujų koridoriaus infrastruktūrą, o Baku pastaraisiais metais aktyviai plečia eksporto geografiją. Skelbiama, kad susitarimus dėl dujų tiekimo Azerbaidžanas yra sudaręs su keliolika Europos valstybių, o kai kuriais atvejais pasirašyti ir ilgesnio laikotarpio kontraktai.

    Tokie sandoriai svarbūs ir pačiam Baku, ir Europai, kuri po 2022 metų spartino tiekimo šaltinių diversifikaciją. Vis dėlto, net ir augant Azerbaidžano reikšmei, lemiami lieka infrastruktūros pajėgumai, tranzito galimybės bei konkurencija su kitais dujų šaltiniais, įskaitant suskystintas gamtines dujas.

    Kodėl interkonektorius su Lenkija lieka nuošalyje

    Lenkiją ir Slovakiją jungiantis interkonektorius buvo statytas tam, kad padidintų tiekimo saugumą ir suteiktų papildomą kelią dujoms judėti abiem kryptimis. Tačiau Slovakijos pasirinkimai kol kas rodo, kad šis maršrutas nėra prioritetinis, net ir tuomet, kai regione kyla rizikų dėl tranzito per Ukrainą.

    Svarbus faktorius gali būti ir politika. Premjero Roberto Fico vadovaujama Slovakijos valdžia pastaruoju metu dažnai demonstruoja labiau nuo dalies ES partnerių besiskiriančią laikyseną, įskaitant energetikos klausimus. Dėl to kai kurie analitikai mano, kad Bratislava palieka atviras duris galimam rusiškų dujų sugrįžimui, jei geopolitinės aplinkybės ateityje pasikeistų.

    Lenkijai ši situacija reiškia praleistą galimybę stiprinti regioninį dujų tiekimo vaidmenį, ypač plečiant suskystintų gamtinių dujų infrastruktūrą. Slovakijai tai – bandymas išlaikyti manevro laisvę: ieškoti Kaspijos regiono dujų, bet kartu neprarasti vilties dėl pigesnių rusiškų išteklių, jei jie vėl taptų politiškai įmanomi.