CP v2

Blog

  • „Swatch“ prašo neplūsti į parduotuves: „Royal Pop“ laikrodis sukėlė eiles ir perpardavimą

    „Swatch“ prašo neplūsti į parduotuves: „Royal Pop“ laikrodis sukėlė eiles ir perpardavimą

    Paklausa viršijo pasiūlą

    Šveicarijos laikrodžių gamintoja „Swatch“ kai kuriose šalyse laikinai uždarė dalį savo parduotuvių, kai pasaulyje kilo ažiotažas dėl naujos kišeninių laikrodžių kolekcijos „Royal Pop“. Kolekcija sukurta bendradarbiaujant su prabangos prekės ženklu „Audemars Piguet“.

    Bendrovė viešai ragino žmones nesirinkti prie parduotuvių dideliais srautais ir pabrėžė, kad kolekcija nėra riboto leidimo. Vis dėlto realybėje startas parodė, kad pirmosiomis dienomis paklausa keliskart pranoko prekių kiekį parduotuvėse.

    Eilės miestuose ir saugumo iššūkiai

    Po oficialaus pristatymo savaitgalį tūkstančiai pirkėjų rikiavosi eilėse Ženevoje, Niujorke, Londone, Paryžiuje, taip pat Lione ir Milane. Vietomis žmonės, anot vietos žiniasklaidos, prie parduotuvių pradėjo laukti dar likus kelioms dienoms iki prekybos pradžios.

    Dalį prekybos vietų užplūdo tokie srautai, kad parduotuvės nebesuvaldė pirkėjų eilių, o kai kur prireikė papildomų saugumo priemonių. Pranešta, jog Paryžiuje policija naudojo ašarines dujas, o Milane, vietos žiniasklaidos duomenimis, įvyko susistumdymas ir konfliktas prie įėjimo.

    „Prašome neplūsti į mūsų parduotuves dideliais skaičiais vien tam, kad įsigytumėte šį gaminį“, – sakė „Swatch“ atstovai.

    Kodėl „Royal Pop“ taip išpopuliarėjo

    „Royal Pop“ susidomėjimą kursto ne tik bendradarbiavimas su „Audemars Piguet“, bet ir kainodara: masinės rinkos „Swatch“ produktas pateikiamas su prabangaus prekės ženklo aura. Straipsnyje minima, kad „Royal Pop“ parduodamas maždaug už 385 eurus, kai įprastai „Audemars Piguet“ įėjimo lygio laikrodžių kainos siekia apie 20 000 eurų.

    Toks kainų atotrūkis sukuria kolekcionavimo ir investavimo lūkesčius, ypač kai produktas išleidžiamas su aiškia istorija ir ryškiu dizainu. Pastaraisiais metais būtent riboto pasiekiamumo įspūdis, socialinių tinklų efektas ir greitas išpirkimas dažnai tampa pagrindiniais impulsais spontaniškoms eilėms.

    Perpardavimas internete pasiekė rekordus

    Nors „Swatch“ akcentuoja, kad tai nėra riboto leidimo gaminys, antrinėje rinkoje kainos jau šoko į viršų. Minima, kad visi aštuoni kolekcijos modeliai pasirodė perpardavimo platformose, o kai kurie pasiūlymai siekė iki 21 000 eurų.

    Tokios kainos paprastai atspindi ne vien realią vertę, o trumpalaikį deficitą ir spekuliaciją: kai pirminė pasiūla parduotuvėse ribota, dalis pirkėjų perka ne nešiojimui, o greitam perpardavimui. Rinkai stabilizuojantis, o papildant atsargas, antrinės rinkos kainos dažnai linkusios kristi, tačiau pirmosiomis dienomis jos tampa ažiotažo barometru.

  • Shakiros pergalė teisme prieš Ispanijos mokesčių inspekciją: kiek eurų jai turės grąžinti?

    Shakiros pergalė teisme prieš Ispanijos mokesčių inspekciją: kiek eurų jai turės grąžinti?

    Kolumbiečių dainininkė Shakira pasiekė reikšmingą pergalę teisme prieš Ispanijos mokesčių administratorių. Nacionalinis teismas (Audiencia Nacional) panaikino sankcijas, susijusias su 2011 metų mokestiniais klausimais.

    Teismas konstatavo, kad mokesčių institucija neįrodė esminės sąlygos, reikalingos laikyti asmenį Ispanijos mokesčių rezidentu. Pagal taikomą praktiką tai paprastai siejama su buvimu šalyje ilgiau nei 183 dienas per metus.

    Kas nulėmė teismo sprendimą?

    Nutartyje pažymėta, kad 2011 metais atlikėja didelę laiko dalį praleido už Ispanijos ribų dėl profesinių įsipareigojimų. Teismas įvertino, kad tarptautinė veikla, įskaitant koncertinius turus, prieštarauja teiginiui, jog ji tais metais buvo nuolat įsikūrusi Ispanijoje.

    Taip pat buvo atmestas mokesčių institucijos argumentas, kad jau 2011 metais Shakiros gyvenimo ir ekonominių interesų centras esą buvo Ispanijoje. Teismo vertinimu, vien deklaruojamas ryšys su šalimi nepakanka, jei rezidavimo faktas neįrodytas pakankamai aiškiai.

    Kokią sumą turės grąžinti?

    Sprendimas reiškia, kad mokesčių institucija turės grąžinti daugiau nei 60 000 000 eurų. Ši suma apima priskaičiuotas nepriemokas, baudas ir per laiką sukauptas palūkanas.

    Teisėjai pabrėžė, kad finansiniai reikalavimai neturėjo pakankamo teisinio pagrindo, nes nebuvo patikimai patvirtinta atlikėjos mokestinė rezidavimo vieta tiriamu laikotarpiu. Dėl to panaikintos ir su tuo susijusios sankcijos.

    Ką sako pati Shakira?

    Atlikėjos komanda išplatino pareiškimą, kuriame ji kritikavo ilgai trukusį procesą ir viešą spaudimą. Pasak jos, per visą laiką nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių sukčiavimą.

    „Niekada nebuvo jokio sukčiavimo, o pati administracija taip ir nesugebėjo įrodyti priešingai, nes to tiesiog nebuvo“, – sakė Shakira.

    Ji taip pat teigė, kad beveik dešimtmetį jautė nuolatinį informacinį ir teisinį spaudimą, o proceso detalės, jos vertinimu, būdavo nutekinamos, iškraipomos ir sustiprinamos viešojoje erdvėje. Atlikėja pareiškime užsiminė, kad toks rezonansas gali veikti ir kaip signalas kitiems mokesčių mokėtojams.

    Svarbu tai, kad ši byla susijusi tik su 2011 metais ir tiesiogiai nekeičia ankstesnių sprendimų kituose procesuose. 2023 metais Shakira buvo sudariusi susitarimą kitoje byloje dėl 2012, 2013 ir 2014 metų, kuris leido užbaigti ginčą ir išvengti laisvės atėmimo bausmės.

    Teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas aukštesnei instancijai, todėl galutinis proceso taškas kol kas nėra padėtas. Vis dėlto šis nutarimas ženkliai keičia 2011 metų epizodo kryptį ir sukuria pagrindą grąžinti didelę sumą.

  • Patrickas Bruelis sulaukė naujų kaltinimų dėl seksualinio smurto: tyrimai plečiami Prancūzijoje ir Belgijoje

    Patrickas Bruelis sulaukė naujų kaltinimų dėl seksualinio smurto: tyrimai plečiami Prancūzijoje ir Belgijoje

    Kaltinimai ir keli tyrimai

    Prancūzų dainininkas ir aktorius Patrickas Bruelis pastaraisiais mėnesiais sulaukė vis daugiau moterų liudijimų, kuriuose keliami klausimai dėl jo elgesio. Dėl įtariamų išžaginimo ir seksualinio smurto veikų Prancūzijoje ir Belgijoje atliekami keli tyrimai.

    Pranešama, kad tyrimai siejami su įvykiais, kurie, pareiškėjų teigimu, galėjo vykti 1991–2019 metais. Dalis epizodų, jei būtų patvirtinti, galėtų būti vertinami pagal skirtingų laikotarpių teisinį reguliavimą, įskaitant senaties taikymą.

    Nuo pirmųjų skundų iki dešimčių liudijimų

    Istorija viešumoje įsibėgėjo kovo mėnesį, kai žiniasklaida paskelbė kelių moterų pasakojimus apie galimą seksualinį smurtą. Vėliau dalis jų kreipėsi į teisėsaugą, o viešojoje erdvėje pasirodė ir daugiau liudijimų.

    Teigiama, kad per kelis mėnesius įvairiuose šaltiniuose buvo paskelbta kelios dešimtys moterų pasakojimų, tačiau ne visi jie virto formaliais skundais. Teisinę reikšmę turi būtent oficialiai užregistruoti pareiškimai, kurių pagrindu pradedami arba atnaujinami tyrimai.

    Nauji pareiškimai ir bylos sujungimas

    Pastarosiomis dienomis paskelbta apie dar du naujus skundus, susijusius su įvykiais 2010 ir 2019 metais. Abiem atvejais moterys teigia patyrusios seksualinį smurtą, o viename skunde minima ir bandymo išžaginti kvalifikacija.

    Šių pareiškimų kontekste pabrėžiama, kad anksčiau pradėti procesai buvo nutraukti dėl įrodymų stokos. Vis dėlto viešumoje pasirodę nauji liudijimai, pasak nukentėjusiųjų atstovų, galėjo paskatinti grįžti prie ankstesnių epizodų ir juos pervertinti.

    Prancūzijos prokuratūra taip pat nurodė, kad keli gauti skundai bus sujungti ir nagrinėjami vienoje jurisdikcijoje pagal dainininko gyvenamąją vietą. Toks sprendimas paprastai leidžia koordinuoti tyrimo veiksmus, efektyviau vertinti pasikartojančius faktinius modelius ir išvengti paralelinių procesų.

    „Niekada nesiekiau priversti nė vieno žmogaus atlikti seksualinio veiksmo, tačiau neneigiu, kad moterų jausmai gali būti tikri“, – per savo atstovus yra pareiškęs Patrickas Bruelis.

    Jis kaltinimus neigia ir pabrėžia nekaltumo prezumpciją. Tuo pat metu jis teigia suprantantis, kad viešai prabilusių moterų patirtys joms gali būti reikšmingos, net jei jis nepripažįsta joms priskiriamų veiksmų.

    Flavie Flament pareiškimas

    Papildomo dėmesio bylai suteikė ir televizijos laidų vedėjos Flavie Flament žinutė socialiniuose tinkluose, kurioje ji pranešė pateikusi skundą dėl išžaginimo. Pasak jos, įvykis esą susijęs su 1991 metais, kai ji buvo nepilnametė.

    Dainininko advokatai šiuos kaltinimus taip pat neigia ir tvirtina, kad santykiai anuomet buvę epizodiniai, o vėlesnis bendravimas išlikęs draugiškas. Jie taip pat atkreipia dėmesį į viešai minimus faktus apie vėlesnius profesinius kontaktus, kurie, jų manymu, prieštarauja dabartiniam pasakojimui.

    Viešojoje erdvėje pasirodė ir kitų žinomų asmenų komentarų, palaikančių moterų liudijimus ir raginančių daugiau nukentėjusiųjų kreiptis pagalbos. Teisininkai tokiose situacijose pabrėžia, kad viešumas gali paskatinti pranešimus, tačiau teisme lemiamą reikšmę turi patikrinami duomenys, liudytojų parodymai ir kiti įrodymai.

    Tyrimų eiga ir galimi sprendimai priklausys nuo to, ar teisėsauga ras pakankamai duomenų įtarimams pagrįsti, ar bus taikoma senatis, ir ar bylos pasieks teismą. Kol kas Patrickas Bruelis nėra pripažintas kaltu, o procesai tebėra ikiteisminio vertinimo ir tyrimo stadijoje.

  • JAE tiria drono ataką prieš Barakah atominę elektrinę: nurodyta kryptis, bet kaltininkas neįvardytas

    JAE tiria drono ataką prieš Barakah atominę elektrinę: nurodyta kryptis, bet kaltininkas neįvardytas

    Kas įvyko Barakah elektrinėje

    Jungtiniai Arabų Emyratai praėjus parai po drono atakos prieš Barakah atominę elektrinę pranešė tebetiriantys incidentą, kurį pavadino neprovokuota teroristine ataka. Pareigūnų teigimu, dronas į šalies teritoriją įskrido iš vakarinės krypties.

    Ši formuluotė sustiprino nežinomybę dėl užpuolimo organizatorių, nes oficialiame pranešime nebuvo įvardyta valstybė ar grupuotė. JAE taip pat akcentavo, kad tai precedento neturintis išpuolis prieš branduolinį objektą šalyje.

    Kokie padariniai ir ką sako institucijos

    JAE teigia, kad per ataką užsidegė elektrinis generatorius elektrinės perimetre, tačiau sužeistųjų nėra. Pasak šalies institucijų, radiacinės saugos rodikliai nepakito, o branduolinės saugos sistemos veikė taip, kaip numatyta.

    Pasaulinė branduolinės energetikos asociacija World Nuclear Association nurodė, kad elektrinė veikia saugiai. Organizacija ragino visas puses vengti bet kokios karinės veiklos netoli branduolinių ir kitų civilinės energetikos objektų, primindama tarptautinės humanitarinės teisės principus.

    Kodėl kaltininkas neįvardytas

    Incidento fone išsiskyrė tai, kad nei JAE, nei dalis Persijos įlankos regiono valstybių viešai neapkaltino Irano. Kai kurie analitikai tai sieja su tuo, kad įlankos šalys nuolat stebi oro erdvę dėl galimų grėsmių, todėl neatmetama ir kitokia drono kilmė.

    JAE pareiškė, kad jokiomis aplinkybėmis netoleruos grėsmių savo saugumui ir suverenitetui bei pasilieka teisę atsakyti diplomatinėmis ir karinėmis priemonėmis. Tuo pat metu regione skambėjo raginimai vengti eskalacijos, nes atakos prieš energetikos infrastruktūrą gali turėti platesnių pasekmių.

    „Barakah taikymasis yra teroristinis išpuolis prieš taikų projektą, pastatytą pagal aukščiausius saugos standartus, aprūpinantį namus, ligonines ir pramonę visoje šalyje“, – sakė JAE pramonės ir pažangiųjų technologijų ministras dr. Sultan Ahmed Al Jaber.

    Tarptautiniu mastu ataka buvo įvertinta kaip pavojingas precedentas, keliantis riziką civilinei infrastruktūrai ir regioniniam stabilumui. Artimiausiomis dienomis dėmesys kryps į tyrimo išvadas, drono trajektorijos duomenis ir tai, ar bus pateikta daugiau techninių detalių apie panaudotą platformą.

  • ES ir Kinijos prekybos įtampa auga: kokių priemonių Briuselis svarsto imtis, kad apsaugotų rinką?

    ES ir Kinijos prekybos įtampa auga: kokių priemonių Briuselis svarsto imtis, kad apsaugotų rinką?

    Kodėl įtampa vėl kyla?

    Europos Komisija intensyvina darbą, siekdama apsaugoti ES gamybą nuo pigaus importo iš Kinijos ir su tuo siejamų darbo vietų praradimo rizikos. Pastaraisiais mėnesiais Briuselyje vis dažniau kalbama apie Kinijos perteklinės gamybos poveikį Europos pramonei.

    Kinijos muitinės duomenys rodo, kad 2026 metų pirmus keturis mėnesius Kinijos prekybos perteklius su ES 27 šalimis išaugo iki maždaug 102 mlrd. eurų, kai tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais siekė apie 82 mlrd. eurų. Tuo pat metu ES prekybos deficitas su Kinija 2025 metais buvo pasiekęs 359,9 mlrd. eurų.

    Įtampą didina ir politinis fonas: Pekinas pastarosiomis savaitėmis ne kartą užsiminė apie galimus atsakomuosius veiksmus dėl kelių ES teisės aktų, kurie riboja Kinijos bendrovių prieigą prie bendrosios rinkos. Kinija taip pat apribojo Kinijos įmonių dalyvavimą Europos Komisijos vykdomuose tyrimuose dėl užsienio subsidijų.

    Kokias priemones svarsto Europos Komisija?

    Europos Komisijos nariai planuoja aptarti galimus veiksmus gegužės 29 dieną. Tikslas – atkurti sąžiningesnes konkurencijos sąlygas ir sumažinti priklausomybes, kurios krizės atveju gali tapti strateginiu pažeidžiamumu.

    Viena iš krypčių – mažinti priklausomybę nuo Kinijoje pagamintų kritinių komponentų. Aptariama idėja nustatyti ribas, kiek svarbių detalių ar medžiagų galima įsigyti iš vieno tiekėjo, o likusią dalį nukreipti per kelis alternatyvius tiekimo kanalus.

    Kita kryptis – muitai ir kvotos strateginiuose sektoriuose, kuriuose ES mato nesąžiningos konkurencijos ar perteklinių pajėgumų problemą. ES jau yra sutarusi dėl naujų kvotų ir didesnių muitų plieno importui, o vis daugiau dėmesio krypsta ir į chemijos pramonę, kur Kinijos importas per penkerius metus, remiantis sektoriaus vertinimais, išaugo dešimtimis procentų.

    Tačiau būtent chemijos sektorius iliustruoja dilemą: ES pramonė ne tik konkuruoja su importu, bet ir pati yra priklausoma nuo eksporto į užsienio rinkas, įskaitant Kiniją. Dėl to bet kokios griežtesnės priemonės didina atsakomųjų veiksmų riziką.

    Tyrimai, antidempingas ir vadinamoji prekybos bazuka

    Europos Komisija gali taikyti antidempingo muitus, kai importo kainos laikomos dirbtinai numuštomis, arba antisubsidines priemones, kai nustatoma, kad bendrovės gavo nesąžiningą valstybės paramą. Tokie tyrimai dažnai užtrunka iki 18 mėnesių, o Komisijos prekybos tarnyboms tenka didelis darbo krūvis.

    Dar viena, rečiau naudojama galimybė – Anti-prievartos priemonė, laikoma kraštutiniu įrankiu ekonominio spaudimo atvejais. Ji galėtų leisti imtis griežtesnių ribojimų, pavyzdžiui, apriboti prieigą prie viešųjų pirkimų ar tam tikrų licencijų, tačiau tam reikėtų kvalifikuotos daugumos valstybių narių palaikymo.

    Vienybės klausimas čia yra kertinis, nes ES valstybės narės nevienodai vertina santykius su Kinija. Skirtumai ypač ryškėja telekomunikacijų ir kibernetinio saugumo srityse, kur ES siekia mažinti vadinamųjų didelės rizikos tiekėjų įrangos naudojimą strateginėse infrastruktūrose.

    Praktinė problema – kaina: Kinijos tiekėjų sprendimai dažnai būna pigesni už europines alternatyvas, o įrangos keitimas reikalauja didelių investicijų. Todėl diskusijose vis dažniau keliama kompensavimo ar finansinės paramos tema, nors aiškių sprendimų dėl finansavimo kol kas nematyti.

    „Mes kovosime dėl kiekvienos Europos darbo vietos ir kiekvienos Europos įmonės, jei matysime, kad su jomis elgiamasi nesąžiningai“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Galutinis pasirinkimas Briuseliui reiškia balansą tarp rinkos apsaugos ir rizikos, kad atsakomosios priemonės smogs eksportui bei investicijoms. Kuo labiau ES bandys atsiriboti nuo Kinijos, tuo didesnės gali būti politinės ir ekonominės tokio posūkio sąnaudos.

  • Druskininkuose jaunimas kalbėjosi su meru Ričardu Malinausku ir pasodino 11 sakurų miesto muziejaus šlaite

    Druskininkuose jaunimas kalbėjosi su meru Ričardu Malinausku ir pasodino 11 sakurų miesto muziejaus šlaite

    Jaunimo vizitas Druskininkuose

    Druskininkuose apsilankė programos „Academia Maestro“ iniciatyvos Pasimatuok profesiją gyvai dalyviai iš įvairių Lietuvos miestų. Vizito metu jie susitiko su Druskininkų savivaldybės meru Ričardu Malinausku ir iš arti susipažino su savivaldos darbu.

    Susitikime jaunuoliai domėjosi, kaip formuojama komanda, kaip priimami sprendimai ir kokių įgūdžių reikia lyderystei vietos politikoje. Aptarti ir praktiniai klausimai apie miesto vystymą, prioritetus bei tai, kaip idėjos tampa realiais projektais.

    „Didelis malonumas kalbėti jaunų žmonių auditorijai, kuri klausia ir klausosi. Smagu matyti jaunus, žingeidžius žmones, kuriems įdomu, kaip kartu su komanda kuriame Druskininkus, kaip priimami sprendimai ir kaip gimsta idėjos, keičiančios miestą“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

    Simbolinis sakurų sodinimas

    Po diskusijos jaunimas kartu su savivaldybės atstovais dalyvavo simbolinėje sakurų sodinimo ceremonijoje Druskininkų miesto muziejaus šlaite. Čia pasodinta 11 sakurų, iniciatyvą parėmė ir mecenavo UAB „Tobis“ bei UAB „Femina Bona“.

    Sakurų sodinime taip pat dalyvavo bonsai meno Lietuvoje pradininkas Kęstutis Ptakauskas, su jaunimu pasidalijęs įžvalgomis apie medžių simboliką, kantrybę ir augimą. Organizatorių teigimu, ši patirtis tapo ne tik pažintinė, bet ir kvietė plačiau pažvelgti į miesto kūrimą bei aplinkos puoselėjimą.

    Kodėl tai svarbu?

    Vizitas vyko „Academia Maestro“ iniciatyvos Pasimatuok profesiją gyvai rėmuose, kuria siekiama skatinti gyvo mokymosi kultūrą ir padėti jaunimui sąmoningiau rinktis profesinį kelią. Tokie susitikimai suteikia galimybę iš arti pamatyti, kaip atrodo skirtingos profesijos ir kokios kompetencijos reikalingos realiame darbe.

    „Academia Maestro“ yra metinė programa, vienijanti 28 jaunuolius iš visos Lietuvos, tarp jų yra ir trys Druskininkų atstovai. Gyvi susitikimai su skirtingų sričių lyderiais programoje laikomi vienu svarbiausių būdų plėsti akiratį, stiprinti atsakomybės jausmą ir ugdyti bendruomeniškumą.

  • Vietinė rinkliava už atliekas: kodėl mokate ir negyvendami, bei kokias paslaugas gaunate iš tikrųjų

    Vietinė rinkliava už atliekas: kodėl mokate ir negyvendami, bei kokias paslaugas gaunate iš tikrųjų

    Dalis sodus, sodybas ar kelis būstus turinčių gyventojų, gavę sąskaitą, stebisi: kodėl reikia mokėti už atliekų tvarkymą, jei objekte nuolat negyvenama. Specialistai pabrėžia, kad vietinė rinkliava nėra vien mokestis už išvežtą maišą atliekų.

    Vietinė rinkliava veikia kaip viešosios infrastruktūros finansavimo modelis: sistema turi būti pasirengusi veikti nuolat, nepriklausomai nuo to, ar į sodybą atvykstama savaitgaliais, ar tik kelis kartus per sezoną. Dėl to rinkliava apima ne tik faktinį surinkimą, bet ir visos sistemos palaikymą.

    Už ką iš tikrųjų mokama

    Panevėžio regioninio atliekų tvarkymo centro atstovas Mindaugas Varnas aiškina, kad vietinė rinkliava paprastai skaičiuojama kiekvienam nekilnojamojo turto objektui atskirai. Ji taikoma tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, turintiems objektų savivaldybės teritorijoje ar joje vykdantiems veiklą.

    Sumokėta rinkliava patenka į savivaldybės biudžetą ir skiriama užtikrinti paslaugas, kuriomis gali naudotis mokėtojai. Tai apima ne tik mišrių komunalinių atliekų, bet ir pakuočių, tekstilės, maisto atliekų surinkimą, taip pat šalia konteinerių paliktų atliekų sutvarkymą pagal nustatytą tvarką.

    Gyventojams dažnai suteikiami individualūs konteineriai, o jiems susidėvėjus ar sugedus, jie remontuojami arba keičiami. Jei dėl privažiavimo ar kitų aplinkybių individualus aptarnavimas neįmanomas, naudojamasi bendro naudojimo konteinerių aikštelėmis.

    Ką galima priduoti be papildomo mokesčio

    Vietinės rinkliavos mokėtojai dažniausiai turi teisę nemokamai priduoti didelių gabaritų atliekas, senus baldus, buitinę techniką, padangas, statybos ir griovimo atliekas bei pavojingas atliekas į specialias surinkimo aikšteles. Be to, daugelyje savivaldybių kelis kartus per metus organizuojamas didelių gabaritų ir pavojingų atliekų surinkimas apvažiavimo būdu pagal iš anksto skelbiamus grafikus.

    Tokios paslaugos ypač aktualios tiems, kurie į sodybą atvyksta sezoniškai ir tada tvarkosi aplinką, remontuoja ar keičia baldus. Net jei kasdien atliekų nesusidaro, prireikus sistema turi būti pasiekiama ir veikti be papildomų, netikėtų mokesčių.

    „Gyventojai dažnai net nesusimąsto, kada jau naudojasi atliekų tvarkymo sistema, nes tai yra tapę kasdienybės dalimi“, – sakė Mindaugas Varnas.

    Kada rinkliavą galima sumažinti

    Praktikoje vietinė rinkliava neretai susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalių. Pastovioji dalis skirta išlaidoms, kurios patiriamos nepriklausomai nuo atliekų kiekio, todėl ją paprastai moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai.

    Kintamoji dalis siejama su komunalinių atliekų paėmimu ir tvarkymu, todėl kai kuriais atvejais ji gali būti mažinama arba netaikoma. Pavyzdžiui, kai įrodoma, kad gyvenamosios paskirties objekte faktiškai niekas negyvena, tačiau konkrečias sąlygas, dokumentus ir terminus nustato kiekviena savivaldybė atskirai.

    Turint kelis objektus, pavyzdžiui, butą ir sodybą skirtingose savivaldybėse, taisyklės taip pat gali skirtis. Dėl to gyventojams rekomenduojama pasitikrinti savivaldybės patvirtintą rinkliavos skaičiavimo tvarką ir lengvatų taikymo sąlygas.

  • Biržų savivaldybėje šaukiamas Kontrolės komiteto posėdis: pristatys 2025 metų audito išvadas

    Biržų savivaldybėje šaukiamas Kontrolės komiteto posėdis: pristatys 2025 metų audito išvadas

    Biržų rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas 2026 metais gegužės 27 dieną rinksis į posėdį Savivaldybės administracijos Magdeburgo salėje. Posėdžio pradžia numatyta 9 valandą, o jį šaukia komiteto pirmininkas Dalius Barkauskas.

    Posėdyje planuojama pristatyti finansinio audito ataskaitą ir audito išvadą dėl 2025 metų savivaldybės metinių ataskaitų rinkinio, biudžeto vykdymo ir turto naudojimo. Tokios ataskaitos paprastai apima biudžeto pajamų ir išlaidų pagrįstumą, apskaitos teisingumą, skolų valdymą ir turto panaudojimo efektyvumą.

    Taip pat bus teikiama išvada dėl Biržų rajono savivaldybės galimybės prisiimti naujus finansinius įsipareigojimus, susijusius su prioritetine savivaldybės infrastruktūros plėtra. Praktikoje tai reiškia vertinimą, ar savivaldybė gali skolintis ar kitaip įsipareigoti finansuoti projektus neviršydama teisės aktuose nustatytų limitų ir išlaikydama tvarų biudžeto planavimą.

    Kontrolės komiteto darbas yra viena pagrindinių savivaldybės vidaus priežiūros grandžių, užtikrinanti, kad viešieji pinigai būtų naudojami skaidriai, o sprendimai dėl infrastruktūros finansavimo būtų paremti realiomis galimybėmis. Būtent todėl audito išvados dažnai tampa atspirties tašku diskusijoms taryboje dėl biudžeto korekcijų ir projektų prioritetų.

    Skelbiama, kad komiteto nariai posėdyje galės dalyvauti ir nuotoliniu būdu. Toks formatas įprastai taikomas siekiant užtikrinti komiteto darbo tęstinumą ir kvorumą, kai dalis narių negali atvykti fiziškai.

  • Savivaldybių reitingas 2026: Birštonas pakilo į 9 vietą, o sveikatos srityje aplenkė visus

    Gegužės 13 dieną paskelbtame Savivaldybių reitinge 2026 Birštono savivaldybė tarp 60 Lietuvos savivaldybių užėmė 9 vietą. Tyrimą atliko žurnalas „Reitingai“ portalo „Delfi“ užsakymu, savivaldybes vertinant pagal 140 rodiklių 12 skirtingų sričių.

    Bendrame sąraše pirmą vietą užėmė Vilniaus miesto, antrą – Kauno miesto, trečią – Klaipėdos miesto savivaldybė. Birštonas, būdamas nedidelis kurortas, šalia didmiesčių išsiskyrė itin aukštais rezultatais keliose srityse, kurios tiesiogiai siejasi su gyvenimo kokybe.

    Kur Birštonas buvo stipriausias?

    Aukščiausią įvertinimą Birštonas gavo sveikatos srityje – čia jam skirta 1 vieta. Šioje dalyje paprastai vertinami tokie rodikliai kaip tikėtina gyvenimo trukmė, išvengiamas mirtingumas, mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų ir kiti visuomenės sveikatos indikatoriai.

    Dar vienas ryškus rezultatas fiksuotas kultūros ir sporto srityje, kur Birštonas taip pat atsidūrė tarp lyderių. Vertinant šią sritį, dėmesys paprastai skiriamas kultūros paslaugų prieinamumui, sporto ir sveikatingumo renginių dalyvių aktyvumui, bibliotekų tinklui, mėgėjų meno kolektyvams ir sporto infrastruktūrai.

    Ekonomika ir pajamos – tarp geriausių

    Reitinge Birštonas aukštai įvertintas ir pagal ekonomikos bei užimtumo rodiklius. Ekonomikos srityje savivaldybei skirta 4 vieta, o užimtumo ir pajamų srityje – 5 vieta, vertinant investicijas, verslumo lygį, įmonių veiklos parametrus, finansinį stabilumą bei savarankiškų pajamų dalį.

    Šie rodikliai svarbūs ne tik verslui, bet ir gyventojams, nes dažnai koreliuoja su paslaugų kokybe, savivaldybės galimybėmis finansuoti viešuosius projektus bei darbo rinkos patrauklumu. Kurortams papildomą vaidmenį čia gali turėti ir sezoniškumas, turizmo srautai bei paslaugų sektoriaus dalis ekonomikoje.

    Sritys, kur dar yra rezervų

    Tarp gerai įvertintų kategorijų pateko socialinė apsauga ir skurdas bei gyventojų apklausų rezultatai – abiejose srityse Birštonas užėmė 10 vietą. Tai rodo palankų gyventojų vertinimą ir santykinai tvirtą socialinę situaciją, lyginant su daugeliu kitų savivaldybių.

    Kitose srityse Birštono pozicijos buvo žemesnės: švietime – 19 vieta, aplinkoje ir tvarume bei būste – 16, demografijoje – 24, saugume – 35. Infrastruktūros srityje Birštonui skirta 60 vieta, todėl tai išlieka ryškiausia kryptis, kuriai, tikėtina, reikės daugiausia nuoseklių investicijų ir ilgalaikių sprendimų.

    Savivaldybių reitingai sudaromi remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, valstybės institucijų informacija ir gyventojų apklausomis. Tokia metodika leidžia palyginti skirtingo dydžio savivaldybes per keliasdešimt kasdieniam gyvenimui svarbių pjūvių ir aiškiau matyti, kur rezultatai yra tvarūs, o kur labiau priklausomi nuo konkrečių metų aplinkybių.

    Birštono pasiekimai rodo, kad net ir mažesnė savivaldybė gali konkuruoti su didesniais miestais, kai nuosekliai gerinama gyvenimo kokybė, stiprinamos viešosios paslaugos ir kuriama patraukli aplinka gyventojams bei atvykstantiems. Kartu reitingo išklotinė išryškina ir prioritetus ateičiai, ypač kalbant apie infrastruktūrą ir saugumą.

  • Obelaukių soduose startavo talka „RENKAM“: gyventojus moko efektyviai suvaldyti ispaninį arioną

    Obelaukių soduose startavo talka „RENKAM“: gyventojus moko efektyviai suvaldyti ispaninį arioną

    Obelaukių kolektyviniuose soduose gegužės 16 dieną surengta pirmoji gyventojams skirta bendruomeninė edukacinė talka „RENKAM“. Renginys skirtas invazinių rūšių plitimui mažinti, daugiausia dėmesio skiriant ispaninio ariono kontrolei.

    Akcija yra projekto „Biologinės įvairovės apsauga nuo invazinių rūšių“ (INVAGO) veiklų dalis. Projekto tikslas – ne tik telkti bendruomenę praktiniam darbui, bet ir didinti žinias apie tai, kaip atpažinti invazines rūšis bei kokią žalą jos daro vietinėms ekosistemoms.

    Kodėl ispaninis arionas kelia rūpestį

    Ispaninis arionas laikomas viena problemiškiausių invazinių rūšių, su kuria susiduria sodininkai ir daržininkai. Drėgnais sezonais jis sparčiai plinta, o didelės populiacijos gali padaryti reikšmingą žalą daržovėms, dekoratyviniams augalams ir jauniems daigams.

    Specialistai pabrėžia, kad vienkartinės priemonės dažniausiai neduoda ilgalaikio efekto. Rezultatą lemia nuosekli kontrolė ir kaimynų susitarimas veikti kartu, nes šliužai lengvai migruoja tarp sklypų.

    Ko mokė per edukacinę talką

    Renginio metu lektorė dr. Ingė Auželienė gyventojams pristatė kontrolės priemones ir jų taikymo logiką. Buvo aptarti mechaniniai, biologiniai ir cheminiai metodai, akcentuojant, kad geriausiai veikia jų derinimas.

    „Vieno būdo dažniausiai nepakanka, todėl svarbu taikyti kompleksines priemones ir kartu netrukdyti natūraliems gamtos procesams“, – sakė dr. Ingė Auželienė.

    Taip pat atkreiptas dėmesys į biologinės įvairovės svarbą: kuo aplinka įvairesnė, tuo ji atsparesnė invazinių rūšių įsitvirtinimui. Gyventojai raginti saugoti vietines rūšis ir sudaryti palankesnes sąlygas natūraliems šliužų priešams, pavyzdžiui, ežiams, žalčiams, paukščiams ir rupūžėms.

    Antroje dalyje vyko praktiniai užsiėmimai, kuriuose dalyviai mokėsi atpažinti ir rinkti invazinius šliužus. Aktyviausi talkos dalyviai buvo apdovanoti prizais.

    Numatyti kiti susitikimai

    Biržų rajono savivaldybės administracija skelbia, kad šią vasarą planuojamos dar dvi edukacinės akcijos „RENKAM“. Jose gyventojai bus kviečiami sužinoti daugiau apie invazines rūšis ir praktinius jų kontrolės sprendimus.

    Birželio 13 dieną prie centrinės miesto maudyklos numatytas susitikimas su VU Gyvybės mokslų centro docente Grite Skujyene. Rugsėjo 5 dieną Dauguviečio parke planuojamas susitikimas su VU Gyvybės mokslų centro doktorantu Mantu Adomaičiu.

    Projektas įgyvendinamas pagal 2021–2027 metais Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą. Organizatoriai pabrėžia, kad bendruomenių įsitraukimas ir nuoseklus švietimas yra vieni svarbiausių veiksnių siekiant realiai pristabdyti invazinių rūšių plitimą.