CP v2

Blog

  • Vokietijoje statomas 365 m vėjo milžinas: bus aukštesnis už Eifelio bokštą ir keis energetiką

    Vokietijoje statomas 365 m vėjo milžinas: bus aukštesnis už Eifelio bokštą ir keis energetiką

    365 metrų projektas buvusioje anglių zonoje

    Rytų Vokietijoje, Lusatijos regione, šalia Klettwitz miestelio kyla vėjo jėgainė, kuri turėtų tapti aukščiausia pasaulyje. Planuojamas jos aukštis siekia 365 metrus, tad statinys būtų aukštesnis už Paryžiaus Eifelio bokštą.

    Vieta parinkta neatsitiktinai: Lusatija ilgus dešimtmečius buvo lignito kasybos centras, o kraštovaizdyje iki šiol matyti atvirų karjerų palikti randai. Dabar buvusios kasyklos teritorijose sparčiai plečiami saulės ir vėjo parkai, siekiant pakeisti anglimis paremtą energetiką.

    Kodėl vėjo jėgainės vis aukštėja?

    Projektą vystanti bendrovė „GICON“ teigia, kad esminė idėja paprasta: kuo aukščiau, tuo vėjas paprastai būna stipresnis ir pastovesnis. Toks profilis leidžia stabiliau gaminti elektrą ir didinti metinę energijos išeigą, ypač regionuose, kur prie žemės vėjo sąlygos kinta.

    „Kuo toliau nuo žemės paviršiaus, tuo vėjas stipresnis ir pastovesnis, todėl elektrą galima gaminti gerokai efektyviau“, – sakė „GICON“ įkūrėjas Jochenas Großmannas.

    Pasak jo, rinkoje ryškėja kryptis statyti aukštesnius bokštus ir didesnius rotorius, nes taip iš to paties sklypo galima išgauti daugiau energijos. Tai ypač aktualu Europoje, kur naujiems projektams vis dažniau ribojama erdvė, o leidimų išdavimas griežtėja.

    Du lygiai viename vėjo parke

    „GICON“ siūlo vadinamąją dviejų lygių koncepciją: šalia įprastų vėjo jėgainių įrengti itin aukštas konstrukcijas, kad vėjas būtų panaudojamas skirtinguose aukščiuose. Bendrovė skaičiuoja, kad taip modernizuojant jau veikiančius parkus būtų galima smarkiai padidinti gamybą neplečiant teritorijų.

    „Papildžius esamus parkus aukštesnėmis jėgainėmis, iš to paties ploto galima gauti kelis kartus didesnę grąžą“, – teigė Jochenas Großmannas.

    Praktinis tokio sprendimo tikslas yra mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stabilizuoti elektros gamybą, kai saulės generacija krenta arba kai vėjas prie žemės būna nepastovus. Vis dėlto itin aukštos konstrukcijos kelia ir daugiau inžinerinių iššūkių: sudėtingėja logistika, montavimas, reikalingi didžiausios galios kranai, o eksploatacijoje svarbesnė tampa apkrovų ir vibracijų kontrolė.

    Bendrovė planuoja iki 2030-ųjų pradžios pastatyti apie 100 tokių aukštuminio vėjo jėgainių, o vėliau siekti dar didesnio masto. „GICON“ taip pat nurodo, kad vien Vokietijoje teoriškai būtų galima rasti potencialo tūkstančiams papildomų aukštų įrenginių, modernizuojant esamus parkus.

    Projektu domisi ir užsienio rinkos, nes daugelyje regionų atsinaujinančios energetikos plėtra susiduria su tuo pačiu iššūkiu: kaip gaminti daugiau elektros neplečiant užimamos žemės ir išlaikant tinklų stabilumą. Vokietijos pavyzdys Lusatijoje tampa simboliniu posūkiu nuo anglies prie didelio masto atsinaujinančios energetikos.

  • Slaptas CŽV vadovo vizitas Maskvoje įplieskė nerimą: ar Baltijos šalys tikrai saugios?

    Slaptas CŽV vadovo vizitas Maskvoje įplieskė nerimą: ar Baltijos šalys tikrai saugios?

    Slapta kelionė, viešos interpretacijos

    Slaptas JAV CŽV direktoriaus Johno Ratcliffe’o vizitas Maskvoje sukėlė naują spėlionių bangą dėl Rusijos ketinimų ir NATO pasirengimo. Nors oficialiai detalių mažai, pats faktas, kad žvalgybos vadovas vyko asmeniškai, daug kam tapo signalu apie galimai jautrią informaciją.

    JAV žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Maskvai perduotas perspėjimas nesvarstyti smūgių NATO narėms, ypač Estijai, Latvijai ir Lietuvai. Tokie pranešimai sustiprino klausimą, ar Rusija gali mėginti patikrinti Aljanso vienybę, nes karas Ukrainoje užsitęsė ir išlieka aklavietės požymių.

    Ko baiminamasi labiausiai

    Karo analitikai pabrėžia, kad šiandien nematyti tokio plataus Rusijos pajėgų telkimo prie Baltijos valstybių, koks buvo fiksuotas prieš 2022 metų vasario invaziją į Ukrainą. Tačiau tai nereiškia, kad rizikos nebėra, nes NATO atgrasymas gali būti testuojamas ir mažesnėmis, ribotomis priemonėmis.

    Diskusijose dažniausiai minimi scenarijai apima oro erdvės pažeidimus, riboto masto raketų ar dronų smūgius, taip pat provokacijas pasienyje. Tokie veiksmai galėtų būti skirti ne teritorijai užimti, o patikrinti, kaip greitai ir vieningai sąjungininkai reaguotų pagal NATO 5 straipsnį.

    „Svarbiausia rizika yra ne masinė invazija, o ribota provokacija, kurią būtų sunku iš karto aiškiai įvardyti“, – sakė vienas Europos karinių struktūrų atstovas.

    Baltijos šalių žinutė: vertinimai nesikeičia

    Baltijos šalių pareigūnai po vizito viešai siekė mažinti įtampą ir pabrėžė, kad jų grėsmių vertinimai iš esmės nepasikeitė. Estija ir Latvija akcentavo, kad tiesioginės plataus masto konvencinės invazijos tikimybė šiuo metu vertinama kaip žema.

    Kartu girdima ir kita žinutė: net jei didelio puolimo požymių nėra, regionas turi būti pasirengęs hibridinėms atakoms, sabotažui, kritinės infrastruktūros trikdymui ir dronų incidentams. Tai ypač aktualu energetikos, transporto, ryšių ir pasienio saugumo srityse, kur pastaraisiais metais Europoje fiksuota daugiau įtartinų incidentų bei sisteminių bandymų kelti nestabilumą.

    „Mes nematome Rusijos pajėgų koncentravimo ar karinio pasirengimo pulti NATO ar Baltijos valstybes“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna.

    Lietuvos ir Latvijos lyderiai pastaraisiais mėnesiais taip pat yra kalbėję apie galimus ribotus veiksmus, nukreiptus į infrastruktūrą, ir apie bandymus patikrinti NATO politinę valią. Tokios įžvalgos dera su platesne europine diskusija, kad atgrasymas šiandien turi apimti ne tik kariuomenę, bet ir visuomenės atsparumą bei civilinę parengtį.

    2021 metų šešėlis ir kodėl tai svarbu

    Situaciją papildomai aštrina istorinė paralelė: 2021 metų lapkritį tuometinis CŽV vadovas Williamas Burnsas taip pat vyko į Maskvą su perspėjimu, o po kelių mėnesių Rusija pradėjo plataus masto karą Ukrainoje. Dėl to dalis ekspertų ragina neapsigauti vien tuo, kad dabar nėra didelio telkimo požymių.

    Skirtumas tas, kad riboto masto operacijoms gali nereikėti tokio akivaizdaus pasiruošimo, kokį matė pasaulis prieš 2022 metų invaziją. Todėl NATO rytiniame flange didėja dėmesys greitai reakcijai, oro gynybai, žvalgybai, logistikai ir kritinės infrastruktūros apsaugai.

    Galutinis klausimas, kurį išryškino vizitas Maskvoje, nėra vien apie tai, ar Baltijos šalys saugios šiandien. Jis apie tai, kaip greitai ir aiškiai Vakarai sugebėtų reaguoti į mažas, bet kryptingas provokacijas, kurios kuriamos tam, kad sujauktų sprendimų priėmimą ir pasėtų abejones dėl kolektyvinės gynybos.

  • „Waymo“ atvyksta į Miuncheną: ar be vairuotojo važiuojantys taksi tikrai saugesni?

    „Waymo“ atvyksta į Miuncheną: ar be vairuotojo važiuojantys taksi tikrai saugesni?

    JAV autonominių automobilių bendrovė „Waymo“ paskelbė apie plėtrą į Miuncheną – tai vienas pirmųjų jos miestų už Jungtinių Valstijų ribų. Sprendimas rodo, kad autonominio vairavimo rinka Europoje pereina iš bandymų fazės į realių paslaugų etapą, nors reguliavimo reikalavimų čia gerokai daugiau.

    „Waymo“ jau teikia be vairuotojo veikiančių taksi paslaugas keliose JAV rinkose, o tarptautinę plėtrą pradeda nuo didžiųjų, technologijoms imlių miestų. Miunchenas tampa svarbiu pasirinkimu ir dėl Vokietijos automobilių pramonės ekosistemos, kuri vis aktyviau ieško partnerystės su programinę įrangą ir jutiklius kuriančiomis įmonėmis.

    Ar autonominiai taksi išties saugesni?

    Autonominių transporto priemonių šalininkai remiasi vis didėjančiu saugumo duomenų kiekiu. JAV skelbti kai kurių miestų statistiniai vertinimai rodo, kad be vairuotojo veikiantys taksi tam tikromis sąlygomis gali patirti gerokai mažiau avarijų nei žmonių vairuojami automobiliai, tačiau tokius palyginimus svarbu vertinti pagal maršrutus, greičius ir oro sąlygas.

    Europoje kasmet keliuose vis dar žūsta apie 20 000 žmonių, o didelė dalis eismo įvykių siejama su žmogiškuoju faktoriumi: greičio viršijimu, neatidumu, nuovargiu ar vairavimu apsvaigus. Dėl to autonominio vairavimo technologijos dažnai pristatomos kaip viena realiausių priemonių mažinti žūtis ir sužalojimus, jei jos bus diegiamos atsakingai.

    „Jeigu technologija įrodo, kad gali sumažinti avarijų skaičių, jos pritaikymas turėtų būti vertinamas kaip visuomenės saugumo klausimas“, – sakė transporto inovacijų ekspertai, vertinantys autonominio vairavimo plėtrą Europoje.

    Ką tai reikštų keleiviams ir kainoms?

    Miunchene kelionė taksi iš oro uosto į miesto centrą dažnai kainuoja apie 80–90 eurų, todėl be vairuotojo veikiantys taksi teoriškai galėtų didinti konkurenciją ir ilgainiui mažinti kainas. Vis dėlto galutinė paslaugos kaina priklausys nuo leidimų, draudimo sąlygų, automobilių parko kaštų ir to, ar paslauga bus plečiama masiškai, ar pradžioje liks ribotoje zonoje.

    Autonominiai taksi ypač dažnai minimi kaip sprendimas vietovėms, kur viešasis transportas retas, o naktimis ar vėlyvais skrydžių laikais alternatyvų mažai. Toks modelis galėtų papildyti tradicinį taksi ir pavežėjimo paslaugų sektorių, tačiau kartu kelia klausimų dėl atsakomybės avarijos atveju ir duomenų saugumo.

    Europos reguliavimas ir pramonės interesai

    Europos Sąjungoje autonominių automobilių diegimas juda per nacionalinių taisyklių, ES transporto ir duomenų apsaugos reikalavimų sankirtą. Skirtingos šalys diegia nevienodą praktiką, todėl tarptautinėms bendrovėms tenka prisitaikyti prie vietinių sertifikavimo ir bandymų reikalavimų.

    Tuo pat metu Vokietijos automobilių gamintojams autonominių taksi plėtra gali tapti proga kurti naujus verslo modelius, kai automobilis parduodamas ne tik kaip transporto priemonė, bet ir kaip paslauga. Partnerystės su tokiomis bendrovėmis kaip „Waymo“ potencialiai leistų ateityje Miunchene matyti be vairuotojo važiuojančius vietoje pagamintus automobilius, jei technologijų ir teisės aktų dėlionė susidėlios palankiai.

    Artimiausias etapas Miunchene greičiausiai bus susijęs su ribotais maršrutais, saugos vairuotojais arba nuotoline priežiūra, kol bus sukaupta pakankamai vietinių duomenų. Nors pažadai skamba ambicingai, autonominių taksi sėkmę Europoje lems ne vien technologija, bet ir visuomenės pasitikėjimas, aiškios atsakomybės taisyklės bei realiai išmatuojamas saugumo efektas.

  • Šešta para po audros: tūkstančiai be elektros, o gyvulininkai vis dar negauna avansų

    Šeštą parą po Lietuvą nusiaubusios audros dalis gyventojų ir ūkių vis dar susiduria su elektros tiekimo sutrikimais, o kai kuriose vietovėse tenka spręsti ir ryšio bei vandens tiekimo problemas. Esant tokiai situacijai, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga ragina institucijas paspartinti tiesioginių išmokų avansų mokėjimą smulkiems ir vidutiniams gyvulininkystės ūkiams.

    Organizacijos teigimu, būtent gyvulininkystės ūkiams ekstremaliosios situacijos metu apyvartinės lėšos tampa kritiškai svarbios. Skirtingai nei dalį kitų ūkio darbų, gyvulių priežiūros neįmanoma atidėti, todėl bet koks užsitęsęs finansinis neapibrėžtumas didina riziką tiek veiklos tęstinumui, tiek gyvūnų gerovei.

    Nacionalinė mokėjimo agentūra šiemet bazinės tiesioginės išmokos avansus pradėjo mokėti anksčiau nei įprastai. Per pirmąją mokėjimų savaitę beveik 64 000 pareiškėjų išmokėta 74 mln. eurų, o antrajame etape numatyta dar 35,2 mln. eurų beveik 13 000 ūkininkų.

    Tačiau, pasak jaunųjų ūkininkų atstovų, gyvulininkystės ūkiuose avansų išmokėjimas kai kur stringa, o dalis ūkių jų dar nėra sulaukę. Teigiama, kad vėlavimus lemia papildomos atitikties patikros, susijusios su ganymo ar šienavimo faktų patvirtinimu, nors dalį duomenų valstybė jau turi registruose.

    „Valstybėje paskelbta ekstremalioji situacija, ūkiuose vis dar susiduriama su elektros, vandens ir ryšio sutrikimais, o dalis gyvulininkystės ūkių tuo pat metu laukia, kol administravimo sistema patvirtins ganymo ar šienavimo faktą. Ekstremaliosios situacijos metu kiekviena laukimo diena ūkiui turi visai kitą kainą“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Jurgaitė.

    Pasak jos, gyvulininkystės ūkių veikla yra nenutrūkstama: gyvulius reikia kasdien šerti, girdyti, melžti ir prižiūrėti. Dingus elektrai, dažnai tenka naudoti generatorius, didėja kuro sąnaudos, sudėtingėja vandens tiekimas, pieno šaldymas ir kiti procesai, nuo kurių priklauso produkcijos kokybė bei ūkio pajamos.

    „Kalbame pirmiausia apie smulkius ir vidutinius šeimos ūkius. Jų finansinės atsargos yra labai ribotos. Jei valstybė nusprendė avansus mokėti anksčiau tam, kad ūkininkams suteiktų finansinį stabilumą, turime užtikrinti, kad ši pagalba pirmiausia pasiektų tuos ūkius, kuriems jos šiandien reikia labiausiai“, – sakė R. Jurgaitė.

    Sąjunga ragina Žemės ūkio ministeriją ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą ekstremaliosios situacijos laikotarpiu gyvulininkystės ūkių paraiškas vertinti prioritetine tvarka ir ieškoti operatyvesnių administravimo sprendimų. Pasak organizacijos, tikslas turėtų būti išvengti perteklinių procedūrų ten, kur ūkinė veikla gali būti patvirtinta turimais duomenimis.

    Taip pat pabrėžiama, kad vėluojant avansams susidaro nevienodos sąlygos skirtingiems ūkiams. Organizacijos teigimu, iš dalies augalininkystės ūkių girdimi signalai, jog avansai juos jau pasiekė, o gyvulius laikantys ūkiai, kuriems audros padariniai dažnai reiškia papildomas kasdienes išlaidas, lieka laukiančiųjų pusėje.

    „Ūkininkams, auginantiems galvijus ir šiandien kovojantiems su audros padariniais, sąlygos neturėtų būti dar labiau apsunkinamos administracinėmis procedūromis. Užuot skirsčiusi ūkininkus į atskiras stovyklas, valstybė turėtų aiškiai mažinti įtampą tarp skirtingų sektorių“, – sakė R. Jurgaitė.

  • Užsakė išvežimą per „Facebook“, bet šiukšlės baigėsi miške: kelionė per tris rajonus

    Gedinčių miške Šiaulių rajone Valstybinių miškų urėdijos Kuršėnų regioninio padalinio darbuotojai aptiko apie 5 kubinius metrus neteisėtai išpiltų buitinių atliekų. Apžiūrint krūvą rasti dokumentai leido atsekti neįprastą maršrutą, kuriuo šiukšlės pasiekė mišką.

    Surinkus pirminę informaciją paaiškėjo, kad atliekos buvo atgabentos iš Skuodo rajono, o joms vežti naudotas mikroautobusas, išnuomotas Joniškio rajone. Apie radinį informuotas Aplinkos apsaugos departamentas, pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas.

    Kaip atliekos atsidūrė miške

    Tyrimo duomenimis, Skuodo rajono gyventojai atliekų išvežimo paslaugos ieškojo socialiniame tinkle „Facebook“. Pasamdyti asmenys žadėjo šiukšles pristatyti teisėtai veikiantiems atliekų tvarkytojams, tačiau dalies buitinių ir pavojingų atliekų priėmimas aikštelėje buvo atsisakytas.

    Tuomet, kaip įtariama, vietoj alternatyvaus teisėto sprendimo pasirinkta paprasčiausia išeitis ir atliekos nugabentos daugiau kaip šimtą kilometrų. Jos išverstos valstybiniame miške, kurį prižiūri Kuršėnų regioninis padalinys, o už šių atliekų sutvarkymą galiausiai tenka mokėti visiems per viešuosius išteklius.

    Kokia žala daroma gamtai

    Miškuose paliekamos atliekos ne tik teršia kraštovaizdį, bet ir gali ilgai žaloti ekosistemas. Plastikas, tekstilė, buitinė chemija ar kitos mišrios atliekos yrant gali teršti dirvožemį, o lietaus vandeniui pernešant teršalus didėja rizika gruntiniams vandenims.

    Ypač pavojinga, kai tarp buitinių šiukšlių atsiranda pavojingų atliekų, pavyzdžiui, dažų, tepalų, baterijų ar elektronikos likučių. Tokios medžiagos gali būti toksiškos gyvūnams, didinti gaisrų riziką, o smulkios dalelės ilgainiui patenka į maisto grandinę.

    Valstybinių miškų urėdija pabrėžia, kad nelegalių sąvartynų tvarkymas reikalauja papildomų žmonių ir lėšų, kurios galėtų būti skirtos miškų priežiūrai. Be to, palikta šiukšlių krūva neretai tampa signalu kitiems pažeidėjams, kad toje vietoje galima išmesti dar daugiau.

    Kaip išvengti tokių atvejų

    Institucijos atkreipia dėmesį, kad paslaugos užsakymas socialiniuose tinkluose ar skelbimų grupėse pats savaime negarantuoja teisėto atliekų sutvarkymo. Renkantis vežėją svarbu aiškiai išsiaiškinti, kas teikia paslaugą, kur bus pristatytos atliekos ir ar priėmimo vieta turi teisę tvarkyti konkrečias atliekų rūšis.

    Pravartu išsaugoti susirašinėjimą, apmokėjimo įrodymus ir, kai įmanoma, atliekų perdavimo patvirtinimus. Neįprastai maža kaina, atsisakymas pateikti informaciją apie atliekų pridavimo vietą ar vengimas dokumentuoti paslaugą gali būti ženklai, kad atliekos gali atsidurti ne ten, kur turėtų.

    Aplinkos apsaugos departamentas tęsia tyrimą ir galutinę atsakomybę nustatys įvertinęs surinktas aplinkybes. Pastebėjus miške verčiamas atliekas rekomenduojama pranešti numeriu 112 ir, jei saugu, užfiksuoti transporto priemonės valstybinį numerį.

  • Rugsėjis keliuose: „Via Lietuva“ įspėja, kur spūstys neišvengiamos dėl masinių darbų

    Rugsėjį, tradiciškai sugrįžus intensyvesniam eismui po vasaros atostogų, šalies keliuose vairuotojams gali tekti skaičiuoti ne tik didesnius srautus, bet ir laikinus ribojimus darbų zonose. Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti AB „Via Lietuva“ ragina keliones planuoti su laiko atsarga ir prieš išvykstant pasitikrinti situaciją pasirinktame maršrute.

    Pasak bendrovės atstovų, šiuo laikotarpiu sutampa du veiksniai: įprastai suaktyvėjantis judėjimas į darbus ir mokyklas bei vienu metu vykdomi kelių infrastruktūros projektai. Dėl to kai kuriuose ruožuose kelionės laikas gali pailgėti, o piko valandomis formuotis spūstys.

    „Šiuo metu vienu metu vykdome daug eismo dalyviams svarbių projektų, todėl prašome keliones planuoti iš anksto, laikytis kelio ženklų ir būti atidiems darbų zonose“, – sakė AB „Via Lietuva“ projektų grupės vadovė Viktorija Petrėtienė.

    Kur darbai didžiausi

    Didžiausias dėmesys šiemet tenka pagrindinėms automagistralėms A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys. Bendrovė nurodo, kad šiose automagistralėse paprastojo remonto darbai vykdomi daugiau kaip 105 kilometrų ruožuose, o iki metų pabaigos planuojama sutvarkyti daugiau kaip 64 kilometrus ir 12 tiltų bei viadukų.

    A1 automagistralėje darbų apimtys šiuo metu siekia daugiau kaip 83 kilometrus įvairiuose ruožuose. Tęsiami Islandijos plento ties Kaunu rekonstravimo darbai, tarp jų viadukas per Jonavos gatvę ir paskutinis tiltas per Nerį, esančiuose A1 99,5–99,8 kilometro ruože.

    Taip pat tęsiama Krunos tiltų statyba viename intensyviausių A1 ruožų. Vienas naujas tiltas jau naudojamas eismui, o antrąjį planuojama užbaigti šiais metais, tačiau darbų metu vairuotojams gali tekti taikytis prie laikinų greičio ir eismo organizavimo pakeitimų.

    Vilniaus prieigos ir A2 projektai

    Vilniaus prieigose tęsiama Gariūnų viaduko rekonstrukcija, numatant išlaikyti po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi. AB „Via Lietuva“ pažymi, kad pirmasis etapas, apimantis pietinės viaduko pusės darbus, planuojamas užbaigti rugsėjį, todėl didesni srautai gali sustiprinti spūsčių riziką.

    A2 automagistralėje tęsiama Tarandės tunelio statyba, kur, bendrovės teigimu, atlikta apie 90 proc. rangos darbų. Jau įrengtos pagrindinės konstrukcijos, kelio dangos, drenažas, apšvietimo atramos ir atitvarai, o artimiausiu metu numatyti apdailos ir baigiamieji darbai.

    Vilniaus rajone rekonstruojamas Buivydiškės–Zujūnai ruožas per Buivydiškių ir Zujūnų gyvenvietes, kuriame žadama atnaujinti važiuojamąją dalį, įrengti šaligatvį bei pėsčiųjų ir dviračių taką. Darbus šiame ruože vykdo bendrovė „Gevalda“.

    Taip pat kapitališkai remontuojamas rajoninis kelias Nr. 5212 Pilaitė–Čekoniškės–Sudervė, kuriame numatyta sutvarkyti važiuojamąją dalį, šešias sankryžas ir gerinti pėsčiųjų infrastruktūrą. Darbus už daugiau kaip 4 mln. eurų su PVM atlieka bendrovė „Fegda“, o pabaiga planuojama iki kitų metų vasaros vidurio.

    Ką svarbu žinoti prieš kelionę

    Magistraliniame kelyje A3 Vilnius–Minskas, šalia Nemėžio, pradėti paprastojo remonto darbai 2,679 kilometro ruože, o eismas organizuojamas pagal 3+1 schemą, siekiant išlaikyti pralaidumą. Didžiąją dalį darbų planuojama užbaigti šiais metais, likusius – 2027 metais.

    Vienas didžiausių projektų – magistralės A14 Vilnius–Utena rekonstravimas – artėja prie pabaigos, o darbus planuojama užbaigti šiais metais. Kol skirtinguose ruožuose vyksta baigiamieji darbai, vairuotojams rekomenduojama įvertinti alternatyvas ir neplanuoti kelionės „minutė į minutę“.

    AB „Via Lietuva“ primena, kad saugumas darbų zonose priklauso ir nuo vairuotojų elgesio: būtina laikytis greičio ribojimų, atidžiai stebėti ženklus ir numatyti, kad eismo sąlygos gali keistis. Ypač piko metu spūsčių tikimybė didžiausia ten, kur eismas perorganizuotas arba susiaurintos juostos.

    Bendrovė nurodo, kad ji prižiūri daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių ir daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų bei tunelių. Kelių atnaujinimas, nors ir sukelia laikinų nepatogumų, siejamas su ilgesniu dangų tarnavimo laiku, mažesnėmis avaringumo rizikomis ir patikimesniu susisiekimu.

  • NŽT prabilo apie savivaldybių sprendimus: kas iš tiesų vyksta su valstybine žeme?

    Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) teigia, kad valstybinės žemės patikėtinių, tai yra savivaldybių, priežiūra yra viena svarbiausių priemonių užtikrinti teisėtą ir skaidrų viešo turto valdymą. Tarnyba vertina savivaldybių rengiamų sandorių projektų atitiktį teisės aktams ir siekia, kad sprendimai atitiktų viešąjį interesą.

    Valstybinės žemės patikėjimo teisė suteikia savivaldybėms galimybę spręsti dėl žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, tačiau kartu uždeda atsakomybę laikytis nustatytų taisyklių. NŽT pabrėžia, kad priežiūra padeda laiku pastebėti klaidas, sumažinti ginčų riziką ir išvengti situacijų, kai sprendimus tenka vėliau taisyti ar panaikinti.

    „Valstybinė žemė yra viešas turtas, todėl jos valdymas turi būti grindžiamas aiškiomis taisyklėmis, vienoda praktika ir atsakomybe“, – sakė NŽT laikinasis direktorius Dovydas Petraška.

    Anot tarnybos, priežiūra organizuojama vadovaujantis rizika pagrįstu planavimu, funkcijų atskyrimu ir viešumo principais, o didelė dalis darbo skiriama konsultavimui ir metodinei pagalbai. Tikslas – kad skirtingose savivaldybėse teisės aktai būtų taikomi nuosekliai, o sprendimai nekeltų pagrįstų abejonių dėl skaidrumo.

    NŽT vaidmuo sandorių procese

    NŽT akcentuoja, kad ji neorganizuoja viso valstybinės žemės nuomos ar panaudos sandorio sudarymo proceso. Tarnyba vertina savivaldybės parengto sandorio projekto atitiktį reikalavimams ir teikia išvadą, kuri yra tik viena iš kelių proceso dalių.

    Teisės aktuose NŽT išvadai parengti numatytas 10 darbo dienų terminas, tačiau tarnyba nurodo, kad praktikoje išvados dažniausiai pateikiamos per 6–7 darbo dienas. NŽT taip pat skelbia apibendrintus duomenis apie priežiūrą ir išvadų teikimą viešai, kad būtų galima matyti bendrą situaciją ir palyginti savivaldybių rezultatus.

    STT įvardytos rizikos

    NŽT primena, kad valstybinės žemės valdymo kontrolės poreikį yra pagrindusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi korupcijos rizikos analizę. Joje nustatyti veiksniai, kurie gali sudaryti prielaidas nepagrįstiems ar neskaidriems sprendimams, ypač tada, kai savivaldybės priima sprendimus dėl patikėjimo teise valdomos žemės.

    Viena ryškiausių rizikų, į kurią atkreiptas dėmesys, susijusi su valstybinės žemės panauda, kai žemė neatlygintinai suteikiama statiniams eksploatuoti, tačiau vėliau statiniai ar jų dalys išnuomojami. Tokiais atvejais, STT vertinimu, gali būti iškreipiamos konkurencijos sąlygos, nes komerciniais tikslais naudojamai valstybinei žemei ne visada pritaikomi atitinkami mokesčiai ir kontrolės mechanizmai.

    „Glaudus NŽT ir savivaldybių bendradarbiavimas yra būtinas, nes padeda formuoti vienodą valstybinės žemės valdymo praktiką ir užtikrinti viešąjį interesą“, – sakė D. Petraška.

    Jei nustatomas neteisėtas patikėtinio sprendimas ar teisės aktų pažeidimai, NŽT gali teikti motyvuotus nurodymus pakeisti sprendimus, stabdyti jų vykdymą ir sandorio pasirašymą, o viešojo intereso pažeidimų atvejais sprendimus ginčyti teisme. Tarnyba pabrėžia, kad kasdienėje praktikoje prioritetas teikiamas prevencijai, konsultavimui ir rizikų suvaldymui.

    Kas keisis nuo 2027 metų

    NŽT atkreipia dėmesį į artėjančius valstybinės žemės reformos pokyčius, kurie išplės savivaldybių atsakomybes. Pirmajame etape savivaldybėms jau suteikta teisė administruoti valstybinę žemę miestų ir miestelių teritorijose, o nuo 2027 metų jos perims administravimą ir kaimiškosiose teritorijose.

    Įgyvendinus antrąjį etapą, savivaldybėms bus perduota daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės, todėl priežiūros reikšmė, NŽT vertinimu, tik augs. Didėjant valdomo valstybės turto apimčiai, skaidrumo, vienodos praktikos ir atsakomybės standartai taps lemiami tiek savivaldybių sprendimų kokybei, tiek pasitikėjimui valstybės turto valdymu.

  • Nemokamas baseinas daliai Radviliškio rajono gyventojų: aišku, kada ir kokiomis sąlygomis

    Radviliškio rajone daliai gyventojų nuo rugsėjo 1 dienos atsiveria galimybė Radviliškio plaukimo baseiną lankyti nemokamai. Savivaldybės taryba rugpjūčio 27 dieną sprendimą priėmė vienbalsiai, o lengvata bus taikoma kartą per savaitę.

    Nemokamai baseine galės lankytis pensininkai, asmenys su negalia ir vaikai iki 7 metų. Numatoma, kad tai padės didinti fizinį aktyvumą ir sudarys daugiau galimybių gyventojams naudotis infrastruktūra nepriklausomai nuo pajamų.

    Kada ir kaip patekti nemokamai?

    Nemokamas apsilankymas numatytas pirmadieniais nuo 14 iki 17 valandos. Atvykus reikės pateikti „Radviliškiečio kortelę“, o pensininkams ir asmenims su negalia papildomai prireiks tai patvirtinančio pažymėjimo.

    Pasirinktas laikas susietas su baseino lankomumo duomenimis: savivaldybė teigia, kad šiomis valandomis srautai paprastai būna mažiausi. Tvarka įsigalios nuo rugsėjo 1 dienos, o jos poveikis bus vertinamas pagal realų naudojimąsi lengvata.

    „Norime, kad baseinas būtų prieinamas kuo daugiau mūsų rajono žmonių, taip pat ir tiems, kuriems kiekvienas papildomas euras yra svarbus. Pradėsime nuo vienos dienos per savaitę ir stebėsime, kiek žmonių šia galimybe naudojasi“, – sakė Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis.

    Kainynas keičiasi, bet ne visiems

    Ši lengvata papildys jau taikomas nuolaidas ir nemokamo lankymo atvejus. Kaip ir anksčiau, vaikai iki 3 metų bei vaikai su negalia iki 18 metų baseine galės lankytis nemokamai.

    Kartu taryba patvirtino atnaujintą paslaugų kainyną. Rajono gyventojams, turintiems „Radviliškiečio kortelę“, iki šiol galiojusios kainos nesikeis, tačiau atvykstantiems iš kitur, neturintiems kortelės, kainos didės apie 10 proc.

    Savivaldybė kainų pokyčius sieja su išaugusiomis baseino išlaikymo sąnaudomis: energetinių išteklių brangimu, higienos ir ūkinių priemonių kainomis, didėjančiu darbo užmokesčiu, taip pat įrangos priežiūros ir remonto kaštais.

    Lengvatų paketas gyventojams

    Nemokamas baseino lankymas įsilieja į platesnį savivaldybės taikomų lengvatų paketą. Radviliškio rajone toliau taikomos priemonės, skirtos mažinti kasdienes išlaidas ir skatinti gyventojus rinktis rajoną kaip gyvenamąją vietą.

    Savivaldybė nurodo, kad šiemet papildomai remia jaunas šeimas, įsigyjančias pirmąjį būstą ir gaunančias valstybės finansinę paskatą, o gimus vaikui skiriama 1 500 eurų vienkartinė išmoka. Taip pat plečiamos sąlygos šeimoms, auginančioms du ir daugiau vaikų, įsigyjant verslo liudijimą.

    Dar viena gyventojams aktuali priemonė – nemokamas vietinis viešasis transportas. Savivaldybė teigia, kad vietinio susisiekimo autobusais visi keleiviai rajone nemokamai važiuoja jau trečius metus.

  • Lietinga diena ir kartoninė dėžė pakeitė Aukštadvarį: vaikų idėja tapo įvertintu verslu

    Nuo žaidimo iki socialinio verslo

    Aukštadvaryje vaikų dienos centro vaikai vieną lietingą dieną ant didelės kartoninės dėžės pradėjo kurti savo krašto žemėlapį. Į jį sugulė mėgstami ežerai, piliakalniai, seni pastatai ir kitos vietos, kurias jie patys lankė ir norėjo parodyti kitiems.

    Iš pirmo žvilgsnio paprastas užsiėmimas ilgainiui virto socialinio verslo iniciatyva „Atrask“. Šiandien ji jungia interaktyvius pažintinius maršrutus, stalo žaidimą ir patyrimines edukacijas, o dalis gautų pajamų grįžta į vaikų dienos centro veiklas.

    Maršrutai, paremti vietos istorijomis

    Iniciatyvos pagrindas – keturi teminiai maršrutai, kviečiantys Aukštadvario apylinkes pažinti per vietos žmonių pasakojimus, legendas ir vaikų atrastas detales. Keliautojai maršrutuose paprastai aplanko ne mažiau kaip dešimt objektų, atlieka užduotis ir seka progresą žemėlapyje.

    Projekto autoriai pabrėžia, kad svarbiausia dalis čia yra ne technologija, o turinys ir ryšys su bendruomene. Vietos istorijos tampa gyva medžiaga, kuri padeda kurti prasmingą turizmą ir pritraukti lankytojų ne vien dėl gražių vaizdų, bet ir dėl patirties.

    „Norėjome, kad vaikai ne tik praleistų laiką, bet ir pamatytų, jog jų idėjos gali virsti realiu rezultatu, kuriuo domisi kiti“, – sakė projekto koordinatorė Nijolė Zubrickienė.

    Kartų bendrystė ir apčiuopiamas poveikis

    Vienas iš projekto variklių tapo bendradarbiavimas su senjorais, kurie dalijosi prisiminimais apie Aukštadvarį, tradicijomis ir vietos kasdienybe. Vaikai šiuos pasakojimus pavertė maršrutų turiniu ir taip sukūrė produktą, kuriame susitinka skirtingos kartos.

    Socialinio verslo modelis veikia paprastai: įsigiję maršrutą, stalo žaidimą ar užsisakę edukaciją lankytojai kartu prisideda prie vaikų dienos centro aplinkos gerinimo ir veiklų. Tokia praktika atitinka vis labiau Europoje stiprėjančią tendenciją, kai turizmas siejamas su vietos bendruomenių stiprinimu ir aiškiai pamatuojamu socialiniu poveikiu.

    Įvertinimai ir investicijos į inovacijas

    „Atrask“ iniciatyva sulaukė pripažinimo ir už Aukštadvario ribų: ji buvo pastebėta nacionaliniuose konkursuose ir pristatyta tarptautinėje erdvėje. Tokie pavyzdžiai rodo, kad bendruomeniniai projektai gali augti į tvarius sprendimus, kai yra aiškus turinys, partnerystės ir nuoseklus darbas.

    Platesniame kontekste socialinių inovacijų kūrimas Lietuvoje vis dažniau remiamas Europos Sąjungos investicijomis: tam numatoma beveik 24 000 000 eurų. Šios lėšos skirtos idėjoms išbandyti ir sprendimams, kurie padeda spręsti socialines problemas ne pavieniui, o bendruomenės mastu.

    Socialinių inovacijų tema aptariama ir viešose diskusijose, kuriose kalbama apie kelią nuo idėjos iki veikiančio sprendimo, partnerystes, finansavimą ir poveikio vertinimą. Tokie renginiai tampa erdve dalintis praktika, kurią rodo ir Aukštadvario vaikų istorija: kartais pokyčiui pakanka vienos dėžės ir noro kurti.

  • A2 kelyje ties Širvintomis – naujas asfaltas: kada baigs ribojimus ir kas dar bus remontuojama?

    Automagistralėje A2 Vilnius–Panevėžys baigti pagrindiniai beveik 4 kilometrų kelio remonto darbai ties Širvintomis, atkarpoje nuo 45,20 iki 49,17 kilometro. Ši kryptis jau važiuojama nauja asfalto danga, atliktas ir horizontalusis ženklinimas.

    Vis dėlto ruože dar kurį laiką galioja laikini greičio ribojimai, nes vykdomi baigiamieji eismo organizavimo darbai. Vairuotojų prašoma išlikti dėmesingiems ir laikytis laikinų kelio ženklų, nes darbo zona dar nėra visiškai uždaryta.

    Šiuo metu kairėje kelio pusėje demontuojami apsauginiai atitvarai, o vėliau planuojama sutvarkyti laikinas jungtis ir pastatyti naujus kelio ženklus. Pasak kelininkų, nuo kitos savaitės eismą šiame ruože numatoma paleisti abiem kryptimis, o Panevėžio–Vilniaus kryptimi bus užtikrintos dvi eismo juostos.

    „Svarbiausi fiziniai darbai jau baigti, o vairuotojai jau naudojasi atnaujintu ruožu. Prašome kantrybės ir atidumo, kol galutinai sutvarkysime eismo organizavimą ir panaikinsime laikinus ribojimus“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

    Remonto darbai šiame A2 ruože pradėti 2026 metais gegužę, juos vykdo rangovas AB „Kauno tiltai“. Sutarties vertė siekia daugiau kaip 2,2 mln. eurų su PVM.

    A2 automagistralėje šiemet vyksta ir daugiau infrastruktūros atnaujinimo darbų, apimančių ne tik dangos remontą, bet ir tiltų bei viadukų rekonstrukcijas. Ties 46,194 kilometro riba pradėti paruošiamieji viaduko rekonstravimo darbai, taip pat vykdomi kelių viadukų darbai Ukmergės apylinkėse.

    Dar vienas dangos remonto projektas pradėtas ruože nuo 72,96 iki 75,19 kilometro, dešinėje kelio pusėje, kur tvarkoma daugiau nei 2,2 kilometro atkarpa. Šiuos darbus planuojama užbaigti lapkričio mėnesį, todėl vairuotojams ir toliau gali tekti susidurti su laikinais greičio ribojimais bei eismo perplanavimu.

    „Via Lietuva“ primena, kad automagistralėse A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys šiemet remonto darbai vyksta daugiau kaip 100 kilometrų ruožuose. Iki metų pabaigos planuojama sutvarkyti daugiau kaip 64 kilometrus šių automagistralių, taip pat atnaujinti 12 tiltų ir viadukų.

    Ekspertai pabrėžia, kad paprastasis remontas leidžia greičiau pašalinti paviršiaus defektus, sumažinti provėžų ir įtrūkimų riziką bei prailginti dangos tarnavimo laiką, nekeičiant visos kelio konstrukcijos. Vairuotojams rekomenduojama keliones planuoti iš anksto, ypač artėjant intensyvesniam rudeniniam eismui.

    Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ yra atsakinga už valstybinės reikšmės kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Ji prižiūri daugiau nei 21 000 kilometrų kelių, daugiau nei 1 500 tiltų ir viadukų bei daugiau nei 2 000 kilometrų pėsčiųjų ir dviračių takų.