CP v2

Blog

  • Panevėžio rajono įstaigas pasiekė 5 nauji defibriliatoriai: kur jie įrengti ir kam skirti

    Prietaisai socialinėms įstaigoms ir mokyklai

    Panevėžio rajono savivaldybė socialinėms įstaigoms ir vienai ugdymo įstaigai perdavė penkis naujus automatinius išorinius defibriliatorius. Savivaldybės teigimu, pirkinio vertė siekė daugiau kaip 8 000 eurų, o prietaisai skirti greitesnei pagalbai staigios širdies veiklos sustojimo atvejais.

    Modernūs „Bexen Cardio Reanibex“ defibriliatoriai perduoti Ramygalos, Krekenavos ir Gustonių socialinės globos namams bei Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijai. Penktasis, nešiojamasis prietaisas liks savivaldybėje ir bus naudojamas kaip budintis įvairių rajono renginių metu.

    Kodėl svarbu, kad defibriliatorius būtų netoliese

    Staigus širdies sustojimas dažniausiai ištinka netikėtai, o kritinėse situacijose lemia minutės. Dėl to defibriliatoriai diegiami ten, kur kasdien būna daugiau žmonių, o pagalba gali būti suteikta dar iki atvykstant greitosios medicinos pagalbos ekipažui.

    „Nelaimė dažniausiai ištinka netikėtai, todėl labai svarbu, kad gyvybę gelbstinti įranga būtų kuo arčiau žmonių. Šie defibriliatoriai suteikia galimybę greitai reaguoti kritinėse situacijose ir gali padėti išsaugoti žmogaus gyvybę dar iki atvykstant medikams“, – sakė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.

    Kaip veikia automatiniai defibriliatoriai

    Savivaldybė pabrėžia, kad automatiniai defibriliatoriai sukurti taip, jog kritinėje situacijoje jais galėtų naudotis ir medicininio pasirengimo neturintys žmonės. Prietaisai balso komandomis lietuvių kalba nurodo veiksmų seką, įvertina širdies ritmą ir padeda saugiai atlikti gaivinimą.

    Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazija taps antrąja ugdymo įstaiga rajone, turinčia defibriliatorių. Iki šiol tokį prietaisą savivaldybės lėšomis buvo įsigijusi Velžio gimnazija.

  • Velžio lopšelis-darželis „Šypsenėlė“ mini 40-metį: kaip per laiką keitėsi įstaiga ir bendruomenė

    Velžio lopšelis-darželis „Šypsenėlė“ pažymi 40 metų veiklos sukaktį. Per keturis dešimtmečius įstaiga tapo reikšminga Velžio bendruomenės dalimi, kurioje užaugo ne viena vaikų karta.

    Jubiliejaus proga darželio bendruomenę pasveikino Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius. Jis pabrėžė, kad ikimokyklinis ugdymas daugeliui šeimų yra pirmasis tvirtas žingsnis į vaiko mokymąsi, savarankiškumą ir socialinius įgūdžius.

    „40 metų – tai graži ir prasminga sukaktis visai Velžio bendruomenei. „Šypsenėlė“ daugeliui šeimų tapo vieta, kur vaikai žengė pirmuosius pažinimo žingsnius“, – sakė Antanas Pocius.

    Šventės metu padėkomis įvertintos ilgametės darbuotojos: mokytoja Daiva Ignatavičienė ir logopedė Sigita Gedyminienė. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie apdovanojimai yra ne tik formalus dėkingumas, bet ir žinutė tėvams apie nuosekliai kuriamą ugdymo kokybę.

    Švietimo, mokslo ir sporto ministro padėka skirta direktoriaus pavaduotojai Renatai Lukoševičienei. Taip pat padėkota mokytojų padėjėjoms Larisai Tošnickienei ir Danutei Kuncienei bei ūkio dalies darbuotojai Giedrei Vepštienei.

    Darželio vadovybė pabrėžia, kad per 40 metų keitėsi ne tik ugdymo metodai, bet ir tėvų lūkesčiai: vis daugiau dėmesio skiriama emocinei vaiko savijautai, individualiai pažangai, ankstyvajam kalbos ugdymui bei pagalbai vaikams, kuriems jos prireikia.

    „Šypsenėlė“ jubiliejų pasitinka atsinaujinusi: prieš metus atidarytas modernus priestatas padidino įstaigos galimybes priimti daugiau vaikų iš Velžio ir aplinkinių vietovių. Savivaldybės teigimu, infrastruktūros plėtra leidžia geriau organizuoti ugdymo erdves ir kasdienę vaikų veiklą.

    Šiuo metu darželyje veikia 10 grupių, dvi iš jų yra Liūdynės skyriuje. Įstaigą lanko 162 vaikai, o jų kasdienybe rūpinasi pedagogų ir specialistų komanda.

  • Projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įsibėgėja: nemokama pagalba pasiekė 72 tūkst. žmonių

    Projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įsibėgėja: nemokama pagalba pasiekė 72 tūkst. žmonių

    Vienas didžiausių šalyje prevencinės pagalbos projektų „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įpusėjo ir jau pasiekė daugiau nei 72 tūkstančius gyventojų. Tikslas – kad psichosocialinė pagalba būtų prieinama visoje Lietuvoje, kai žmonės susiduria su krize ar užsitęsusiomis kasdienėmis problemomis.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, bendra jo vertė siekia 60 mln. eurų, o įgyvendinimas numatytas iki 2029 metų vidurio. Pagrindinis dėmesys skiriamas prevencijai, kad sunkumai būtų sprendžiami anksčiau, kol netapo ilgalaikėmis socialinėmis ar sveikatos problemomis.

    Kas įeina į KOPA pagalbą?

    Nemokamos paslaugos apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus ir šeimos mediaciją. Taip pat organizuojami vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių bei emocinio atsparumo ugdymo užsiėmimai.

    Pagalbą teikia kvalifikuoti specialistai: psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai ir kiti. Svarbu tai, kad žmogus ar šeima gali gauti ne vieną paslaugą, o jų derinį, jei to reikia situacijai spręsti.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Rezultatai ir pasiekiamumas regionuose

    Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 ir 2025 metais atliktų apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų nurodė, kad suteikta pagalba realiai padėjo spręsti problemas. Žmonės dažniausiai išskiria specialistų profesionalumą, praktiškus patarimus ir įgūdžius, kuriuos galima pritaikyti kasdienybėje.

    Projekto mastą rodo ir veiklų apimtys: kas mėnesį skirtingose savivaldybėse surengiama apie 1 000 veiklų, o per pusę įgyvendinimo laikotarpio suteikta beveik 900 tūkstančių paslaugų valandų. Kad paslaugos pasiektų daugiau žmonių, prireikus organizuojamas pavėžėjimas arba užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu.

    Kur kreiptis dėl paslaugų?

    Didelė dalis paslaugų orientuota į darbingo amžiaus žmones ir šeimas, auginančias vaikus, tačiau pagalba skirta ir kitiems su sunkumais susiduriantiems gyventojams. Projekte daug dėmesio skiriama skyrybų ir šeimos krizių situacijoms, priklausomybių įveikai, pogimdyminės depresijos rizikai ir vienišumo problemai.

    Projektas įgyvendinamas kartu su maždaug 70 partnerių visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru. Kiekvienoje savivaldybėje paslaugas koordinuoja Bendruomeniniai šeimos namai, į kuriuos gyventojai gali kreiptis dėl jiems reikalingos pagalbos.

  • Alytaus rajone – 500 tūkst. eurų melioracijai: atnaujins 17 km griovių, siurblinę ir tiltą

    Alytaus rajone – 500 tūkst. eurų melioracijai: atnaujins 17 km griovių, siurblinę ir tiltą

    Alytaus rajono savivaldybės administracija 2026 metų gegužės 15 dieną pasirašė finansavimo sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl melioracijos ir hidrotechnikos statinių rekonstrukcijos projekto Luksnėnų, Ūdrijos ir Krokialaukio kadastrinėse vietovėse. Sutartis apima investicijų projekto ir tikslinių investicijų projekto finansavimą.

    Projektui skiriama 500 000 eurų, o finansavimas dengia 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Tai reiškia, kad numatyti darbai turėtų būti įgyvendinami be papildomos finansinės naštos savivaldybės biudžetui, jei išlaidos atitiks paramos sąlygas.

    Kas bus atnaujinta?

    Luksnėnų kadastrinėje vietovėje planuojama rekonstruoti 17 kilometrų melioracijos griovių. Kartu bus tvarkomos grioviuose esančios vandens pralaidos ir drenažo žiotys, kurios yra svarbios tam, kad vanduo būtų nukreipiamas ir pasišalintų iš užmirkstančių plotų.

    Ūdrijos kadastrinėje vietovėje numatyta rekonstruoti sausinimo siurblinę, pakeičiant susidėvėjusius siurblius į naujus. Savivaldybės teigimu, tai turėtų didinti sistemos patikimumą ir mažinti gedimų riziką intensyvių kritulių laikotarpiais.

    Krokialaukio kadastrinėje vietovėje bus rekonstruojamas avarinės būklės tiltas. Tokie objektai svarbūs ne tik susisiekimui, bet ir saugiam technikos judėjimui, kai vykdomi priežiūros ar avariniai melioracijos tinklų darbai.

    Kada startuos darbai?

    Artimiausiu metu planuojama pradėti techninio darbo projekto parengimo paslaugų pirkimą ir projektavimo darbus. Šis etapas paprastai apima techninių sprendinių parinkimą, suderinimus ir parengimą rangos darbų pirkimams.

    Rangos darbų pradžia numatoma 2026 metų antroje pusėje. Tikslesni terminai paprastai paaiškėja po projektavimo ir viešųjų pirkimų procedūrų, kurios gali priklausyti nuo derinimų apimties ir konkurso eigos.

    Melioracijos infrastruktūros atnaujinimas savivaldybėms aktualus dėl dažnėjančių intensyvių kritulių epizodų ir didėjančių reikalavimų apsaugoti žemės ūkio naudmenas bei vietos kelius nuo užmirkimo. Tvarkingai veikiantys grioviai, pralaidos ir siurblinės padeda valdyti vandens perteklių ir mažina žalos riziką.

  • Alytaus rajono gimnazistai sužibėjo Sumanaus moksleivio akademijoje: jų projektas – geriausias

    Alytaus rajono gimnazistai sužibėjo Sumanaus moksleivio akademijoje: jų projektas – geriausias

    Gegužės 15 dieną Alytaus rajono Miroslavo ir Krokialaukio Tomo Noraus‑Naruševičiaus gimnazijų mokiniai dalyvavo baigiamajame Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos projekto Sumanaus moksleivio akademija susitikime. Renginyje vyko I ir II lygio klasių uždarymo ceremonija bei pristatyti mokinių parengti projektiniai darbai.

    Didžiausio įvertinimo sulaukė Miroslavo gimnazijos II lygio verslumo klasės komandos darbas apie žemės ūkio šalutinių produktų ir atliekų panaudojimo galimybes energetikoje, žemės ūkyje ir pramonėje. Projektą rengė Tajus Dambrauskas, Martynas Karkauskas ir Lukas Žilinskas, o jų idėja pripažinta geriausiu verslumo klasės projektiniu darbu.

    Ko siekė mokinių projektas?

    Mokiniai analizavo, kaip ūkyje susidarančios liekanos ir atliekos gali tapti ištekliais, o ne problema, ir kokios jų pritaikymo kryptys realiausios. Tokios temos aktualios ne tik dėl aplinkosaugos, bet ir dėl augančio dėmesio žiedinei ekonomikai, kai vertė kuriama efektyviau panaudojant jau turimus resursus.

    Praktikoje tai reiškia ieškojimą sprendimų, kurie mažintų švaistymą, prisidėtų prie tvaresnės gamybos ir galėtų suteikti papildomų galimybių regionų verslui. Universitetų ir mokyklų bendri projektai dažnai tampa pirmu žingsniu, kai moksleiviai išbando tyrimų, planavimo ir viešo pristatymo kompetencijas.

    Bendras darbas ir inžinerijos idėjos

    Renginyje pristatytas ir II lygio inžinerijos klasės projektas, kurį parengė Alytaus rajono Butrimonių ir Miroslavo gimnazijų III–IV gimnazijos klasių mokinių komanda. Organizatoriai pabrėžė, kad komanda sėkmingai bendradarbiavo rengdama ir pristatydama projektinę idėją, o tokia patirtis stiprina komandinio darbo įgūdžius.

    I lygio veiklose aktyviai dalyvavo Krokialaukio Tomo Noraus‑Naruševičiaus ir Miroslavo gimnazijų II gimnazijos klasių mokiniai. Visus mokslo metus jie gilino žinias per edukacines veiklas, kurios orientuotos į praktinį mokymąsi ir ankstyvą susipažinimą su studijų kryptimis.

    Studijų festivalis ir pažymėjimai

    Baigiamojo vizito metu mokiniai taip pat apsilankė VDU studijų festivalyje, kur susipažino su studijų programomis, dalyvavo praktinėse veiklose ir bendravo su universiteto bendruomene. Tokie susitikimai padeda moksleiviams realiau įvertinti studijų pasirinkimus ir suprasti, kokių kompetencijų reikės ateities profesijose.

    Mokslo metų pabaiga buvo pažymėta iškilminga ceremonija, per kurią dalyviams įteikti projekto pažymėjimai. Alytaus rajono mokyklų bendruomenė džiaugėsi mokinių iniciatyvumu, kūrybiškumu ir pasiekimais, o VDU Žemės ūkio akademijai padėkota už bendradarbiavimą ir suteiktas patirtis.

  • Vengrijos dujų saugykla plečia vandenilio projektą: užsakyta 1 MW kuro elementų jėgainė

    1 MW žingsnis „Aquamarine Plus“ projekte

    Vengrijos bendrovė Hungarian Gas Storage, priklausanti valstybinei energetikos grupei MVM, plečia vandenilio iniciatyvą „Aquamarine Plus“. Įmonė užsakė 1,0 megavato kuro elementų įrenginį iš „GanzEnergy“, kurio pagrindas – „Ballard Power Systems“ technologijos.

    Apie sprendimą pranešė bendrovės vadovas Ákos Kriston. Projektu siekiama praktiškai pademonstruoti, kaip vandenilis gali tapti energijos kaupimo grandies dalimi, sujungiant gamybą, saugojimą ir elektros generaciją vienoje pramoninėje aikštelėje.

    Kaip veiks pilnas vandenilio ciklas

    Numatoma, kad naujasis įrenginys veiks kartu su jau turimu elektrolizeriu, kuris vandenilį gamina iš elektros energijos. Tokia schema leidžia perteklinę elektrą paversti vandeniliu, jį laikinai sukaupti ir vėliau, esant poreikiui, per kuro elementus vėl paversti elektra.

    Šis sprendimas laikomas vienu iš būdų spręsti atsinaujinančios energetikos nepastovumo problemą, kai vėjo ar saulės generacija svyruoja. Nors bendras tokio ciklo naudingumo koeficientas paprastai mažesnis nei baterijų, vandenilis dažniau minimas kaip pasirinkimas ilgesnės trukmės energijos kaupimui.

    Tikslas – padėti elektros tinklui

    Pagal dabartinius planus įrenginio montavimas numatomas 2027 metų pradžioje. Užbaigus etapą, sistema turėtų teikti elektros tinklui balansavimo paslaugas, įskaitant automatinio dažnio atstatymo rezervą (aFRR) ir išplėstines aFRR+ paslaugas.

    Tokios paslaugos tampa vis svarbesnės, nes didėjant atsinaujinančių šaltinių daliai tinklui reikia daugiau greitai reaguojančių pajėgumų. Kuro elementų sprendimai šioje vietoje išsiskiria tuo, kad gali užtikrinti valdomą generaciją, kai energija sukaupta vandenilio pavidalu.

    „Siekiame pramoninėmis sąlygomis parodyti pilną vandenilio energijos kaupimo ciklą ir jo naudą tinklo balansavimui“, – sakė Ákos Kriston.

    Be kuro elementų bloko, projekte numatyti ir papildomi komponentai. Tarp jų – dinaminės kompresorių valdymo sistemos darbui su vandenilio ir gamtinių dujų mišiniais, pažangesnės plieno ir plastikinių vamzdynų dangos bei atnaujintos atitikties vertinimo procedūros.

    „Aquamarine“ iniciatyva buvo pradėta 2022 metų kovą, o ankstesniuose etapuose įrengti vandenilio gamybos ir laikino saugojimo elementai. Ankstesniuose projekto vertinimuose bendra investicija buvo siejama su maždaug 8 000 000 eurų lygiu, tačiau dabartinio etapo sąnaudos viešai detalizuotos nebuvo.

  • Slovėnija nuo liepos startuoja su elektros dalijimusi: ką galės daryti saulės elektrinių prosumeriai

    Slovėnija nuo liepos startuoja su elektros dalijimusi: ką galės daryti saulės elektrinių prosumeriai

    Slovėnija nuo liepos mėnesio įveda naują elektros dalijimosi mechanizmą, skirtą gyventojams ir smulkesniems vartotojams, gaminantiems elektrą iš atsinaujinančių šaltinių. Sistema leis saulės elektrinių savininkams perduoti nepanaudotą pagamintą elektrą kitiems šalies vartotojams.

    Svarbi naujovė ta, kad dalyviai neprivalės būti kaimynai ar gyventi tame pačiame mieste. Elektrą bus galima dalintis su bet kuriuo gavėju Slovėnijos teritorijoje, jei tik dalijimasis nebus laikomas komercine veikla.

    Pagal skelbiamas taisykles, gavėjais negalės tapti didelės įmonės ir subjektai, kuriems toks elektros perdavimas prilygtų profesionaliam pardavimui. Tuo metu vartotojai, dalyvaujantys metinėje neto apskaitos savarankiško apsirūpinimo sistemoje, galės jungtis tik kaip elektros teikėjai, bet ne kaip gavėjai.

    Kaip veiks dalijimasis?

    Elektros dalijimasis bus apskaitomas 15 minučių atsiskaitymo intervalais, todėl lemiama taps ne tik bendra mėnesio ar metų gamyba, bet ir tai, kada konkrečiai susidaro perteklius. Teikėjas galės susitarti su vienu ar keliais gavėjais ir nustatyti, kokia dalis perteklinės elektros kiekvienu 15 minučių laikotarpiu jiems priskiriama.

    Susitarimų proporcijas bus galima koreguoti kartą per mėnesį per „Moj Elektro“ savitarnos portalą, kuriame registruosis tiek teikėjai, tiek gavėjai. Tai suteiks lankstumo, pavyzdžiui, keičiantis namų ūkių vartojimui sezoniškai ar pasikeitus gavėjų ratui.

    Fiziškai elektra į gavėjo namus ar verslo vietą nebus „nusiunčiama“ konkrečiu laidu. Vietoje to dalijimasis bus įforminamas administraciniu įrašu, kuris parodys, kad į tinklą patiektas kiekis priskiriamas kitam vartotojui.

    Praktiškai tai reikš, kad dalijama elektra atsispindės gavėjo sąskaitoje už elektrą, mažindama energijos tiekimo dalį tais 15 minučių intervalais, kai teikėjo saulės elektrinė pagamina perteklių. Tinklo mokesčiai ir kiti reguliuojami komponentai, kaip nurodoma, iš esmės nesikeis, išskyrus tam tikrus metinės neto apskaitos atvejus.

    Jeigu gavėjas per konkretų 15 minučių laikotarpį nepanaudos viso jam priskirto kiekio, nepanaudota dalis atiteks gavėjo elektros tiekėjui. Tai reiškia, kad gavėjui ekonomiškai naudingiausia, kai jo vartojimas sutampa su dalijamos saulės energijos gamyba.

    Kaina ir teisiniai susitarimai

    Skirtingai nei klasikinė parama ar vienpusis perdavimas, Slovėnijos modelyje numatyta galimybė sutarti dėl kainos. Teikėjas galės „parduoti“ elektrą vienam ar keliems gavėjams už iš anksto sutartą tarifą, kuris bus įtvirtintas teisiniu susitarimu.

    Kaina priklausys tik nuo šalių susitarimo, todėl galimi ir simboliniai sandoriai, pavyzdžiui, dalijantis su šeimos nariais ar draugais. Toks lankstumas turėtų sudaryti sąlygas atsirasti naujiems bendruomeniniams sprendimams, kai saulės elektrinių perteklius panaudojamas ten, kur jo labiausiai reikia.

    Įvestas 15 minučių atsiskaitymo principas atspindi platesnę Europos energetikos kryptį pereinant prie detalesnės apskaitos ir skatinant vartojimą derinti prie gamybos. Tai ypač aktualu augant saulės generacijai, kai dienos metu tinkluose dažniau susidaro perteklius, o vakare išauga poreikis balansavimui.

    Pateikiamas ir tipinis pavyzdys: jei gamintojas per atsiskaitymo laikotarpį iš tinklo sunaudoja 7 000 kilovatvalandžių, o į tinklą patiekia 9 000 kilovatvalandžių, jis gali dalį, pavyzdžiui, 1 000 kilovatvalandžių, priskirti gavėjui. Likęs nepaskirstytas perteklius būtų apskaitomas pagal tuo metu galiojančias pertekliaus taisykles.

    Ką tai gali reikšti rinkai?

    Toks modelis gali padėti geriau išnaudoti vietinę atsinaujinančią generaciją ir sumažinti atvejų, kai saulės elektrinių perteklius suparduodamas už mažą kainą arba tampa tinklo valdymo iššūkiu. Gavėjams tai atveria galimybę pigiau apsirūpinti dalimi elektros, ypač jei jie gali perkelti vartojimą į dienos valandas.

    Kartu sistema reikalauja aiškių sutarčių ir skaidrios apskaitos, nes dalijimasis taps sąskaitų dalimi ir turės tiesioginį poveikį tiekėjų balansavimui. Artimiausiais mėnesiais rinkos dalyviai stebės, kaip greitai prisijungs vartotojai ir ar 15 minučių logika realiai paskatins keisti vartojimo įpročius.

  • Slovakija derasi dėl 10 metų dujų tiekimo su Azerbaidžanu: kaip dujos pasiektų Vidurio Europą?

    Slovakija derasi dėl 10 metų dujų tiekimo su Azerbaidžanu: kaip dujos pasiektų Vidurio Europą?

    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWSPRO
    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWSPRO

    Search

    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWS
    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWS
    HomeOil & GasSlovakia seeks decade-long gas supply deal with Azerbaijan

    Slovakia seeks decade-long gas supply deal with Azerbaijan

    Bálint Szalai

    By Bálint Szalai

    Slovakia

    Slovakia aims to secure a long-term natural gas supply contract with Azerbaijan for a minimum of ten years, Slovakian Deputy Prime Minister Tomas Taraba announced. The initiative aligns with European Union regulations that mandate a phased termination of Russian natural gas imports. Taraba noted that Slovakai views Baku as a highly reliable partner, particularly after Azerbaijan provided vital supply assistance during a recent transit crisis in Ukraine.

    Martin Huska, CEO of Slovakian state energy firm SPP, confirmed in March that early-stage negotiations continue with the State Oil Company of the Azerbaijani Republic (SOCAR), according to Trend Azerbaijani news agency. SPP previously executed a short-term pilot contract with SOCAR, which successfully initiated gas deliveries in December 2024.

    Azerbaijan currently exports gas to 16 nations, including 13 European destinations such as: Bulgaria, Romania, Hungary, Serbia, Slovenia, Croatia, Slovakia, North Macedonia, Azerbaijan has contracts to supply gas to 16 countries, 13 of them in Europe, namely Italy, Greece, Bulgaria, Romania, Hungary, Serbia, Slovenia, Croatia, Slovakia, North Macedonia, Germany, Ukraine and Austria. Serbia and Azerbaijan have also recently signed an agreement to construct a large gas-fired power plant near Niš.

    Azerbaijani President Ilham Aliyev previously affirmed Baku’s readiness to sustain deliveries to Central Europe. Total annual export volumes from Azerbaijan to its partners are projected to scale up to 15 terawatt-hours, which equals approximately 1.5 billion cubic metres, according to Interfax.

    “We are discussing the conclusion of a long-term contract with Azerbaijan, for at least 10 years,” said Tomas Taraba to Report.az. “Slovakia wants to diversify its energy supplies, and Azerbaijan is a very reliable partner for us. The only question is how to deliver energy resources to Central Europe. So it is not about whether we want to receive your energy resources, but how to get them delivered to Central Europe. We are currently discussing which pipelines can be used and in what volumes.”

    Previous article

    Hungarian Gas Storage advances hydrogen initiative
    Next article

    Slovenia introduces a new electricity sharing system for prosumers
    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWS
  • „Amber Grid“: balandį dujų srautai į Lenkiją pašoko beveik 8 kartus, augo ir tiekimas Baltijai

    „Amber Grid“: balandį dujų srautai į Lenkiją pašoko beveik 8 kartus, augo ir tiekimas Baltijai

    „Amber Grid“ skelbia, kad balandžio mėnesį Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistema veikė dideliu apkrovimu, o srautai į kaimynines šalis pastebimai išaugo. Didžiausias šuolis fiksuotas Lenkijos kryptimi per Santakos jungtį.

    Balandžio mėnesį į Lenkiją perduota 506 gigavatvalandės dujų – beveik aštuonis kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais, kai srautas siekė 65 gigavatvalandes. Bendrovė nurodo, kad pagrindinė priežastis buvo išaugęs dujų poreikis regione.

    Ryškūs kiekiai keliavo ir Latvijos kryptimi: per Kiemėnų jungtį perduota 1,1 teravatvalandės, tai yra 66 proc. daugiau nei prieš metus (676 gigavatvalandės). Šį augimą daugiausia lėmė Inčukalnio požeminės dujų saugyklos pildymas ir didesnė paklausa Estijoje bei Suomijoje.

    „Matome, kad srautus Baltijos regione vis labiau lemia sezoninis saugyklų pildymas ir trumpalaikiai paklausos svyravimai kaimyninėse rinkose“, – sakė „Amber Grid“ atstovas.

    Pranešime pažymima, kad Suomijos rinką papildomai veikė ir tai, jog Inkoo suskystintų gamtinių dujų terminalas neveikė visu pajėgumu. Tokiais atvejais dujų srautai regione greičiau persiskirsto per sausumos jungtis, jei kainos ir prieinamumas tampa palankesni.

    Vertinant metų pradžią, per pirmuosius keturis mėnesius į Latviją perduota 5,3 teravatvalandės dujų – tai 70 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tuo pat metu tiekimas į Lenkiją siekė 2 teravatvalandes ir buvo daugiau nei tris kartus didesnis nei prieš metus.

    Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas išliko vienu svarbiausių regiono aprūpinimo kelių. Balandį per terminalą patiekta 2,7 teravatvalandės dujų – 51 proc. daugiau nei prieš metus, rodo „Amber Grid“ pateikti duomenys.

    Vidaus vartojimas Lietuvoje balandį siekė 1,2 teravatvalandės ir buvo 17 proc. mažesnis, daugiausia dėl mažesnės dujų paklausos elektros gamybai. Vis dėlto per pirmuosius keturis mėnesius bendras vartojimas sudarė 8 teravatvalandes – 12 proc. daugiau nei prieš metus.

  • „OMV“ pradėjo gavybą didžiausiame Austrijos dujų telkinyje per 40 metų: kiek tai duos rinkai

    „OMV“ pradėjo gavybą didžiausiame Austrijos dujų telkinyje per 40 metų: kiek tai duos rinkai

    Gavyba pradėta Wittau telkinyje

    Energetikos bendrovė „OMV“ pranešė pradėjusi gamtinių dujų gavybą Wittau gręžinyje, kuris įvardijamas kaip didžiausias Austrijos atradimas per 40 metų. Projektas laikomas reikšmingu šalies vietinės gavybos postūmiu tuo metu, kai Europos rinka siekia mažinti importo rizikas ir užsitikrinti lankstesnius tiekimo šaltinius.

    Pirmasis eksploatacijos etapas numato pagaminti apie 11 teravatvalandžių dujų, tai prilyginama maždaug 1 mlrd. kubinių metrų. Bendrovė teigia, kad toks kiekis galėtų atitikti maždaug 100 000 namų ūkių šilumos poreikį per 10 metų, nors realus panaudojimas priklauso nuo vartojimo struktūros ir infrastruktūros.

    Kiek investuojama ir kada priimti sprendimai

    „OMV“ skelbia, kad pirmojo etapo investicijos siekia apie 150 mln. eurų. Iš jų apie 70 mln. eurų numatyta gręžimui, o dar apie 80 mln. eurų – infrastruktūrai ir įrangai, reikalingai komercinei gavybai užtikrinti.

    Pasak bendrovės, galutinis investicinis sprendimas priimtas 2025 metų pradžioje, o gavybos startas numatytas 2026 metų antrąjį ketvirtį. Tai sutampa su laikotarpiu, kai Europos dujų rinkoje didelis dėmesys skiriamas tiekimo patikimumui, saugyklų užpildymui ir vietinių šaltinių išlaikymui.

    Koks potencialas ir poveikis Austrijos gavybai

    Visiškai išvysčius telkinį, Wittau projektas, „OMV“ vertinimu, galėtų padvigubinti bendrovės dujų gavybą Austrijoje. Įvertinti išgaunami ištekliai siekia apie 48 teravatvalandes, tai atitinka maždaug 4,2 mlrd. kubinių metrų dujų, todėl projektas gali reikšmingai prailginti vietinės gavybos perspektyvą.

    „Tai svarbus žingsnis stiprinant vietinę dujų gavybą ir tiekimo saugumą“, – sakė bendrovės atstovas, pristatydamas projekto startą.

    „OMV“ taip pat nurodo matanti papildomų investicijų potencialą regione – apie 500 mln. eurų, tačiau pabrėžia, kad tai priklausys nuo rinkos sąlygų ir būsimų sprendimų. Praktikoje tai reiškia, kad tolesnė plėtra bus vertinama pagal dujų kainas, reguliavimo kryptį ir infrastruktūros pajėgumus.