CP v2

Blog

  • DI darbe ir kasdienybėje: kur prasideda kognityvinis pasidavimas ir kaip jo išvengti

    DI darbe ir kasdienybėje: kur prasideda kognityvinis pasidavimas ir kaip jo išvengti

    2023 metais pasirodžiusiame filme Leave the World Behind yra scena, kuri daugeliui atpažįstama ir už ekrano ribų: veikėjas pasiklysta ne todėl, kad nemoka vairuoti, o todėl, kad nebežino, kaip orientuotis be įprastų skaitmeninių įrankių. Kai nustoja veikti telefonas ir automobilio sistemos, paaiškėja, kad dalis mąstymo ir sprendimų seniai buvo patikėta technologijoms.

    Šis epizodas tampa patogia metafora tam, kas vis dažniau aptariama ir realiame gyvenime: dirbtinis intelektas daug kur jau veikia kaip kognityvinis antras vairuotojas. Jis ne tik pagreitina paiešką ar rašymą, bet ir siūlo argumentus, vertina įrodymus, formuluoja išvadas, o kartais net parenka, ką verta manyti.

    Kada pagreitis virsta pakaitalu?

    Pagrindinė riba eina tarp DI kaip įrankio ir DI kaip pakaitalo. Kol žmogus pats geba atlikti užduotį ir supranta, kodėl pasirinko vieną ar kitą sprendimą, technologija didina produktyvumą. Tačiau kai DI pradedamas naudoti tam, kad pakeistų sprendimą, intuiciją ar vertinimą, atsiranda rizika, kad gebėjimai pamažu atrofiuosis.

    Šis procesas vis dažniau įvardijamas kaip kognityvinis pasidavimas, kai patogumas ir greitis ima konkuruoti su savarankišku mąstymu. Pavojus čia ne vien teorinis: kuo sklandesnis ir įtikinamesnis DI atsakymas, tuo mažiau natūralios trinties lieka kritiniam įvertinimui.

    „Pavojus slypi ne tik mūsų augančiame per dideliame pasitikėjime DI vietoj bendrojo intelekto, bet ir tame, kad savo duomenis bei sprendimų kontrolę perleidžiame trečiųjų šalių debesijos paslaugų teikėjams, kurie gali naudoti duomenis savo finansiniams ar politiniams tikslams“, – sakė JB Benjamin.

    Sklandūs atsakymai gali maskuoti klaidas

    DI sistemos dažnai pateikia atsakymus užtikrintai ir taisyklingai suformuotus, todėl žmonės linkę juos priimti kaip patikimus net tada, kai trūksta konteksto ar atsiranda faktinių netikslumų. Šis efektas ypač pavojingas, kai sprendimai priimami greitai, o vartotojas neturi įpročio tikrinti prielaidų, šaltinių ar logikos grandinės.

    Problema paaštrėja, kai DI pradedamas naudoti ne tam, kad mestų iššūkį mąstymui, o tam, kad jį pakeistų. Jeigu žmogus pirmiausia suformuoja savo poziciją, o tada paprašo DI pateikti kontrargumentų ar patikrinti silpnąsias vietas, rezultatas gali būti geresnis mąstymas. Tačiau jei išvada užsakoma dar neturint nuomonės, svarbiausia dalis jau būna perleista sistemai.

    „Už pasekmes atsakome mes, kai naudojame sistemas, kurios kai kuriose srityse tampa protingesnės už mus, o kartais žmonių grupėms jau sunku suspėti su DI tempu. Todėl svarbiausia yra aiškiai suprasti, kiek galima pasitikėti išvada ir kokia yra jos vertė“, – sakė Nathaniel Bradley.

    „Užduoties perdavimas DI yra laimėjimas tol, kol žmogus vis dar gali ją atlikti savarankiškai. Tačiau kai pradeda nykti sprendimo pagrindas, ta pati substitucija tampa rizika“, – sakė profesorius Stoyan Stoyanov.

    Darbo vietose rizika didėja tyliai

    Darbe DI dažnai perima būtent tas užduotis, per kurias darbuotojai mokosi: pirmuosius juodraščius, santraukas, palyginimus, argumentų struktūravimą. Organizacijoms tai atrodo kaip greitas efektyvumo laimėjimas, tačiau ilgainiui tai gali reikšti mažiau treniruojamus gebėjimus, mažiau diskusijų ir silpnesnį sprendimų pagrindimą.

    Kai sprendimai pradedami maršrutuoti per modelį, gali tyliai išnykti tai, kas anksčiau buvo sprendimo kokybės dalis: ginčas, argumentų rašymas, alternatyvų svarstymas ir atsakomybės pasidalijimas. Dėl to institucijos kartais kognityviai pasiduoda greičiau nei pavieniai žmonės, nes naujos taisyklės įsitvirtina kaip procesas.

    „Kai įmonė sprendimus pradeda leisti per modelį, susitikimai, nesutarimai ir rašytinis argumentavimas, kuris anksčiau lydėjo sprendimą, gali tiesiog pradingti“, – sakė Mücahit Kaya.

    Praktinis kelias išlaikyti kontrolę dažnai paprastas, bet reikalaujantis disciplinos: pirmiausia suformuluoti tikslą ir pirminę poziciją, o DI naudoti tyrimui, palyginimui, kontrargumentams ir greitesniam informacijos apdorojimui. Taip pat svarbu vertinti ne atsakymo grožį, o motyvus, prielaidas ir tai, ką žmogus realiai suprato bei patikrino.

    Didžiausia rizika nėra vien tai, kad DI taps labai galingas. Didesnė grėsmė kyla tada, kai jis tampa toks patogus, kad žmonės nustoja lavinti gebėjimą orientuotis, abejoti ir priimti sprendimus savarankiškai, o prireikus nebežino, kaip grįžti prie mąstymo be pagalbinių sistemų.

  • Briuselio robotikos startuolis „Motion“ pritraukė 2 mln. eurų: humanoidai kaip paslauga keliasi į Europą

    Briuselio robotikos startuolis „Motion“ pritraukė 2 mln. eurų: humanoidai kaip paslauga keliasi į Europą

    Briuselyje įsikūrusi robotikos bendrovė „Motion“ pritraukė 2 mln. eurų išankstinės (pre-seed) investicijos, kurią vedė „Extantia Capital“, prisidėjo ir „Norrsken Evolve“. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos plėsti humanoidinių robotų diegimą Europoje ir esamus bandomuosius projektus paversti komerciniais.

    „Motion“ vysto Humanoids-as-a-Service modelį, kai humanoidiniai robotai klientams siūlomi kaip prenumeruojama paslauga. Tokia schema skirta sumažinti pradinę investiciją ir supaprastinti diegimą įmonėms, kurios nori automatizuoti pasikartojančius sandėliavimo, logistikos ir gamybos darbus.

    Vietoje roboto pirkimo „Motion“ siūlo fiksuotą mėnesinį mokestį, į kurį įeina diegimo procesas, duomenų surinkimas, užduočių apmokymas, IT integracija ir parko valdymas. Taip pat apimami finansavimo, draudimo, atitikties ir priežiūros klausimai, kurie dažnai tampa realiais projekto stabdžiais dar iki technologinių iššūkių.

    Šiuo metu bendrovė vykdo penkis pilotinius projektus su pramonės, sandėliavimo ir logistikos įmonėmis Belgijoje. Humanoidiniai robotai mokomi krauti prekes į dėžes, pakuoti siuntas ir dėti komponentus ant konvejerių, dirbdami greta esamų darbuotojų.

    „Motion“ savo sprendimą pristato kaip vieną atsakų į darbuotojų trūkumą Europos gamyboje ir logistikoje, kai įmonėms vis sunkiau užpildyti operacines pozicijas. Tačiau bendrovė pripažįsta, kad humanoidų pritaikymą riboja ne vien techninis brandumas, bet ir integracijos, reguliavimo, rizikų bei eksploatavimo reikalavimai.

    „Europoje robotų įsisavinimas stringa ne dėl technologijos, o dėl finansavimo, rizikų ir atitikties. Mes viską, kas stovi tarp gamyklos ir jos pirmojo humanoido, paverčiame vienu nuspėjamu mėnesiniu mokesčiu“, – sakė „Motion“ įkūrėjas ir vadovas Alexander Stevens.

    Bendrovė pabrėžia, kad jos modelis nėra pririštas prie vieno gamintojo techninės įrangos: parenkami konkrečioms užduotims tinkamiausi robotai, o diegimui naudojamas europinis programinės įrangos sluoksnis. Įmonė taip pat akcentuoja, kad klientai išlaiko kontrolę savo duomenims, o sukaupta diegimo patirtis gali būti pritaikoma plačiau visame tinkle.

    Be tiesioginių diegimų „Motion“ pradeda partnerių programą sistemų integratoriams ir automatizavimo specialistams, kad šie galėtų diegti humanoidinius robotus savo klientams per „Motion“ platformą. Gavusi finansavimą bendrovė planuoja pilotus perkelti į pilną gamybą, didinti komandą ir robotų parką, o pirmasis plėtros etapas numatytas Beniliukso regione.

  • Pranešama: „Nvidia“ sutiko įsigyti „Hugging Face“ už 12 mlrd. eurų – ką tai keistų DI rinkoje

    Pranešama: „Nvidia“ sutiko įsigyti „Hugging Face“ už 12 mlrd. eurų – ką tai keistų DI rinkoje

    JAV technologijų žiniasklaida „The Information“ pranešė, kad „Nvidia“ esą sutiko įsigyti DI platformą „Hugging Face“ už maždaug 12 mlrd. eurų. Sandoris kol kas nėra patvirtintas nei „Nvidia“, nei „Hugging Face“, todėl rinkoje tai vertinama kaip ankstyvas, neoficialus signalas.

    Jei informacija pasitvirtintų, tai būtų vienas didžiausių „Nvidia“ įsigijimų per visą bendrovės istoriją. Toks žingsnis reikštų, kad lustų gamintoja dar stipriau persiorientuoja nuo vien tik aparatinės įrangos prie visos DI ekosistemos, apimančios ir programinę infrastruktūrą.

    Kas yra „Hugging Face“?

    „Hugging Face“ dažnai vadinama DI modelių ir duomenų rinkinių saugykla, panašia į „GitHub“ principą, tik pritaikyta mašininio mokymosi bendruomenei. Čia kūrėjai gali rasti atvirojo kodo modelius, jų paleidimo įrankius, mokymui skirtus duomenų rinkinius bei bendradarbiavimo aplinką.

    Bendrovė įkurta trijų prancūzų verslininkų ir veikia iš Niujorko, tačiau jos platforma yra globali ir tapusi vienu svarbiausių kanalų, per kurį DI sprendimai pasiekia kūrėjus, tyrėjus ir įmones. Praktikoje „Hugging Face“ yra ir technologijų katalogas, ir bendruomenė, kuri formuoja, kas DI srityje laikoma standartu.

    Kodėl „Nvidia“ to gali siekti?

    Pastaraisiais metais „Nvidia“ nuosekliai investuoja į DI srities žaidėjus, nes rinka vis labiau vertina ne tik skaičiavimo galią, bet ir greitą kelią nuo modelio sukūrimo iki jo pritaikymo produktuose. Įsigijimas leistų „Nvidia“ priartėti prie vietos, kur pasirenkami ir platinami modeliai, o tai strategiškai svarbu, kai konkurencija vyksta ne vien tarp lustų, bet ir tarp platformų.

    „Nvidia“ jau anksčiau rėmė „Hugging Face“ investicijų raunde 2023 metais, kai bendrovė buvo vertinama apie 4 mlrd. eurų. Jeigu dabar kalbama suma artima 12 mlrd. eurų, tai reikštų reikšmingą vertės šuolį ir signalizuotų, kad investuotojai DI infrastruktūrą vertina kaip ilgalaikę, o ne trumpalaikio bumo istoriją.

    Sandorio kontekstas siejamas ir su pačios „Nvidia“ finansiniais rodikliais: pastaruoju metu bendrovės pajamos augo dėl sparčiai didėjančio DI sprendimų naudojimo, ypač vadinamųjų DI agentų, kurie automatizuoja užduotis ir didina skaičiavimo išteklių paklausą. Kuo daugiau tokių sistemų diegiama įmonėse, tuo svarbesnės tampa platformos, kuriose modeliai randami, testuojami ir integruojami.

    Ką tai reikštų rinkai?

    Jei „Nvidia“ iš tiesų perimtų „Hugging Face“, daliai rinkos tai atrodytų kaip vertikalios integracijos pavyzdys, kai aparatinė įranga, programinė įranga ir kūrėjų ekosistema atsiduria vienose rankose. Viena vertus, tai galėtų pagreitinti įrankių vystymą ir optimizavimą „Nvidia“ infrastruktūrai, kita vertus, kiltų klausimų dėl neutralumo atvirojo kodo bendruomenėje ir konkurentų galimybių veikti toje pačioje platformoje.

    Kol kas svarbiausia aplinkybė ta, kad oficialaus patvirtinimo nėra, todėl detalių apie sandorio struktūrą, sąlygas ir galimus reguliuotojų vertinimus trūksta. Vis dėlto pati žinia parodo, kokio masto vertės dabar priskiriamos DI infrastruktūros sluoksniui, kuris jungia modelių kūrėjus, įrankius ir jų platinimą.

  • Vilniaus rajono taryba renkasi į posėdį: ką svarstys ir kur gyvai stebėti transliaciją?

    Vilniaus rajono taryba renkasi į posėdį: ką svarstys ir kur gyvai stebėti transliaciją?

    2026 metų spalio 2 dieną 10 valandą Vilniaus rajono savivaldybės taryba rinksis į posėdį Tarybos posėdžių salėje Rinktinės gatvėje 50, Vilniuje. Savivaldybė nurodo, kad posėdis vyks įprasta tvarka, o gyventojai galės sekti sprendimų svarstymą nuotoliniu būdu.

    Darbotvarkė ir sprendimų projektai, kaip įprasta savivaldybių tarybų posėdžiams, skelbiami viešai ir pasiekiami Teisės aktų informacinėje sistemoje. Tai leidžia iš anksto susipažinti su planuojamais sprendimais ir įvertinti, kokios temos gali turėti įtakos rajono bendruomenėms.

    Posėdžio transliaciją bus galima stebėti realiuoju laiku savivaldybės „Youtube“ kanale ir „Facebook“ paskyroje. Toks transliavimo būdas pastaraisiais metais tapo vienu pagrindinių savivaldos atvirumo įrankių, nes suteikia galimybę tarybos darbą matyti ir tiems gyventojams, kurie negali atvykti į posėdžių salę.

    Viešai skelbiami dokumentai ir transliacijos taip pat padeda užtikrinti skaidrumą, nes gyventojai gali palyginti, kaip sprendimų projektai pristatomi, kaip dėl jų diskutuojama ir kaip balsuojama. Savivaldybė rekomenduoja su darbotvarke susipažinti iš anksto, kad posėdžio metu būtų aišku, kokiais klausimais priimami sprendimai.

    Apie papildomus posėdžio organizavimo pakeitimus ar patikslinimus paprastai informuojama oficialiuose savivaldybės kanaluose, todėl gyventojams verta sekti naujausius pranešimus prieš posėdžio pradžią. Prireikus, aktualiausia informacija dažniausiai atnaujinama kartu su darbotvarke ir sprendimų projektais.

  • Nauja Riešės slaugos ligoninė: pasirašyta sutartis, lovų skaičius šoktels dvigubai

    Nauja Riešės slaugos ligoninė: pasirašyta sutartis, lovų skaičius šoktels dvigubai

    Vilniaus rajono savivaldybė ir VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra pasirašė finansavimo sutartį projektui, kuriuo numatoma iš esmės atnaujinti ilgalaikės priežiūros paslaugas Riešėje. Kalinėje, Riešės seniūnijoje, planuojama statyti naują palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės pastatą.

    Projektu siekiama padidinti slaugos, palaikomojo gydymo ir paliatyviosios pagalbos paslaugų prieinamumą, nes šių paslaugų poreikis Vilniaus rajone auga. Savivaldybė pabrėžia, kad didėjant gyventojų skaičiui ir senėjant visuomenei, ilgalaikė priežiūra tampa vienu svarbiausių sveikatos sistemos iššūkių.

    „Augant gyventojų skaičiui, auga ir paslaugų poreikis. Ypač daugėja vyresnio amžiaus gyventojų, todėl turime pasirūpinti, kad rajone būtų pakankamai vietų slaugai ir ilgalaikei priežiūrai“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Numatyta, kad dabar veikiančios ligoninės teritorijoje bus nugriauti esami statiniai, o jų vietoje iškils šiuolaikiškas keturių aukštų pastatas. Tai leis atsisakyti infrastruktūros, kuri, savivaldybės teigimu, jau nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų.

    Planuojama, kad palaikomojo gydymo ir slaugos lovų skaičius padidės nuo 30 iki 62. Taip pat bus įrengti du skyriai senatvine demencija ir ar Alzheimerio liga sergantiems pacientams, iš viso numatant 22 lovas.

    Bus plečiamos ir paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinių lovų skaičius turėtų augti nuo 7 iki 16. Dar 14 vietų planuojama paliatyviosios pagalbos dienos stacionarui, kad pagalba būtų lengviau pasiekiama ir tiems pacientams, kuriems nereikia nuolatinio gulėjimo ligoninėje.

    Projekte numatyta įsigyti reikalingą medicinos įrangą ir transporto priemonę. Tokie sprendimai svarbūs ne tik gydymo kokybei, bet ir paslaugų logistikai, kai reikia užtikrinti paciento pervežimą ar komandų mobilumą.

    Šiuo metu Riešės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė veikia sename pastate, kurio pagrindinis korpusas pastatytas iki 1940 metų. Savivaldybė nurodo, kad dalis konstrukcijų yra medinės, susidėvėjusios, todėl dabartinės sąlygos riboja paslaugų plėtrą ir komfortą pacientams.

    Vilniaus rajono savivaldybės pateikiamais duomenimis, 2020–2025 metais vyresnių nei 65 metų gyventojų skaičius rajone išaugo apie 45 proc. Kartu daugėja žmonių, kuriems reikalinga nuolatinė slauga, priežiūra ar paliatyvioji pagalba, todėl infrastruktūros plėtra siejama su augančiu realiu poreikiu.

    Remiantis 2025 metais Valstybinės ligonių kasos duomenimis ir taikomais normatyvais, Vilniaus rajone reikėtų 217 palaikomojo gydymo ir slaugos lovų, tačiau šiuo metu jų yra 129. Paliatyviosios pagalbos poreikiui patenkinti reikėtų 21 lovos, kai dabar jų yra 10.

    Bendra projekto vertė siekia apie 7,233 mln. eurų. Iš jų apie 2,567 mln. eurų sudaro Europos Sąjungos fondų finansavimas, o apie 4,666 mln. eurų numatoma skirti iš Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto.

    Projekto įgyvendinimo laikotarpis numatytas nuo 2026 metų liepos mėnesio iki 2029 metų liepos mėnesio. Vizualizacijų autorius – UAB „In Ace“.

  • Vilniaus rajono mokyklos ruošiasi pokyčiams: 160 naujų vietų, moduliai ir tinklo pertvarka

    Vilniaus rajono mokyklos ruošiasi pokyčiams: 160 naujų vietų, moduliai ir tinklo pertvarka

    Rugpjūčio 27 dieną Rudaminos meno mokykloje įvyko kasmetinė Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų vadovų konferencija. Prieš mokslo metų startą vadovai aptarė praėjusių metų rezultatus, svarbiausius iššūkius ir 2026–2027 mokslo metų prioritetus.

    Renginyje akcentuota, kad savivaldybėje tęsiamos investicijos į mokyklų ir darželių infrastruktūrą. Dėmesys skiriamas vietų trūkumui augančiose gyvenvietėse, ugdymo erdvių modernizavimui ir geresnėms darbo sąlygoms mokytojams.

    Investicijos ir naujos vietos

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič konferencijoje pabrėžė, kad švietimas išlieka strateginis savivaldybės prioritetas. Pasak jo, sprendimai orientuoti į tai, kad augantis rajonas turėtų pakankamai ugdymo vietų ir šiuolaikišką bazę.

    „Plečiame mokyklas, statome priestatus, modernizuojame ugdymo erdves ir kuriame geresnes darbo bei mokymosi sąlygas“, – sakė Robert Duchnevič.

    Savivaldybė informavo, kad 2026 metais sukurta 160 naujų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietų. Taip pat įsteigti du nauji ikimokyklinio ugdymo skyriai Bukiškyje ir Galgiuose, o Nemenčinėje pastatyta nauja meno mokykla ir įkurtas jos Riešės skyrius.

    Infrastruktūros poreikiui mažinti planuojami ir moduliniai sprendimai: lapkričio–gruodžio mėnesiais numatoma pastatyti modulinius pastatus šešioms pradinėms klasėms Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazijoje. Tokie sprendimai dažniausiai pasirenkami, kai būtina greitai sukurti papildomas mokymosi erdves.

    Tinklo pertvarka ir įtrauktis

    Vilniaus rajono vicemerė Edita Tamošiūnaitė pažymėjo, kad vadovų darbe daug atsakomybės ir emocinio krūvio, todėl svarbu bendruomeniškumas ir tarpusavio pagalba. Ji taip pat išskyrė, kad artėjantys metai bus pažymėti konkrečiais sistemos pokyčiais.

    „Didžiausias mūsų dėmesys skiriamas vaikams, turintiems individualiųjų ugdymosi poreikių, taip pat socialinių įgūdžių programai ir bendradarbiavimo su aukštosiomis mokyklomis tęsimui“, – sakė Edita Tamošiūnaitė.

    Konferencijoje priminta, kad patvirtintas Mokyklų tinklo pertvarkos planas 2026–2030 metams. Tokie planai paprastai siejami su mokinių srautų kaita, mokyklų pasiekiamumu, ugdymo kokybės užtikrinimu ir efektyvesniu išteklių panaudojimu.

    Pristatytoje švietimo ataskaitoje nurodyta, kad 2023–2025 metais vaikų ir mokinių skaičius rajone augo 3,5 proc. Taip pat 16,1 proc. padidėjo specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų bendrosiose klasėse, skaičius, todėl įtraukties klausimas tampa vis aktualesnis.

    Pavėžėjimas, sportas ir partnerystės

    Pranešta, kad į mokyklas ir atgal vežama 44 proc. bendrojo ugdymo mokyklų mokinių, todėl pavėžėjimo sistema išlieka viena esminių paslaugų. 2024–2026 metais iš savivaldybės biudžeto įsigyti 25 nauji mokykliniai autobusai, siekiant gerinti saugumą ir maršrutų patikimumą.

    Renginyje pristatyta Vilniaus Šilo ugdymo centro konsultacinio skyriaus veikla, aptartos įtraukties praktikos ir pagalbos mokykloms galimybės. Taip pat kalbėta apie sporto iniciatyvas mokyklose ir Vilniaus rajono mokyklų krepšinio čempionato teikiamas galimybes, prisidedančias prie mokinių įsitraukimo ir bendruomeniškumo.

    Konferenciją užbaigė diskusijos apie nuolatinį tobulėjimą švietime, praktinių sprendimų diegimą ir naujų ugdymo programų pristatymai. Renginio pabaigoje Rudaminos meno mokyklos mokiniai dovanojo meninį pasirodymą.

  • Vilniaus rajone vasara dar nesibaigia: kur šią savaitę išgirsti „Baccara“ ir „Biplan“?

    Vilniaus rajone vasara dar nesibaigia: kur šią savaitę išgirsti „Baccara“ ir „Biplan“?

    Vilniaus rajone rugpjūčio pabaiga ir rugsėjo pradžia žada ypač intensyvų renginių kalendorių: nuo didelių koncertų ir bendruomenės fiestų iki sporto iššūkių bei tvarumo iniciatyvų. Savivaldybė ir vietos organizatoriai kviečia gyventojus bei svečius pasitikti rudenį ne namuose, o renginiuose skirtingose seniūnijose.

    Šių metų programoje ryškiausiai išsiskiria didesnės scenos Rudaminoje, Riešėje ir Nemenčinėje, kur suplanuoti vakarėliai ir koncertai su gerai žinomais atlikėjais. Greta jų vyks ir mažesnio formato renginiai, orientuoti į bendruomeniškumą, šeimas bei prasmingą laisvalaikį.

    „Kviečiame rajono gyventojus dalyvauti, susitikti, patirti naujų emocijų ir kartu linksmai atsisveikinti su vasara bei pasitikti darbų ir naujų pradžių kupiną rudenį“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Didieji koncertai ir fiestos

    Rugpjūčio 28 dieną Rudaminos parke vyks „Goodbye Summer Party 2026“, kuriame numatyti „Spirit of Smokie“, „Sisters on Wire“, „Ritmas Kitaip“, Gabrielės Zagarenko ir grupės „Multikultūra“ pasirodymai. Organizatoriai žada vakarą, skirtą vasaros pabaigai, o dalyvių srautai tradiciškai būna didesni, todėl verta atvykti anksčiau.

    Rugsėjo 4 dieną Riešės hipodrome rengiama Riešės fiesta, kurioje koncertuos „Sigrun“, „Dead Man’s Cross“, „Poliarizuoti Stiklai“ ir „Biplan“. Pastaroji grupė šiemet mini 30 metų scenoje, todėl programoje tikėtinas didesnis dėmesys populiariausiems kūriniams.

    Rugsėjo 5 dieną Nemenčinės miško estradoje suplanuotas „Summer Fest 2026“, kuriame pasirodys „Baccara“, „Latvian Blues Boogie Band“ ir grupė „Išjunk šviesą“. Tokie renginiai Vilniaus rajone atspindi pastarųjų metų tendenciją, kai koncertai vis dažniau keliami į miestelių erdves, siekiant pritraukti ne tik vietos publiką, bet ir svečius iš aplinkinių regionų.

    Sportas ir aktyvus laisvalaikis

    Rugpjūčio 29 dieną Nemenčinėje vyks nemokamas multisporto renginys „Lietuvos Challenge“. Organizatorių teigimu, laukiama apie 300 dalyvių, o programoje numatytos skirtingos rungtys, tokios kaip orientavimasis, važiavimas dviračiais, plaukimas baidarėmis ir kitos užduotys.

    Tokio tipo ištvermės ir komandinių iššūkių renginiai Lietuvoje išlieka populiarūs, nes leidžia suderinti sportą, pažintį su vietovėmis ir bendruomeninę patirtį. Žiūrovams tai proga ne tik palaikyti dalyvius, bet ir atrasti naujas aktyvaus laisvalaikio formas.

    Ramybė, bendruomenė ir tvarumas

    Rugsėjo 4 dieną Nemenčinės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje vyks kamerinės muzikos koncertas „Muzika vidinei ramybei“, kuriame skambės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro programa. Šis koncertų ciklas tęsis ir kitose Vilniaus rajono vietose: rugsėjo 5 dieną Sudervės Švč. Trejybės bažnyčioje bei rugsėjo 6 dieną Vaidotų Šv. apaštalo Pauliaus Atsivertimo bažnyčioje.

    Rugsėjo 5 dieną Mickūnuose rengiama „Mickūnų fiesta“, orientuota į šeimas: žadama muzika, pramogos vaikams, maistas ir bendruomeniška atmosfera. Tą patį savaitgalį, rugsėjo 6 dieną, Vaidotuose vyks bagažinių turgus, kuriuo siekiama skatinti tvarų vartojimą ir suteikti daiktams antrą gyvenimą.

    Rugsėjo 6 dieną Paberžės parke suplanuotas kasmetinis rudens koncertas „Su Marija sėjame meilę“, kuriame pasirodys įvairaus amžiaus atlikėjai ir kolektyvai, tarp jų Zbignev Sinkevič, Norberto Scardovi, jaunimo ansamblis „Randeo Anima“, ansamblis „Brzózka“, vokalinis ansamblis „Lada“ bei Paberžės gimnazijų moksleiviai. Organizatoriai pabrėžia, kad renginys skirtas bendrystei ir tradicijų tęstinumui.

  • Ūkinė žemė taps namų kvartalu? Vilniuje svarstomas sklypo 0101/0159:0279 paskirties keitimas

    Vilniaus miesto savivaldybė paviešino gautą prašymą pakeisti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0159:0279, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Šiuo metu sklypas priskiriamas žemės ūkio paskirčiai, o jo naudojimo būdas įvardijamas kaip kiti žemės ūkio paskirties sklypai.

    Prašyme nurodoma, kad pageidaujama sklypą priskirti kitai paskirčiai ir nustatyti naudojimo būdą kaip vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Praktikoje tokie pakeitimai dažniausiai reiškia planuojamą individualių namų ar mažo intensyvumo gyvenamosios statybos plėtrą, tačiau galutiniai sprendimai priklauso nuo teritorijų planavimo ir taikomų reikalavimų.

    Savivaldybė informuoja, kad prašymas viešinamas 10 darbo dienų laikotarpiu nuo 2026 metų rugpjūčio 28 dienos iki 2026 metų rugsėjo 10 dienos. Šiuo laikotarpiu gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui.

    Pasiūlymai priimami raštu, taip pat per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą. Savivaldybė pabrėžia, kad viešinimo procedūra yra viena iš svarbiausių stadijų, leidžiančių įvertinti, kaip planuojamas sprendimas dera su aplinkinės teritorijos interesais, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros galimybėmis.

    Dėl papildomos informacijos nurodomas savivaldybės kontaktinis telefono numeris. Viešinimo metu pateikti argumentuoti pasiūlymai vertinami pagal galiojančius teritorijų planavimo ir žemės naudojimo reikalavimus, o sprendimai priimami vadovaujantis nustatyta tvarka.

  • Vilnius Bernardinų sode ruošia karštas diskusijas: nuo Neries pakrančių iki integracijos

    Vilnius Bernardinų sode ruošia karštas diskusijas: nuo Neries pakrančių iki integracijos

    Bernardinų sodas taps diskusijų centru

    Rugpjūčio 28–29 dienomis Vilniaus Bernardinų sode vyksiantis diskusijų festivalis BŪTENT! antrus metus iš eilės suburs miestiečius atviriems pokalbiams. Šalia pagrindinio fontano įsikurs Vilniaus erdvė, kurioje bus aptariamos sostinės dabartį ir ateitį formuojančios temos.

    Organizatoriai žada dešimt diskusijų su skirtingų sričių ekspertais, savivaldybės atstovais ir bendruomenių lyderiais. Pagrindinis akcentas – galimybė ne tik klausytis, bet ir įsitraukti į dialogą apie konkrečius miesto sprendimus.

    „Geriausi sprendimai miestui gimsta tada, kai girdime skirtingas patirtis ir nuomones. Festivalis suteikia progą susitikti atviroje erdvėje, kur visi gali tapti pokalbio apie Vilniaus ateitį dalimi“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Ką žada penktadienis ir šeštadienis

    Penktadienio diskusijos bus orientuotos į ateities miestą ir jo gebėjimą prisitaikyti prie kintančių poreikių. Numatyta kalbėti apie vaikams draugišką aplinką, jaunimo ir naktinio miesto santykį, taip pat apie dronų taikymą švietime ir viešojo transporto viziją.

    Šeštadienį dėmesys kryps į tapatybę, atsparumą ir bendruomeniškumą. Tarp temų – užsieniečių integracija, Neries pakrančių pokyčiai, miesto sporto ambicijos, pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms, įtrauktis ir Vilniaus patrauklumas gyventojams bei svečiams.

    Ne tik diskusijos: veiklos ir praktiniai išbandymai

    Šalia pokalbių Vilniaus erdvėje vyks ir praktinės veiklos: kūrybinės dirbtuvės, žaidimai, užduotys apie darnų judumą. Taip pat bus kviečiama pasitikrinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir susipažinti su iniciatyvomis, susijusiomis su klimato neutralumu.

    Pastaraisiais metais miestams vis dažniau tenka spręsti klausimus, kurie tiesiogiai paliečia kasdienį gyvenimą: kaip suderinti žaliąsias erdves ir plėtrą, kaip užtikrinti patogų susisiekimą, kaip didinti saugumą ir įtrauktį. Tokie atviri forumai tampa viena iš priemonių, leidžiančių sujungti gyventojų lūkesčius, ekspertines žinias ir savivaldos sprendimų kryptį.

  • Vilniuje – nauji sprendimai daugiabučiuose: paaiškėjo balsavimo raštu protokolų rezultatai

    Vilniaus daugiabučiuose fiksuojami gyventojų balsavimo raštu rezultatų suvestiniai dokumentai – balsų skaičiavimo protokolai. Šį kartą jie susiję su Saracėnų g. 8, Savanorių pr. 227, Filaretų g. 25, Aukų g. 5, Giedraičių g. 23, Giedraičių g. 23C, Liepkalnio g. 36 ir Statybininkų g. 7 namais.

    Balsavimo raštu protokolas – tai dokumentas, kuriame užfiksuojama, kiek butų ir kitų patalpų savininkų dalyvavo, kaip buvo balsuota ir ar priimti sprendimai atitinka teisės aktuose numatytą daugumą. Tokie protokolai paprastai rengiami, kai sprendžiami aktualūs klausimai dėl namo administravimo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto ar lėšų kaupimo.

    Praktikoje balsavimas raštu dažnai pasirenkamas tuomet, kai nepavyksta surinkti kvorumo gyventojų susirinkime arba siekiama užtikrinti platesnį savininkų įsitraukimą. Savininkams tai leidžia apsispręsti patogiu metu, tačiau kartu kelia ir papildomų reikalavimų dėl tinkamo informavimo, biuletenių pateikimo ir rezultatų skaidrumo.

    Sprendimų teisėtumui svarbu, kad būtų aiškiai nustatyta, kas turi balsavimo teisę, kaip skaičiuojami balsai ir kokia dauguma būtina konkrečiam klausimui. Pavyzdžiui, skirtingoms temoms gali būti taikomi nevienodi balsų slenksčiai, todėl protokole nurodyti skaičiai tampa esminiu pagrindu vėlesniems veiksmams.

    Jei savininkams kyla abejonių dėl balsavimo procedūrų, jie paprastai turi teisę susipažinti su dokumentais, įskaitant biuletenius ir protokolo priedus, o taip pat teikti pastabas namo administratoriui ar bendrijai. Ginčai dėl procedūrų ar rezultatų dažniausiai sprendžiami vadovaujantis galiojančia daugiabučių valdymo tvarka ir civilinės teisės principais.

    Pastaraisiais metais daugiabučių valdyme ryškėja tendencija daugiau dėmesio skirti sprendimų skaidrumui ir dokumentų prieinamumui, nes nuo jų priklauso ir praktiniai klausimai: darbų pirkimai, rangovų pasirinkimas, kaupiamųjų lėšų dydis bei konkrečių remonto darbų pradžia. Dėl to balsavimo raštu protokolai tampa ne formalumu, o dokumentu, tiesiogiai lemiančiu namo ūkio sprendimus.

    Gyventojams rekomenduojama išsaugoti balsavimo biuletenių kopijas, atidžiai perskaityti sprendimų formuluotes ir pasitikrinti, ar protokole teisingai atspindėtas jų balsas. Tai ypač aktualu, kai sprendžiami didesnės apimties darbai, galintys turėti įtakos mėnesinėms įmokoms ar ilgalaikiams įsipareigojimams.