CP v2

Blog

  • Iranas užsimojo apmokestinti povandeninius kabelius per Hormuzo sąsiaurį: kas gresia internetui

    Iranas svarsto įvesti mokesčius už povandeninius ryšių kabelius, nutiestus Hormuzo sąsiaurio ir Persijos įlankos regione, ir užsimena apie trikdžius, jei pasaulinės technologijų bendrovės nepaklustų. Apie tai pranešė JAV žiniasklaida, akcentuodama, kad tema aptarta Irano parlamente.

    Pasak Irano Islamo revoliucijos sargų korpuso atstovų, mokėti galėtų būti raginamos tokios įmonės kaip „Google“, „Microsoft“, „Meta“ ir „Amazon“, o kabelių operatoriams tektų laikytis Irano teisės. Viena iš svarstomų nuostatų siejama ir su tuo, kad kabelių remonto bei priežiūros darbus galėtų vykdyti tik Irano subjektai.

    Neaišku, ar planuojami reikalavimai apimtų kabelius, kurie realiai kerta Irano teritorinius vandenis. Dalis regiono trasų eina šalia Omano krantų, nes operatoriai istoriškai stengėsi mažinti geopolitinę riziką ir vengti ruožų, kuriuose gali kilti valstybės įsikišimo ar incidentų grėsmė.

    Ekspertai, komentuodami situaciją, pabrėžia, kad povandeniniai kabeliai yra kritinė pasaulinio interneto infrastruktūra: jais keliauja didžioji dalis tarptautinio duomenų srauto, nuo debesijos paslaugų iki finansinių atsiskaitymų. Net ir lokalaus masto gedimai ar tyčiniai pažeidimai gali laikinai pabloginti ryšį, padidinti vėlinimą ir priversti srautus nukreipti ilgesniais maršrutais.

    Praktinis tokio apmokestinimo įgyvendinimas taip pat kelia klausimų. Dėl JAV ir kitų šalių taikomų sankcijų daugeliui Vakarų įmonių atsiskaitymai su Irano subjektais būtų teisiškai ir techniškai komplikuoti, todėl grasinimai gali būti vertinami ir kaip spaudimo priemonė, o ne greitai įgyvendinamas sprendimas.

    Vis dėlto vien pati retorika didina neapibrėžtumą regione, kurio reikšmė seniai peržengė naftos ir dujų tranzitą. Hormuzo sąsiauris yra jautrus taškas tiek energetikos, tiek skaitmeninės ekonomikos požiūriu, todėl bet kokie signalai apie galimus trikdžius paprastai greitai atsiduria tarptautinių bendrovių rizikos žemėlapiuose.

    Telekomunikacijų rinkoje tokie pareiškimai dažnai skatina papildomas investicijas į tinklų atsparumą: atsarginius maršrutus, didesnę tinklų redundanciją ir greitesnius gedimų aptikimo sprendimus. Operatoriai paprastai siekia, kad net ir nutrūkus vienai atkarpai duomenų srautas būtų automatiškai nukreiptas kitur, tačiau tai ne visada reiškia, kad poveikio vartotojai visai nepajus.

  • Panamos vario kasyklos uždarymo kaina: šalis jau prarado apie 3,1 mlrd. eurų

    Kanados kasybos bendrovė „First Quantum Minerals“ skaičiuoja, kad sustabdyta vario kasyklos „Cobre Panama“ veikla Panamai jau kainavo apie 3,1 mlrd. eurų. Įmonė teigia, kad didelę dalį nuostolių sudaro ne tik negautos eksporto pajamos, bet ir prarastos biudžeto įplaukos.

    Pasak bendrovės, vien mokesčių ir licencinių įmokų netektys siekia maždaug 1,0 mlrd. eurų. Kasykla nedirba nuo 2023 metų pabaigos, kai Panama po ilgų ginčų ir protestų sustabdė projektą, o sprendimą lydėjo politinė įtampa ir viešos diskusijos dėl aplinkosaugos.

    Kodėl kasykla buvo sustabdyta?

    Kasyklos veikla buvo nutraukta po to, kai šalies Aukščiausiasis Teismas pripažino negaliojančiu teisinį pagrindą, kuriuo remiantis buvo patvirtintas atnaujintas susitarimas dėl kasybos. Kritikai projektą siejo su aplinkos tarša ir per menka valstybės nauda, o ginčas tapo vienu ryškiausių Panamos vidaus politikos klausimų.

    Nors oficialiai akcentuoti aplinkosauginiai argumentai, situacija virto platesne politine krize: protestai ir socialinis spaudimas skatino valdžią griežtinti poziciją. Investuotojams tai tapo signalu, kad net ir dideli pramoniniai projektai regione gali susidurti su staigiu reguliavimo posūkiu.

    Poveikis ekonomikai ir darbo rinkai

    Iki veiklos sustabdymo „Cobre Panama“ buvo vienas reikšmingiausių Panamos ekonomikos variklių: įmonė nurodo, kad kasykla sudarė apie 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Pasauliniu mastu kasykla buvo svarbi tiekimo grandinėje, nes jos apimtys siekė daugiau kaip 350 000 tonų vario per metus.

    Darbo rinkai poveikis taip pat buvo didelis: skaičiuojama, kad tiesiogiai ir netiesiogiai kasykla palaikė 40 000–50 000 darbo vietų, o nuo šių pajamų galėjo priklausyti iki 200 000 žmonių pragyvenimas. Vietos kontekste pagal sukuriamas darbo vietas ir biudžeto reikšmę kasyklai prilygsta tik Panamos kanalo veikla.

    Arbitražas gali kainuoti dar brangiau

    Dabartiniai nuostoliai gali būti ne galutiniai. „First Quantum Minerals“ siekia žalos atlyginimo tarptautiniame arbitraže, argumentuodama investuotomis lėšomis ir prarastomis pajamomis.

    Įmonės minima potenciali ginčo suma gali siekti net kelis ar keliolika milijardų eurų, tačiau galutinis dydis priklausys nuo arbitražo sprendimų ir šalių pateiktų skaičiavimų. Panamai tai reikštų papildomą riziką viešiesiems finansams ir ilgesnį neapibrėžtumą dėl vieno didžiausių šalies pramonės projektų.

  • Kas yra lenkiška įmonė šiandien: pasas nebe svarbiausias, vis daugiau lemia kapitalo ir vertės kūrimas

    Kas šiandien laikytina lenkiška įmone, vis dažniau apibrėžia ne savininko pilietybė, o tai, kur kuriama ilgalaikė ekonominė vertė ir kur lieka pelnas. Tokią mintį Europos ekonomikos kongrese išsakė „Deloitte“ partnerė Joanna Świerzyńska, pabrėžusi vadinamąją ekonominę kapitalo tautybę.

    Diskusijoje „Lenkiška įmonė – tai kokia?“ sutarta, kad užsienio kapitalas ir toliau yra svarbi Lenkijos ūkio dalis. Vis dėlto dalis verslo atstovų akcentavo, kad norint „kito civilizacinio žingsnio“ vis labiau reikia stiprinti vietinį kapitalą ir skatinti lenkiškų įmonių plėtrą už šalies ribų.

    Kapitalo „nutekėjimas“ ir augimo riba

    NDI grupės viceprezidentas ir finansų direktorius Szymonas Reptowskis priminė, kad šiandieninė situacija skiriasi nuo 1990-ųjų, kai Lenkijai ypač reikėjo užsienio kapitalo ir vadybinės patirties. Jo teigimu, dabar klausimas tampa ne „ar“ užsienio kapitalas naudingas, o kaip užtikrinti, kad šalyje daugiau pelno būtų reinvestuojama ir mažiau išmokama užsienio savininkams.

    Reptowskis nurodė, kad vien 2025 metais iš Lenkijos dėl kapitalo nuosavybės išmokų galėjo būti iškeliauta apie 33 000 000 000 eurų. Jis lygino Lenkijos padėtį su Japonija, kuri dėl didelių savo korporacijų uždirbamų pajamų užsienyje turi teigiamus kapitalo srautus.

    Pasak jo, kapitalo „tautybė“ svarbi ne tik dėl ekonominės grąžos, bet ir dėl atsparumo: visuomenei senstant mažės darbingo amžiaus gyventojų, todėl produktyvumas, investicijos ir technologinis atsinaujinimas taps dar svarbesni. Šiame kontekste vietinio kapitalo stiprinimas pristatomas kaip viena iš priemonių prisitaikyti prie demografinių pokyčių.

    Ar įmonės „tautybę“ nusako pasas?

    ZPUE stebėtojų tarybos pirmininkas Michałas Wypychewiczius teigė, kad kapitalas nėra abstrakcija ir visada turi konkrečių žmonių, turinčių savo pilietybę, kilmę ir interesus. Jo nuomone, tai reiškia, kad diskusija apie kapitalo tautybę yra reali, o ne teorinė.

    „Kaip lenkiškos įmonės savininkas manau, kad kapitalas turi tautybę, nes tai yra konkrečių žmonių pinigai“, – sakė Michałas Wypychewiczius.

    „Deloitte“ atstovė Joanna Świerzyńska su tuo iš dalies sutiko, tačiau pabrėžė, kad kapitalo kilmė nebūtinai sutampa su įmonės „tautybe“ praktine prasme. Ji teigė, kad vertinant, ar įmonė yra „vietinė“, svarbiau, kur ji kuria tvarią vertę ekonomikoje, kur vykdo veiklą, investuoja, samdo darbuotojus ir moka mokesčius.

    „Velux“ vadovas Lenkijai ir Baltijos šalims Przemysławas Pokorskis teigė, kad pats ginčas dėl kapitalo tautybės neretai užgožia svarbesnius klausimus. Anot jo, esminis kriterijus turėtų būti tai, kaip įmonė elgiasi rinkoje: ar ji siekia vien trumpalaikio pelno, ar turi aiškų įsipareigojimą vietos bendruomenėms.

    „IKEA Retail Poland“ vadovė Marina Dubakina akcentavo vartotojų perspektyvą: žmonėms svarbu, ką įmonė atneša vietos rinkai. Jos teigimu, įtaką šalies gerovei labiausiai apibrėžia pridėtinė vertė, kurią įmonė kuria per darbuotojus, tiekėjus, investicijas ir sprendimus, daromus vietoje.

    Local content: tarp politikos ir praktikos

    Reikšminga diskusijos dalis buvo skirta local content politikai, kurią Lenkijos valdžia pristato kaip kryptį stiprinti vietos tiekėjų ir gamintojų dalį, ypač viešuosiuose pirkimuose. Tai siejama su platesnėmis Europos tendencijomis, kai dėl geopolitinės įtampos ir tiekimo grandinių sutrikimų vis dažniau kalbama apie strateginį atsparumą ir vietos pramonės stiprinimą.

    Pokorskio vertinimu, local content sąvoka Lenkijoje kartais „fetišizuojama“, nes diskusija pernelyg supaprastinama iki priešpriešos „lenkiška gerai, nelankiška blogai“. Jis perspėjo, kad tokia logika veda ne į racionalią ekonominę politiką, o į nacionalizmą, kuris gali pakenkti konkurencijai ir investicijų klimatui.

    Tuo metu Wypychewiczius argumentavo, kad local content gali veikti kaip švietimo ir vartotojų pasirinkimų kryptis, skatinanti sąmoningiau rinktis vietos prekes ir paslaugas. Jis pabrėžė, kad kai kuriose rinkose nėra formalių barjerų, tačiau vietos vartotojai natūraliai prioritetą teikia saviems gamintojams.

    Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad Lenkijoje turi būti vietos ir vietinėms, ir užsienio kapitalo įmonėms, jei jos kuria vertę šalyje. Tarp svarbiausių kriterijų įvardyta mokesčių mokėjimas, darbo vietų kūrimas, investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei ilgalaikis įsipareigojimas vietos rinkai.

    Tokios gairės rodo, kad „įmonės tautybė“ vis dažniau suprantama kaip ekonominės integracijos ir atsakomybės klausimas. Kitaip tariant, svarbiau ne tai, iš kur atėjo kapitalas, o tai, kiek tvariai jis dirba šalies ekonomikai ir kiek ilgalaikės naudos palieka vietoje.

  • Švedijos pratybose su ukrainiečiais paaiškėjo spraga: kovoje dronais švedai nusileido

    Švedijos gynybos ministras Pål Jonson pripažino, kad per bendras karines pratybas su Ukrainos kariais Švedijos pajėgos dronų dvikovoje liko silpnesnėje pozicijoje. Pasak jo, Ukraina šiuo metu turi vieną stipriausių pasaulyje praktinių kompetencijų, kaip naudoti bepiločius mūšio lauke.

    Šią savaitę pasibaigusiose pratybose „Aurora“ pietų Švedijoje dalyvavo apie 18 000 karių, taip pat ir Ukrainos atstovai. Gotlandijoje, strategiškai svarbioje saloje Baltijos jūroje, buvo treniruojamasi, kaip gintis nuo galimo Rusijos puolimo scenarijaus.

    „Ukrainiečiai yra geriausi pasaulyje valdydami dronus. Žinome, kad esame už juos silpnesni, todėl nuolat mokomės bendradarbiaudami“, – sakė Pål Jonson.

    Ką parodė pratybos Gotlandijoje

    Švedijos pusė pabrėžia, kad ukrainiečių dalyvavimas pratybose rodo pasikeitusius santykius: nuo vienpusės paramos modelio pereinama prie labiau partneriško bendradarbiavimo. Ukrainos kariai į pratybas atvyksta turėdami tiesioginę fronto patirtį, kurią sunku atkartoti vien mokymuose.

    Švedijos ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas generolas leitenantas Carl-Johan Edström teigė, kad artimiausiais metais kariuomenė intensyvins mokymus ir diegs naujus sprendimus. Dronai ir kova prieš dronus tampa ne papildomu, o centriniu gebėjimu, ypač kalbant apie žvalgybą, taikinių nustatymą ir ugnies koregavimą.

    Kodėl dronai keičia gynybos planus

    Pastarųjų metų karas Ukrainoje parodė, kad bepiločiai tapo masiškai naudojama priemone nuo taktinio lygmens iki operacijų planavimo. Jie naudojami žvalgybai, ryšio ir logistikos trikdymui, taip pat tiksliems smūgiams, o termovizinės kameros ir automatizuoti sprendimai didina efektyvumą naktį bei sudėtingomis oro sąlygomis.

    Švedijos žiniasklaidoje aprašytas pratybų epizodas Gotlandijoje akcentavo infiltracijos scenarijų, kai „priešininko“ vaidmenį atlikę ukrainiečiai turėjo pasitelkti droną su termovizoriumi, kad nustatytų Švedijos gynybos pozicijas. Tokie scenarijai atspindi realią tendenciją: mūšio lauke vis sunkiau paslėpti techniką ir judėjimą, nes stebėjimo priemonių daugėja.

    Ukrainos kariai Švedijos pajėgų pasirengimą įvertino kaip neblogą, tačiau pabrėžė, kad laukia ilgas tobulėjimo kelias. Švedijos pareigūnai tuo pat metu kartoja, kad pajėgumai stiprinami investicijomis ir gilesniu veikimu su NATO sąjungininkais, o bepiločių sritis yra viena iš prioritetinių krypčių.

  • Ukraina skelbia apie smūgį Kaspijos jūroje: DI valdomi dronai nuskandino Rusijos patrulinį laivą

    Ukrainos kariuomenės Nepilotinių sistemų pajėgos pranešė sudavusios smūgį Rusijos pakrančių apsaugos patruliniam laivui Kaspijos jūroje. Pasak ukrainiečių, ataka įvyko netoli Kaspijsko miesto Dagestane, maždaug 1 000 kilometrų nuo fronto linijos Rytų Ukrainoje.

    Ukrainos pusė teigia, kad buvo sunaikintas projekto 10410 patrulinis laivas. Tokie laivai paprastai naudojami pakrančių apsaugai ir patruliavimui, todėl smūgis Kaspijos regione vertinamas kaip netikėtas signalas apie išaugusį Ukrainos nuotolinių atakų pasiekiamumą.

    Platesnė dronų kampanija

    Šių pajėgų vadas Robertas „Madiar“ Brovdi informavo, kad per dvi naktis, gegužės 16 ir 17 dienomis, dronai atliko 186 ugnies smūgius prieš 46 taikinius Rusijos gilumoje. Pasak jo, smūgiai taip pat buvo nukreipti į laikinai okupuotą Krymą bei Donecko, Zaporižios ir Luhansko sritis.

    Anot Ukrainos, be laivo Kaspijos jūroje, atakuoti ir kiti kariniai objektai, įskaitant oro gynybos sistemą „Tor-M2“ Luhansko srityje bei Rusijos Juodosios jūros laivyno ryšių mazgą Kryme. Taip pat pranešta apie smūgį degalų sąstatui Donecko srityje ir uosto įrangai Berdianske prie Azovo jūros.

    Ką rodo smūgis Kaspijos jūroje?

    Smūgis Kaspijos jūroje pabrėžia, kad karas vis labiau remiasi nepilotinėmis technologijomis, o taikinių geografija plečiasi už tiesioginės fronto zonos ribų. Tokios operacijos siekia ne tik fizinio sunaikinimo, bet ir logistikos, ryšių bei vadovavimo trikdymo.

    R. „Madiar“ Brovdi taip pat paskelbė vaizdo medžiagą iš atakos, tačiau nepriklausomai patvirtinti visų detalių šiuo metu neįmanoma. Rusijos institucijos dėl šio pranešimo viešai pateiktos informacijos apimtimi gali skirtis, todėl aplinkybės ir žala dar gali būti tikslinamos.

    „Taikinių įvairovė nuolat auga, didiname veiksmų mastą“, – sakė Robertas „Madiar“ Brovdi.

  • Valstybinės kalbos įstatymas: ką privalo daryti įstaigos ir verslas, o ką tikrina Kalbos inspekcija

    Kas nustatyta įstatyme?

    Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas įtvirtina, kad Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Tai reiškia, kad viešajame gyvenime, ypač ten, kur gyventojams teikiamos paslaugos ar tvarkomi oficialūs reikalai, pirmenybė teikiama lietuvių kalbai.

    Praktikoje šis principas labiausiai matomas dokumentuose, informacijoje klientams ir viešuosiuose užrašuose. Įstatymo logika paprasta: žmogus turi turėti galimybę be kliūčių gauti informaciją ir paslaugas lietuvių kalba.

    Kur lietuvių kalba privaloma?

    Įstatyme numatyta, kad institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybos bei įvairius apskaitos, atskaitomybės, finansinius ir techninius dokumentus turi tvarkyti lietuvių kalba. Ši pareiga apima ir vidinę dokumentų apyvartą, jei ji susijusi su oficialiomis funkcijomis.

    Lietuvių kalba taip pat privaloma iškabose, antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, tarnybinių patalpų užrašuose, taip pat gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose. Tai aktualu ne tik viešajam sektoriui, bet ir verslui, ypač klientų aptarnavimo srityse.

    Įstatymas įpareigoja ir visuomenės informavimo priemones bei leidėjus laikytis taisyklingos lietuvių kalbos normų. Ši nuostata tiesiogiai siejama su viešosios informacijos kokybe ir kalbos prestižu.

    Kas kontroliuoja ir kaip tai veikia?

    Valstybinės kalbos vartojimo kontrolę vykdo Valstybinė kalbos inspekcija, kuri prižiūri, kaip laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų. Tikrinimų tikslas paprastai apima ne vien pažeidimų fiksavimą, bet ir prevenciją bei konsultavimą.

    Valstybei dalį funkcijų perdavus savivaldybėms, jos taip pat gali vykdyti valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolę savo teritorijoje. Savivaldybėse neretai paskiriami atsakingi specialistai, kurie derina viešuosius užrašus, reklamos sprendinius ir konsultuoja įstaigas bei gyventojus.

    Egzaminai ir kalbos mokėjimo kategorijos

    Valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimai taikomi daliai pareigybių, ypač ten, kur būtinas nuolatinis kontaktas su gyventojais, pildomi dokumentai ar atliekamos vadovavimo funkcijos. Kalbos mokėjimas skirstomas į tris kategorijas, kurios siejamos su Europos Tarybos lygiais A2, B1 ir B2.

    Pirmoji kategorija paprastai taikoma paslaugų teikimo ir techninių funkcijų darbuotojams, antroji siejama su platesniu viešuoju aptarnavimu ir dalimi valstybės tarnautojų pareigybių, o trečioji – vadovams, aukštesnio lygio tarnautojams ir tiems, kuriems kalbos kompetencija būtina dėl profesinės atsakomybės.

    Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų datas nustato Nacionalinė švietimo agentūra, o pačius egzaminus organizuoja kvalifikavimo komisijos. Tai ypač aktualu asmenims, siekiantiems dirbti valstybės tarnyboje ar gyventojų aptarnavimo srityse, taip pat tam tikrais atvejais siekiantiems pilietybės.

    Dažniausios praktinės situacijos

    Didžiausia dalis klausimų kyla dėl iškabų ir reklamos tekstų, kai verslas nori vartoti užsienio kalbą, o lietuviškos informacijos pateikia nepakankamai aiškiai. Kita dažna sritis – juridinių asmenų pavadinimų sudarymas, kai simboliniai pavadinimai kuriami neįvertinus lietuvių kalbos taisyklių ir registravimo reikalavimų.

    Kalbos tvarkymas savivaldybėse dažnai apima ir vietovardžių, gatvių pavadinimų rašybą bei viešojo teksto kultūrą. Nors dalis problemų atrodo smulkios, jos tiesiogiai veikia informacijos suprantamumą ir viešosios kalbos kokybę.

    Jei kyla abejonių dėl taisyklingumo, dažniausiai efektyviausia ne ginčytis, o pasitikslinti per konsultacijų kanalus. Taip išvengiama situacijų, kai klaidos perkeliamos į viešus užrašus, dokumentus ar reklamos maketus ir vėliau kainuoja daugiau laiko bei lėšų taisymui.

  • Palangos savivaldybės specialistai Šventojoje gegužės 18–22 dienomis: kada ir kokiais klausimais konsultuos

    Palangos savivaldybės administracijos specialistai gegužės 18–22 dienomis priims gyventojus Šventojoje. Konsultacijos vyks Palangos miesto savivaldybės administracijos patalpose Šventojoje, Šventosios g. 14.

    Gegužės 18 dieną gyventojus konsultuos Juridinio ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Zokienė. Bus teikiama pirminė teisinė pagalba: teisinė informacija ir konsultacijos, dokumentų institucijoms rengimas, patarimai dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka.

    Gegužės 20 dieną konsultacijas teiks Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Neringa Petrauskienė ir patarėja Dovilė Endriukaitienė. Gyventojai galės kreiptis teritorijų planavimo klausimais, taip pat dėl statybos, architektūros ir užstatymo reglamentų.

    Gegužės 21 dieną priėmimą vykdys Socialinės rūpybos skyriaus atvejo vadybininkė Laura Wolf. Numatyta konsultuoti dėl globos nustatymo, socialinių paslaugų skyrimo ir kitų socialinių klausimų.

    Gegužės 22 dieną gyventojus priims Aplinkos apsaugos ir žemėtvarkos skyriaus vedėja Reda Kairienė. Konsultacijos apims valstybinės žemės prisijungimo ar nuomos temas, teisę statyti ir mokesčius už užstatymą valstybinėje žemėje, taip pat želdinių ir atliekų tvarkymo klausimus.

    Nuo antradienio iki ketvirtadienio gyventojus konsultuos Ūkio ir turto skyriaus patarėjas Alvidas Bacius. Kreiptis galima vietinės reikšmės kelių ir infrastruktūros, teritorijų priežiūros, melioracijos ir kitais ūkio klausimais.

    Priėmimai vyksta pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8.30 iki 16.30 valandos, penktadieniais nuo 8.30 iki 15.15 valandos, pietų pertrauka nuo 12 iki 12.45 valandos. Dėl išankstinės registracijos nurodomi telefonai: 0 460 48705, 0 460 48716, 0 460 41406.

    Atvykstant į priėmimą rekomenduojama turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o jei klausimas susijęs su konkrečia situacija, pravartu atsinešti turimus dokumentus ar sprendimus. Tai padeda specialistams greičiau įvertinti aplinkybes ir pateikti tikslesnę konsultaciją.

  • Trumpo ir Xi derybų užkulisiai: dvi technologijų temos, kurios gali pakeisti pasaulio rinkas

    Trumpo ir Xi derybų užkulisiai: dvi technologijų temos, kurios gali pakeisti pasaulio rinkas

    JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikime Pekine dėmesio centre atsidūrė ne tik geopolitika, bet ir dvi technologijų kryptys, galinčios nulemti derybų baigtį: kritiniai mineralai ir JAV bendrovių prieiga prie Kinijos rinkos. Į vizitą kartu vyko ir svarbūs technologijų sektoriaus vadovai, tarp jų „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas, „Tesla“ vadovas Elonas Muskas ir „Apple“ vadovas Timas Cookas.

    Šis formatas siunčia signalą, kad ekonomika ir technologijos Vašingtonui yra vienas svarbiausių prioritetų. Pastaraisiais metais būtent puslaidininkių eksporto ribojimai, duomenų ir kibernetinio saugumo reikalavimai bei tiekimo grandinių rizikos tapo pagrindiniais JAV ir Kinijos santykių trinties taškais.

    Rinka ir lustų eksporto ribojimai

    Viena jautriausių temų yra prieiga prie Kinijos rinkos JAV technologijų įmonėms ir taisyklės, reguliuojančios pažangių lustų pardavimą. Kinija išlieka viena didžiausių pasaulio technologijų vartotojų rinkų, tačiau užsienio bendrovės čia susiduria su griežta reguliacine aplinka ir geopolitinėmis rizikomis.

    Ypatingas dėmesys skiriamas „Nvidia“ pažangių lustų tiekimui, nes būtent jie yra kritinė infrastruktūra DI sistemoms mokyti ir diegti. JAV eksporto kontrolės mechanizmai šioje srityje yra ne tik ekonominis, bet ir nacionalinio saugumo instrumentas, todėl bet koks sušvelninimas gali tapti politiškai jautrus JAV vidaus politikoje.

    Analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad tokioms bendrovėms kaip „Apple“ ar „Tesla“ svarbiausia gali būti ne vienkartinis proveržis, o labiau prognozuojamos taisyklės. Jų ryšiai su Kinija apima tiekimą, gamybą, vietos vartotojus, konkurenciją ir reguliuotojų sprendimus, todėl stabilumas joms dažnai svarbesnis už antraštes.

    Retieji žemės elementai ir kritiniai mineralai

    Antra tema, galinti tapti derybų svertu, yra kritiniai mineralai ir retieji žemės elementai, būtini elektromobiliams, baterijoms, vėjo jėgainėms, lazeriams, gynybos pramonei ir pažangiai elektronikai. Pagal Tarptautinės energetikos agentūros duomenis, 2024 metais Kinija sudarė apie 59 proc. pasaulinės retųjų žemių gavybos ir apie 91 proc. jų rafinavimo.

    Toks dominavimas reiškia, kad net ir turint alternatyvių telkinių kitose šalyse, didžiausia pridėtinė vertė bei kontrolė išlieka ten, kur vyksta perdirbimas ir rafinavimas. Dėl to eksporto kontrolės ar licencijavimo sprendimai gali tiesiogiai paveikti Vakarų pramonės gamybos tempus ir kainas.

    JAV ir sąjungininkai pastaraisiais metais intensyvino pastangas diversifikuoti kritinių mineralų tiekimą, tačiau naujų kasybos ir perdirbimo pajėgumų sukūrimas užtrunka. Todėl derybose Pekinas šią sritį gali naudoti kaip spaudimo priemonę, o Vašingtonas gali siekti patikimesnių ir labiau prognozuojamų tiekimo sąlygų.

    „Klausimas yra ne vien apie vieną kelionę ar vieną antraštę, o apie tai, kur link judės DI tiekimo grandinės ir kokie bus būsimi eksporto ribojimai“, – sakė technologijų rinkas stebintis analitikas Danas Ivesas.

    Kol kas viešai skelbiama, kad derybos tęsiamos ir apima platesnį klausimų paketą, įskaitant Taivano ir Irano temas bei prekybos santykius. Vis dėlto būtent technologijų sektoriaus sprendimai, susiję su lustais ir kritiniais mineralais, gali greičiausiai turėti tiesioginį poveikį pasaulinėms tiekimo grandinėms ir įmonių investiciniams planams.

  • Naujasis FED vadovas patvirtintas vos 54 balsais: įtampa kyla ir dėl Trumpo susitikimo Pekine

    Naujasis FED vadovas patvirtintas vos 54 balsais: įtampa kyla ir dėl Trumpo susitikimo Pekine

    Istoriškai artimas balsavimas Senate

    JAV Senatas patvirtino Keviną Warshą naujuoju Federalinio rezervo sistemos vadovu, o sprendimas priimtas minimalia persvara. Tai vienas artimiausių balsavimų modernioje istorijoje, signalizuojantis, kad naujajam vadovui teks dirbti didelės politinės įtampos fone.

    Warshas anksčiau buvo Federalinio rezervo valdytojas ir viešai kritikavo JAV pinigų politikos kryptį, ragindamas pokyčių. Rinkos dalyviams svarbiausias klausimas dabar yra tai, kiek jis sugebės sutelkti Federalinio rezervo komitetą bendriems sprendimams, ypač jei infliacijos spaudimas išliks.

    Trumpas Pekine: derybų darbotvarkė plati

    Tuo pat metu pasaulio dėmesys krypsta į JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą Pekine su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Skelbiama, kad pokalbiuose aptarti geopolitiniai klausimai, prekyba ir technologijos, o taip pat jautrūs saugumo klausimai, įskaitant Taivaną.

    Viešai akcentuota ir būtinybė mažinti rizikas globaliose tiekimo grandinėse bei užtikrinti stabilumą strategiškai svarbiuose regionuose. Tokie susitikimai paprastai turi tiesioginį poveikį rinkų lūkesčiams, ypač energetikos kainoms, muitams ir puslaidininkių bei kitų aukštųjų technologijų sektoriams.

    „Pagrindinė užduotis dabar yra nustatyti aiškias taisykles ir apsaugas, kad pažangios technologijos nepatektų į netinkamas rankas“, – sakė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.

    Rinkos: rekordai, bet infliacijos signalai aštrėja

    JAV akcijų rinkos fone matyti paradoksas: indeksai artėjo prie rekordų, nors didelė dalis įmonių sesiją baigė su minusu. Investuotojai daugiausia rėmėsi technologijų sektoriaus kilimu, tačiau tuo pat metu didesni nei tikėtasi infliacijos rodikliai priminė, kad palūkanų mažinimas gali būti sudėtingesnis.

    Padidėję gamintojų kainų rodikliai rodo, kad kainų spaudimas gali persiduoti į galutines vartotojų kainas, todėl Federaliniam rezervui sprendimų laisvė išlieka ribota. Dėl to rinkos jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie būsimą pinigų politiką, ypač artėjant naujojo vadovo darbo pradžiai.

    „Cisco“ rezultatai ir atleidimai

    Tarp ryškiausių verslo naujienų išsiskyrė „Cisco“ ketvirčio rezultatai, kurie pranoko Volstrito lūkesčius ir paskatino akcijų šuolį prekyboje po biržos uždarymo. Bendrovė taip pat pranešė apie planuojamą darbuotojų skaičiaus mažinimą, kas rodo, kad net ir augant pajamoms įmonės toliau optimizuoja kaštus.

    „Cisco“ teigė šiemet jau sukaupusi reikšmingą užsakymų portfelį, susijusį su DI sprendimais ir duomenų centrų infrastruktūra. Tai atitinka bendrą rinkos tendenciją, kai įmonės investuoja į tinklų pajėgumus, kibernetinį saugumą ir skaičiavimo resursus, reikalingus DI projektams.

    Vartojimas lėtėja: mažiau perkama alaus

    Kitoje ekonomikos pusėje matyti vartotojų nuotaikų atsargumas: JAV mažėjo alaus ir panašių gėrimų pardavimo apimtys, ypač degalinių ir mažų parduotuvių kanale. Analitikai tai sieja su išaugusiomis degalų kainomis ir bendru pragyvenimo brangimu, kai dalis pirkinių krepšelio tampa lengviau atsisakoma.

    Tokie pokyčiai dažnai laikomi ankstyvu signalu, kad namų ūkių biudžetai patiria spaudimą. Jei tendencija tęsis, ji gali persikelti ir į kitus nebūtinųjų prekių segmentus, o tai svarbu vertinant ekonomikos augimo perspektyvas.

  • Xi pažadas JAV gigantams pribloškė: „Tesla“, „Apple“ ir „Nvidia“ laukia dideli pokyčiai

    Xi pažadas JAV gigantams pribloškė: „Tesla“, „Apple“ ir „Nvidia“ laukia dideli pokyčiai

    Kinijos lyderis Xi Jinpingas susitikime su JAV verslo vadovais pareiškė, kad Kinijos rinka užsienio įmonėms esą bus atveriama dar plačiau. Tarp delegacijos, kuri keliavo kartu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, buvo „Tesla“ ir „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas, „Apple“ generalinis direktorius Timas Cookas bei „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas.

    Valstybinė Kinijos žiniasklaida skelbė, kad Xi akcentavo JAV įmonių vaidmenį šalies reformų ir atsivėrimo procese, teigdamas, jog abi pusės iš to esą gavo naudos. Pasak oficialiai pateikiamos pozicijos, Kinija tikisi didinti abipusiai naudingą ekonominį bendradarbiavimą.

    „Kinijos durys atsivers dar plačiau“, – sakė Xi Jinpingas.

    JAV administracija taip pat akcentavo rinkos prieigos klausimą, teigdama, kad aptarti būdai, kaip didinti amerikietiško verslo galimybes Kinijoje ir skatinti Kinijos investicijas. Tokie pareiškimai svarbūs tuo metu, kai pasaulio ekonomika susiduria su lėtėjančiu augimu, o tarptautinės įmonės ieško stabilesnių eksporto ir gamybos grandinių.

    DI tapo pagrindine tema

    Susitikimo fone aiškiai matyti dar viena linija: DI technologijų varžybos tarp JAV ir Kinijos. Pastaraisiais metais Vašingtonas ribojo pažangių lustų ir susijusių technologijų eksportą, ypač susijusį su didelio našumo skaičiavimais, kurie būtini DI modeliams mokyti ir paleisti.

    Kinija savo ruožtu stiprina vietinę puslaidininkių ekosistemą ir ragina įmones labiau remtis nacionaliniais tiekėjais. Tai reiškia, kad net ir skambant pareiškimams apie atviresnę rinką, technologijų sektoriuje išlieka didelė įtampa dėl tiekimo grandinių, licencijų ir eksporto kontrolės.

    Žiniasklaidoje taip pat pasirodė pranešimų apie galimus JAV sprendimus leisti „Nvidia“ tiekti dalį pažangesnių produktų Kinijos bendrovėms, tačiau konkrečios sąlygos ir apimtys išlieka jautrus klausimas. JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas viešai teigė, kad tokie sprendimai pirmiausia priklauso nuo JAV prekybos politikos vykdytojų.

    Ką tai reiškia tarptautinėms įmonėms?

    Tokio lygio susitikimai paprastai siunčia signalą pasaulio rinkoms, tačiau realūs pokyčiai dažniausiai priklauso nuo reguliavimo ir politinių sprendimų. Investuotojams ir tarptautinėms bendrovėms svarbiausia ne deklaracijos, o tai, ar bus supaprastintas patekimas į Kinijos rinką, ar sumažės reguliacinė rizika ir ar bus užtikrintas aiškesnis technologijų importo režimas.

    Technologijų įmonėms Kinija išlieka vienas didžiausių vartotojų ir gamybos centrų, tačiau kartu tai rinka, kurioje jautriausios sritys yra duomenų valdymas, debesų paslaugos, pažangūs lustai ir DI infrastruktūra. Dėl to tikėtina, kad artimiausiu metu lygiagrečiai vyks dvi priešingos tendencijos: bandymai atnaujinti verslo dialogą ir tolesnis strateginių technologijų ribojimas.