CP v2

Blog

  • Ispaniją supurtė per 1 000 drebėjimų: geologas paaiškino, kur realiausia didžioji grėsmė

    Ispaniją supurtė per 1 000 drebėjimų: geologas paaiškino, kur realiausia didžioji grėsmė

    Pietų Ispanijoje, Granados apylinkėse, rugpjūčio viduryje užfiksuota intensyvi seisminė seka vėl pakurstė klausimą, ar šaliai gresia didelis žemės drebėjimas. Per maždaug 10 dienų registruota daugiau nei 1 000 smūgių, o du stipriausi siekė 4,8 magnitudės.

    Skelbiama, kad dalis drebėjimų buvo seklūs, todėl juos pajuto gyventojai šimtuose vietovių. Virpesiai fiksuoti ne tik Andalūzijoje, bet ir kai kuriose Mursijos, Kastilijos ir La Mančos teritorijose bei Madrido regione.

    IGME-CSIC geologas Raúl Pérez López pabrėžia, kad pietų ir pietryčių Ispanijoje 4 ir didesnės magnitudės drebėjimai nėra išskirtinis reiškinys. Šioje zonoje yra lūžių, galinčių sukelti 5, o kai kuriais atvejais ir 6 magnitudės žemės drebėjimus.

    „Faktas, kad nuo didelio drebėjimo praėjo daug metų, nereiškia, jog galime numatyti kitą datą“, – sakė Raúl Pérez López.

    Istorijoje Ispanija patyrė ir gerokai destruktyvesnių įvykių. 1884 metais Arenas del Rey apylinkėse įvykęs drebėjimas, kurio magnitudė vertinama apie 6,5, paveikė daugiau nei 100 gyvenviečių ir, įvairiais vertinimais, nusinešė 750–900 žmonių gyvybes.

    Geologai atkreipia dėmesį, kad vien statistinis vidurkis neleidžia prognozuoti, kada įvyks kitas didelis smūgis. Seisminė veikla nėra tolygi: gali praeiti 200 metų be didesnio įvykio, o vėliau keli drebėjimai gali įvykti per trumpą laiką.

    Tektoninis fonas Ispanijoje išlieka aktyvus, nes regioną veikia Afrikos ir Eurazijos plokščių sąveika. Ilgainiui energija lūžiuose kaupiasi, tačiau tai nereiškia, kad didelis drebėjimas yra neišvengiamai artimiausių dienų ar mėnesių scenarijus.

    Kur Ispanijoje rizika didžiausia?

    IGME duomenimis, Ispanijoje sužymėta daugiau nei 200 aktyvių lūžių, o didžiausia rizika koncentruojasi Viduržemio jūros pakrantės juostoje. Geologai išskiria ruožą nuo Valensijos iki Kadiso, kur istorijoje fiksuota daugiau stipresnių ir žalą sukėlusių žemės drebėjimų.

    Vis dėlto pavojus nėra vien Granados klausimas. Reikšmingi drebėjimai gali pasitaikyti Pirėnuose, Katalonijos kalnagūbriuose ir kai kuriuose vidinių plokščių lūžiuose, pavyzdžiui, Granados ar Albasetės apylinkėse.

    Istoriniai pavyzdžiai rodo, kad net vidutinė magnitudė gali turėti rimtų pasekmių, jei drebėjimas seklus ir įvyksta arti gyvenviečių. 2011 metais Lorkoje užfiksuotas 5,1 magnitudės drebėjimas pareikalavo devynių žmonių gyvybių ir sukėlė didelę žalą pastatams.

    Ką mokslas gali ir ko negali?

    Specialistai pabrėžia, kad šiandien nėra patikimo būdo tiksliai iš anksto pasakyti, kada ir kur įvyks žemės drebėjimas. Ne iki galo aišku, kas tiksliai nulemia lūžio plyšimo momentą, kaip prasideda procesas ir kaip jis plinta.

    Geologų teigimu, visuomenėje dažnai kyla klaidingas įspūdis, kad drebėjimai skirtingose pasaulio vietose yra tarpusavyje susiję. Moksliniu požiūriu tokios sąsajos paprastai nepatvirtinamos, nes dauguma įvykių vyksta nepriklausomai, vietinių tektoninių procesų fone.

    „Geriausias mūsų įrankis yra prevencija, nes žmones dažniausiai pražudo ne magnitudė, o pastatų reakcija į virpesius“, – sakė Raúl Pérez López.

    Riziką lemia ne tik magnitudė, bet ir židinio gylis, atstumas iki gyvenviečių, grunto savybės ir tai, ar pastatai atitinka seisminius reikalavimus. Dėl to ypatingą reikšmę turi seisminio pavojaus žemėlapiai ir statybų reglamentai, leidžiantys vertinti, kokio stiprumo grunto judesiams konstrukcijos turi būti pritaikytos.

    Kalbėdamas apie ateitį, geologas neatmeta, kad dirbtinis intelektas ir pažangūs duomenų analizės metodai gali padėti aptikti iki šiol nepastebimus dėsningumus. Tačiau jis pabrėžia, kad net ir sparčiai tobulėjant technologijoms, prognozavimas išlieka vienu sudėtingiausių iššūkių, o realiausia kryptis šiandien yra stebėsena, pasirengimas ir statinių atsparumo didinimas.

  • Mirė Bosnijos karo nusikaltėlis Ratko Mladičius: Haga užvėrė vieną kruviniausių bylų

    Mirė Bosnijos karo nusikaltėlis Ratko Mladičius: Haga užvėrė vieną kruviniausių bylų

    Hagos kalėjimo ligoninėje, būdamas 84 metų, mirė buvęs Bosnijos serbų kariuomenės vadas ir už karo nusikaltimus nuteistas Ratko Mladičius. Apie jo mirtį paskelbė Serbijos valstybinis transliuotojas RTS, o žinia iškart atnaujino diskusijas apie atsakomybę už 1990-ųjų Balkanų karų nusikaltimus.

    R. Mladičius buvo viena labiausiai tarptautinėje teisėje minimų figūrų iš buvusios Jugoslavijos konfliktų laikotarpio. Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiajai Jugoslavijai jį nuteisė laisvės atėmimu iki gyvos galvos už genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.

    Srebrenica ir Sarajevas

    Nuosprendyje esminė vieta teko 1995 metų liepą įvykdytoms masinėms bosniakų žudynėms Srebrenicoje. Teismas nustatė, kad per trumpą laiką buvo nužudyta daugiau kaip 8 000 žmonių, o šis nusikaltimas laikomas didžiausiu genocidu Europoje po Antrojo pasaulinio karo.

    Kita byla, tapusi R. Mladičiaus atsakomybės simboliu, buvo ilgametė Sarajevo apgultis. Bosnijos serbų pajėgos, dislokuotos aplink miestą, 1992–1995 metais vykdė nuolatinį apšaudymą ir snaiperių atakas, nuo kurių nukentėjo civiliai, o miestas tapo vienu ryškiausių modernių konfliktų humanitarinės krizės pavyzdžių.

    15 metų slapstymasis

    Tarptautinis tribunolas pirmą kartą R. Mladičiui kaltinimus pateikė 1995 metais, tačiau jis dar kurį laiką išliko Bosnijos serbų kariuomenės vadovybėje. Vėliau jis dingo iš viešumos ir ilgus metus slapstėsi, o tai tapo vienu didžiausių iššūkių tarptautiniam teisingumui regione.

    R. Mladičius buvo sulaikytas Serbijoje 2011 metais, po maždaug 15 metų bėgimo. Teismo procesai Hagoje truko ne vienerius metus, o jo sveikatos būklė, kaip ne kartą teigė šeimos atstovai ir gynėjai, prastėjo po patirtų insultų.

    Ką reiškia ši mirtis?

    R. Mladičiaus mirtis neužbaigia teisinės ir istorinės diskusijos apie Balkanų karų palikimą, tačiau užveria vieną ryškiausių Hagos teismų epochų puslapių. Jo byla dažnai minima kaip precedentas, parodęs, kad net ir aukščiausio rango karo vadai gali atsidurti tarptautinio teisingumo akiratyje.

    Tuo pat metu visuomenės vertinimai regione išlieka skirtingi: daliai žmonių jis yra karo nusikaltėlis, kitur jis vis dar romantizuojamas kaip karo lyderis. Tokios priešpriešos, anot tarptautinės teisės ir susitaikymo procesus nagrinėjančių ekspertų, ir toliau veikia politinį klimatą bei atminties politiką Pietryčių Europoje.

  • Italiją sukaustė rekordinis karštis: iki 46°C ir raudoni įspėjimai Romai bei Palermui

    Italiją sukaustė rekordinis karštis: iki 46°C ir raudoni įspėjimai Romai bei Palermui

    Penktasis vasaros karščio smūgis

    Italijoje rugpjūčio pabaigoje užfiksuota jau penktoji šios vasaros ekstremali karščio banga. Po trumpo vėsesnio ir permainingo laikotarpio temperatūros vėl sparčiai kyla, o meteorologai įspėja apie patį intensyviausią sezono epizodą.

    Prognozuojama, kad didžiausia kaitra laikysis trumpai ir stipriausiai pasireikš rugpjūčio 27–29 dienomis. Tačiau pietuose ir centrinėje šalies dalyje ji gali būti 8–10 laipsnių aukštesnė nei daugiametis vidurkis.

    Kur numatomi 44–46 laipsniai

    Karštį sustiprina vadinamasis Afrikos anticiklonas, kuris į Italiją neretai atneša ir Sacharos dulkes. Didžiausias karščio židinys prognozuojamas pietinėje ir centrinėje šalies dalyje, ypač Sicilijoje, Apulijoje ir Kalabrijos vidaus rajonuose.

    Sinoptikų vertinimu, karščiausios gali būti penktadienio ir šeštadienio valandos, kai rytinėje Sicilijos dalyje termometrai gali siekti apie 45 laipsnius, Apulijoje – apie 44 laipsnius. Kai kuriose Kalabrijos vidaus vietovėse minima ir 45–46 laipsnių riba.

    Sardinijoje taip pat laukiama iki 44 laipsnių, o naktimis gali tvyroti vadinamosios tropinės naktys, kai temperatūra nenukrenta žemiau 25 laipsnių. Tokios sąlygos ypač pavojingos sveikatai, nes organizmas nespėja atvėsti net ir po saulėlydžio.

    Raudoni įspėjimai ir audrų rizika šiaurėje

    Italijos sveikatos apsaugos institucijų skelbiamuose karščio biuleteniuose daliai miestų suteikiami įspėjimų lygiai, susieti su rizika gyventojų sveikatai. Skelbiama, kad kai kuriems miestams taikomi raudoni perspėjimai, o kitiems – oranžiniai, reiškiantys didelę riziką jautresnėms grupėms.

    Penktadienį raudonas karščio perspėjimas numatomas keliuose miestuose, tarp jų Roma, Palermas ir Baris. Tuo pat metu šiaurinėje Italijos dalyje laukiama visai kitokio scenarijaus: vėsesnio oro ir didėjančios liūčių, krušos bei stiprių vėjo gūsių tikimybės.

    Prognozuojama, kad savaitgalį daugelyje regionų turėtų prasidėti atoslūgis ir temperatūros smuks, ypač centrinėje ir pietinėje Italijos dalyje. Vis dėlto rugsėjo pradžioje šalyje dar turėtų išlikti vasariškos sąlygos, o šiaurėje galimas naujas nestabilaus oro frontas.

  • Ministro kova su sofos ūkininkais kelia audrą: ar nauji reikalavimai pasieks sodus?

    Viešojoje erdvėje pasirodžius žinioms apie pirmuosius Žemės ūkio ministerijos svarstomus pokyčius, dalis sodininkų bendruomenių sako pasigendančios aiškumo, ar griežtėjanti kontrolė ir administraciniai reikalavimai nebus nukreipti į pačius smulkiausius žemės naudotojus. Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija tvirtina, kad diskusijose apie žemės ūkį ši grupė dažnai lieka paraštėse.

    Lietuvoje yra registruota daugiau kaip 220 000 mėgėjų sodo sklypų, esančių žemės ūkio paskirties teritorijose. Tai reiškia, kad sodininkams tiesiogiai svarbūs sprendimai dėl žemės naudojimo, teritorijų planavimo, aplinkosaugos reikalavimų, infrastruktūros ir regionų plėtros.

    Sodininkų bendrijos nėra vien poilsio teritorijos: tūkstančiuose sklypų auginami vaisiai, uogos, daržovės ir kita produkcija. Dalis derliaus suvartojama šeimose, dalis perduodama artimiesiems, o dalis realizuojama vietoje, todėl tai prisideda prie vietos maisto grandinės, nors statistikoje ne visada matoma.

    Infrastruktūra, kuri lieka ant žmonių pečių

    Asociacija pabrėžia, kad mėgėjų sodų sklypų savininkai paprastai negali pretenduoti į tiesiogines žemės ūkio išmokas ar daugelį investicinių priemonių, skirtų profesionaliems ūkiams. Pasak sodininkų atstovų, klausimas nėra apie subsidijas už kiekvieną lysvę, o apie tai, kodėl nėra taiklesnių priemonių bendrajai infrastruktūrai.

    Daugelyje sodų teritorijų dešimtmečiais kaupėsi kelių būklės, vandentvarkos, melioracijos, lietaus nuvedimo, elektros tinklų ir nuotekų tvarkymo problemos. Bendruomenės dažnai jas sprendžia savo lėšomis, nors šios teritorijos yra regionų gyvenamosios struktūros dalis ir jose realiai gyvena žmonės.

    Asociacijos vertinimu, dabartinė paramos sistema yra labiau pritaikyta stambesniems ūkio subjektams, o smulkūs žemės naudotojai lieka už daugelio instrumentų ribų. Dėl to, pasak sodininkų, diskusijoje apie kaimo plėtrai skiriamas lėšas reikėtų kalbėti ir apie infrastruktūrą ten, kur žmonės kasdien prižiūri žemę.

    Įstrigę tarp savivaldybių ir ministerijos

    Sodininkų bendrijos sako susiduriančios su instituciniu vakuumu: savivaldybėse neretai argumentuojama, kad sodų teritorijos yra žemės ūkio paskirties žemėje, todėl sprendimai turėtų ateiti iš Žemės ūkio ministerijos. Tačiau, anot bendrijų atstovų, pačioje ministerijoje sodininkų balsas ne visada girdimas.

    „Negalime būti reikalingi tik tada, kai reikia laikytis žemės naudojimo reikalavimų, tačiau nereikalingi tada, kai kalbama apie finansavimą, infrastruktūrą ir regionų plėtrą“, – sakė Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis.

    Kas slypi už kovos su sofos ūkininkais?

    Ministrui viešojoje diskusijoje kalbant apie kovą su vadinamaisiais sofos ūkininkais, sodininkai pripažįsta į tai žiūrintys jautriai. Jų teigimu, jei akcentas bus dedamas į papildomus patikrinimus ir formalius reikalavimus mažiausiems, natūraliai kyla klausimas, ar sodininkų bendruomenės netaps lengviausiu taikiniu.

    „Pagal tokį apibūdinimą beveik visi galėtume būti pavadinti sofos ūkininkais, nors realiai prižiūrime žemę ir auginame maistą. Matant, kad nauji reikalavimai krypsta į pačius smulkiausius, kyla klausimas, kas laukia 220 000 sodų sklypų savininkų“, – sakė J. Ravinis.

    Asociacija taip pat atkreipia dėmesį į atstovavimo problemą: žemės ūkio ir kaimo politikos klausimai dažnai pirmiausia derinami su didžiosiomis sektoriaus organizacijomis. Tuo metu sodininkai, nors jų sklypai yra žemės ūkio paskirties žemėje ir juos tiesiogiai veikia reguliavimas, į konsultacijas įtraukiami ne visada.

    2026 metų rugpjūčio 24 dieną asociacija pranešė oficialiai besikreipusi į Ministrą Pirmininką, prašydama užtikrinti platesnį skirtingų žemės naudotojų atstovavimą formuojant žemės ūkio ir kaimo politiką. Tarp siūlymų minimas dalyvavimas strateginio plano įgyvendinimo stebėsenos formatuose ir finansavimo priemonių pritaikymas bendrajai sodų infrastruktūrai.

    „Mes neprašome privilegijų. Prašome elementaraus dalyko, kad daugiau kaip 220 000 sodų sklypų turinti bendruomenė būtų matoma ten, kur sprendžiami žemės naudojimo, kaimo, regionų ir infrastruktūros klausimai“, – sakė J. Ravinis.

  • Infliacija vėl šoktelėjo: išankstinis SVKI rodo 5,8 proc. metinį augimą 2026 metų rugpjūtį

    2026 metų rugpjūtį išankstinis metinės infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), siekia 5,8 proc., skelbia oficialūs statistiniai duomenys. Tai reiškia, kad vartotojų kainų lygis, palyginti su 2025 metų rugpjūčiu, išlieka reikšmingai pakilęs.

    Tuo pat metu išankstinis vidutinės metinės infliacijos įvertis rugpjūtį sudaro 4,3 proc. Šis rodiklis atspindi kainų pokyčius per ilgesnį laikotarpį ir paprastai kinta lėčiau nei metinė infliacija, todėl dažnai naudojamas vertinant bendrą infliacijos trajektoriją.

    Mėnesinis vartotojų kainų pokytis 2026 metų rugpjūtį, palyginti su liepa, pagal SVKI sudaro 0,1 proc. Nors mėnesinis augimas nedidelis, metinis tempas rodo, kad kainų spaudimas ekonomikoje išlieka, o gyventojų perkamoji galia gali būti veikiama ilgiau.

    SVKI yra Europos Sąjungoje taikomas harmonizuotas rodiklis, leidžiantis palyginti infliaciją tarp šalių vienoda metodika. Dėl to šis indeksas ypač svarbus vertinant kainų stabilumą euro zonoje ir stebint, kaip kinta vartojimo prekių bei paslaugų krepšelio kainos.

    Ekonomistai paprastai atkreipia dėmesį, kad infliacijos dinamiką dažniausiai lemia energijos ir maisto kainų svyravimai, paslaugų sektoriaus įkainiai bei darbo užmokesčio tendencijos. Kartu svarbi ir bazinė infliacija, kuri geriau parodo vidaus paklausos bei kainodaros inerciją, tačiau jos įverčiai paprastai pateikiami detalesnėse suvestinėse.

    Išankstiniai duomenys yra ankstyvas signalas rinkai ir gyventojams, tačiau vėliau gali būti patikslinami, kai surenkama daugiau informacijos. Galutiniai rodikliai dažniausiai leidžia tiksliau įvertinti, kurios prekių ir paslaugų grupės labiausiai prisidėjo prie bendro kainų augimo.

  • Nemokami traukiniai iš Kazlų Rūdos šventės: „LTG LINK“ skelbia du vėlyvus reisus

    Kazlų Rūdos miesto šventės dalyviams ir šiemet bus sudaryta galimybė po renginių patogiai grįžti namo traukiniu. Savivaldybės prašymu „LTG LINK“ suplanavo du specialius vėlyvus reisus į Kauną ir Marijampolę.

    Rugsėjo 5 dieną, šventei einant į pabaigą, traukinys į Kauną iš Kazlų Rūdos išvyks 23.30 valandą ir stos Jūrėje. Traukinys į Marijampolę pajudės 23.46 valandą.

    Kelionė šiais specialiais reisais šventės dalyviams nekainuos, nes bilietus apmoka Kazlų Rūdos savivaldybė. Savivaldybė pabrėžia, kad taip siekiama skatinti tvarų judėjimą, užtikrinti saugesnį grįžimą vėlai vakare ir mažinti automobilių srautą mieste.

    Nemokamus bilietus į specialius traukinius bus galima atsiimti Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centre Atgimimo gatvėje. Bilietai bus dalijami rugsėjo 5 dieną nuo 10 iki 19 valandos, o jų skaičius ribotas.

    Organizatoriai ragina neatidėlioti, nes praktika rodo, kad po masinių renginių vietų grįžimui viešuoju transportu dažniausiai prireikia daugeliui. Toks sprendimas leidžia išvengti spūsčių, mažina parkavimo problemą ir padeda suplanuoti kelionę be papildomų rūpesčių.

    Kazlų Rūdos savivaldybė taip pat tikisi iki šventės išspręsti svarbiausias po audros kilusias problemas ir kviečia gyventojus bei svečius švęsti kartu. Dėl galimų programos ar logistikos pokyčių dalyviams rekomenduojama sekti oficialią savivaldybės ir „LTG LINK“ informaciją.

  • Klaipėdos rajone baigiasi popierinės sąskaitos: „Klaipėdos vanduo“ įveda kliento kortelę

    Nuo šių metų lapkričio Klaipėdos rajono gyventojams nebeplanuojama siųsti popierinių sąskaitų už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Vietoje jų bus siūlomi skaitmeniniai sąskaitų gavimo būdai, o tiems, kurie internetu nesinaudoja, numatyta alternatyva.

    Pokytis bus įgyvendinamas palaipsniui. Spalio mėnesį klientai dar gaus popierines sąskaitas už rugsėjį suteiktas paslaugas, o kartu bus pristatyta ir kliento kortelė, kuri vėliau taps pagrindiniu atsiskaitymo įrankiu.

    Kliento kortelė leis patogiai atsiskaityti prekybos centrų kasose, „Perlo“ terminaluose ir Lietuvos pašto skyriuose. Taip pat ja bus galima deklaruoti vandens skaitiklių rodmenis, todėl įprasta tvarka tiems, kurie nenaudoja interneto, iš esmės išliks aiški ir paprasta.

    Gyventojai, kurie naudojasi internetu, sąskaitas galės gauti el. paštu arba per „Klaipėdos vanduo“ savitarnos sistemą. Joje galima peržiūrėti ir apmokėti sąskaitas, deklaruoti rodmenis, matyti mokėjimų istoriją bei sekti vandens suvartojimo statistiką.

    „Vis daugiau paslaugų persikelia į elektroninę erdvę, todėl natūraliai keičiasi ir sąskaitų pateikimo būdai. Norime, kad klientams būtų kuo patogiau, tačiau kartu užtikriname sprendimus ir tiems gyventojams, kurie nesinaudoja internetu. Būtent todėl kartu su elektroninėmis paslaugomis pristatome ir kliento kortelę“, – sakė „Klaipėdos vanduo“ Klientų aptarnavimo departamento direktorė Dovilė Kozlovienė.

    Pasak bendrovės, klientai galės pasirinkti ir SMS pranešimus, kuriuose bus pateikiama informacija apie mokėtiną sumą. Tokiu būdu mėnesinė įmoka pasieks telefoną, o apmokėjimas išliks pasiekiamas be popierinių laiškų.

    Įmonė ragina gyventojus atnaujinti kontaktinius duomenis, kad pranešimai pasiektų laiku ir būtų išvengta nesusipratimų. Skaitmenizavimas vandentvarkos sektoriuje pastaraisiais metais spartėja visoje Lietuvoje, nes jis mažina administravimo kaštus, popieriaus sunaudojimą ir leidžia klientams greičiau pasitikrinti mokėjimus bei rodmenis.

  • Metro Vilniuje grįžta į darbotvarkę: T. Tomilinas kviečia diskutuoti, ką rinktis XXI amžiui

    Seimui svarstant Metropoliteno įstatymo pataisas, Seimo narys Tomas Tomilinas kviečia į viešą vasaros diskusiją apie metro Vilniuje ir platesnius sostinės judumo sprendimus. Renginys numatytas Bernardinų sode Vilniuje penktadienį, rugpjūčio 28 dieną, 15.30 valandos.

    Diskusijoje ketina dalyvauti judumo tyrėja ir strategė dr. Kristina Gaučė, transporto inžinerijos ir miestų mobilumo ekspertas Dovydas Skrodenis, aviacijos entuziastas Simonas Bartkus, taip pat Seimo komitetų vadovai Jekaterina Rojaka ir Tomas Tomilinas. Organizatoriai teigia, kad pokalbis bus skirtas ne tik metro idėjai, bet ir skirtingų transporto rūšių derinimui.

    Pasak T. Tomilino, Vilniuje, augant gyventojų skaičiui ir plečiantis miestui į vakarus bei šiaurės vakarus, kelionės automobiliu tebėra dominuojantis pasirinkimas, o viešasis transportas daugeliui dar nėra patraukliausia alternatyva. Politikas akcentuoja poreikį trumpinti kelionių laiką, ypač tarp Pilaitės ir stoties, ir kelti paslaugos patikimumą.

    Viešojoje erdvėje vis dažniau keliama ir infrastruktūros atsparumo tema: priedangos, evakuacijos maršrutai, transporto sistemos darbas ekstremaliomis sąlygomis. T. Tomilinas tvirtina, kad karo realybė regione skatina iš naujo įvertinti didžiųjų miestų infrastruktūros sprendimus, įskaitant ir galimą požeminį transportą.

    Kitas svarbus argumentas, anot jo, yra europinės geležinkelio vėžės plėtra ir Vilniaus įjungimas į platesnį tinklą. T. Tomilinas sieja miesto sprendimus su „Rail Baltica“ tęstinumu ir idėja, kad geležinkelis vis dažniau gali veikti ne vien kaip tarpmiestinė, bet ir kaip kasdienė miesto transporto priemonė, integruota į bendrą sistemą.

    Šiuolaikinėje miestų praktikoje vis rečiau diskutuojama tik apie vieną priemonę, pavyzdžiui, vien metro ar vien tramvajų. Dažniau akcentuojamas vientisas tinklas, kuriame derinami greitieji autobusai, tramvajai, troleibusai, priemiestiniai traukiniai, o atskirose atkarpose, kur to reikia, infrastruktūra gali būti įrengiama ir po žeme.

    Renginio organizatoriai pabrėžia, kad diskusijos tikslas yra įvardyti, kokio masto ir kokios logikos transporto sprendimo Vilniui reikia XXI amžiuje. Tikimasi aptarti ne tik technines galimybes, bet ir tai, kaip tokie projektai planuojami, finansuojami bei derinami su miesto plėtra ir kasdieniais gyventojų kelionių įpročiais.

  • Senjorai rado būdą neiškristi iš gyvenimo: „Senjorų pasaulis“ jungia mokslą ir savanorystę

    Socialinės inovacijos ne visada prasideda nuo technologijų ar brangių projektų. Vis dažniau jos gimsta iš paprasto poreikio: kaip žmogui po aktyvaus profesinio gyvenimo išlikti reikalingam, išlaikyti ryšius ir prasmingai leisti laiką. Tokį modelį Lietuvoje nuosekliai kuria organizacija „Senjorų pasaulis“.

    Organizacija užsiima neformaliuoju vyresnio amžiaus žmonių švietimu ir bendruomenės telkimu. Kas mėnesį rengiamos atviros paskaitos tapo pradžia, tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad daliai dalyvių reikia ne vien žinių, bet ir reguliaraus gyvo ryšio bei veiklos.

    Taip susiformavo „Senjorų pasaulio“ klubas, kurio nariai ne tik mokosi, bet ir savanoriauja. Jie įsitraukia į veiklas darželiuose, globos įstaigose, muziejuose, kultūros renginiuose, o veiklos kryptys dažniausiai gimsta įsiklausant į pačių senjorų poreikius.

    „Nuotolinės paskaitos yra atviros visiems, tačiau žmonėms prireikė daugiau bendruomenės ir prasmingo užimtumo, todėl ėmėme ieškoti vietų savanorystei“, – sakė „Senjorų pasaulio“ steigėja Vida Greičiuvienė.

    Viena matomiausių iniciatyvų – senjorų apsilankymai darželiuose, kur jie skaito pasakas vaikams. Iš pirmo žvilgsnio paprasta veikla padeda kurti ryšį tarp kartų, o kartu mažina vienišumo jausmą tiems, kurių artimieji gyvena toli ar kuriems trūksta kasdienio bendravimo.

    Kita kryptis – bendravimas su vyresnio amžiaus žmonėmis globos įstaigose. Savanoriai dalyvauja renginiuose, mini šventes, atveža knygų, skaito ar tiesiog skiria laiko pokalbiui, kuris dažnai tampa svarbiausia parama žmogui, stokojančiam dėmesio.

    „Mes nesame medikai, bet žmonėms dažnai labiausiai reikia paprasto pokalbio ir jausmo, kad jie nėra pamiršti“, – sakė V. Greičiuvienė.

    Organizacija pabrėžia lankstų savanorystės modelį: vieni renkasi nuolatinę veiklą, kiti prisideda epizodiškai, kai gali skirti kelias valandas. Toks principas leidžia įsitraukti daugiau žmonių, nes ne kiekvienas gali įsipareigoti konkrečiai savaitės dienai, tačiau daugelis gali rasti laiko tada, kai jiems patogu.

    Švietimo dalis taip pat išlieka esminė. Senjorams siūlomos užsienio kalbos, sveikos gyvensenos ir kultūros temos, o ypač svarbus informacinis raštingumas, padedantis naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, bendrauti su artimaisiais ir spręsti kasdienius klausimus neišeinant iš namų.

    „Senjorų pasaulio“ bendruomenė veikia ne viename mieste: narių yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose, Panevėžyje, Molėtuose ir kitur. Toks išsiplėtimas rodo, kad panašaus formato veiklų poreikis yra platus, o vyresnio amžiaus žmonių aktyvumas dažnai priklauso nuo to, ar jiems pasiūlomas aiškus, prieinamas kelias į bendruomenę.

    Socialinių inovacijų kryptis Lietuvoje stiprinama ir finansinėmis priemonėmis. Socialinių inovacijų kūrimui bei išbandymui numatyta beveik 24 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų, siekiant gerinti socialinių paslaugų kokybę, didinti jų prieinamumą ir mažinti socialinę atskirtį.

    Tokios investicijos aktualios ne tik didelėms institucijoms, bet ir organizacijoms, kurios kasdien mato konkrečias problemas ir gali pasiūlyti praktiškus sprendimus. „Senjorų pasaulio“ pavyzdys rodo, kad pokytis neretai prasideda nuo paprastos idėjos ir nuoseklaus darbo su bendruomene.

    Socialinių inovacijų tema bus aptariama ir diskusijų festivalyje „Būtent“, kuriame Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Centrine projektų valdymo agentūra planuoja diskusijas apie idėjos gimimą, finansavimą, partnerystę ir poveikio vertinimą.

  • Gentvilas smogia Vilniaus valdybų „išvaikymui“: ragina Kasčiūną atsiriboti nuo precedento

    Seimo narys Simonas Gentvilas ragina TS-LKD pirmininką Lauryną Kasčiūną viešai įvertinti Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą vienu metu atšaukti kelių savivaldybės įmonių valdybas. Parlamentaro teigimu, tai kuria pavojingą precedentą, kaip apeiti netinkančias taisykles.

    Vilniaus miesto savivaldybė yra paskelbusi, kad spalio 29 dieną bus atšauktos „Grindos“, Vilniaus viešojo transporto, „Miesto gijų“, „ID Vilnius“ ir Vilniaus vystymo kompanijos valdybos. Sprendimas siejamas su netrukus įsigaliosiančia tvarka, kuri plečia darbuotojų atstovavimą valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių valdybose.

    Kas kelia daugiausia klausimų?

    S. Gentvilo vertinimu, pats ginčas dėl darbuotojų atstovų vietos valdybose gali turėti skirtingų nuomonių, tačiau reakcija neturėtų virsti masiniu valdybų paleidimu prieš pat naujo reguliavimo įsigaliojimą. Pasak politiko, toks žingsnis iš esmės silpnina depolitizavimo principą ir pasitikėjimą valdymo reforma.

    „Jeigu nepatinka Seimo priimtas įstatymas, negali prieš pat jo įsigaliojimą išvaikyti penkių įmonių valdybų ir suformuoti jas iš naujo ketveriems metams“, – sakė S. Gentvilas.

    Parlamentaras pabrėžia, kad savivaldybių įmonių valdymas yra jautri sritis, kurioje sprendimai turi būti prognozuojami ir grindžiami skaidrumo standartais. Staigūs valdybų pokyčiai, ypač kai jie sutampa su teisinio reguliavimo pasikeitimais, visuomenei gali atrodyti kaip bandymas „užbėgti už akių“ naujoms taisyklėms.

    Precedentas, kuris gali grįžti bumerangu

    S. Gentvilas teigia, kad problema tampa platesnė už vieną savivaldybę, nes panašia logika, anot jo, galėtų pasinaudoti ir kitos savivaldybės ar net Vyriausybė, jei norėtų greitai pakeisti nepatogias valdybas prieš svarbius reguliavimo pokyčius. Tokie pavyzdžiai ilgainiui didina politizavimo riziką ir mažina profesionalių valdybų stabilumą.

    Politikas taip pat akcentuoja, kad valstybės valdomų įmonių valdymo reformos Lietuvoje siejamos su siekiu stiprinti nepriklausomumą, kompetencijas ir atskaitomybę. Jei valdybos gali būti masiškai atšaukiamos vienu politiniu sprendimu, ši logika, pasak jo, praranda praktinę prasmę.

    Raginimas Kasčiūnui pasakyti aiškiai

    S. Gentvilas ragina L. Kasčiūną aiškiai atsakyti, ar toks Vilniaus miesto savivaldybės pasirenkamas įmonių valdymo kelias atitinka TS-LKD deklaruojamas vertybes ir požiūrį į viešojo sektoriaus skaidrumą. Jo teigimu, partijos vadovybės tyla vėliau apsunkintų kritiką kitoms politinėms jėgoms, kurios galėtų pasinaudoti tuo pačiu modeliu.

    „Laurynas Kasčiūnas turėtų atsiriboti nuo tokios Vilniaus konservatorių antivadybos. Jeigu partijos vadovybė tylės, kitą kartą bus labai sunku kritikuoti kitus politikus už tą patį“, – sakė S. Gentvilas.

    Vilniaus miesto savivaldybė savo ruožtu sprendimą aiškina būtinybe užtikrinti sklandų perėjimą prie atnaujintos valdymo tvarkos. Vis dėlto viešajame sektoriuje tokie sprendimai paprastai vertinami ir per gerosios valdysenos prizmę, kur itin svarbūs skaidrumas, procedūrų nuoseklumas ir interesų konfliktų prevencija.