CP v2

Blog

  • „Cerebras“ IPO sudrebino Volstritą: kas slypi už DI lustų milžinės šuolio ir 88 mlrd. eurų vertės

    „Cerebras“ IPO sudrebino Volstritą: kas slypi už DI lustų milžinės šuolio ir 88 mlrd. eurų vertės

    Debiutas, prilygintas technologijų gigantams

    DI lustų kūrėja „Cerebras Systems“ po debiuto biržoje atsidūrė tarp ryškiausių pastarųjų metų technologijų IPO. Pirmos prekybos dienos pabaigoje įmonės vertė siekė apie 88 mlrd. eurų, o akcijos pabrango maždaug 68 proc.

    Tokia rinkos reakcija „Cerebras“ priartino prie retų atvejų, kai naujokai Volstrite jau pirmą dieną peržengia simbolinę 100 mlrd. JAV dolerių ribą. Istoriškai panašiais mastais buvo vertinamos tik kelios bendrovės, tarp jų „Meta“ ir „Alibaba“.

    Skaičiai: mažesnės pajamos, bet dideli pažadai

    Skirtingai nei ankstesni technologijų rinkos favoritai, „Cerebras“ į biržą atėjo turėdama gerokai mažesnę apyvartą. Įmonė skelbė, kad 2025 metais jos pajamos siekė apie 510 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 470 mln. eurų.

    Rinkos dalyviai šį skirtumą aiškina ne dabartiniu mastu, o DI infrastruktūros paklausos banga ir lūkesčiais, kad specializuotų lustų bei skaičiavimo pajėgumų poreikis artimiausiais metais augs sparčiau nei daugelyje kitų technologijų segmentų.

    Sandoriai su „OpenAI“ ir „Amazon“: kodėl tai svarbu

    Investuotojų optimizmą papildė ir nauji kontraktai. Pranešta, kad 2026 metų sausį „Cerebras“ pasirašė daugiametę sutartį su „OpenAI“, kurios vertė viršija 20 mlrd. JAV dolerių, arba apie 18 mlrd. eurų.

    Taip pat minima partnerystė su „Amazon“ debesijos padaliniu „Amazon Web Services“. Tokie susitarimai rinkoje vertinami kaip signalas, kad DI modelių kūrėjai ir debesijos platformos ieško alternatyvų bei papildomų pajėgumų šalia dominuojančių lustų tiekėjų.

    Ką tai reiškia IPO rinkai ir DI sektoriui

    „Cerebras“ šuolis atgaivino kalbas, kad po atsargesnio laikotarpio technologijų IPO rinka vėl gali įsibėgėti. Analitikai svarsto, kad sėkmingas debiutas gali padrąsinti ir kitas dideles privačias bendroves, ypač susijusias su DI modeliais, debesija ir puslaidininkiais.

    Tuo pačiu toks vertinimas kelia ir rizikų klausimą: kai rinkos kapitalizacija auga greičiau nei pajamos, investuotojai tampa ypač jautrūs užsakymų tvarumui, maržoms ir realiam pajėgumų panaudojimui. DI infrastruktūros lenktynėse rinkos nuotaikos gali keistis greitai, ypač atsiradus naujiems konkurentams ar pasikeitus reguliavimo bei eksporto taisyklėms.

    „Rinka šiuo metu perka ne vien šiandienos finansinius rodiklius, o ateities DI skaičiavimo paklausą ir gebėjimą ją patikimai patenkinti“, – sako rinkos analitikai.

  • Milijardierius Billas Ackmanas netikėtai stojo į „Microsoft“ pusę: kodėl akcijos šoko

    Milijardierius Billas Ackmanas netikėtai stojo į „Microsoft“ pusę: kodėl akcijos šoko

    Rinkose dėmesį patraukė žinia, kad rizikos draudimo fondų valdytojas Billas Ackmanas per „Pershing Square“ įsigijo reikšmingą „Microsoft“ akcijų paketą. Po šio pranešimo bendrovės akcijų kaina dienos eigoje kilo apie 4 proc., o investuotojai ėmė vertinti, ką toks žingsnis signalizuoja platesnei technologijų rinkai.

    Apie sprendimą viešai kalbėta ir finansų televizijoje: komentatorius Jimas Crameris teigė, kad „Microsoft“ stiprybė slypi jos balanse ir gebėjime išlaikyti konkurencingumą net rinkai greitai keičiantis. Pasak jo, bendrovė turi resursų staigiam proveržiui, kuris galėtų pakeisti investuotojų nuotaikas.

    Kas patraukė Ackmano dėmesį?

    B. Ackmanas aiškino, kad akcijų kainos kritimas sudarė retą progą įsigyti „Microsoft“ už, jo vertinimu, racionalesnę kainą. Tekste minima, kad 2026 metais akcijos buvo smukusios beveik 12 proc., todėl daliai investuotojų tai atrodė kaip proga grįžti prie didžiųjų technologijų vardų.

    Jis taip pat pabrėžė, kad jį skatina „Microsoft“ prioritetas moksliniams tyrimams ir plėtrai bei investicijos į „Copilot“, dirbtinio intelekto sprendimą, integruojamą į „Microsoft 365“. Ackmano vertinimu, tai turėtų didinti produktų kūrimo tempą ir ilgainiui skatinti klientų įsisavinimą.

    DI baimės ir „Microsoft 365“ modelio klausimas

    Įsigijimas vyksta metu, kai dalis įmonių programinės įrangos sektoriaus patiria spaudimą dėl dirbtinio intelekto keliamų pokyčių. Investuotojai nerimauja, kad DI skatinami efektyvumo šuoliai gali mažinti darbuotojų skaičių, o tai reikštų mažiau licencijų ir silpnesnį vadinamąjį vietų prenumeratų modelį.

    Šis klausimas ypač aktualus „Microsoft 365“ paketui, kuris apima „Word“, „Excel“, „PowerPoint“ ir „Outlook“. Vis dėlto dalis rinkos dalyvių akcentuoja, kad „Microsoft“ rezultatams vis labiau svarbus debesijos segmentas, o ne vien tradicinės biuro programos.

    Analitikų nuotaikos ir konkurentų fonas

    Remiantis straipsnyje minimu „FactSet“ vertinimu, apie 95 proc. analitikų „Microsoft“ akcijoms suteikia pirkimui prilygstančias rekomendacijas. Tuo pačiu pažymima, kad yra ir atsargesnių vertinimų, atsižvelgiant į rinkos rotaciją, kai kapitalas nukrypsta į karščiausias DI istorijas.

    J. Crameris taip pat ragino nevertinti visų programinės įrangos bendrovių vienodai ir atskyrė „Microsoft“ nuo kitų įmonių, tokių kaip „Workday“, „ServiceNow“ ar „Salesforce“. Pasak jo, „Microsoft“ akcijos labiau priklauso nuo debesijos augimo trajektorijos ir gebėjimo DI įrankius paversti realia paklausa.

    Viešoje informacijoje nurodoma, kad „Pershing Square“ pozicija pradėta formuoti vasarį, po išpardavimo, sekusio „Microsoft“ fiskalinių 2026 metų antrojo ketvirčio rezultatų paskelbimą. Šis sprendimas dar kartą parodo, kad net ir DI sukelto neapibrėžtumo fone didžiausios, stiprų balansą turinčios bendrovės daliai investuotojų išlieka saugesnis pasirinkimas.

  • Trumpo sandoriai šokiruoja: ataskaita atskleidė šimtus milijonų eurų „Nvidia“ ir „Microsoft“ akcijose

    Trumpo sandoriai šokiruoja: ataskaita atskleidė šimtus milijonų eurų „Nvidia“ ir „Microsoft“ akcijose

    Ataskaita: tūkstančiai sandorių per 3 mėnesius

    JAV prezidento Donaldo Trumpo pateiktos finansinių sandorių deklaracijos atskleidė itin aktyvią prekybą vertybiniais popieriais 2026 metų pirmąjį ketvirtį. Dokumentuose nurodoma daugiau nei 3 700 atskirų sandorių, o kiekvieno jų vertė pateikiama rėžiais, o ne tiksliomis sumomis.

    Pagal viešai skelbiamą informaciją, bendra visų šių operacijų vertė vertinama maždaug nuo 200 mln. iki 700 mln. eurų. Didžiausia pirkimų ir pardavimų dalis buvo susijusi su technologijų sektoriumi.

    Kur investuota: „Nvidia“, „Microsoft“, „Amazon“

    Dokumentuose matyti stambūs sandoriai su tokių technologijų bendrovių vertybiniais popieriais kaip „Nvidia“, „Microsoft“, „Amazon“ ir „Meta“. Tarp reikšmingesnių taip pat minimos „ServiceNow“, „Adobe“, „Oracle“, „Broadcom“, „Texas Instruments“ ir „Dell“.

    Dalis operacijų pateko į vadinamąjį didelės vertės intervalą, kai vieno sandorio suma siekė nuo maždaug 1 mln. iki 5 mln. eurų. Kai kurie pardavimai, vertinami dar didesniais rėžiais, taip pat buvo susiję su technologijų bendrovėmis.

    Sutapimai su naujienomis ir skaidrumo klausimai

    Dalis sandorių laiko prasme sutapo su reikšmingomis žiniomis apie bendroves, kurių vertybiniai popieriai buvo perkami ar parduodami. Toks sutapimas savaime neįrodo pažeidimų, tačiau sustiprina visuomenės dėmesį interesų konflikto ir skaidrumo temoms.

    Pačiose deklaracijose nenurodoma, ar prezidentas sandorius inicijavo asmeniškai. Kai kurie įrašai pažymėti kaip nepageidauti, tačiau viešoje medžiagoje nepaaiškinama, ką tiksliai reiškia toks statusas ir kaip jis taikomas praktikoje.

    Administracijos pozicija ir galiojančios taisyklės

    Baltųjų rūmų atstovas viešame komentare teigė, kad prezidento turtas laikomas patikėjimo fonde, kurį valdo jo vaikai. Administracija pabrėžė, kad interesų konflikto nėra.

    JAV prezidentams nėra draudžiama turėti akcijų ar jomis prekiauti einant pareigas, tačiau taikomi deklaravimo reikalavimai. Šios formos paprastai apima sandorius, viršijančius nustatytą ribą, o dalis turto kategorijų, pavyzdžiui, tam tikri fondai ar JAV iždo priemonės, gali būti nedeklaruojamos atskirų sandorių lygiu.

  • DI lustas „Cerebras“ po įspūdingo debiuto sminga: akcijos krito 10 proc., analitikai įspėja

    DI lustas „Cerebras“ po įspūdingo debiuto sminga: akcijos krito 10 proc., analitikai įspėja

    DI aparatūros bendrovės „Cerebras“ akcijos pirmąją pilną prekybos dieną po debiuto „Nasdaq“ biržoje smuko apie 10 proc. Tai įvyko po itin audringo starto, kai investuotojų paklausa per IPO išaugino kainą gerokai virš pirminio platinimo lygio.

    Bendrovė per IPO pardavė 30 mln. akcijų ir pritraukė apie 5,55 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 5,1 mlrd. eurų. Toks rezultatas tapo didžiausiu JAV technologijų sektoriaus IPO per kelerius metus ir rinkoje atgaivino kalbas apie naują DI įmonių viešų siūlymų bangą.

    Pirminio viešo siūlymo metu akcijos buvo parduotos po 185 JAV dolerius, tai yra apie 170 eurų, o debiuto dieną kaina šoktelėjo ir prekybos sesiją baigė ties maždaug 331 JAV doleriu, tai yra apie 305 eurus. Tokie šuoliai dažnai reiškia padidintą svyravimų riziką vėlesnėse sesijose, kai dalis investuotojų fiksuoja pelną.

    Kas yra „Cerebras“ technologija

    „Cerebras“ kuria itin didelius procesorius ir DI sistemas, skirtas DI modelių mokymui ir jų darbui realiuoju laiku. Bendrovė akcentuoja sparčią užklausų vykdymo kryptį, kai modeliai atsako ir sąveikauja su vartotojais, nes čia lemia tiek greitis, tiek kaštai.

    Pagrindinis produktas yra „Wafer Scale Engine 3“, procesorius, gaminamas iš visos silicio plokštelės, o ne iš daugybės mažesnių lustų. „Cerebras“ teigia, kad tam tikrais scenarijais tokia architektūra gali lenkti tradicinius sprendimus, tačiau rinkoje dominuojančių GPU ekosistemų pranašumas slypi jų universalume ir programinės įrangos brandume.

    Kur slypi investuotojų rizikos

    Dalį rinkos entuziazmo gesina analitikų skepticizmas dėl ilgalaikio pritaikomumo ir mastelio. Investicinės bankininkystės grupės Davidson analitikai dar prieš debiutą produktą apibūdino kaip nišinį ir pabrėžė, kad technologija, nors ir įspūdinga, vis dar yra ankstesnėje brandos stadijoje.

    „IPO gali būti sutiktas palankiai, bet perskaičius pateiktą informaciją ir įvertinus pristatymą, mes nesusijaudintume per anksti“, – sakė Davidson analitikai.

    Jų vertinimu, „Wafer Scale“ kryptis gali suteikti didesnį greitį kai kuriose užduotyse, tačiau yra mažiau lanksti už įprastas DI lustų sistemas. Tokie komentarai itin svarbūs investuotojams, nes DI infrastruktūros rinka dabar vertina ne vien našumą, bet ir suderinamumą su populiariausiomis programinėmis ekosistemomis bei realias diegimo sąnaudas.

    Kas dar pasikeitė po IPO

    Po debiuto bendrovės vadovų turimų akcijų vertė išaugo iki milijardinių lygių: generalinio direktoriaus Andrew Feldman ir technologijų vadovo Sean Lie turimi paketai vertinti atitinkamai maždaug 2,9 mlrd. eurų ir 1,6 mlrd. eurų. Vieša rinka tokiu atveju tampa ir finansavimo kanalu, ir nuolatiniu investuotojų pasitikėjimo barometru.

    Interviu verslo televizijai Andrew Feldman teigė, kad bendrovė tapo pakankamai brandi žengti į viešąją rinką, o kapitalas reikalingas plėtrai finansuoti. Tolimesnę akcijų kainos kryptį lems tai, ar „Cerebras“ sugebės įrodyti technologijos pranašumus ne tik demonstracijose, bet ir didelio masto klientų diegimuose.

  • „Nvidia“ konkurentas „Cerebras“ po audringo IPO pritrenkė rinką: kuo jų lustas toks ypatingas

    „Nvidia“ konkurentas „Cerebras“ po audringo IPO pritrenkė rinką: kuo jų lustas toks ypatingas

    Rekordinis debiutas ir atvėsęs kursas

    JAV lustų bendrovė „Cerebras Systems“ po įspūdingo IPO debiuto atsidūrė dėmesio centre, nes investuotojai ieško alternatyvų brangiems ir dažnai deficitiniams „Nvidia“ grafikos procesoriams. Pirmąją prekybos dieną įmonės vertė priartėjo prie 100 mlrd. eurų ribos, tačiau vėliau akcijos kaina krito apie 10 proc.

    Toks svyravimas rodo, kad rinka vienu metu vertina ir milžinišką dirbtinio intelekto skaičiavimo pajėgumų paklausą, ir rizikas, susijusias su itin konkurencinga lustų ekosistema. IPO sėkmė tapo signalu, kad kapitalas toliau plauks į specializuotų DI spartintuvų kūrėjus.

    Kuo skiriasi „Cerebras“ požiūris

    „Cerebras“ kuria ne klasikinį GPU, o itin didelį specializuotą ASIC tipo lustą, skirtą konkretiems skaičiavimo darbams. Bendrovė teigia, kad jos WSE-3 plokštė yra kartais didesnė už įprastus sprendimus ir turi gerokai daugiau tranzistorių, todėl tam tikrose užduotyse gali pasiūlyti didesnį pralaidumą.

    Pastaraisiais metais didelę DI pažangą lėmė modelių mokymas, tačiau vis svarbesnė tampa išvada, kai modeliai realiu laiku apdoroja naują informaciją ir pateikia atsakymus. Būtent čia didėja poreikis efektyviems, konkrečioms užduotims pritaikytiems lustams, kurie leidžia mažinti vėlavimą ir energijos sąnaudas.

    „Mes kuriame didžiausius lustus puslaidininkių pramonėje: didesni lustai per trumpesnį laiką apdoroja daugiau informacijos“, – sakė „Cerebras“ vadovas ir bendraįkūrėjas Andrew Feldmanas.

    Ne tik lustai, bet ir debesijos paslauga

    Anksčiau „Cerebras“ labiau siekė pardavinėti aparatinę įrangą įmonėms, tačiau dabar vis dažniau veikia kaip debesijos paslaugų teikėja, savo lustus eksploatuojanti nuosavuose duomenų centruose. Toks modelis ją priartina prie konkurencijos su didžiaisiais debesijos žaidėjais, tokiais kaip „Google“, „Microsoft“ ar „Oracle“, taip pat su specializuotais infrastruktūros tiekėjais.

    Bendrovė yra paskelbusi apie didelės apimties bendradarbiavimą su „OpenAI“, kurio terminas numatytas iki 2028 metų, o „Amazon Web Services“ taip pat yra pranešusi apie „Cerebras“ lustų naudojimą savo duomenų centruose. Tai rodo, kad paklausa persikelia nuo vien tik pirkimo prie pajėgumų nuomos, kai svarbiausia tampa prieinamumas ir greitas diegimas.

    „Greitos išvados paslaugai paklausa tokia didelė, kad didžiausias iššūkis yra pasiūla: plečiame gamybą ir duomenų centrus, bet pajėgumai išpirkti iki 2027 metų“, – sakė „Cerebras“ finansų vadovas Bobas Kominas.

    Gamybos realybė ir konkurencijos banga

    Pažangiausi DI lustai dažniausiai gaminami naudojant moderniausius technologinius procesus, o didžiausias gamybos pajėgumas sutelktas Taivane. „Cerebras“ lustai, kaip skelbiama, gaminami TSMC, tačiau ne pačiu pažangiausiu 2 nanometrų procesu, o brandesniu 5 nanometrų, kas gali būti kompromisas tarp kainos, išeigos ir gamybos apimčių.

    Tuo pat metu rinką užplūsta ir kiti specializuotų ASIC sprendimų kūrėjai, o didžiosios technologijų įmonės vis agresyviau kuria nuosavus lustus. Toks fonas investuotojams reiškia dvi priešingas žinutes: paklausa didžiulė, bet technologinis pranašumas gali būti trumpalaikis, todėl lemiamais tampa mastelis, tiekimo grandinė ir sutartys su stambiais klientais.

    „Cerebras“ istorija taip pat primena, kad IPO sėkmė neatsiejama nuo klientų diversifikavimo ir geopolitinių rizikų valdymo. Anksčiau bendrovė buvo sulaukusi klausimų dėl didelės priklausomybės nuo vieno stambaus kliento, todėl investuotojai atidžiai stebės, ar plėtra į debesijos paslaugas padės subalansuoti pajamas.

  • Trumpas pagyrė „Palantir“ akcijas, o dokumentai atskleidė: pirko dar prieš įrašą „Truth Social“

    Trumpas pagyrė „Palantir“ akcijas, o dokumentai atskleidė: pirko dar prieš įrašą „Truth Social“

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai pagyrė duomenų analizės ir gynybos technologijų bendrovės „Palantir“ akcijas socialiniame tinkle „Truth Social“, tačiau paviešinti dokumentai rodo, kad šių akcijų jis buvo įsigijęs dar prieš tą įrašą. Tai matyti iš JAV Vyriausybės etikos tarnybai pateiktų deklaracijų, kuriose fiksuojami prezidento sandoriai pirmaisiais 2026 metų mėnesiais.

    Dokumentuose nurodoma, kad per pirmąjį 2026 metų ketvirtį buvo atlikta tūkstančiai sandorių, kurių bendra vertė siekė šimtus milijonų eurų. Kiekvienas sandoris deklaracijose pateikiamas ne tiksliu skaičiumi, o vertės rėžiais, kaip numato JAV pareigūnų finansinių ataskaitų taisyklės.

    Įrašo „Truth Social“ paviešinimo išvakarėse D. Trumpo portfelyje, pagal deklaruotus rėžius, galėjo atsirasti „Palantir“ akcijų už maždaug 230 000–590 000 eurų. Vien kovą jis esą atliko mažiausiai septynis „Palantir“ akcijų pirkimus, kurių bendra vertė galėjo siekti iki maždaug 500 000 eurų.

    Ką tiksliai rašė prezidentas?

    Po kelių savaičių D. Trumpas „Truth Social“ tinkle viešai išskyrė „Palantir“ ir net paminėjo biržos trumpinį, kai akcijos išgyveno prastą laikotarpį rinkoje. Tuo metu technologijų sektoriuje tęsėsi išpardavimas, o įmonė sulaukė ir skeptiškų investuotojų dėmesio.

    „„Palantir Technologies“ įrodė turinti puikių karinių pajėgumų ir įrangos. Tiesiog paklauskite mūsų priešų“, – rašė Donaldas Trumpas.

    Tekste taip pat minėta, kad „Palantir“ įrankiai, žiniasklaidos pranešimų duomenimis, buvo naudojami identifikuojant taikinius Irane. Bendrovės veikla gynybos ir saugumo srityje jau seniai kelia diskusijas dėl technologijų vaidmens konfliktuose ir valstybės užsakymų įtakos verslui.

    Kaip aiškinamas galimas interesų konfliktas?

    D. Trumpo atstovas spaudai tvirtino, kad prezidento investicijos laikomos valdomose sąskaitose, kurias prižiūri trečiosios šalys, o sprendimai priimami be tiesioginio šeimos įsitraukimo. Pasak jo, sandoriai esą vykdomi automatizuotais procesais, o prezidentas negauna išankstinės informacijos apie planuojamą prekybą.

    „Prezidento investicijų portfeliai valdomi visiškai diskreciniu principu, nepriklausomai trečiųjų šalių finansinių institucijų, kurios turi išimtinę teisę priimti investicinius sprendimus“, – teigiama D. Trumpo atstovo pareiškime.

    Baltųjų rūmų atstovas taip pat nurodė, kad prezidento turtas laikomas patikėjimo struktūroje, kurią administruoja jo vaikai, ir esą interesų konflikto nėra. Tuo metu „Palantir“ į žiniasklaidos užklausą dėl komentaro neatsakė.

    „Palantir“ vaidmuo ir platesnis kontekstas

    „Palantir“ pastaraisiais metais vis dažniau minima kaip viena įmonių, kurios gauna naudos iš valstybių siekio modernizuoti kariuomenę ir žvalgybos pajėgumus. Bendrovė kuria platformas, skirtas didelių duomenų apdorojimui, sprendimų paramai ir operacijų planavimui, o jos produktai naudojami tiek civilinėse, tiek gynybos struktūrose.

    Deklaracijose fiksuojama, kad D. Trumpas 2026 metų pradžioje ne tik pirko, bet ir pardavinėjo „Palantir“ akcijas, o dalis pardavimų galėjo siekti milijonus eurų. Tai reiškia, kad prezidento ekspozicija bendrovės akcijoms galėjo kisti labai greitai, priklausomai nuo valdytojų sprendimų ir rinkos judėjimo.

    Be „Palantir“, dokumentuose minimi ir kiti technologijų sektoriaus sandoriai, susiję su DI infrastruktūra ir programinės įrangos bendrovėmis. Tai atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai investuotojai ieško įmonių, kurios gali tiesiogiai uždirbti iš DI plėtros, ypač gynybos, debesijos ir duomenų centrų grandinėse.

  • Jimo Cramerio įspėjimas: obligacijos valdo rinką, o „Nvidia“ ir IPO bumas gali smogti skaudžiai

    Jimo Cramerio įspėjimas: obligacijos valdo rinką, o „Nvidia“ ir IPO bumas gali smogti skaudžiai

    JAV finansų komentatorius Jimas Crameris perspėja, kad šiuo metu akcijų rinkos kryptį labiau nei įmonių rezultatai diktuoja obligacijų rinka. Jo teigimu, net ir stiprios bendrovių ataskaitos gali nepadėti, jei staigiai kyla ilgalaikės palūkanos.

    Esminis signalas investuotojams yra JAV 10 metų iždo obligacijų pajamingumo šuoliai, nes jie tiesiogiai veikia kapitalo kainą. Kai pajamingumai kyla, brangsta skolinimasis įmonėms ir gyventojams, o akcijų vertinimai dažnai patiria spaudimą.

    Kas kelia pajamingumus

    Cramerio išskirtas veiksnys yra energijos kainų kilimas ir su tuo susijusios infliacijos baimės. Jei rinka ima tikėti, kad infliacija užsitęs, Federalinis rezervų bankas gali ilgiau išlaikyti aukštesnes palūkanų normas, o tai paprastai nepalanku akcijoms.

    Prie įtampos prisideda ir geopolitiniai rizikos veiksniai, kurie gali stumti aukštyn naftos kainas ir didinti neapibrėžtumą. Tokiais laikotarpiais investuotojai dažnai reikalauja didesnės grąžos už ilgalaikes obligacijas, todėl pajamingumai kyla.

    „Obligacijų rinkos pyktis gali sudaužyti bet kokią akcijų rinką, kad ir kokia ji atrodytų tvirta“, – sakė J. Crameris.

    IPO bumas ir atsargumo signalai

    Dar viena jo minima rizika yra spekuliacijos atsinaujinimas, ypač jei pradėtų plūsti nauji pirminiai viešieji akcijų siūlymai. Istoriškai laikotarpiai, kai investuotojų apetitas rizikai tampa pernelyg didelis, dažnai baigdavosi skausmingomis korekcijomis.

    Cramerio vertinimu, tai nebūtinai reiškia neišvengiamą griūtį, tačiau ragina mažiau pasikliauti euforija ir daugiau dėmesio skirti rizikos valdymui. Pasak jo, didžiausias pavojus atsiranda tada, kai investuotojai pradeda ignoruoti pasikeitusią palūkanų normų aplinką.

    Ką stebėti per rezultatų savaitę

    Artėjant svarbiems įmonių rezultatams, Crameris išskiria kelias rinkos temas, kurios gali sustiprinti svyravimus. Viena jų yra duomenų centrų plėtra, kuri palaiko paklausą infrastruktūrai ir lustams, tačiau kartu kelia lūkesčių kartelę iki itin aukšto lygio.

    Jo akiratyje atsiduria „Nvidia“, kurios rezultatai dažnai tampa lakmuso popierėliu visam DI ir duomenų centrų ciklui. Po įspūdingo akcijos brangimo rinka gali reikalauti beveik idealaus ketvirčio, nes bet koks nuviliantis niuansas kartais sukelia staigesnę reakciją.

    Be to, jis atkreipia dėmesį į vartojimo sektoriaus milžines, tokias kaip „Walmart“, kurių rezultatai investuotojams svarbūs vertinant namų ūkių atsparumą aukštesnių palūkanų aplinkoje. Jei vartotojų nuotaikos silptų, tai galėtų tapti papildomu argumentu obligacijų pajamingumams išlikti aukštesniems.

    „Mums reikia ramios obligacijų rinkos, kad akcijos galėtų kilti, o tam būtina, kad energijos kainos sloptų“, – sakė J. Crameris.

    Bendra jo išvada paprasta: artimiausiu metu investuotojams svarbu sekti ne tik pelno eilutes, bet ir obligacijų pajamingumus, infliacijos lūkesčius bei energijos kainas. Jei šie veiksniai judės nepalankia kryptimi, net geri įmonių rezultatai gali tapti tik trumpalaikiu atokvėpiu.

  • Cramerį gąsdina „SpaceX“ IPO: vienas žingsnis ir rinka gali sulūžti – prabilo apie burbulą

    Cramerį gąsdina „SpaceX“ IPO: vienas žingsnis ir rinka gali sulūžti – prabilo apie burbulą

    JAV investuotojų ir televizijos laidų vedėjas Jimas Crameris perspėja, kad pirminių viešų siūlymų rinkoje ryškėja spekuliacinio įkarščio ženklai. Jo teigimu, planuojamas „SpaceX“ akcijų platinimas gali tapti įvykiu, kuris ne tik sukuria euforiją, bet ir išbalansuoja platesnę rinką.

    Pasak CNBC skelbtos informacijos, „SpaceX“ debiutas biržoje siejamas su birželio mėnesiu, o prospektas galėtų pasirodyti artimiausiu metu. Crameris pažymėjo, kad po triukšmingų technologijų bendrovių startų investuotojų alkis naujiems vardams dažnai tampa sunkiai suvaldomas.

    Kas kelia didžiausią riziką?

    Pagrindinė Cramerio baimė susijusi ne vien su bendrovės dydžiu, o su pasiūlos ir paklausos disbalansu. Jei rinkai būtų pasiūlytas tik nedidelis akcijų kiekis, paklausa gali išpūsti kainą iki lygių, kurie ima nebeatitikti fundamentalių rodiklių.

    Žiniasklaidoje minimos „SpaceX“ vertės prognozės siekia maždaug nuo 1,6 iki 1,8 trilijono eurų. Crameris įspėjo, kad esant ribotam akcijų kiekiui viešoje apyvartoje vertinimas teoriškai galėtų šoktelėti dar labiau, o tai sukurtų atskirą burbulą.

    „Jei „SpaceX“ į rinką paleis tik mažą akcijų gabalėlį, vertė gali atsiplėšti nuo realybės ir susiformuos burbulas“, – sakė J. Crameris.

    Kaip IPO gali paveikti visą rinką?

    Jo teigimu, didžiulis ir labai laukiamas technologijų IPO gali priversti dalį investuotojų parduoti turimas pozicijas, kad sukauptų grynųjų naujam pirkimui. Toks persiskirstymas gali spausti žemyn kitų bendrovių akcijas, ypač jei vienu metu pasirodytų keli panašaus masto siūlymai.

    Analitikai dažnai pabrėžia, kad rinka jautriai reaguoja į naujų akcijų pasiūlos šuolius, nes kapitalas nėra begalinis. Crameris situaciją lygina su laikotarpiais, kai per didelis naujų emisijų srautas ir pernelyg agresyviai suformuota pirmos dienos kaina skatino spekuliaciją.

    „Akcijų rinka, kaip ir bet kuri kita rinka, priklauso nuo pasiūlos ir paklausos: kai pasiūlos per daug, rinka pradeda braškėti“, – teigė J. Crameris.

    Ką turėtų daryti platintojai ir ko laukti investuotojams?

    Crameris akcentavo, kad daug kas priklausys nuo to, kaip IPO sukonstruos platintojai: kiek akcijų bus pasiūlyta, kokia bus pradinė kainodara ir kokie bus apribojimai ankstyviesiems investuotojams. Jo nuomone, dirbtinai išpūstas pirmos dienos šuolis gali trumpam sukelti euforiją, bet vėliau brangiai kainuoti.

    Investuotojams tokiais atvejais svarbu atskirti bendrovės technologinį potencialą nuo IPO mechanikos, kuri kartais sukuria kainą, paremtą labiau emocijomis nei skaičiais. „SpaceX“ atvejis išsiskiria tuo, kad tai viena ryškiausių privačių technologijų bendrovių pasaulyje, todėl rinkos temperatūra gali kilti itin greitai.

    „Tikiuosi, kad platintojai elgsis atsakingai ir nekurs didžiausių šuolių vien dėl efekto, nes tai jau kartą baigėsi labai blogai“, – sakė J. Crameris.

  • „Ford“ akcijos per dvi dienas šovė beveik 20 proc.: ar tai naujas DI memų bumas po posūkio į energiją

    „Ford“ akcijos per dvi dienas šovė beveik 20 proc.: ar tai naujas DI memų bumas po posūkio į energiją

    „Ford“ akcijos per dvi prekybos sesijas pabrango beveik 20 proc., o rinkoje įsiplieskė diskusijos, ar šį šuolį kursto fundamentai, ar investuotojų euforija, panaši į memų akcijų bangas. Dalis analitikų šį judėjimą sieja su bendrovės plėtra į energijos kaupimo sprendimus ir su DI susijusiu duomenų centrų bumu.

    Per pastarąsias dienas „Ford“ kursas iš pradžių šoktelėjo apie 13 proc., o kitą sesiją dar pridėjo maždaug 6,7 proc. Iki tol savaitės pradžioje akcija buvo smukusi daugiau nei 2 proc., todėl toks posūkis prikaustė trumpalaikių spekuliantų ir institucinių investuotojų dėmesį.

    Kas pakeitė rinkos nuotaikas

    Šią savaitę „Ford“ pristatė „Ford Energy“ – visiškai kontroliuojamą dukterinę įmonę, kuri sieks tiekti baterijų energijos kaupimo sistemas, surenkamas JAV. Skelbiama, kad sprendimai orientuoti į komunalinių paslaugų bendroves, duomenų centrus bei stambius pramonės ir komercinius klientus.

    Toks žingsnis sutampa su augančiu elektros tinklų apkrovimu ir sparčiu duomenų centrų plėtros tempu, kurį didina DI paslaugų paklausa. Energijos kaupimas tampa kritine grandimi, nes padeda mažinti pikines apkrovas, stabilizuoti tinklą ir efektyviau integruoti atsinaujinančius šaltinius.

    Technologija ir geopolitika

    Investuotojai prisiminė ir ankstesnį „Ford“ planą bendradarbiauti su Kinijos baterijų gamintoja CATL, įgyvendinant elektromobilių baterijų projektą Mičigane. Partnerystė anksčiau sulaukė JAV politikų dėmesio, todėl bet kokios sąsajos su Kinijos technologijomis rinkoje vertinamos ir per reguliacinės rizikos prizmę.

    Analitikų vertinimu, „Ford“ pasirinktas modelis, kai technologijos licencijuojamos, o veiklos kontrolė išlaikoma JAV struktūroje, gali būti bandymas suderinti augimą su griežtėjančiais reikalavimais tiekimo grandinėms. Tokia strategija ypač aktuali, kai tarifų politika ir taisyklės dėl užsienio subjektų gali kisti gana greitai.

    „Energijos kaupimas yra naujas verslas, bet jie turi tinkamą technologiją“, – teigė „Morgan Stanley“ analitikų komanda.

    Ar tai memų akcijos scenarijus?

    „Barclays“ analitikų pastabose akcentuota, kad „Ford“ kartais geba pagauti rinkos memų nuotaikas, o pastarasis šuolis gali būti susietas su investuotojų ažiotažu dėl DI ir duomenų centrų. Tokiu atveju rinkos dalyviai linkę greitai pervertinti bendroves, kurios gali netiesiogiai laimėti iš infrastruktūros plėtros.

    Kita vertus, energijos kaupimo rinka reikalauja apčiuopiamų sutarčių, gamybinių pajėgumų ir patikimo aptarnavimo, todėl ilgalaikis akcijos vertės pagrindimas priklausys nuo rezultatų. Artimiausiais mėnesiais investuotojai labiausiai stebės, ar „Ford Energy“ paskelbs apie realius tiekimo susitarimus su stambiais komerciniais klientais ir didžiosiomis debesijos paslaugų įmonėmis.

  • Kinijos detalės jau JAV automobiliuose: politikai įspėja Trumpą dėl sandorio, kuris gali sprogti

    Kinijos detalės jau JAV automobiliuose: politikai įspėja Trumpą dėl sandorio, kuris gali sprogti

    JAV politikai iš abiejų partijų perspėja Baltuosius rūmus nenaudoti automobilių rinkos kaip derybų žetono galimam susitarimui su Kinija. Įtampą kursto ir tai, kad dalis kiniškos kilmės komponentų jau seniai yra įprasta JAV automobilių tiekimo grandinės dalis.

    Diskusijas pakurstė anksčiau viešai nuskambėjusi Donaldo Trumpo idėja, kad Kinijos gamintojai galėtų ateiti į JAV, jei gamintų vietoje ir samdytų amerikiečius. Nors vėliau tonas švelnintas, profsąjungos ir automobilių valstijų politikai įspėja apie ilgalaikes darbo vietų ir saugumo rizikas.

    Kiniškų dalių pėdsakas jau čia

    Rinkos uždarymas Kinijos automobilių prekės ženklams nereiškia, kad Kinijos įtakos nėra. Konsultacijų bendrovės „AlixPartners“ vertinimu, daugiau nei 60 JAV veikiančių automobilių tiekėjų priklauso Kinijos įmonėms, o Kinijos kapitalas turi dalį maždaug 5 proc. iš apie 10 000 tiekėjų.

    Šie ryšiai apima labai skirtingas dalis, nuo saugos sistemų iki važiuoklės ar stiklo komponentų. JAV institucijų fiksuojami tiekimo duomenys rodo, kad kai kuriuose populiariuose modeliuose kiniškų detalių dalis gali siekti apie 15–20 proc., o tai tampa jautru tiek pramonės, tiek nacionalinio saugumo diskusijose.

    Susiję automobiliai kelia baimių

    Kongrese pastaruoju metu daugėja iniciatyvų įtvirtinti ribojimus Kinijoje pagamintiems susijusiems automobiliams, jų programinei įrangai ir elektronikai. Kritikai teigia, kad modernūs automobiliai, turintys interneto ryšį ir belaidžius modulius, renka daug duomenų, todėl kyla rizika dėl privatumo ir infrastruktūros žvalgybos.

    „Kiekviena transporto priemonė JAV keliuose yra riedantis duomenų rinkimo įrenginys“, – sakė Atstovų Rūmų narys Johnas Moolenaaras.

    Gamintojams problema dviguba: jie spaudžiami mažinti priklausomybę nuo Kinijos tiekimo, bet kartu turi valdyti kaštus ir užtikrinti dalių prieinamumą. Dalis automobilių gamintojų tiekėjams nustato terminus peržiūrėti tiekimo maršrutus ir ieškoti alternatyvų, nes geopolitinė rizika vis dažniau virsta verslo rizika.

    Kaina vilioja, bet baiminamasi scenarijaus

    Ši tema ypač jautri dėl kainų spaudimo. JAV vidutinė naujo automobilio kaina balandį siekė 49 461 JAV dolerį, tai yra apie 45 600 eurų, o Kinijoje pirkėjai turi didžiulį elektrifikuotų modelių pasirinkimą, įskaitant ir pigesnius variantus, kainuojančius mažiau nei 25 000 JAV dolerių, arba apie 23 000 eurų.

    Politikai ir dalis pramonės atstovų įspėja, kad itin konkurencingos kainos gali būti palaikomos subsidijomis, o ilgainiui tai esą gali išstumti vietos gamintojus ir susilpninti pramoninę bazę. Šalininkai atkerta, kad užsidarymas nepadės, jei JAV neatsakys inovacijomis, efektyvesne gamyba ir konkurencingomis elektrifikacijos technologijomis.

    Tiekimo grandinių pertvarka artimiausiais metais greičiausiai tik spartės, nes JAV ir Europos Sąjunga stiprina reguliavimą, o gamintojai vis daugiau dėmesio skiria baterijų, elektronikos ir programinės įrangos kilmei. Tai reiškia, kad ginčas dėl Kinijos vaidmens automobilių sektoriuje išliks vienu svarbiausių pramonės ir politikos klausimų iki 2026 metų rinkimų ciklo.