„Nvidia“ konkurentas „Cerebras“ po audringo IPO pritrenkė rinką: kuo jų lustas toks ypatingas

Rekordinis debiutas ir atvėsęs kursas

JAV lustų bendrovė „Cerebras Systems“ po įspūdingo IPO debiuto atsidūrė dėmesio centre, nes investuotojai ieško alternatyvų brangiems ir dažnai deficitiniams „Nvidia“ grafikos procesoriams. Pirmąją prekybos dieną įmonės vertė priartėjo prie 100 mlrd. eurų ribos, tačiau vėliau akcijos kaina krito apie 10 proc.

Toks svyravimas rodo, kad rinka vienu metu vertina ir milžinišką dirbtinio intelekto skaičiavimo pajėgumų paklausą, ir rizikas, susijusias su itin konkurencinga lustų ekosistema. IPO sėkmė tapo signalu, kad kapitalas toliau plauks į specializuotų DI spartintuvų kūrėjus.

Kuo skiriasi „Cerebras“ požiūris

„Cerebras“ kuria ne klasikinį GPU, o itin didelį specializuotą ASIC tipo lustą, skirtą konkretiems skaičiavimo darbams. Bendrovė teigia, kad jos WSE-3 plokštė yra kartais didesnė už įprastus sprendimus ir turi gerokai daugiau tranzistorių, todėl tam tikrose užduotyse gali pasiūlyti didesnį pralaidumą.

Pastaraisiais metais didelę DI pažangą lėmė modelių mokymas, tačiau vis svarbesnė tampa išvada, kai modeliai realiu laiku apdoroja naują informaciją ir pateikia atsakymus. Būtent čia didėja poreikis efektyviems, konkrečioms užduotims pritaikytiems lustams, kurie leidžia mažinti vėlavimą ir energijos sąnaudas.

„Mes kuriame didžiausius lustus puslaidininkių pramonėje: didesni lustai per trumpesnį laiką apdoroja daugiau informacijos“, – sakė „Cerebras“ vadovas ir bendraįkūrėjas Andrew Feldmanas.

Ne tik lustai, bet ir debesijos paslauga

Anksčiau „Cerebras“ labiau siekė pardavinėti aparatinę įrangą įmonėms, tačiau dabar vis dažniau veikia kaip debesijos paslaugų teikėja, savo lustus eksploatuojanti nuosavuose duomenų centruose. Toks modelis ją priartina prie konkurencijos su didžiaisiais debesijos žaidėjais, tokiais kaip „Google“, „Microsoft“ ar „Oracle“, taip pat su specializuotais infrastruktūros tiekėjais.

Bendrovė yra paskelbusi apie didelės apimties bendradarbiavimą su „OpenAI“, kurio terminas numatytas iki 2028 metų, o „Amazon Web Services“ taip pat yra pranešusi apie „Cerebras“ lustų naudojimą savo duomenų centruose. Tai rodo, kad paklausa persikelia nuo vien tik pirkimo prie pajėgumų nuomos, kai svarbiausia tampa prieinamumas ir greitas diegimas.

„Greitos išvados paslaugai paklausa tokia didelė, kad didžiausias iššūkis yra pasiūla: plečiame gamybą ir duomenų centrus, bet pajėgumai išpirkti iki 2027 metų“, – sakė „Cerebras“ finansų vadovas Bobas Kominas.

Gamybos realybė ir konkurencijos banga

Pažangiausi DI lustai dažniausiai gaminami naudojant moderniausius technologinius procesus, o didžiausias gamybos pajėgumas sutelktas Taivane. „Cerebras“ lustai, kaip skelbiama, gaminami TSMC, tačiau ne pačiu pažangiausiu 2 nanometrų procesu, o brandesniu 5 nanometrų, kas gali būti kompromisas tarp kainos, išeigos ir gamybos apimčių.

Tuo pat metu rinką užplūsta ir kiti specializuotų ASIC sprendimų kūrėjai, o didžiosios technologijų įmonės vis agresyviau kuria nuosavus lustus. Toks fonas investuotojams reiškia dvi priešingas žinutes: paklausa didžiulė, bet technologinis pranašumas gali būti trumpalaikis, todėl lemiamais tampa mastelis, tiekimo grandinė ir sutartys su stambiais klientais.

„Cerebras“ istorija taip pat primena, kad IPO sėkmė neatsiejama nuo klientų diversifikavimo ir geopolitinių rizikų valdymo. Anksčiau bendrovė buvo sulaukusi klausimų dėl didelės priklausomybės nuo vieno stambaus kliento, todėl investuotojai atidžiai stebės, ar plėtra į debesijos paslaugas padės subalansuoti pajamas.