CP v2

Blog

  • Norvegijos „RunwayVC“ uždarė 40 mln. eurų pirmąjį fondų II etapą: dėmesys pramonės DI

    Norvegijos „RunwayVC“ uždarė 40 mln. eurų pirmąjį fondų II etapą: dėmesys pramonės DI

    Norvegijos ankstyvosios stadijos rizikos kapitalo fondas „RunwayVC“ paskelbė pasiekęs 40 mln. eurų pirmąjį Fondo II uždarymo etapą. Naujas fondas orientuosis į pramonės DI ir programinę įrangą, robotiką, automatizavimą bei autonomines sistemas, kurios sparčiai keičia gamybos ir energetikos įmonių veiklą.

    „RunwayVC“ pabrėžia, kad dalis investuotojų yra ir pramonės operatoriai, todėl gali tapti ne tik kapitalo, bet ir realių bandomųjų aikštelių, klientų bei kompetencijų šaltiniu portfelio įmonėms. Toks modelis ypač svarbus pramonės technologijoms, kur produktų diegimas dažnai reikalauja ilgesnių bandymų ir integracijos.

    Kas investuoja į Fondą II

    Fondo I pagrindinis investuotojas buvo „Aker“, o ši bendrovė išlieka kertiniu investuotoju ir Fondo II struktūroje. Prie naujojo fondo taip pat prisijungė „Halliburton“, „Aker BP“, „Aker Solutions“, Norvegijos pensijų bendrovė KLP ir valstybinė investicijų įmonė Investinor, taip pat Norvegijos pramonės šeimos ir privatūs technologijų bei finansų investuotojai.

    Tokio tipo investuotojų grupė fondui suteikia platesnį priėjimą prie pramonės sektorių, kuriuose DI, robotika ir automatizavimas diegiami greičiausiai. Pastaraisiais metais Europoje matomas augantis kapitalo dėmesys vadinamajai industrial tech krypčiai, kai programinė įranga ir DI susijungia su fizinėmis sistemomis, nuo jutiklių iki autonominių mašinų.

    Ką fondas planuoja daryti toliau

    „Esame technologinio lūžio pramonėje viduryje, kuris sukurs naują pasaulinių technologijų bendrovių kartą“, – sakė „RunwayVC“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Tor Bækkelund.

    Fondas planuoja apie 20 investicijų per 3–5 metus, daugiausia Norvegijoje ir kitose Šiaurės šalyse, tačiau numato pasirinktinai investuoti ir kitur Europoje bei JAV. Įprastos pradinės investicijos, pasak fondo, turėtų siekti 500 000–1 000 000 eurų, o vėlesniems etapams numatomas reikšmingas papildomas kapitalas.

    „RunwayVC“ skelbia, kad nuo 2022 metais veikiančio Fondo I komanda investavo į 24 bendroves, atliko 23 vėlesnio etapo investicijas ir įgyvendino du pasitraukimus. Fondo I portfelio įmonės kartu pritraukė daugiau nei 170 000 000 eurų iš išorinių investuotojų.

    Pirmosios naujo fondo investicijos

    „RunwayVC“ jau atliko dvi pirmąsias Fondo II investicijas. Viena jų – „Minerva Humanoids“, kuri kuria atsparius humanoidinius robotus pavojingoms ir sudėtingoms pramoninėms operacijoms, kai darbai žmonėms būtų per rizikingi.

    Antra investicija – Norvegijos įmonė „HIVE Autonomy“, kuri vysto sprendimus, leidžiančius esamas pramonines mašinas paversti autonominėmis. Fondo teigimu, technologija jau naudojama pramonės objektuose Skandinavijoje, o tai rodo, kad sprendimai orientuoti į realias darbo sąlygas, o ne tik laboratorinius prototipus.

    Fondas veikia iš „Aker Tech House“ netoli Oslo ir priklauso platesnei ekosistemai, kurioje veikia „RunwayFBU“, laboratorija pramonės DI ir robotikai, inkubatorius bei partnerystės su pramonės įmonėmis. Toks „vienoje vietoje“ telkiamas modelis siekia sutrumpinti kelią nuo idėjos iki diegimo pramonėje, kur pagrindinis barjeras dažnai yra ne technologija, o prieiga prie infrastruktūros ir klientų.

  • „PhotonVentures“ pritraukė 60 mln. eurų: investuos į 15 Europos fotonikos lustų startuolių

    Eindhovene įsikūręs nepriklausomas „deeptech“ rizikos kapitalo fondas „PhotonVentures“ per pirmąjį finansavimo etapą pritraukė 60 mln. eurų. Lėšos bus skirtos ankstyvos stadijos fotonikos lustų startuoliams ir augančioms įmonėms Europoje, o pagrindiniu investuotoju tapo PhotonDelta ekosistema.

    „PhotonVentures“ skelbia sieksiantis galutinio 100–150 mln. eurų fondo dydžio, o galutinis uždarymas planuojamas 2024 metų pradžioje. Strategijos centre – A serijos investicijos, numatant tipines 1–2,5 mln. eurų injekcijas vienai įmonei.

    Fondas pirmiausia taikysis į maždaug 15 Europos „deeptech“ bendrovių, kurios kuria integruotos fotonikos sprendimais paremtus produktų prototipus ir yra susietos su regiono ekosistema. Tikslas – padėti tokioms komandoms greičiau pereiti nuo technologinės demonstracijos prie gamybos mastelio ir tarptautinės plėtros.

    Fotonikos lustai laikomi viena svarbiausių krypčių greta tradicinių puslaidininkių, nes leidžia duomenis apdoroti ir perduoti šviesos signalais. Praktikoje tai siejama su didesniu greičiu ir energijos efektyvumu duomenų centruose, taip pat su proveržiais ryšių infrastruktūroje, jutikliuose, robotikoje, autonominėse sistemose ir kvantinėse technologijose.

    „Europoje yra šimtai perspektyvių startuolių ir augančių įmonių, kuriančių fotonikos lustų taikymus, tačiau jiems reikia investicijų ir pagalbos žengiant kitą žingsnį. Mūsų tikslas – prisidėti prie to, kad Europa taptų integruotos fotonikos lydere“, – sakė „PhotonVentures“ generalinis partneris Joachim de Sterke.

    „PhotonVentures“ atsirado kaip PhotonDelta aplinkos tąsa, siekiant užpildyti rinkos spragą – specializuoto kapitalo, galinčio suprasti fotonikos technologijų ciklus ir rizikas. Pasak PhotonDelta, per pastaruosius metus ekosistemoje buvo telkiamos reikšmingos viešosios ir privačios investicijos, skirtos gamybos pajėgumams didinti, infrastruktūrai, talentų ugdymui ir naujoms taikymo sritims kurti.

    „Integruotos fotonikos rinka sparčiai auga, tačiau trūksta investuotojų, turinčių pakankamai žinių ir kapitalo šios srities ambicijoms paremti. Specializuoto fondo sukūrimas yra svarbus etapas, kurį padėjo pasiekti ir ankstesnio portfelio perkėlimas“, – sakė PhotonDelta stebėtojų tarybos pirmininkas René Penning de Vries.

    Analitikai pažymi, kad fotonika Europoje vis dažniau vertinama kaip strateginė grandis platesnėje puslaidininkių ir kritinių technologijų darbotvarkėje. Didesnis ankstyvos stadijos finansavimas gali tapti lemiamu veiksniu, kad laboratorijose gimstančios idėjos greičiau virstų gaminiais, o Europos įmonės išlaikytų konkurencingumą globalioje technologijų rinkoje.

  • Londono startuolis „Embedd“ pritraukė 2,3 mln. eurų: kurs programinį pagrindą fiziniam DI

    Londono startuolis „Embedd“ pritraukė 2,3 mln. eurų: kurs programinį pagrindą fiziniam DI

    Londone įsikūręs startuolis „Embedd“ pritraukė 2,3 mln. eurų ikisėkliniame investicijų etape. Bendrovė siekia kurti programinės įrangos infrastruktūrą vadinamajam fiziniam DI, kuris naudojamas įrenginiuose, robotikoje, gamyklose ir transporto sistemose.

    Investicijų raundui vadovavo „Seedcamp“, taip pat prisidėjo „Cocoa“, „Connect Ventures“, „2100 Ventures“, „Vesna Capital“, „U.ventures“, „Underline Ventures“, „Common Magic“ ir „Roosh Ventures“. Pasak įmonės, lėšos bus skirtos platformos plėtrai ir bendradarbiavimui su puslaidininkių gamintojais.

    Kuo „Embedd“ sprendžia problemą

    „Embedd“ teigia sprendžianti vieną dažniausių kliūčių, su kuria susiduria išmanias fizines sistemas kuriantys inžinieriai: aparatinės įrangos įvairovę ir sudėtingą jos integravimą į programinę aplinką. Praktikoje kiekvienas naujas lustas ar komponento pakeitimas dažnai reiškia papildomą dokumentacijos analizę ir rankinį kodo perrašymą.

    Bendrovė nurodo, kad šį sluoksnį automatizuoja pasitelkdama skaitmeninius dvynius ir DI agentus. Idėja paprasta: sukuriamas aparatūros modelis, o tuomet įrankiai padeda sugeneruoti kodą, kuris leidžia lustams patikimai „susikalbėti“ su aukštesnio lygio programine įranga.

    „Kita DI banga veiks gamyklose, transporto priemonėse, robotuose ir kritinėje infrastruktūroje, tačiau šiandien kiekvienas aparatinės įrangos pokytis sukuria milžinišką sudėtingumą programinės įrangos komandoms ir tai jau lėtina inovacijas“, – sakė „Embedd“ bendraįkūrėjas ir vadovas Michaelas Lazarenko.

    Komandos kilmė ir kontekstas

    „Embedd“ įkūrė Ukrainos technologijų verslininkai Michaelas Lazarenko, Maximas Gorinovas ir Valentinas Gololobovas. Įmonė pažymi, kad ankstesnėje jų aparatinės įrangos veikloje itin stipriai pasijuto tiekimo grandinių sutrikimai per COVID-19 laikotarpį, o vėliau situaciją komplikavo Rusijos invazija į Ukrainą.

    Šis kontekstas, pasak „Embedd“, padėjo aiškiai pamatyti sisteminę problemą: kai komponentų tiekimas kinta, programinės įrangos dalį tenka skubiai pritaikyti naujiems lustams. Fizinio DI plėtra, kur DI persikelia iš serverių į realaus pasaulio įrenginius, tokių integracijos darbų mastą tik didina.

    Ką jau pavyko pasiekti

    Startuolis skelbia, kad klientams padėjo gamybai parengtą programinę įrangą lustams parengti iki šešių kartų greičiau. Nors tokie skaičiai paprastai priklauso nuo konkrečios aparatinės įrangos ir projekto apimties, rinkoje tai atspindi aiškią tendenciją mažinti vadinamąjį „laiką iki integracijos“.

    „Embedd“ taip pat nurodo, kad nuo komercinio starto 2026 metų balandį pasirašė sutartis su keliomis puslaidininkių bendrovėmis. Tarp minimų klientų yra „Microchip Technology“, kur, pasak startuolio, padedama užtikrinti „Zephyr“ palaikymą.

    „Fizinio DI pažadas yra milžiniškas, tačiau aparatinės įrangos fragmentacija lėtina inovacijas. Šis finansavimas leis plėsti platformą ir padėti daugiau puslaidininkių bendrovių greičiau įsilieti į naujas programines ekosistemas“, – teigė M. Lazarenko.

    Rinkos požiūriu, tokie sprendimai tampa vis aktualesni, nes išmanūs įrenginiai ir robotika remiasi skirtingų gamintojų komponentais, o programinei įrangai reikia stabilaus, pakartojamo integracijos proceso. „Embedd“ statymas yra aiškus: kai fiziniame pasaulyje daugėja DI, auga ir poreikis „vertėjams“ tarp lustų bei programinės įrangos.

  • Startavo „Dealflow.eu“ „Slack“ bendruomenė: kur ES finansuojami inovatoriai ras investuotojus ir įtaką

    Startavo „Dealflow.eu“ „Slack“ bendruomenė: kur ES finansuojami inovatoriai ras investuotojus ir įtaką

    Europos inovacijų ekosistemoje atsirado nauja erdvė, skirta greitesniam bendradarbiavimui: pradėjo veikti „Dealflow.eu“ „Slack“ bendruomenė. Ji pristatoma kaip vieta, kur vienoje platformoje gali susitikti startuoliai, investuotojai, politikos formuotojai ir ES finansuojami inovatoriai.

    Bendruomenė siejama su projektu Innovation Radar Bridge, kurio tikslas – didinti matomumą tų įmonių ir komandų, kurios kuria sprendimus, gimusius iš ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų. Idėja paprasta: daugiau ryšių ir daugiau informacijos apie finansavimo kelius turi padėti inovacijoms greičiau pasiekti rinką.

    Kas už to stovi ir kam skirta?

    Iniciatyvą koordinuoja EU-Startups, o partneriais įvardijami „Dealflow.eu“ ir „Dealroom“. Šis trio bendruomenę pozicionuoja ne kaip dar vieną naujienų kanalą, bet kaip praktinį „darbo įrankį“, kuriame skirtingos suinteresuotos pusės gali ne tik sekti aktualijas, bet ir inicijuoti konkrečias pažintis bei projektus.

    Tokios platformos pastaraisiais metais tapo ypač reikšmingos dėl griežtesnės rizikos kapitalo atrankos ir ilgesnių sandorių ciklų Europoje. Startuoliams vis dažniau reikia ne vien kontakto investuotojų sąraše, o įrodomo matomumo, aiškaus finansavimo plano ir prieigos prie bendruomenių, kur sprendimai priimami greičiau.

    Ką žadama pasiūlyti dalyviams?

    „Slack“ bendruomenėje numatyti atskiri kanalai skirtingiems poreikiams: naujienoms apie Europos startuolių ekosistemą, ryšių mezgimui, renginių ir internetinių seminarų skelbimams. Taip pat akcentuojamas „matchmaking“ principas, kai įkūrėjai gali pristatyti savo startuolius ir gauti grįžtamąjį ryšį iš investuotojų bei kitų ekspertų.

    Projekto renginių dalis jau įsibėgėjo: balandžio 16 dieną Briuselyje vyko EU Innovation Catalyst, subūręs politikos formuotojus, investuotojus ir inovatorius diskusijai apie Europos startuolių rinkos būklę. Gegužės 10 dieną, per EU-Startups Summit Maltoje, surengtas kitas Innovation Radar Bridge renginys, kuriame daug dėmesio skirta reguliavimo iššūkiams ir kapitalo pritraukimo galimybėms.

    Koks artimiausias etapas?

    Organizatoriai skelbia, kad 2024 metų spalį Varšuvoje planuojama pristatyti pirmąją teminę ataskaitą apie Europos finansavimo schemų poveikį moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Joje ketinama lyginti skirtingų finansavimo instrumentų įtaką įmonėms, jų augimui ir tolimesnei finansavimo sėkmei.

    Tokios analizės tampa vis aktualesnės ir dėl didėjančio poreikio skaidrumui: tiek startuoliai, tiek investuotojai nori aiškiau matyti, kurie ES instrumentai realiai padeda komandoms pereiti nuo prototipo prie komercinio mastelio. „Dealflow.eu“ „Slack“ bendruomenė žada tapti kanalu, kuriame šios įžvalgos bus ne tik publikuojamos, bet ir paverčiamos praktinėmis diskusijomis bei naujais kontaktais.

  • Londono „Boldr“ pritraukė 4,2 mln. eurų: išmanūs termostatai ir planas sujungti namų energiją

    Londone įsikūręs energijos valdymo startuolis „Boldr“ pritraukė 4,2 mln. eurų prieš A serijos investicijų raunde. Įmonė skelbia, kad lėšas naudos plėtrai Šiaurės Amerikoje, rangovams skirtai programinei platformai ir platesniam šildymo bei vėsinimo sprendimų portfeliui.

    Raundui vadovavo fondas „Unconventional Ventures“, o prie jo prisidėjo ir kiti investuotojai, tarp jų „Ada Ventures“, „Tetrad Ventures“, „Techstars“ bei „Prosegur“. „Boldr“ taip pat nurodo, kad 2025 metais buvo uždarytas 2,7 mln. eurų dydžio ankstyvosios stadijos investicijų etapas.

    Statybininkai ir rangovai – raktas į mastą

    „Boldr“ strategija išsiskiria tuo, kad įmonė orientuojasi ne vien į galutinį vartotoją, o į HVAC rangovus, kurie jau šiandien diegia ir prižiūri šildymo bei vėsinimo įrangą. Bendrovės teigimu, būtent šis kanalas leidžia greičiau pasiekti mastą ir sumažinti diegimo barjerus.

    „Kita elektrinė nebus vienas pastatas. Tai bus milijonai namų, veikiančių kartu. Tačiau to nepasieksite vien vartotojų programėle – reikia rangovų, kurie jau diegia ir aptarnauja įrangą“, – sakė „Boldr“ vadovas ir bendraįkūrėjas Madi Ablyazovas.

    Universalus termostatas ir nuotolinė diagnostika

    Vienas pagrindinių produktų – universalus termostatas, sukurtas taip, kad būtų suderinamas su įvairia įranga ir supaprastintų montavimą. „Boldr“ akcentuoja belaidę architektūrą, kai valdymo modulis bendrauja su įrangos puse, todėl ne visuomet reikia tiesti naujus termostato laidus.

    Įmonės skaičiavimu, tai gali sutaupyti iki maždaug 428 eurų darbo sąnaudų vienam įrengimui. Be to, įdiegti įrenginiai realiu laiku siunčia telemetriją į debesijos platformą, o tai rangovams leidžia greičiau identifikuoti gedimus ir dalį problemų spręsti nuotoliniu būdu.

    Kodėl tai svarbu elektros tinklams

    „Boldr“ planuoja jungti ne tik šildymo ir vėsinimo sistemas, bet ir kitą namų energetikos įrangą, pavyzdžiui, baterijas, elektromobilių įkroviklius ar saulės elektrines. Tokia sujungta ekosistema, bendrovės vertinimu, galėtų lanksčiai mažinti ar perkelti elektros vartojimą piko metu.

    Šis modelis siejamas su augančiu poreikiu elektros tinklų lankstumui, kai didėja elektrifikacija ir svyruoja atsinaujinančių išteklių gamyba. Praktikoje tai reiškia, kad dalis paklausos būtų valdoma išskaidytoje infrastruktūroje, o ne vien didinant centralizuotą generaciją ar tinklo pralaidumą.

    Plėtros kryptį sustiprina ir komerciniai susitarimai: „Boldr“ skelbia turinti nacionalinio masto platinimo partnerystes Jungtinėse Valstijose su HVAC rinkos dalyviais ir tiekimo grandinės partneriais, įskaitant „Daikin“ bei „Source 1“, priklausančią „Bosch“ grupei. Tai bendrovei suteikia prieigą prie plačių rangovų tinklų ir greitesnį produktų patekimą į rinką.

  • „TalentAid“ pristatė DI platformą darbų paieškai: mažiau tuščių skelbimų ir tikslesni atitikimai

    Vokietijoje įkurta startuolių bendrovė „TalentAid“ pristatė dirbtiniu intelektu paremtą platformą, kuri siekia supaprastinti darbų paiešką ir sumažinti vadinamąjį triukšmą skelbimų portaluose. Idėja paprasta: vietoj masinio naršymo ir dešimčių paraiškų siūloma pateikti tik tuos pasiūlymus, kurie realiai atitinka kandidato patirtį ir tikslus.

    Daugeliui ieškančiųjų darbo problema pažįstama: tie patys skelbimai kartojasi skirtingose svetainėse, dalis jų būna pasenę, o atsakymų į paraiškas tenka laukti savaitėmis arba jų nesulaukiama visai. Tokia aplinka skatina „siųsti visur“, nors dažnai tai baigiasi perdegimu, o ne realiais pokalbiais.

    Kaip veikia „TalentAid“?

    „TalentAid“ teigia, kad platforma analizuoja skelbimus iš pasirinktų šaltinių, pašalina pasikartojančius įrašus ir atrenka tik tuos, kurie tikėtina yra aktualūs. Kandidatui pateikiamas suderinamumo įvertinimas ir paaiškinimas, kodėl konkretus pasiūlymas buvo parinktas, pavyzdžiui, dėl reikiamų techninių įgūdžių, patirties lygio ar darbo pobūdžio.

    Platforma taip pat pritaikoma pagal naudotojo nustatymus, tokius kaip vieta, darbo režimas ar karjeros kryptis. Kuo daugiau žmogus sąveikauja su rekomendacijomis, tuo tiksliau, pasak kūrėjų, sistema prisitaiko ir mažina nereikalingų pasiūlymų srautą.

    Ne tik paieška, bet ir pasiruošimas

    „TalentAid“ sprendimas apima ne vien skelbimų atranką. Kūrėjai akcentuoja gyvenimo aprašymo tobulinimą, kai rekomendacijos pritaikomos pagal konkretaus vaidmens reikalavimus ir formuluotes, kad kandidato patirtis būtų pateikta aiškiau ir darbdaviui lengviau įvertinama.

    Kitas planuojamas elementas yra paraiškų pateikimo automatizavimas, kai vartotojui patvirtinus pasirinktą darbo vietą ir dokumentus, sistema sumažina pasikartojantį pildymą ir administracinį darbą. Taip pat žadamas pasiruošimas pokalbiams, įskaitant informaciją apie įmonę ir dažniausiai užduodamų klausimų kryptis.

    Kodėl tokie įrankiai tampa aktualūs?

    Pastaraisiais metais darbuotojų atrankos rinka patyrė daug svyravimų: vienuose sektoriuose vyko atleidimų bangos, kituose augo konkurencija dėl patrauklių pozicijų. Tuo pat metu skelbimų ir agregatorių gausa ne visada reiškia geresnį rezultatą kandidatui, nes dažnai optimizuojamas kiekis, o ne kokybė.

    „TalentAid“ strategija remiasi prielaida, kad žmonėms labiau reikia ne dar vieno skelbimų sąrašo, o išfiltruotos ir paaiškinamos atrankos. Bendrovė pozicionuoja produktą kaip papildomą sluoksnį virš esamos ekosistemos, kuris padeda greičiau suprasti, kur verta skirti laiką, o kur paraiška tikėtina bus „praryta“ sistemos.

    Šiuo metu platforma kviečia norinčiuosius registruotis išankstiniam naudojimui. Jei pažadai pasitvirtins praktikoje, toks modelis galėtų pakeisti įprastą „kuo daugiau paraiškų“ logiką į „mažiau, bet tiksliau“.

  • Stokholmo „eComID“ pritraukė 14,6 mln. eurų: kuria pirkimo pasą DI valdomai prekybai

    Stokholmo „eComID“ pritraukė 14,6 mln. eurų: kuria pirkimo pasą DI valdomai prekybai

    Stokholme įsikūręs startuolis „eComID“ pritraukė 14,6 mln. eurų pradinės investicijos (seed) etapui. Bendrovė teigia kurianti vadinamąjį pirkimo pasą – tapatybės ir pirkėjo konteksto sluoksnį, kuris padėtų elektroninei prekybai tiksliau personalizuoti pasiūlymus naudojant DI.

    Investicijų etapui vadovavo „Systemiq Capital“, prisidėjo „Regeneration.VC“, „Course Corrected“, „Stadium“ ir ankstesnis investuotojas „CapitalT“. Strateginiu investuotoju išliko „H&M Group“, pirmąkart į startuolį investavusi 2023 metais.

    Kas yra pirkimo pasas

    „eComID“ idėja remiasi tuo, kad net pažangios e. parduotuvės dažnai turi labai mažai informacijos apie pirkėją, ypač pirmojo apsilankymo metu. Įprastai matomas tik krepšelis ar naršymo istorija, bet ne tokie dalykai kaip dydis, tinkamumas, stiliaus pomėgiai ar grąžinimų įpročiai.

    Startuolis sako, kad pirkimo pasas leistų pirkėjui „neštis“ aktualų kontekstą per kelis susietus prekės ženklus. Šį kontekstą esą naudoja „eComID“ DI agentas „Vera“, kuris gali padėti parinkti dydį, vykdyti pokalbiu paremtą paiešką ir pateikti labiau pritaikytas rekomendacijas tiesiog pačių prekės ženklų svetainėse.

    „DI be konteksto visada pradeda nuo nulio. Geriausia apsipirkimo patirtis turėtų priminti parduotuvę, kuri jau žino, kaip padėti“, – sakė „eComID“ bendraįkūrėjas ir vadovas Oscaras Rundqvistas.

    Skaičiai ir partneriai

    Pasak bendrovės, nuo starto 2024 metais „eComID“ pradėjo dirbti su daugiau nei 60 prekės ženklų ir kas mėnesį pasiekia apie 20 mln. pirkėjų. Startuolis taip pat teigia, kad iki šiol augo neturėdamas specialios pardavimų ar rinkodaros komandos.

    „eComID“ skelbia, kad pirkėjai, naudojantys sprendimą, vidutiniškai patiria 30 proc. mažesnį prekių grąžinimų lygį, o prekės ženklai mato apie 10 proc. didesnę konversiją. Mados ir avalynės segmente grąžinimai laikomi viena brangiausių e. prekybos problemų, todėl dydžių parinkimas ir tikslesnės rekomendacijos tampa strategine investicijų kryptimi.

    Tarp įvardijamų partnerių – COS, „J.Lindeberg“, „Axel Arigato“, NN07, „Peak Performance“, „Haglöfs“, „Asket“ ir „Stadium“. Bendrovė taip pat nurodo, kad yra sertifikuota pagal ISO/IEC 27001:2022, atitinka SOC 2 Type 2 reikalavimus ir laikosi BDAR.

    Kam bus naudojamos investicijos

    Gautą kapitalą „eComID“ planuoja skirti plėtrai į naujas tarptautines rinkas, pirkimo paso diegimo spartinimui ir dydžių bei prekių atradimo funkcijų gilinimui. Taip pat numatoma stiprinti komandą ir infrastruktūrą, kad sprendimas galėtų aptarnauti daugiau pasaulinių prekės ženklų.

    Investuotojai pabrėžia, kad personalizavimas tampa vis labiau susietas su konteksto kokybe: be patikimų duomenų apie pirkėjo poreikius DI rekomendacijos lieka apytikslės. „eComID“ statymas yra paprastas: jei pirkėjas sutinka dalintis kontekstu, parduotuvės gali mažinti grąžinimus ir gerinti patirtį nuo pirmo apsilankymo.

  • „MediaFuse“ pristatė „TechnologyWire“: tikslinis pranešimų platinimas technologijų įmonėms

    Ryšių su visuomene (PR) pranešimų platinimo tinklą valdanti bendrovė „MediaFuse“ paskelbė apie naują platformą „TechnologyWire“, skirtą technologijų įmonėms ir startuoliams. Įmonė teigia, kad tikslas – ne kuo platesnė sklaida, o publikavimas ten, kur technologijų auditorija realiai skaito naujienas.

    Pasak „MediaFuse“, „TechnologyWire“ pranešimus platina per atrinktą technologijų leidinių tinklą ir siekia, kad jie atsirastų pagrindiniuose puslapiuose arba svarbiausiose rubrikose. Tokia strategija orientuota į matomumą, paieškos sistemų optimizavimą ir auditorijos pasiekiamumą, o ne į šimtus formalių publikacijų.

    „Dauguma naujienų platinimo tinklų atsirado laikais, kai reikėjo išmesti kuo platesnį tinklą. Šiandien technologijų įmonei nereikia 400 kanalų – jai reikia 15, kuriuos skaito klientai, investuotojai ir partneriai“, – sakė „MediaFuse“ vadovas Nadav Dakner.

    Įmonė kritikuoja tradicinį modelį, kai pranešimai paskleidžiami per televizijų, radijo stočių partnerių, regioninių laikraščių ar bendrų verslo srautų kanalus, kurie technologijų bendrovei ne visada duoda apčiuopiamą efektą. „TechnologyWire“ vietoje to siūlo tikslinę sklaidą ir pabrėžia, kad platforma nėra PR agentūra, o infrastruktūra, kuria gali naudotis tiek prekių ženklai, tiek agentūros.

    Praktinis veikimo modelis, kaip jį apibūdina bendrovė, paprastas: vartotojas užsiregistruoja, pateikia pranešimą spaudai, pasirenka platinimo variantą ir publikuoja. Taip pat pabrėžiama, kad nėra prenumeratos reikalavimų ar minimalių įsipareigojimų, o kaina taikoma už kiekvieną atskirą pranešimą.

    „TechnologyWire“ nurodo, kad jos tinkle yra įvairūs technologijų ir verslo leidiniai bei platformos, įskaitant „TechCrunch“, „TechRepublic“ ar „eWeek“, taip pat B2B technologijų žiniasklaidos grupės, kibernetinio saugumo ir programuotojų bendruomenėms skirtus kanalus. „MediaFuse“ akcentuoja, kad atranka daroma pagal tai, ar kanalas pasiekia technologijų pirkėjus, programuotojus, IT sprendimų priėmėjus ir investuotojus.

    „MediaFuse“ „TechnologyWire“ pristato kaip logišką plėtrą greta kitų specializuotų projektų, kuriuos bendrovė vysto skirtingoms industrijoms. Tarp jų minimi „Chainwire“ kriptovaliutų ir „Web3“ sektoriui, „FinanceWire“ finansų ir finansinių technologijų rinkai, „CyberNewsWire“ kibernetinio saugumo sričiai bei „GamingWire“ žaidimų industrijai.

    „Šį modelį jau pritaikėme kriptovaliutų ir finansų srityse: giliai įsilieji į industrijos žiniasklaidos ekosistemą, kuri tiesiogiai svarbi auditorijai, ir užtikrini, kad kiekvienas pranešimas būtų publikuotas“, – sakė „MediaFuse“ rinkodaros vadovas Alon Keren.

    Rinkoje, kurioje vis daugiau komunikacijos matuojama ne vien paspaudimais, bet ir reputaciniu svoriu, ekspertiniu paminėjimu bei ilgalaikiu randamumu paieškoje, specializuotos sklaidos idėja tampa vis aktualesnė. Technologijų įmonėms, kurios skelbia apie produkto pristatymą, investicijų pritraukimą ar partnerystę, tikslinė publikacija dažnai gali turėti didesnę vertę nei platus, bet išskaidytas pasiekiamumas.

  • Briuselio „MAASH“ pritraukė 12,15 mln. eurų: grybų baltymus ruošiasi gaminti pramoniniu mastu

    Briuselio „MAASH“ pritraukė 12,15 mln. eurų: grybų baltymus ruošiasi gaminti pramoniniu mastu

    Briuselyje įsikūrusi fermentacijos bendrovė „MAASH“, kuri kuria ir gamina mikoproteiną maisto pramonei, pritraukė 12,15 mln. eurų finansavimo paketą. Įmonė skelbia, kad lėšos bus skirtos perėjimui nuo parengiamųjų darbų prie realios pramoninės plėtros.

    Finansavimą sudaro nuosavo kapitalo investicija ir viešasis finansavimas. „MAASH“ nurodo, kad dalį paketo sudaro 5,85 mln. eurų investicija, kurią suteikė keli nauji investuotojai, tarp jų Ambra Capital, InvestPro, „Bpifrance“, Amorçage Industriel, Nordzucker ir Tereos.

    Likusią dalį sudaro „Bpifrance“ parama ir paskola: 4,3 mln. eurų pagal programą Première Usine bei 2 mln. eurų paskola pagal Prêt d’Amorçage Investissement, siejama su iniciatyva France 2030. Toks modelis, kai rizikos kapitalas derinamas su valstybės instrumentais, šiandien vis dažniau taikomas Europos maisto technologijų ir pramoninės biotechnologijos projektuose, nes vien tik privačiomis lėšomis „pirmųjų gamyklų“ rizika dažnai būna per didelė.

    „Mūsų pramoninės fermentacijos patirtis kartu su naujų partnerių atėjimu leis greitai didinti techninius ir komercinius pajėgumus“, – sakė vienas iš įkūrėjų ir valdybos pirmininkas Frédéric Van Gansberghe.

    „MAASH“ įkurta 2021 metais Frédéric Van Gansberghe ir Gaspard Gilbert. Bendrovė vysto mikoproteiną kaip tvaresnį ingredientą, skirtą gamintojams, ieškantiems alternatyvų gyvūninės kilmės baltymams arba norintiems mažinti mėsos kiekį sudėtyje neaukojant tekstūros ir skonio.

    Kas yra mikoproteinas?

    Mikoproteinas – tai baltyminė masė, gaunama fermentuojant grybus ar į grybus panašius mikroorganizmus kontroliuojamomis sąlygomis. Tokia gamyba paprastai paremta tiksliai valdomais parametrais, pavyzdžiui, temperatūra, pH ir deguonies tiekimu, nes nuo jų priklauso išeiga, produkto struktūra ir jutiminės savybės.

    „MAASH“ teigia, kad su savo fermentacijos būdu gautu mikoproteinu LoCylia™ ji pozicionuojasi kaip B2B ingredientų tiekėja maisto pramonei. Įmonė nurodo, kad partneriams gali padėti mažinti mėsos dalį receptūrose 10–30 proc. arba kurti vegetariškas ir veganiškas alternatyvas.

    Gamyklos planai Prancūzijoje

    Bendrovė pranešė, kad po dvejų metų nuo buvusios „Metabolic Explorer“ aikštelės įsigijimo Carling-Saint-Avold mieste pereina į projekto įgyvendinimo etapą. Ten planuojama paleisti 12 kubinių metrų demonstracinę gamyklą, kuri taps tiltu tarp laboratorinių bandymų ir nuolatinės pramoninės gamybos.

    Ilgesnio laikotarpio ambicija – pasirengti plėtrai iki 10 000 tonų metinės pramoninės gamybos. Tokie mastai alternatyvių baltymų sektoriuje paprastai laikomi lūžio tašku, nes tik didinant apimtis galima reikšmingai mažinti savikainą ir užtikrinti stabilų tiekimą didiesiems maisto gamintojams.

    Vadovų pokyčiai ir komercinis pagreitis

    „MAASH“ taip pat paskelbė apie vadovų pokyčius: nuo 2026 metų rugsėjo prie įmonės kaip generalinė direktorė prisijungs Samah Garringer. Ji turi daugiau nei 25 metų tarptautinės patirties maisto, ingredientų, mitybos ir pramoninio mastelio didinimo srityse, yra dirbusi vadovaujamose pareigose DSM, Avril Group ir ENOUGH Foods.

    „Džiaugiuosi prisijungdama prie „MAASH“ šiuo lūžio momentu. Kartu su komanda ir naujais partneriais įgyvendinsime priešpramoninį projektą, paspartinsime komercinį startą ir sukursime atsparią, savikaina konkurencingą platformą, kad maistingas, tvarus mikoproteinas rinką pasiektų dideliu mastu“, – sakė Samah Garringer.

    Kaip nurodo įmonė, dabartinis vadovas ir vienas iš įkūrėjų Gaspard Gilbert pereis į komercijos vadovo pareigas ir rūpinsis komerciniais ryšiais bei strateginėmis partnerystėmis. Taip pat jis laikinai eis finansų vadovo pareigas, kol bus užtikrinta pilna vadovų komanda sparčiai plėtrai.

    „Buvusios „Metex“ aikštelės įsigijimas suteikė mums pramoninį pagrindą. Pastaruosius dvejus metus dirbome, kad šį pagrindą paverstume patikimu ir įgyvendinamu projektu“, – sakė Gaspard Gilbert.

    „Šis finansavimas yra svarbus žingsnis: dabar turime partnerius, resursus ir lyderystę, kad pereitume nuo pasirengimo prie pramoninio įgyvendinimo. Samah Garringer paskyrimas generaline direktore atspindi tą pačią ambiciją – suteikti „MAASH“ pramoninius, žmogiškuosius ir komercinius pajėgumus, reikalingus augimui“, – pridūrė jis.

    Rinkoje, kur alternatyvių baltymų projektams didžiausias iššūkis dažnai yra perėjimas nuo prototipo prie stabilios gamybos, investuotojams svarbiausi tampa du dalykai: technologijos patikimumas ir komandos patirtis pramoninėje plėtroje. „MAASH“ atveju akcentuojamas būtent šis etapas – demonstracinė gamykla ir kelias link dešimčių tūkstančių tonų gamybos apimčių.

  • Paryžiaus „ArcSpace“ pritraukė per 2 mln. eurų: ruošia palydovų remontą orbitoje nuo 2027 metų

    Paryžiaus „ArcSpace“ pritraukė per 2 mln. eurų: ruošia palydovų remontą orbitoje nuo 2027 metų

    Paryžiuje įsikūręs kosmoso technologijų startuolis „ArcSpace“ pranešė užbaigęs daugiau kaip 2 mln. eurų investicijų etapą. Bendrovė kuria sprendimus, skirtus palydovų remontui, surinkimui ir techninei priežiūrai orbitoje, o pritrauktas kapitalas turėtų paspartinti pasirengimą demonstracinei misijai.

    Finansavimo etapui vadovavo „DEPO Ventures“ per fondą „DEPO Ventures One“, taip pat prisidėjo „SCE Freiraum Ventures“, „IRDI Capital Investissement“ ir Prancūzijos verslo angelų tinklas. Investuotojai akcentuoja, kad palydovų aptarnavimas orbitoje tampa strategine kryptimi, susijusia tiek su kritinės infrastruktūros atsparumu, tiek su gynybos poreikiais.

    „ArcSpace“ įkurta 2022 metais ir vysto įrankius bei gamybos procesus, kuriuos būtų galima naudoti kosmose. Esminė kryptis – elektronų pluošto technologija, leidžianti pjauti, sujungti ir virinti medžiagas vakuume, tiesiog kosminiame aparate ar specializuotame remonto įrenginyje.

    Iki šiol dauguma palydovų buvo kuriami pagal vienkartinio panaudojimo logiką: sugedus, pritrūkus kuro ar patyrus pažeidimą, jie dažnai virsta neveiksniu objektu ir papildomu kosminių šiukšlių šaltiniu. Praktikoje tai reiškia ne tik finansinę žalą, bet ir didesnę susidūrimų riziką tankėjančiose orbitose.

    Bendrovė teigia sukūrusi kompaktišką aukštos energijos elektronų pluošto įrankį, kurį būtų galima integruoti į misiją kaip nedidelį modulį. „ArcSpace“ pabrėžia, kad sprendimas gali būti panaudotas be sudėtingo išankstinio palydovų pritaikymo aptarnavimui, o tai yra vienas didžiausių barjerų dabartinėje rinkoje.

    „Kosmoso pramonė tradiciškai veikė vienkartinio naudojimo modeliu. Sugedus sistemai ar palydovui pritrūkus kuro, infrastruktūra, verta šimtų milijonų eurų, būdavo prarandama“, – sakė „ArcSpace“ vadovas ir vienas įkūrėjų Guillaume Mohara.

    „Mūsų tikslas – parodyti daugiau nei 100 sekundžių visiškai autonominio virinimo kosminiame aparate 2027 metais, o tai būtų pasaulinė naujovė“, – pridūrė jis.

    Pasak įmonės, technologija jau įveikė reiklius bandymus, imituojančius kosmoso aplinką, įskaitant aukšto vakuumo sąlygas ir mechanines vibracijas. Naujas finansavimas bus skirtas komandai plėsti, skrydžio įrangai kvalifikuoti ir pasirengti pirmajai demonstracinei misijai, kuri šiuo metu planuojama 2027 metais.

    „ArcSpace“ taip pat nurodo sulaukusi susidomėjimo iš daugiau nei keliolikos komercinių įmonių ir bendradarbiaujanti su instituciniais partneriais, įskaitant Prancūzijos kosmoso agentūrą CNES, Europos kosmoso agentūrą ir Europos gynybos fondą. Tokios partnerystės paprastai padeda startuoliams greičiau pasiekti sertifikavimo, testavimo infrastruktūros ir potencialių pirmųjų klientų kanalus.

    Rinkos kontekstas palankus: Europos Komisija įvardija palydovų aptarnavimą orbitoje ir operacijas kaip vieną iš būsimos Europos kosmoso ekonomikos atramų. Tikimasi, kad artimiausiais metais daugės investicijų į technologijas, kurios leistų prailginti palydovų eksploatacijos laiką, saugiau juos deorbituoti ir sumažinti kosminių šiukšlių augimą.

    Bendrovės planuose numatyta nuo 2028 metų pradėti komercinę veiklą su sprendimais, skirtais palydovų gyvavimo pratęsimui, deorbitavimui ir dvejopos paskirties misijoms. Ilgesnėje perspektyvoje ta pati technologijų bazė būtų plečiama didesnių konstrukcijų surinkimui orbitoje ir Mėnulio aplinkoje bei gamybai kosmose.