CP v2

Blog

  • Las Vegaso verslininkui už 22 mln. eurų kripto apgaulę gresia iki 280 metų: kaip veikė schema

    Las Vegaso verslininkui už 22 mln. eurų kripto apgaulę gresia iki 280 metų: kaip veikė schema

    Las Vegase dirbęs verslininkas Brentas C. Kovar JAV federaliniame teisme pripažintas kaltu dėl didelio masto sukčiavimo, susijusio su kriptovaliutų bendrove „Profit Connect“. Prisiekusieji nustatė, kad jis apgaulės būdu iš investuotojų išviliojo apie 22 mln. eurų.

    JAV Nevados apygardos prokuratūra pranešė, kad B. C. Kovar nuteistas dėl 11 elektroninio sukčiavimo epizodų, dviejų pašto sukčiavimo epizodų ir dviejų pinigų plovimo epizodų. Už šiuos nusikaltimus jam teoriškai gresia iki 280 metų laisvės atėmimo, tačiau galutinę bausmę nustatys teisėjas.

    Prokuratūros duomenimis, „Profit Connect“ veikė nuo 2017 metų pabaigos iki 2021 metų liepos. Per šį laikotarpį, kaip teigiama, į schemą įsitraukė mažiausiai 400 investuotojų.

    B. C. Kovar, anot kaltinimo, investuotojams aiškino, kad įmonė naudoja dirbtinis intelektas pagrįstą programinę įrangą ir superkompiuterį, kurie esą padeda kasti kriptovaliutas bei tikrinti sandorius. Šis technologinis pasakojimas buvo naudojamas kaip pagrindinis argumentas, kodėl investicijos turėtų būti stabiliai pelningos.

    Kaip nurodė prokurorai, investuotojams buvo žadama fiksuota 15–30 proc. metinė grąža ir net 100 proc. pinigų grąžinimo garantija. Taip pat buvo tvirtinama, kad įmonė turi šimtų milijonų vertės kriptovaliutų rezervus.

    Valdžios institucijų teigimu, realybė buvo kitokia: „Profit Connect“ nebuvo pelninga, neturėjo žadėtų rezervų ir nepajėgė išmokėti deklaruotų grąžų ar įvykdyti garantijų. Prokuratūra taip pat nurodė, kad investuotojams buvo pateikiami klaidinantys pareiškimai apie neva taikomą indėlių draudimą.

    Tyrime dalyvavę pareigūnai akcentavo, kad nukentėjusieji tikėjo investuojantys į pažangą ir naujos kartos finansines technologijas, tačiau tai esą tebuvo apgaulė. Kriptovaliutų rinkoje tokios schemos dažnai remiasi sudėtingais techniniais terminais, dideliais pažadais ir skubos jausmu, kad žmonės mažiau tikrintų faktus.

    Teismas B. C. Kovar bausmę turėtų paskelbti 2026 metų lapkričio 30 dieną. Nors maksimalus įstatymų numatytas terminas skamba įspūdingai, praktikoje bausmės dydį lemia nusikaltimų aplinkybės, žalos mastas, nukentėjusiųjų skaičius ir kiti faktoriai, kuriuos vertina federalinis teisėjas.

  • Rumunijoje startavo 55 MW baterijų parkas: „GEN-I Sonce“ stato 220 MWh kaupimo sistemą Gheorgheni

    Statybos Rumunijoje jau prasidėjo

    Slovėnijos bendrovė „GEN-I Sonce“ Rumunijoje pradėjo Gheorgheni baterijų energijos kaupimo sistemos statybas. Projektas numatytas 55 MW galios, o energijos talpa sieks 220 MWh, tad tai bus reikšmingas kaupimo pajėgumų papildymas šalies tinkle.

    Bendrovė skelbia, kad projektui jau užsitikrinta žemė ir prisijungimo prie elektros tinklo teisės. Tai paprastai yra vieni sudėtingiausių etapų tokio tipo projektuose, nes nuo jų priklauso realus statybų grafikas ir komercinis startas.

    Kas įgyvendina projektą?

    „GEN-I Sonce“ projektą įgyvendina kartu su „WALDEVAR Energy“, kuri regione dirba kaip EPC rangovas, atsakingas už projektavimą, įrangos tiekimą ir statybą. „WALDEVAR Energy“ nurodo per savo istoriją įgyvendinusi daugiau nei 3,5 GW įvairių energetikos projektų.

    Tokios partnerystės baterijų projektuose dažnai pasirenkamos dėl darbų apimties ir rizikų valdymo: nuo elektros įrenginių montavimo iki integracijos su tinklo operatorių reikalavimais. Kuo didesnis projektas, tuo svarbesnė tampa rangovo patirtis bandymų, paleidimo ir saugos procedūrose.

    Kodėl baterijų kaupimas tampa kritiškas?

    Baterijų energijos kaupimo sprendimai Europoje sparčiai plečiasi, nes jie padeda subalansuoti tinklą, kai daugėja vėjo ir saulės generacijos. Tokie įrenginiai gali kaupti perteklių, o piko metu greitai atiduoti energiją, mažindami kainų šuolius ir sistemos disbalanso riziką.

    Rumunija vis dažniau minima kaip viena perspektyviausių rinkų energijos kaupimui, nes šalis plečia atsinaujinančią generaciją ir tuo pat metu ieško lankstumo sprendimų tinklui. „GEN-I Sonce“ komunikacijoje pabrėžia, kad kaupimas tampa vis svarbesne Europos energetikos sistemos dalimi, o Rumunija yra patraukli vieta tokiems projektams.

    55 MW ir 220 MWh parametrai rodo, kad projektas orientuotas ne tik į trumpalaikį dažnio reguliavimą, bet ir į kelių valandų darbo režimą, kuris aktualus saulės generacijos pikų perkėlimui į vakaro vartojimą. Tokie kaupikliai dažnai tampa ir papildomu įrankiu tinklo operatoriams, kai reikia greitai reaguoti į gamybos ar vartojimo svyravimus.

  • Lenkija pradeda testuoti DI asistento modelį PLLuM: ką jis darys premjero kanceliarijoje ir Senate

    Lenkijos ministro pirmininko kanceliarija, Senato kanceliarija ir Generalinė prokuratūra pradėjo testuoti virtualų pareigūno asistentą, paremtą lenkų kalbos modeliu PLLuM. Apie bandymus žurnalistams pranešė Lenkijos skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerski, pabrėžęs, kad dalis funkcijų gali būti įdiegta dar šiais metais.

    Testuojamas sprendimas kuriamas kaip praktinis įrankis centrinei administracijai, kad darbuotojai greičiau rastų atsakymus į su kasdienėmis procedūromis susijusius klausimus. Tokie projektai Europoje dažnėja, nes viešajam sektoriui spaudimą didina augantys dokumentų srautai ir poreikis greičiau aptarnauti gyventojus.

    Pagrindinės trys funkcijos

    Pirmoji funkcija apibūdinama kaip pareigūno asistentas, galintis generuoti atsakymus į valstybės tarnautojų klausimus, susijusius su centrine valdžia ir jos procesais. Idėja tokia, kad įrankis padėtų greičiau susiorientuoti taisyklėse ir parengti pirminį atsakymo variantą, tačiau galutinį sprendimą vis tiek priimtų žmogus.

    Antroji, svarbiausia ir sudėtingiausia funkcija, anot viceministro, yra teisinis asistentas. Pareigūnas ar prokuroras galėtų įvesti teisinę problemą, o sistema pateiktų kelis galimus atsakymus ir nurodytų, kokiais teisės aktais ar teismų sprendimais remiasi.

    Trečioji funkcija skirta automatinei dokumentų anonimizacijai, kai iš tekstų pašalinami jautrūs duomenys, pavyzdžiui, vardai, pavardės ar datos. Tokia automatika viešajame sektoriuje laikoma ypač aktualia, nes padeda mažinti žmogiškųjų klaidų riziką tvarkant didelius kiekius dokumentų.

    Integracija ir atsakomybė

    Baigus bandymus virtualus asistentas turėtų būti pasiekiamas nemokamai per specialiai tam skirtą platformą, taip pat planuojama integracija su biuro sistemomis centrinėse institucijose. Viceministras teigė, kad iki metų pabaigos valstybės tarnautojai taip pat turėtų gauti raštų generatorių, veikiantį su PLLuM.

    Vienas praktinių scenarijų, kurį apibūdino Lenkijos pareigūnai, apima visą grandinę: teisinio pagrindo paiešką, dokumento parengimą, anonimizaciją ir galutinį patikrinimą prieš pasirašant. Tai turėtų sutrumpinti rutinines procedūras, ypač tais atvejais, kai atsakymai ar raštai rengiami pagal pasikartojančius šablonus.

    Viceministras pabrėžė, kad atsakomybė už sprendimus išliks žmogui: dokumentą pasirašantis pareigūnas būtų atsakingas už jo turinį, o ne DI. Taip pat nurodyta, kad po bandymų asistentą planuojama susieti su teismų sprendimų bazėmis, Valstybės kontrolės medžiaga ir viešomis skaitmenizacijos institucijų duomenų bazėmis.

    Duomenų apsauga ir skaidrumas

    Kalbėdamas apie asmens duomenų apsaugą, viceministras teigė, kad informacija, perduodama asistentui, bus apdorojama tik uždarose konkrečios institucijos sistemose. Toks modelis pasirinktas siekiant, kad duomenys neišeitų už saugios viešojo sektoriaus aplinkos ribų.

    Dėl skaidrumo pareigūnai užsiminė, kad kiekviename dokumente atskiro žymėjimo apie DI naudojimą gali ir nebūti. Vietoje to būtų judama link bendro informavimo, kad konkrečioje institucijoje, tam tikruose procesuose ir apibrėžtoje apimtyje naudojami DI įrankiai.

  • „Rompetrol Rafinare“ Vega gamykloje statys saulės elektrinę ir baterijas: kiek sutaupys iki 2029 metų

    „Rompetrol Rafinare“ Vega gamykloje statys saulės elektrinę ir baterijas: kiek sutaupys iki 2029 metų

    Rumunijos naftos perdirbimo bendrovė „Rompetrol Rafinare“ paskelbė planuojanti Vega Ploiešti gamykloje įrengti 4,8 megavato galios saulės elektrinę ir 9 megavatvalandžių energijos kaupimo sistemą. Projektas skirtas didinti gamyklos apsirūpinimą elektra iš atsinaujinančių išteklių ir stabilizuoti vartojimą.

    Bendra investicijų vertė siekia apie 5 100 000 eurų. Dalis finansavimo numatyta iš Europos Sąjungos Modernizavimo fondo, kuris remia energetikos sektoriaus modernizavimą ir emisijų mažinimą ES valstybėse, turinčiose didesnį poreikį investicijoms į žalesnę infrastruktūrą.

    Pasak bendrovės, statybas planuojama užbaigti iki 2029 metų. Skaičiuojama, kad saulės elektrinė per metus pagamins daugiau nei 6 200 megavatvalandžių elektros, kuri bus naudojama gamyklos reikmėms.

    Įmonė nurodo, kad toks kiekis pagal 2025 metų vartojimo lygį galėtų padengti maždaug du trečdalius Vega gamyklos metinio elektros poreikio. Tai reikštų mažesnę priklausomybę nuo tinklo ir didesnį atsparumą elektros kainų svyravimams.

    Energijos kaupimo baterijos leis lanksčiau valdyti saulės elektrinės gamybą ir gamyklos apkrovas, ypač pikinėmis valandomis. Praktikoje tai gali reikšti, kad dalis dienos metu pagamintos elektros bus sukaupiama ir panaudojama tada, kai saulės generacija mažėja, o vartojimas išlieka aukštas.

    Bendrovės vertinimu, projektas padės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas daugiau nei 3 800 tonų CO2 per metus. Tokie sprendimai naftos perdirbimo ir chemijos pramonėje pastaraisiais metais vis dažniau derinami su energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis, nes vien tik atsinaujinančios elektros plėtra ne visada užtikrina stabilų pramonės procesų darbą.

    „Rompetrol Rafinare“ teigia, kad tai tęsia platesnę modernizacijos kryptį, kuri apima ir energijos efektyvumo didinimą. Įmonės duomenimis, 2017–2025 metais specifinės energijos sąnaudos Vega aikštelėje sumažėjo 9 proc.

    Vega gamykloje veikia specializuoti perdirbimo įrenginiai, gaminantys tirpiklius ir šildymo kurą, taip pat tiekiamos nacionalinei rinkai svarbios medžiagos, įskaitant n-heksaną ir bitumą. Bendrovė skelbė, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį bitumo gamyba pasiekė rekordinį 48 000 tonų lygį.

    „Rompetrol Rafinare“ didžiausias akcininkas yra KMG International, o mažumos akcininkas – Rumunijos valstybė. Tokia akcininkų struktūra reiškia, kad investicijos į energetinį efektyvumą ir atsinaujinančią energiją gali būti vertinamos ne tik per sąnaudų mažinimo prizmę, bet ir kaip ilgalaikės pramonės konkurencingumo priemonė.

  • Kriptoturto reguliavimas: kas keičiasi JAV ir Europoje, ir ką investuotojams reiškia MiCA taisyklės

    Kriptoturto reguliavimas: kas keičiasi JAV ir Europoje, ir ką investuotojams reiškia MiCA taisyklės

    Kriptoturto rinką vis labiau formuoja ne kainų svyravimai, o reguliavimas: JAV vyksta intensyvūs ginčai dėl priežiūros ribų, o Europoje įsigalioja MiCA reglamentas, nustatantis vienodesnes žaidimo taisykles. Šie pokyčiai tiesiogiai veikia biržas, žetonų leidėjus ir paslaugų teikėjus, o galiausiai ir vartotojus.

    JAV daugiausia dėmesio sutelkta į Vertybinių popierių ir biržos komisijos (SEC) vykdymo veiksmus ir interpretacijas, kada kriptoturtas laikomas vertybiniu popieriumi. Lygiagrečiai CFTC siekia platesnės įtakos kriptoturto išvestinėms priemonėms ir rinkos priežiūrai, o Kongrese periodiškai grįžta bandymai aiškiau apibrėžti institucijų kompetencijas.

    Praktikoje tai reiškia, kad rinkos dalyviams JAV rizika dažnai kyla ne iš naujų įstatymų, o iš bylinėjimosi ir skirtingų aiškinimų. Investuotojams tai gali pasireikšti staigiais pokyčiais platformų pasiūloje, kai tam tikri žetonai ar paslaugos apribojami, o biržos griežtina patikros ir atitikties procedūras.

    Europoje kryptis aiškesnė: MiCA reglamentas įveda licencijavimo ir veiklos taisykles kriptoturto paslaugų teikėjams, numato informacijos atskleidimo reikalavimus ir griežtesnį stabilios vertės žetonų režimą. Esminis tikslas yra sumažinti reguliacinį fragmentiškumą ir užtikrinti didesnę vartotojų apsaugą visoje Europos Sąjungoje.

    Rinkai tai gali reikšti dvi lygiagrečias tendencijas: didesnį pasitikėjimą ir daugiau institucinių dalyvių, bet kartu ir didesnes atitikties sąnaudas, kurios ypač jautrios mažesnėms bendrovėms. Vartotojams svarbu sekti, ar jų naudojama platforma turi reikiamas licencijas, kaip saugomi klientų aktyvai ir kokia yra skundų nagrinėjimo bei rizikų atskleidimo praktika.

    Institucinėje prekyboje išryškėja ir atskira kryptis: daugiau dėmesio skiriama reguliuojamoms, profesionaliems dalyviams pritaikytoms prekybos vietoms bei skaidresniems rinkos duomenims. Tokios platformos kaip „LMAX Digital“ paprastai akcentuoja vykdymo kokybę ir atitikties standartus, nes būtent tai tampa pagrindiniu konkurenciniu pranašumu griežtėjančios priežiūros aplinkoje.

    Artimiausiu metu didžiausia praktinė reikšmė bus ne antraštės apie draudimus, o nuoseklios taisyklės: kas gali teikti paslaugas, kaip valdomi interesų konfliktai, kaip atskiriamas klientų turtas ir kokia atsakomybė taikoma už informacijos atskleidimą. Investuotojams tai signalas vertinti ne tik projektų pažadus, bet ir jų atitikties brandą bei jurisdikciją, kurioje jie veikia.

  • DI ir Ukrainos rinka kilstelėjo „Grupa Pracuj“ rezultatus: 2026 metų antrą ketvirtį pelnas šoktelėjo 20 proc.

    Lenkijos darbo skelbimų ir personalo technologijų grupė „Grupa Pracuj“ 2026 metų antrą ketvirtį augino pajamas ir pelną, o tam daugiausia įtakos turėjo DI sprendimų diegimas bei Ukrainos rinkos plėtra. Bendrovė pranešė, kad konsoliduotos pajamos viršijo 216 mln. zlotų, tai yra apie 50 mln. eurų, arba 6 proc. daugiau nei prieš metus.

    Pagrindinis augimo variklis buvo didesnės pajamos iš atrankų portalų Lenkijoje ir Ukrainoje: jos augo 10 proc. per metus. Tuo metu konsoliduotas grynasis pelnas siekė 67 mln. zlotų, arba apie 15 mln. eurų, ir buvo 20 proc. didesnis nei prieš metus.

    DI sprendimai keičia atranką

    Bendrovė nurodo, kad DI diegimas jau matomas ne tik produktuose, bet ir kaštų bei efektyvumo eilutėse. Pakoreguota EBITDA 2026 metų antrą ketvirtį sudarė 103 mln. zlotų, arba apie 24 mln. eurų, ir augo 12 proc. per metus, o vienas svarbiausių veiksnių buvo operacinio sverto efektas ir griežtesnė sąnaudų kontrolė.

    „DI išlieka pagrindinis mūsų strategijos akseleratorius ir vis aiškiau atsispindi finansiniuose rezultatuose“, – sakė „Grupa Pracuj“ vadovas Przemysławas Gacekas.

    Pasak bendrovės, DI sprendimai didina darbo skelbimų ir kandidatų atitikimo tikslumą, skatina kandidatų įsitraukimą ir leidžia pasiūlyti daugiau vertės darbdaviams. Taip pat pabrėžiama, kad vidinės kompetencijos leidžia naujoves diegti greičiau ir be reikšmingo investicijų šuolio.

    Lenkija išlieka pagrindinis ramstis

    Lenkija ir toliau yra svarbiausia „Grupa Pracuj“ rinka pagal pajamas ir pelningumą. Antrą ketvirtį pajamos Lenkijoje didėjo iki 157,9 mln. zlotų, arba apie 37 mln. eurų, tai yra 9 proc. daugiau nei prieš metus, o šio segmento pakoreguota EBITDA siekė 89,2 mln. zlotų, arba apie 21 mln. eurų, ir augo 14 proc.

    Bendrovė augimą sieja su paklausa skirtinguose įdarbinimo segmentuose ir užsimena apie atsargius atsigavimo signalus IT specialistų samdoje. Kartu plečiamas ir HR programinės įrangos verslas, kai sprendimai įmonėms teikiami prenumeratos principu.

    Ukraina auga net karo sąlygomis

    Ukraina, nepaisant tebesitęsiančio karo, išlieka sparčiausiai auganti grupės rinka. 2026 metų antrą ketvirtį pajamos Ukrainoje didėjo iki 18,6 mln. zlotų, arba apie 4 mln. eurų, tai yra 19 proc. daugiau nei prieš metus.

    Dar ryškiau augo pelningumas: pakoreguota EBITDA šiame segmente antrą ketvirtį viršijo 5,4 mln. zlotų, arba apie 1 mln. eurų, ir buvo maždaug 50 proc. didesnė nei prieš metus. Bendrovė nurodo, kad rezultatą labiausiai stūmė kainodara, o vidutinė atrankų projektų kaina per pirmą pusmetį vietos valiuta augo 45 proc.

    „Ukraina šiandien yra sparčiausiai auganti grupės rinka, o mūsų verslas ten atrodo labai tvirtai: auga ir pajamos, ir pelningumas“, – sakė „Grupa Pracuj“ valdybos narys Rafałas Nachyna.

    Įmonė taip pat akcentuoja freemium modelį, kuriuo dalis skelbimų publikuojama nemokamai, siekiant išlaikyti platų darbdavių ratą ir vėliau jį nuosekliai konvertuoti į mokamus produktus. Antrą ketvirtį Robota.ua platformoje fiksuota 344 tūkst. atrankų projektų, tai yra 2 proc. mažiau nei prieš metus, o mokamų projektų skaičius sudarė 132 tūkst. ir buvo 8 proc. mažesnis.

    Viso 2026 metų pirmą pusmetį „Grupa Pracuj“ pajamos siekė 425,5 mln. zlotų, arba apie 99 mln. eurų, o grynasis pelnas sudarė 130,8 mln. zlotų, arba apie 30 mln. eurų. Bendrovės teigimu, tolimesnį augimą turėtų palaikyti produktų plėtra ir nuoseklus DI pritaikymas atrankoje bei vidiniuose procesuose.

  • Kroatijoje ir Slovėnijoje brangsta degalai: ką keičia kainų lubos ir kiek mokės vairuotojai

    Kroatijoje ir Slovėnijoje brangsta degalai: ką keičia kainų lubos ir kiek mokės vairuotojai

    Kroatijoje ir Slovėnijoje šią savaitę fiksuojamas degalų brangimas, nors abi šalys taiko kainų reguliavimo priemones. Kroatijos Vyriausybė rugpjūčio 18 dieną pratęsė degalų kainų reguliavimą, o Slovėnija patvirtino didžiausias leistinas mažmenines kainas už automagistralių ir greitkelių ribų.

    Kroatijoje, palyginti su ankstesniu septynių dienų laikotarpiu, sumažintos reguliuojamos antkainių ribos. Dyzelinui jos apkarpytos 0,01 euro už litrą, o vadinamajam mėlynajam dyzelinui – 0,02 euro už litrą.

    Akcizų tarifai šiuo sprendimu nebuvo keičiami, tačiau šalis ir toliau taiko mažesnius akcizus nei iki energetikos krizės laikotarpio. Skelbiama, kad bešviniam benzinui akcizas yra sumažintas iš viso 0,09 euro už litrą, o dyzelinui – 0,07 euro už litrą.

    Kroatijos institucijos nurodo, kad maksimalios mažmeninės kainos skaičiuojamos pagal praėjusio septynių dienų laikotarpio bazinę iškastinio kuro kainą, taikant nustatytas antkainių lubas. Benzinui antkainis ribojamas iki 0,1435 euro už litrą, dyzelinui – iki 0,1045 euro už litrą, o mėlynajam dyzelinui – iki 0,0236 euro už litrą.

    Taip pat nustatytos suskystintų naftos dujų kainų ribos: propano ir butano mišiniui balionuose – iki 0,9037 euro už kilogramą, o didesnėse talpyklose – iki 0,4416 euro už kilogramą. Naujoji tvarka Kroatijoje galios iki rugpjūčio 24 dienos.

    Pagal patvirtintas kainas Kroatijoje benzinas kainuos 1,63 euro už litrą, dyzelinas – 1,80 euro už litrą, o mėlynasis dyzelinas – 1,27 euro už litrą. Suskystintos naftos dujos talpyklose kainuos 1,24 euro už kilogramą, o balionuose – 1,81 euro už kilogramą.

    Kroatijos skaičiavimu, be valstybės priemonių kainos būtų aukštesnės: benzinas siektų 1,78 euro už litrą, dyzelinas – 2,01 euro už litrą, mėlynasis dyzelinas – 1,36 euro už litrą. Suskystintos naftos dujos talpyklose kainuotų 1,35 euro už kilogramą, o balionuose – 2,05 euro už kilogramą.

    Slovėnijoje rugpjūčio 18–24 dienomis nustatytos maksimalios leistinos mažmeninės kainos už automagistralių ir greitkelių ribų. Standartinio benzino NMB-95 kaina bus 1,582 euro už litrą, standartinio dyzelino – 1,857 euro už litrą.

    Be to, Slovėnijoje patvirtinta ir šildymo kuro kainų riba: šildymo alyva ELKO kainuos 1,470 euro už litrą. Šie skaičiai aktualūs gyventojams, kurie šildymo sezonui atsargas planuoja iš anksto, nes kainos vasaros pabaigoje dažnai tampa indikatoriumi, kokių sąnaudų galima tikėtis rudenį.

    Ekspertai pabrėžia, kad kainų lubos paprastai veikia kaip amortizatorius: jos gali pristabdyti staigius šuolius, tačiau ne visada sustabdo bendrą brangimo kryptį, kai didėja bazinės žaliavų kainos ir logistikos kaštai. Vairuotojams tai reiškia, kad net ir taikant reguliavimą verta sekti savaitinius kainų atnaujinimus ir planuoti degalų pirkimą tada, kai įsigalioja palankesnis perskaičiavimas.

  • „Grayscale“ pristatė pirmąjį Zcash ETF: privatumo kriptovaliuta brangsta, investuotojai sukluso

    „Grayscale“ pristatė pirmąjį Zcash ETF: privatumo kriptovaliuta brangsta, investuotojai sukluso

    Investuotojams atsirado nauja galimybė gauti tiesioginę ekspoziciją į Zcash – privatumo kriptovaliutą. Antradienį turto valdymo bendrovė „Grayscale“ paskelbė paleidusi biržoje prekiaujamą fondą (ETF), skirtą būtent šiam skaitmeniniam turtui.

    Fondas pradėjo prekybą NYSE Arca biržoje su trumpiniu ZCSH. Zcash, rinkoje žinomas nuo 2016 metais, išsiskiria technologijomis, kurios leidžia sandorių informaciją paslėpti arba atskleisti selektyviai, todėl jis dažnai priskiriamas privatumo kriptovaliutų kategorijai.

    „Grayscale“ nurodė, kad naujasis ETF atsirado konvertavus iki šiol veikusį „Grayscale“ Zcash Trust produktą. Fondo valdymo mokestis siekia 2,5 proc., o bendrovės teigimu, dalis iš šio mokesčio gaunamų pajamų bus nukreipiama Zcash ekosistemos plėtrai ir tinklo stiprinimui.

    Privatumas ir DI kontekstas

    Pristatydama produktą, „Grayscale“ susiejo finansinio privatumo temą su sparčiu dirbtinio intelekto vystymusi. Bendrovės atstovas Steve Vanourny pažymėjo, kad augant galimybėms stebėti ir analizuoti finansinę veiklą, didės ir poreikis sprendimams, užtikrinantiems tikrą privatumo lygį.

    „Kadangi DI keičia tai, kaip gali būti stebima finansinė veikla, manome, kad tikro finansinio privatumo paklausa tik augs“, – sakė Steve Vanourny.

    Jis taip pat pabrėžė, kad ZCSH, bendrovės vertinimu, suteikia investuotojams pažįstamą ir reguliuojamose rinkose įprastą būdą investuoti į vieną žinomiausių privatumo orientuotų kriptoturtų. Tai aktualu daliai rinkos dalyvių, kurie vengia tiesioginio kriptovaliutų pirkimo ir laikymo techninių ar reguliacinių niuansų.

    Zcash šuolis ir platesnis „Grayscale“ kontekstas

    Zcash kaina pastarosiomis dienomis kilo apie 45 proc., o rinkos dėmesys sustiprėjo artėjant ETF paleidimui ir po naujausių dokumentų atnaujinimų. Tokie šuoliai kriptovaliutų rinkoje dažnai siejami tiek su investuotojų lūkesčiais, tiek su trumpalaike spekuliacija, todėl analitikai paprastai ragina vertinti ir rizikas.

    „Grayscale“ nurodė, kad pirmtakas Zcash Trust valdė daugiau kaip 313 500 000 eurų vertės turtą. Bendrovė pastaraisiais metais nuosekliai konvertuoja arba leidžia naujus biržoje prekiaujamus produktus, susietus su įvairiais kriptoturtais, taip siekdama plėsti pasiūlą tradicinių rinkų investuotojams.

    Rinkos dalyviams šis ETF svarbus ir kaip signalas, kad privatumo tema kriptovaliutų sektoriuje vėl grįžta į darbotvarkę. Vis dėlto privatumo kriptovaliutos išlieka jautri sritis dėl reguliuotojų dėmesio pinigų plovimo prevencijai, todėl tokių produktų paklausa gali priklausyti ne tik nuo kainos, bet ir nuo teisinės aplinkos pokyčių.

  • DI diegimo euforija blėsta: įmonės pradeda skaičiuoti tokenų kainą ir griežtina kontrolę

    Po pirmosios DI diegimo bangos vis daugiau įmonių pereina nuo eksperimentų prie griežtesnio klausimo: kiek kainuoja kasdienis naudojimas ir ar investicijos atsiperka. Pastarųjų mėnesių tyrimai rodo, kad didžiausią įtampą kelia ne vien pradinis įdiegimas, o nuolat augančios veiklos sąnaudos, ypač atsiskaitymas už vadinamuosius tokenus.

    EY JAV atliktoje apklausoje 82 proc. organizacijų lyderių, investuojančių į DI, nurodė nerimaujantys dėl tokenų išlaidų. Dar iškalbingiau tai, kad 98 proc. respondentų pripažino: aukšti kaštai privertė jų įmones iš naujo peržiūrėti požiūrį į DI, biudžetus ir diegimo mastą.

    Kas yra tokenai ir kodėl tai svarbu

    Tokenais dažniausiai apmokestinamos užklausos, kurias įmonės siunčia dideliems kalbos modeliams, kai šie generuoja tekstus, santraukas, kodą ar analizę. Augant DI naudojimui, tokenų suvartojimas tampa ne smulkia eilute sąskaitoje, o reikšmingu kintamuoju kaštu, galinčiu pakeisti prioritetus tarp komandų, projektų ir net paslaugų tiekėjų.

    Apklausa rodo ir valdymo spragą: tik 64 proc. organizacijų teigia aktyviai stebinčios tokenų naudojimą ir turinčios aiškius limitus bei biudžetą. Tai reiškia, kad dalis įmonių DI sąnaudas vertina panašiai kaip bendras IT išlaidas, nors realybėje jos gali šoktelėti dėl paprasto naudojimo įpročių pasikeitimo.

    Įmonės neatsisako, bet perskaičiuoja

    Didėjant išlaidoms, įmonės dažniau lygina skirtingus kainodaros modelius, perskirsto investicijas tarp padalinių ir tikslina, kas organizacijoje išvis turi turėti prieigą prie DI įrankių. Tarp tokenais apmokestinamais sprendimais besinaudojančių organizacijų 37 proc. nurodė, kad kaštai paskatino iš naujo svarstyti diegimo plėtrą, o 15 proc. svarsto riboti mastą.

    Kartu dalis įmonių mato ir priešingą impulsą: 29 proc. teigia, kad išlaidų tema paskatino greičiau judėti į priekį, kad būtų aiškiau, kurios DI taikymo sritys duoda apčiuopiamą naudą. Praktikoje tai reiškia posūkį į efektyvumo matavimą: mažiau bandymų „dėl įdomumo“, daugiau projektų su konkrečiais rodikliais, pavyzdžiui, sutrumpėjusiu aptarnavimo laiku ar didesniu produktyvumu.

    „Iki šiol DI biudžetai daugiausia sukosi apie diegimą ir žmonių parengimą. Dabar vis svarbesnės tampa kasdienio naudojimo sąnaudos, todėl būtina jas susieti su konkrečiu verslo efektu“, – sakė EY Polska konsultacijų komandos vadovas Piotr Ciepiela.

    Savos DI programos: greitis didėja, rizikų taip pat

    Tyrimas taip pat fiksuoja aiškią tendenciją: įmonės vis dažniau kuria ar testuoja vidinius sprendimus, paremtus DI. 87 proc. DI investuojančių organizacijų nurodė, kad tokias programas jau diegia arba bando, o 94 proc. pripažino, kad tai leidžia kurti sprendimus greičiau nei tradiciniais būdais.

    Tačiau greitis iškelia ir valdymo problemų. 72 proc. lyderių teigia matantys kliūtis, lėtinančias pažangą, o 92 proc. pripažįsta, kad kuriant vidinę programinę įrangą su DI susiduriama su barjerais. Dažniausiai minimos rizikos yra shadow IT, kai sprendimai kuriami be IT skyriaus priežiūros, atitikties ir valdymo klausimai bei didėjantis pažeidžiamumas kibernetinėms grėsmėms.

    „DI mažina barjerą kurti vidines aplikacijas, bet kuo lengviau jos atsiranda, tuo svarbiau turėti aiškias taisykles dėl kaštų, duomenų, saugumo ir atsakomybės už priežiūrą. Valdymas neturi stabdyti inovacijų, bet padėti suprasti, kas kuria vertę ir ką galima saugiai plėsti“, – sakė EY Polska DI technologijų komandos vadovas Bartosz Pacuszka.

    Bendra kryptis aiški: įmonės iš DI nesitraukia, tačiau pereina į brandesnį etapą, kuriame svarbiausia tampa finansinė disciplina, prieigos kontrolė ir grąžos matavimas. DI sprendimai vis labiau vertinami ne pagal tai, ką „gali“, o pagal tai, kiek kainuoja ir kokią konkrečią naudą sukuria kasdienėje veikloje.

  • Ginkluotas jūrinis dronas priartėjo prie Neptun Deep dujų telkinio: jį numušė Rumunijos F-16

    Rumunijos kariuomenė Juodojoje jūroje sunaikino sprogmenis gabenusį jūrinį droną, kuris priartėjo prie Neptun Deep dujų telkinio infrastruktūros. Apie incidentą pranešta po to, kai objektas buvo pastebėtas netoli vienos telkinio platformų ir sukėlė riziką personalui bei kritinei energetikos infrastruktūrai.

    Pasak Rumunijos institucijų, dreifuojantis dronas buvo užfiksuotas komercinio laivo įgulos, kuri perdavė informaciją atsakingoms tarnyboms. Pakrančių apsauga apie situaciją informavo Nacionalinės gynybos ministeriją, o objektas buvo identifikuotas maždaug už 80 mylių į rytus nuo Konstancos.

    Kaip vyko operacija

    Operacijos koordinavimas buvo patikėtas Rumunijos kariuomenei bendradarbiaujant su NATO, o sprendimas neutralizuoti droną priimtas krizės valdymo lygmeniu. Rumunijos prezidento vadovaujama komanda nurodė objektą sunaikinti, siekiant užkirsti kelią galimai diversijai ir sumažinti grėsmę telkinio darbuotojams.

    Į rajoną buvo pasiųsti du Rumunijos naikintuvai F-16, o vienas jų droną sunaikino panaudojęs borto patranką. Toks sprendimas paprastai pasirenkamas tada, kai reikia tiksliai ir greitai neutralizuoti mažą taikinį, kartu vengiant didesnės antrinės žalos jūroje.

    Rumunija šią vasarą Neptun Deep rajone jau fiksavo panašių incidentų. Rugpjūčio 11 dieną buvo pranešta, kad netoli telkinio vandenyje sunaikinti du rusiškos kilmės Gerbera tipo dronai, kurie taip pat dreifavo ir kėlė potencialią grėsmę.

    Kodėl Neptun Deep svarbus

    Neptun Deep yra didžiausias Rumunijos jūrinis dujų telkinys Juodojoje jūroje, esantis prie rytinės Rumunijos išskirtinės ekonominės zonos ribos. Telkinio atsargos vertinamos maždaug 100 milijardų kubinių metrų dujų, todėl jis laikomas strategiškai reikšmingu projektu tiek Rumunijai, tiek regiono energetiniam saugumui.

    Planuojama, kad dujų gavyba Neptun Deep telkinyje turėtų prasidėti 2027 metais. Dėl to bet kokie incidentai šioje zonoje vertinami ne tik kaip pavieniai saugumo įvykiai, bet ir kaip platesnės rizikos signalas, susijęs su kritinės infrastruktūros apsauga Juodojoje jūroje.