CP v2

Blog

  • DI diegimo euforija blėsta: įmonės pradeda skaičiuoti tokenų kainą ir griežtina kontrolę

    Po pirmosios DI diegimo bangos vis daugiau įmonių pereina nuo eksperimentų prie griežtesnio klausimo: kiek kainuoja kasdienis naudojimas ir ar investicijos atsiperka. Pastarųjų mėnesių tyrimai rodo, kad didžiausią įtampą kelia ne vien pradinis įdiegimas, o nuolat augančios veiklos sąnaudos, ypač atsiskaitymas už vadinamuosius tokenus.

    EY JAV atliktoje apklausoje 82 proc. organizacijų lyderių, investuojančių į DI, nurodė nerimaujantys dėl tokenų išlaidų. Dar iškalbingiau tai, kad 98 proc. respondentų pripažino: aukšti kaštai privertė jų įmones iš naujo peržiūrėti požiūrį į DI, biudžetus ir diegimo mastą.

    Kas yra tokenai ir kodėl tai svarbu

    Tokenais dažniausiai apmokestinamos užklausos, kurias įmonės siunčia dideliems kalbos modeliams, kai šie generuoja tekstus, santraukas, kodą ar analizę. Augant DI naudojimui, tokenų suvartojimas tampa ne smulkia eilute sąskaitoje, o reikšmingu kintamuoju kaštu, galinčiu pakeisti prioritetus tarp komandų, projektų ir net paslaugų tiekėjų.

    Apklausa rodo ir valdymo spragą: tik 64 proc. organizacijų teigia aktyviai stebinčios tokenų naudojimą ir turinčios aiškius limitus bei biudžetą. Tai reiškia, kad dalis įmonių DI sąnaudas vertina panašiai kaip bendras IT išlaidas, nors realybėje jos gali šoktelėti dėl paprasto naudojimo įpročių pasikeitimo.

    Įmonės neatsisako, bet perskaičiuoja

    Didėjant išlaidoms, įmonės dažniau lygina skirtingus kainodaros modelius, perskirsto investicijas tarp padalinių ir tikslina, kas organizacijoje išvis turi turėti prieigą prie DI įrankių. Tarp tokenais apmokestinamais sprendimais besinaudojančių organizacijų 37 proc. nurodė, kad kaštai paskatino iš naujo svarstyti diegimo plėtrą, o 15 proc. svarsto riboti mastą.

    Kartu dalis įmonių mato ir priešingą impulsą: 29 proc. teigia, kad išlaidų tema paskatino greičiau judėti į priekį, kad būtų aiškiau, kurios DI taikymo sritys duoda apčiuopiamą naudą. Praktikoje tai reiškia posūkį į efektyvumo matavimą: mažiau bandymų „dėl įdomumo“, daugiau projektų su konkrečiais rodikliais, pavyzdžiui, sutrumpėjusiu aptarnavimo laiku ar didesniu produktyvumu.

    „Iki šiol DI biudžetai daugiausia sukosi apie diegimą ir žmonių parengimą. Dabar vis svarbesnės tampa kasdienio naudojimo sąnaudos, todėl būtina jas susieti su konkrečiu verslo efektu“, – sakė EY Polska konsultacijų komandos vadovas Piotr Ciepiela.

    Savos DI programos: greitis didėja, rizikų taip pat

    Tyrimas taip pat fiksuoja aiškią tendenciją: įmonės vis dažniau kuria ar testuoja vidinius sprendimus, paremtus DI. 87 proc. DI investuojančių organizacijų nurodė, kad tokias programas jau diegia arba bando, o 94 proc. pripažino, kad tai leidžia kurti sprendimus greičiau nei tradiciniais būdais.

    Tačiau greitis iškelia ir valdymo problemų. 72 proc. lyderių teigia matantys kliūtis, lėtinančias pažangą, o 92 proc. pripažįsta, kad kuriant vidinę programinę įrangą su DI susiduriama su barjerais. Dažniausiai minimos rizikos yra shadow IT, kai sprendimai kuriami be IT skyriaus priežiūros, atitikties ir valdymo klausimai bei didėjantis pažeidžiamumas kibernetinėms grėsmėms.

    „DI mažina barjerą kurti vidines aplikacijas, bet kuo lengviau jos atsiranda, tuo svarbiau turėti aiškias taisykles dėl kaštų, duomenų, saugumo ir atsakomybės už priežiūrą. Valdymas neturi stabdyti inovacijų, bet padėti suprasti, kas kuria vertę ir ką galima saugiai plėsti“, – sakė EY Polska DI technologijų komandos vadovas Bartosz Pacuszka.

    Bendra kryptis aiški: įmonės iš DI nesitraukia, tačiau pereina į brandesnį etapą, kuriame svarbiausia tampa finansinė disciplina, prieigos kontrolė ir grąžos matavimas. DI sprendimai vis labiau vertinami ne pagal tai, ką „gali“, o pagal tai, kiek kainuoja ir kokią konkrečią naudą sukuria kasdienėje veikloje.

  • Ginkluotas jūrinis dronas priartėjo prie Neptun Deep dujų telkinio: jį numušė Rumunijos F-16

    Rumunijos kariuomenė Juodojoje jūroje sunaikino sprogmenis gabenusį jūrinį droną, kuris priartėjo prie Neptun Deep dujų telkinio infrastruktūros. Apie incidentą pranešta po to, kai objektas buvo pastebėtas netoli vienos telkinio platformų ir sukėlė riziką personalui bei kritinei energetikos infrastruktūrai.

    Pasak Rumunijos institucijų, dreifuojantis dronas buvo užfiksuotas komercinio laivo įgulos, kuri perdavė informaciją atsakingoms tarnyboms. Pakrančių apsauga apie situaciją informavo Nacionalinės gynybos ministeriją, o objektas buvo identifikuotas maždaug už 80 mylių į rytus nuo Konstancos.

    Kaip vyko operacija

    Operacijos koordinavimas buvo patikėtas Rumunijos kariuomenei bendradarbiaujant su NATO, o sprendimas neutralizuoti droną priimtas krizės valdymo lygmeniu. Rumunijos prezidento vadovaujama komanda nurodė objektą sunaikinti, siekiant užkirsti kelią galimai diversijai ir sumažinti grėsmę telkinio darbuotojams.

    Į rajoną buvo pasiųsti du Rumunijos naikintuvai F-16, o vienas jų droną sunaikino panaudojęs borto patranką. Toks sprendimas paprastai pasirenkamas tada, kai reikia tiksliai ir greitai neutralizuoti mažą taikinį, kartu vengiant didesnės antrinės žalos jūroje.

    Rumunija šią vasarą Neptun Deep rajone jau fiksavo panašių incidentų. Rugpjūčio 11 dieną buvo pranešta, kad netoli telkinio vandenyje sunaikinti du rusiškos kilmės Gerbera tipo dronai, kurie taip pat dreifavo ir kėlė potencialią grėsmę.

    Kodėl Neptun Deep svarbus

    Neptun Deep yra didžiausias Rumunijos jūrinis dujų telkinys Juodojoje jūroje, esantis prie rytinės Rumunijos išskirtinės ekonominės zonos ribos. Telkinio atsargos vertinamos maždaug 100 milijardų kubinių metrų dujų, todėl jis laikomas strategiškai reikšmingu projektu tiek Rumunijai, tiek regiono energetiniam saugumui.

    Planuojama, kad dujų gavyba Neptun Deep telkinyje turėtų prasidėti 2027 metais. Dėl to bet kokie incidentai šioje zonoje vertinami ne tik kaip pavieniai saugumo įvykiai, bet ir kaip platesnės rizikos signalas, susijęs su kritinės infrastruktūros apsauga Juodojoje jūroje.

  • Airijos 1634 metų įstatymas stabdo kolektyvinius ieškinius prieš didžiąsias technologijų bendroves Europoje

    Airijos 1634 metų įstatymas stabdo kolektyvinius ieškinius prieš didžiąsias technologijų bendroves Europoje

    Airijoje galiojantis daugiau kaip 400 metų senumo teisinis draudimas tapo netikėta kliūtimi europiečiams, siekiantiems kolektyviai bylinėtis su didžiosiomis technologijų bendrovėmis. Kadangi daug „Big Tech“ įmonių savo ES būstines yra įkūrusios Dubline, būtent Airijos teismų praktika dažnai lemia, ar vartotojų organizacijos gali realiai pradėti didelio masto bylas.

    Problemos esmė yra trečiųjų šalių bylinėjimosi finansavimo ribojimai. Airijoje tradiciškai draudžiama, kad bylą finansuotų subjektas, neturintis tiesioginio ir teisėto intereso ginče, o šis principas siejamas su viduramžių teisės sampratomis, vėliau įtvirtintomis 1634 metais priimtame teisės akte.

    Kodėl finansavimas tapo kertiniu klausimu

    Europos Sąjungoje kolektyvinių ieškinių galimybės sustiprėjo priėmus Atstovaujamojo ieškinio direktyvą, kuri valstybėse narėse įtvirtino mechanizmus masinei žalai atlyginti. Vis dėlto direktyva numato, kad tokias bylas paprastai inicijuoja kvalifikuotos ne pelno organizacijos, o jų finansinės galimybės dažnai yra ribotos.

    Praktikoje tai reiškia, kad bylinėjimasis su tarptautinėmis technologijų bendrovėmis reikalauja didelių biudžetų teisininkams, ekspertams, procesiniams veiksmams ir galimai ilgiems ginčams. Kai trečiųjų šalių finansavimas ribojamas, ne pelno organizacijoms tampa sunku išlaikyti ne vieną, o kelias lygiagrečias bylas.

    „Sudėtinga byla Airijoje kainuoja mažiausiai 1 000 000 eurų jau pradiniame etape, todėl be galimybės pritraukti lėšų imtis daugiau nei vieno proceso tampa nerealu“, – sakė Airijos Pilietinių laisvių tarybos atstovas Johnny Ryanas.

    Ką tai reiškia vartotojams ir „Big Tech“

    Jungtinėse Valstijose grupiniai ieškiniai seniai tapo įprastu būdu vartotojams kartu siekti kompensacijų, kai atskiram asmeniui bylinėjimasis būtų per brangus ar per sudėtingas. Europoje panašūs mechanizmai dar tik įsitvirtina, o didžiausia kliūtis dažnai yra ne pats teisinis pagrindas, bet reali galimybė finansuoti ilgą procesą.

    Airija išsiskiria tuo, kad yra vienintelė ES valstybė, kur tokie ribojimai dėl trečiųjų šalių finansavimo yra ypač griežti. Kritikai teigia, kad tai sukuria situaciją, kai vartotojų teisių gynėjai turi formalią teisę kelti kolektyvinius ieškinius, tačiau praktiškai negali jų įgyvendinti prieš daug išteklių turinčias bendroves.

    Iki šiol Airijoje pagal ES direktyvos logiką yra registruotos kelios organizacijos, galinčios inicijuoti atstovaujamuosius ieškinius, tačiau realių bylų skaičius išlieka labai mažas. Plačiau nuskambėjo atvejis, kai Airijos Pilietinių laisvių taryba pradėjo procesą prieš „Microsoft“ dėl internetinės reklamos sistemos, o byla finansuota iš organizacijos bendro biudžeto, paremtu aukomis ir dotacijomis.

    Ar taisyklės gali keistis?

    Airijos valdžios atstovai viešai yra nurodę, kad šalyje vyksta diskusijos dėl galimų reformų, o teisėkūros peržiūra siejama su nepriklausomų ekspertų išvadomis. Tuo pat metu dalis politikų ir teisininkų perspėja, kad plačiai leidus trečiųjų šalių finansavimą gali atsirasti rizika komercializuoti teisingumą, kai finansuotojai siektų reikšmingos dalies iš galimų priteistų sumų.

    Europos Komisija savo pozicijoje yra pabrėžusi, kad jei valstybė narė riboja trečiųjų šalių bylinėjimosi finansavimą, ji privalo užtikrinti, kad bylinėjimosi kaštai netaptų kliūtimi kvalifikuotoms organizacijoms pasinaudoti teise inicijuoti kolektyvinius ieškinius. Todėl Airijos pasirinktas modelis gali tapti svarbiu ES masto ginču dėl to, kaip realiai turi veikti vartotojų kolektyvinė gynyba.

    Kol kas situacija rodo, kad teisinės detalės vienoje valstybėje gali turėti disproporciškai didelį poveikį visos Europos vartotojams. Ypač tada, kai būtent toje valstybėje įsikūrusios didžiųjų technologijų bendrovių Europos būstinės ir kai svarbiausi ginčai dėl duomenų apsaugos ar skaitmeninės reklamos dažnai keliauja per Airijos teismus.

  • Lietuva ir Ukraina susitarė dėl energetinio saugumo: nuo tinklų atsparumo iki dujų tiekimo

    Lietuva ir Ukraina susitarė dėl energetinio saugumo: nuo tinklų atsparumo iki dujų tiekimo

    Lietuva ir Ukraina pasirašė bendrą deklaraciją, kuria susitarė stiprinti dvišalį bendradarbiavimą energetinio saugumo srityje. Dokumentą pasirašė energetikos ministras Lukas Savickas ir Ukrainos pirmasis vicepremjeras Denys Shmyhal.

    Sutarta, kad Ukrainos specialistai dalysis karo metu sukaupta patirtimi, kaip saugoti energetikos infrastruktūrą, didinti elektros tinklų atsparumą ir greitai atkurti sugadintus objektus po atakų. Tai apima tiek fizinę apsaugą, tiek operacinį reagavimą, kai remonto darbai vykdomi esant nuolatinei grėsmei.

    Mainais Lietuva įsipareigojo prisidėti praktine pagalba, perduodant sunkiąją įrangą ir remiant decentralizuotos energetikos sprendimus, kurie leidžia sumažinti pažeidžiamumą, kai dideli gamybos ar perdavimo mazgai tampa taikiniais. Taip pat numatyta ieškoti būdų diversifikuoti dujų tiekimą, kad būtų užtikrintas didesnis sistemos stabilumas šaltuoju metų laiku.

    2026–2028 metų veiksmų planas

    Šalys planuoja parengti 2026–2028 metų veiksmų planą, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama infrastruktūros atsparumui, energijos kaupimui ir tiekimo saugumui. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų Europos praktikas, kai po energetikos krizės didinamos tiekimo grandinės atsargos ir investuojama į lankstesnes sistemas.

    Vizito metu Lietuvos delegacija apžiūrėjo Ukrainos energetikos objektus, siekdama įvertinti vietoje taikomas apsaugos priemones ir pasirengimą greitam atstatymui. Tai svarbu ne tik Ukrainai, bet ir platesniam regionui, nes energijos sistemos saugumas tampa vis labiau susietas su tarpvalstybiniais srautais ir bendromis rinkomis.

    Dujos, terminalai ir saugyklos

    Deklaracijoje numatoma plėsti partnerystes tarp tinklų operatorių, reguliuotojų ir energetikos įmonių abiejose šalyse. Taip pat sutarta įvertinti regioninės dujų infrastruktūros galimybes, įskaitant Klaipėdos SGD terminalo panaudojimą ir Ukrainos požeminių dujų saugyklų potencialą.

    Tokie sprendimai gali prisidėti prie platesnio Europos Sąjungos energetinio saugumo, ypač tais laikotarpiais, kai rinkose išauga kainų svyravimai arba atsiranda fizinių tiekimo sutrikimų rizika. Praktinis tikslas yra didinti lankstumą: turėti daugiau alternatyvių kelių dujoms ir daugiau galimybių kaupti atsargas.

    „Lietuva yra stipri ir patikima partnerė, nuo pirmųjų Rusijos agresijos dienų stovinti Ukrainos pusėje“, – sakė Denys Shmyhal.

    Pasak jo, deklaracija politinius įsipareigojimus paverčia aiškesniu ir praktišku įgyvendinimo mechanizmu. Ukrainos pusė akcentuoja, kad dalijasi unikalia patirtimi dėl pasyvios apsaugos, tinklų atsparumo ir greito infrastruktūros atkūrimo, o Lietuva prisideda įranga, decentralizuotos energijos sprendimais ir dujų tiekimo diversifikavimu.

  • DeFi rinka šiandien: kas kelia DEX apimtis ir ką rodo Hyperliquid, Uniswap bei Lido žetonų judėjimas

    DeFi rinka šiandien: kas kelia DEX apimtis ir ką rodo Hyperliquid, Uniswap bei Lido žetonų judėjimas

    Decentralizuoti finansai (DeFi) išlieka viena dinamiškiausių kriptovaliutų rinkos sričių, kur kainų ir rizikos pokyčius dažnai lemia ne vien makroekonomika, bet ir protokolų atnaujinimai bei vartotojų srautai. Pastaruoju metu ypač atidžiai stebimos decentralizuotų biržų (DEX) apimtys, skolinimo fondų likvidumas ir DAO valdymo sprendimai.

    DEX apimtys paprastai laikomos rinkos „pulso“ rodikliu, nes parodo, kiek aktyviai prekiaujama be tarpininkų. Kai apimtys auga, tai dažnai reiškia didesnį spekuliacinį aktyvumą arba naujų paskatų atsiradimą, pavyzdžiui, mokesčių nuolaidas, atlygius likvidumo teikėjams ar naujus prekybos instrumentus.

    Kas lemia žetonų judėjimą?

    Tokie projektai kaip Hyperliquid, „Uniswap“ ir „Lido“ rinkoje vertinami ne tik pagal kainą, bet ir pagal tai, kaip jiems sekasi pritraukti vartotojus bei likvidumą. Prekybos platformoms svarbu, ar auga aktyvių prekiautojų skaičius ir ar protokolas išlaiko konkurencingus mokesčius, o likvidumo sprendimams itin reikšminga, ar nesitraukia kapitalas į alternatyvias grandines ar produktus.

    „Uniswap“ atveju investuotojai dažniausiai vertina DEX rinkos dalį, naujų versijų diegimo tempą ir tai, kaip keičiasi mokesčių bei likvidumo modeliai skirtingose grandinėse. „Lido“ kontekste daug dėmesio skiriama stakingo rinkai, nes šio segmento dinamika priklauso nuo tinklų taisyklių, atlygio mechanikos ir kapitalo migracijos į kitus stakingo tiekėjus.

    Skolinimas, likvidumas ir DAO sprendimai

    DeFi skolinimo protokolai ir likvidumo fondai jautriai reaguoja į kainų svyravimus, nes užstato vertė tiesiogiai susijusi su likvidacijų rizika. Kai rinkoje didėja nepastovumas, dalis vartotojų mažina svertą, o tai gali mažinti paskolų paklausą ir keisti palūkanų normas skolinimo baseinuose.

    Ne mažiau svarbus veiksnys yra DAO valdymas, nes balsavimai gali keisti mokesčius, iždo panaudojimą, paskatų programas ar net rizikos parametrus. Tokie sprendimai kartais sukuria trumpalaikius kainų šuolius, tačiau ilgainiui labiausiai atsiskleidžia jų poveikis protokolo pajamoms, likvidumo stabilumui ir vartotojų pasitikėjimui.

    Vertinant DeFi žetonus, rinkos dalyviai vis dažniau žiūri į realų protokolo naudojimą, o ne vien į naratyvus. DEX apimčių pokyčiai, skolinimo baseinų rodikliai ir DAO sprendimų kryptis dažnai tampa aiškesniais signalais, padedančiais suprasti, kur formuojasi naujas rinkos impulsas.

  • „Orlen“ su „Equinor“ užsitikrino naftos tiekimą: iki ketvirtadalio poreikio trims metams

    „Orlen“ su „Equinor“ užsitikrino naftos tiekimą: iki ketvirtadalio poreikio trims metams

    Didžiausia Lenkijos energetikos bendrovė „Orlen“ sudarė trejų metų susitarimą su Norvegijos „Equinor“ dėl žalios naftos tiekimo iš Johan Sverdrup telkinio Norvegijos kontinentiniame šelfe. Pirmieji kroviniai turėtų pasiekti gavėją nuo rugsėjo, o sutarties apimtis numatyta kaip viena didžiausių „Orlen“ tiekimo krypčių iš Šiaurės Europos.

    Pagal susitarimą metiniai pristatymai gali viršyti 9 mln. tonų, o bendrai tai gali padengti iki ketvirtadalio „Orlen“ metinio žalios naftos poreikio. Tiekimas bus nukreiptas į „Orlen“ valdomas ar aptarnaujamas perdirbimo grandis Lenkijoje, Čekijoje ir Lietuvoje, todėl sandoris svarbus ne vien nacionaliniu, bet ir regioniniu mastu.

    Sutartyje numatytas lankstus mechanizmas, leidžiantis kasmet koreguoti pristatomus kiekius pagal rinkos situaciją ir operacinius poreikius. Praktikoje tai reiškia, kad tiekimas gali svyruoti nuo beveik 5 mln. iki daugiau kaip 9 mln. tonų per metus, išlaikant ilgalaikį įsipareigojimą ir kartu paliekant erdvės reagavimui į paklausos pokyčius.

    Kas yra Johan Sverdrup nafta

    Pagrindinė sutarties dalis siejama su Johan Sverdrup telkinio nafta, kuri sudaro reikšmingą Norvegijos gavybos dalį ir yra viena svarbiausių šalies eksporto žaliavų. „Orlen“ ir „Equinor“ nurodo, kad prireikus gali būti tiekiamos ir alternatyvios norvegiškos naftos rūšys, jei to pareikalautų logistika ar gamybos planavimas.

    Šis telkinys dažnai minimas ir dėl mažesnio emisijų intensyvumo gavyboje, nes dalis jūrinių platformų energija aprūpinamos iš kranto atsinaujinančiais energijos ištekliais. Nors tai nekeičia fakto, kad galutinis produktas išlieka iškastinis kuras, tokie sprendimai leidžia mažinti taršą pačiame išgavimo etape.

    Energetinio saugumo argumentas

    Sandorio kontekstas siejamas su pastarųjų metų Europos energetikos transformacija, kai šalys ir įmonės aktyviai diversifikuoja tiekimą ir mažina priklausomybes nuo aukštos rizikos krypčių. Dideli ilgalaikiai kontraktai su patikimais tiekėjais tampa vienu iš būdų stabilizuoti žaliavos srautus ir perdirbimo įmonių darbą.

    „Saugus rytojus prasideda nuo iš anksto priimtų sprendimų“, – sakė „Orlen“ valdybos pirmininkas Ireneuszas Fąfara.

    Pasak jo, susitarimas yra atsakas į pasaulinės rinkos nepastovumą ir žingsnis stiprinant prieigą prie stabilių tiekimo šaltinių iš Norvegijos. „Orlen“ ir „Equinor“ jau bendradarbiauja ir kituose segmentuose, įskaitant veiklą Norvegijos šelfe bei iniciatyvas, siejamas su mažesnio anglies pėdsako sprendimais.

    Ką tai reiškia regionui

    Naftos tiekimas, skirtas kelioms šalims, didina perdirbimo grandinės planavimo patikimumą ir gali amortizuoti trumpalaikius sutrikimus, kurie kyla dėl transporto, geopolitikos ar staigių kainų šuolių. Toks modelis svarbus ir Baltijos regionui, nes naftos perdirbimo bei produktų tiekimo logistika čia glaudžiai susijusi su kaimyninių rinkų poreikiais.

    Vis dėlto rinkos dalyviai paprastai pabrėžia, kad net ir dideli kontraktai neeliminuoja kainų rizikos, nes nafta išlieka globali prekė, kurios kainodara priklauso nuo tarptautinių biržų ir pasiūlos bei paklausos ciklų. Todėl šio tipo susitarimai labiau didina tiekimo nuspėjamumą ir fizinį saugumą, o ne garantuoja žemesnes kainas.

  • Lenkijos kariuomenė kuria DI ekosistemą: nuo AIRON platformos iki naujų SAFE investicijų į kibernetinę gynybą

    Lenkijos kariuomenė spartina dirbtinio intelekto (DI) diegimą ir kuria nuosavą sprendimų ekosistemą, skirtą duomenų analizei, sprendimų priėmimo paramai, logistikos optimizavimui ir kibernetinei gynybai. Varšuva akcentuoja skaitmeninį suverenumą gynyboje, todėl siekia turėti tiek savas platformas, tiek vietoje kuriamus modelius, kuriuos būtų galima valdyti ir prižiūrėti nacionaliniu lygmeniu.

    Šių darbų ašimi tapo 2025 metų pradžioje prie Kibernetinės erdvės gynybos pajėgų suformuotas Dirbtinio intelekto diegimo centras. Jis telkia kompetencijas nuo projektavimo ir testavimo iki DI sprendimų įdiegimo bei priežiūros, o taip pat koordinuoja bendradarbiavimą su mokslo institucijomis ir Lenkijos pramone.

    Vienas tikslas – saugūs DI sprendimai

    Lenkijos gynybos planuose DI numatomas ne kaip pavienis įrankis, o kaip standartinė infrastruktūros dalis, pritaikyta darbui su skirtingo jautrumo informacija. Praktikoje tai reiškia atskirtas aplinkas atviriems ir įslaptintiems duomenims, griežtesnę prieigos kontrolę ir nuolatinę modelių priežiūrą, kad jie atitiktų saugumo reikalavimus.

    Greta kibernetinės gynybos, DI taikymas orientuojamas į žvalgybos ir atpažinimo duomenų analizę, situacinio suvokimo stiprinimą ir vadovavimo grandinės spartinimą. Kariuomenei tai ypač aktualu dėl didėjančių informacijos srautų ir poreikio sprendimus priimti greičiau, nei tai įmanoma vien rankiniu būdu.

    AIRON – platforma, jungianti skirtingas funkcijas

    Vienu iš kertinių projektų įvardijama vidinė platforma AIRON, kuri veikia kaip DI paslaugų centras gynybos struktūrose. Platformos logika – centralizuoti DI įrankius, suteikti naudotojams saugią prieigą ir užtikrinti, kad duomenų apdorojimas vyktų izoliuotoje, prižiūrimoje aplinkoje.

    AIRON atveju akcentuojama dokumentų analizė ir informacijos paieška dideliuose vidinių ataskaitų kiekiuose. Tokiose sistemose plačiai taikomas principas, kai generuojamas atsakymas remiasi paieška organizacijos dokumentuose, taip sumažinant riziką „prifantazuoti“ ir padidinant tikimybę greitai rasti svarbiausias išvadas, kurios anksčiau pareikalaudavo daug valandų darbo.

    Taip pat vystomos kalbinės funkcijos, skirtos dokumentams versti ir apibendrinti, bei priemonės programuotojams, padedančios kurti saugesnį kodą. Kariuomenė tokius modulius traktuoja kaip kasdienės veiklos spartinimą, ypač ten, kur daug rutinos ir didelė klaidų kaina.

    Nuo vaizdo analizės iki kibernetinių algoritmų

    Greta dokumentų ir tekstinės informacijos apdorojimo, Lenkija vysto DI modulius, susijusius su vaizdo atpažinimu ir realaus laiko stebėsenos duomenų analize. Viena kryptis – taktinio lygmens sprendimai, kurie gali veikti arčiau duomenų šaltinio, pavyzdžiui, transporto priemonėje ar lauko sąlygomis, kai ryšys su centrine infrastruktūra ribotas.

    Kita kryptis – AIRON VISION tipo sprendimai, skirti vaizdo srauto analizei, kai sistema aptinka neįprastus įvykius ir padeda saugoti karinius objektus ar jautrias zonas. Tokie sprendimai ypač svarbūs dideliuose kompleksuose, kur vien tik fizinė apsauga ir tradicinės stebėjimo priemonės tampa per lėtos reaguoti į rizikas.

    Kibernetinėje erdvėje vystomi moduliai, kurie automatizuoja incidentų analizę, anomalių veiksmų paiešką ir modelių diegimą bei priežiūrą. Kariuomenei svarbu turėti pakartojamą „modelio gyvavimo ciklą“ nuo treniravimo ir testavimo iki įdiegimo, stebėsenos ir versijų kontrolės, nes tai mažina riziką, kad apsaugos priemonės atsiliks nuo besikeičiančių atakų.

    „SAFE programos pirkimai Kibernetinės erdvės gynybos pajėgoms yra konkretus operacinių gebėjimų sustiprinimas trijose srityse: kibernetinėje, IT ir kriptografijoje. Tai ne vien įrangos įsigijimas, o vientiso gebėjimų ekosistemos kūrimas – nuo informacijos apsikeitimo ir modernios kriptologijos iki dirbtinio intelekto, mobilių serverinių ir 5G ryšių“, – nurodė Lenkijos gynybos ministerija.

    Lenkija planuoja tolesnes investicijas, siejamas su SAFE finansavimu: numatomi didesni skaičiavimo pajėgumai DI treniravimui, mobilūs kibernetinio saugumo laboratorijų sprendimai, mobilūs kriptografijos valdymo centrai ir modulinės konteinerinės serverinės. Tokia infrastruktūra leistų veikti ne tik nuolatinėse bazėse, bet ir ten, kur situacija reikalauja greitai perdislokuojamų pajėgumų.

    Gynybos institucijų argumentas paprastas: postkvantinės kriptografijos ir modernių DI priemonių plėtra laikoma ilgalaike draudimo priemone nuo ateities grėsmių, o duomenų analizės automatizavimas turėtų sutrumpinti laiką nuo signalo apie grėsmę iki sprendimo ir atsako. Didelė dalis planuojamų išlaidų, pagal Varšuvos komunikaciją, būtų nukreipta į nacionalinę gynybos pramonę ir su ja susijusias įmones.

    Europos kontekste tai atspindi ryškią tendenciją: valstybės vis dažniau investuoja ne tik į ginkluotę, bet ir į duomenų, algoritmų bei skaičiavimo infrastruktūrą, kuri laikoma būtina šiuolaikinių pajėgų dalimi. Lenkijos atvejis rodo, kad DI diegimas kariuomenėje vis labiau juda nuo eksperimentų prie standartizuotų platformų ir didelių, kelių metų investicijų.

  • ES pareigūnai taikinyje per „WhatsApp“ ir „Signal“: vidinis pristatymas įspėja apie perėmimo atakas

    ES pareigūnai taikinyje per „WhatsApp“ ir „Signal“: vidinis pristatymas įspėja apie perėmimo atakas

    Užsienio valstybių remiami įsilaužėliai mėgino perimti aukšto rango Europos Sąjungos pareigūnų paskyras susirašinėjimo programėlėse, rodo ES vidaus kibernetinės gynybos padalinio pristatymas. Dokumente tokio tipo atakos įvardijamos tarp didžiausių grėsmių šiemet, o pareigūnams primenama, kad rizika kyla net ir naudojant plačiai paplitusias platformas.

    Pristatymas, su kuriuo buvo supažindinti ES valstybių narių institucijų atstovai, apibūdina vadinamąsias paskyrų perėmimo atakas prieš aukšto rango asmenis. Tai kampanijos, kai taikinys atrenkamas individualiai, o žinutės pritaikomos taip, kad atrodytų patikimos ir paskatintų atlikti vieną veiksmą, po kurio užpuolikai įgyja prieigą prie paskyros.

    Kaip veikia paskyros perėmimas

    Dokumente akcentuojamas valstybių remiamas taiklusis sukčiavimas, kai naudojama socialinė inžinerija ir specialiai parengti masalai. Tokiose schemose dažnai mėgdžiojami techninės pagalbos pranešimai, kvietimai prisijungti, saugumo patikros ar prašymai pateikti patvirtinimo kodą, kuris vėliau panaudojamas perimant paskyrą.

    Nacionalinės kibernetinio saugumo institucijos anksčiau viešai įspėjo apie panašias kampanijas, nukreiptas į politikus, diplomatijos ir gynybos sektorių atstovus bei tiriamosios žurnalistikos atstovus. Viena iš pasikartojančių taktikų yra apsimetimas susirašinėjimo programėlių pagalba ir bandymas išvilioti kodus ar vienkartinius prisijungimo patvirtinimus.

    Kodėl ES institucijoms tai jautru

    Susirašinėjimo programėlės patogios kasdieniam darbui, tačiau valstybės lygio šnipinėjimo atveju pažeidžiamiausia grandis dažnai būna ne pati technologija, o žmogus ir jo įpročiai. Perėmus paskyrą, užpuolikai gali pasiekti grupių pokalbius, gautas žinutes, kontaktus, o kartais ir įgyti galimybę siųsti pranešimus taikinio vardu, taip plečiant ataką į platesnį ratą.

    Pristatyme taip pat pažymima, kad ES institucijos šiemet susidūrė su keliomis reikšmingomis kibernetinėmis incidentų situacijomis. Tarp iššūkių minimas nevienodas techninių sprendimų naudojimas skirtingose institucijose ir bendro, vieningo kanalo jautriems ar įslaptintiems dokumentams apsikeisti trūkumas.

    Ką tai keičia kasdienėje praktikoje

    Tokie incidentai paprastai paskatina griežtinti vidines taisykles: riboti komercinių programėlių naudojimą tarnybiniams klausimams, aiškiau apibrėžti, kas laikoma jautria informacija, ir stiprinti paskyrų apsaugą. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį kelių veiksnių autentifikavimui, atsargumui su prisijungimo kodais ir nuoseklesniam darbuotojų mokymui atpažinti socialinės inžinerijos schemas.

    Europos Komisija, komentuodama tokius pranešimus, paprastai vengia viešai aptarti konkrečias vidaus saugumo priemones. Susirašinėjimo platformų atstovai ne visada skuba detaliai komentuoti atskirus atvejus, tačiau ES institucijoms svarbiausia ne pavienis incidentas, o pasikartojantis modelis, rodantis kryptingą valstybių remiamą žvalgybą.

  • „Robinhood Chain“ DEX „Arcus“ pristatė pTokens: perp sąskaitas paverčia perkeliamais ERC-20 žetonais

    „Robinhood Chain“ DEX „Arcus“ pristatė pTokens: perp sąskaitas paverčia perkeliamais ERC-20 žetonais

    Decentralizuota birža „Arcus“, kuriama komandos už dYdX ir bendradarbiaujant su „Robinhood Crypto“, paskelbė apie pToken protokolo startą „Robinhood Chain“ tinkle. Naujas sprendimas leidžia prekiautojams tokenizuoti valdomas nuolatinių ateities sandorių sąskaitas ir paversti jas perkeliamais ERC-20 formato žetonais.

    Praktikoje tai reiškia, kad prieiga prie svertinės pozicijos gali būti supakuota į paprastą, perkamą ir parduodamą turtą, panašiai kaip neatidėliotinos prekybos žetonai. Tokius žetonus galima perkelti į kitas grandinės ekosistemas, įskaitant skolinimo rinkas ar kitus su decentralizuotais finansais susijusius protokolus.

    Kaip veikia pTokens?

    Kiekvienas pToken atspindi proporcingą nuosavybės dalį bazinėje „Arcus“ perp sąskaitoje, kuri yra susieta su konkrečia rinka ir iš anksto nustatytu sverto lygiu. Tokiu būdu svertinė ekspozicija „supaprastinama“ iki perleidžiamo ERC-20 turto, o pačiam vartotojui nebereikia tiesiogiai valdyti perp sąskaitos, užstato ar maržos.

    „Arcus“ teigimu, šis modelis leidžia prekiautojams įsigyti arba parduoti ekspoziciją taip pat, kaip jie prekiauja įprastais žetonais, tačiau su iš anksto apibrėžta strategija. Toks formatas ypač aktualus rinkoje, kur institucijos ir profesionalūs dalyviai vis dažniau ieško būdų, kaip tokenizuotą turtą padaryti „produktyvų“ ir pritaikomą platesniame finansinių priemonių tinkle.

    Nuo BTC iki akcijų žetonų

    Pradiniame etape „Arcus“ akcentuoja prieigą prie skaitmeninio turto rinkų, tarp jų BTC, SOL ir HYPE, siūlydama skirtingo sverto pTokens. Pavyzdžiais įvardijami produktai, susieti su BTC ekspozicija, įskaitant 1x ir 3x ilgas bei trumpas pozicijas.

    Be kriptoturto, protokolas apima ir vadinamuosius svertinius Stock Tokens, kurie siejami su akcijų kaina. Kaip vienas pavyzdžių minimas pHOOD3x, suteikiantis 3x ilgą ekspoziciją (HOOD) kainos judėjimui, taip išplečiant pTokens idėją už įprastų kriptovaliutų ribų.

    Kodėl tai svarbu „Robinhood Chain“ ekosistemai?

    „Robinhood Chain“ yra Ethereum antrojo sluoksnio tinklas, sukurtas naudojant „Arbitrum“ technologijų pagrindą. Viešame pagrindiniame tinkle jis startavo 2026 metų liepos 1 dieną, o tarp prioritetų nurodomi tokenizuotos akcijos, decentralizuotas skolinimas ir nuolatiniai ateities sandoriai.

    Pagal viešai skelbiamus „The Block“ duomenų skydelio rodiklius, tinkle fiksuota daugiau kaip 600 000 000 eurų bendra užrakinta vertė ir daugiau kaip 26 000 000 000 eurų sukaupta DEX prekybos apimtis. „Arcus“ tuo metu skelbia pasiekusi daugiau nei 2 000 000 000 eurų prekybos apimtį, o vidutinė dienos apimtis viršija 100 000 000 eurų.

    „Tradicinėse rinkose dešimtmečiais buvo kuriami produktai, kurie sudėtingas strategijas pavertė lengviau pasiekiamomis, pavyzdžiui, svertiniai ETF. Manome, kad kitas žingsnis yra padaryti tokias strategijas gimtas blokų grandinės infrastruktūrai“, – sakė „Arcus“ įkūrėjas ir vadovas Eddie Zhang.

    „Arcus“ teigimu, pTokens transformuoja valdomas perp sąskaitas į perkeliamus grandinės aktyvus ir atveria naują būdą prekiautojams pasiekti svertinę ekspoziciją. Kartu tai plečia scenarijus, kaip tokenizuotos rinkos gali būti kuriamos ir kaip jose gali cirkuliuoti finansinė rizika bei likvidumas.

  • Tanklaivis iš Turkijos su benzinu plaukia į Rusiją: kas žinoma apie krovinį ir jo kilmę

    Tanklaivis iš Turkijos su benzinu plaukia į Rusiją: kas žinoma apie krovinį ir jo kilmę

    Į Rusiją iš Turkijos išplaukė benzino krovinys, kuris Baltijos jūros uostą gali pasiekti iki rugpjūčio pabaigos. Apie tai skelbia Rusijos leidinys Kommersant, remdamasis S&P Global Commodities at Sea (CAS) laivybos duomenimis.

    Pasak šaltinių, vidutinio dydžio tanklaivis „Wendrix“ išplaukė iš Mersino uosto. Laivo talpa siekia apie 25 000–50 000 tonų, o krovinys vertinamas maždaug 200 000 barelių benzino.

    Kur tiksliai pagamintas į tanklaivį pakrautas benzinas, viešai neatskleidžiama. Tokia informacija paprastai priklauso nuo prekybos grandinės, dokumentų ir galimų perkrovimų jūroje, todėl galutinę kilmę ne visada pavyksta nustatyti operatyviai.

    Penktas krovinys nuo liepos

    Šis reisas būtų jau penktas žinomas importinio benzino pristatymas į Rusiją nuo liepos. CAS ir Kpler duomenimis, praėjusį mėnesį Rusiją pasiekė trys laivai, kurių kroviniai buvo suformuoti perkraunant degalus prie Egipto krantų, o benzinas į perkrovimo vietą atplukdytas iš Vadinaro terminalo Indijoje.

    Dar viena siunta, kurios kilmė neįvardijama, atvyko iš Maroko. Šalis pastarąjį dešimtmetį didžiąja dalimi remiasi importu, nes jos pagrindinė naftos perdirbimo gamykla buvo sustabdyta 2015 metais.

    Analitikų vertinimu, nuo liepos pabaigos jūra į Rusiją pristatyto benzino apimtys jau viršijo 1 000 000 barelių. Tokie srautai rodo bandymus operatyviai papildyti vidaus rinką, kai vietinė gamyba susiduria su sutrikimais.

    Kodėl Rusijai prireikė importo?

    Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas yra sakęs, kad dalis naftos perdirbimo gamyklų atnaujino darbą ir tiekimas turėtų gerėti. Jo teigimu, didžiausia įtampa jaučiama būtent benzino segmente, o dyzelino ir žibalo atsargų esą pakanka.

    Rusijos pareigūnai benzino trūkumą sieja su Ukrainos dronų atakomis prieš naftos perdirbimo infrastruktūrą. Tokie smūgiai gali laikinai sumažinti perdirbimo apimtis, o tuomet rinkoje atsiradusią spragą paprasčiausia užpildyti importu jūrų keliais.