Blog

  • Moldova atrinko 7 vėjo parkų projektus: 170 megavatų ir privalomos baterijos per 36 mėnesius

    Moldova atrinko 7 vėjo parkų projektus: 170 megavatų ir privalomos baterijos per 36 mėnesius

    Moldovos energetikos institucijos per naujausią atsinaujinančios energetikos aukcioną atrinko septynis sausumos vėjo energijos projektus, kurių bendra galia siekia 170 megavatų. Sprendimas siejamas su šalies tikslu sparčiau didinti vietinę žaliąją gamybą ir mažinti priklausomybę nuo importuojamos elektros.

    Pagal aukciono sąlygas kiekvienas laimėjęs projektas turės integruoti energijos kaupimo sprendimus, kad vėjo generacija būtų stabilesnė ir lengviau valdoma elektros tinkle. Nustatytas minimalus reikalavimas yra 0,25 megavatvalandės kaupimo vienam įrengtam vėjo megavatui.

    Tai reiškia, kad vien šiems 170 megavatų vėjo parkams bendrai reikės mažiausiai 42,5 megavatvalandės baterijų talpos. Toks modelis vis dažniau taikomas Europoje, nes kaupimas padeda sušvelninti gamybos svyravimus ir sumažinti balansavimo kaštus, kurie ypač juntami plečiantis nepastovių šaltinių daliai.

    Aukciono komisija pirmumą teikė mažiausioms siūlomoms elektros kainoms iš techninius reikalavimus atitinkančių paraiškų. Laimėjusių pasiūlymų kainos svyravo nuo 1,2398 iki 1,2528 Moldovos lėjų už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio, tai yra maždaug 0,062–0,063 euro už kilovatvalandę.

    Daugiausia projektų laimėjo konsorciumas Lumina Noastra, kuriam atiteko keturi projektai su 54 megavatų bendra galia. Navitas Energy užsitikrino 40,5 megavatų, bendroji Leafwind Energy ir Oromaxmontaj įmonė – 35 megavatus, o grupė, kuriai vadovauja Summa FIBA Enerji, gavo 40,5 megavatų remiamos galios 52 megavatų objekte.

    Investuotojai įsipareigojo vėjo elektrines pastatyti ir pradėti eksploatuoti per 36 mėnesius nuo sprendimo oficialaus paskelbimo. Taip pat numatyta, kad kiekvienas konsorciumas steigia atskirą juridinį asmenį, kuris įgyvendins projektą, sudarys ilgalaikes elektros pirkimo sutartis ir įgis didelio tinkamo gamintojo statusą.

    Energetikos sektoriui tai signalas, kad Moldova pereina prie griežtesnio, į tinklo patikimumą orientuoto atsinaujinančios energetikos plėtros modelio, kai gamybą lydi privalomos lankstumo priemonės. Ministerija tikisi, kad bendrai įgyvendinti projektai ne tik padidins vietinę žaliąją generaciją, bet ir prisidės prie elektros sistemos stabilumo, ypač didesnio vartojimo ar importo ribojimų laikotarpiais.

  • DI šešėlis virš Lenkijos prekės ženklo ataskaitos: aiškinsis dėl finansavimo, kreiptasi į CBA ir prokuratūrą

    Lenkijoje įsiplieskė ginčas dėl ataskaitos Polakų portretas: prekės ženklo Lenkija DNR, kuri socialiniuose tinkluose sulaukė kritikos dėl galimų faktinių ir kalbos klaidų, primenančių dirbtinio intelekto generuojamą tekstą. Diskusija greitai peraugo į klausimą, kas iš tiesų užsakė dokumentą, kas jį finansavo ir ar jis buvo tinkamai pristatytas kaip viešųjų lėšų rezultatas.

    Dėmesio centre atsidūrė dr. hab. Barbara Mróz-Gorgoń, siejama su vyriausybės įgaliotinės funkcijomis, atsakingomis už Lenkijos prekės ženklo ir jo strategijos stiprinimą. Kritikai akcentavo, kad visuomenei pateikta publikacijos kokybė ir jos redagavimo pobūdis kelia abejonių, ar dokumentas atitinka viešajam sektoriui keliamus skaidrumo ir atsakomybės standartus.

    Kas finansavo ir kas atsakingas?

    Lenkijos sporto ir turizmo ministerija viešai pareiškė, kad socialiniuose tinkluose platinamas dokumentas nebuvo ministerijos sutarties dalis ir nebuvo pateiktas kaip oficiali ataskaita pagal vykdomą užduotį, susijusią su turizmo podstrategija. Ministerija taip pat nurodė, kad nebuvo gauta užklausa dėl logotipo naudojimo, o teiginys apie finansavimą iš ministerijos lėšų yra neteisingas.

    Opozicinė partija Teisė ir teisingumas paskelbė, kad kreipėsi į Centrinį kovos su korupcija biurą ir prokuratūrą, prašydama išsiaiškinti, kas ir kokiu pagrindu apmokėjo ataskaitos parengimą bei ar viešosios lėšos buvo naudojamos skaidriai. Politikai taip pat atkreipė dėmesį, kad dokumentas kuriam laikui dingo iš viešos prieigos, kas dar labiau pakurstė įtarimus ir reikalavimus pateikti aiškią chronologiją bei atsakomybes.

    DI panaudojimas: kur riba?

    Ataskaitos autorė aiškino, kad DI įrankiai buvo naudoti tik techninėms ir redakcinėms užduotims, pavyzdžiui, transkripcijoms, santraukų parengimui ir teksto redagavimui, tačiau ne tyrimo dizainui ar išvadų kūrimui. Pasak jos, pats tyrimas esą atliktas laikantis socialinių mokslų metodikos, o DI neva neformavo pagrindinių teiginių.

    Skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerski viešai teigė, kad bus aiškinamos visos aplinkybės, ypač susijusios su dotacijomis ir galutiniais produktais, kurie galėjo būti su jomis susiję. Jis taip pat pabrėžė, kad aptariamas dokumentas parengtas 2025 metais, tai yra iki autorės paskyrimo į dabartines pareigas, todėl atsakomybės ribos turi būti nustatytos tiksliai.

    Ką teigia pati ataskaita?

    Pačiame dokumente tvirtinama, kad Lenkija per pastaruosius 35 metus pasiekė reikšmingų ekonominių rezultatų, tačiau tarptautinėje erdvėje vis dar turi nepakankamai aiškų ir nesukonsoliduotą įvaizdį. Tarp minimų iššūkių įvardijami visuomenės susiskaldymas, biurokratija ir įvaizdį silpninantis komunikacijos nuoseklumo trūkumas.

    Ataskaitoje taip pat akcentuojama, kad šalies potencialas gali būti siejamas su aukštos pridėtinės vertės sritimis, pavyzdžiui, informacinių technologijų ir žaidimų industrijomis, taip pat su gamtinio turizmo kryptimis. Pagrindinė rekomendacija formuluojama kaip ilgalaikis, virš partijų ribų susitarimu paremtas darbas, trunkantis 10–20 metų, kuriame dalyvautų valstybė, verslas ir visuomenė.

    Ši istorija išryškino jautrią ribą tarp DI kaip pagalbinės priemonės ir DI kaip turinio generatoriaus, kai kalbama apie viešąjį administravimą ir nacionalinės reputacijos formavimą. Kol institucijos aiškinasi, visuomenėje stiprėja lūkestis, kad tokio masto dokumentams bus taikomi aiškūs autoriaus atsakomybės, redagavimo skaidrumo ir finansavimo atsekamumo standartai.

  • Kriptovaliutų rinkos šiandien: kas kelia BTC ir ETH kainas ir kur investuotojai ieško saugumo

    Kriptovaliutų rinkos šiandien: kas kelia BTC ir ETH kainas ir kur investuotojai ieško saugumo

    Kriptovaliutų rinkos nuotaikos kasdien keičiasi dėl kelių veiksnių, kurie tradicinėse finansų rinkose paprastai pasiskirsto per ilgesnį laiką. Bitcoin (BTC) ir Ethereum (ETH) kainas ypač veikia pasaulinis rizikos apetitas, palūkanų normų lūkesčiai, reguliavimo signalai ir stambių investuotojų veiksmai. Dėl to kainų šuoliai ir staigesni išpardavimai kriptoturto segmente tebėra įprasta rinkos dalis.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia ir instituciniai srautai, nes kriptoturtas palaipsniui integruojamas į platesnę investavimo infrastruktūrą. Investuotojai seka, kur juda likvidumas, kaip kinta prekybos apimtys ir ar rinkoje formuojasi tvari tendencija, ar tik trumpalaikis impulsas. Tokie signalai padeda vertinti, ar kainų judėjimą lemia platesnė paklausa, ar pavieniai dideli sandoriai.

    Didelę įtaką kainoms daro ir rinkos struktūra: likvidumo gylis, skirtumai tarp pirkimo ir pardavimo kainų bei išvestinių priemonių padėtis. Kai didėja svertas ir auga finansavimo normos, rinka tampa jautresnė staigioms korekcijoms, nes priverstiniai likvidavimai gali pagilinti kritimą. Tuo pat metu didėjantis likvidumas ir nuoseklesnės apimtys dažniau siejamos su stabilesniu kilimu.

    Ethereum kainos dinamiką papildomai veikia ekosistemos naudojimas, antrojo sluoksnio sprendimų plėtra ir stakingo tendencijos. Investuotojai stebi, ar tinklo aktyvumas didėja ne vien dėl spekuliacijos, bet ir dėl realaus poreikio, pavyzdžiui, decentralizuotų finansų ar tokenizuoto turto projektų. Tokie rodikliai ilgainiui gali būti svarbesni už trumpalaikes naujienas.

    Altkoinų segmente rizika paprastai didesnė, nes kainas stipriau veikia likvidumo trūkumas ir nuotaikų svyravimai. Dėl to dalis rinkos dalyvių, didėjant neapibrėžtumui, linkę grįžti į didžiausius aktyvus, dažniausiai BTC ir ETH. Kita dalis ieško galimybių aukštesnės rizikos projektuose, tačiau tokiu atveju sprendimą dažniausiai lemia ne vien kaina, o ir aiškesnis projekto panaudojimas bei rinkos dalyvių pasitikėjimas.

  • „Enery“ ir „Orange Slovensko“ pasirašė 10 metų PPA: žalia elektra ryšių tinklams ir nauja saulės jėgainė

    „Enery“ ir „Orange Slovensko“ pasirašė 10 metų PPA: žalia elektra ryšių tinklams ir nauja saulės jėgainė

    10 metų sutartis ir konkretūs kiekiai

    Regioninė elektros gamintoja „Enery“ ir telekomunikacijų operatorius „Orange Slovensko“ pasirašė 10 metų fizinio elektros pirkimo sandorio (PPA) sutartį. Pagal ją ryšių tinklų veiklai Slovakijoje bus tiekiama atsinaujinančių išteklių elektra.

    Per visą sutarties laikotarpį numatyta pristatyti 125 030 megavatvalandžių žalios elektros. Tokie ilgalaikiai susitarimai įmonėms dažnai tampa būdu stabilizuoti elektros kainų riziką ir planuoti išlaidas, ypač kai energijos rinka išlieka nepastovi.

    Nauja saulės elektrinė Slovakijoje

    Elektros gamyba siejama su nauja 12,5 megavato piko galios saulės elektrine Banska Bistricos regione. Projektą planuojama pradėti eksploatuoti 2027 metais.

    Skaičiuojama, kad elektrinė per metus pagamins apie 15 gigavatvalandžių elektros. Tai prilyginama maždaug 4 520 namų ūkių metiniam poreikiui, o kasmetinis anglies dioksido emisijų sumažėjimas turėtų siekti apie 1 125 tonas.

    Kodėl PPA tampa vis svarbesni?

    Įmonių PPA susitarimai Europoje pastaraisiais metais spartėja, nes verslai siekia užsitikrinti ilgesnio laikotarpio kainodarą ir įgyvendinti tvarumo tikslus. Telekomunikacijų sektoriuje tai ypač aktualu dėl didelio ir nuolatinio elektros poreikio bazinėms stotims, duomenų centrams ir tinklo infrastruktūrai.

    „Enery“ pabrėžia, kad tai pirmasis „Orange Slovensko“ korporatyvinis PPA sandoris ir jis siejamas su bendrovės ESG kryptimi. Tuo metu „Enery“ tai jau antrasis žaliasis korporatyvinis susitarimas Slovakijoje, rodantis platesnę įmonės plėtrą regione.

    „Trečiasis korporatyvinis PPA su Orange, po dviejų susitarimų su Orange Rumunijoje, o dabar partnerystės išplėtimas į Slovakiją, atspindi pasitikėjimą, sukurtą tarp mūsų bendrovių“, – sakė „Enery“ komercijos vadovas Severinas Vartigovas.

    Pasak jo, tokie susitarimai klientams suteikia ilgalaikę prieigą prie atsinaujinančios energijos, didesnį kaštų matomumą ir aiškesnį kelią į tvarumo tikslus. Rinkoje tai dažnai laikoma vienu praktiškiausių instrumentų, kai įmonės nori tvarumo ambicijas susieti su apčiuopiama energijos tiekimo sutartimi.

  • DI ateina į gamyklas ir vertina vadovus: kodėl rizika auga net aukščiausio lygio vadovybei

    Dirbtinis intelektas vis dažniau diegiamas gamyklose ne vien kaip dar vienas automatizavimo sluoksnis. Jis tampa sprendimų priėmimo įrankiu, galinčiu realiu laiku apdoroti didelius duomenų srautus iš jutiklių, kamerų ir gamybos valdymo sistemų. Tai leidžia tiksliau planuoti procesus, greičiau aptikti nukrypimus ir sumažinti broko riziką.

    Pramonėje DI dažnai apibūdinamas kaip papildomi roboto „pojūčiai“, nes kompiuterinė rega ir pažangūs modeliai leidžia atpažinti defektus, kurie anksčiau pasprukdavo pro įprastą kontrolę. Praktikoje tai ypač svarbu ten, kur klaidų kaina didelė, pavyzdžiui, medienos apdirbime, automobilių pramonėje ar energetikos įrenginių priežiūroje. Kuo daugiau signalų patenka į modelį, tuo tikslesnės gali būti roboto trajektorijos ir operacijų parametrai.

    „DI yra tarsi milžiniškas dešimtmetis vaikas: jis neįtikėtinai greitai apdoroja informaciją, bet jam reikia labai tikslių instrukcijų ir aiškių ribų“, – sakė Grzegorzas Putynkowskis.

    Didelė dalis diegimų prasideda ne nuo visiškai naujų robotų, o nuo jau veikiančių automatizuotų linijų „praturtinimo“ DI moduliais. Dažniausiai modeliai apmokomi atskirose skaičiavimo aplinkose, o į gamyklą perkeliami lengvesni vykdomieji algoritmai, kuriems reikia papildomo kompiuterio greta PLC valdiklių. Taip įmonės gali pradėti nuo konkretaus taikymo, pavyzdžiui, kokybės kontrolės, ir palaipsniui plėsti sprendimą.

    Didžiausi iššūkiai dažnai slypi ne programiniame kode, o duomenyse ir jų parengime. Kokybės kontrolėje, ypač medienos ar kitų natūralių medžiagų atveju, defektų tipų gali būti dešimtys, o dalies jų įprasta kamera patikimai nefiksuoja. Todėl įmonėms tenka sukaupti dideles, dažnai labai specifines defektų duomenų bazes ir investuoti į ilgesnį mokymą.

    Dar viena praktinė kliūtis yra skaičiavimo galios ir energijos poreikis mokymo metu. Modelių mokymas gali reikalauti nepalyginamai daugiau resursų nei tradicinė automatizacija, todėl tam pasitelkiami duomenų centrai ir grafikos procesoriai. Pramonė vis aktyviau ieško „lengvesnių“ modelių, kuriems reikėtų mažiau atminties ir mažesnių energijos sąnaudų, o tai tampa svarbu ir dėl kaštų, ir dėl tvarumo tikslų.

    Verslo požiūriu DI diegimas vis dažniau siejamas ne su darbo vietų mažinimu, o su našumo didinimu ir efektyvesniu resursų naudojimu. Įmonės tikisi geriau planuoti gamybą, optimizuoti žaliavų sunaudojimą, mažinti energijos nuostolius, tikslinti tiekimo grandinės sprendimus ir greičiau reaguoti į paklausos pokyčius. Taip DI tampa ne vien technologine, bet ir finansine priemone konkurencingumui palaikyti.

    „DI algoritmai pirmiausia mažina ne žemiausios grandies darbuotojų poreikį, o atsigręžia į vadovų veiklos efektyvumą: dalį ataskaitų ir analizės gali atlikti elektroninis asistentas“, – teigė Grzegorzas Putynkowskis.

    Čia ir atsiranda naujas pramonės posūkis: DI pradeda „matuoti“ sprendimų priėmimą. Kai duomenys apie gamybą, kokybę, energijos sąnaudas ir logistiką sujungiami į vieną vaizdą, vadovų veiklos rezultatai tampa lengviau palyginami ir labiau pagrindžiami skaičiais. Tai gali mažinti tarpininkavimo grandis, bet kartu kelia klausimų dėl atsakomybės, vertinimo kriterijų ir klaidų, kurias gali padaryti modeliai.

    Kur DI duoda greičiausią grąžą

    Didžiausią potencialą pramonė dažnai mato ten, kur procesai standartizuoti, o duomenys renkami nuosekliai. Medienos pramonėje DI leidžia tiksliau klasifikuoti ruošinius, automobilių sektoriuje padeda užtikrinti pastovią kokybę ir mažinti broką, logistikoje gerina planavimą, o energetikoje vis labiau naudojamas priežiūros ir gedimų prognozavimo sprendimams. Tokiose srityse DI ne tik automatizuoja, bet ir padeda išvengti brangių sustojimų.

    Mažesnėms įmonėms aktualus ir prenumeratos modelis, kai nereikia kurti savo duomenų centrų ar laikyti didelių komandų. Tačiau toks kelias didina priklausomybę nuo tiekėjo ir kainų politikos, todėl didesnės organizacijos dažnai siekia aiškių ilgalaikių sutarčių ir nuosavybės teisių į kritinius sprendimus. Renkantis tarp „savos“ ir perkamos sistemos vis daugiau lemia tai, ar duomenys laikomi strateginiu pranašumu.

    Žmonės ir kompetencijos tampa siauruoju kakleliu

    Net ir sparčiai tobulėjant technologijoms, įmonės vis dažniau susiduria su kvalifikacijos spraga. Darbuotojams reikia ne tik gebėti naudotis naujomis sąsajomis, bet ir suprasti, kaip DI priima sprendimus, kokių ribų jam reikia, kaip vertinti modelio patikimumą ir kaip suvaldyti klaidų riziką. Pramonėje vis labiau vertinamas gebėjimas sujungti patirtį apie procesą su skaitmeniniais įrankiais.

    Reikšminga ir kartų sinergija: vyresni specialistai turi gilią gamybinę patirtį, o jaunesni inžinieriai dažniau atsineša duomenų analizės ir sistemų integravimo įgūdžius. Tokia partnerystė tampa viena realiausių sąlygų, kad DI sprendimai veiktų stabiliai, o ne liktų demonstraciniais projektais. Galiausiai būtent žmonės užtikrina, kad DI būtų įdarbintas kaip pagalbininkas, o ne kaip nevaldomas vertintojas.

    Humanoidai ir „paskutinė mylia“ gamyboje

    Pramonėje vis garsiau kalbama apie humanoidinius robotus, kurie galėtų perimti užduotis, kur klasikinė robotika stringa dėl nuolat besikeičiančios aplinkos. Vienas pavyzdžių yra pakavimas, kai vienoje linijoje gali būti šimtai ar tūkstančiai skirtingų produktų, o pakuotės ir jų paėmimo būdai keičiasi. Tokiose situacijose prisitaikymas tampa svarbesnis už maksimalią tikslumo rekordą.

    Panašiai ir statybose: mūrijimas, tinkavimas ar plytelių klojimas reikalauja sudėtingų judesių, kuriuos standartiniams pramoniniams robotams atkartoti sunku. Humanoidai galėtų palengvinti sveikatą žalojančias užduotis, o ilgainiui būti „apmokomi“ amatininkų, perimant jų judesius. Vis dėlto tai dar sritis, kur realaus masto diegimai priklausys nuo kainos, patikimumo ir saugos standartų.

    DI pramonėje vystosi taip greitai, kad įmonėms vis dažniau tenka diegti sprendimus ne idealiomis sąlygomis, o veikiant spaudimui dėl kaštų ir konkurencijos. Dėl to prioritetu tampa ne vien technologija, bet ir aiškūs procesai, duomenų kokybė, darbuotojų parengimas bei atsakingas DI naudojimas. Priešingu atveju įmonės rizikuoja ne tik atsilikti, bet ir priimti sprendimus, kurių negalės pagrįsti ar suvaldyti.

  • Bitcoin virš 80 000 eurų: įplaukos į ETF kelia optimizmą, bet analitikai perspėja dėl rizikų

    Bitcoin virš 80 000 eurų: įplaukos į ETF kelia optimizmą, bet analitikai perspėja dėl rizikų

    Bitcoin kaina šią savaitę išsilaikė virš 80 000 eurų ribos po šuolio į kelių mėnesių aukštumas. Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad pastarąjį judėjimą palaikė išaugusios įplaukos į neatidėliotinus bitcoin ETF ir pagerėjusi bendra rizikingų aktyvų nuotaika.

    Pastarųjų dienų ralis sutapo su JAV iždo sprendimais, kurie rinkose buvo interpretuojami kaip galintys mažinti įtampą obligacijų rinkoje ir švelninti finansines sąlygas. Toks fonas dažnai sustiprina rizikingesnių aktyvų, įskaitant kriptovaliutas, paklausą, tačiau dalis analitikų ragina šį impulsą vertinti atsargiai.

    Ar tai jau bulių rinka?

    Dalies tyrėjų vertinimu, judėjimas virš 80 000 eurų labiau primena pasivijimo sandorį, o ne aiškų naujo augimo ciklo startą. Jų teigimu, bitcoin kurį laiką atsiliko nuo kitų rizikingų aktyvų, todėl dabartinis kilimas gali būti bandymas grįžti į bendrą rinkos trendą.

    Kiti rinkos stebėtojai pabrėžia, kad tvirtą bulių rinkos patvirtinimą suteiktų ilgesnį laiką išsilaikanti gerokai aukštesnė kaina ir aiškesni signalai dėl pinigų politikos švelninimo. Kol kas rizikų sąrašas išlieka platus: ribotas likvidumas, užsitęsusi infliacija ir geopolitiniai veiksniai gali greitai pakeisti investuotojų apetitą.

    Kas dar gali nulemti kryptį

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad vien kainos lygiai ne visada parodo tikrąjį vaizdą, todėl daug dėmesio skiriama makroekonominiams rodikliams. Ypač svarbios infliacijos publikacijos ir obligacijų pajamingumų kryptis, nes jos tiesiogiai veikia dolerio stiprumą, skolinimosi kainą ir kapitalo srautus į rizikingus aktyvus.

    Analitikai taip pat stebi, ar ETF įplaukos išlieka nuoseklios, ir ar didėja aktyvumas kriptovaliutų biržose bei išvestinių priemonių rinkoje. Jei šie signalai sutaptų su švelnesniu centrinių bankų tonu ir mažėjančiais ilgalaikių obligacijų pajamingumais, ralis galėtų įgauti daugiau tvarumo.

    Tuo metu platesnė kriptovaliutų rinka taip pat rodo gyvybės ženklus: augant bitcoin, dažnai suaktyvėja ir alternatyvūs žetonai. Vis dėlto investuotojams primenama, kad staigūs kilimai gali būti lydimi ir staigių korekcijų, todėl trumpalaikė euforija nebūtinai reiškia ilgalaikę tendenciją.

  • Ukraina skelbia 850 MW atsinaujinančios energetikos aukcionus: didžiausia kvota – vėjui

    Ukraina skelbia 850 MW atsinaujinančios energetikos aukcionus: didžiausia kvota – vėjui

    850 MW parama naujiems projektams

    Ukraina pradeda 850 megavatų atsinaujinančios energetikos paramos aukcionus, kuriais siekiama pritraukti naujas investicijas į vėjo ir saulės elektrines bei energijos kaupimą. Aukcionus paskelbė valstybės įmonė „Guaranteed Buyer“, o prekyba vyks per „Prozorro.Sale“ elektroninę sistemą.

    Sprendimas priimtas po Ukrainos Vyriausybės žingsnio didinti 2026 metų metinę paramos kvotą iki 1 000 megavatų. Tai laikoma bandymu greičiau atnaujinti ir sustiprinti šalies energetikos sistemą, kuri karo sąlygomis patiria nuolatinius iššūkius.

    Kainų lubos ir aukcionų grafikas

    Didžiausia siūloma kvota numatyta vėjo energetikai: 700 megavatų aukcionas planuojamas rugsėjo 30 dieną. Jam nustatytos kainų lubos siekia 0,08 euro už kilovatvalandę.

    Rugsėjo 25 dieną numatyti dar du aukcionai saulės energetikai: 100 megavatų saulės elektrinėms su energijos kaupimo sistemomis, kurių kainų lubos – 0,12 euro už kilovatvalandę. Tą pačią dieną bus siūloma ir 50 megavatų atskira saulės kvota su 0,08 euro už kilovatvalandę riba.

    Kur galės būti statomi projektai?

    Pagal aukcionų sąlygas, tinkamos vietos apima Kyjivą ir dar 13 Ukrainos regionų. Tuo pačiu aiškiai nurodoma, kad aktyvių kovos veiksmų zonos ir okupuotos teritorijos į šią geografiją neįtraukiamos.

    Tokia atranka atspindi praktinę rizikų valdymo logiką: vystytojams svarbus ne tik tarifas, bet ir fizinis saugumas, galimybė prisijungti prie tinklų bei prognozuojamas projekto įgyvendinimo grafikas.

    „Esame dėkingi Ukrainos energetikos ministerijai už tai, kad padidino metines kvotas ir atvėrė realias galimybes diegti naujus atsinaujinančios energetikos projektus“, – sakė Ukrainos vėjo energetikos asociacijos valdybos pirmininkas Andriy Konechenkov.

    „700 megavatų kvota vėjo energetikai ir paskatos diegti energijos kaupimo sistemas yra būtent tie sprendimai, kurių Ukrainos elektros sistemai šiandien reikia saugiam ir patikimam darbui“, – sakė jis.

    Rinkai tai siunčia aiškų signalą, kad prioritetas teikiamas ne tik naujai generacijai, bet ir lankstumui, kurį suteikia kaupimo sprendimai. Tokia kombinacija tampa vis svarbesnė sistemoms, kuriose didėja vėjo ir saulės dalis, o balansavimo poreikis auga.

  • Las Vegaso verslininkui už 22 mln. eurų kripto apgaulę gresia iki 280 metų: kaip veikė schema

    Las Vegaso verslininkui už 22 mln. eurų kripto apgaulę gresia iki 280 metų: kaip veikė schema

    Las Vegase dirbęs verslininkas Brentas C. Kovar JAV federaliniame teisme pripažintas kaltu dėl didelio masto sukčiavimo, susijusio su kriptovaliutų bendrove „Profit Connect“. Prisiekusieji nustatė, kad jis apgaulės būdu iš investuotojų išviliojo apie 22 mln. eurų.

    JAV Nevados apygardos prokuratūra pranešė, kad B. C. Kovar nuteistas dėl 11 elektroninio sukčiavimo epizodų, dviejų pašto sukčiavimo epizodų ir dviejų pinigų plovimo epizodų. Už šiuos nusikaltimus jam teoriškai gresia iki 280 metų laisvės atėmimo, tačiau galutinę bausmę nustatys teisėjas.

    Prokuratūros duomenimis, „Profit Connect“ veikė nuo 2017 metų pabaigos iki 2021 metų liepos. Per šį laikotarpį, kaip teigiama, į schemą įsitraukė mažiausiai 400 investuotojų.

    B. C. Kovar, anot kaltinimo, investuotojams aiškino, kad įmonė naudoja dirbtinis intelektas pagrįstą programinę įrangą ir superkompiuterį, kurie esą padeda kasti kriptovaliutas bei tikrinti sandorius. Šis technologinis pasakojimas buvo naudojamas kaip pagrindinis argumentas, kodėl investicijos turėtų būti stabiliai pelningos.

    Kaip nurodė prokurorai, investuotojams buvo žadama fiksuota 15–30 proc. metinė grąža ir net 100 proc. pinigų grąžinimo garantija. Taip pat buvo tvirtinama, kad įmonė turi šimtų milijonų vertės kriptovaliutų rezervus.

    Valdžios institucijų teigimu, realybė buvo kitokia: „Profit Connect“ nebuvo pelninga, neturėjo žadėtų rezervų ir nepajėgė išmokėti deklaruotų grąžų ar įvykdyti garantijų. Prokuratūra taip pat nurodė, kad investuotojams buvo pateikiami klaidinantys pareiškimai apie neva taikomą indėlių draudimą.

    Tyrime dalyvavę pareigūnai akcentavo, kad nukentėjusieji tikėjo investuojantys į pažangą ir naujos kartos finansines technologijas, tačiau tai esą tebuvo apgaulė. Kriptovaliutų rinkoje tokios schemos dažnai remiasi sudėtingais techniniais terminais, dideliais pažadais ir skubos jausmu, kad žmonės mažiau tikrintų faktus.

    Teismas B. C. Kovar bausmę turėtų paskelbti 2026 metų lapkričio 30 dieną. Nors maksimalus įstatymų numatytas terminas skamba įspūdingai, praktikoje bausmės dydį lemia nusikaltimų aplinkybės, žalos mastas, nukentėjusiųjų skaičius ir kiti faktoriai, kuriuos vertina federalinis teisėjas.

  • Rumunijoje startavo 55 MW baterijų parkas: „GEN-I Sonce“ stato 220 MWh kaupimo sistemą Gheorgheni

    Statybos Rumunijoje jau prasidėjo

    Slovėnijos bendrovė „GEN-I Sonce“ Rumunijoje pradėjo Gheorgheni baterijų energijos kaupimo sistemos statybas. Projektas numatytas 55 MW galios, o energijos talpa sieks 220 MWh, tad tai bus reikšmingas kaupimo pajėgumų papildymas šalies tinkle.

    Bendrovė skelbia, kad projektui jau užsitikrinta žemė ir prisijungimo prie elektros tinklo teisės. Tai paprastai yra vieni sudėtingiausių etapų tokio tipo projektuose, nes nuo jų priklauso realus statybų grafikas ir komercinis startas.

    Kas įgyvendina projektą?

    „GEN-I Sonce“ projektą įgyvendina kartu su „WALDEVAR Energy“, kuri regione dirba kaip EPC rangovas, atsakingas už projektavimą, įrangos tiekimą ir statybą. „WALDEVAR Energy“ nurodo per savo istoriją įgyvendinusi daugiau nei 3,5 GW įvairių energetikos projektų.

    Tokios partnerystės baterijų projektuose dažnai pasirenkamos dėl darbų apimties ir rizikų valdymo: nuo elektros įrenginių montavimo iki integracijos su tinklo operatorių reikalavimais. Kuo didesnis projektas, tuo svarbesnė tampa rangovo patirtis bandymų, paleidimo ir saugos procedūrose.

    Kodėl baterijų kaupimas tampa kritiškas?

    Baterijų energijos kaupimo sprendimai Europoje sparčiai plečiasi, nes jie padeda subalansuoti tinklą, kai daugėja vėjo ir saulės generacijos. Tokie įrenginiai gali kaupti perteklių, o piko metu greitai atiduoti energiją, mažindami kainų šuolius ir sistemos disbalanso riziką.

    Rumunija vis dažniau minima kaip viena perspektyviausių rinkų energijos kaupimui, nes šalis plečia atsinaujinančią generaciją ir tuo pat metu ieško lankstumo sprendimų tinklui. „GEN-I Sonce“ komunikacijoje pabrėžia, kad kaupimas tampa vis svarbesne Europos energetikos sistemos dalimi, o Rumunija yra patraukli vieta tokiems projektams.

    55 MW ir 220 MWh parametrai rodo, kad projektas orientuotas ne tik į trumpalaikį dažnio reguliavimą, bet ir į kelių valandų darbo režimą, kuris aktualus saulės generacijos pikų perkėlimui į vakaro vartojimą. Tokie kaupikliai dažnai tampa ir papildomu įrankiu tinklo operatoriams, kai reikia greitai reaguoti į gamybos ar vartojimo svyravimus.

  • Lenkija pradeda testuoti DI asistento modelį PLLuM: ką jis darys premjero kanceliarijoje ir Senate

    Lenkijos ministro pirmininko kanceliarija, Senato kanceliarija ir Generalinė prokuratūra pradėjo testuoti virtualų pareigūno asistentą, paremtą lenkų kalbos modeliu PLLuM. Apie bandymus žurnalistams pranešė Lenkijos skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerski, pabrėžęs, kad dalis funkcijų gali būti įdiegta dar šiais metais.

    Testuojamas sprendimas kuriamas kaip praktinis įrankis centrinei administracijai, kad darbuotojai greičiau rastų atsakymus į su kasdienėmis procedūromis susijusius klausimus. Tokie projektai Europoje dažnėja, nes viešajam sektoriui spaudimą didina augantys dokumentų srautai ir poreikis greičiau aptarnauti gyventojus.

    Pagrindinės trys funkcijos

    Pirmoji funkcija apibūdinama kaip pareigūno asistentas, galintis generuoti atsakymus į valstybės tarnautojų klausimus, susijusius su centrine valdžia ir jos procesais. Idėja tokia, kad įrankis padėtų greičiau susiorientuoti taisyklėse ir parengti pirminį atsakymo variantą, tačiau galutinį sprendimą vis tiek priimtų žmogus.

    Antroji, svarbiausia ir sudėtingiausia funkcija, anot viceministro, yra teisinis asistentas. Pareigūnas ar prokuroras galėtų įvesti teisinę problemą, o sistema pateiktų kelis galimus atsakymus ir nurodytų, kokiais teisės aktais ar teismų sprendimais remiasi.

    Trečioji funkcija skirta automatinei dokumentų anonimizacijai, kai iš tekstų pašalinami jautrūs duomenys, pavyzdžiui, vardai, pavardės ar datos. Tokia automatika viešajame sektoriuje laikoma ypač aktualia, nes padeda mažinti žmogiškųjų klaidų riziką tvarkant didelius kiekius dokumentų.

    Integracija ir atsakomybė

    Baigus bandymus virtualus asistentas turėtų būti pasiekiamas nemokamai per specialiai tam skirtą platformą, taip pat planuojama integracija su biuro sistemomis centrinėse institucijose. Viceministras teigė, kad iki metų pabaigos valstybės tarnautojai taip pat turėtų gauti raštų generatorių, veikiantį su PLLuM.

    Vienas praktinių scenarijų, kurį apibūdino Lenkijos pareigūnai, apima visą grandinę: teisinio pagrindo paiešką, dokumento parengimą, anonimizaciją ir galutinį patikrinimą prieš pasirašant. Tai turėtų sutrumpinti rutinines procedūras, ypač tais atvejais, kai atsakymai ar raštai rengiami pagal pasikartojančius šablonus.

    Viceministras pabrėžė, kad atsakomybė už sprendimus išliks žmogui: dokumentą pasirašantis pareigūnas būtų atsakingas už jo turinį, o ne DI. Taip pat nurodyta, kad po bandymų asistentą planuojama susieti su teismų sprendimų bazėmis, Valstybės kontrolės medžiaga ir viešomis skaitmenizacijos institucijų duomenų bazėmis.

    Duomenų apsauga ir skaidrumas

    Kalbėdamas apie asmens duomenų apsaugą, viceministras teigė, kad informacija, perduodama asistentui, bus apdorojama tik uždarose konkrečios institucijos sistemose. Toks modelis pasirinktas siekiant, kad duomenys neišeitų už saugios viešojo sektoriaus aplinkos ribų.

    Dėl skaidrumo pareigūnai užsiminė, kad kiekviename dokumente atskiro žymėjimo apie DI naudojimą gali ir nebūti. Vietoje to būtų judama link bendro informavimo, kad konkrečioje institucijoje, tam tikruose procesuose ir apibrėžtoje apimtyje naudojami DI įrankiai.