CP v2

Blog

  • Humanoidinių robotų gamintoja „Unitree“ debiutavo Šanchajuje: akcijos šoko beveik 500 proc.

    Kinijos humanoidinių robotų kūrėja „Unitree“ debiutavo Šanchajaus biržos technologijų segmente STAR Market, o pirmą prekybos dieną jos akcijų kaina šoktelėjo beveik 500 proc. Tai vienas ryškiausių pastarojo meto technologijų IPO Kinijos rinkoje, atspindintis investuotojų apetitą robotikai ir automatizacijai.

    Per pirminį viešą akcijų siūlymą akcijos buvo įkainotos 150,8 juanio, tačiau prekybos pradžioje kaina trumpam pašoko iki maždaug 1 100 juanių. Perskaičiavus pagal dabartinius valiutų kursus, tai atitinka maždaug 19 eurų už akciją per IPO ir apie 140 eurų prekybos pradžioje.

    „Unitree“ pastaraisiais metais išgarsėjo robotais, galinčiais atlikti sudėtingus judesius ir akrobatinius manevrus, o tai tapo svarbia reklamine vitrina įmonei, konkuruojančiai dėl pramoninių užsakymų. Bendrovė viešai pristatė ir naują humanoidinį modelį, kurio galimybės demonstruojamos kaip artėjimas prie universalesnio, greitesnio roboto, pritaikomo ne vien laboratorijose.

    Analitikai pabrėžia, kad investuotojų susidomėjimą stiprina ir platesnis kontekstas: Pekinas robotiką laiko strategine sritimi, kuriai skiriamas finansavimas, infrastruktūra ir politinis dėmesys. Humanoidinių robotų segmentas tampa ir technologinės konkurencijos tarp Kinijos ir JAV dalimi, nes robotai vis dažniau siejami ne tik su pramone, bet ir su saugumo bei gynybos pritaikymais.

    Prie „Unitree“ istorijos prisideda ir tai, kad, žiniasklaidos teigimu, bendrovė išsiskiria pelningumu, kai nemaža dalis panašių startuolių vis dar dirba nuostolingai. Toks faktorius gali būti svarbus rinkai, kuri pastaraisiais metais tapo jautresnė realiems pinigų srautams, o ne vien pažadams apie ateities proveržį.

    Debiutas sutapo su robotikos renginiais Kinijoje, kurie šiai industrijai suteikia papildomo viešumo ir politinės paramos signalų. Tuo pat metu Vakarų šalyse auga saugumo argumentais grindžiami ribojimai, galintys paveikti tarptautinę humanoidinių robotų prekybą ir tiekimo grandines.

    „Humanoidinių robotų rinka pereina į etapą, kai vertinamos ne vien demonstracijos, bet ir realus pritaikomumas bei gamybos mastelis“, – sakė rinkos apžvalgininkai, komentuodami investuotojų reakciją į bendrovės IPO.

    Artimiausiais ketvirčiais investuotojai stebės, ar „Unitree“ pavyks išlaikyti aukštą vertinimą, kai dėmesys nuo įspūdingo debiuto persikels į užsakymų portfelį, gamybos pajėgumus ir technologinį pranašumą. Humanoidinių robotų rinkoje konkurencija aštrėja, o pergales vis dažniau lemia ne vien prototipai, bet ir patikimas veikimas realiomis sąlygomis.

  • Šiaurės ir Baltijos vandenilio koridorius: poreikis iki 2040 metų gali siekti beveik 80 TWh

    Paklausos signalas visam regionui

    Planuojamo Šiaurės ir Baltijos vandenilio koridoriaus metinis poreikis iki 2040 metų gali pasiekti 79,2 teravatvalandės (TWh). Tai paskelbė perdavimo sistemų operatoriai iš Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos, apibendrinę rinkos apklausos rezultatus.

    Šis skaičius sudaro apie 87 proc. anksčiau studijose vertintos teorinės koridoriaus 91 TWh pralaidumo galimybės. Apklausos rezultatai rodo, kad infrastruktūros idėja rinkoje vertinama kaip praktiškai reikalinga, o ne vien strateginis planas.

    Susidomėjimo apklausa, pradėta 2026 metų pradžioje, sulaukė 93 atsakymų iš 81 bendrovės. Iš viso buvo įvardyti 108 projektai, kurie galėtų naudotis būsimu vandenilio transportavimo maršrutu nuo šiaurinių gamybos centrų iki didžiųjų vartotojų pietuose.

    Operatorių teigimu, tokia dalyvių ir projektų įvairovė leidžia tiksliau įvertinti, kur ir kokiais tempais gali formuotis pramoninis vandenilio vartojimas. Kartu tai padeda identifikuoti segmentus, kuriems svarbiausias yra patikimas, ilgalaikis tiekimas.

    Kas „suvalgo“ didžiausią dalį

    Didžiausią prognozuojamos paklausos dalį sudaro konkretūs pramonės projektai: jiems tenka 64,4 TWh per metus. Dar 14,8 TWh siejama su Vokietijos skirstymo tinklų poreikiu, o tai signalizuoja apie planuojamą platesnį vandenilio integravimą į energetikos sistemą.

    Numatoma, kad koridorius komerciškai galėtų pradėti veikti apie 2033 metus. Iki tol rinkai aktualiausi išlieka du klausimai: ar projektų vystytojai pasirengs prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus ir ar finansavimo sprendimai bus priimti laiku.

    Apklausos duomenys taip pat atskleidžia aiškią regioninę logiką: šiaurėje formuojasi pasiūla, pietuose telkiasi didžiausia paklausa. Suomija įvardijama kaip potenciali gamybos lyderė, o Vokietija – pagrindinė galutinė vandenilio kryptis.

    Skaičiuojama, kad Suomijos gamyba galėtų augti nuo 15,4 TWh 2033 metais iki 38,6 TWh 2050 metais, kai vidaus vartojimas išliktų stabilus ir siektų apie 2,1 TWh per metus. Tuo metu Vokietijoje tiesioginis projektų vartojimas galėtų išaugti nuo 15,3 TWh 2033 metais iki 44,4 TWh 2050 metais.

    Lenkijos paklausa taip pat matoma kaip sparčiai didėsianti: nuo 11,8 TWh iki 32,4 TWh per tą patį laikotarpį. Prognozė rodo, kad Lenkijos vidaus pasiūla nuosekliai atsiliktų nuo poreikio, todėl importo ir tarptautinių jungčių klausimas šaliai gali tapti esminis.

    Bendra tendencija atitinka ir platesnę Europos kryptį, kai vandenilis vertinamas kaip pramonės dekarbonizacijos priemonė, ypač ten, kur elektrifikacija ribota. Didžiausią vaidmenį čia gali suvaidinti chemijos, trąšų, naftos perdirbimo, plieno ir sunkiojo transporto segmentai.

    ES statusas ir Lietuvos vaidmuo

    Koridorius yra įtrauktas į Europos Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą. Projektui taip pat skirta 6,8 mln. eurų parama iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės, o tai paprastai padeda greičiau pereiti nuo koncepcijos prie techninių sprendimų.

    Išankstinė galimybių analizė buvo baigta 2024 metų birželį, o 2025 metais projektas perėjo į galimybių vertinimo etapą. Nacionalinės ir tarpvalstybinės studijos turėtų būti užbaigtos 2027 metų pradžioje.

    „Rinkos apklausos rezultatai rodo, kad projektų vystytojai ir rinkos dalyviai visame regione, įskaitant Lietuvą, jau aiškiai įvardija vandenilio infrastruktūros poreikius“, – sakė Lietuvos perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

    Jo teigimu, tai Lietuvai yra svarbus signalas, nes šalis galėtų tapti ne tik tranzito teritorija, bet ir aktyvia vandenilio rinkos dalyve. Kitas žingsnis, anot jo, yra poreikių pavertimas konkrečiais įsipareigojimais ir investiciniais sprendimais.

    Praktiškai tai reiškia derybas dėl ilgalaikių transportavimo ir tiekimo sutarčių, taip pat aiškesnį reguliacinį rėmą. Be pakankamai stiprių komercinių garantijų didelės apimties infrastruktūra Europoje dažniausiai juda lėčiau, net ir turėdama politinį palaikymą.

    Nors prognozuojama paklausa atrodo didelė, rinkos brandą lems ir vandenilio kaina bei jo kilmė. Atskira svarbi tema – ar planuojama pasiūla bus paremta atsinaujinančia energija gaminamu vandeniliu ir kaip greitai bus išplėtota elektros gamyba, reikalinga elektrolizei.

    Artimiausiais metais koridoriaus sėkmę nulems keli veiksniai: investicijų sprendimų greitis, pramonės pasirengimas mokėti už mažesnės emisijos energiją ir aiškūs tarpvalstybiniai suderinimai. Apklausos rezultatai rodo, kad interesas yra, tačiau lemiamas etapas bus įsipareigojimų formalizavimas.

  • Vengrija žengia į naują etapą: Kardoskūto saugykloje startuos gryno vandenilio kaupimo bandymas

    Vengrija žengia į naują etapą: Kardoskūto saugykloje startuos gryno vandenilio kaupimo bandymas

    Leidimas atveria kelią pokyčiui

    Vengrijos bendrovė Hungarian Gas Storage (Magyar Földgáztároló) gavo reguliuotojo pritarimą pakeisti Kardoskūto požeminės dujų saugyklos kasybos licenciją. Šis sprendimas leidžia viename iš mažesnių telkinio sluoksnių kaupti gryną vandenilį, o tai laikoma svarbiu žingsniu nuo tradicinio gamtinių dujų sandėliavimo prie naujų energijos sprendimų.

    Apie sprendimą viešai pranešė įmonės vadovas Ákos Kriston. Praktikoje tai reiškia, kad saugykla tampa viena iš pirmųjų regione, kur reguliaciniu lygmeniu atveriamas kelias gryno vandenilio kaupimui požeminėje infrastruktūroje.

    Kas numatyta dvejų metų bandyme

    Bandomoji programa suplanuota dvejiems metams ir skirta įvertinti, kaip saugojimas veikia įrangą, geologinę terpę ir eksploatavimo procesus. Pagal planą per vieną ciklą būtų kaupiama 100 000 kubinių metrų gryno vandenilio, o bandymas apimtų du pilnus įpumpavimo ir išėmimo intervalus.

    Darbus ketinama pradėti 2026 metų rugsėjį, o galutiniai vertinimo duomenys turėtų būti surinkti iki 2028 metų vasaros. Tokio tipo bandymai paprastai vertina ne tik sandarumą ir stabilumą, bet ir dujų kokybės pokyčius bei eksploatacinius saugos parametrus.

    Ryšys su projektu „Aquamarine“

    Bandymas yra platesnio projekto „Aquamarine“ dalis, kuriuo siekiama vandenilį integruoti į Vengrijos energetikos sistemą ir didinti elektros tinklo lankstumą. Projekte jau buvo atlikti kritiniai lankstumo bandymai nacionaliniam elektros tinklui, o tai laikoma svarbia prielaida vandenilio ciklų pritaikymui pramonėje.

    Skelbiama, kad 1,0 megavato gamybos įrenginys sėkmingai praėjo pradinę tinklo akreditaciją. Toliau numatoma testuoti pilnai išplėtotą 2,0 megavato sistemą, kurioje planuojama naudoti Ballard Power Systems technologiją.

    Projekte taip pat planuojama ankstyvais 2027 metais įdiegti mažesnio masto jėgainę, kuri turėtų pademonstruoti pramoninio lygio vandenilio energijos ciklą. Tokios demonstracijos paprastai vertinamos kaip tarpinis etapas, leidžiantis patikrinti technologinį patikimumą prieš didesnes investicijas ir platesnį taikymą energetikos infrastruktūroje.

  • DI energetikoje mažina sąskaitas: „Unigrid Control“ teigia pasiekęs iki 50 proc. sutaupymą

    Dirbtinis intelektas vis dažniau tampa praktišku įrankiu energetikoje, ypač įmonėms, kurios sunaudoja daug elektros ir susiduria su kainų svyravimais. „Unimot“ grupės vystomas sprendimas „Unigrid Control“ skelbia, kad vienam didžiausių Lenkijos mažmeninės prekybos tinklų padėjo sumažinti energijos pirkimo kaštus net iki 50 proc.

    Sistema sukurta taip, kad realiu laiku stebėtų, valdytų ir optimizuotų kelių energijos šaltinių bei vartojimo grandžių darbą. Pagrindinis dėmesys skiriamas saulės elektrinėms, energijos kaupikliams ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai, kur sprendimus dažnai reikia priimti greitai, o duomenų apimtis viršija žmogaus galimybes.

    Kas keičiasi energijos rinkoje?

    Energetikos sektoriuje daugėja atsinaujinančios energijos šaltinių, todėl gamyba tampa labiau priklausoma nuo oro sąlygų, o kainos rinkoje gali kisti itin staigiai. Prie to prisideda dinaminiai tarifai, didesnė balansavimo svarba ir augantis poreikis tiksliai prognozuoti tiek gamybą, tiek vartojimą.

    Tokioje aplinkoje įmonėms tampa svarbu ne tik nusipirkti elektrą pigiau, bet ir kuo daugiau jos pasigaminti bei sunaudoti vietoje. Autokonsumpcijos didinimas, vartojimo perkėlimas į palankesnes valandas ir piko galios mažinimas tiesiogiai mažina sąskaitas ir riziką, kai kainos šokteli.

    Kaip veikia „Unigrid Control“?

    „Unigrid Control“ esmė yra prognozavimo algoritmai ir automatizuotas valdymas, kuris remiasi daugybe kintamųjų. Sistema vienu metu vertina oro prognozes, elektros kainas, įrangos darbo charakteristikas ir, remdamasi tuo, parenka optimalų veikimo scenarijų – nuo kaupiklių įkrovimo iki vartojimo perplanavimo.

    Viename iš aprašytų atvejų energijos kaupiklis kartu su išmaniu valdymu leido pasiekti 99 proc. iš savo šaltinio pagamintos energijos autokonsumpciją. Tuo pačiu energijos pirkimo kaštai, kaip teigiama, sumažėjo maždaug 40 proc., nes daugiau elektros buvo sunaudojama tada, kai tai ekonomiškai naudingiausia.

    Didelę reikšmę tokie sprendimai turi mažmeninei prekybai, logistikai ir pramonei, kur elektros poreikis yra ne tik didelis, bet ir kintantis. Pavyzdžiui, dideli prekybos objektai elektrą naudoja ne vien apšvietimui ar šaldymui – nemaža dalis sąnaudų susijusi su vėdinimu, šildymu, šaldymo grandinėmis, o piko valandomis svarbi ir galios dedamoji.

    „Šiuolaikinė energetika pirmiausia yra gebėjimas valdyti duomenis. Mūsų sprendimas leidžia vienu metu analizuoti daug kintamųjų – nuo orų prognozių, per elektros kainas, iki įrangos darbo ypatybių – ir automatiškai priimti sprendimus, kurių žmogus nepajėgtų priimti tokiu greičiu ir tikslumu“, – sakė „Unimot Energia i Gaz“ viceprezidentas Wojciech Ginter.

    Kainų rizika ir neigiamos kainos

    Dar viena svarbi tema – neigiamos elektros kainos, kurios kai kuriais laikotarpiais pasitaiko rinkose dėl perteklinės gamybos, ypač kai atsinaujinančių šaltinių generacija didelė, o vartojimas mažesnis. Tokiose situacijose vien gaminti daugiau ne visada apsimoka, todėl valdymo sistema turi gebėti lanksčiai reaguoti.

    „Unigrid Control“ mini funkciją, kuri automatiškai riboja gamybą nepalankių kainų metu ir taip gerina ekonominį rezultatą. Bendrovės pateikiamu pavyzdžiu, tam tikrą dieną toks automatinis sprendimas reikšmingai pagerino finansinį efektą, palyginti su veikimu be kainų stebėsenos mechanizmo.

    Energetikos skaitmeninimas ir DI taikymas, tikėtina, toliau plėsis, nes įmonės ieško būdų mažinti sąnaudas ir kartu valdyti nepastovumo riziką. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį kaupikliams, lankstumo paslaugoms, tikslesnėms prognozėms ir automatizuotam sprendimų priėmimui, kuris realiu laiku derina gamybą, vartojimą ir kainų signalus.

  • Kriptoturto verslas keičiasi greičiau nei tikėtasi: kur dabar keliauja milijonai ir kodėl

    Kriptoturto verslas keičiasi greičiau nei tikėtasi: kur dabar keliauja milijonai ir kodėl

    Skaitmeninio turto rinka pastaraisiais mėnesiais vis labiau primena tradicinį finansų sektorių: didžiausi pokyčiai vyksta ne socialiniuose tinkluose, o už uždarų durų, kur derinami sandoriai ir strateginės partnerystės. Kriptoturto ekosistemoje ryškėja kryptis į institucinį kapitalą, didesnį skaidrumą ir profesionalias prekybos infrastruktūras.

    Didelės vertės investicijų raundai, susijungimai ir įsigijimai tapo vienu pagrindinių signalų, rodančių, kur juda rinka. Įmonės ieško mastelio, licencijų ir prieigos prie naujų rinkų, o investuotojai vis dažniau vertina ne vien pažadus, bet ir realius pinigų srautus, rizikos valdymą bei atitiktį reguliavimui.

    Kas stumia rinką į priekį?

    Instituciniai dalyviai paprastai reikalauja aiškių taisyklių, patikimos apskaitos ir likvidumo, todėl auga profesionalių biržų, saugojimo ir atsiskaitymo paslaugų svarba. Daugelyje jurisdikcijų reguliavimas griežtėja, o tai skatina konsolidaciją: silpnesni žaidėjai traukiasi, o didesni perka technologijas, komandas ar klientų portfelius.

    Lygiagrečiai keičiasi ir rizikos apetitas. Po kelių rinkos sukrėtimų daugiau dėmesio skiriama rezervų skaidrumui, vidinei kontrolei ir auditui, o partnerystės su tradicinėmis finansų institucijomis tampa ne reputaciniu priedu, o būtinybe norint augti.

    Vadovų kaita ir strateginės kryptys

    Vadovų rokiruotės skaitmeninio turto sektoriuje dažnai signalizuoja apie pokyčius strategijoje: nuo agresyvios plėtros prie tvaresnio modelio arba atvirkščiai. Įmonės samdo daugiau patirties turinčius vadovus iš bankininkystės, reguliuojamų rinkų ir technologijų kompanijų, kad galėtų geriau atliepti institucinių klientų poreikius.

    Tai atsispindi ir produktuose: daugiau dėmesio skiriama rizikos limitams, atitikties procedūroms, saugumo standartams bei integracijoms su tradicinėmis sistemomis. Rinkoje vis dažniau laimi tie, kurie gali pasiūlyti ne tik greitą prekybą, bet ir patikimą veiklos modelį.

    DI ir duomenų svarba verslo sprendimams

    Augant konkurencijai, realaus laiko duomenys tampa kritiškai svarbūs tiek investuotojams, tiek įmonių vadovams. DI sprendimai plačiau naudojami rizikos stebėsenai, anomalijų aptikimui, klientų elgsenos analizei ir operacinių procesų automatizavimui, tačiau kartu didėja ir reikalavimai duomenų kokybei.

    Artimiausiu laikotarpiu rinka greičiausiai išliks jautri naujienoms apie reguliavimą, institucinį įsitraukimą ir stambius sandorius. Būtent šie veiksniai dažnai lemia ne tik kainų svyravimus, bet ir tai, kurios įmonės taps sektoriaus lyderėmis, o kurios bus priverstos jungtis arba pasitraukti.

  • EIB skolina 450 mln. eurų „OMV“ žaliajam vandeniliui: 140 MW projektas startą planuoja 2027 metais

    EIB paskola „OMV“ projektui

    Europos investicijų bankas suteikė 450 mln. eurų paskolą „OMV“ žaliajam vandenilio gamybos objektui, kuris statomas prie Schwechat naftos perdirbimo gamyklos Žemutinėje Austrijoje. Finansavimas skirtas 140 MW galios įrenginiui, kurį bendrovė vysto kaip vieną svarbiausių dekarbonizacijos projektų regione.

    Pasak bendrovės, bendra projekto investicijų suma siekia apie 600 mln. eurų, o statybos jau vyksta. Planuojama, kad objektas veiklą pradės iki 2027 metų pabaigos.

    Ką duos 140 MW gamykla

    „OMV“ skelbia, kad naudodama atsinaujinančią energiją čia galės pagaminti iki 23 000 tonų žaliojo vandenilio per metus. Toks vandenilis įprastai naudojamas pramonėje ir perdirbime kaip alternatyva iš iškastinio kuro gaminamam vandeniliui, taip mažinant tiesiogines emisijas.

    Bendrovės vertinimu, projektas per metus padės sumažinti apie 150 000 tonų anglies dioksido emisijų. Tai sudarytų maždaug 10 proc. dabartinių Schwechat gamyklos tiesioginių emisijų.

    Strategija iki 2030 metų

    Projektas siejamas su „OMV“ Strategija 2030, kurioje bendrovė akcentuoja augančią atsinaujinančių degalų ir tvarios chemijos žaliavos paklausą. „OMV“ tikslas – iki 2030 metų pasiekti apie 900 kilotonų gamybos pajėgumą, susijusį su naujos kartos degalais ir tvariomis žaliavomis.

    Schwechat objekte jau veikia bendras perdirbimo sprendimas ir 10 MW žaliojo vandenilio įrenginys, o 140 MW projektas turėtų tapti reikšmingu šio komplekso plėtros etapu. Bendrovė taip pat nurodo, kad kitur regione vysto papildomus žaliojo vandenilio ir tvarių degalų projektus, įskaitant planuojamas plėtros apimtis Rumunijoje.

    Šio tipo investicijos atspindi platesnę Europos kryptį didinti žaliojo vandenilio pasiūlą, ypač sunkiau elektrifikuojamuose sektoriuose. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį elektrolizės pajėgumams, ilgalaikiams elektros tiekimo sprendimams iš atsinaujinančių išteklių ir pramonės vartotojų pasirengimui pereiti prie mažiau taršių žaliavų.

  • Skandalas „Meta“ reklamoje: „Bielik.AI“ kūrėjas aptiko DI programos, kuriančios seksualinius deepfake, reklamą

    „Meta“ reklamos sistemos vėl atsidūrė kritikos centre: socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“ aptinkamos apmokėtos reklamos, kurios, pasak kritikų, turėtų būti blokuojamos. Po ilgiau trunkančių skundų dėl sukčiavimo reklamų dėmesys krypsta į dar jautresnę temą – seksualinio pobūdžio deepfake turinį.

    Lenkijoje apie tai viešai prabilo „Bielik.AI“ bendraautoris Sebastianas Kondrackis. Jis teigė savo paskyroje pamatęs sponsorintą programėlės reklamą, skirtą generuoti seksualinio pobūdžio deepfake vaizdus, įskaitant turinį, kuris gali būti siejamas su nepilnamečių išnaudojimo rizika.

    Reklama, kurią, pasak kritiko, turėjo sustabdyti

    S. Kondrackis viešai kėlė klausimą, kaip tokia reklama apskritai praeina platformos patikras ir pasiekia vartotojus. Jo vertinimu, tai rodo sisteminę problemą: ne vien pavienį pažeidimą, o mechanizmą, leidžiantį produktą reklamuoti, išplatinti ir algoritmiškai pasiūlyti tiems, kuriuos jis gali sudominti.

    Jis nurodė užfiksavęs įrodymus ekrano nuotraukomis ir vaizdo įrašu, tačiau po šių veiksmų esą pradėjo matyti dar daugiau panašaus pobūdžio turinio. Tai, jo teigimu, iliustruoja, kaip greitai rekomendavimo ir reklamos sistemos gali „užkabinti“ jautrias temas ir jas kartoti.

    „Norėčiau tai pranešti kaip privatus asmuo, nes esu priblokštas. Viena vertus, dokumentuojame DI reguliavimo reikalavimus, kita vertus – matau tokį reklaminį turinį“, – sakė Sebastianas Kondrackis.

    Platesnis kontekstas: sukčiavimo reklamos ir deepfake banga

    Ši istorija pasirodė tuo metu, kai „Meta“ kritikuojama ir dėl kitokio tipo reklamų – sukčiavimo skelbimų, imituojančių žinomus žmones ar siūlančių fiktyvias investicijas. Tokie atvejai kelia klausimą, ar reklamos moderavimas pajėgus neatsilikti nuo klastočių, kai apgaulingas turinys kuriamas vis įtikinamiau.

    Deepfake technologijos, ypač naudojamos seksualiniam turiniui generuoti, tampa viena sparčiausiai augančių skaitmeninės prievartos formų. Ekspertai pabrėžia, kad problema čia dažnai ne vien turinio sukūrimas, bet ir jo platinimas, monetizacija bei reklaminiai kanalai, kurie suteikia pasiekiamumą.

    Reguliavimas griežtėja, bet iššūkių daug

    Europos Sąjungoje įsigalioja ir plečiasi dirbtinio intelekto reguliavimas, įtvirtinantis skaidrumo pareigas ir reikalavimą aiškiau informuoti apie sintetiniu būdu sukurtą turinį. Praktikoje tai reiškia didesnę atsakomybę tiek DI sistemų kūrėjams, tiek tiems, kurie DI naudoja komerciniais tikslais.

    Tačiau vien taisyklės automatiškai neišsprendžia reklamos ekosistemos problemų. Net ir esant formaliems draudimams, realus efektyvumas priklauso nuo platformų gebėjimo laiku aptikti pažeidimus, stabdyti apmokamas kampanijas, identifikuoti skelbimų užsakovus ir bendradarbiauti su priežiūros institucijomis.

    „Meta“ buvo paprašyta komentaro dėl minėtos reklamos ir jos patikros mechanizmų. Atsakymo laukiama.

  • Šiaurės ir Baltijos vandenilio koridorius: pradedamos konsultacijos dėl vamzdyno Latvijoje

    Latvijoje pradedamas pirmasis visuomenės įtraukimo etapas, susijęs su Šiaurės ir Baltijos vandenilio koridoriumi – tarptautiniu projektu, kuris turėtų sujungti Suomiją, Baltijos šalis, Lenkiją ir Vokietiją. Vietos gyventojai, žemės savininkai ir savivaldybės kviečiami teikti pastabas planuojamai infrastruktūrai, kai atliekamas poveikio aplinkai vertinimas.

    Pradinę viešąją konsultaciją inicijuoja Latvijos gamtinių dujų perdavimo ir saugojimo sistemos operatorius Conexus Baltic Grid. Šis etapas skirtas surinkti pasiūlymus dėl to, ką būtina papildomai įvertinti planuojant trasą ir priimant sprendimus dėl poveikio aplinkai, saugumo bei žemės naudojimo.

    Numatoma trasa ir mastas

    Pagal pirminius planus Latvijos atkarpa galėtų siekti apie 270–280 kilometrų. Tyrimų teritorija pradžioje apima 1 773 žemės sklypus, kuriuos gali paliesti planavimo ir vertinimo darbai.

    Planuojama, kad vandenilio vamzdynas, kur įmanoma, eitų greta esamos gamtinių dujų perdavimo sistemos. Toks sprendimas dažnai pasirenkamas siekiant mažinti naujų trasų poreikį, sutrumpinti leidimų derinimo procesus ir riboti poveikį aplinkai bei žemės savininkams.

    Kada projektas galėtų pajudėti į statybas

    Šiaurės ir Baltijos vandenilio koridorius vystomas kaip tarpvalstybinė energetikos jungtis, orientuota į vandenilio transportavimą pramonės ir energetikos vartotojams regione. Projekto kryptis siejama su Europos Sąjungos tikslais mažinti iškastinio kuro naudojimą, o vandenilį laikyti viena iš priemonių sunkiai dekarbonizuojamuose sektoriuose.

    Projekto parengiamieji darbai įsibėgėjo po 2024 metais atliktos pirminės galimybių analizės. Detalesnių tyrimų ir planavimo etapą numatoma užbaigti iki 2027 metų, o statybų pradžia, jei bus gauti reikalingi leidimai ir užtikrintas finansavimas, galėtų būti planuojama apie 2029 metus.

    Pagal dabartines projekto gaires infrastruktūra galėtų pradėti veikti po 2033 metų. Tai reiškia, kad artimiausiais metais lemiami bus techniniai sprendimai, poveikio aplinkai vertinimo išvados, žemės paėmimo ar servitutų klausimai ir realus rinkos poreikis vandenilio transportui.

    Ką rodo rinkos signalai Baltijos šalyse

    Lietuvoje dujų perdavimo sistemos operatorius Amber Grid yra viešinęs rinkos apklausų rezultatus, kuriais siekiama įvertinti galimą koridoriaus paklausą. Tokie tyrimai paprastai padeda atsakyti į pagrindinį klausimą: ar būsimi pramonės, energetikos ir transporto vartotojai planuoja naudoti vandenilį tokiu mastu, kad investicijos į vamzdynus būtų pagrįstos.

    Ekspertai pabrėžia, kad vandenilio infrastruktūros projektų sėkmė priklausys ne tik nuo vamzdynų nutiesimo, bet ir nuo gamybos pajėgumų plėtros, kainų konkurencingumo, reguliavimo stabilumo bei aiškių taisyklių, kaip vandenilis bus sertifikuojamas ir įskaitomas į klimato tikslus.

  • „Franklin Templeton“ ir „HashKey“ Azijoje siūlo tokenizuotą pinigų rinkos fondą: kam jis skirtas

    „Franklin Templeton“ ir „HashKey“ Azijoje siūlo tokenizuotą pinigų rinkos fondą: kam jis skirtas

    Turto valdymo bendrovė „Franklin Templeton“ plečia veiklą Azijoje ir kartu su Honkonge veikiančia kriptoturto platforma „HashKey Exchange“ pradėjo siūlyti tokenizuotą pinigų rinkos fondą. Partneriai skelbia, kad produktas jau pasiekiamas per „HashKey“ platformos „Earn“ kanalą, orientuotą į pajamingumo sprendimus.

    Į „HashKey“ ekosistemą atkeliauja „Franklin OnChain U.S. Government Liquidity Fund“ – fondas, kurio strategija siejama su likvidžiais JAV vyriausybės pinigų rinkos instrumentais ir JAV dolerio grynųjų pinigų pozicijomis. Tokenizacija šiuo atveju reiškia, kad fondo vienetai atvaizduojami blokų grandinėje, o platinimas ir dalis procesų gali būti automatizuojami skaitmeniniais sprendimais.

    Skelbiama, kad šis tokenizuotas fondas Honkonge nėra skirtas plačiajai visuomenei ir prieinamas tik profesionaliems investuotojams. Tokia riba atitinka įprastą finansinių produktų platinimo praktiką, kai sudėtingesni arba specifinės rizikos instrumentai siūlomi tik investuotojams, turintiems pakankamą patirtį ir kapitalą.

    „HashKey“ teigimu, bendradarbiavimas turėtų nesibaigti vien pinigų rinkos fondais, o ateityje gali apimti ir kitus tokenizuotus produktus. „Franklin Templeton“ skaitmeninio turto krypties atstovai akcentuoja, kad „HashKey“ veikia keliose jurisdikcijose, todėl tokia partnerystė gali palengvinti produktų plėtrą skirtingose rinkose.

    Šis žingsnis vyksta platesniame realaus pasaulio turto tokenizacijos kontekste, kai tradicinės finansų institucijos vis dažniau bando perkelti į blokų grandinę tokius instrumentus kaip obligacijos ar pinigų rinkos priemonės. Rinkos dalyviai tokenizaciją dažniausiai įvardija kaip būdą pagreitinti atsiskaitymus, sumažinti kai kuriuos administracinius kaštus ir sudaryti sąlygas efektyviau valdyti likvidumą, nors praktikoje daug kas priklauso nuo reguliavimo, platformos patikimumo ir investuotojų prieigos.

    Azija, ypač Honkongas ir Singapūras, pastaraisiais metais išlieka viena aktyviausių krypčių, kur finansų sektorius bando derinti tradicinius produktus su skaitmeniniais sprendimais. Honkongo institucijos yra viešai deklaravusios siekį skatinti finansines inovacijas, o tokių fondų plėtra rodo, kad stambūs valdytojai šį regioną vertina kaip strateginį DI ir blokų grandinės taikymų poligoną finansų rinkose.

  • Moldovos atsinaujinančios energetikos aukcionas: 7 vėjo parkai ir privalomos baterijos per 36 mėnesius

    Moldovos atsinaujinančios energetikos aukcionas: 7 vėjo parkai ir privalomos baterijos per 36 mėnesius

    Moldova per naujausią atsinaujinančios energetikos aukcioną atrinko septynis sausumos vėjo energetikos projektus, kurių bendra galia siekia 170 megavatų. Apie sprendimą paskelbė šalies Energetikos ministerija, pabrėždama, kad tikslas – didinti vietinę žaliąją generaciją ir mažinti sistemos pažeidžiamumą importui.

    Pagal paskelbtus rezultatus, konkurse laimėjusių pasiūlymų kainos buvo įvertintos intervale nuo 1,2398 iki 1,2528 lejaus už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio. Perskaičiavus pagal 2026 metais taikomą apytikrį Moldovos lejaus kursą, tai sudaro maždaug 0,064–0,065 euro už kilovatvalandę, nors galutinė vartotojams tenkanti kaina priklauso nuo sutarčių struktūros ir reguliavimo.

    Didžiausią portfelį šiame etape gavo konsorciumas „Lumina Noastra“, laimėjęs keturis projektus, kurių bendra galia siekia 54 megavatus. „Navitas Energy“ užsitikrino 40,5 megavato, o „Leafwind Energy“ ir „Oromaxmontaj“ bendra įmonė gavo 35 megavatų projektą.

    Dar 40,5 megavato remiamos galios numatyta grupei, kurią veda „Summa FIBA Enerji“, šį kiekį integruojant į 52 megavatų elektrinės projektą. Tai reiškia, kad dalis objekto galios gali veikti pagal aukciono paramos mechanizmą, o likusi dalis – kitomis rinkos sąlygomis, priklausomai nuo sutartinių sprendimų ir leidimų.

    Esminė aukciono sąlyga – kiekviena aikštelė privalo integruoti elektros energijos kaupimą baterijose. Nustatytas minimalus reikalavimas yra bent 0,25 megavatvalandės kaupimo už kiekvieną 1 megavatą vėjo galios, tad bendrai 170 megavatų portfeliui tai reikštų mažiausiai 42,5 megavatvalandės baterijų talpos.

    Komisija prioritetą teikė mažiausiai kainai, tačiau tik tarp pasiūlymų, kurie atitiko techninius kvalifikacijos kriterijus. Tokia atrankos logika tampa įprasta regione: vien tik žema kaina be techninio įgyvendinamumo įrodymų vis dažniau nebeužtikrina pergalės, nes tinklų pralaidumas ir balansavimo galimybės darosi kritinės.

    Investuotojams nustatytas 36 mėnesių terminas: per jį projektai turi būti pastatyti ir pradėti tiekti elektrą į tinklą nuo sprendimo oficialaus paskelbimo. Ministerija nurodė, kad kiekvienas konsorciumas turės įsteigti atskirą juridinį vienetą, kuris vykdys ilgalaikes elektros pirkimo sutartis ir sieks didelio reikalavimus atitinkančio gamintojo statuso.

    Šis aukcionas išskirtinis tuo, kad vėjo generacija nuo pat pradžių siejama su kaupimu, o tai padeda mažinti gamybos nepastovumo poveikį. Praktikoje baterijos leidžia greičiau reaguoti į vartojimo šuolius, švelninti generacijos svyravimus ir sumažinti poreikį brangiai balansavimo energijai, ypač kai tinklas yra mažas ir jautrus.

    Moldovos kontekste tai taip pat yra energetinio saugumo klausimas: didesnė vietinė gamyba kartu su kaupimu gali mažinti priklausomybę nuo importo ir gerinti sistemos stabilumą piko metu. Jei projektai bus įgyvendinti laiku, šalis gali greičiau priartėti prie Europos Sąjungos energetikos rinkų praktikos, kur atsinaujinančių išteklių plėtra vis dažniau planuojama kartu su lankstumo priemonėmis.