CP v2

Blog

  • Kriptoturto reguliavimas: kas keičiasi JAV ir Europoje, ir ką investuotojams reiškia MiCA taisyklės

    Kriptoturto reguliavimas: kas keičiasi JAV ir Europoje, ir ką investuotojams reiškia MiCA taisyklės

    Kriptoturto rinką vis labiau formuoja ne kainų svyravimai, o reguliavimas: JAV vyksta intensyvūs ginčai dėl priežiūros ribų, o Europoje įsigalioja MiCA reglamentas, nustatantis vienodesnes žaidimo taisykles. Šie pokyčiai tiesiogiai veikia biržas, žetonų leidėjus ir paslaugų teikėjus, o galiausiai ir vartotojus.

    JAV daugiausia dėmesio sutelkta į Vertybinių popierių ir biržos komisijos (SEC) vykdymo veiksmus ir interpretacijas, kada kriptoturtas laikomas vertybiniu popieriumi. Lygiagrečiai CFTC siekia platesnės įtakos kriptoturto išvestinėms priemonėms ir rinkos priežiūrai, o Kongrese periodiškai grįžta bandymai aiškiau apibrėžti institucijų kompetencijas.

    Praktikoje tai reiškia, kad rinkos dalyviams JAV rizika dažnai kyla ne iš naujų įstatymų, o iš bylinėjimosi ir skirtingų aiškinimų. Investuotojams tai gali pasireikšti staigiais pokyčiais platformų pasiūloje, kai tam tikri žetonai ar paslaugos apribojami, o biržos griežtina patikros ir atitikties procedūras.

    Europoje kryptis aiškesnė: MiCA reglamentas įveda licencijavimo ir veiklos taisykles kriptoturto paslaugų teikėjams, numato informacijos atskleidimo reikalavimus ir griežtesnį stabilios vertės žetonų režimą. Esminis tikslas yra sumažinti reguliacinį fragmentiškumą ir užtikrinti didesnę vartotojų apsaugą visoje Europos Sąjungoje.

    Rinkai tai gali reikšti dvi lygiagrečias tendencijas: didesnį pasitikėjimą ir daugiau institucinių dalyvių, bet kartu ir didesnes atitikties sąnaudas, kurios ypač jautrios mažesnėms bendrovėms. Vartotojams svarbu sekti, ar jų naudojama platforma turi reikiamas licencijas, kaip saugomi klientų aktyvai ir kokia yra skundų nagrinėjimo bei rizikų atskleidimo praktika.

    Institucinėje prekyboje išryškėja ir atskira kryptis: daugiau dėmesio skiriama reguliuojamoms, profesionaliems dalyviams pritaikytoms prekybos vietoms bei skaidresniems rinkos duomenims. Tokios platformos kaip „LMAX Digital“ paprastai akcentuoja vykdymo kokybę ir atitikties standartus, nes būtent tai tampa pagrindiniu konkurenciniu pranašumu griežtėjančios priežiūros aplinkoje.

    Artimiausiu metu didžiausia praktinė reikšmė bus ne antraštės apie draudimus, o nuoseklios taisyklės: kas gali teikti paslaugas, kaip valdomi interesų konfliktai, kaip atskiriamas klientų turtas ir kokia atsakomybė taikoma už informacijos atskleidimą. Investuotojams tai signalas vertinti ne tik projektų pažadus, bet ir jų atitikties brandą bei jurisdikciją, kurioje jie veikia.

  • DI ir Ukrainos rinka kilstelėjo „Grupa Pracuj“ rezultatus: 2026 metų antrą ketvirtį pelnas šoktelėjo 20 proc.

    Lenkijos darbo skelbimų ir personalo technologijų grupė „Grupa Pracuj“ 2026 metų antrą ketvirtį augino pajamas ir pelną, o tam daugiausia įtakos turėjo DI sprendimų diegimas bei Ukrainos rinkos plėtra. Bendrovė pranešė, kad konsoliduotos pajamos viršijo 216 mln. zlotų, tai yra apie 50 mln. eurų, arba 6 proc. daugiau nei prieš metus.

    Pagrindinis augimo variklis buvo didesnės pajamos iš atrankų portalų Lenkijoje ir Ukrainoje: jos augo 10 proc. per metus. Tuo metu konsoliduotas grynasis pelnas siekė 67 mln. zlotų, arba apie 15 mln. eurų, ir buvo 20 proc. didesnis nei prieš metus.

    DI sprendimai keičia atranką

    Bendrovė nurodo, kad DI diegimas jau matomas ne tik produktuose, bet ir kaštų bei efektyvumo eilutėse. Pakoreguota EBITDA 2026 metų antrą ketvirtį sudarė 103 mln. zlotų, arba apie 24 mln. eurų, ir augo 12 proc. per metus, o vienas svarbiausių veiksnių buvo operacinio sverto efektas ir griežtesnė sąnaudų kontrolė.

    „DI išlieka pagrindinis mūsų strategijos akseleratorius ir vis aiškiau atsispindi finansiniuose rezultatuose“, – sakė „Grupa Pracuj“ vadovas Przemysławas Gacekas.

    Pasak bendrovės, DI sprendimai didina darbo skelbimų ir kandidatų atitikimo tikslumą, skatina kandidatų įsitraukimą ir leidžia pasiūlyti daugiau vertės darbdaviams. Taip pat pabrėžiama, kad vidinės kompetencijos leidžia naujoves diegti greičiau ir be reikšmingo investicijų šuolio.

    Lenkija išlieka pagrindinis ramstis

    Lenkija ir toliau yra svarbiausia „Grupa Pracuj“ rinka pagal pajamas ir pelningumą. Antrą ketvirtį pajamos Lenkijoje didėjo iki 157,9 mln. zlotų, arba apie 37 mln. eurų, tai yra 9 proc. daugiau nei prieš metus, o šio segmento pakoreguota EBITDA siekė 89,2 mln. zlotų, arba apie 21 mln. eurų, ir augo 14 proc.

    Bendrovė augimą sieja su paklausa skirtinguose įdarbinimo segmentuose ir užsimena apie atsargius atsigavimo signalus IT specialistų samdoje. Kartu plečiamas ir HR programinės įrangos verslas, kai sprendimai įmonėms teikiami prenumeratos principu.

    Ukraina auga net karo sąlygomis

    Ukraina, nepaisant tebesitęsiančio karo, išlieka sparčiausiai auganti grupės rinka. 2026 metų antrą ketvirtį pajamos Ukrainoje didėjo iki 18,6 mln. zlotų, arba apie 4 mln. eurų, tai yra 19 proc. daugiau nei prieš metus.

    Dar ryškiau augo pelningumas: pakoreguota EBITDA šiame segmente antrą ketvirtį viršijo 5,4 mln. zlotų, arba apie 1 mln. eurų, ir buvo maždaug 50 proc. didesnė nei prieš metus. Bendrovė nurodo, kad rezultatą labiausiai stūmė kainodara, o vidutinė atrankų projektų kaina per pirmą pusmetį vietos valiuta augo 45 proc.

    „Ukraina šiandien yra sparčiausiai auganti grupės rinka, o mūsų verslas ten atrodo labai tvirtai: auga ir pajamos, ir pelningumas“, – sakė „Grupa Pracuj“ valdybos narys Rafałas Nachyna.

    Įmonė taip pat akcentuoja freemium modelį, kuriuo dalis skelbimų publikuojama nemokamai, siekiant išlaikyti platų darbdavių ratą ir vėliau jį nuosekliai konvertuoti į mokamus produktus. Antrą ketvirtį Robota.ua platformoje fiksuota 344 tūkst. atrankų projektų, tai yra 2 proc. mažiau nei prieš metus, o mokamų projektų skaičius sudarė 132 tūkst. ir buvo 8 proc. mažesnis.

    Viso 2026 metų pirmą pusmetį „Grupa Pracuj“ pajamos siekė 425,5 mln. zlotų, arba apie 99 mln. eurų, o grynasis pelnas sudarė 130,8 mln. zlotų, arba apie 30 mln. eurų. Bendrovės teigimu, tolimesnį augimą turėtų palaikyti produktų plėtra ir nuoseklus DI pritaikymas atrankoje bei vidiniuose procesuose.

  • Kroatijoje ir Slovėnijoje brangsta degalai: ką keičia kainų lubos ir kiek mokės vairuotojai

    Kroatijoje ir Slovėnijoje brangsta degalai: ką keičia kainų lubos ir kiek mokės vairuotojai

    Kroatijoje ir Slovėnijoje šią savaitę fiksuojamas degalų brangimas, nors abi šalys taiko kainų reguliavimo priemones. Kroatijos Vyriausybė rugpjūčio 18 dieną pratęsė degalų kainų reguliavimą, o Slovėnija patvirtino didžiausias leistinas mažmenines kainas už automagistralių ir greitkelių ribų.

    Kroatijoje, palyginti su ankstesniu septynių dienų laikotarpiu, sumažintos reguliuojamos antkainių ribos. Dyzelinui jos apkarpytos 0,01 euro už litrą, o vadinamajam mėlynajam dyzelinui – 0,02 euro už litrą.

    Akcizų tarifai šiuo sprendimu nebuvo keičiami, tačiau šalis ir toliau taiko mažesnius akcizus nei iki energetikos krizės laikotarpio. Skelbiama, kad bešviniam benzinui akcizas yra sumažintas iš viso 0,09 euro už litrą, o dyzelinui – 0,07 euro už litrą.

    Kroatijos institucijos nurodo, kad maksimalios mažmeninės kainos skaičiuojamos pagal praėjusio septynių dienų laikotarpio bazinę iškastinio kuro kainą, taikant nustatytas antkainių lubas. Benzinui antkainis ribojamas iki 0,1435 euro už litrą, dyzelinui – iki 0,1045 euro už litrą, o mėlynajam dyzelinui – iki 0,0236 euro už litrą.

    Taip pat nustatytos suskystintų naftos dujų kainų ribos: propano ir butano mišiniui balionuose – iki 0,9037 euro už kilogramą, o didesnėse talpyklose – iki 0,4416 euro už kilogramą. Naujoji tvarka Kroatijoje galios iki rugpjūčio 24 dienos.

    Pagal patvirtintas kainas Kroatijoje benzinas kainuos 1,63 euro už litrą, dyzelinas – 1,80 euro už litrą, o mėlynasis dyzelinas – 1,27 euro už litrą. Suskystintos naftos dujos talpyklose kainuos 1,24 euro už kilogramą, o balionuose – 1,81 euro už kilogramą.

    Kroatijos skaičiavimu, be valstybės priemonių kainos būtų aukštesnės: benzinas siektų 1,78 euro už litrą, dyzelinas – 2,01 euro už litrą, mėlynasis dyzelinas – 1,36 euro už litrą. Suskystintos naftos dujos talpyklose kainuotų 1,35 euro už kilogramą, o balionuose – 2,05 euro už kilogramą.

    Slovėnijoje rugpjūčio 18–24 dienomis nustatytos maksimalios leistinos mažmeninės kainos už automagistralių ir greitkelių ribų. Standartinio benzino NMB-95 kaina bus 1,582 euro už litrą, standartinio dyzelino – 1,857 euro už litrą.

    Be to, Slovėnijoje patvirtinta ir šildymo kuro kainų riba: šildymo alyva ELKO kainuos 1,470 euro už litrą. Šie skaičiai aktualūs gyventojams, kurie šildymo sezonui atsargas planuoja iš anksto, nes kainos vasaros pabaigoje dažnai tampa indikatoriumi, kokių sąnaudų galima tikėtis rudenį.

    Ekspertai pabrėžia, kad kainų lubos paprastai veikia kaip amortizatorius: jos gali pristabdyti staigius šuolius, tačiau ne visada sustabdo bendrą brangimo kryptį, kai didėja bazinės žaliavų kainos ir logistikos kaštai. Vairuotojams tai reiškia, kad net ir taikant reguliavimą verta sekti savaitinius kainų atnaujinimus ir planuoti degalų pirkimą tada, kai įsigalioja palankesnis perskaičiavimas.

  • „Grayscale“ pristatė pirmąjį Zcash ETF: privatumo kriptovaliuta brangsta, investuotojai sukluso

    „Grayscale“ pristatė pirmąjį Zcash ETF: privatumo kriptovaliuta brangsta, investuotojai sukluso

    Investuotojams atsirado nauja galimybė gauti tiesioginę ekspoziciją į Zcash – privatumo kriptovaliutą. Antradienį turto valdymo bendrovė „Grayscale“ paskelbė paleidusi biržoje prekiaujamą fondą (ETF), skirtą būtent šiam skaitmeniniam turtui.

    Fondas pradėjo prekybą NYSE Arca biržoje su trumpiniu ZCSH. Zcash, rinkoje žinomas nuo 2016 metais, išsiskiria technologijomis, kurios leidžia sandorių informaciją paslėpti arba atskleisti selektyviai, todėl jis dažnai priskiriamas privatumo kriptovaliutų kategorijai.

    „Grayscale“ nurodė, kad naujasis ETF atsirado konvertavus iki šiol veikusį „Grayscale“ Zcash Trust produktą. Fondo valdymo mokestis siekia 2,5 proc., o bendrovės teigimu, dalis iš šio mokesčio gaunamų pajamų bus nukreipiama Zcash ekosistemos plėtrai ir tinklo stiprinimui.

    Privatumas ir DI kontekstas

    Pristatydama produktą, „Grayscale“ susiejo finansinio privatumo temą su sparčiu dirbtinio intelekto vystymusi. Bendrovės atstovas Steve Vanourny pažymėjo, kad augant galimybėms stebėti ir analizuoti finansinę veiklą, didės ir poreikis sprendimams, užtikrinantiems tikrą privatumo lygį.

    „Kadangi DI keičia tai, kaip gali būti stebima finansinė veikla, manome, kad tikro finansinio privatumo paklausa tik augs“, – sakė Steve Vanourny.

    Jis taip pat pabrėžė, kad ZCSH, bendrovės vertinimu, suteikia investuotojams pažįstamą ir reguliuojamose rinkose įprastą būdą investuoti į vieną žinomiausių privatumo orientuotų kriptoturtų. Tai aktualu daliai rinkos dalyvių, kurie vengia tiesioginio kriptovaliutų pirkimo ir laikymo techninių ar reguliacinių niuansų.

    Zcash šuolis ir platesnis „Grayscale“ kontekstas

    Zcash kaina pastarosiomis dienomis kilo apie 45 proc., o rinkos dėmesys sustiprėjo artėjant ETF paleidimui ir po naujausių dokumentų atnaujinimų. Tokie šuoliai kriptovaliutų rinkoje dažnai siejami tiek su investuotojų lūkesčiais, tiek su trumpalaike spekuliacija, todėl analitikai paprastai ragina vertinti ir rizikas.

    „Grayscale“ nurodė, kad pirmtakas Zcash Trust valdė daugiau kaip 313 500 000 eurų vertės turtą. Bendrovė pastaraisiais metais nuosekliai konvertuoja arba leidžia naujus biržoje prekiaujamus produktus, susietus su įvairiais kriptoturtais, taip siekdama plėsti pasiūlą tradicinių rinkų investuotojams.

    Rinkos dalyviams šis ETF svarbus ir kaip signalas, kad privatumo tema kriptovaliutų sektoriuje vėl grįžta į darbotvarkę. Vis dėlto privatumo kriptovaliutos išlieka jautri sritis dėl reguliuotojų dėmesio pinigų plovimo prevencijai, todėl tokių produktų paklausa gali priklausyti ne tik nuo kainos, bet ir nuo teisinės aplinkos pokyčių.

  • DI diegimo euforija blėsta: įmonės pradeda skaičiuoti tokenų kainą ir griežtina kontrolę

    Po pirmosios DI diegimo bangos vis daugiau įmonių pereina nuo eksperimentų prie griežtesnio klausimo: kiek kainuoja kasdienis naudojimas ir ar investicijos atsiperka. Pastarųjų mėnesių tyrimai rodo, kad didžiausią įtampą kelia ne vien pradinis įdiegimas, o nuolat augančios veiklos sąnaudos, ypač atsiskaitymas už vadinamuosius tokenus.

    EY JAV atliktoje apklausoje 82 proc. organizacijų lyderių, investuojančių į DI, nurodė nerimaujantys dėl tokenų išlaidų. Dar iškalbingiau tai, kad 98 proc. respondentų pripažino: aukšti kaštai privertė jų įmones iš naujo peržiūrėti požiūrį į DI, biudžetus ir diegimo mastą.

    Kas yra tokenai ir kodėl tai svarbu

    Tokenais dažniausiai apmokestinamos užklausos, kurias įmonės siunčia dideliems kalbos modeliams, kai šie generuoja tekstus, santraukas, kodą ar analizę. Augant DI naudojimui, tokenų suvartojimas tampa ne smulkia eilute sąskaitoje, o reikšmingu kintamuoju kaštu, galinčiu pakeisti prioritetus tarp komandų, projektų ir net paslaugų tiekėjų.

    Apklausa rodo ir valdymo spragą: tik 64 proc. organizacijų teigia aktyviai stebinčios tokenų naudojimą ir turinčios aiškius limitus bei biudžetą. Tai reiškia, kad dalis įmonių DI sąnaudas vertina panašiai kaip bendras IT išlaidas, nors realybėje jos gali šoktelėti dėl paprasto naudojimo įpročių pasikeitimo.

    Įmonės neatsisako, bet perskaičiuoja

    Didėjant išlaidoms, įmonės dažniau lygina skirtingus kainodaros modelius, perskirsto investicijas tarp padalinių ir tikslina, kas organizacijoje išvis turi turėti prieigą prie DI įrankių. Tarp tokenais apmokestinamais sprendimais besinaudojančių organizacijų 37 proc. nurodė, kad kaštai paskatino iš naujo svarstyti diegimo plėtrą, o 15 proc. svarsto riboti mastą.

    Kartu dalis įmonių mato ir priešingą impulsą: 29 proc. teigia, kad išlaidų tema paskatino greičiau judėti į priekį, kad būtų aiškiau, kurios DI taikymo sritys duoda apčiuopiamą naudą. Praktikoje tai reiškia posūkį į efektyvumo matavimą: mažiau bandymų „dėl įdomumo“, daugiau projektų su konkrečiais rodikliais, pavyzdžiui, sutrumpėjusiu aptarnavimo laiku ar didesniu produktyvumu.

    „Iki šiol DI biudžetai daugiausia sukosi apie diegimą ir žmonių parengimą. Dabar vis svarbesnės tampa kasdienio naudojimo sąnaudos, todėl būtina jas susieti su konkrečiu verslo efektu“, – sakė EY Polska konsultacijų komandos vadovas Piotr Ciepiela.

    Savos DI programos: greitis didėja, rizikų taip pat

    Tyrimas taip pat fiksuoja aiškią tendenciją: įmonės vis dažniau kuria ar testuoja vidinius sprendimus, paremtus DI. 87 proc. DI investuojančių organizacijų nurodė, kad tokias programas jau diegia arba bando, o 94 proc. pripažino, kad tai leidžia kurti sprendimus greičiau nei tradiciniais būdais.

    Tačiau greitis iškelia ir valdymo problemų. 72 proc. lyderių teigia matantys kliūtis, lėtinančias pažangą, o 92 proc. pripažįsta, kad kuriant vidinę programinę įrangą su DI susiduriama su barjerais. Dažniausiai minimos rizikos yra shadow IT, kai sprendimai kuriami be IT skyriaus priežiūros, atitikties ir valdymo klausimai bei didėjantis pažeidžiamumas kibernetinėms grėsmėms.

    „DI mažina barjerą kurti vidines aplikacijas, bet kuo lengviau jos atsiranda, tuo svarbiau turėti aiškias taisykles dėl kaštų, duomenų, saugumo ir atsakomybės už priežiūrą. Valdymas neturi stabdyti inovacijų, bet padėti suprasti, kas kuria vertę ir ką galima saugiai plėsti“, – sakė EY Polska DI technologijų komandos vadovas Bartosz Pacuszka.

    Bendra kryptis aiški: įmonės iš DI nesitraukia, tačiau pereina į brandesnį etapą, kuriame svarbiausia tampa finansinė disciplina, prieigos kontrolė ir grąžos matavimas. DI sprendimai vis labiau vertinami ne pagal tai, ką „gali“, o pagal tai, kiek kainuoja ir kokią konkrečią naudą sukuria kasdienėje veikloje.

  • Ginkluotas jūrinis dronas priartėjo prie Neptun Deep dujų telkinio: jį numušė Rumunijos F-16

    Rumunijos kariuomenė Juodojoje jūroje sunaikino sprogmenis gabenusį jūrinį droną, kuris priartėjo prie Neptun Deep dujų telkinio infrastruktūros. Apie incidentą pranešta po to, kai objektas buvo pastebėtas netoli vienos telkinio platformų ir sukėlė riziką personalui bei kritinei energetikos infrastruktūrai.

    Pasak Rumunijos institucijų, dreifuojantis dronas buvo užfiksuotas komercinio laivo įgulos, kuri perdavė informaciją atsakingoms tarnyboms. Pakrančių apsauga apie situaciją informavo Nacionalinės gynybos ministeriją, o objektas buvo identifikuotas maždaug už 80 mylių į rytus nuo Konstancos.

    Kaip vyko operacija

    Operacijos koordinavimas buvo patikėtas Rumunijos kariuomenei bendradarbiaujant su NATO, o sprendimas neutralizuoti droną priimtas krizės valdymo lygmeniu. Rumunijos prezidento vadovaujama komanda nurodė objektą sunaikinti, siekiant užkirsti kelią galimai diversijai ir sumažinti grėsmę telkinio darbuotojams.

    Į rajoną buvo pasiųsti du Rumunijos naikintuvai F-16, o vienas jų droną sunaikino panaudojęs borto patranką. Toks sprendimas paprastai pasirenkamas tada, kai reikia tiksliai ir greitai neutralizuoti mažą taikinį, kartu vengiant didesnės antrinės žalos jūroje.

    Rumunija šią vasarą Neptun Deep rajone jau fiksavo panašių incidentų. Rugpjūčio 11 dieną buvo pranešta, kad netoli telkinio vandenyje sunaikinti du rusiškos kilmės Gerbera tipo dronai, kurie taip pat dreifavo ir kėlė potencialią grėsmę.

    Kodėl Neptun Deep svarbus

    Neptun Deep yra didžiausias Rumunijos jūrinis dujų telkinys Juodojoje jūroje, esantis prie rytinės Rumunijos išskirtinės ekonominės zonos ribos. Telkinio atsargos vertinamos maždaug 100 milijardų kubinių metrų dujų, todėl jis laikomas strategiškai reikšmingu projektu tiek Rumunijai, tiek regiono energetiniam saugumui.

    Planuojama, kad dujų gavyba Neptun Deep telkinyje turėtų prasidėti 2027 metais. Dėl to bet kokie incidentai šioje zonoje vertinami ne tik kaip pavieniai saugumo įvykiai, bet ir kaip platesnės rizikos signalas, susijęs su kritinės infrastruktūros apsauga Juodojoje jūroje.

  • Airijos 1634 metų įstatymas stabdo kolektyvinius ieškinius prieš didžiąsias technologijų bendroves Europoje

    Airijos 1634 metų įstatymas stabdo kolektyvinius ieškinius prieš didžiąsias technologijų bendroves Europoje

    Airijoje galiojantis daugiau kaip 400 metų senumo teisinis draudimas tapo netikėta kliūtimi europiečiams, siekiantiems kolektyviai bylinėtis su didžiosiomis technologijų bendrovėmis. Kadangi daug „Big Tech“ įmonių savo ES būstines yra įkūrusios Dubline, būtent Airijos teismų praktika dažnai lemia, ar vartotojų organizacijos gali realiai pradėti didelio masto bylas.

    Problemos esmė yra trečiųjų šalių bylinėjimosi finansavimo ribojimai. Airijoje tradiciškai draudžiama, kad bylą finansuotų subjektas, neturintis tiesioginio ir teisėto intereso ginče, o šis principas siejamas su viduramžių teisės sampratomis, vėliau įtvirtintomis 1634 metais priimtame teisės akte.

    Kodėl finansavimas tapo kertiniu klausimu

    Europos Sąjungoje kolektyvinių ieškinių galimybės sustiprėjo priėmus Atstovaujamojo ieškinio direktyvą, kuri valstybėse narėse įtvirtino mechanizmus masinei žalai atlyginti. Vis dėlto direktyva numato, kad tokias bylas paprastai inicijuoja kvalifikuotos ne pelno organizacijos, o jų finansinės galimybės dažnai yra ribotos.

    Praktikoje tai reiškia, kad bylinėjimasis su tarptautinėmis technologijų bendrovėmis reikalauja didelių biudžetų teisininkams, ekspertams, procesiniams veiksmams ir galimai ilgiems ginčams. Kai trečiųjų šalių finansavimas ribojamas, ne pelno organizacijoms tampa sunku išlaikyti ne vieną, o kelias lygiagrečias bylas.

    „Sudėtinga byla Airijoje kainuoja mažiausiai 1 000 000 eurų jau pradiniame etape, todėl be galimybės pritraukti lėšų imtis daugiau nei vieno proceso tampa nerealu“, – sakė Airijos Pilietinių laisvių tarybos atstovas Johnny Ryanas.

    Ką tai reiškia vartotojams ir „Big Tech“

    Jungtinėse Valstijose grupiniai ieškiniai seniai tapo įprastu būdu vartotojams kartu siekti kompensacijų, kai atskiram asmeniui bylinėjimasis būtų per brangus ar per sudėtingas. Europoje panašūs mechanizmai dar tik įsitvirtina, o didžiausia kliūtis dažnai yra ne pats teisinis pagrindas, bet reali galimybė finansuoti ilgą procesą.

    Airija išsiskiria tuo, kad yra vienintelė ES valstybė, kur tokie ribojimai dėl trečiųjų šalių finansavimo yra ypač griežti. Kritikai teigia, kad tai sukuria situaciją, kai vartotojų teisių gynėjai turi formalią teisę kelti kolektyvinius ieškinius, tačiau praktiškai negali jų įgyvendinti prieš daug išteklių turinčias bendroves.

    Iki šiol Airijoje pagal ES direktyvos logiką yra registruotos kelios organizacijos, galinčios inicijuoti atstovaujamuosius ieškinius, tačiau realių bylų skaičius išlieka labai mažas. Plačiau nuskambėjo atvejis, kai Airijos Pilietinių laisvių taryba pradėjo procesą prieš „Microsoft“ dėl internetinės reklamos sistemos, o byla finansuota iš organizacijos bendro biudžeto, paremtu aukomis ir dotacijomis.

    Ar taisyklės gali keistis?

    Airijos valdžios atstovai viešai yra nurodę, kad šalyje vyksta diskusijos dėl galimų reformų, o teisėkūros peržiūra siejama su nepriklausomų ekspertų išvadomis. Tuo pat metu dalis politikų ir teisininkų perspėja, kad plačiai leidus trečiųjų šalių finansavimą gali atsirasti rizika komercializuoti teisingumą, kai finansuotojai siektų reikšmingos dalies iš galimų priteistų sumų.

    Europos Komisija savo pozicijoje yra pabrėžusi, kad jei valstybė narė riboja trečiųjų šalių bylinėjimosi finansavimą, ji privalo užtikrinti, kad bylinėjimosi kaštai netaptų kliūtimi kvalifikuotoms organizacijoms pasinaudoti teise inicijuoti kolektyvinius ieškinius. Todėl Airijos pasirinktas modelis gali tapti svarbiu ES masto ginču dėl to, kaip realiai turi veikti vartotojų kolektyvinė gynyba.

    Kol kas situacija rodo, kad teisinės detalės vienoje valstybėje gali turėti disproporciškai didelį poveikį visos Europos vartotojams. Ypač tada, kai būtent toje valstybėje įsikūrusios didžiųjų technologijų bendrovių Europos būstinės ir kai svarbiausi ginčai dėl duomenų apsaugos ar skaitmeninės reklamos dažnai keliauja per Airijos teismus.

  • Lietuva ir Ukraina susitarė dėl energetinio saugumo: nuo tinklų atsparumo iki dujų tiekimo

    Lietuva ir Ukraina susitarė dėl energetinio saugumo: nuo tinklų atsparumo iki dujų tiekimo

    Lietuva ir Ukraina pasirašė bendrą deklaraciją, kuria susitarė stiprinti dvišalį bendradarbiavimą energetinio saugumo srityje. Dokumentą pasirašė energetikos ministras Lukas Savickas ir Ukrainos pirmasis vicepremjeras Denys Shmyhal.

    Sutarta, kad Ukrainos specialistai dalysis karo metu sukaupta patirtimi, kaip saugoti energetikos infrastruktūrą, didinti elektros tinklų atsparumą ir greitai atkurti sugadintus objektus po atakų. Tai apima tiek fizinę apsaugą, tiek operacinį reagavimą, kai remonto darbai vykdomi esant nuolatinei grėsmei.

    Mainais Lietuva įsipareigojo prisidėti praktine pagalba, perduodant sunkiąją įrangą ir remiant decentralizuotos energetikos sprendimus, kurie leidžia sumažinti pažeidžiamumą, kai dideli gamybos ar perdavimo mazgai tampa taikiniais. Taip pat numatyta ieškoti būdų diversifikuoti dujų tiekimą, kad būtų užtikrintas didesnis sistemos stabilumas šaltuoju metų laiku.

    2026–2028 metų veiksmų planas

    Šalys planuoja parengti 2026–2028 metų veiksmų planą, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama infrastruktūros atsparumui, energijos kaupimui ir tiekimo saugumui. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų Europos praktikas, kai po energetikos krizės didinamos tiekimo grandinės atsargos ir investuojama į lankstesnes sistemas.

    Vizito metu Lietuvos delegacija apžiūrėjo Ukrainos energetikos objektus, siekdama įvertinti vietoje taikomas apsaugos priemones ir pasirengimą greitam atstatymui. Tai svarbu ne tik Ukrainai, bet ir platesniam regionui, nes energijos sistemos saugumas tampa vis labiau susietas su tarpvalstybiniais srautais ir bendromis rinkomis.

    Dujos, terminalai ir saugyklos

    Deklaracijoje numatoma plėsti partnerystes tarp tinklų operatorių, reguliuotojų ir energetikos įmonių abiejose šalyse. Taip pat sutarta įvertinti regioninės dujų infrastruktūros galimybes, įskaitant Klaipėdos SGD terminalo panaudojimą ir Ukrainos požeminių dujų saugyklų potencialą.

    Tokie sprendimai gali prisidėti prie platesnio Europos Sąjungos energetinio saugumo, ypač tais laikotarpiais, kai rinkose išauga kainų svyravimai arba atsiranda fizinių tiekimo sutrikimų rizika. Praktinis tikslas yra didinti lankstumą: turėti daugiau alternatyvių kelių dujoms ir daugiau galimybių kaupti atsargas.

    „Lietuva yra stipri ir patikima partnerė, nuo pirmųjų Rusijos agresijos dienų stovinti Ukrainos pusėje“, – sakė Denys Shmyhal.

    Pasak jo, deklaracija politinius įsipareigojimus paverčia aiškesniu ir praktišku įgyvendinimo mechanizmu. Ukrainos pusė akcentuoja, kad dalijasi unikalia patirtimi dėl pasyvios apsaugos, tinklų atsparumo ir greito infrastruktūros atkūrimo, o Lietuva prisideda įranga, decentralizuotos energijos sprendimais ir dujų tiekimo diversifikavimu.

  • DeFi rinka šiandien: kas kelia DEX apimtis ir ką rodo Hyperliquid, Uniswap bei Lido žetonų judėjimas

    DeFi rinka šiandien: kas kelia DEX apimtis ir ką rodo Hyperliquid, Uniswap bei Lido žetonų judėjimas

    Decentralizuoti finansai (DeFi) išlieka viena dinamiškiausių kriptovaliutų rinkos sričių, kur kainų ir rizikos pokyčius dažnai lemia ne vien makroekonomika, bet ir protokolų atnaujinimai bei vartotojų srautai. Pastaruoju metu ypač atidžiai stebimos decentralizuotų biržų (DEX) apimtys, skolinimo fondų likvidumas ir DAO valdymo sprendimai.

    DEX apimtys paprastai laikomos rinkos „pulso“ rodikliu, nes parodo, kiek aktyviai prekiaujama be tarpininkų. Kai apimtys auga, tai dažnai reiškia didesnį spekuliacinį aktyvumą arba naujų paskatų atsiradimą, pavyzdžiui, mokesčių nuolaidas, atlygius likvidumo teikėjams ar naujus prekybos instrumentus.

    Kas lemia žetonų judėjimą?

    Tokie projektai kaip Hyperliquid, „Uniswap“ ir „Lido“ rinkoje vertinami ne tik pagal kainą, bet ir pagal tai, kaip jiems sekasi pritraukti vartotojus bei likvidumą. Prekybos platformoms svarbu, ar auga aktyvių prekiautojų skaičius ir ar protokolas išlaiko konkurencingus mokesčius, o likvidumo sprendimams itin reikšminga, ar nesitraukia kapitalas į alternatyvias grandines ar produktus.

    „Uniswap“ atveju investuotojai dažniausiai vertina DEX rinkos dalį, naujų versijų diegimo tempą ir tai, kaip keičiasi mokesčių bei likvidumo modeliai skirtingose grandinėse. „Lido“ kontekste daug dėmesio skiriama stakingo rinkai, nes šio segmento dinamika priklauso nuo tinklų taisyklių, atlygio mechanikos ir kapitalo migracijos į kitus stakingo tiekėjus.

    Skolinimas, likvidumas ir DAO sprendimai

    DeFi skolinimo protokolai ir likvidumo fondai jautriai reaguoja į kainų svyravimus, nes užstato vertė tiesiogiai susijusi su likvidacijų rizika. Kai rinkoje didėja nepastovumas, dalis vartotojų mažina svertą, o tai gali mažinti paskolų paklausą ir keisti palūkanų normas skolinimo baseinuose.

    Ne mažiau svarbus veiksnys yra DAO valdymas, nes balsavimai gali keisti mokesčius, iždo panaudojimą, paskatų programas ar net rizikos parametrus. Tokie sprendimai kartais sukuria trumpalaikius kainų šuolius, tačiau ilgainiui labiausiai atsiskleidžia jų poveikis protokolo pajamoms, likvidumo stabilumui ir vartotojų pasitikėjimui.

    Vertinant DeFi žetonus, rinkos dalyviai vis dažniau žiūri į realų protokolo naudojimą, o ne vien į naratyvus. DEX apimčių pokyčiai, skolinimo baseinų rodikliai ir DAO sprendimų kryptis dažnai tampa aiškesniais signalais, padedančiais suprasti, kur formuojasi naujas rinkos impulsas.

  • „Orlen“ su „Equinor“ užsitikrino naftos tiekimą: iki ketvirtadalio poreikio trims metams

    „Orlen“ su „Equinor“ užsitikrino naftos tiekimą: iki ketvirtadalio poreikio trims metams

    Didžiausia Lenkijos energetikos bendrovė „Orlen“ sudarė trejų metų susitarimą su Norvegijos „Equinor“ dėl žalios naftos tiekimo iš Johan Sverdrup telkinio Norvegijos kontinentiniame šelfe. Pirmieji kroviniai turėtų pasiekti gavėją nuo rugsėjo, o sutarties apimtis numatyta kaip viena didžiausių „Orlen“ tiekimo krypčių iš Šiaurės Europos.

    Pagal susitarimą metiniai pristatymai gali viršyti 9 mln. tonų, o bendrai tai gali padengti iki ketvirtadalio „Orlen“ metinio žalios naftos poreikio. Tiekimas bus nukreiptas į „Orlen“ valdomas ar aptarnaujamas perdirbimo grandis Lenkijoje, Čekijoje ir Lietuvoje, todėl sandoris svarbus ne vien nacionaliniu, bet ir regioniniu mastu.

    Sutartyje numatytas lankstus mechanizmas, leidžiantis kasmet koreguoti pristatomus kiekius pagal rinkos situaciją ir operacinius poreikius. Praktikoje tai reiškia, kad tiekimas gali svyruoti nuo beveik 5 mln. iki daugiau kaip 9 mln. tonų per metus, išlaikant ilgalaikį įsipareigojimą ir kartu paliekant erdvės reagavimui į paklausos pokyčius.

    Kas yra Johan Sverdrup nafta

    Pagrindinė sutarties dalis siejama su Johan Sverdrup telkinio nafta, kuri sudaro reikšmingą Norvegijos gavybos dalį ir yra viena svarbiausių šalies eksporto žaliavų. „Orlen“ ir „Equinor“ nurodo, kad prireikus gali būti tiekiamos ir alternatyvios norvegiškos naftos rūšys, jei to pareikalautų logistika ar gamybos planavimas.

    Šis telkinys dažnai minimas ir dėl mažesnio emisijų intensyvumo gavyboje, nes dalis jūrinių platformų energija aprūpinamos iš kranto atsinaujinančiais energijos ištekliais. Nors tai nekeičia fakto, kad galutinis produktas išlieka iškastinis kuras, tokie sprendimai leidžia mažinti taršą pačiame išgavimo etape.

    Energetinio saugumo argumentas

    Sandorio kontekstas siejamas su pastarųjų metų Europos energetikos transformacija, kai šalys ir įmonės aktyviai diversifikuoja tiekimą ir mažina priklausomybes nuo aukštos rizikos krypčių. Dideli ilgalaikiai kontraktai su patikimais tiekėjais tampa vienu iš būdų stabilizuoti žaliavos srautus ir perdirbimo įmonių darbą.

    „Saugus rytojus prasideda nuo iš anksto priimtų sprendimų“, – sakė „Orlen“ valdybos pirmininkas Ireneuszas Fąfara.

    Pasak jo, susitarimas yra atsakas į pasaulinės rinkos nepastovumą ir žingsnis stiprinant prieigą prie stabilių tiekimo šaltinių iš Norvegijos. „Orlen“ ir „Equinor“ jau bendradarbiauja ir kituose segmentuose, įskaitant veiklą Norvegijos šelfe bei iniciatyvas, siejamas su mažesnio anglies pėdsako sprendimais.

    Ką tai reiškia regionui

    Naftos tiekimas, skirtas kelioms šalims, didina perdirbimo grandinės planavimo patikimumą ir gali amortizuoti trumpalaikius sutrikimus, kurie kyla dėl transporto, geopolitikos ar staigių kainų šuolių. Toks modelis svarbus ir Baltijos regionui, nes naftos perdirbimo bei produktų tiekimo logistika čia glaudžiai susijusi su kaimyninių rinkų poreikiais.

    Vis dėlto rinkos dalyviai paprastai pabrėžia, kad net ir dideli kontraktai neeliminuoja kainų rizikos, nes nafta išlieka globali prekė, kurios kainodara priklauso nuo tarptautinių biržų ir pasiūlos bei paklausos ciklų. Todėl šio tipo susitarimai labiau didina tiekimo nuspėjamumą ir fizinį saugumą, o ne garantuoja žemesnes kainas.