CP v2

Blog

  • ES nuo lapkričio 1 dienos apmokestins visas siuntas: ką tai reikš pirkėjams ir kainoms

    ES nuo lapkričio 1 dienos apmokestins visas siuntas: ką tai reikš pirkėjams ir kainoms

    Kas keičiasi nuo lapkričio 1 dienos?

    Europos Sąjunga nuo lapkričio 1 dienos įveda 2 eurų tvarkymo mokestį visoms į ES patenkančioms siuntoms. Jis taikomas nepriklausomai nuo prekės vertės ir skirtas padengti muitinės patikrinimų bei administravimo sąnaudas.

    Šis mokestis papildo anksčiau įvestą 3 eurų rinkliavą mažos vertės siuntoms iki 150 eurų. ES institucijų teigimu, priemonių prireikė dėl sparčiai augančių pigių siuntų srautų, daugiausia iš Kinijos.

    Kas mokės ir kur keliaus pinigai?

    Numatoma, kad mokestį sumokės elektroninės prekybos platformos, pardavėjai arba vežėjai, o jį surinks visos 27 ES valstybės narės. 75 proc. surinktų lėšų bus pervedama į ES biudžetą, o likę 25 proc. liks nacionaliniuose biudžetuose.

    ES pareigūnai aiškina, kad siekiama dviejų tikslų: suvienodinti konkurencines sąlygas ir kompensuoti neproporcingai dideles sąnaudas, kurias muitinėms sukuria e. komercijos siuntų tikrinimas.

    „Muitų logika yra vienodos konkurencinės sąlygos: visos į ES patenkančios prekės turi sumokėti pagrįstą mokestį. Tvarkymo mokesčio logika – padengti kontrolės kaštus, nes e. komercija muitinėms kainuoja neproporcingai daug“, – sakė ES pareigūnas.

    Ką tai gali reikšti pirkėjams ir kainoms?

    Nors formaliai mokestis nukreiptas platformoms ar logistikos grandinei, praktikoje jis gali atsispindėti galutinėje kainoje. Mažos vertės pirkiniams keli papildomi eurai sudaro reikšmingą dalį sumos, todėl tikėtina, kad dalis pirkėjų keis įpročius.

    ES skaičiuoja, kad net ir po priemonių kasdien į bloką vis dar patenka apie 5 000 000 siuntų. Komisija nurodo, kad 2024 metais 91 proc. tokių siuntų buvo atkeliaujančios iš Kinijos, o tai didina spaudimą Europos mažmenininkams.

    Kodėl ES griežtina kontrolę?

    ES institucijos pabrėžia, kad problemos siejamos ne tik su konkurencija, bet ir su produktų sauga bei atitiktimi taisyklėms. Dalis prekių, parduodamų per tarptautines prekyvietes, neatitinka ES reikalavimų, o atsakomybės grandinė neretai būna miglota.

    Dėl to Europos Komisija yra pasiūliusi griežtesnį požiūrį, kai už neatitiktį visada būtų aiškiai atsakingas ekonominės veiklos vykdytojas ES. Pastaraisiais metais taip pat skelbtos sankcijos ir tyrimai dėl pavojingų ar neteisėtų produktų, siejamų su „Temu“, „Shein“ ir „AliExpress“ prekyba.

    Įvestos rinkliavos ES vertinamos kaip tarpinis sprendimas iki 2028 metų, kai planuojama paleisti naują informacinių technologijų muitinės sistemą. Tikimasi, kad ji leis efektyviau apdoroti augančius srautus ir greičiau identifikuoti rizikingas siuntas.

  • „Kärcher“ vadovas siunčia įspėjimą Europai: mažiau taisyklių, kitaip laukia skaudus lūžis

    „Kärcher“ vadovas siunčia įspėjimą Europai: mažiau taisyklių, kitaip laukia skaudus lūžis

    Europos pramonė atsidūrė vadinamojoje tobuloje audroje, kurioje susikerta geopolitinės krizės, prekybos įtampa ir auganti konkurencija iš Azijos. Taip teigia „Alfred Kärcher SE & Co. KG“ vadovas Hartmutas Jenneris, ragindamas Europos politikus mažinti perteklinį reguliavimą ir pereiti prie greitų, apčiuopiamų sprendimų.

    Anot jo, JAV prekybos politika tampa sunkiai prognozuojama, o staigūs muitų ar barjerų signalai kuria rizikas laisvajai prekybai. Tokiame fone eksportui jautrioms Europos bendrovėms tampa sudėtingiau planuoti investicijas, tiekimo grandines ir gamybos apimtis.

    „Kinija nebėra tik pigių prekių gamintoja – ji tapo agresyviu technologiniu konkurentu“, – sakė Hartmutas Jenneris.

    Pasak „Kärcher“ vadovo, dalį Kinijos pranašumo lemia kryptinga valstybės pramonės politika, subsidijos strateginėms šakoms ir priemonės, didinančios gamintojų konkurencingumą. Tai, jo vertinimu, sukuria iškraipymus, skatina perteklinius pajėgumus ir apsunkina sąžiningą konkurenciją globaliose rinkose.

    Deindustrializacijos rizika Europoje

    H. Jenneris įspėja, kad deindustrializacija Europoje nėra teorinė grėsmė, o jau vykstantis procesas, kurį rodo darbo vietų praradimas ir mažėjantys gamybos mastai. Didžiausias spaudimas tenka tradicinėms pramonės šakoms, ypač gamybai ir automobilių sektoriui, kur svarstomi gamyklų uždarymai ar perkėlimas.

    Jo teigimu, net inovatyvios, stiprų prekės ženklą turinčios įmonės ilgainiui neišlaikys tempo, jei veiklos sąlygos blogės, o konkurencija tarptautinėje rinkoje bus iškreipta. Prie to prisideda ir struktūriniai kaštai: energijos kainos, darbo jėgos apmokestinimas bei didėjanti administracinė našta.

    „Net inovacijų lyderiai ilgainiui neatsilaikys prieš blogėjančias sąlygas ir nesąžiningą konkurenciją“, – sakė Hartmutas Jenneris.

    Reguliavimas ir investicijų stagnacija

    „Kärcher“ vadovas kritiškai vertina situaciją Vokietijoje, kurią vadina reformų nuovargio ir reguliavimo įkarščio deriniu. Jo manymu, net ir atsigaunant ekonomikos augimui, dalis impulso gali būti laikina, susijusi su valstybės fondais, subsidijomis ar gynybos užsakymais, o ne su tvariu privačių investicijų šuoliu.

    H. Jennerio teigimu, verslui ypač kenkia dokumentavimo ir ataskaitų teikimo reikalavimai, kurie suryja laiką ir pinigus. Jis ragina administravimą paversti skaitmeniniu, paslaugų principu veikiančiu partneriu, o sprendimų priėmimą pagreitinti pasitelkiant DI, bet kartu mažinant pačių prievolių apimtį.

    Daugiau darbo, mažiau biurokratijos

    Pramonės konkurencingumą, pasak jo, veikia ir demografija, todėl reikalinga diskusija apie bendrą darbo apimties didinimą ekonomikoje. Tarp siūlomų priemonių įvardijami aiškesni viršvalandžių skatinimo mechanizmai, lankstesnis darbo laikas bei paprastesnės taisyklės įdarbinant kvalifikuotus specialistus.

    Taip pat pabrėžiama, kad Europa turi vykdyti griežtesnę prekybos politiką, užtikrinančią vienodas taisykles visiems. H. Jennerio vertinimu, laisvoji prekyba veikia tik tada, kai taisyklės taikomos nuosekliai, o pažeidimai sulaukia realių pasekmių.

    „Kärcher“, geriausiai žinoma dėl aukšto slėgio plovyklų, 2025 metais skelbė pasiekusi apie 3,5 milijardo eurų apyvartą ir turinti apie 17 000 darbuotojų visame pasaulyje. Bendrovė veikia 87 šalyse, o didžioji dalis pajamų, kaip nurodoma įmonės pateikiamuose duomenyse, uždirbama už Vokietijos ribų.

  • Infliacija didžiosiose euro zonos ekonomikose išsiskyrė: kur kainos šovė, o kur krito?

    Infliacija didžiosiose euro zonos ekonomikose išsiskyrė: kur kainos šovė, o kur krito?

    Spalį keturios didžiausios euro zonos ekonomikos paskelbė naujus infliacijos duomenis, kurie parodė ryškius skirtumus tarp šalių. Italijoje metinis kainų augimas pasiekė 5,4 proc., Ispanijoje siekė 4,9 proc., Prancūzijoje – 3,4 proc., o Vokietijoje sulėtėjo iki 2,8 proc.

    Vien skaičiai neatskleidžia visos situacijos, nes svarbiausia tampa kryptis. Italijoje ir Prancūzijoje infliacija paspartėjo, Ispanijoje išliko stabili, o Vokietijoje sumažėjo, nors visos šalys susiduria su panašiu energijos kainų spaudimu.

    Italija: energija smogė stipriausiai

    Italijoje infliacija šoktelėjo po kelių mėnesių lėtesnio kainų augimo, o pagrindiniu veiksniu tapo energija. Nacionalinė statistikos tarnyba ISTAT nurodė, kad energijos kainos per metus ūgtelėjo 31,4 proc., o reguliuojami tarifai brango dar sparčiau.

    Brangimas persimetė ir į kasdienes išlaidas: dažniausiai perkamo vartojimo krepšelio, kuriame vyrauja maistas, buities ir asmens higienos prekės, kainos kilo greičiau nei anksčiau. Tuo pat metu šalies ekonomika trečiąjį ketvirtį iš esmės neaugo, todėl namų ūkiams kainų šuolis tapo ypač skausmingas.

    Ispanija ir Prancūzija: skirtingi scenarijai

    Ispanijoje metinė infliacija spalį išsilaikė ties 4,9 proc., o mėnesinis kainų augimas sudarė 0,6 proc. Kainų dinamiką švelnino palankesnis kuro kainų palyginamasis efektas, tačiau dalį atokvėpio kompensavo didesni dujų tarifai ir paslaugų brangimas.

    Prancūzijoje infliacija pakilo iki 3,4 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per ilgesnį laiką, o energijos kainos per metus augo dviženkliu tempu. Kartu fiksuotas ir ekonomikos susitraukimas trečiąjį ketvirtį, todėl ekonomistai vis dažniau kalba apie stagfliacines rizikas, kai kainos kyla, o ekonomika stagnuoja.

    Vokietija: infliaciją prislopino laikinas sprendimas

    Vokietija išsiskyrė tuo, kad metinė infliacija sumažėjo iki 2,8 proc., o vartotojų kainos, palyginti su rugsėju, net šiek tiek smuktelėjo. Viena svarbiausių priežasčių – nuo spalio 1 dienos įsigaliojęs laikinas kuro mokesčių sumažinimas, taikomas iki metų pabaigos.

    Vis dėlto analitikai įspėja, kad šis efektas gali būti trumpalaikis. Jei mokesčiai vėliau būtų didinami arba energijos kainos tarptautinėse rinkose vėl smarkiau kilsteltų, infliacijos spaudimas galėtų sugrįžti jau žiemą.

    Ką tai reiškia euro zonai ir ECB?

    Skirtinga didžiųjų ekonomikų infliacijos trajektorija stiprina įtampą Europos Centriniam Bankui, kuris siekia 2 proc. infliacijos tikslo. Energetikos šokas išlieka pagrindiniu kainų varikliu, tačiau vis daugiau dėmesio skiriama tam, ar brangimas neplinta į vadinamuosius lipnius komponentus, ypač paslaugas ir kasdienes prekes.

    Europos Centrinis Bankas naujausiame posėdyje indėlių palūkanų normą paliko 2,5 proc., tačiau rinkose išliko lūkestis, kad gruodį sprendimas gali keistis. Situaciją papildomai komplikuoja ir neapibrėžtumas dėl ECB vadovybės kaitos, nes tai gali didinti finansų rinkų jautrumą bet kokiems signalams apie tolesnę pinigų politikos kryptį.

  • Būsto kainos Europoje šokiruoja: kur žmonės būstui atiduoda daugiau nei 40 proc. pajamų?

    Būsto kainos Europoje šokiruoja: kur žmonės būstui atiduoda daugiau nei 40 proc. pajamų?

    Milijonams europiečių būstas tampa sunkiausia mėnesio sąskaita: Eurostato duomenimis, 2015–2026 metų antro ketvirčio laikotarpiu būsto kainos ES vidutiniškai pakilo 69 proc. Daugelyje šalių brango ir nuoma, o išlaidas papildomai didino energijos bei palūkanų normų svyravimai.

    Situaciją geriausiai atspindi vadinamasis būsto išlaidų perteklius, kai namų ūkis būstui skiria daugiau nei 40 proc. disponuojamųjų pajamų. Eurostatas skaičiuoja, kad 2025 metais ES vidurkis siekė 7,7 proc., o tai reiškia dešimtis milijonų žmonių, gyvenančių nuolatinės finansinės įtampos sąlygomis.

    Kas laikoma būsto išlaidomis?

    Eurostato metodikoje būsto išlaidos apima ne tik nuomą ar būsto paskolos palūkanas, bet ir komunalinius mokesčius: vandenį, elektrą, dujas, šildymą. Taip pat įtraukiami reguliariai patiriami kaštai, pavyzdžiui, draudimas, priežiūra, remontas ir su būstu susiję mokesčiai.

    Disponuojamosios pajamos – tai namų ūkio gaunamos pajamos po mokesčių ir socialinių įmokų, įskaitant socialines išmokas, tokias kaip pensijos. Būtent šių pajamų dalis, tenkanti būstui, leidžia palyginti, kaip skirtingose šalyse pasiskirsto našta.

    Kur našta didžiausia?

    Didžiausias būsto išlaidų pertekliaus rodiklis Europoje 2025 metais fiksuotas Graikijoje: 26,4 proc. gyventojų gyveno namų ūkiuose, kurie būstui skyrė daugiau nei 40 proc. disponuojamųjų pajamų. Tai daugiau nei tris kartus viršija ES vidurkį.

    Tarp ES valstybių aukštai rikiuojasi Danija su 14,7 proc., Vokietija su 11,2 proc. ir Švedija su 10,8 proc. Virš ES vidurkio taip pat atsidūrė Estija su 8,8 proc., Čekija su 8,2 proc. ir Liuksemburgas su 8,1 proc.

    Už ES ribų rodiklis taip pat aukštas Šveicarijoje, kur jis siekė 15,3 proc., ir Norvegijoje su 13,5 proc. Iš ES kandidačių virš vidurkio buvo Turkija su 10,0 proc., Juodkalnija su 8,7 proc. ir Serbija su 7,9 proc.

    Mažiausia našta 2025 metais fiksuota Kipre: tik 2,4 proc. gyventojų būstui skyrė daugiau nei 40 proc. pajamų. Palyginti nedideli rodikliai buvo ir Kroatijoje su 3,2 proc., Slovėnijoje su 3,5 proc. bei Slovakijoje su 3,5 proc.

    Kodėl skirtumai tokie dideli?

    Ekspertai pabrėžia, kad vieno paaiškinimo nėra: rezultatus lemia nuosavybės ir nuomos struktūra, socialinės apsaugos modelis, pajamų nelygybė ir bendra ekonominė padėtis. Privačios nuomos rinkoje gyvenantys žmonės dažniau patiria didžiausią spaudimą, ypač miestuose, kur nuomos kainos kyla sparčiausiai.

    „Pagrindiniai veiksniai – kylantys būsto kaštai, tiek nuoma, tiek būsto kainos, ir santykinai kuklus pajamų augimas, ypač mažesnes pajamas gaunančių grupių“, – sakė ETH Zürich tyrėja dr. Hannah Widmer.

    Lyginant šalis svarbus ir kontekstas: tas pats rodiklis gali reikšti skirtingą realybę. Vienur didesnės būsto išlaidos gali būti iš dalies kompensuojamos socialinėmis išmokomis ar viešosiomis paslaugomis, kitur – tapti tiesioginiu skurdo ir įsiskolinimų rizikos veiksniu.

    „Atsižvelgiant į labai skirtingas ekonomikos ir gerovės sistemų aplinkybes, priežastys, kodėl rodikliai Graikijoje, Šveicarijoje ar Danijoje tokie aukšti, nėra vienodos, o pasekmės – taip pat“, – sakė Aalborg University vyresnioji tyrėja Rikke Skovgaard Nielsen.

    Kiek žmonių tai paliečia?

    Vien procentai neparodo masto, todėl svarbūs ir absoliutūs skaičiai: Eurostato vertinimu, daugiau nei 34 milijonai žmonių ES gyveno namų ūkiuose, kurių būsto išlaidos viršijo 40 proc. disponuojamųjų pajamų. Tai viena ryškiausių socialinių ir ekonominių įtampų, susijusių su būsto prieinamumu, išraiškų.

    Pagal gyventojų skaičių daugiausia paveiktų žmonių buvo Vokietijoje – apie 9,4 milijono. Toliau sekė Turkija su 8,6 milijono, Prancūzija su 4,4 milijono, Ispanija su 3,5 milijono ir Italija su 2,9 milijono.

    Žemiausias pajamas gaunantys namų ūkiai nukenčia labiausiai. ES mastu 2025 metais tarp žmonių, kuriems gresia skurdas, būsto išlaidų pertekliaus rodiklis siekė 29,1 proc., o kai kuriose šalyse jis peržengė ir 50 proc. ribą.

    „Kai būsto kainos, nuomos, energijos kainos, palūkanos ir infliacija kyla greičiau nei pajamos, būsto dalis biudžete didėja, o vėliau auga ir dalis tų, kurie peržengia 40 proc. ribą“, – sakė TU Delft tyrėja dr. Marietta Haffner.

    Ekspertai taip pat išskiria energijos kainas kaip veiksnį, galintį ir toliau kelti būsto išlaidų naštą, nes šildymas ir elektra daugelyje namų ūkių sudaro reikšmingą mėnesinių mokėjimų dalį. Dėl to būsto prieinamumo problema vis dažniau vertinama ne tik kaip nekilnojamojo turto, bet ir kaip pajamų bei gyvenimo kaštų krizės dalis.

  • Lenkijoje – Konstitucinio Tribunolo šturmas? Nawrockis kaltina valdžią perversmu

    Lenkijoje – Konstitucinio Tribunolo šturmas? Nawrockis kaltina valdžią perversmu

    Lenkijoje įsiplieskė naujas politinės įtampos etapas, kai prie Konstitucinio Tribunolo būstinės Varšuvoje penktadienio vakarą susirinko protestuotojai, o situaciją stebėti ir valdyti buvo pasiųstos riaušių policijos pajėgos. Konfliktas kilo po to, kai buvo pranešta apie Tribunolo prezidento nušalinimą ir bandymą perimti institucijos kontrolę.

    Įvykiams įsibėgėjus, Lenkijos prezidentas Karol Nawrocki nutraukė vizitą Senegale ir skubiai grįžo į Varšuvą. Prezidentūra paskelbė, kad šalies vadovas inicijuoja skubias konsultacijas su politinių jėgų lyderiais, o situaciją vertina kaip grėsmę konstitucinei tvarkai.

    Pastarųjų savaičių ginčas dėl Konstitucinio Tribunolo siejamas su teisėjų paskyrimais ir institucijos vadovybės legitimumu. Vyriausybė siekia keisti dalį teisėjų, paskirtų ankstesnės Teisės ir teisingumo partijos valdymo laikotarpiu, o Tribunolo vadovybė tokius žingsnius laiko neteisėtais.

    Penktadienį, kaip skelbė Tribunolo atstovai, į pastatą įėjo grupė Seimo pasirinktų asmenų, kurie turėjo pradėti eiti teisėjų pareigas. Tuo pat metu buvo pranešta, kad daliai iki tol pareigas ėjusių vadovų, įskaitant prezidentą Bogdaną Święczkowskį ir jo pavaduotoją Bartłomiejų Sochańskį, esą buvo užkirstas kelias patekti į pastatą.

    Vėliau teisėja Anna Korwin-Piotrowska paskelbė perimanti vadovavimą Konstituciniam Tribunalui ir pranešė sustabdžiusi B. Święczkowskio įgaliojimus. Dabartinė Tribunolo vadovybė viešai suabejojo šių sprendimų teisėtumu ir akcentavo, kad ginčas peržengė įprastą teisinio konflikto ribą.

    Prezidentas kaltina valdžią

    Šeštadienio rytą prezidento kanceliarijos vadovas Pawełas Szefernakeris prie Tribunolo perskaitė Karolo Nawrockio pareiškimą, kuriame kalbama apie prievarta vykdomą institucijos perėmimą. Prezidentas tvirtino, kad nakties įvykiai pažeidė konstitucinę valstybės santvarką.

    „Šiąnakt buvo pažeista Lenkijos Respublikos konstitucinė tvarka ir prievarta perimtas valstybės konstitucinis organas“, – sakė Pawełas Szefernakeris.

    Pasak prezidento, jis kartu su Aukščiausiojo Teismo pirmuoju prezidentu Zbigniewu Kapińskiu neketina pripažinti veiksmų, kuriuos laiko neteisėtu bandymu uzurpuoti valdžią Tribunole. Taip pat paskelbta apie planuojamus skubius pokalbius su parlamento politinių frakcijų atstovais.

    Ministro kritika ir protestai

    Į konfliktą sureagavo ir teisingumo ministras Waldemaras Żurekas, viešai pareiškęs, kad prezidento elgesys jį neramina. Ministras teigė tikįs, jog situaciją įvertins prokuratūra, o politinė įtampa neturėtų paralyžiuoti institucijų darbo ir vilkinti gyventojų bylų nagrinėjimo.

    „Prezidento elgesys mane labai suneramino“, – sakė Waldemaras Żurekas.

    Prie Konstitucinio Tribunolo vyko protestai, kuriuose dalyvavo opozicinės Teisės ir teisingumo partijos bei Konfederacijos atstovai ir jų rėmėjai. Tarp susirinkusiųjų buvo matomi Jarosławas Kaczyńskis, Mateuszas Morawieckis, buvusi Tribunolo pirmininkė Julia Przyłębska ir pats B. Święczkowskis.

    Opozicija situaciją apibūdino kaip išpuolį prieš Konstitucinį Tribunolą ir ragino tęsti spaudimą gatvėse. Tuo metu valdžios atstovai pabrėžė būtinybę stabilizuoti institucijų veiklą ir grąžinti teisinį procesą į įprastas procedūrines vėžes.

    Giluminė krizės priežastis

    Konstitucinio Tribunolo konfliktas Lenkijoje tęsiasi ne vienerius metus ir yra tapęs vienu jautriausių valstybės valdžių balansą liečiančių klausimų. Europos institucijos ne kartą yra atkreipusios dėmesį į teisės viršenybės principo svarbą ir teismų nepriklausomumo užtikrinimą, o Varšuvoje šios diskusijos dažnai virsta vidaus politikos lūžio taškais.

    Dabartinis incidentas rodo, kad teisiniai ginčai dėl paskyrimų ir sprendimų legitimumo vis dažniau persikelia į tiesioginę politinę konfrontaciją. Artimiausiomis dienomis sprendimai dėl Tribunolo vadovybės, apsaugos ir įėjimo kontrolės gali nulemti, ar krizė bus suvaldyta derybomis, ar peraugs į ilgesnį institucijų paralyžių.

  • Lenkijos Konstitucinis Tribunolas ant prarajos krašto: teisėjų priesaikos virto politiniu karu

    Lenkijos Konstitucinis Tribunolas ant prarajos krašto: teisėjų priesaikos virto politiniu karu

    Lenkijoje įsiplieskęs Konstitucinio Tribunolo konfliktas per dešimtmetį išaugo iš ginčo dėl kelių teisėjų paskyrimo į sisteminę valstybės valdžių akistatą. Skirtingos politinės stovyklos iki šiol nesutaria, kas turi teisę galutinai spręsti dėl teismų sudėties, o tai kelia abejonių pačio tribunolo sprendimų autoritetu.

    Krizės šaknys siekia 2015 metus, kai prieš rinkimus tuometinė dauguma Seime pakeitė tvarką ir paskyrė penkis teisėjus dar iki naujo parlamento darbo pradžios. Prezidentas Andrzejus Duda atsisakė priimti jų priesaikas, o valdžią perėmusi PiS dauguma netrukus paskyrė alternatyvius kandidatus, taip sukurpdama dvigubo legitimumo problemą.

    Kaip ginčas virto sistemos krize

    2016–2023 metais PiS vykdė Konstitucinio Tribunolo veiklos taisyklių reformą, keisdama bylų nagrinėjimo procedūras, teisėjų kvorumo reikalavimus ir balsavimo slenksčius. Dalį šių pakeitimų pats tribunolas pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai, tačiau tuometinė vyriausybė atsisakė publikuoti sprendimą, o tai dar labiau pagilino konfrontaciją.

    Vėliau ginčas persikėlė ir į tarptautinį lygmenį, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas atskirose bylose konstatavo, kad tribunolo sudėtis tam tikrais atvejais neatitiko reikalavimo dėl teismo, įsteigto pagal įstatymą. Ši praktika tapo svarbiu argumentu kritikuojantiems politinę įtaką teismams ir kvestionuojantiems kai kurių teisėjų statusą.

    Tusko vyriausybės bandymai ir prezidento veto

    Po 2023 metais vykusių rinkimų Donaldo Tusko koalicija teisės viršenybės atkūrimą paskelbė vienu centrinių prioritetų ir ėmėsi žingsnių, kuriais siekta peržiūrėti ankstesnių reformų pasekmes. Seime buvo priimtos politinės rezoliucijos, o vėliau parengti teisės aktų pakeitimai, tačiau prezidentas A. Duda dalį jų nukreipė Konstituciniam Tribunolui, taip faktiškai sustabdydamas įsigaliojimą.

    Įtampa augo ir dėl sprendimų skelbimo, nes vykdomoji valdžia ėmė riboti kai kurių tribunolo nutarimų publikavimą Teisės aktų registre, argumentuodama sudėties ir procedūrų ginčais. Tribunolo vadovybė tokią praktiką laikė neteisėta ir pabrėžė, kad jo sprendimai išlieka privalomi.

    2026 metų lūžis: priesaikos, notaras ir susidūrimai

    2026 metais konfliktas įžengė į naują etapą, kai prezidentu tapęs Karolis Nawrockis atsisakė priimti dalies Seimo išrinktų teisėjų priesaikas. Prezidento aplinka aiškino, kad buvo abejonių dėl paskyrimo procedūrų ir kad prezidentas neprivalo automatiškai patvirtinti visų kandidatūrų, o Vyriausybė teigė, jog prezidentas negali blokuoti parlamento konstitucinės galios.

    Situaciją dar labiau komplikavo tai, kad keli teisėjai, negavę kvietimo į prezidentūrą, priesaikas davė parlamente, dalyvaujant notarui. Vėliau Konstitucinis Tribunolas priėmė nutarimą, jog priesaika turi būti duodama prezidento akivaizdoje, o prezidentas turi diskreciją nepripažinti procedūros, jei mato pažeidimų.

    Spalį konfliktas persikėlė prie tribunolo būstinės ir į jo vidų, kai skirtingos pusės bandė perimti institucijos administravimą bei sprendimų pasirašymo kontrolę. Pranešta apie fizinius susistumdymus, į įvykius įsitraukė pareigūnai, o prezidentas viešai tai įvardijo kaip bandymą perimti konstitucinę instituciją ir paragino skubiai tartis politiniams lyderiams.

    Ką tai reiškia gyventojams ir verslui?

    Ši krizė seniai peržengė personalijų ar vieno teismo vadovavimo ribas ir tapo klausimu apie valdžių atskyrą bei teisėkūros stabilumą. Kai vienos institucijos nepripažįsta kitų sprendimų arba jų neskelbia, kyla teisinis neapibrėžtumas, kuris gali paliesti mokesčius, administracines procedūras, viešąsias paslaugas ir investicinę aplinką.

    Teisininkai pabrėžia, kad ilgalaikis sprendimas dažniausiai remiasi dviem kryptimis: aiškiomis ir visoms pusėms priimtinomis paskyrimų taisyklėmis bei instituciniu susitarimu, kaip užtikrinti sprendimų privalomumą. Kol politinė konfrontacija išlieka, Konstitucinio Tribunolo legitimumo klausimas Lenkijoje ir toliau išliks vienu jautriausių valstybės stabilumo testų.

  • Netikėta pauzė kare: Oleshkų gyventojai evakuoti į Baltarusiją, Ukraina skaičiuoja žalą

    Netikėta pauzė kare: Oleshkų gyventojai evakuoti į Baltarusiją, Ukraina skaičiuoja žalą

    Iš Rusijos okupuoto Oleshkų miesto pietų Ukrainoje į Baltarusiją šeštadienį atvyko evakuoti gyventojai. Perkėlimas vyko tuo metu, kai Kyjivas ir Maskva buvo sutarę dėl lokalios humanitarinės paliaubų pertraukos, skirtos civiliams išgabenti.

    Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti į Baltarusiją nusileidusiu lėktuvu atskraidinti žmonės. Pasak jo, dalis evakuotųjų keliavo kartu su augintiniais, o operaciją lydėjo Ukrainos delegacija.

    „Netrukus grįšime namo. Kol kas esame Baltarusijos Respublikos teritorijoje kartu su savo žmonėmis ir net jų mylimais augintiniais“, – rašė Dmytro Lubinecas.

    Apie skrydžių pabaigą pranešė ir Ukrainos politikas Davydas Arachamija, teigęs, kad paskutinis, ketvirtasis, orlaivis nusileido Gomelyje. Jo teigimu, per kelias valandas evakuoti Ukrainos piliečiai turėjo grįžti į Ukrainos teritoriją.

    Rusijos gynybos ministerija taip pat patvirtino, kad Oleshkų gyventojai, pareiškę norą išvykti, buvo nuskraidinti į Gomelį. Skelbta, kad žmonės buvo atvežti autobusais ir įlaipinti į lėktuvą.

    Kas žinoma apie paliaubas?

    Skelbta, kad ši lokali paliaubų pertrauka turėjo galioti iki sekmadienio vakaro. Tokios ribotos humanitarinės pauzės dažniausiai siejamos su bandymais sukurti saugesnes sąlygas civilių evakuacijai, tačiau jų trukmė ir apimtis paprastai būna griežtai ribojama.

    JAV pirmoji ponia Melania Trump buvo pristatyta kaip tarpininkė, prisidėjusi prie susitarimo. Ji penktadienį teigė, kad konvojus buvo parengtas evakuoti daugiau kaip 750 žmonių, o operacijoje turėjo dalyvauti dešimtys medikų ir greitosios pagalbos ekipažai.

    Smūgiai energetikai: be elektros liko šimtai tūkstančių

    Ši žinia pasirodė fone, kai Ukraina skaičiuoja naujų Rusijos smūgių padarinius. Prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad po naktinių atakų be elektros liko apie 280 000 namų ūkių skirtinguose regionuose.

    Pasak V. Zelenskio, apie 200 000 namų ūkių elektros tiekimas nutrūko Dnipro mieste ir platesniame regione, dar daugiau nei 80 000 namų ūkių problemos fiksuotos Kyjivo srityje. Jis pridūrė, kad remonto brigados dirba, siekdamos kuo greičiau atkurti tiekimą.

    Ukrainos vadovas teigė, kad smūgių metu taikiniu tapo ir Kyjive esanti kombinuoto šilumos ir elektros gamybos elektrinė, taip pat keturios elektros pastotės Dnipro regione. Energetikos infrastruktūra Ukrainoje išlieka vienu pagrindinių atakų taikinių, ypač artėjant šaltajam sezonui.

    Tuo pat metu evakuacijos operacijos, vykdomos net ir trumpų paliaubų metu, laikomos vienomis sudėtingiausių, nes reikalauja koordinacijos, saugių koridorių ir aiškių garantijų civiliams. Ukrainos institucijos ragina gyventojus sekti oficialią informaciją ir vengti nepatikrintų pranešimų, ypač karo zonoje.

  • QUIZ: ar atsimenate legendinių Lenkijos sportininkų vardus? Kulej, Deyna, Komar

    Lapkričio 1 dieną, per Visų Šventųjų dieną, daugelis prisimena išėjusius artimuosius ir žmones, palikusius ryškų pėdsaką visuomenėje. Tarp jų – ir Lenkijos sporto legendos, kurių pasiekimai iki šiol laikomi šalies sporto istorijos etalonais.

    Šia proga parengtas žinių testas kviečia pasitikrinti atmintį: ar prisimenate, kaip vardu buvo tokie sportininkai kaip Jerzy Kulej, Kazimierzas Deyna ar Władysławas Komaras. Klausimai orientuoti į gerai žinomus sporto vardus, kurie iškilo XX amžiuje ir tapo nacionalinėmis ikonomis.

    Jerzy Kulej buvo vienas garsiausių Lenkijos bokso meistrų, olimpinėse žaidynėse iškovojęs aukščiausius apdovanojimus ir tapęs vienu ryškiausių savo eros sportininkų. Futbolininkas Kazimierzas Deyna laikomas viena didžiausių Lenkijos rinktinės figūrų, o jo karjera ir šiandien minima tarp svarbiausių šalies futbolo istorijos puslapių.

    Władysławas Komaras išgarsėjo lengvosios atletikos varžybose ir prisimenamas kaip vienas stipriausių savo rungties atletų. Tokie vardai primena, kad sporto atmintis dažnai yra ne tik statistika ar titulai, bet ir kultūrinė tapatybė, kurią perduoda istorijos, archyvai ir šeimų pasakojimai.

    Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama sporto paveldo sklaida: federacijos ir muziejai skaitmenizuoja archyvus, o dokumentika ir interaktyvūs testai padeda naujoms kartoms atrasti ankstesnių laikų herojus. Tokie quiz tipo formatai išlieka populiarūs, nes leidžia greitai pasitikrinti žinias ir kartu prisiminti svarbiausias pavardes bei jų istorijas.

  • Maryla Rodowicz atskleidė, kaip sulieknėjo: valgo tik vieną patiekalą per dieną

    Lenkijos estrados legenda Maryla Rodowicz pastaraisiais metais pastebimai sulieknėjo ir vis dažniau stebina energija scenoje. Dainininkė sako, kad jos savijautai ir figūrai didžiausią įtaką daro paprasta rutina: miegas, darbas ir aiškus valgymo režimas. Pasak atlikėjos, ji dažniausiai apsiriboja vienu pagrindiniu dienos valgymu.

    Rodowicz viešai ne kartą yra pabrėžusi, kad pasitraukti iš scenos neplanuoja, o aktyvus koncertinis grafikas jai suteikia papildomos motyvacijos rūpintis forma. Pastaruoju metu atlikėja kalba apie didelius profesinius planus, kurie reikalauja ištvermės ir drausmės. Tokiu tempu, anot jos, itin svarbu kokybiškai pailsėti ir neapkrauti organizmo sunkiais valgiais vakare.

    Vienas sotus valgymas per dieną

    Atlikėja teigia, kad jos kasdienybėje svarbiausias yra sotus pusryčių patiekalas, kuris dažnai tampa praktiškai vieninteliu rimtesniu valgymu dienoje. Tokį pasirinkimą ji aiškina paprastai: taip esą lengviau jaustis lengvai prieš repeticijas ir pasirodymus. Rodowicz priduria, kad organizmui taip pat padeda stabilus miego režimas.

    Mitybos specialistai primena, kad vieno valgymo per dieną modelis tinka ne visiems, o kai kuriems žmonėms gali padidinti persivalgymo riziką ir apsunkinti reikalingų maistinių medžiagų surinkimą. Dažniausiai rekomenduojama vertinti individualius sveikatos rodiklius, fizinį krūvį ir pasitarti su gydytoju ar dietologu, ypač jei yra lėtinių ligų ar vartojami vaistai.

    Silpnybė, kuri „stabdo“ rezultatą

    Nors Rodowicz kalba apie discipliną, ji atvirai pripažįsta turinti ir vieną silpnybę. Pasak dainininkės, jos meniu kartais atsiranda svieste paskrudinta duona, kurią ji pati vadina pagunda. Atlikėja mano, kad būtent šis įprotis kartais neleidžia svoriui kristi taip, kaip norėtųsi.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vienas produktas retai būna vienintelė priežastis, kodėl svoris nekinta. Didesnę reikšmę paprastai turi bendras dienos kalorijų balansas, miego kokybė, streso lygis ir fizinis aktyvumas. Vis dėlto net ir nedideli kasdieniai užkandžiai, ypač kaloringi, ilgainiui gali turėti apčiuopiamą efektą.

    Rodowicz istorija atspindi ir platesnę tendenciją, kai vieši žmonės vis dažniau kalba apie paprastus įpročius vietoj greitų dietų pažadų. Specialistai pabrėžia, kad tvariausi pokyčiai paprastai pasiekiami ne trumpalaikiais ribojimais, o nuosekliai derinant mitybą, judėjimą ir poilsį.

  • Po teismo sprendimo ji grįžo pas biologinę mamą: netrukus 3 metų mergaitė mirė nuo smurto

    Lenkijoje visuomenę sukrėtė beveik trejų metų mergaitės mirtis po ilgalaikio smurto. Teismas skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę biologinei motinai, o jos partneriui – 6 metus. Mergaitės istorija vėl aptarinėjama artėjant Vėlinių laikotarpiui, kai žmonės masiškai lanko kapus.

    Mergaitė po gimimo kurį laiką augo globos sistemoje ir buvo prižiūrima ją mylėjusių žmonių. Vėliau, teismo sprendimu, ji buvo grąžinta biologinei motinai, kuriai suteikta galimybė auginti vaiką. Būtent po šio sprendimo, kaip nustatyta byloje, prasidėjo vaiko kančios, pasibaigusios tragedija.

    Medikus pribloškę sužalojimai

    2021 metų gegužę vaikas buvo atvežtas į ligoninę Torunėje itin sunkios būklės. Byloje minėta, kad sužalojimų mastas šokiravo net patyrusius medikus, o pastangos išgelbėti gyvybę buvo nesėkmingos. Mergaitė mirė 2021 metų birželio 12 dieną.

    Teismas konstatavo, kad mirtis buvo susijusi su žiauriu smurtu ir nepriežiūra, o ne atsitiktine nelaime. Teisinėje praktikoje tokiose bylose itin svarbu nustatyti ne tik tiesioginį smurtautoją, bet ir aplinkinių atsakomybę, kai vaikas paliekamas pavojuje, nors grėsmė akivaizdi.

    Bausmės motinai ir jos partneriui

    Motina buvo pripažinta kalta dėl itin žiauraus smurto, nulėmusio vaiko mirtį, ir nuteista 15 metų laisvės atėmimo bausme. Jos partneriui skirta 6 metų bausmė už tai, kad jis nesiėmė veiksmų, nors, kaip nustatyta byloje, galėjo sustabdyti smurtą ar kreiptis pagalbos.

    Skelbiama, kad 2025 metų gegužę apeliacinis teismas Gdanske paliko nuosprendį galioti. Byloje taip pat minėta, jog kaltinamoji bandė teisme aiškinti, esą dalį sužalojimų galėjo padaryti kitas vaikas, tačiau teismas šios versijos nepatvirtino.

    Tragedija išryškino spragas

    Ši istorija išryškino sudėtingą dilemą, su kuria susiduria vaiko teisių apsauga: kaip suderinti biologinių tėvų teisę auginti vaiką ir būtinybę užtikrinti realų saugumą. Specialistai pabrėžia, kad sprendimas grąžinti vaiką į biologinę šeimą turi būti lydimas intensyvios priežiūros, aiškių rizikos vertinimų ir greitų reakcijos mechanizmų, jei kyla įtarimų dėl smurto.

    Artėjant lapkričio 1 ir 2 dienoms tokios istorijos vėl sugrįžta į viešumą: žmonės kapinėse pamato mažų vaikų kapus ir ieško atsakymų, kas nepastebėjo pavojaus laiku. Vaiko kapą, kaip pasakojo vietos gyventojai, prižiūri žmonės, kurie ją augino globos laikotarpiu.

    „Po jos mirties labiausiai įstrigo globėjos ašaros – atrodė, kad ji neteko savo vaiko“, – sakė vienas pašnekovas, prisiminęs laidotuvių dieną.