CP v2

Blog

  • Šį lapkritį pabarstykite tuo obelis: pavasarį ir vasarą šakos linksta nuo obuolių

    Lapkritis sode laikomas laiku, kai obelims nebetinka įprastas azotinis tręšimas, nes jis gali paskatinti naują augimą ir sumažinti atsparumą šalčiui. Vietoj to daugiausia dėmesio skiriama dirvos struktūrai, šaknų stiprinimui ir maisto medžiagoms, kurios padeda pasiruošti žiemai.

    Rudenį dažniausiai rekomenduojami organiniai sprendimai, pavyzdžiui, kompostas ar perpuvęs mėšlas, kurie gerina dirvožemio gyvybingumą ir humuso kiekį. Tokios medžiagos veikia lėčiau, todėl maisto medžiagos tolygiau pasiekiamos pavasarį, kai obelis pradeda aktyviai augti.

    Dar vienas svarbus akcentas lapkritį yra fosforo ir kalio trąšos, jei jų reikia pagal dirvos būklę. Kalis siejamas su medienos branda ir augalų atsparumu stresui, o fosforas svarbus šaknų sistemai, todėl tokios medžiagos dažnai pasirenkamos kaip ramesnė alternatyva azotui prieš žiemą.

    Dirvos pH ir kalkinimas

    Jei dirva po obelimis per rūgšti, lapkritis gali būti tinkamas metas kalkinimui, tačiau sprendimą geriausia grįsti dirvožemio tyrimu. Obelims dažniausiai palankus silpnai rūgštus ar artimas neutraliam dirvos reakcijos lygis, nes tuomet maisto medžiagos augalams tampa lengviau pasisavinamos.

    Kalkinant dažnai pasirenkamos lėčiau veikiančios karbonatinės kalkinės medžiagos, pavyzdžiui, kalkakmenio ar dolomito pagrindu. Svarbu neperlenkti lazdos, nes per aukštas pH taip pat gali trukdyti įsisavinti kai kuriuos mikroelementus.

    Ką būtina žinoti apie mėšlą

    Planuojant darbus verta atsiminti, kad kalkinimo ir mėšlo naudojimo geriau nedaryti vienu metu. Tarp šių darbų rekomenduojama palikti kelių savaičių pertrauką, kad dirvoje nekiltų nepageidaujamos reakcijos ir neprarastų dalis maisto medžiagų.

    Praktikoje tai reiškia, kad pasirenkamas vienas prioritetinis darbas, o kitas nukeliamas vėlesniam laikui, atsižvelgiant į orus ir dirvos būklę. Taip išvengiama situacijos, kai pastangos neduoda laukiamo efekto.

    Purškimas karbamidu nuo ligų

    Rudens pabaigoje sodininkai taip pat naudoja lapų purškimą karbamido tirpalu, kai lapai baigia kristi. Tokia priemonė dažniausiai minima kaip būdas paspartinti lapų irimą ir sumažinti peržiemojančių ligų, ypač obelų rauplių, infekcijos šaltinių kiekį kitam sezonui.

    Kad priemonė būtų saugi ir efektyvi, svarbu laikytis rekomenduojamų normų, purkšti tinkamu metu ir nebandyti to daryti per šalnas ar lietui artėjant. Jei sode rauplės kartojasi kasmet, verta derinti šią priemonę su sanitarija, surenkant ar susmulkinant lapus ir tvarkant krituolius.

    Trumpai tariant, lapkritį obelims svarbiausia ne greitas augimo skatinimas, o pasiruošimas žiemai: organinės medžiagos dirvai, fosforas ir kalis pagal poreikį, pH korekcija tik įsitikinus, kad ji reikalinga, ir higiena nuo ligų. Toks nuoseklus rudeninis planas dažniausiai lemia geresnį startą pavasarį ir stabilesnį derlių vasarą.

  • Mokslininkai prabilo apie Van Aleno „barjerą“: galinga audra parodė, kad jis pažeidžiamas

    Mokslininkai prabilo apie Van Aleno „barjerą“: galinga audra parodė, kad jis pažeidžiamas

    Ilgą laiką manyta, kad Žemę juosiantys Van Aleno radiaciniai diržai turi beveik neįveikiamą ribą, saugančią nuo itin energingų elektronų priartėjimo prie planetos. Tačiau nauja analizė rodo, kad ekstremaliomis kosminių orų sąlygomis ši riba gali būti peržengta.

    Apie tai mokslininkai paskelbė išnagrinėję 2024 metų gegužę įvykusios itin stiprios geomagnetinės audros duomenis. Japonijos palydovas Arase užfiksavo, kad vidinėje radiacinio diržo zonoje elektronai buvo įgreitinti iki megaelektronvoltų energijų, kur tokio reiškinio buvo nesitikėta.

    Kas yra Van Aleno diržai

    Van Aleno diržai yra dvi pagrindinės įkrautų dalelių zonos, kurias Žemės magnetinis laukas sulaiko aplink planetą. Išoriniame dirže dažniau dominuoja elektronai, kurių energiją sustiprina Saulės sukelti procesai, o vidiniame daugiau protonų, atsirandančių kosminiams spinduliams sąveikaujant su atmosfera.

    Dar 2014 metais NASA Van Allen Probes misijos stebėjimai išryškino labai staigią ribą, už kurios patys pavojingiausi, beveik šviesos greičiui prilygstantys elektronai paprastai nekeliaudavo. Tuomet ši zona buvo pavadinta tarsi neperžengiama užtvara, siejama su šaltos plazmos sritimi aplink Žemę.

    Kas nutiko 2024 metų gegužę

    2024 metų gegužę Žemę pasiekė G5 kategorijos geomagnetinė audra, priskiriama prie stipriausių pagal NOAA skalę. Tokias audras paprastai sukelia didelės energijos Saulės žybsniai ir vainikinės masės išmetimai, kurie į Žemės magnetosferą atneša magnetizuotą plazmą.

    Arase duomenys parodė, kad audrai slopstant itin didelės energijos elektronų srautas vidinėje zonoje šoktelėjo daugiau kaip 5 000 kartų, palyginti su laikotarpiu iki audros. Ypač svarbu tai, kad iš pradžių daugėjo mažesnės energijos elektronų, o didesnės energijos dalelės atsirado vėliau, kas leidžia manyti, jog jos buvo įgreitintos vietoje, o ne tik atgabentos iš tolimesnių sričių.

    Komanda, vadovaujama Nagojos universiteto mokslininko Yoshizumi Miyoshi, šį efektą sieja su tuo, kad audra smarkiai nualino šaltos plazmos aplinką. Tokiomis sąlygomis sustiprėjo vadinamosios choro elektromagnetinės bangos, kurios, užuot išsklaidžiusios elektronus, galėjo juos spartinti.

    „Parodėme, kad ši užtvara gali būti peržengta esant ekstremaliems kosminių orų reiškiniams“, – sakė Yoshizumi Miyoshi.

    Kodėl tai svarbu palydovams ir žmonėms

    Itin energingi elektronai kosmose laikomi viena pavojingiausių radiacijos formų palydovų elektronikai. Jie gali prasiskverbti pro apsauginius sluoksnius, sukelti gedimus, pagreitinti komponentų senėjimą ir sutrumpinti kosminių aparatų eksploatacijos laiką.

    Žmonėms tokia radiacija ypač aktuali misijoms už žemosios Žemės orbitos ribų, taip pat planuojant ilgesnius skrydžius ir kuriant patikimas apsaugos strategijas. Nauji rezultatai rodo, kad rizikos vertinimui būtina geriau suprasti, kaip dalelės elgiasi per stipriausias geomagnetines audras.

    Mokslininkai pabrėžia ir praktinę pusę: kuo tiksliau bus modeliuojami kosminiai orai, tuo geriau bus galima laiku įspėti palydovų operatorius ir sumažinti nuostolius. Be to, 2024 metų gegužės įvykis sutapo su aktyvesniu Saulės ciklo laikotarpiu, kai didelių audrų tikimybė paprastai išauga.

  • Mokslininkai apstulbę: tarpžvaigždinė kometa 3I/ATLAS gali slėpti 10 mlrd. metų medžiagą

    Tarpžvaigždinė kometa 3I/ATLAS, į Saulės sistemą atklydęs svečias iš kitos žvaigždžių sistemos, mokslininkams pateikė netikėtą staigmeną. Nauja analizė rodo, kad jos leduose gali būti itin senos, galbūt net apie 10 mlrd. metų amžiaus medžiagos, susiformavusios dar gerokai iki mūsų Saulės gimimo.

    Tokie objektai astronomams yra tarsi kosminės laiko kapsulės: jie susidaro aplink kitas žvaigždes, o vėliau dėl gravitacinių sukrėtimų ar susidūrimų išsviedžiami į tarpžvaigždinę erdvę. Kartais jie praskrieja pro kitas sistemas ir trumpam tampa pasiekiami stebėjimams, suteikdami retą galimybę tiesiogiai tirti svetimos planetų sistemos „statybines medžiagas“.

    Kas išdavė neįprastą kilmę?

    Tyrėjai kometos cheminę sudėtį vertino pagal jos komą, tai yra įkaitus nuo Saulės spinduliuotės iš kometos branduolio išsiskiriančių dujų ir dulkių apvalkalą. Kometai priartėjus, lakiosios medžiagos ima sparčiai garuoti, o teleskopai gali registruoti įvairių molekulių spektrinius „pirštų atspaudus“.

    Esminiu rodikliu tapo deuterio ir vandenilio santykis, vadinamasis D ir H santykis, metano molekulėse. Deuteris yra sunkesnė vandenilio atmaina, o jo dalis medžiagoje leidžia spręsti apie susiformavimo sąlygas, ypač temperatūrą ir aplinkos cheminį „metališkumą“, tai yra sunkesnių už helį elementų gausą.

    Tyrime teigiama, kad 3I/ATLAS metano D ir H santykis yra gerokai didesnis nei Saulės sistemos kūnuose, o lyginant su gerai ištirta kometa 67P/Čuriumovo–Gerasimenko, jis gali būti net apie 13 kartų didesnis. Tokie skaičiai leidžia įtarti, kad kometos ledai formavosi itin šaltoje, ankstyvos Visatos aplinkoje ir galėjo patirti intensyvią kosminių spindulių apšvitą.

    Kaip prisidėjo James Webb teleskopas?

    Analizei pasitelktos James Webb kosminio teleskopo infraraudonųjų spindulių galimybės, kurios ypač tinka silpnai šviečiančių molekulių signalams aptikti. Stebėjimai atlikti kometai esant maždaug 2,5 karto toliau nuo Saulės nei Žemė, jai skriejant per asteroidų juostos sritį.

    Infraraudonojo diapazono matavimai leidžia tiksliau nustatyti molekulinę sudėtį ir izotopų santykius, o tai svarbu bandant atkurti kometos „gimimo vietą“. Kadangi protoplanetiniai diskai aplink jaunas žvaigždes dažnai yra sunkiai perregimi, tokie natūraliai atkeliaujantys pavyzdžiai padeda patikrinti astrocheminius modelius realiais duomenimis.

    Ką tai gali reikšti mūsų supratimui apie Visatą?

    Mokslininkai kelia hipotezę, kad 3I/ATLAS galėjo formuotis aplink labai seną Paukščių Tako žvaigždę, kai Visatoje dar buvo mažiau sunkiųjų elementų. Papildomu užuominu laikomas ir mažesnis anglies-13 izotopo kiekis, kuris gali rodyti kilmę iš ankstyvesnių kosminių epochų, kai medžiaga dar nebuvo taip „praturtinta“ ankstesnių žvaigždžių kartų.

    „Padidėjęs metano deuterio ir vandenilio santykis atitinka prielaidą, kad ledai formavosi šaltoje, mažo metališkumo aplinkoje, veikiamoje intensyvios kosminių spindulių apšvitos“, – teigiama tyrime.

    Jei interpretacijos pasitvirtins, kometa 3I/ATLAS galėtų būti vienas seniausių iki šiol tiesiogiai tirtų mažųjų kūnų, o jos medžiaga būtų susiformavusi dar gerokai prieš atsirandant Saulei. Tokie radiniai ne tik praplečia žinias apie tai, kaip skirtingose aplinkose gimsta kometos ir planetų sistemos, bet ir primena, kokie ilgi ir sudėtingi yra kosminiai laiko masteliai.

    Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo žurnale „Nature Astronomy“.

  • Mokslininkai nustatė, kiek žingsnių per dieną siejasi su geresne koncentracija ir dėmesiu

    Mokslininkai nustatė, kiek žingsnių per dieną siejasi su geresne koncentracija ir dėmesiu

    Kasdienis vaikščiojimas gali būti paprastas būdas palaikyti geresnę koncentraciją ir kai kurias kognityvines funkcijas, rodo nauja analizė. Tyrėjai įvertino 3 093 18–93 metų žmonių duomenis ir jų rezultatus užduotyse, matuojančiose skirtingus mąstymo gebėjimus.

    Analizei panaudoti JAV Nacionalinių sveikatos institutų vykdomos programos All of Us duomenys, o dalis informacijos surinkta iš aktyvumo apyrankių, fiksavusių žingsnių skaičių. Vertintas laikotarpis apėmė 2009–2023 metus, o vidutinis dalyvių amžius siekė apie 58 metus.

    Geresni rezultatai aktyvesnėse grupėse

    Dalyviai pagal kasdienį aktyvumą buvo suskirstyti į tris grupes, o vėliau palyginta, kaip jiems sekėsi atlikti kognityvinius testus. Aktyvesnių grupių žmonės dažniau pasiekdavo geresnių rezultatų už mažiausiai judrius dalyvius.

    Ryškiausios sąsajos fiksuotos trijose srityse: gebėjime išlaikyti dėmesį, ignoruoti blaškančius dirgiklius ir rinktis tarp greito atlygio bei didesnės, bet atidėtos naudos. Tyrėjai nurodo, kad šie skirtumai išliko įvertinus amžių, išsilavinimą, pajamas, šeiminę padėtį ir gimimo vietą.

    Vertinant ilgalaikio dėmesio testą, aktyvesnė grupė, kuri vidutiniškai atlikdavo apie 8 875 žingsnius per dieną, surinko 1,76 taško daugiau nei mažiausiai aktyvūs dalyviai. Tarp tų, kurie vidutiniškai atlikdavo apie 14 161 žingsnį, skirtumas siekė 2,17 taško.

    Ką rodo, o ko neįrodo šie duomenys?

    Tyrime taip pat tikrinta emocijų atpažinimo iš veidų užduotis, tačiau šioje srityje reikšmingų skirtumų tarp skirtingo aktyvumo grupių neaptikta. Tai leidžia daryti išvadą, kad ryšys tarp fizinio aktyvumo ir kognityvinės veiklos nėra vienodas visoms užduotims ir gebėjimams.

    Svarbu pabrėžti, kad tokio tipo analizė rodo sąsajas, bet neįrodo priežastinio ryšio, jog konkreti žingsnių riba savaime pagerina koncentraciją. Vis dėlto rezultatai papildo ankstesnes įžvalgas, kad reguliarus judėjimas siejasi su geresne smegenų veiklai svarbių sistemų būkle.

    Kodėl judėjimas gali padėti smegenims?

    Tyrėjai mini kelis galimus paaiškinimus, kodėl daugiau judantys žmonės gali geriau pasirodyti dalyje kognityvinių testų. Reguliarus aktyvumas siejamas su palankesniu gliukozės metabolizmu, mažesniu lėtiniu uždegimu ir geresniu smegenų prisitaikymu prie naujų užduočių.

    Ne mažiau svarbi ir širdies bei kraujagyslių sistema, nes smegenims būtinas nuolatinis deguonies ir maistinių medžiagų tiekimas. Praktikoje tai reiškia, kad net ir paprasti kasdieniai pasivaikščiojimai gali būti reikšminga bendros savijautos dalis.

    Kaip pradėti, jei 10 000 žingsnių atrodo per daug?

    Tyrimas nesiūlo vienos visiems tinkamos normos ir neįpareigoja siekti konkretaus skaičiaus. Ekspertai dažniausiai pabrėžia reguliarumą ir laipsnišką krūvio didinimą, atsižvelgiant į amžių, sveikatą ir fizinį pasirengimą.

    Kasdienybėje padeda paprasti sprendimai: rinktis laiptus vietoje lifto, trumpas pertraukas nuo sėdėjimo ar pasivaikščiojimus kalbant telefonu. Jei leidžia savijauta, naudinga ir kaitalioti ėjimo tempą, trumpam paspartinant žingsnį.

    Apibendrinant, didesnis kasdienis aktyvumas siejasi su geresniais kai kurių dėmesio testų rezultatais, tačiau tai nėra garantija ar greitas būdas staiga pagerinti koncentraciją. Vis dėlto vaikščiojimas išlieka vienu paprasčiausių įpročių, kuris gali būti naudingas tiek kūnui, tiek smegenims.

  • Turite per 50? Vienas pratimas su vandens buteliu namuose stiprina visą kūną ir pusiausvyrą

    Turite per 50? Vienas pratimas su vandens buteliu namuose stiprina visą kūną ir pusiausvyrą

    Kodėl po 50 svarbu judėti?

    Su amžiumi natūraliai mažėja raumenų masė ir jėga, o pusiausvyra gali prastėti, todėl kasdieniai veiksmai tampa sunkesni. Vis dėlto tai nėra priežastis atsisakyti aktyvumo, nes reguliarus judėjimas padeda išlaikyti savarankiškumą ir geresnę gyvenimo kokybę.

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suaugusiesiems raumenis stiprinančius pratimus atlikti bent 2 kartus per savaitę. Vyresniame amžiuje papildomai itin svarbūs pusiausvyros ir stabilumo pratimai, nes jie siejami su mažesne griuvimų rizika.

    Paprasta priemonė namuose

    Vienas lengviausių būdų pradėti treniruotes namuose yra įprastas 0,5 litro vandens butelis, kuris gali atstoti lengvą svarmenį. Toks krūvis tinka grįžtant į sportą po pertraukos, daugiau sėdintiems žmonėms ar tiems, kurie nori pradėti nuo saugesnio intensyvumo.

    Butelis padeda įtraukti rankas ir pečių juostą, o pratimai stovint sujungia jėgą ir koordinaciją. Dėl to vienu metu dirba kelios raumenų grupės, o kūnas mokosi stabilizuoti padėtį.

    Kaip atlikti pratimą saugiai?

    Pratimą galima atlikti iš dviejų dalių: pirmoje keliama koja į šoną, laikant butelį virš galvos arba prieš krūtinę. Antroje keliama sulenkta koja per kelį ir atliekamas lengvas liemens pasukimas kelio link.

    Nors judesiai atrodo paprasti, jie aktyvina kojų, sėdmenų, pilvo preso ir pečių raumenis, o kartu lavina pusiausvyrą. Svarbiausia neskubėti, išlaikyti taisyklingą laikyseną ir vengti skausmo.

    Prieš pradedant verta kelias minutes apšilti, pavyzdžiui, žingsniuoti vietoje, atlikti pečių sukinius ir lengvus kelių lenkimus. Jei pusiausvyra prastesnė, pradėkite be butelio ir prireikus laikykitės tvirtos kėdės atlošo.

    „Svarbiausia yra nuoseklumas ir technika, o ne didelis pakartojimų skaičius nuo pirmos dienos“, – pabrėžia specialistai, kalbėdami apie saugų grįžimą į fizinį aktyvumą.

    JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai nurodo, kad jėgos, pusiausvyros ir aerobinio aktyvumo derinys padeda vyresniems žmonėms išlikti funkcionaliems ir mažina griuvimų tikimybę. Tai reiškia, kad kelių minučių pratimai su buteliu gali būti gera pradžia, tačiau ilgainiui verta didinti krūvį ir įtraukti daugiau judėjimo formų.

    Jei jaučiate svaigulį, turite lėtinių ligų, sąnarių skausmų ar judėjimo apribojimų, saugiausia pratimų planą aptarti su gydytoju ar kineziterapeutu. Tinkamai parinktas intensyvumas leidžia treniruotis be rizikos ir pasiekti stabilesnį, tvirtesnį kūną kasdienybėje.

  • Ką valgyti po treniruotės: šie produktai greičiau atstato raumenis ir padeda pasiekti rezultatų

    Ką valgyti po treniruotės: šie produktai greičiau atstato raumenis ir padeda pasiekti rezultatų

    Po treniruotės organizmas būna „ištuštinęs“ dalį energijos atsargų, o raumenų skaidulose atsiranda mikropažeidimų, kuriuos reikia atkurti. Dėl to mityba po fizinio krūvio svarbi ne tik sportininkams, bet ir visiems, kurie siekia geresnės savijautos, jėgos ar kūno kompozicijos pokyčių.

    Svarbiausi potreniruotės mitybos tikslai yra du: padėti raumenų baltymų sintezei ir papildyti glikogeno atsargas. Jėgos treniruotės labiau didina baltymų poreikį, o ilgesnė ištvermės veikla dažniau ryškiai sumažina glikogeno kiekį raumenyse.

    Baltymai ir angliavandeniai

    Baltymai aprūpina aminorūgštimis, reikalingomis raumenų audinių atstatymui ir prisitaikymui prie krūvio. Daugeliui aktyvių žmonių praktiškas orientyras yra apie 20–40 gramų baltymų viename potreniruotės valgyme, tačiau kiekis priklauso nuo kūno masės, dienos raciono ir treniruotės pobūdžio.

    Kasdienėje mityboje tam tinka kiaušiniai, varškė, graikiško tipo jogurtas, „skyr“, liesesnė mėsa, žuvis, taip pat tofu, tempeh ir ankštiniai. Jeigu norisi greito sprendimo, praverčia jogurtas su vaisiais ar sumuštinis su kiaušiniu ir daržovėmis.

    Angliavandeniai padeda atkurti energijos atsargas, ypač po intensyvaus bėgimo, važiavimo dviračiu ar ilgesnio sporto užsiėmimo. Tam nereikia specialių sportininkų produktų: tinka ryžiai, kruopos, bulvės, viso grūdo duona, makaronai, avižos ir vaisiai.

    Ankštiniai – du viename

    Ankštiniai, tokie kaip lęšiai, avinžirniai, pupelės ar žirniai, dažnai yra patogus pasirinkimas po treniruotės, nes vienu metu suteikia ir baltymų, ir sudėtinių angliavandenių. Tai gali būti sotus pagrindas dubenėliui su kruopomis ir daržovėmis arba užtepėlei ant viso grūdo duonos.

    Be to, ankštiniai paprastai turi daugiau skaidulų ir mikroelementų, kurie svarbūs energijos apykaitai ir nervų sistemai. Norint subalansuoti aminorūgščių profilį, juos verta derinti su grūdiniais produktais, sėklomis ar riešutais.

    Ar būtina valgyti iškart?

    Dažnas mitas, kad pavalgyti reikia per kelias minutes, nes kitaip neva prarandamas efektas. Praktikoje daug svarbiau per visą dieną surinkti pakankamai energijos ir baltymų, o valgio laikas po treniruotės gali būti lankstesnis.

    Jei prieš sportą valgėte sotų, pilnavertį patiekalą, o kitas įprastas valgymas nusimato per vieną ar dvi valandas, skubėti dažniausiai nereikia. Didesnė prasmė anksčiau pavalgyti atsiranda po treniruotės nevalgius, po ilgo bėgimo ar tada, kai tą pačią dieną laukia dar viena intensyvi treniruotė.

    Nereikėtų pamiršti ir skysčių: po gausaus prakaitavimo naudinga atstatyti skysčių balansą, o kartais ir elektrolitus, ypač jei krūvis buvo ilgas ar vyko karštyje. Labai riebūs, sunkiai virškinami patiekalai kai kuriems žmonėms gali kelti diskomfortą, o alkoholis paprastai nepadeda kokybiškai regeneracijai.

    Svorį metantys žmonės neretai bijo, kad potreniruotės valgymas panaikins pastangas. Dažniausiai svarbiausia yra nuosaikus energijos deficitas, pakankamas baltymų kiekis ir miegas, o sotus, subalansuotas valgis po sporto gali net palengvinti režimo laikymąsi.

    Baltyminiai papildai gali būti patogus sprendimas, kai nepavyksta surinkti baltymų su įprastu maistu, tačiau jie nėra būtini. Ilgalaikius rezultatus lemia ne vienas produktas po treniruotės, o nuosekli mityba, krūvio planas ir atsigavimas.

  • Prancūzija ant recesijos slenksčio: BVP smuko, o dėl 2027 metų biudžeto – politinė aklavietė

    Prancūzija ant recesijos slenksčio: BVP smuko, o dėl 2027 metų biudžeto – politinė aklavietė

    Prancūzijos ekonomika 2026 metais įstrigo vietoje: šalies bendrasis vidaus produktas trečiąjį ketvirtį sumažėjo 0,1 proc., o augimo nuo metų pradžios praktiškai nefiksuota. Tokius duomenis paskelbė Nacionalinis statistikos ir ekonominių tyrimų institutas Insee.

    Dėl prastėjančių rodiklių didėja spaudimas Vyriausybei, kuri parlamente neturi tvirtos daugumos ir siekia laiku priimti 2027 metų biudžetą. Rinkose tuo pat metu išlieka jautrumas bet kokiems signalams apie fiskalinę drausmę ir politinį stabilumą.

    Kas labiausiai smukdė ekonomiką?

    Insee duomenimis, namų ūkių vartojimas trečiąjį ketvirtį didėjo 0,4 proc., tačiau bendrą rezultatą žemyn tempė pramonės ir gamybos apimčių kritimas. Ypač ryškiai traukėsi transporto įrangos gamyba, kur fiksuotas 3,5 proc. nuosmukis.

    Silpnesni rezultatai matyti ir aviacijos bei automobilių sektoriuose, taip pat žemės ūkio ir maisto pramonėje, kur poveikį sustiprino prastesnis vasaros derlius. Toks vaizdas reiškia, kad antra pagal dydį euro zonos ekonomika priartėjo prie techninės recesijos ribos.

    Infliacija vėl paspartėjo

    Prie iššūkių prisidėjo ir kainų spaudimas: spalį metinė infliacija, Insee vertinimu, pakilo iki 3,4 proc., palyginti su 3,1 proc. rugsėjį. Tai aukščiausias lygis nuo 2024 metų sausio, o toks posūkis didina neapibrėžtumą tiek gyventojams, tiek verslui.

    Infliacijos atšokimas reiškia, kad ekonomikos lėtėjimas vyksta ne vien dėl silpnesnės paklausos, bet ir dėl išlaidų bei kainų dinamikos, kuri gali riboti vartojimą ir investicijas. Tai ypač jautru šalims, kurių viešieji finansai jau yra įtempti.

    Biudžetas ir rinkų pasitikėjimas: kur tikroji problema?

    Prancūzijos ekonomikos ir finansų ministras Rolandas Lescure viešai pabrėžė, kad ekonomika iš esmės sustojo, o nepriėmus vadinamojo atsigavimo biudžeto šalis gali atsitrenkti į sieną. Vyriausybė ragina politines jėgas susitarti, tačiau derybas apsunkina fragmentuotas parlamentas.

    „Jei laiku nepriimsime biudžeto, rizikuojame atsitrenkti į sieną“, – sakė Rolandas Lescure.

    Jei susitarimo pasiekti nepavyktų, svarstomi ir konstituciniai instrumentai, leidžiantys priimti įstatymą be balsavimo, jei neįvyksta nepasitikėjimo procedūra. Tačiau ekonomistai pabrėžia, kad vien biudžeto priėmimas savaime greito augimo nesukurs.

    Paryžiaus Dauphine universiteto profesorius Jérôme Mathis akcentuoja, kad esminis klausimas yra rinkoms suteikti aiškią vidutinio ir ilgo laikotarpio viešųjų finansų trajektoriją. Jo teigimu, fiskalinio prisitaikymo planai dažnai trumpuoju laikotarpiu slopina augimą, todėl investuotojams svarbiausia tampa patikimumas ir nuoseklumas.

    „Tikroji problema yra valstybės finansinio patikimumo atkūrimas ir investuotojų pasitikėjimas“, – sakė Jérôme Mathis.

    Rinkų nerimas siejamas ir su skolinimosi kaina: 10 metų Prancūzijos obligacijų pajamingumas buvo priartėjęs prie 5 proc., o vėliau kiek sumažėjo iki 4,9 proc. Skirtumas tarp Prancūzijos ir Vokietijos skolinimosi palūkanų normų išliko apie 1,55 procentinio punkto, rodydamas padidėjusią rizikos premiją.

    Pasak ekonomistų, užsitęsęs politinis neapibrėžtumas gali stabdyti investicijas: įmonės atideda sprendimus, gyventojai – dalį pirkinių, o rinkos reikalauja didesnio atlygio už riziką. Todėl trumpalaikis teisinis sprendimas biudžetui priimti gali sumažinti įtampą tik laikinai, jei nebus aiškaus plano, kaip suvaldyti skolos augimą.

  • „Fitch“ smogė Prancūzijai: perspektyva pabloginta, valdžia skuba prastumti 2027 biudžetą

    „Fitch“ smogė Prancūzijai: perspektyva pabloginta, valdžia skuba prastumti 2027 biudžetą

    Prancūzijos vyriausybė skelbia sieksianti „atsakingo“ 2027 metų biudžeto, kai reitingų agentūra „Fitch“ pakeitė šalies kredito reitingo perspektyvą iš stabilios į neigiamą. Nors reitingas paliktas A+ lygyje, perspėjama, kad viešųjų finansų trajektorija po 2027 metų rinkimų kelia vis daugiau abejonių.

    „Fitch“ sprendimą argumentuoja silpnesnėmis ekonomikos augimo perspektyvomis, brangstančiu skolinimusi ir didesniu, nei anksčiau tikėtasi, biudžeto deficitu. Agentūra taip pat pabrėžė, kad politinis susiskaldymas ir įtempta socialinė situacija apsunkina ilgalaikį fiskalinį konsolidavimą.

    Ekonomika stringa, spaudimas didėja

    Papildomą įtampą sustiprino naujausi Prancūzijos statistikos duomenys: bendrasis vidaus produktas trečiąjį ketvirtį sumažėjo 0,1 proc., po antrojo ketvirčio stagnacijos ir 0,2 proc. kritimo pirmąjį ketvirtį. Tokia dinamika signalizuoja silpną vidaus paklausą ir menką investicijų pagreitį, o tai apsunkina deficito mažinimą be papildomų sprendimų išlaidų ir pajamų pusėse.

    Tuo pat metu „Fitch“ pažymi ir teigiamus veiksnius, kurie kol kas palaiko Prancūzijos reitingą: didelę ir diversifikuotą ekonomiką, euro zonos narystę, institucijų atsparumą bei palyginti tvirtą bankų sektorių. Vis dėlto agentūra leidžia suprasti, kad esant nepalankiai politikos ir augimo kombinacijai, erdvė klaidoms mažėja.

    Valdžia kartoja: biudžetas turi būti priimtas

    Ekonomikos ir finansų ministras Rolandas Lescure’as pareiškė, kad vyriausybė „atkreipia dėmesį“ į „Fitch“ sprendimą ir mato jame signalą dėl būtinybės iki metų pabaigos patvirtinti biudžetą. Pasak ministro, tikslas yra aiškus: mažinti deficitą ir grąžinti viešuosius finansus į tvaresnę trajektoriją, numatant 5 proc. ar mažesnį deficitą.

    „Šis vertinimas patvirtina absoliutų poreikį iki metų pabaigos priimti atsakingą biudžetą, kuris leistų mažinti deficitą iki 5 proc.“, – sakė Rolandas Lescure’as.

    Ministras taip pat pabrėžė, kad neapibrėžtoje tarptautinėje aplinkoje verslui ir investuotojams būtinas aiškumas, todėl vilkinimas brangiai kainuotų. Kartu jis anksčiau viešai yra pripažinęs, kad ekonomika iš esmės sustingusi, o be patvirtinto biudžeto šalis rizikuotų dar labiau prarasti kontrolę.

    49.3 ir ordinansai: svarstomi nepopuliarūs keliai

    Didžiausia problema – politinė aritmetika. Neturint tvirtos daugumos Nacionalinėje Asamblėjoje, biudžeto priėmimas balsuojant išlieka neaiškus, ypač artėjant prezidento rinkimams ir galimai vėlesniems parlamento rinkimams.

    „Fitch“ vertinimu, biudžetas vis dėlto gali būti prastumtas pasitelkiant konstitucinius mechanizmus, net jei parlamente nėra stabilios daugumos. Prancūzijoje tam dažniausiai minima Konstitucijos 49.3 straipsnio procedūra, leidžianti priimti įstatymą be balsavimo, jei nepavyksta patvirtinti nepasitikėjimo vyriausybe.

    Taip pat aptariama galimybė biudžetą tvirtinti ordinansais, tačiau tai būtų itin jautrus precedentas: tokia praktika biudžetui, nuo Penktosios Respublikos įkūrimo 1958 metais, iš esmės nenaudota. Ekonomistai perspėja, kad nors trumpuoju laikotarpiu tai sumažintų nežinią, ilgalaikis pasitikėjimas fiskaline politika priklausytų nuo to, ar sprendimai išliks stabilūs po rinkimų ciklo.

    Rinkoms svarbiausia žinia – ar Prancūzija sugebės nuosekliai mažinti deficitą ir stabilizuoti skolą ekonomikai augant lėčiau, o skolinimosi kainai išliekant aukštesnei nei ankstesniais metais. Būtent ši kombinacija, pasak reitingų agentūrų ir analitikų, artimiausiais ketvirčiais taps pagrindiniu išbandymu Paryžiui.

  • 46 islamo šalys telkiasi į koaliciją: naujas smūgis korupcijai ir pinigų plovimui

    46 islamo šalys telkiasi į koaliciją: naujas smūgis korupcijai ir pinigų plovimui

    Baku surengtame trečiajame aukšto lygio Islamo bendradarbiavimo organizacijos šalių kovos su korupcija institucijų vadovų susitikime pareigūnai ragino kurti platesnę tarptautinę teisėsaugos koaliciją. Pagrindinis tikslas – greičiau sekti neteisėtus pinigų srautus, keistis duomenimis ir susigrąžinti išgrobstytą turtą.

    Susitikime, kaip skelbta renginio organizatorių, dalyvavo daugiau kaip 250 atstovų iš 46 valstybių ir kelių tarptautinių organizacijų. Darbotvarkėje daug dėmesio skirta tam, kaip technologijos keičia finansinius nusikaltimus ir kodėl tradicinės tarptautinės teisinės pagalbos procedūros nebespėja su rizikomis.

    Vieningos taisyklės ir greitesnis reagavimas

    Renginio ašimi tapo Makos al Mukarramah konvencijos įgyvendinimas – tai instrumentas, kuriuo siekiama suvienodinti praktikas kovojant su korupcija ir palengvinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Dokumentas numato mechanizmus, leidžiančius greičiau keistis informacija, derinti veiksmus ir efektyviau vykdyti turto paiešką bei areštą.

    Praktikoje būtent skirtingos jurisdikcijos ir ilgi diplomatiniai keliai dažnai tampa kliūtimi: tyrimai užstringa dėl skirtingų įrodymų standartų, lėto atsakymo į paklausimus ar ribotų galimybių greitai įšaldyti lėšas. Todėl vieningesnis teisinis pagrindas vertinamas kaip būdas trumpinti laiką nuo įtarimų iki realaus turto grąžinimo.

    1MDB pamoka: milijardai dingsta per sienas

    Vienu ryškiausių pavyzdžių, iliustruojančių tarptautinių bylų mastą, tapo Malaizijos 1Malaysia Development Berhad, trumpinama 1MDB, istorija. Malaizijos kovos su korupcija komisijos vadovas Abd Halim Bin Aman pasakojo, kad lėšų paieška ir grąžinimas truko ne vienus metus, o pažangą dažnai lėtino biurokratinės procedūros.

    „Biurokratija visada yra kliūtis bet kokiam tyrimui“, – sakė Abd Halim Bin Aman.

    Remiantis JAV Teisingumo departamento viešai skelbta informacija, 2009–2015 metais per tarptautines finansų institucijas buvo išplauta ir pasisavinta daugiau kaip 4 000 000 000 eurų, susijusių su 1MDB. Institucija yra pranešusi ir apie maždaug 1 200 000 000 eurų siekiančias grąžintas sumas, kurios rodo, kad tarptautinis turto susigrąžinimas įmanomas, tačiau reikalauja glaudžios koordinacijos.

    Kova su technologijomis ir DI

    Susitikime pabrėžta, kad nusikaltėliai vis dažniau naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis, įskaitant šifruotą komunikaciją, sudėtingas pinigų plovimo grandines ir greitas tarpvalstybines perlaidas. Tuniso institucijų atstovas Imed Hazgui akcentavo, kad technologijų pažanga suteikia naujų būdų slėpti lėšas ir vengti sankcijų, todėl teisėsaugai būtina modernizuoti įrankius.

    „Šiandien matome, kad teroristinės ir organizuoto nusikalstamumo grupės vis dažniau naudojasi pažangiomis technologijomis nusikaltimams daryti, lėšoms slėpti ir sankcijoms apeiti“, – sakė Imed Hazgui.

    Pasak dalyvių, viena krypčių – didesnis DI taikymas rizikoms prognozuoti, įtartinoms transakcijoms aptikti ir tyrimų duomenims apdoroti. Kartu akcentuota, kad tokios priemonės efektyviausios tada, kai valstybės suderina duomenų mainų taisykles, užtikrina asmens duomenų apsaugą ir susitaria dėl bendrų standartų, kad skirtingose jurisdikcijose surinkti duomenys būtų panaudojami teisme.

    Azerbaidžano prokuratūros atstovai skelbė, kad šaliai patikėtas biuro vadovavimas artimiausiems dvejiems metams, o tai, jų teigimu, turėtų padėti pagreitinti praktinį susitarimų įgyvendinimą. Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad sėkmę lems ne deklaracijos, o realūs, greitai veikiantys kanalai bendriems tyrimams ir turto susigrąžinimui.

  • ES nuo lapkričio 1 dienos apmokestins visas siuntas: ką tai reikš pirkėjams ir kainoms

    ES nuo lapkričio 1 dienos apmokestins visas siuntas: ką tai reikš pirkėjams ir kainoms

    Kas keičiasi nuo lapkričio 1 dienos?

    Europos Sąjunga nuo lapkričio 1 dienos įveda 2 eurų tvarkymo mokestį visoms į ES patenkančioms siuntoms. Jis taikomas nepriklausomai nuo prekės vertės ir skirtas padengti muitinės patikrinimų bei administravimo sąnaudas.

    Šis mokestis papildo anksčiau įvestą 3 eurų rinkliavą mažos vertės siuntoms iki 150 eurų. ES institucijų teigimu, priemonių prireikė dėl sparčiai augančių pigių siuntų srautų, daugiausia iš Kinijos.

    Kas mokės ir kur keliaus pinigai?

    Numatoma, kad mokestį sumokės elektroninės prekybos platformos, pardavėjai arba vežėjai, o jį surinks visos 27 ES valstybės narės. 75 proc. surinktų lėšų bus pervedama į ES biudžetą, o likę 25 proc. liks nacionaliniuose biudžetuose.

    ES pareigūnai aiškina, kad siekiama dviejų tikslų: suvienodinti konkurencines sąlygas ir kompensuoti neproporcingai dideles sąnaudas, kurias muitinėms sukuria e. komercijos siuntų tikrinimas.

    „Muitų logika yra vienodos konkurencinės sąlygos: visos į ES patenkančios prekės turi sumokėti pagrįstą mokestį. Tvarkymo mokesčio logika – padengti kontrolės kaštus, nes e. komercija muitinėms kainuoja neproporcingai daug“, – sakė ES pareigūnas.

    Ką tai gali reikšti pirkėjams ir kainoms?

    Nors formaliai mokestis nukreiptas platformoms ar logistikos grandinei, praktikoje jis gali atsispindėti galutinėje kainoje. Mažos vertės pirkiniams keli papildomi eurai sudaro reikšmingą dalį sumos, todėl tikėtina, kad dalis pirkėjų keis įpročius.

    ES skaičiuoja, kad net ir po priemonių kasdien į bloką vis dar patenka apie 5 000 000 siuntų. Komisija nurodo, kad 2024 metais 91 proc. tokių siuntų buvo atkeliaujančios iš Kinijos, o tai didina spaudimą Europos mažmenininkams.

    Kodėl ES griežtina kontrolę?

    ES institucijos pabrėžia, kad problemos siejamos ne tik su konkurencija, bet ir su produktų sauga bei atitiktimi taisyklėms. Dalis prekių, parduodamų per tarptautines prekyvietes, neatitinka ES reikalavimų, o atsakomybės grandinė neretai būna miglota.

    Dėl to Europos Komisija yra pasiūliusi griežtesnį požiūrį, kai už neatitiktį visada būtų aiškiai atsakingas ekonominės veiklos vykdytojas ES. Pastaraisiais metais taip pat skelbtos sankcijos ir tyrimai dėl pavojingų ar neteisėtų produktų, siejamų su „Temu“, „Shein“ ir „AliExpress“ prekyba.

    Įvestos rinkliavos ES vertinamos kaip tarpinis sprendimas iki 2028 metų, kai planuojama paleisti naują informacinių technologijų muitinės sistemą. Tikimasi, kad ji leis efektyviau apdoroti augančius srautus ir greičiau identifikuoti rizikingas siuntas.