CP v2

Blog

  • Mitas apie 10 000 žingsnių griūva: tyrimas rodo, kiek jų iš tiesų reikia, kad svoris negrįžtų

    Mitas apie 10 000 žingsnių griūva: tyrimas rodo, kiek jų iš tiesų reikia, kad svoris negrįžtų

    Ilgalaikis svorio išlaikymas daugeliui tampa sunkesniu etapu nei pats lieknėjimas. Nauja mokslininkų atlikta sisteminė apžvalga ir metaanalizė rodo, kad svarbiu orientyru gali tapti maždaug 8 500 žingsnių per dieną tikslas.

    Tyrėjai apibendrino 18 atsitiktinių imčių kontroliuojamųjų tyrimų duomenis, o į metaanalizę įtraukė 14 jų. Iš viso analizuoti 3 758 suaugusiųjų rezultatai, dalyvių vidutinis amžius siekė 53 metus, o stebėjimo trukmė vidutiniškai sudarė 18 mėnesių.

    Kas buvo lyginama?

    Įtrauktuose tyrimuose dalyviai paprastai buvo suskirstyti į dvi grupes: vieni dalyvavo specialistų prižiūrimose gyvenimo būdo keitimo programose, kiti tęsė įprastą rutiną. Programos dažniausiai apėmė mitybos korekcijas ir fizinio aktyvumo didinimą.

    Analizėje išskirtos dvi fazės: aktyvus svorio mažinimas ir vėlesnė svorio palaikymo fazė, kai mitybos ribojimų paprastai būna mažiau. Būtent šiame etape dažnai ir įvyksta svorio sugrįžimas.

    8 500 žingsnių riba ir ką ji reiškia

    Gyvenimo būdo keitimo grupė per lieknėjimo fazę vidutiniškai sumažino kūno masę 4,4 proc., o palaikymo fazėje išlaikė apie 3,3 proc. mažesnį svorį, palyginti su pradiniu. Kontrolinėje grupėje reikšmingo svorio pokyčio per visą laikotarpį nebuvo.

    Įdomiausia dalis buvo žingsnių skaičius: pradžioje abiejų grupių kasdienis aktyvumas buvo panašus, apie 7 200 žingsnių per dieną. Lieknėjimo programoje dalyvavę žmonės iki fazės pabaigos pasiekė apie 8 454 žingsnius, o palaikymo fazės pabaigoje išlaikė apie 8 241 žingsnį, kai kontrolinė grupė reikšmingai nepadidino aktyvumo.

    „Didžiausias iššūkis gydant nutukimą yra neleisti svoriui sugrįžti, todėl paprastos ir įgyvendinamos strategijos turi didelę klinikinę vertę“, – sakė Modenos ir Redžo Emilijos universiteto mokslininkas Marwanas El Ghochas.

    Autoriai pabrėžia, kad 8 500 žingsnių per dieną turėtų būti vertinama kaip hipotezę keliantis orientyras, o ne universali taisyklė visiems. Vis dėlto duomenys leidžia manyti, kad nuoseklus kasdienis ėjimas ypač svarbus po svorio sumažinimo, kai motyvacija dažnai slopsta.

    Kodėl 10 000 žingsnių nebūtinai būtini?

    10 000 žingsnių tikslas ilgą laiką buvo pristatomas kaip sveikatos etalonas, tačiau jis nėra vienintelė moksliškai pagrįsta riba. Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad sveikatai palankus poveikis didėja kylant aktyvumui, bet nauda gali ryškėti ir nepasiekus 10 000, ypač jei judėjimas yra pastovus.

    Ekspertai primena, kad svorio palaikymui svarbus ne vien žingsnių skaičius, bet ir bendra energijos pusiausvyra, miego kokybė, streso valdymas bei mitybos įpročiai. Tačiau ėjimas išlieka viena prieinamiausių priemonių, nereikalaujančių specialios įrangos ar didelių išlaidų.

  • Mokslininkai rado aiškų ryšį: kanapių vartojimo sutrikimas ir didžioji depresija – kas vyksta?

    Mokslininkai rado aiškų ryšį: kanapių vartojimo sutrikimas ir didžioji depresija – kas vyksta?

    Nauja apžvalga rodo, kad kanapių vartojimo sutrikimas yra glaudžiai susijęs su didžiąja depresija. Tyrėjai pabrėžia, kad ryšys yra stiprus, tačiau jis dar neįrodo priežasties ir pasekmės.

    Apžvalgoje įvertinti 55 ankstesni tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiau nei 3,2 milijono žmonių. Iš jų beveik 500 000 buvo nustatytas kanapių vartojimo sutrikimas, o daugiau nei 100 000 – didžioji depresija.

    Duomenys parodė, kad beveik 32 proc. žmonių, turinčių kanapių vartojimo sutrikimą, taip pat buvo diagnozuota didžioji depresija. Tuo metu tarp didžiąja depresija sergančių žmonių kanapių vartojimo sutrikimas fiksuotas kiek daugiau nei 10 proc. atvejų.

    Kodėl ryšys toks stiprus?

    Tyrėjai svarsto kelis paaiškinimus. Viena vertus, depresijos simptomai gali didinti polinkį vartoti kanapes kaip savarankišką bandymą malšinti prastą savijautą, įtampą ar miego problemas.

    Kita vertus, ilgalaikis ar intensyvus vartojimas gali prisidėti prie nuotaikos sutrikimų, ypač jautresniems žmonėms. Taip pat galimi bendri rizikos veiksniai, pavyzdžiui, genetinis pažeidžiamumas, ankstyvos gyvenimo patirtys ar kiti psichikos sveikatos sunkumai.

    „Šie rezultatai rodo, kad didžioji depresija dažna tarp žmonių, turinčių kanapių vartojimo sutrikimą, ypač psichiatrijos gydymo įstaigose“, – teigė apžvalgos autoriai.

    Kodėl svarbu atskirti simptomus?

    Apžvalgoje pabrėžiama, kad kanapių vartojimo nutraukimas gali sukelti požymius, panašius į depresijos simptomus, įskaitant nerimą, dirglumą ir miego sutrikimus. Dėl to praktikoje kartais sudėtinga tiksliai įvertinti, kas yra pirminė problema, o kas – vartojimo pasekmė.

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad apžvalginiai duomenys negali galutinai atsakyti, ar viena būklė sukelia kitą. Kadangi dauguma įtrauktų darbų rėmėsi ankstesniais stebėjimais, reikalingi ilgesni, vienodus kriterijus taikantys tyrimai.

    Ką tai reiškia gydymui?

    Specialistai pabrėžia, kad žmonėms, kuriems pasireiškia abi būklės, viena jų gali likti nepastebėta, jei visas dėmesys skiriamas tik depresijai arba tik priklausomybės gydymui. Todėl rekomenduojama sistemingiau tikrinti abi rizikas skirtingose gydymo grandyse.

    Apžvalgoje pažymima, kad vaistinio gydymo kryptys gretutiniam kanapių vartojimo sutrikimui ir didžiajai depresijai kol kas išlieka nepakankamai aiškios. Tuo metu psichologinės intervencijos, tokios kaip kognityvinė elgesio terapija ir motyvacinis interviu, laikomos perspektyviomis ir vertomis tolesnių tyrimų.

    Kanapių vartojimo sutrikimas paprastai apibrėžiamas kaip probleminis vartojimo modelis, susijęs su potraukiu, tolerancijos didėjimu, abstinencijos požymiais ir sunkumais mažinti vartojimą nepaisant neigiamų pasekmių. Didžioji depresija siejama su ilgai trunkančia prislėgta nuotaika ar interesų praradimu bei miego, energijos ir dėmesio sutrikimais.

  • Kokie papildai senjorams tikrai būtini? Mokslas įvardija kelis, bet įspėja dėl rizikų

    Kokie papildai senjorams tikrai būtini? Mokslas įvardija kelis, bet įspėja dėl rizikų

    Rinka auga, bet nauda ne visada

    Maisto papildų vartojimas pastaraisiais metais sparčiai išaugo, o reklamos dažnai žada daugiau energijos, stipresnį imunitetą ar geresnę smegenų veiklą. Tačiau žmonėms, kurie su maistu gauna pakankamai maistinių medžiagų, dalis papildų nesuteikia apčiuopiamos naudos ir tampa tik papildoma išlaida.

    Medikai pabrėžia, kad papildai nėra savaime nekalti: didelės kai kurių vitaminų ir mineralų dozės gali sukelti toksinį poveikį, trikdyti vaistų veikimą ar sukelti nepageidaujamų reakcijų. Vyresniame amžiuje situacija sudėtingesnė, nes trūkumų rizika iš tiesų didėja, bet sprendimai turėtų būti tiksliniai.

    Kodėl su amžiumi daugėja trūkumų

    Senstant dažnai mažėja apetitas, prastėja burnos sveikata, daugėja lėtinių ligų, o kai kurie vaistai keičia maistinių medžiagų pasisavinimą ar jų apykaitą. Dėl to racionas gali tapti vienodesnis, o pasirinkimai persikelia į lengviau sukramtomus, bet ne visada visaverčius produktus.

    Prie rizikos prisideda ir kasdieniai įpročiai: mažos porcijos, sriubos, skrebučiai ar arbata gali suteikti sotumo, tačiau neaprūpinti baltymais, vitaminais ir mineralais. Todėl svarbiausias klausimas dažnai nėra ar papildai geri, o ar žmogus turi patvirtintą trūkumą ir kokia saugiausia išeitis.

    Dažniausiai minimi papildai vyresniame amžiuje

    Vitaminas B12 yra vienas aiškiausių pavyzdžių, kai trūkumo tikimybė su amžiumi didėja. Skrandis gali gaminti mažiau rūgšties, o ji reikalinga B12 išlaisvinimui iš maisto, todėl trūkumas gali pasireikšti mažakraujyste, nuovargiu, nervų sistemos simptomais, tirpimu ar net atminties sutrikimais.

    Riziką didina ir kai kurie vaistai, pavyzdžiui, metforminas ar skrandžio rūgštingumą mažinantys protonų siurblio inhibitoriai. Tokiais atvejais gydytojai dažnai rekomenduoja stebėseną ir, patvirtinus trūkumą, skiria didesnių dozių geriamą B12 arba injekcijas.

    Foliatai svarbūs kraujodarai ir DNR sintezei, o jų stoka siejama su padidėjusiu homocisteino kiekiu. Vis dėlto vien foliatų vartojimas be B12 įvertinimo gali būti pavojingas, nes kai kuriais atvejais pagerėja kraujo rodikliai, bet nervų pažeidimai dėl B12 stokos gali progresuoti nepastebėti.

    Vitaminas D dažnai aptariamas dėl kaulų sveikatos, ypač kai mažai būnama saulėje, sumažėjęs mobilumas, gyvenama slaugos įstaigoje ar mityboje trūksta vitamino D šaltinių. Papildai gali būti tikslingi esant mažam kiekiui kraujyje ar didelei osteoporozės, griuvimų ir lūžių rizikai, tačiau didesnės dozės savaime negarantuoja geresnio rezultato.

    Kalcis ir magnis svarbūs kaulams, raumenims ir nervų sistemai, bet, kai įmanoma, jų pirmiausia siekiama gauti su maistu. Magnis dažnai reklamuojamas kaip priemonė miegui, tačiau moksliniai duomenys apie rutinį jo veiksmingumą nemigai išlieka riboti, todėl vartojimas turėtų turėti aiškų pagrindą.

    Multivitaminai ir svarbiausias, bet pamirštamas veiksnys

    Multivitaminai gali būti naudingi vyresniems žmonėms, kurie valgo labai mažai arba jų mityba yra menkai įvairi. Vis dėlto dideli populiaciniai tyrimai rodo, kad kasdienis multivitaminų vartojimas nebūtinai susijęs su mažesne bendro mirtingumo rizika, todėl tai neturėtų būti automatinis pasirinkimas visiems.

    Vienas dažniausiai nuvertinamų „papildų“ vyresniame amžiuje yra baltymai, nors tai ne vitaminas ir ne mineralas. Per mažas baltymų kiekis didina su amžiumi susijusio raumenų nykimo riziką, o kartu ir griuvimų, silpnumo bei savarankiškumo praradimo tikimybę, todėl mitybos korekcijos neretai duoda daugiau naudos nei naujas buteliukas spintelėje.

    Kada papildai gali pakenkti

    Neprižiūrimas vartojimas gali būti žalingas: didelės vitamino D ar vitamino A dozės gali sukelti toksinį poveikį. Geležis neturėtų būti vartojama be patvirtinto trūkumo, nebent taip nurodė sveikatos priežiūros specialistas.

    Taip pat svarbios sąveikos su vaistais, o aukštų dozių antioksidantų vartojimas kai kuriose grupėse siejamas su nepageidaujamais rezultatais. Dėl to saugiausias kelias vyresniame amžiuje dažniausiai prasideda nuo mitybos įvertinimo ir kraujo tyrimų, ypač B12, foliatų, geležies ir vitamino D.

    Specialistai pabrėžia, kad visuotinė papildų schema visiems senjorams nėra pagrįsta. Daugeliu atvejų veiksmingiausia yra tikslinė taktika, kai papildai parenkami pagal patvirtintą trūkumą, aiškius rizikos veiksnius, vartojamus vaistus ir bendrą sveikatos būklę.

  • Ukmergės darbdaviams – kvietimas į jaunimo užimtumo vasarą programą: registracija iki liepos 15 dienos

    Ukmergės rajono savivaldybė penktus metus tęsia jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programą, kuria siekiama padėti moksleiviams prasmingai įsidarbinti vasaros metu. Kartu skatinami ir darbdaviai, nes numatyta darbo vietos išlaikymo kompensacija už įdarbintą jauną žmogų.

    Programa skirta 14–19 metų jaunimui, kuris yra deklaravęs gyvenamąją vietą Ukmergės rajono savivaldybėje ir mokosi rajono bendrojo ugdymo įstaigose. Į ją įtraukiami ir abiturientai, baigę mokyklą iki rugpjūčio 31 dienos, kad vasaros darbas taptų pirmu žingsniu į darbo rinką.

    Dalyvauti kviečiami visų teisinių formų darbdaviai, registruoti Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje arba joje veikiantys. Vienas darbdavys kompensaciją gali gauti daugiausia už 3 jaunus darbuotojus, todėl programa aktuali ir smulkesniems verslams, ir didesnėms įstaigoms, ieškančioms sezoninės pagalbos.

    Praėjusių metų rezultatai rodo, kad priemonė veikia praktiškai: 2025 metais programa pasinaudojo 16 Ukmergės rajono darbdavių, o kompensacijos buvo suteiktos už 29 jaunus darbuotojus. Savivaldybė tikisi, kad šiemet įsitrauks dar daugiau įmonių, nes jaunimui ši patirtis dažnai tampa pirmuoju oficialiu darbu ir galimybe įgyti realių įgūdžių.

    Registracija į programą vyks nuo 2025 metų birželio 1 dienos iki liepos 15 dienos, registracijos formą reikia pateikti elektroniniu paštu. Programos nuostatos ir dokumentų formos skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje, o dėl įgyvendinimo konsultuoja jaunimo reikalų koordinatorė (patarėja) Sandra Mackevičienė.

  • ES planuoja nuo rugsėjo stabdyti mėsos importą iš Brazilijos: kas nutiko po Mercosur sutarties?

    ES planuoja nuo rugsėjo stabdyti mėsos importą iš Brazilijos: kas nutiko po Mercosur sutarties?

    Kas nuspręsta ir kada

    Europos Sąjungos valstybių narių ekspertų komitetas pritarė sprendimui nuo 2026 metų rugsėjo 3 dienos uždrausti importuoti mėsą ir dalį kitų gyvūninės kilmės produktų iš Brazilijos. Pagrindinė priežastis – neatitikimai ES taisyklėms, susijusioms su antimikrobinių medžiagų naudojimu gyvūnų auginime.

    Sprendimas reiškia, kad Brazilija bus išbraukta iš trečiųjų šalių sąrašo, kurioms leidžiama eksportuoti į ES produktus, jei jos laikosi Bendrijos sanitarinių ir fitosanitarinių reikalavimų. Formalus teisės akto priėmimas artimiausiomis dienomis turėtų įtvirtinti šią datą ir taikymo apimtį.

    Kokiems produktams tai galiotų

    Pagal Europos Komisijos pateiktą informaciją, nuo nurodytos dienos Brazilija nebegalės eksportuoti į ES galvijienos, paukštienos ir kitų maistinių gyvūnų produkcijos, taip pat kiaušinių. Apribojimai apimtų ir akvakultūros produkciją, medų bei natūralius žarnų apvalkalus.

    Nors viešojoje erdvėje dažniausiai akcentuojama „mėsa“, praktikoje tai yra platesnė priemonė, nukreipta į visą sistemą, kaip užtikrinama, kad į ES patenkantys gyvūninės kilmės produktai atitinka Bendrijos maisto saugos standartus. Tokie sprendimai paprastai daro įtaką ir tiekimo grandinėms, ir kainodarai, ypač jei rinkoje atsiranda poreikis greitai perskirstyti importo srautus.

    Kontekstas: Mercosur susitarimas ir ūkininkų spaudimas

    Laiko sutapimas yra politiškai jautrus, nes sprendimas priimtas netrukus po to, kai 2026 metų gegužės 1 dieną laikinai įsigaliojo ES ir Mercosur laisvosios prekybos susitarimas. Šis susitarimas turėjo liberalizuoti dalį žemės ūkio prekybos tarp ES ir Brazilijos, Argentinos, Paragvajaus bei Urugvajaus.

    Daugelyje ES valstybių ūkininkų organizacijos kritikuoja prekybos su Pietų Amerika plėtrą, argumentuodamos, kad skirtingi auginimo ir kontrolės standartai gali lemti nelygią konkurenciją. Dėl to ES institucijos pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžia, kad prekybos lengvatos negali reikšti nuolaidų maisto saugai ir gyvūnų auginimo reikalavimams.

    „Tai, kad Sąjunga gali užtikrinti taisyklių laikymąsi, yra būtina pasitikėjimui, sąžiningai konkurencijai ir santykiams su prekybos partneriais“, – sakė ES diplomatas.

    Ką sako Europos Komisija

    Europos Komisija pabrėžia, kad prekybos susitarimai nekeičia ES privalomų sanitarinių ir fitosanitarinių standartų. Komisijos atstovė Eva Hrncirova patvirtino, kad nuo 2026 metų rugsėjo 3 dienos Brazilijai būtų taikomas eksporto į ES sustabdymas atitinkamoms prekių grupėms.

    Komisijos pozicija iš esmės remiasi principu, jog tiek ES ūkininkai, tiek trečiųjų šalių eksportuotojai turi laikytis tų pačių privalomų saugos taisyklių. Tai svarbu ir reputaciniu požiūriu, nes ES maisto saugos sistema yra vienas iš griežčiausių reguliavimo modelių pasaulyje, ypač kai kalbama apie antimikrobinių medžiagų naudojimą ir antimikrobinio atsparumo rizikas.

    „Prekybos susitarimai nekeičia mūsų taisyklių“, – sakė Eva Hrncirova.

    Ar draudimas gali būti atšauktas

    Sprendimas nėra negrįžtamas: jei Brazilija pateiks įrodymus, kad laikosi ES reikalavimų, importas galėtų būti atnaujintas. Tokiu atveju šalis galėtų vėl pasinaudoti tomis pačiomis tarifų lengvatomis, kurios taikomos kitoms Mercosur valstybėms.

    ES taip pat yra numačiusi apsaugos priemones, skirtas reaguoti į galimus rinkos sukrėtimus, jei importas staiga išaugtų. Be to, jautrioms prekėms, įskaitant paukštieną ir mėsą, paprastai taikomos kvotos, kurios riboja liberalizavimo mastą net ir esant galiojančiam susitarimui.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive Tenerifėje: operacijoje mirė 62 metų Ispanijos pareigūnas

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive Tenerifėje: operacijoje mirė 62 metų Ispanijos pareigūnas

    Kas nutiko Tenerifėje?

    Ispanijos pareigūnas, dirbęs civilinėje gvardijoje, sekmadienį mirė Tenerifėje vykdytos operacijos metu, kai į Granadiljos de Abonos uostą atplaukė kruizinis laivas „MV Hondius“. Pranešama, kad 62 metų vyrą ištiko širdies smūgis, kai buvo užtikrinama tvarkinga keleivių išlaipinimo ir kontrolės procedūra.

    Operacija uoste vyko esant padidintai įtampai, nes laive buvo patvirtintas hantaviruso protrūkis. Dėl to buvo taikomi griežti sveikatos saugos protokolai, o pareigūnai ir medikai koordinavo keleivių srautus bei judėjimo ribojimus.

    „Norėčiau pareikšti užuojautą šeimai ir visai civilinei gvardijai“, – sakė Ispanijos sveikatos ministrė Mónica García.

    Hantavirusas: kodėl reaguojama griežtai?

    Hantavirusas yra reta, bet potencialiai mirtina virusinė infekcija, kuri kai kuriais atvejais sukelia sunkias kvėpavimo ar inkstų pažaidas. Virusas dažniausiai siejamas su graužikais ir jų išskyromis, o užsikrėtimas paprastai įvyksta įkvėpus užterštų dalelių.

    Visuomenės sveikatos institucijos paprastai ypač jautriai vertina bet kokius užkrečiamųjų ligų incidentus kruiziniuose laivuose, nes uždara aplinka ir didelis žmonių judėjimas tarp šalių gali paspartinti infekcijų plitimą. Dėl šios priežasties taikomos izoliavimo, testavimo, kontaktų nustatymo ir kelionių kontrolės priemonės.

    Ką skelbia pareigūnai ir tarptautinės institucijos?

    Laivo atvykimas į Tenerifę tapo tarptautinio reagavimo dalimi, siekiant suvaldyti protrūkį, saugiai išlaipinti keleivius ir organizuoti jų grąžinimą į kilmės šalis. Pranešta, kad dalis įtariamų atvejų Ispanijoje vėliau nepasitvirtino, tačiau kitose valstybėse stebimi nauji patvirtinti užsikrėtimai.

    Pasaulio sveikatos organizacija ragino išlikti budriems, tačiau pabrėžė, kad situacija vertinama kaip lokalus protrūkis ir nėra prilyginama pandemijai. Medikai ir epidemiologai akcentuoja, kad svarbiausia yra tikslus atvejų patvirtinimas, greita izoliacija ir aiški komunikacija keleiviams bei visuomenei.

  • Iš „Hondius“ laivo evakuoti žmonės dėl hantaviruso: PSO ramina, bet stebėsena tęsis 42 dienas

    Iš „Hondius“ laivo evakuoti žmonės dėl hantaviruso: PSO ramina, bet stebėsena tęsis 42 dienas

    Ispanija ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad kruizinio laivo „Hondius“ keleivių evakuacija Tenerifėje, kilus hantaviruso protrūkiui, buvo sėkminga. Anot Madrido, sprendimas priimtas vadovaujantis tiek tarptautiniais įsipareigojimais, tiek humanitariniais motyvais.

    Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez viešai gynė vyriausybės veiksmus po to, kai laivas buvo priverstas įplaukti į Granadiljos uostą Tenerifėje. Jis pabrėžė, kad taikytas protokolas turėjo užtikrinti ir evakuojamų žmonių, ir vietos gyventojų saugumą.

    PSO: didelio protrūkio požymių nėra

    PSO duomenimis, iki gegužės 12 dienos buvo nustatyta 11 susijusių atvejų, iš jų 9 patvirtinti, o trys žmonės mirė. Organizacija pabrėžė, kad nuo gegužės 2 dienos, kai apie situaciją buvo pranešta PSO, naujų mirčių neužfiksuota.

    „Nėra nieko, kas rodytų, jog kils didelis protrūkis“, – sakė PSO generalinis direktorius Tedros Adhanom Ghebreyesus.

    Vis dėlto PSO akcentuoja, kad situacija gali kisti dėl ilgesnio hantaviruso inkubacinio laikotarpio, todėl artimiausiomis savaitėmis gali išryškėti daugiau įtariamų ar patvirtintų atvejų. Dėl to svarbiausia priemone išlieka aktyvi sveikatos stebėsena ir greitas galimų atvejų izoliavimas.

    42 dienų stebėsena ir izoliavimas

    PSO rekomenduoja 42 dienas griežtai stebėti asmenis, kurie galėjo turėti sąlytį su virusu, o prireikus tai daryti namuose arba karantino patalpose. Nurodoma, kad šis laikotarpis skaičiuojamas nuo gegužės 10 dienos.

    PSO vadovas taip pat pabrėžė, kad kiekviena valstybė gali pritaikyti šias rekomendacijas pagal savo nacionalinį kontekstą. Tuo pat metu jis ragino bet kokius naujus įtariamus atvejus izoliuoti nedelsiant, kad būtų sumažinta tolesnio plitimo rizika.

    Vienas pacientas Ispanijoje stebimas ligoninėje

    Per spaudos konferenciją patvirtinta, kad vienas Ispanijos keleivis, kuriam testas iš pradžių rodė teigiamą rezultatą, tebėra izoliuotas Gómez Ulla centrinėje gynybos ligoninėje Madride. Sveikatos šaltinių teigimu, jam nuo gegužės 12 dienos ryto pasireiškė su liga suderinami simptomai.

    Skelbiama, kad paciento izoliacija išlieka, patalpa buvo dezinfekuota, o klinikinė būklė toliau atidžiai stebima. Ispanijos valdžia pabrėžia, kad svarbiausia išlieka nuosekli kontrolė, testavimas ir epidemiologinis sekimas, kad būtų apsaugota visuomenės sveikata.

  • Ar egzistuoja ilgasis hantavirusas? Tyrimas rodo, kokie simptomai kai kuriems tęsiasi mėnesius

    Ar egzistuoja ilgasis hantavirusas? Tyrimas rodo, kokie simptomai kai kuriems tęsiasi mėnesius

    Kodėl hantavirusas kelia nerimą

    Hantavirusai – tai graužikų platinami virusai, kuriais žmogus dažniausiai užsikrečia įkvėpęs dalelių iš išdžiūvusių išmatų, šlapimo ar seilių. Nerimą sustiprina tai, kad inkubacinis laikotarpis gali trukti iki 8 savaičių, todėl užsikrėtimas ne visada iškart atpažįstamas.

    Dar viena priežastis – specifinio, plačiai patvirtinto antivirusinio gydymo ar vakcinos daugeliui hantavirusų formų šiuo metu nėra. Dėl to sveikatos priežiūros sistemos akcentuoja ankstyvą atpažinimą, simptomų valdymą ir, sunkiais atvejais, intensyviosios terapijos svarbą.

    Kas yra Andes virusas ir HCPS

    Vienas labiausiai aptariamų hantavirusų yra Andes virusas, siejamas su sunkia būkle – hantaviruso kardiopulmoniniu sindromu (HCPS). Tai liga, kuri gali greitai progresuoti į kvėpavimo nepakankamumą, o literatūroje minima, kad mirštamumas gali siekti iki 50 proc.

    Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad nors infekcija pavojinga, šiuo metu nėra įrodymų, jog ji galėtų peraugti į COVID-19 masto pandemiją. Vis dėlto dėmesys didėja, nes pastaraisiais metais daugiau kalbama ne tik apie ūmią infekcijos fazę, bet ir apie ilgalaikes pasekmes.

    Ar būna ilgasis hantavirusas?

    Po COVID-19 pandemijos mokslininkai dažniau vertina, kas vyksta pacientams pasveikus nuo ūmios infekcijos, ir ar gali išlikti ilgalaikiai simptomai. Šiame kontekste keliama hipotezė, kad daliai persirgusiųjų HCPS gali pasireikšti užsitęsęs sveikimo laikotarpis, primenantis ilgąjį COVID-19.

    Čilės Pontificia Universidad Católica de Chile mokslininkai stebėjo 21 HCPS išgyvenusį pacientą praėjus 3–6 mėnesiams po išrašymo iš ligoninės. Vertinta simptomų gausa, gyvenimo kokybė ir tai, ar pacientams buvo taikytos intensyvios priemonės, įskaitant ekstrakorporinę membraninę oksigenaciją (ECMO).

    Simptomai išlieka mėnesius

    Tyrimo rezultatai parodė, kad nė vienas iš stebėtų pacientų per 3–6 mėnesius nebuvo visiškai atgavęs buvusios savijautos. Visi 21 dalyvis nurodė bent vieną išliekantį simptomą, o daugiau nei 60 proc. teigė, kad iki galo nepasveiko.

    Vidutiniškai pacientai minėjo po 11–12 simptomų, o jų spektras buvo platus. Tai svarbus signalas, kad net ir išgyvenus pačią pavojingiausią ligos fazę, daliai žmonių reikalinga ilgesnė medicininė ir socialinė pagalba.

    Nuovargis, nemiga, nerimas ir kiti sutrikimai

    Dažniausiai minėti nusiskundimai buvo nuovargis, miego sutrikimai, nerimas, atminties problemos, košmarai, jutimų pokyčiai, o kai kuriems – plaukų slinkimas. Sunkesnių atvejų grupėje dažniau pasitaikė motorikos sutrikimų ar širdies permušimų pojūtis.

    Svarbu tai, kad ilgalaikių simptomų patyrė ir tie pacientai, kuriems neprireikė ECMO. Tai leidžia svarstyti, kad užsitęsęs sveikimas gali būti susijęs ne vien su intensyviosios terapijos pasekmėmis, bet ir su pačios infekcijos poveikiu organizmui.

    Grįžimas į darbą užtrunka

    Pacientų pasakojimuose atsispindėjo ir praktiniai sunkumai: daliai žmonių prireikė kelių mėnesių, kad galėtų sugrįžti į darbą ar mokslus. Beveik 1 iš 5 nurodė, kad praėjus pusmečiui vis dar nebuvo sugrįžęs į įprastas veiklas.

    Net ir grįžus, dalis respondentų teigė dirbantys prasčiau nei iki ligos. Tyrime taip pat aprašyta stigma – kai kuriems teko susidurti su baime dėl tariamo užkrečiamumo, siejamo su graužikais plintančia infekcija.

    Ką siūlo ekspertai

    Mokslininkai pabrėžia, kad tyrimo apibendrinimus riboja maža imtis, todėl išvadas reikėtų patvirtinti platesniais stebėjimais. Vis dėlto gauti duomenys rodo aiškią kryptį: po ūmios fazės išgyvenimo gali prireikti struktūruotos, daugiadalykės reabilitacijos ir ilgalaikės stebėsenos.

    Praktikoje tai reikštų ne tik kvėpavimo ir fizinio pajėgumo atstatymą, bet ir miego, nerimo, kognityvinių nusiskundimų bei socialinės integracijos sprendimus. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į savarankiško gydymosi riziką, kai žmonės, bandydami suvaldyti simptomus, dažniau vartoja nuskausminamuosius ar migdomuosius.

  • Ušuajos atliekynas siejamas su hantaviruso protrūkiu kruiziniame laive: regionas kaltinimus atmeta

    Ušuajos atliekynas siejamas su hantaviruso protrūkiu kruiziniame laive: regionas kaltinimus atmeta

    Įtarimai dėl protrūkio ištakų

    Argentinos pietuose esantis Ušuajos miesto pakraštyje esantis atliekynas atsidūrė tyrimo centre, aiškinantis hantaviruso protrūkį kruiziniame laive MV Hondius. Nacionalinės sveikatos institucijos neatmeta, kad būtent ten galėjo užsikrėsti olandų pora, laikoma galimos užsikrėtimo grandinės pradžia.

    Pasak tyrėjų, pora įtariamo kontakto su virusu galėjo turėti paukščių stebėjimo išvykos metu. Tokiose vietovėse žmonės kartais susiduria su graužikų paliktomis išskyromis, kurios kai kurių hantavirusų atveju yra pagrindinis užsikrėtimo kelias.

    „Manau, kad susiduriame su šios krypties šmeižto kampanija“, – sakė provincijos epidemiologijos direktorius Juanas Facundo Petrina.

    Vietos valdžia tvirtina apie tokius įtarimus sužinojusi iš žiniasklaidos, o ne iš oficialių pranešimų. Ji pabrėžia, kad Ušuajos regionas pastaraisiais metais nebuvo siejamas su hantaviruso atvejais, ir nuogąstauja dėl galimo smūgio turizmui.

    Kuo pavojinga Andų atmaina?

    Tyrimą komplikuoja tai, kad nustatyta Andų atmaina yra išskirtinė: tai viena iš žinomų hantaviruso atmainų, kuri gali plisti nuo žmogaus žmogui. Dėl to, specialistų vertinimu, infekcija laive galėjo išplisti plačiau nei vien tarp pirminių kontaktų.

    Hantavirusai dažniausiai plinta įkvėpus ore pakilusių dalelių iš užkrėstų graužikų šlapimo, išmatų ar seilių. Rizika didėja uždarose, prastai vėdinamose vietose, taip pat tvarkant teritorijas, kur galėjo būti graužikų.

    Kelionės maršrutas ir dvi mirtys

    Skelbiama, kad turistai į Argentiną atvyko 2025 metų lapkričio 27 dieną ir kelis mėnesius keliavo automobiliu po šalį. Jie taip pat lankėsi Čilėje ir Urugvajuje, o kovo pabaigoje grįžo į Argentiną.

    Balandžio 1 dieną pora iš Ušuajos išplaukė kruiziniu laivu. Netrukus 70 metų vyrui pasireiškė simptomai, o balandžio 11 dieną jis mirė; 69 metų moteris mirė Pietų Afrikoje bandydama grįžti į Europą.

    Argentina: augantis mirtingumas ir tarptautinis tyrimas

    Argentinos institucijos skelbia, kad pastaruoju metu šalyje fiksuojamas didesnis hantaviruso mirtingumas: jei 2019–2024 metais jis siekė apie 17 proc., per pastaruosius metus, kaip nurodoma, viršijo 33 proc. Tokia dinamika didina spaudimą greičiau nustatyti židinius ir užkirsti kelią plitimui.

    Tuo pat metu pažymima, kad Ugnies Žemės provincijoje atvejai buvo itin reti: vietos pareigūnai nurodo, kad paskutinis užfiksuotas atvejis siekia 1996 metus. Hipotezei dėl atliekyno patikrinti į teritoriją vyks specialistų komandos, planuojančios gaudyti graužikus ir ieškoti viruso pėdsakų.

    Argentina taip pat įjungė tarptautinio bendradarbiavimo kanalus ir ketina perduoti nustatytos atmainos genetinę medžiagą laboratorijoms Ispanijoje, Pietų Afrikoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje. Tikslas – patikslinti aptikimo ir diagnostikos protokolus, ypač atsižvelgiant į galimą plitimą tarp žmonių.

    Ši situacija išryškino ir geopolitinį sveikatos politikos foną: šalyje pabrėžiama, kad tarptautinis keitimasis duomenimis gali vykti ir per regionines struktūras, tokias kaip Panamerikos sveikatos organizacija. Protrūkio valdymui svarbiausia išlieka operatyvus kontaktų atsekimas, laboratoriniai tyrimai ir aiškios rekomendacijos keliautojams.

  • Nakbos 78-osios metinės: palestiniečiai Ramaloje priminė teisę sugrįžti ir 1948 metų tragediją

    Nakbos 78-osios metinės: palestiniečiai Ramaloje priminė teisę sugrįžti ir 1948 metų tragediją

    Nakbos minėjimas Ramaloje

    Okupuotame Vakarų Krante ir Gazos Ruože palestiniečiai susirinko paminėti Nakbos 78-ųjų metinių. Nakba palestiniečių istorijoje siejama su 1948 metais, kai šimtai tūkstančių žmonių buvo priversti palikti namus, žemę ir tapo pabėgėliais.

    Ramaloje, kur įsikūrusi Palestinos savivalda, šimtai žmonių miesto centre dalyvavo minėjime, o mečetėse nuskambėjo simbolinė 78 sekundžių sirena. Šis gestas buvo skirtas pabrėžti metinių skaičių ir kolektyvinės atminties tęstinumą.

    Iš velionio palestiniečių lyderio Yassero Arafato kapo iki Manaros aikštės pajudėjo masinė eisena. Gatvėse plazdėjo Palestinos vėliavos, skambėjo būgnai, žygiuojančius lydėjo skautų orkestrų muzika ir dūdmaišiai.

    Minėjimo metu dalis dalyvių nešė didžiulį raktą, kuris simbolizuoja teisę sugrįžti į prarastus namus. Taip pat buvo keliami plakatai, raginantys nepamiršti išvarymo istorijos ir reikalaujantys politinio bei teisinio sprendimo pabėgėlių klausimu.

    Teisės sugrįžti akcentas

    Dalis susirinkusiųjų pabrėžė, kad Nakba, jų vertinimu, išlieka neužgijusi žaizda, nes pasekmės jaučiamos ir šiandien tiek okupuotose teritorijose, tiek pabėgėlių stovyklose už regiono ribų. Ši tema ypač aktuali milijonams palestiniečių diasporoje, kurių šeimų istorijos perduodamos iš kartos į kartą.

    „Ši diena primena mums nacionalinę tragediją, o teisė sugrįžti turi būti grąžinta teisėtiems jos savininkams“, – sakė Abdel Kareem Abu Arqoub.

    „Teisė sugrįžti yra šventa ir jai netaikomas senaties terminas“, – sakė Jihad Dar Ali.

    Teisės sugrįžti klausimas dažnai siejamas su Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1948 metais priimta rezoliucija 194, kurioje kalbama apie galimybę pabėgėliams grįžti „kaip įmanoma greičiau“ ir kompensacijas tiems, kurie negrįžta arba patyrė žalą. Vis dėlto rezoliucijos įgyvendinimas iki šiol išlieka ginčų objektu ir nėra pasiektas praktinis susitarimas.

    Istorinis kontekstas nuo 1917 metų

    Nakbos ištakos dažnai aiškinamos platesniame istoriniame kontekste, kuris prasideda dar 1917 metais paskelbta Balfouro deklaracija. Joje Jungtinės Karalystės vyriausybė išreiškė paramą žydų nacionalinių namų sukūrimui Palestinoje, o vėliau teritorija atsidūrė britų mandato sistemoje.

    1947 metais Jungtinės Tautos pasiūlė Palestinos padalijimo planą į dvi valstybes. Planas regione sulaukė skirtingų reakcijų, o 1948 metų gegužę, pasibaigus britų mandatui ir paskelbus Izraelio valstybės įkūrimą, prasidėjo karas, kurį lydėjo plataus masto gyventojų pasitraukimas ir priverstinis išvarymas.

    Istorikų ir tarptautinių organizacijų vertinimu, per 1948 metų įvykius namus paliko arba buvo priversti palikti apie 750 000 palestiniečių. Šiandien Nakbos minėjimai kasmet rengiami ne tik Vakarų Krante ir Gazos Ruože, bet ir šalyse, kur gyvena didelės palestiniečių bendruomenės.

    Šių metų minėjimuose Ramaloje pagrindinis akcentas buvo politinė ir moralinė žinia: palestiniečiai siekia, kad jų istorinis pasakojimas būtų pripažintas, o teisės sugrįžti klausimas liktų tarptautinėje darbotvarkėje.