CP v2

Blog

  • JAV kariuomenė išbandė autonominį „Ford F-250“, kuris pats aptinka ir numuša dronus

    JAV kariuomenė išbandė autonominį „Ford F-250“, kuris pats aptinka ir numuša dronus

    JAV kariuomenė per bandymus išmėgino autonominį pikapą „Ford F-250“, pritaikytą dronų grėsmei aptikti ir neutralizuoti. Demonstracija buvo programos Sandhills 2.0 dalis, kuria siekiama sukurti transporto priemonę, galinčią važiuoti priekyje padalinių ir atlikti pavojingiausias užduotis be įgulos.

    Šiame etape platforma parinkta ne atsitiktinai: serijinis „Ford F-250“ reiškia lengvesnį dalių tiekimą, paprastesnę priežiūrą ir greitesnį remontą. Kariuomenei tai svarbu, nes lauko sąlygomis technika dėvisi greičiau, o logistika dažnai tampa lemiamu veiksniu.

    Autonominį važiavimą užtikrina „Forterra“ sukurta „AutoDrive“ sistema, leidžianti automobiliui savarankiškai judėti maršrutu ir įveikti kliūtis. Tokie sprendimai pirmiausia orientuoti į rizikos mažinimą: idėja paprasta, kad priešakyje važiuojantis aparatas galėtų žvalgyti, tikrinti maršrutą ir sumažinti pavojų kariams.

    Didžiausias šio prototipo akcentas yra kovos su bepilotėmis sistemomis modulis C-UAS Edda, kurį kuria bendrovė „9 Mothers“. Sistema pirmiausia naudoja akustinę detekciją, kad užfiksuotų artėjantį droną, o vėliau optinė dalis perima taikinio sekimą, taip mažinant nuolatinio aktyvaus spinduliavimo poreikį.

    Gamintojo pateikiamais duomenimis, sprendimas orientuotas į maždaug 18 centimetrų skersmens ir didesnius dronus, o deklaruojamas veikimo nuotolis siekia nuo 10 iki 100 metrų. Neutralizavimui naudojamas ant bokštelio įrengtas šautuvo tipo įtaisas, o visas modulis, nurodoma, sveria apie 23 kilogramus, todėl neturėtų smarkiai apkrauti bazinės platformos.

    Tokių bandymų aktualumą didina sparčiai išplitę pigūs FPV dronai, kurie moderniuose konfliktuose tapo vienu pavojingiausių ir sunkiausiai suvaldomų veiksnių. Ypač rizikingos situacijos susidaro puolimo ir manevro metu, kai judantys padaliniai lengviau aptinkami ir atakuojami iš oro.

    Sandhills 2.0 koncepcija remiasi prielaida, kad autonominis automobilis galėtų važiuoti priekyje, atidengti maršrutą ir kartu turėti bent minimalią savisaugą nuo artimo nuotolio dronų. Vis dėlto viešai kol kas nepateikiama detalių apie efektyvumą, pavyzdžiui, pataikymo tikimybę ar tai, kiek taikinių sistema pajėgi neutralizuoti per trumpą laiką.

    Jei tokie bandymai pasiteisins, serijinių automobilių pagrindu sukurti autonominiai sprendimai gali tapti patrauklesni dėl kainos, priežiūros ir mastelio galimybių. Kariuomenei tai reikštų lankstesnį būdą greitai diegti naujas funkcijas, o dronų grėsmės akivaizdoje tokios platformos galėtų būti pritaikomos vis plačiau.

  • Ukrainos milžinas An-124 netikėtai nusileido Rzeszove: ką gabeno Ruslanas ir kodėl tai svarbu?

    Ukrainos milžinas An-124 netikėtai nusileido Rzeszove: ką gabeno Ruslanas ir kodėl tai svarbu?

    Į Rzeszovo–Jasionkos oro uostą Lenkijoje atskrido „Antonov Airlines“ krovininis lėktuvas Antonov An-124 „Ruslan“ – vienas didžiausių ir sunkiausių transporto orlaivių pasaulyje. Skrydžio stebėjimo duomenys rodo, kad lėktuvas atvyko po naktinio reiso iš Portsmouth ir ryte nusileido netoli Rzeszovo.

    Rzeszovo–Jasionkos oro uostas jau kelerius metus laikomas vienu svarbiausių logistinių taškų regione, ypač susijusių su tarptautiniais pervežimais ir pagalbos srautais. Dėl geografinės padėties jis tapo patogia vieta didelių gabaritų kroviniams, kurių negalima greitai permesti įprastais civilinės aviacijos kanalais.

    An-124 tapo dar svarbesnis po to, kai 2022 metais per Rusijos invazijos pradžią Hostomelio oro uoste buvo sunaikintas vienintelis An-225 „Mrija“ egzempliorius. Nuo tada An-124 dažnai įvardijamas kaip pagrindinis itin sunkių ir nestandartinių krovinių pervežimo „darbinis arklys“, kai reikalinga didžiulė keliamoji galia.

    Šio tipo lėktuvai naudojami komerciniams skrydžiams visame pasaulyje, tačiau taip pat neretai pasitelkiami karinės ir humanitarinės logistikos grandinėse. An-124 konstrukcija pritaikyta gabenti didelius objektus, įskaitant techniką, atsargines dalis ar kitus krovinius, kuriems būtina didelė krovinių skyriaus erdvė ir tvirti pakrovimo sprendimai.

    „An-124 išlieka vienu iš nedaugelio orlaivių, galinčių greitai perkelti itin sunkius krovinius ten, kur reikia nedelsiant“, – sakė aviacijos logistikos ekspertas, komentuodamas šio tipo skrydžių reikšmę Europoje.

    „Antonov Airlines“ eksploatuoja ir modernizuotas An-124 versijas, kurios, priklausomai nuo modifikacijos ir skrydžio sąlygų, gali gabenti ypač didelės masės krovinius. Dėl to tokie reisai dažnai sulaukia didelio dėmesio, nes jų maršrutai ir nusileidimo vietos paprastai susiję su reikšmingais užsakymais.

    Pastaruoju metu didėja rizikos veiksniai, susiję su strateginės logistikos maršrutais Europoje. Rugpjūčio 4 dieną Leipcige fiksuotas incidentas, kai vienas An-124 buvo atakuotas dronu su improvizuotu sprogstamuoju užtaisu, o smūgis į sparną, kaip skelbta, nesukėlė sprogimo. JAV vertinimu, bepilotis galėjo būti siejamas su Rusijos žvalgyba.

    Nors konkretaus krovinio, atskraidinto į Rzeszovą, detalės paprastai viešai neskelbiamos, pati An-124 viešnagė signalizuoja apie intensyvią didelių gabaritų logistiką regione. Tokie skrydžiai dažnai siejami su skubiais tiekimais, kurių negalima atidėti, o orlaivio galimybės leidžia vienu reisu atlikti tai, kam kitu atveju prireiktų kelių atskirų transporto grandžių.

  • Lūžis kare: Britanija atveria „Storm Shadow“ technologiją, Ukraina ruošiasi gamybai vietoje

    Lūžis kare: Britanija atveria „Storm Shadow“ technologiją, Ukraina ruošiasi gamybai vietoje

    Jungtinės Karalystės premjeras patvirtino, kad pritarta perduoti Ukrainai technologijas, reikalingas sparnuotųjų raketų „Storm Shadow“ gamybai. Tai reikšmingas žingsnis, kuris gali sustiprinti Ukrainos gebėjimą savarankiškai užsitikrinti tolimojo nuotolio smūgius.

    Sprendimas aptartas Kijive vykusio koalicijos posėdžio metu, kuriame dalis lyderių dalyvavo nuotoliniu būdu. Susitikime buvo akcentuotas ir neatidėliotinas poreikis stiprinti Ukrainos oro gynybą, ypač artėjant šaltajam sezonui ir didėjant atakų prieš infrastruktūrą rizikai.

    „Džiaugiuosi galėdamas patvirtinti, kad patenkinau šį prašymą“, – sakė Jungtinės Karalystės premjeras, kalbėdamas apie Ukrainos prašymą suteikti prieigą prie „Storm Shadow“ technologinių sprendimų.

    „Storm Shadow“ yra prancūzų ir britų sukurta raketa oras–žemė, Ukrainos pajėgų naudojama nuo 2023 metais pavasario. Ji laikoma vienu svarbiausių tolimojo nuotolio ginklų, leidžiančių smogti vadavietėms, amunicijos sandėliams, tiltams ir kitiems kariniu požiūriu kritiniams objektams.

    Raketos masė siekia apie 1 300 kilogramų, o ilgis yra apie 5,1 metro. Ji gali gabenti maždaug 450 kilogramų prasiskverbiančią kovinę galvutę, skirtą įtvirtintiems taikiniams, o bazinis nuotolis viršija 250 kilometrų.

    Skrydžio metu „Storm Shadow“ juda požeminiu greičiu labai mažame aukštyje, pasitelkdama inertinę navigaciją, GPS ir reljefo atitikimo sistemas, o galutinėje fazėje taikinį tikslina infraraudonųjų spindulių vaizdinimu. Ukrainoje raketos dažniausiai integruotos su modifikuotais Su-24 lėktuvais.

    Technologijos perdavimas nereiškia momentinės masinės gamybos, tačiau sudaro prielaidas ilgalaikiam pajėgumų auginimui. Praktikoje tai apima tiek gamybos procesų, tiek komponentų tiekimo, kokybės kontrolės ir saugumo reikalavimų suderinimą, todėl svarbiausias efektas dažnai pasireiškia per mėnesius, o ne per savaites.

    Maskva jau anksčiau viešai grasino pasekmėmis dėl Vakarų ginklų tiekimo Ukrainai, o naujas sprendimas gali dar labiau didinti įtampą tarp Londono ir Maskvos. Tuo pat metu Vakarų sostinėse vis dažniau pabrėžiama, kad Ukrainos gebėjimas smogti toli už fronto linijos yra vienas iš veiksnių, galinčių mažinti Rusijos spaudimą ir apsunkinti logistiką okupuotose teritorijose.

  • Londonas atveria „Storm Shadow“ paslaptis Ukrainai: Maskva grūmoja, Kijevas ruošia gamybą

    Londonas atveria „Storm Shadow“ paslaptis Ukrainai: Maskva grūmoja, Kijevas ruošia gamybą

    Kas nuspręsta dėl „Storm Shadow“?

    Didžiosios Britanijos vyriausybė pranešė davusi leidimą Europos raketų gamintojai „MBDA“ perduoti Ukrainai ribotą kiekį slaptos informacijos apie britiškus komponentus, naudojamus sparnuotosiose raketose „Storm Shadow“ ir „SCALP-EG“.

    Teigiama, kad šis žingsnis skirtas palengvinti raketų integravimą ir galimą surinkimą Ukrainoje, jei būtų kuriamos vietinės surinkimo linijos. Sprendimas priimtas karo metu, kai Ukrainai svarbus greitesnis ginkluotės tiekimo ir parengimo ciklas.

    Ką gali šios raketos?

    „Storm Shadow“ ir „SCALP-EG“ yra Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės sukurta oro paleidžiama sparnuotoji raketa, skirta smūgiams į gerai įtvirtintus taikinius. Ji sukurta dar 10-ojo dešimtmečio pabaigoje, o šiandien laikoma viena iš tikslių ilgo nuotolio priemonių.

    Viešai nurodoma, kad raketos nuotolis siekia daugiau kaip 400 kilometrų, o kovinė dalis pritaikyta prasiskverbti į sustiprintus objektus. Dėl tokio profilio jos dažniausiai siejamos su smūgiais į logistiką, vadavietes ir infrastruktūrą, kurią sunku pasiekti kitomis priemonėmis.

    Kodėl akcentuojama surinkimo linija Ukrainoje?

    Ukraina šias raketas naudoja nuo 2023 metais, kai jų perdavimą patvirtino Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie poreikį dalį gynybos pramonės procesų perkelti arčiau fronto, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo lėtų tiekimo grandinių.

    Leidimas atskleisti ribotą techninę informaciją siejamas su planu spartinti integraciją ir surinkimą, tačiau tai nereiškia pilno technologijų perdavimo. Tokie sprendimai paprastai derinami su eksporto kontrolės, intelektinės nuosavybės ir saugumo procedūromis.

    Maskvos reakcija ir platesnis kontekstas

    Maskva tokius sprendimus vertina kaip eskalaciją ir jau anksčiau grasino pasekmėmis dėl Vakarų ginkluotės tiekimo Ukrainai. Pranešimai apie papildomą techninės informacijos atvėrimą, tikėtina, dar labiau aštrins Londono ir Maskvos santykius.

    Britų pusė šį žingsnį pristato kaip dalį platesnių pastangų stiprinti Ukrainos tolimojo nuotolio smogiamuosius pajėgumus ir kurti greičiau pagaminamą bei pigesnę modernią ginkluotę. Karo dinamikoje tai laikoma vienu iš būdų didinti atgrasymą ir mažinti Rusijos pranašumą užnugaryje.

  • Ukrainiečiai pristatė „Baton“: paruošiamas per 15 minučių, skrenda iki 90 km ir pats pasiekia taikinį

    Ukrainiečiai pristatė „Baton“: paruošiamas per 15 minučių, skrenda iki 90 km ir pats pasiekia taikinį

    Ukrainoje per Technological Forces of Ukraine renginį pristatytas bepiločio orlaivio sprendimas „Baton“, skirtas smogti priešo ugnies taškams, logistikos objektams ir kitiems taikiniams. Gamintojų teigimu, tai orlaivio tipo platforma su tiesiais sparnais ir dviem elektriniais varikliais.

    Paskelbta, kad „Baton“ ore gali išbūti apie 50 minučių. Jo kruizinis greitis siekia apie 105 kilometrus per valandą, o maksimalus gali pasiekti 140 kilometrų per valandą.

    Skelbiama, kad dronas įprastai veikia 150–500 metrų aukštyje, o maksimalus lubų aukštis siekia 1 500 metrų. Nurodoma, kad jis gali gabenti iki 3 kilogramų naudingąją apkrovą, o deklaruojamas didžiausias skrydžio nuotolis yra iki 90 kilometrų.

    Vienas svarbiausių akcentų – terminalinis autonominis nutaikymas. Teigiama, kad „Baton“ gali perimti vedimą į tikslą ir automatiškai nukreipti save taikinio link iš maždaug 2 kilometrų atstumo bei iki 500 metrų aukščio.

    Taip pat nurodoma, kad sistemoje įdiegtas autonominis navigacijos sprendimas, leidžiantis savarankiškai vykdyti iš anksto suplanuotą maršrutą ir realiu laiku nustatyti savo padėtį. Ryšio sprendimai gali skirtis pagal versiją: minima analoginė arba skaitmeninė vaizdo jungtis, LTE ryšys ir „Starlink“.

    Kūrėjai pabrėžia ir greito dislokavimo idėją. Skelbiama, kad vienu pikapu galima gabenti iki aštuonių dronų, o paruošimas startui trunka apie 15 minučių.

    Pasak pateiktos informacijos, „Baton“ paleidžiamas katapulta ir valdomas per antžeminę valdymo stotį, operatoriui naudojant FPV principą. Tokia schema Ukrainos kare tapo plačiai paplitusi, nes leidžia greitai diegti masinės gamybos sprendimus ir lanksčiai juos pritaikyti skirtingoms užduotims.

    Pažymima, kad tai nėra vien parodinis modelis: teigiama, jog dronai jau perduoti Ukrainos kariuomenei ir išbandyti fronte. Fondas „Come Back Alive“ skelbė perdavęs Ukrainos karinei žvalgybai 592 vienetus, todėl sistema, anot iniciatorių, įgijo ir praktinio naudojimo patirties.

  • Lenkų „Piorun“ raketos keliauja į Lietuvą: 1,8 mlrd. eurų sandoris ir planas iki 2030 metų

    Lenkų „Piorun“ raketos keliauja į Lietuvą: 1,8 mlrd. eurų sandoris ir planas iki 2030 metų

    Lenkijoje, Skaržysko-Kamenoje veikiančioje „MESKO“ gamykloje pasirašyta pagrindinė sutartis dėl kelių tūkstančių nešiojamųjų priešlėktuvinių raketinių kompleksų „Piorun“ tiekimo. Sandoris apima Lenkijos kariuomenę ir sąjungininkus, tarp jų Lietuvą, Latviją bei Norvegiją, o pristatymai planuojami iki 2030 metų.

    Bendra sutarties vertė siekia apie 1,8 milijardo eurų. Daugiau kaip 80 proc. užsakymo numatyta Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms, o likusi dalis skiriama partneriams pagal bendrų pirkimų modelį, kuris Baltijos regionui tampa vis aktualesnis didėjant oro grėsmių spektrui.

    Kas įeina į paketą?

    Pagal paskelbtą informaciją, pirkimas apima ne tik raketas ir paleidimo mechanizmus, bet ir treniruoklius, mokymų bei logistikos paketus. Toks komplektavimas mažina rizikas eksploatacijoje ir leidžia greičiau parengti personalą, o tai ypač svarbu plečiant trumpojo nuotolio oro gynybą.

    Lenkijos gynybos sektorius pabrėžia, kad tai vienas didžiausių „Piorun“ pirkimų istorijoje, o dalis finansavimo Lenkijos poreikiams siejama su Europos Sąjungos saugumo ir gynybos finansavimo instrumentais. Tikėtina, kad artimiausiu metu bus detalizuotos vykdomosios sutartys ir tikslūs pristatymų grafikai.

    Kuo išsiskiria „Piorun“?

    „Piorun“ yra labai trumpojo nuotolio nešiojamas priešlėktuvinis kompleksas, skirtas naikinti žemai skrendančius taikinius, įskaitant sraigtasparnius, lėktuvus, sparnuotąsias raketas ir dronus. Skelbiama, kad veikimo nuotolis siekia iki 6,4 kilometro, o taikinių aukštis iki 4 kilometrų.

    Kompleksą gali valdyti vienas karys, o viso rinkinio masė sudaro apie 16,5 kilogramo. Tokios sistemos paprastai laikomos viena iš būtiniausių grandžių saugant pajėgas ir infrastruktūrą nuo mažų, greitų ir žemai skrendančių taikinių, kurių kare pastaraisiais metais smarkiai padaugėjo.

    Kodėl tai svarbu Lietuvai?

    „Piorun“ tarptautinį dėmesį sustiprino ir tai, kad sistema buvo plačiai aptarinėjama dėl realaus panaudojimo Ukrainoje, kur trumpojo nuotolio oro gynyba tapo kritiškai svarbi kovojant su sraigtasparniais ir bepiločiais. Europoje auga paklausa tokiems sprendimams, nes dronų ir sparnuotųjų raketų grėsmė išlieka viena aktualiausių.

    Taip pat akcentuojama, kad Lietuva įsigyja „Piorun“ kaip žingsnį modernizuojant turėtus senesnius sprendimus ir stiprinant artimojo nuotolio oro gynybos sluoksnį. Toks pirkimas dera su regionine tendencija daugiau gynybos priemonių įsigyti koordinuotai su sąjungininkais, kad būtų greičiau užtikrinami tiekimai ir didinamas suderinamumas.

    Lenkijos gamintojas teigia didinantis gamybos apimtis ir investuojantis į linijų plėtrą, kad patenkintų augantį vidaus ir eksporto poreikį. Tai reikšminga ir Lietuvai, nes gamybos pajėgumai bei tiekimo grandinių stabilumas tiesiogiai lemia, kaip greitai sutartys virsta realiais pristatymais.

  • ADAC įspėja: kas trečią keyless automobilį galima pavogti per minutes – padeda tik UWB

    ADAC įspėja: kas trečią keyless automobilį galima pavogti per minutes – padeda tik UWB

    Kur slypi keyless spraga?

    Vokietijos automobilių klubas ADAC, išbandęs apie 850 įvairių gamintojų automobilių, skelbia, kad maždaug 70 proc. šiuolaikinių modelių nuo tam tikros vagystės schemos jau apsaugoti geriau. Tačiau likę apie 30 proc. vis dar turi tą pačią pažeidžiamumo spragą, kurią tyrėjai viešai aprašė dar 2011 metais.

    Kalbama apie automobilius su keyless, arba bekontakčiu įėjimu ir užvedimu, kai automobilis atpažįsta raktelį būnant šalia, atrakina duris, o variklis paleidžiamas mygtuku. Vagys išnaudoja vadinamąjį perdavimo, arba relės, atakos principą, kai raktelio signalas dirbtinai „prailginamas“ iki automobilio.

    Praktikoje vienas nusikaltėlis su nedideliu įrenginiu priartėja prie raktelio, pavyzdžiui, namuose prie sienos ar lango, o bendrininkas su antru įrenginiu stovi prie automobilio. Sistema gauna sustiprintą signalą ir elgiasi taip, tarsi teisėtas savininkas būtų šalia: automobilis atsirakina ir užsiveda.

    Kodėl tokios vagystės sunkiai įrodomos?

    ADAC pabrėžia, kad šis metodas dažnai nereikalauja laužti automobilio elektronikos ar fizinių spynų, todėl po vagystės gali nelikti akivaizdžių įsilaužimo žymių. Dėl to vėliau, radus automobilį ar vertinant aplinkybes, gali kilti papildomų klausimų, o įrodymų rinkimas tampa sudėtingesnis.

    Dar vienas praktinis niuansas – jei variklis jau užvestas, kai kurie automobiliai gali nuvažiuoti net ir be raktelio salone. Kelionė baigiasi tik tuomet, kai baigiasi degalai arba išsenka traukos akumuliatoriaus energija, jei tai elektromobilis.

    ADAC atkreipia dėmesį, kad tokiose situacijose ypač vertinga tampa namų aplinkos vaizdo stebėjimo medžiaga. Ji gali padėti atkurti įvykių seką, net jei ant automobilio neliko įsilaužimo pėdsakų.

    UWB – efektyviausias sprendimas

    Klubas nurodo, kad realiai šią spragą patikimai uždaro UWB technologija, vadinama ultrasiajuosčiu ryšiu. Tokia sistema vertina ne vien tai, ar signalas pasiekia automobilį, bet ir tiksliau apskaičiuoja raktelio atstumą pagal signalo perdavimo laiką.

    Per ADAC bandymus, kai tyrėjas bandė „prailginti“ signalą naudojant stiprintuvą, automobilis su UWB tiesiog nustojo reaguoti. Tai reiškia, kad vien signalo sustiprinimo nebeužtenka, nes sistema tikrina, ar raktelis fiziškai yra šalia.

    UWB sprendimus anksčiau pradėjo diegti „Jaguar“ ir „Land Rover“, vėliau prisijungė „Volkswagen“ grupė, taip pat tokias apsaugas palaipsniui siūlė ir kiti gamintojai, tarp jų „BMW“, „Hyundai“, „Kia“ ir „Mercedes“. Vis dėlto rinkoje dar daug modelių, kuriuose tokios apsaugos nėra arba ji veikia tik tam tikrose komplektacijose.

    ADAC taip pat perspėja dėl dalies gamintojų naudojamų judesio jutiklių raktelyje, kurie po kurio laiko nejudinami sumažina ar išjungia signalą. Klubo vertinimu, tai nėra pilnai patikima priemonė, nes iki signalo išjungimo vagystė vis tiek gali būti įmanoma.

    Jei automobilis neturi pažangesnės apsaugos, pirmas žingsnis – patikrinti instrukcijoje, ar galima išjungti keyless funkciją. Tokiu atveju perdavimo ataka tampa neveiksminga, nors tenka atsisakyti dalies patogumo.

    Kasdienėje praktikoje rekomenduojama raktelio nelaikyti prie lauko durų, langų ar išorinių sienų. Taip pat gali padėti raktelio laikymas metalinėje dėžutėje ar ekranuojančiame dėkle, tačiau efektyvumą verta pasitikrinti realiai, nes svarbu, kad būtų blokuojamos visos reikalingos bangos.

    ADAC ragina atsargiai vertinti ir papildomai įsigyjamas apsaugos sistemas, jei jos pačios naudoja panašų bekontaktį valdymą. Kai kuriuos sprendimus įmanoma apeiti taip pat lengvai kaip ir gamyklinį keyless.

    Senesnio automobilio modernizavimas į pilnavertę keyless sistemą dažnai būna brangus ir sudėtingas, nes gali reikalauti naujų rankenų, antenų ir laidynų. Be to, pigūs sprendimai, kurie verčia išjungti imobilizatorių, didina riziką ir gali sukelti problemų dėl draudimo apsaugos.

    Problema aktuali ne tik automobiliams: bekontakčius sprendimus siūlo ir dalis motociklų gamintojų. ADAC bandymai rodo, kad analogiškas signalo perdavimo principas gali leisti atrakinti vairo užraktą, įjungti degimą ir nuvažiuoti, todėl saugumo kartelė turėtų būti tokia pati aukšta ir dviratėms transporto priemonėms.

  • „Rebel Wolves“ apsisuko po kritikos: „The Blood of Dawnwalker“ konsolėse turės 60 fps režimą

    „Rebel Wolves“ apsisuko po kritikos: „The Blood of Dawnwalker“ konsolėse turės 60 fps režimą

    Sprendimas po gerbėjų pasipiktinimo

    Artėjanti tamsiojo fantastinio vaidmenų žaidimo „The Blood of Dawnwalker“ premjera trumpam atsidūrė kritikos centre, kai paviešintame pristatyme buvo parodyti konsoliniai režimai. Iš pradžių daliai žaidėjų užkliuvo žinia, kad žaidimas gali nepasiekti sklandžių 60 kadrų per sekundę.

    Reakcija socialiniuose tinkluose ir žaidėjų bendruomenėse greitai tapo aštresnė, o diskusijos krypo į tai, ar vizualinė kokybė pateisina žemesnį našumą. Pastaraisiais metais 60 fps daugeliui tapo nebe prabanga, o lūkesčiu, ypač dabartinės kartos konsolėse.

    Patvirtintas našumo režimas

    Į kritiką sureagavo kūrėjai iš „Rebel Wolves“, oficialiai patvirtinę, kad „The Blood of Dawnwalker“ gaus našumo režimą, orientuotą į 60 fps. Studija teigia, kad šis režimas bus pasiekiamas per startinį atnaujinimą, t. y. labai anksti po išleidimo.

    Šis sprendimas aktualiausias „PlayStation 5“, „PlayStation 5 Pro“ ir „Xbox Series X“ savininkams, nes būtent šiose sistemose dažniausiai tikimasi aukščiausio našumo. „Xbox Series S“ atveju studijos paprastai renkasi konservatyvesnius nustatymus dėl silpnesnės aparatinės dalies, tačiau konkretūs techniniai tikslai gali skirtis.

    „Išklausėme jūsų nuomones. Buvo aišku, kad daugeliui tai labai svarbu, todėl susitelkėme į dar vieną testų etapą ir jo rezultatai leido patvirtinti našumo režimą jau premjeros dieną“, – sakė kūrėjai.

    Ką tai reiškia žaidėjams

    Našumo režimas dažniausiai reiškia kompromisą: mažesnė raiška, kuklesni šešėliai ar trumpesnis vaizdo detalių atstumas mainais į sklandesnį valdymą ir greitesnę reakciją. Vaidmenų žaidimuose tai ypač juntama kovose ir greituose judėjimo epizoduose, kai stabilus kadrų dažnis pagerina pojūtį.

    Kūrėjai taip pat paaiškino, kad našumo režimas buvo kuriamas ir diegiamas, todėl jo nebuvo ankstesniame, konsolėms skirtame vaizdo pristatyme. Tai dažna praktika: optimizavimo darbai paprastai tęsiasi iki pat išleidimo ir dar kelis mėnesius po jo.

    „The Blood of Dawnwalker“ turėtų pasirodyti 2026 metų rugsėjo 3 dieną asmeniniams kompiuteriams, „PlayStation 5“ ir „Xbox Series X/S“. Žaidimas jau dabar lyginamas su „Wiedžmino“ tipo vaidmenų žaidimais, tačiau kūrėjai akcentuoja kitokią tematiką ir nuotaiką.

  • Nauja šaudyklė WARDOGS užkaitino „Steam“: per testus aplenkė „Battlefield 6“ ir „Call of Duty“

    Nauja šaudyklė WARDOGS užkaitino „Steam“: per testus aplenkė „Battlefield 6“ ir „Call of Duty“

    Savaitgalio netikėtumas „Steam“

    Savaitgalį pirmojo asmens šaudyklių gerbėjai „Steam“ platformoje stebėjo neįprastą vaizdą: daugiausiai dėmesio sulaukė ne „Battlefield 6“ ar naujos „Call of Duty“ dalies beta, o artėjanti šaudyklė WARDOGS. Žaidimas per uždarus testus sugebėjo sutraukti dešimtis tūkstančių vienu metu prisijungusių žaidėjų.

    Tuo pat metu „Battlefield 6“ kūrėjai pristatė naują atnaujinimą su kino įkvėptais motyvais ir kelioms dienoms atvėrė nemokamą prieigą. „Call of Duty: Modern Warfare 4“ beta taip pat startavo stipriai, tačiau susidomėjimas, sprendžiant iš viešai matomų „Steam“ skaičių, sparčiai sumažėjo.

    Skaičiai, kurie nustebino rinką

    Pagal „Steam“ statistikos įrankius, „Call of Duty“ beta pradžioje perkopė 100 000 žaidėjų vienu metu ribą, bet vėliau aktyvumas pastebimai krito. Nemokamas „Battlefield 6“ savaitgalis, nepaisant plačios reklamos, žaidėjų skaičių padidino tik nežymiai.

    WARDOGS uždari testai, vykę rugpjūčio 21–23 dienomis, per pirmąsias dienas užfiksavo daugiau nei 90 000 vienu metu prisijungusių naudotojų. Paskutinę testų dieną riba buvo peržengta ir viršyta 100 000, o tai retas rezultatas žaidimui, kuris dar net neišleistas.

    Kodėl WARDOGS taip kabina?

    WARDOGS kuriamas studijos „BULKHEAD“ ir pristatomas kaip realistiškesnis karinis šaudyklės variantas su vadinamuoju sandbox principu, kai žaidėjai turi daugiau laisvės spręsti, kaip pasiekti tikslus. Tokia kryptis šiuo metu tampa vis patrauklesnė, nes dalis auditorijos pavargo nuo griežtai sukonstruotų, kasmet kartojamų formulių.

    Žaidimo sėkmę testuose gali paaiškinti ir tendencija, kad „Steam“ bendruomenė vis dažniau iškelia naujus vardus, kai didieji prekių ženklai susiduria su pasitikėjimo duobėmis. Pastaraisiais metais žaidėjai itin jautriai reaguoja į balansą, techninę būklę, monetizaciją ir turinio atnaujinimų tempą, o pirmi įspūdžiai dažnai nulemia ilgalaikę reputaciją.

    WARDOGS premjera numatyta rugsėjo 10 dieną. Jei kūrėjams pavyks išlaikyti techninį stabilumą, serverių pajėgumą ir aiškų turinio planą po starto, šis projektas gali tapti rimtu konkurentu tradiciniams rinkos lyderiams.

  • Ką iš tiesų gėrė Laukinių Vakarų kaubojai: jų „viskis“ šiandien šokiruotų net drąsiausius

    Laukinių Vakarų kaubojų kasdienybė dažnai romantizuojama, tačiau jų gerti tekę stiprieji gėrimai neretai buvo toli nuo to, ką šiandien vadiname kokybišku viskiu. XIX amžiaus JAV sparčiai augo, o kartu su migracija iš Airijos ir Škotijos atėjo ir distiliavimo tradicijos, bet standartų ilgą laiką beveik nebuvo.

    Didžiulė kukurūzų pasiūla ir silpna kontrolė lėmė, kad alkoholį gaminti galėjo kone bet kas. Dalis miestų salonų atsiveždavo geresnės kokybės gėrimų, bet atokesnėse vietovėse „viskis“ dažnai būdavo praktiškai žalias spiritas, kurį bandyta padaryti panašesnį į brandintą gėrimą.

    Istoriniai šaltiniai ir to meto aprašymai rodo, kad spalvai ir kvapui sukurti būdavo naudojami įvairūs priedai, pavyzdžiui, melasa ar džiovintų slyvų sultys. Pasitaikydavo ir dar abejotinesnių „pagerinimų“, kai pardavėjai siekdavo imituoti sodresnį skonį ar stipresnį pojūtį.

    Toks „kūrybiškumas“ turėjo kainą: gėrimas galėjo būti ne tik prasto skonio, bet ir pavojingas sveikatai. Kad uždarbis būtų didesnis, alkoholis kartais skiedžiamas vandeniu, o pirkėjui tekdavo pasitikėti vien gandais apie tai, kurio salono gėrimas mažiau „deginantis“ ir patikimesnis.

    Kaip pradėjo rastis standartai

    XIX amžiaus pabaigoje viskio pramonė pamažu pradėjo tvarkytis, o vienu svarbiausių lūžių laikomas 1897 metais JAV priimtas Bottled-in-Bond įstatymas. Jis nustatė aiškius reikalavimus, kaip turi būti gaminamas ir ženklinamas kontroliuojamas, vienos distilerijos ir vieno sezono viskis.

    Šie reikalavimai padėjo atskirti patikimesnį produktą nuo atsitiktinių, menkai prižiūrimų distiliatų. Kentukis, kuris ir šiandien yra vienas svarbiausių burbono centrų, tuo laikotarpiu tapo vieta, kurioje vis garsiau kalbėta apie būtinybę kelti kokybės kartelę ir mažinti piktnaudžiavimą.

    Valstybinė kontrolė XX amžiuje

    XX amžiaus pradžioje reguliavimas griežtėjo: 1906 metais priimtas Pure Food and Drug Act sustiprino valstybės galimybes kovoti su klaidinančiu ženklinimu ir abejotinos sudėties produktais. Tai buvo platesnės maisto ir vaistų saugos reformos dalis, paveikusi ir alkoholio rinką.

    Dar vienas svarbus žingsnis buvo 1909 metais vadinamasis Tafto sprendimas, kuriuo tiksliau apibrėžta, kas gali būti vadinama viskiu ir kokie gamybos principai laikomi priimtinais. Ilgainiui tai prisidėjo prie to, kad šiandienos vartotojui viskis reiškia prognozuojamą kokybę, o ne loteriją.

    Istorikai pažymi, kad kaubojai kartais galėdavo paragauti geresnio gėrimo didesniuose miestuose ar turtingesniuose salonuose, tačiau didžioji dalis kasdienybės buvo susijusi su grubiu, dažnai prastai pagamintu distiliatu. Lyginant su dabartiniais standartais, anuometinis „viskis“ daugeliui šiandien būtų tiesiog negeriamas.