CP v2

Blog

  • „Wawa“ žengia į elektromobilių rinką: su „Electrify America“ kurs savo įkroviklių tinklą

    „Wawa“ žengia į elektromobilių rinką: su „Electrify America“ kurs savo įkroviklių tinklą

    Kas keičiasi „Wawa“ degalinėse

    JAV rytinėje pakrantėje veikiantis degalinių ir parduotuvių tinklas „Wawa“ pradeda diegti savo prekės ženklu pažymėtas elektromobilių greitojo įkrovimo stoteles. Projektas įgyvendinamas kartu su įkrovimo infrastruktūros operatoriumi „Electrify America“, kuris užtikrins techninę tinklo pusę ir aptarnavimą.

    Nors dalyje „Wawa“ vietų įkrovikliai jau buvo įrengti anksčiau, jų tipai ir galia skyrėsi, o tai vairuotojams kėlė nepatogumų. Nauja kryptis žada vienodesnę patirtį ir aiškesnę paslaugos kokybės kontrolę, nes „Wawa“ formuos vartotojo patirtį, dizainą ir kainodarą.

    Kur startuos ir kokia bus galia

    Pirmasis etapas numatytas Pensilvanijoje, kur planuojama pradėti nuo aštuonių vietų. Penkiose jų turėtų atsirasti jungtys tiek NACS, tiek CCS standartams, o maksimali galia siektų iki 400 kilovatų.

    Dar trijose vietose numatytas tik CCS standartas, su iki 350 kilovatų įkrovimo galia. Kiek konkrečiai įkrovimo vietų bus kiekvienoje stotelėje, oficialiai kol kas neįvardijama, tačiau tokio pajėgumo įranga paprastai orientuota į greitus sustojimus kelionėse.

    Kodėl tai svarbu elektromobilių vairuotojams

    Partnerystė vykdoma per „Electrify America“ vadinamąją White Label programą, kai operatorius stato ir prižiūri įkrovimo tinklą, o mažmeninės prekybos prekės ženklas gali pritaikyti įrangos išvaizdą, mokėjimo patirtį ir kainodarą. Tokie sprendimai tampa vis populiaresni, nes didelėms prekybos vietoms leidžia greičiau plėsti paslaugas, neperimant visos technologinės rizikos.

    „Wawa“ šiuo metu skaičiuoja apie 280 įkroviklių 14-oje valstijų, kuriose veikia tinklas, todėl startas Pensilvanijoje vertinamas kaip bandymas namų rinkoje. Bendrovė nurodo, kad vėliau plėtra turėtų apimti ir kitas valstybes, o prioritetas bus patikimumas ir nuoseklus paslaugos standartas.

    „Šis bandymas su „Wawa“ prekės ženklu pažymėtais įkrovikliais rodo mūsų įsipareigojimą tenkinti klientų poreikius, nesvarbu, ar jiems reikia elektros įkrovimo, ar tradicinių degalų“, – sakė „Wawa“ vyresnysis viceprezidentas ir degalų bei plėtros vadovas Richas Makin.

    JAV rinkoje didėjant elektromobilių skaičiui, vienas didžiausių iššūkių išlieka patogus ir prognozuojamas įkrovimas, ypač kelionių metu. Todėl degalinėse ir pakelės parduotuvėse diegiami didelės galios įkrovikliai vis dažniau laikomi natūraliu žingsniu, papildančiu tradicinį sustojimo modelį.

  • Trumpas vėl didina spaudimą Kanadai: nuo sausio žada 50 proc. muitus automobiliams ir dalims

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nuo sausio 1 dienos planuoja padidinti muitus automobiliams, sunkvežimiams ir automobilių dalims, importuojamoms iš Kanados, iki 50 proc. Iki šiol šiai prekių grupei buvo taikomi 25 proc. tarifai, o sprendimas siejamas su įstrigusiomis derybomis dėl Šiaurės Amerikos prekybos taisyklių.

    Apie planus Trumpas pranešė socialiniame tinkle „Truth Social“, kritikuodamas Kanados prekybos politiką ir teigdamas, kad ji esą nesąžininga JAV atžvilgiu. Jo retorika žymi naują eskalacijos etapą JAV ir Kanados prekybos konflikte, kai abi pusės jau buvo ėmusios taikyti atsakomąsias priemones.

    Smūgis integruotai auto pramonei

    Automobilių gamybos grandinės JAV ir Kanadoje yra glaudžiai susietos: dalys ir komponentai neretai kelis kartus kerta sieną, kol automobilis galutinai surenkamas. Dėl to aukštesni muitai gali padidinti gamybos savikainą, o kainų spaudimą greitai pajustų tiek gamintojai, tiek pirkėjai.

    Rinkoje tai gali reikšti ir platesnį efektą: brangstant transporto priemonėms, gamintojai gali perskirstyti investicijas, keisti tiekėjų geografiją ar mažinti kai kurių modelių pasiūlą. Analitikai paprastai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla tada, kai muitai taikomi ne pavienėms prekėms, o visai tarpusavyje priklausomai tiekimo sistemai.

    Kanados atsakas: energija ir kritinės žaliavos

    Įtampa išprovokavo ir viešą atsaką Kanadoje. Ontarijo premjeras Dougas Fordas agentūrai AP teigė, kad Kanada svarsto priemones, kurios paliestų JAV aprūpinimą elektra bei kritinėmis žaliavomis, o deryboms nutrūkus, jo žodžiais, „ant stalo lieka visi variantai“.

    „Galėtume nutraukti elektros ir kritinių mineralų tiekimą JAV“, – sakė Dougas Fordas.

    Ontarijas yra viena provincijų, siejamų su kritinių mineralų ištekliais, kurie svarbūs tiek automobilių, tiek baterijų ir gynybos pramonei. Tuo pačiu provincija jau anksčiau buvo ėmusis priemonių elektros tiekimo kryptyje: buvo taikomi eksporto mokesčiai, kurie laikinai didino elektros kainas daliai JAV vartotojų, o vėliau sprendimai buvo sustabdyti po politinių konsultacijų.

    Ką tai reiškia artimiausiu metu

    Jei 50 proc. muitai būtų įvesti, tai taptų vienu ryškiausių tarifų šuolių JAV ir Kanados prekyboje per pastaruosius metus. Praktikoje tai gali reikšti naują derybų bangą, bet taip pat ir didesnį neapibrėžtumą Šiaurės Amerikos pramonės įmonėms, kurios planuoja gamybą, užsakymus ir kainodarą ilgesniam laikotarpiui.

    Kol kas neaišku, ar sprendimas bus įgyvendintas be išlygų, ar taps derybine priemone siekiant nuolaidų kitose srityse. Tačiau pats signalas rinkoms jau pasiųstas: tarifų politika vėl tampa vienu iš pagrindinių Vašingtono spaudimo instrumentų artimiausiu laikotarpiu.

  • „Shein“ ruošiasi IPO Honkonge: siekia apie 1,3 mlrd. eurų, įmonės vertė – apie 25 mlrd. eurų

    Kinijos greitosios mados ir e. prekybos milžinė „Shein“ pateikė emisijos prospektą ir planuoja debiutuoti Honkongo biržoje rugsėjo 1 dieną. Bendrovė per pirminį viešą akcijų siūlymą ketina pritraukti apie 1,3 mlrd. eurų, o dabartinė jos vertė vertinama maždaug 25 mlrd. eurų.

    Pagal skelbiamą planą galutinė akcijų kaina turėtų būti nustatyta rugpjūčio 31 dieną, atsižvelgiant į investuotojų paklausą. Prospekte numatyta, kad dalį emisijos parems ir stambūs instituciniai investuotojai, o įmonės įkūrėjai po sandorio išlaikys dominuojančią balsų kontrolę.

    Kam bus skirti IPO pinigai?

    „Shein“ nurodo, kad didžioji dalis pritrauktų lėšų būtų skiriama prekės ženklui stiprinti, plėtrai tarptautinėse rinkose ir veiklos modeliui tobulinti. Kitaip tariant, bendrovė siekia užsitikrinti tvaresnį augimą, kai konkurencija globalioje mados ir e. prekybos rinkoje stiprėja, o reguliuotojų dėmesys – didėja.

    Pastaraisiais metais „Shein“ verslo modelis sulaukė kritikos dėl itin greito kolekcijų atnaujinimo, tiekimo grandinių skaidrumo ir prekių saugos klausimų. Europos Sąjungoje vis dažniau akcentuojama atsakomybė už į rinką patenkančių produktų atitiktį, o tai reiškia papildomas rizikas platformoms, kurios remiasi dideliais pigios produkcijos srautais.

    Nuo 92 mlrd. iki 25 mlrd. eurų

    Prospekte ir rinkos vertinimuose atsispindi ir akivaizdus „Shein“ vertės pokytis per pastaruosius metus. Prieš maždaug ketverius metus bendrovė buvo vertinama apie 92 mlrd. eurų, tačiau vėliau vertinimai mažėjo, o dabar kalbama apie maždaug 25 mlrd. eurų.

    Šį smukimą galima sieti su pasikeitusiu investuotojų požiūriu į sparčiai augusias, bet didelės reguliacinės ir reputacinės rizikos turinčias platformas, taip pat su brangusiu kapitalu ir griežtesniais reikalavimais skaidrumui. „Shein“ atvejis rodo, kad net ir labai didelė vartotojų bazė ne visada garantuoja ankstesnius rekordinius vertinimus.

    Kodėl pasirinktas Honkongas?

    „Shein“ anksčiau buvo siejama su planais listinguotis JAV arba svarstyti Londono rinką, tačiau šios kryptys ilgą laiką susidurdavo su politiniais ir reguliaciniais barjerais. Honkongas šiuo atveju tampa kompromisu: tai didelė tarptautinė finansų rinka, tačiau kartu arčiau pagrindinių regioninių investuotojų.

    Honkongo biržai toks debiutas taip pat svarbus, nes pastaruoju metu ji konkuruoja dėl stambių IPO ir siekia pritraukti daugiau didelio masto tarptautinių emitentų. Jei „Shein“ planas bus įgyvendintas, tai gali tapti vienu ryškesnių šių metų technologijų ir e. prekybos sektoriaus debiutų regione.

  • „MyDr“ kibernetinis incidentas: vadovas atsiprašo pacientų, aiškinamasi, ar paliesti iki 19 mln. duomenų

    Lenkijoje veikiančią medicinos įstaigoms skirtos programinės įrangos bendrovę „MyDr“ sukrėtė kibernetinis incidentas, kuris, kaip teigiama, galėjo paliesti itin didelės apimties pacientų duomenis. Bendrovės vadovas Piotr Miluski po kelių savaičių viešai atsiprašė pacientų ir sistemos naudotojų, pabrėždamas, kad situacija kelia ne tik stresą, bet ir realias rizikas dėl jautrios informacijos.

    Incidento mastas vertinamas atsargiai: viešojoje erdvėje minimi skaičiai iki 19 mln. žmonių, o pati įmonė nurodo, kad pradiniame etape įspėjimai gali pasiekti apie 18 mln. asmenų. Tai nereiškia, kad visų jų duomenys tikrai buvo pavogti ar paviešinti, tačiau šiuo metu, kol vyksta analizė, tokios galimybės visiškai atmesti nepavyksta.

    Kas tiriama ir kas atsakingas

    Ikiteisminį tyrimą prižiūri Varšuvos apygardos prokuratūra, o tyrimo veiksmus atlieka Lenkijos kibernetinių nusikaltimų padalinys. Lygiagrečiai „MyDr“ teigia dirbanti su išoriniais ekspertais, kad tiksliai nustatytų, kokie duomenys galėjo patekti į užpuolikų rankas ir kokiu būdu buvo pasiektos sistemos.

    „MyDr“ vadovas akcentuoja, kad įmonė iš pat pradžių bendradarbiauja su institucijomis, atsakingomis už kibernetinį saugumą ir sveikatos sektoriaus IT. Pasak jo, tyrimas vis dar tęsiamas, o galutiniai atsakymai bus pateikti tik užbaigus techninę analizę ir patikrinus faktus.

    „Pirmiausia noriu atsiprašyti už nerimą, stresą ir neapibrėžtumą. Suprantu, kad baimė dėl medicininių duomenų nėra įprastas stresas“, – sakė „MyDr“ vadovas Piotr Miluski.

    Kaip bus informuojami pacientai

    Bendrovė skelbia artimiausiomis dienomis pradėsianti oficialų informavimą medicinos įstaigoms, kurios naudoja jos sistemą, kad šios galėtų tinkamai komunikuoti su pacientais. Toks kelias pasirinktas siekiant, kad žmogus apie galimą riziką sužinotų iš savo gydymo įstaigos, o ne iš atsitiktinių pranešimų ar socialinių tinklų.

    „MyDr“ pabrėžia, kad įspėjimų apimtis parenkama konservatyviai, nes incidento zonoje galėjo būti ir istorinių įrašų. Kaip nurodoma, kalbama apie duomenis, galėjusius būti susijusius su laikotarpiu iki 2024 metų balandžio mėnesio, tačiau tai dar nereiškia, kad informacija buvo nuskaityta, išvežta ar paskelbta.

    Kodėl medicininiai duomenys kelia ypatingą riziką

    Medicininiai duomenys laikomi vienais jautriausių: net ir be finansinės informacijos jie gali būti naudojami tapatybės vagystėms, šantažui ar taikiniam sukčiavimui, kai pranešimuose imituojamos gydymo įstaigos ar registracijos sistemos. Dėl to institucijos dažnai ragina incidentus vertinti rimtai net tuomet, kai nėra patvirtinto paviešinimo fakto.

    „MyDr“ teigia stiprinanti saugumo priemones ir ketinanti vykdyti nuolatinius testus, taip pat pasitelkti automatizuotus sprendimus, paremtus DI, grėsmių aptikimui. Bendrovė žada pateikti išvadas ir konkrečius veiksmus, kai tyrimas ir techninė analizė bus užbaigti.

    „Jūs nusipelnėte pilno atsakymo, o ne skubotos versijos. Kai analizė bus baigta, atvirai pasakysime, ką sužinojome ir kokių veiksmų imamės“, – sakė Piotr Miluski.

    Tuo pat metu viešojo sektoriaus atstovai signalizuoja, kad po šios istorijos gali būti svarstomi griežtesni reikalavimai subjektams, masiškai tvarkantiems duomenis. Tikslas būtų aiškiau apibrėžti atsakomybes ir standartus tais atvejais, kai vienos įmonės infrastruktūra tampa itin didelio masto rizikos tašku.

  • Bradas Pittas po 17 metų sugrįžta į San Sebastiano festivalį: pristatys filmą Heart of the Beast

    Bradas Pittas po 17 metų sugrįžta į San Sebastiano festivalį: pristatys filmą Heart of the Beast

    Holivudo aktorius Bradas Pittas po 17 metų pertraukos vėl atvyks į San Sebastiano kino festivalį Ispanijoje. Festivalio organizatoriai pranešė, kad jis pristatys režisieriaus Davido Ayerio naują filmą Heart of the Beast, kuris bus rodomas oficialiojoje programoje už konkurso ribų.

    74-asis San Sebastiano kino festivalis vyks 2026 metų rugsėjo 18–26 dienomis. Bradas Pittas į renginį atvyksta būtent šiai progai, o filmo seansas įtrauktas į oficialiosios atrankos rėmus, tačiau be varžymosi dėl pagrindinių apdovanojimų.

    Apie ką filmas?

    Heart of the Beast – išgyvenimo trileris, kuriame Bradas Pittas vaidina Džeimsą Belmontą, atsargos JAV kariuomenės specialiųjų pajėgų karį. Po lėktuvo katastrofos jis kartu su Odinu, buvusiu tarnybiniu karo šunimi, lieka įstrigęs Aliaskos laukinėje gamtoje.

    Pasak kūrėjų pristatymo, siužeto ašis – dviejų išgyvenusiųjų kelias atgal į civilizaciją, kai tenka kovoti ne tik su aplinka, bet ir su fizinio išsekimo bei sprendimų kaina. Filmas balansuoja tarp nuotykinio kino ir psichologinės išlikimo dramos, kur santykis su gyvūnu tampa svarbia istorijos dalimi.

    Kūrėjai ir aktorių komanda

    Filmą režisuoja Davidas Ayeris, su kuriuo Bradas Pittas jau dirbo filme Fury. Scenarijų parašė Cameronas Alexanderis, o prodiuserių komandoje minimi Bradas Pittas, Olivia Hamilton, Marty Bowenas ir pats režisierius.

    Kartu su Bradu Pittu filme pasirodys J.K. Simmonsas ir Anna Lambe. Tarp vykdomųjų prodiuserių įvardijamas ir režisierius Damienas Chazelle, o filmo premjera kino teatruose numatyta 2026 metų rugsėjo 25 dieną.

    Sugrįžimas į festivalį

    Bradas Pittas San Sebastiano kino festivalyje paskutinį kartą lankėsi 2009 metais, kai kartu su režisieriumi Quentinu Tarantino pristatė filmą Inglourious Basterds. Šį kartą jo vizitas sutampa su oficialiosios atrankos programos užbaigimu ir viena ryškiausių festivalio viešnių pavardžių.

    San Sebastiano festivalis laikomas vienu svarbiausių Europos kino renginių, o į programą „už konkurso ribų“ dažnai patenka didelio dėmesio sulaukiantys filmai, kuriems siekiama suteikti papildomą matomumą tarptautinėje rinkoje. Tai taip pat erdvė, kur kūrėjai pristato projektus plačiajai auditorijai ir industrijos atstovams dar prieš platesnį platinimą.

  • TVN savininko „Warner Bros. Discovery“ perėmimas vėl stringa: Kalifornija atšaukė derybas

    Planuojamas „Warner Bros. Discovery“ turto perėmimas, kuris tiesiogiai svarbus ir TVN ateičiai, vėl nusikelia. Procesą pristabdė Kalifornijos generalinis prokuroras Robas Bonta, atšaukęs suplanuotą susitikimą su „Paramount Skydance“ atstovais.

    Šis susitikimas turėjo tapti startu deryboms dėl galimos taikos sutarties ne teisme. Kalifornija yra viena iš JAV valstijų, prisijungusių prie bendro ieškinio, kuriuo siekiama sustabdyti sandorį dėl galimo neigiamo poveikio konkurencijai.

    Kas stabdo sandorį?

    Ieškinį pateikė 12 JAV valstijų, argumentuodamos, kad tokio masto konsolidacija gali sumažinti konkurenciją filmų ir turinio platinimo rinkoje, paveikti kabelinės televizijos prieinamumą ir sudaryti sąlygas kainų augimui vartotojams. Valstijos taip pat įspėja apie riziką, kad kai kuriose rinkose gali susiformuoti vietiniai monopoliai.

    Pastarosiomis dienomis buvo užsiminta apie neformalų „Paramount“ atstovų kontaktą su Kalifornijos prokuratūra, tačiau planuotas oficialus susitikimas buvo atšauktas. Tai reiškia, kad bent artimiausiu metu greitesnio kompromiso kelio nelieka, o teisinis ginčas gali užtrukti.

    „Paramount Skydance ne tik atskleidė tariamą derybų dėl susitarimo turinį, bet ir pateikė jį klaidinančiai, o tai rodo geros valios stoką“, – teigiama Kalifornijos generalinio prokuroro biuro pareiškime.

    Kodėl tai svarbu TVN?

    „Warner Bros. Discovery“ yra TVN savininkė, todėl bet koks sprendimas dėl grupės turto perėmimo, valdymo ar struktūrinių pokyčių neišvengiamai didina neapibrėžtumą ir Lenkijos rinkoje. Kol nėra aiškumo, kokiomis sąlygomis ir kada sandoris galėtų būti užbaigtas, TVN ateitis išlieka priklausoma nuo JAV vykstančių teisinių ir reguliacinių procesų.

    Situacija išsiskiria tuo, kad, pagal ankstesnius rinkos vertinimus, didžiausių kliūčių tikėtasi iš Europos reguliuotojų. Vis dėlto šįkart didžiausias stabdis atsirado JAV: iniciatyvos ėmėsi valstijos, kurios teisme siekia įrodyti, kad sandoris pakenktų konkurencijai ir vartotojų interesams.

    Kokie galimi scenarijai?

    Jeigu šalims nepavyks grįžti prie derybų ir rasti sprendimo dėl ieškinio, procesas gali persikelti į ilgesnį teisinį etapą. Kuo ilgiau tęsiasi neapibrėžtumas, tuo labiau didėja spaudimas tiek sandorio šalims, tiek susijusiems verslams, kurie planuoja investicijas, turinio strategiją ir platinimo sutartis.

    Artimiausiu metu dėmesys kryps į tai, ar „Paramount Skydance“ bandys atnaujinti kontaktą su Kalifornijos prokuratūra, ar rinksis gynybą teisme. Nuo šių sprendimų priklausys, ar TVN savininko perėmimo istorija pajudės į priekį, ar dar kartą nusikels į neapibrėžtą laiką.

  • Erlingas Haalandas nusikirpo prieš sezono startą: naujas įvaizdis sprogdina socialinius tinklus

    Erlingas Haalandas nusikirpo prieš sezono startą: naujas įvaizdis sprogdina socialinius tinklus

    „Manchester City“ puolėjas Erlingas Haalandas naują Anglijos „Premier“ lygos sezoną pradėjo ne tik su didžiuliais lūkesčiais, bet ir su ryškiu įvaizdžio pokyčiu. Futbolininkas atsisakė ilgų, jam įprastų plaukų ir socialiniuose tinkluose parodė gerokai trumpesnį kirpimą, kuris akimirksniu tapo diskusijų objektu.

    Įrašą, kuriame Haalandas pristatė naują šukuoseną, gerbėjai pasitiko audringai: vieni gyrė pokytį ir vadino jį natūraliu naujo sezono ženklu, kiti teigė, kad taip „baigėsi vikingų era“. Komentarai plito ne tik tarp sirgalių, bet ir sporto bei pramogų pasaulio paskyrų, todėl tema greitai peržengė futbolo naujienų ribas.

    Žvaigždės reakcijos ir ironija

    Prie reakcijų prisidėjo ir garsūs vardai. Buvęs „Manchester City“ treneris Pepas Guardiola viešai sureagavo šmaikščiai, pabrėždamas, kad plaukų tema jam pačiam nėra abejinga, ir pagyrė Haalandą už pokytį.

    „Jokiu būdu. Tau pasisekė, kad turi plaukų. Aš jų norėčiau. Man patinka“, – sakė Pepas Guardiola.

    Ne mažiau dėmesio sulaukė ir Zlatano Ibrahimovičiaus replika, kurią Haalandas anksčiau yra minėjęs kaip „patarimą“ niekada nesikirpti. Šį kartą švedas, pasak žiniasklaidos, situaciją palydėjo humoru ir provokacija, būdinga jo stiliui.

    „Ką tu padarei? Pralaimėjai lažybas ar ką? Užblokuok mane ir ištrink mano numerį“, – sakė Zlatanas Ibrahimovičius.

    Kodėl tokie pokyčiai taip greitai išplinta?

    Haalando atvejis dar kartą parodė, kaip sportininkų įvaizdis šiandien tampa viešosios erdvės dalimi beveik taip pat, kaip ir jų rezultatai aikštėje. Socialinių tinklų kultūra skatina reaguoti į simbolinius pokyčius, o garsenybių šukuosenos neretai virsta atpažįstamumo ženklu, todėl jų pakeitimas sukuria „įvykio“ efektą.

    Tokie momentai ypač greitai „užsikabina“ sezono pradžioje, kai sirgaliai ieško ženklų, kad komanda ir jos lyderiai startuoja su nauja energija. Todėl paprasta detalė, kaip kirpimas, internete gali tapti diskusija apie nuotaiką rūbinėje, sportininko savijautą ar net simbolinį „naują etapą“.

    Sezono pradžia: pergalė, bet dėmesys nukrypo kitur

    Nors aikštėje „Manchester City“ sezono starte pasiekė pergalę, dalis komentarų po rungtynių sukosi ne apie žaidimą, o apie Haalandą ir jo naują įvaizdį. Žiniasklaidoje buvo pabrėžta, kad puolėjas turėjo progų pasižymėti, tačiau ne visas jas realizavo.

    Vis dėlto tokios istorijos dažnai gyvena atskirą gyvenimą nuo sporto statistikos. Haalandas ir toliau išlieka viena ryškiausių „Premier“ lygos figūrų, o jo pasirinktas pokytis, panašu, dar kurį laiką bus aptarinėjamas kaip vienas labiausiai matomų sezono starto epizodų socialiniuose tinkluose.

  • Mirė „Kuehne+Nagel“ imperiją sukūręs Klausas-Michaelis Kühne: kokį pėdsaką paliko logistikoje

    Šveicarijoje mirė vienas ryškiausių Europos logistikos verslo lyderių Klausas-Michaelis Kühne, ilgus dešimtmečius siejamas su tarptautine krovinių gabenimo ir tiekimo grandinių valdymo grupe „Kuehne+Nagel“. Verslininkui buvo 89-eri.

    Apie netektį pranešė pati bendrovė, pabrėždama jo vaidmenį formuojant modernios logistikos standartus ir pasaulines tiekimo grandines. K.-M. Kühne buvo laikomas žmogumi, kurio sprendimai darė įtaką ne tik įmonei, bet ir platesniam tarptautinės prekybos laukui.

    Ilgametis šeimos verslo vairininkas

    K.-M. Kühne prie šeimos įmonės prisijungė 1958 metais, o 1966 metais tapo tuometės „Kuehne+Nagel“ valdymo komandos vadovu. 1975 metais jis perėjo į „Kuehne+Nagel International AG“ generalinio direktoriaus pareigas, vėliau ilgai vadovavo valdybai.

    Bendrovės pranešimuose akcentuojama, kad jo karjera sutapo su sparčiu globalios prekybos augimu, konteinerinių pervežimų plėtra ir logistikos skaitmeninimo pradžia. Būtent šiame kontekste „Kuehne+Nagel“ iš tradicinio ekspedijavimo verslo tapo pasauliniu tiekimo grandinių sprendimų tiekėju.

    „Netekome vizionieriaus, didžio verslininko ir išskirtinės asmenybės. Su gilia užuojauta mintimis esame su jo našle Christine Kühne“, – sakė „Kuehne+Nagel International AG“ valdybos pirmininkas Joergas Wolle.

    Įtaka siekė ir už logistikos ribų

    Tarptautinė žiniasklaida ir verslo leidiniai K.-M. Kühne vardą siejo ne tik su logistika, bet ir su reikšmingomis investicijomis Vokietijos transporto sektoriuje. Jis buvo minimas tarp įtakingiausių šeimos kapitalo investuotojų, dalyvavusių strateginiuose sprendimuose, susijusiuose su stambiomis transporto įmonėmis.

    Finansinėje erdvėje dažnai cituotas „Forbes“ vertinimas jo turto vertę siejo su maždaug 41,9 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 38,5 mlrd. eurų. Toks mastas K.-M. Kühne iškėlė į turtingiausių ir įtakingiausių Vokietijos investuotojų gretas.

    Milžiniškas tinklas ir darbas daugelyje šalių

    „Kuehne+Nagel“ yra viena didžiausių pasaulio logistikos bendrovių, dirbanti su šimtais tūkstančių klientų ir valdanti platų terminalų, sandėlių bei transporto partnerių tinklą. Grupė veikia beveik 100 šalių ir, bendrovės duomenimis, turi apie 88 000 darbuotojų.

    Įmonė yra įsikūrusi Šveicarijoje ir kotiruojama Ciuricho biržoje, o jos veikla apima jūrų, oro, kelių ir geležinkelių pervežimus bei sandėliavimo ir kontraktinės logistikos paslaugas. Tokia struktūra pastaraisiais metais tapo ypač svarbi, kai dėl geopolitinių įtampų ir tiekimo grandinių trikdžių verslai ieško patikimesnių maršrutų ir atsparumo.

    Logistikos rinkai K.-M. Kühne mirtis reiškia vienos epochos pabaigą: jis buvo tarp tų vadovų, kurie matė ir formavo perėjimą nuo tradicinio ekspedijavimo prie duomenimis grįstų, globalių tiekimo grandinių sprendimų. Įmonė kol kas nepranešė apie platesnius pokyčius, susijusius su ilgalaikėmis valdymo ar strategijos kryptimis.

  • Trumpo Baltųjų rūmų pokyčiai: Indianos kalkakmenis keliauja į Italiją naujos salės kolonomis

    Trumpo Baltųjų rūmų pokyčiai: Indianos kalkakmenis keliauja į Italiją naujos salės kolonomis

    JAV prezidento Donaldo Trumpo inicijuojamas naujos Baltųjų rūmų pokylių salės projektas įgauna apčiuopiamą formą: Indianos valstijoje išgautas kalkakmenis išsiųstas į Italiją, kur iš jo turėtų būti išskaptuotos fasado kolonos. Apie tai, remdamasi Baltųjų rūmų administracijos pateikta informacija, skelbė JAV transliuotojas CBS.

    Projektui neseniai uždegta ir teisinė žalia šviesa: JAV Aukščiausiasis Teismas leido tęsti darbus, kuriuos mėginta stabdyti dėl paveldo apsaugos argumentų. Šis sprendimas faktiškai panaikino didžiausią riziką, kad statybos būtų sustabdytos pačioje įkarščio fazėje.

    Kas žinoma apie projektą?

    Pagal viešai aptariamus planus, naujasis statinys turėtų užimti daugiau nei 8 000 kvadratinių metrų ir būti pritaikytas iki 1 000 žmonių renginiams. Skelbiama, kad statybvietėje dirba apie 200 darbuotojų, o konstrukcijoms numatytos didelės plieno ir betono apimtys.

    Baltųjų rūmų atstovai nurodo, kad projekte numatytos ir saugumo priemonės, būdingos moderniems valdžios objektams: medicininės patalpos, slėptuvės, aukšto slaptumo susitikimų kambariai, sustiprintos konstrukcijos ir atsparūs langai. Tokie sprendimai pastaraisiais metais dažniau akcentuojami ne tik JAV, bet ir Europos viešuosiuose projektuose.

    Kodėl akmuo keliauja į Italiją?

    Statinio kolonos, kaip teigiama, bus gaminamos Italijoje, nors pati žaliava – aukštos kokybės Indianos kalkakmenis – išgaunama JAV. Baltųjų rūmų administracijos atstovai kol kas neatskleidė, kas konkrečiai atliks skulptūrinius darbus, tačiau pabrėžiama, kad tai turėtų būti aukščiausio lygio meistrai.

    Italija pasirinkta neatsitiktinai: Toskanos regione esantys Kararos apylinkių akmens apdirbimo centrai šimtmečius garsėja skulptūros ir architektūrinių elementų tradicija. JAV viešojoje architektūroje itališkas meistriškumas taip pat turi istorinį precedentą – dar XIX amžiuje italų amatininkai buvo kviečiami dirbti prie reprezentacinių objektų Vašingtone.

    Biudžetas ir terminai

    Viešai minėta bendra projekto vertė siekia apie 400 milijonų JAV dolerių, tai yra maždaug 370 milijonų eurų. Baltieji rūmai pabrėžia, kad finansavimas yra privatus, o didžioji dalis lėšų, kaip skelbta, jau surinkta.

    Pagal dabartinius grafikus fasadas turėtų būti beveik užbaigtas iki 2028 metų balandžio, o visas projektas siejamas su politiniu terminu – noru darbus įgyvendinti iki antrosios D. Trumpo kadencijos pabaigos. Vis dėlto galutiniai terminai priklausys nuo tiekimo grandinės, rangovų parinkimo ir to, kada bus aiškiai įvardytos Italijoje dirbsiančios dirbtuvės.

    „Kol kas nežinome, kas konkrečiai skaptuos kolonas, tačiau darbas vyks Italijoje, o akmuo atgabentas iš Indianos“, – sakė Baltųjų rūmų administracijos atstovas Joshua Fisheris.

  • Iš kasyklų į geležinkelį: Lenkijoje startavo kalnakasių perkvalifikavimas, populiariausia profesija aiški

    Pirmasis Lenkijos valstybinės kasybos grupės PGG kalnakasis pradėjo dirbti regioniniame vežėjo Koleje Śląskie padalinyje, taip pažymėdamas praktinę lapkritį pasirašyto perkvalifikavimo susitarimo pradžią. Ši iniciatyva siejama su platesne pramonės transformacija, kai daliai kasybos darbuotojų ieškoma alternatyvų kituose sektoriuose.

    Regioninis vežėjas pranešė, kad didžiausio susidomėjimo sulaukia riedmenų mechaniko pareigos, o nemažai kandidatų domisi ir galimybe tapti traukinių машinistu. Tokia kryptis pasirinkta neatsitiktinai: geležinkeliui trūksta techninių specialistų, o kasybos darbuotojai dažnai turi mechanikos ir įrangos priežiūros patirties.

    Į Koleje Śląskie perėjęs 35 metų Klaudiušas Sikora iki tol kasyklose dirbo keliolika metų ir prižiūrėjo kasybos techniką. Geležinkelyje jis įsidarbino riedmenų mechaniku, o darbdavys pabrėžė, kad svarbiausi atrankos kriterijai yra bazinės techninės žinios, patirtis, įsitraukimas ir noras mokytis.

    „Po dviejų nelaimių po žeme nusprendžiau, kad į šachtą nebegrįšiu. Pasinaudojau išeitine ir pasirinkau keisti sritį, sužinojęs apie Koleje Śląskie ir PGG bendradarbiavimą“, – sakė Klaudiušas Sikora.

    Kokios profesijos paklausiausios?

    Vežėjas nurodo, kad riedmenų mechaniko darbas yra populiariausias pasirinkimas tarp norinčiųjų persikvalifikuoti. Tai pozicija, kurioje reikalinga kasdienė traukinių techninės būklės patikra, smulkūs remontai, susidėvinčių dalių keitimas ir sistemų veikimo kontrolė.

    Tuo pat metu dalis kandidatų siekia tapti traukos priemonių mašinistais, tačiau čia kelias ilgesnis: mokymai gali trukti iki dvejų metų, o norint pradėti dirbti būtina išlaikyti valstybinius egzaminus ir atitikti griežtus sveikatos bei saugos reikalavimus. Dėl to daliai žmonių techninės priežiūros pareigos tampa greitesniu būdu įsitvirtinti sektoriuje.

    Susitarimas tarp PGG ir Koleje Śląskie

    Perkvalifikavimo modelis remiasi dviejų viešojo sektoriaus įmonių skirtinguose ūkio segmentuose bendradarbiavimu, į kurį įtrauktas ir PGG grupei priklausantis mokymų partneris „Synercom“. Numatyta, kad dalyviai gali gauti profesinį konsultavimą, kompetencijų vertinimą, mokymus ir pagalbą įsidarbinant.

    Iniciatyvos tikslas – sušvelninti socialines kasybos transformacijos pasekmes ir kartu užpildyti geležinkelio rinkoje atsirandančias spragas. Be mechanikų ir mašinistų, geležinkeliui taip pat reikia elektromechanikų, riedmenų priežiūros technikų, o ateityje planuojama daugiau poreikio ir administracinėms bei techninėms funkcijoms.

    Geležinkelio plėtra kuria paklausą

    Koleje Śląskie vadovybė akcentuoja, kad artimiausiais metais geležinkelio rinka Lenkijoje turėtų augti, nes modernizuojama infrastruktūra ir atnaujinamas riedmenų parkas, tam pasitelkiant ir Europos Sąjungos paramą. Vežėjas skelbia planuojantis plėsti techninę bazę ir darbuotojų komandas, nes vien riedmenų skaičiaus didėjimas reiškia daugiau priežiūros, remonto ir aptarnavimo darbų.

    Šiuo metu Koleje Śląskie eksploatuoja kelias dešimtis elektrinių traukinių, kuriems būtini reguliarūs patikrinimai ir techninė priežiūra. Vežėjas taip pat nurodo, kad keleivių srautai pastaraisiais metais siekia apie 22 mln. per metus, o pajėgumus riboja dideli infrastruktūros pertvarkos projektai, kurie turėtų tęstis iki 2028 metų.

    PGG, Koleje Śląskie ir „Synercom“ susitarimas dėl kalnakasių perkvalifikavimo buvo pasirašytas 2025 metų lapkričio 3 dieną. Vežėjas tikisi, kad artimiausiu metu prie techninės priežiūros komandų prisijungs ir daugiau buvusių kasybos darbuotojų.