CP v2

Blog

  • Turkucio antpuolis darže? Paprasta rudeninė gaudyklė padeda išvengti išgraužtų šaknų pavasarį

    Turkucio antpuolis darže? Paprasta rudeninė gaudyklė padeda išvengti išgraužtų šaknų pavasarį

    Kas išduoda turkucį rudenį

    Turkucis (Gryllotalpa gryllotalpa) yra vienas žalingiausių dirvoje gyvenančių vabzdžių, galintis greitai nuniokoti daržą ir veją. Jis juda po žeme, rausdamas urvelius, o pakeliui pažeidžia šaknis, svogūnėlius ir jaunus daigus.

    Rudenį jo veiklą dažniausiai išduoda vos pakilę žemės „takeliai“ lysvėse ar vejoje, ypač po lietaus, kai reljefas ryškiau matomas. Taip pat pasitaiko 1–2 centimetrų skersmens angų, vedančių gilyn, o augalai gali pradėti vysti be aiškios priežasties.

    Kur slepiasi per šalčius

    Artėjant šalčiams turkuciai ir jų lervos traukiasi į gilesnius sluoksnius, kur dirva mažiau įšąla ir išlieka stabilesnė temperatūra. Šiltesnių vietų jie ieško ir ten, kur vyksta aktyvus organinių medžiagų irimas.

    Dėl to dažna žiemojimo vieta būna mėšlo krūvos su šiaudais ir komposto sankaupos, nes skaidantis organikai išsiskiria šiluma. Būtent šį vabzdžio įprotį galima išnaudoti rudenį, kai dar sode atliekami paruošiamieji darbai.

    Rudeninė mėšlo gaudyklė

    Viena praktiškiausių rudeninių priemonių yra vadinamoji mėšlo gaudyklė. Lysvės pakraštyje iškasama maždaug 50 x 50 centimetrų duobė ir ji pripildoma mėšlo su šiaudais, kuris, šildamas, pritraukia turkučius žiemoti.

    Anksti pavasarį, kai dirva dar vėsi, o vabzdžiai mažiau judrūs, duobės turinį verta išimti, perrinkti ir surinktus kenkėjus sunaikinti. Likusį mėšlą galima panaudoti komposte arba įterpti į dirvą, tačiau svarbu jo nepalikti kaip šilto prieglobsčio ten, kur planuojami jautrūs sodinimai.

    Ką dar verta daryti dabar

    Jei rudenį matote daug šviežių urvelių, naudinga peržvelgti dirvą ir sutrikdyti tunelių sistemą, ypač tuščiose lysvėse. Tai ne visada išsprendžia problemą, bet gali sumažinti kenkėjų aktyvumą ir palengvinti gaudymą.

    Alternatyva yra įkasti į dirvą lygių sienelių indus urvelių susikirtimo vietose, kad jų kraštas būtų tunelio lygyje. Tokios gaudyklės dažniau pasiteisina pavasarį ir vasaros pradžioje, tačiau šiltesnį rudenį taip pat gali padėti pastebimai sumažinti turkučių skaičių.

    Biologinei kontrolei dažnai minimos naudingosios nematodų rūšys iš Steinernema genties, kurios parazituoja vabzdžius dirvoje. Paprastai jos veikia, kai dirva pakankamai šilta ir drėgna, todėl realiai taikomos vasaros pabaigoje ar ankstyvą rudenį, laikantis gamintojo rekomendacijų.

    Svarbu ir prevencija: nepalikite neprižiūrimų mėšlo krūvų ten, kur jos tampa žiemojimo „viešbučiu“, o kompostą tvarkykite taip, kad kenkėjų sankaupos būtų pastebimos. Chemiją verta svarstyti tik kraštutiniais atvejais, nes ji gali pakenkti ir naudingiems dirvožemio organizmams.

  • Rožių kirpimas rudenį: patyrę sodininkai atskleidė triuką, kuris palengvina žiemojimą

    Rožių kirpimas rudenį: patyrę sodininkai atskleidė triuką, kuris palengvina žiemojimą

    Kodėl rožes vis dažniau kerpa rudenį

    Vis daugiau sodininkų rožes formuoja ne pavasarį, o vėlyvą rudenį, kai krūmai jau baigia vegetaciją. Pagrindinė priežastis praktiška: sutrumpinus ūglius tampa lengviau pasiekti krūmo pagrindą ir supilti apsauginį žemių kauburėlį, kuris saugo nuo šalčio.

    Dar vienas argumentas – pavasarį sutaupomas laikas, nes lieka mažiau darbo, kai sode prasideda intensyvus sezonas. Tačiau rudeninis genėjimas tinka ne visoms rožėms, todėl svarbu įvertinti veislę ir vietos mikroklimatą.

    Kada genėti, kad nepakenktumėte

    Rudenį skubėti nereikėtų: per anksti nukirpti ūgliai gali paskatinti naują augimą, o jauni audiniai vėliau lengvai nušąla. Saugiausia imtis darbo po pirmųjų šalnų, kai rožės pereina į ramybės būseną.

    Praktikoje tai dažniausiai būna vėlyvą rudenį, priklausomai nuo oro sąlygų. Jei prognozuojami stiprūs ir staigūs atšalimai, dalį darbų geriau atidėti pavasariui, o rudenį apsiriboti tik paruošimu žiemai.

    Kurias rožes galima kirpti, o kurių – geriau neliesti

    Rudenį dažniausiai genimos didžiažiedės, lysvinės ir miniatiūrinės rožės, taip pat dauguma ant koto auginamų formų, išskyrus kaskadines. Šių grupių ūglių patrumpinimas padeda apsaugai žiemą ir palengvina kauburėlio supylimą.

    Tačiau yra išimčių: parkinių rožių paprastai nereikia trumpinti, nes jos gerai išlaiko formą ir žiemą. Vijoklinių rožių ilgų ūglių rudenį verčiau neliesti, nes būtent ant jų dažnai formuojasi kito sezono žiedai, o kaskadinių ant koto rožių svyrančius ūglius geriau tik apsaugoti, bet nekirpti.

    Kaip taisyklingai trumpinti ūglius

    Genint svarbu naudoti aštrų ir dezinfekuotą sekatorių, kad sumažėtų ligų rizika. Pjūvis daromas įstrižai virš pumpuro, nukreipto į išorę, kad pavasarį krūmas augtų atviresnis ir geriau vėdintųsi.

    Didžiažiedės rožės dažnai trumpinamos iki maždaug 30–40 centimetrų virš dirvos, o lysvinės ir miniatiūrinės – apie per pusę ar kiek daugiau, paliekant žemesnę, kompaktišką formą. Ant koto auginamų rožių laja paprastai trumpinama gana smarkiai, kad išliktų tvirta struktūra ir būtų lengviau ją apsaugoti.

    Po genėjimo krūmo pagrindą rekomenduojama apipilti žeme ar kompostu, suformuojant apsauginį kauburėlį. Būtent jis dažniausiai lemia, kaip sėkmingai rožės peržiemos, ypač kai žiema permaininga, su atodrėkiais ir staigiais temperatūros kritimais.

  • Ką padėti po šilauoge spalį? Vienas dalykas padės krūmams atlaikyti speigus

    Ką padėti po šilauoge spalį? Vienas dalykas padės krūmams atlaikyti speigus

    Rudenį svarbiausia – neperlenkti lazdos

    Spalis šilauogėms yra pereinamasis metas, kai augalas baigia vegetaciją ir ruošiasi ramybės periodui. Šiuo laikotarpiu didžiausios klaidos yra agresyvus genėjimas ir netinkamas tręšimas, nes jie gali paskatinti naujų ūglių augimą ir padidinti pašalimo riziką.

    Praktikoje sode dažniausiai geriausiai pasiteisina viena kryptis: nebeauginti, o apsaugoti. Todėl pagrindinis darbas rudenį yra palaikyti tinkamas dirvos sąlygas, drėgmę ir šaknų zonos stabilumą iki žiemos.

    Vienas dalykas, kurį verta padaryti dabar

    Efektyviausias sprendimas spalį – storas mulčio sluoksnis po krūmais, ypač iš spygliuočių žievės arba spyglių kraiko. Mulčias veikia kaip izoliacija: sumažina staigius dirvos temperatūros svyravimus, padeda išlaikyti drėgmę ir apsaugo paviršinę šaknų sistemą, kuri šilauogėms yra itin jautri.

    Mulčiuojant svarbu neapipilti krūmo pagrindo taip, kad mulčias liestų stiebus, nes tai didina puvinio ir ligų riziką. Geriau formuoti tolygų sluoksnį aplink šaknų zoną, paliekant nedidelį tarpą prie pat stiebų.

    Genėjimas spalį – tik sanitarinis

    Spalį šilauogių rekomenduojama neformuoti ir neatjauninti, o apsiriboti sanitariniu genėjimu. Reikėtų pašalinti tik aiškiai pažeistas, sergančias, nudžiūvusias ar nulaužtas šakas, o stipresnį krūmo retinimą palikti vėlyvai žiemai arba ankstyvam pavasariui.

    Svarbi detalė – neskubėti išpjauti visų šakų vien todėl, kad jos jau be lapų. Lapų kritimas rudenį yra natūralus procesas, o tinkamas metas vertinti žieminius pažeidimus ateina tada, kai pasitraukia didžiausi šalčiai.

    Tręšimas rudenį: kada verta, o kada jau per vėlu

    Rudenį šilauogėms nebūtinas dažnas tręšimas, ypač jei krūmai jau buvo patręšti po derliaus nuėmimo. Spalį galima svarstyti tik tokias trąšas, kurios skirtos rūgščiamėgėms kultūroms ir kuriose nėra daug azoto, nes azotas skatina augimą, o tai prieš žiemą nepageidautina.

    Esminė taisyklė paprasta: tręšti verta tik tada, kai krūmas dar turi lapus ir šaknys aktyviai dirba. Kai lapai ima masiškai kristi, maisto medžiagų įsisavinimas silpnėja, o trąšos gali didinti dirvos druskingumą ir pakenkti šaknims.

    Drėgmė ir dirvos rūgštingumas – du tylūs veiksniai

    Net rudenį šilauogėms gali reikėti vandens, jei oras sausas ir ilgai nelyja. Kol krūmas dar su lapais, dirva neturėtų išdžiūti, nes į žiemą augalas turi eiti nepatirdamas vandens streso, o tai svarbu ir žiemojimui, ir kitų metų žiedpumpuriams.

    Šilauogėms ypač svarbi rūgšti dirva, todėl mulčiavimas spygliuočių žieve dažnai laikomas dviguba nauda: jis ne tik saugo šaknis, bet ir padeda palaikyti augalui tinkamesnį dirvos reakcijos foną. Jei kyla abejonių dėl dirvos, praktiškiausia pradėti nuo pH patikrinimo ir tik tada planuoti korekcijas.

  • Vienas triukas rudenį ir salierai išauga milžiniški: ką padaryti, kad šaknis taptų sultinga

    Vienas triukas rudenį ir salierai išauga milžiniški: ką padaryti, kad šaknis taptų sultinga

    Rudeninis triukas salierams

    Darže likę šakniniai salierai rudenį gali gerokai paaugti, jei iki derliaus likus kelioms savaitėms jiems padėsite. Sodininkai atkreipia dėmesį, kad svarbiausia suaktyvinti energijos nukreipimą į šaknį, o ne į lapiją.

    Vienas dažniausiai minimų būdų yra švelniai atidengti viršutinę šaknies dalį, kad matytųsi šoninės smulkios šaknelės. Tuomet dalį šių šaknelių galima atsargiai patrumpinti, stengiantis nepažeisti pagrindinės šaknies ir neįpjauti gumbų.

    Tokį veiksmą augalas supranta kaip stresą, todėl brandesnėje vystymosi stadijoje jis linkęs daugiau resursų skirti šaknies masei didinti. Svarbu nepersistengti: per didelis šaknų žalojimas gali sulėtinti augimą ir padidinti puvinio riziką.

    Ką daryti su lapais

    Rudenį apatiniai salierų lapai dažnai pradeda gelsti ir gulti ant dirvos, todėl juos verta pašalinti. Tai padeda sumažinti ligų židinių tikimybę ir pagerina oro cirkuliaciją aplink augalą.

    Vis dėlto stiprių, stačiai augančių ir žalių lapų skubėti kirpti nereikėtų. Kol lapai žaliuoja, augalas aktyviai vykdo fotosintezę ir taip maitina šaknį, todėl pernelyg smarkiai apkarpius lapiją derlius gali sumažėti.

    Tręšimas sezono pabaigoje

    Jei dirva lengva arba vasara buvo sausesnė, sezono pabaigoje salierams praverčia švelnesnis pastiprinimas organinėmis medžiagomis. Praktikoje dažniausiai pasirenkamas kompostas arba gerai perpuvęs mėšlas, lengvai įterpiant į viršutinį dirvos sluoksnį.

    Taip pat naudojami augaliniai raugai, tačiau rudenį svarbu nepersistengti su trąšų koncentracija, kad nebūtų skatinamas pernelyg intensyvus lapų augimas. Tręšiant visada verta įvertinti dirvos būklę ir tai, kiek arti numatomas kasimas.

    Ne mažiau svarbus ir laistymas: net ir vėsesniais rytais šaknys dar auga, todėl dirva neturėtų visiškai perdžiūti. Vandenį geriausia pilti tiesiai prie šaknų, nemirkant lapų, o perlaistymo vengti, nes tai gali lemti prastesnę šaknies struktūrą ir didesnę gedimo tikimybę laikant.

  • Jei praleisite šį rudeninį momentą, dipladenija akimirksniu mes lapus: ką daryti

    Jei praleisite šį rudeninį momentą, dipladenija akimirksniu mes lapus: ką daryti

    Kada pernešti dipladeniją į vidų?

    Dipladenija, dar vadinama mandevila, yra tropikų augalas, todėl šaltesni orai jai tampa rimtu išbandymu. Net trumpalaikis atvėsimas gali susilpninti lapus ir ūglius, o pirmosios šalnos dažnai baigiasi staigiu lapų metimu.

    Svarbiausia stebėti nakties temperatūras ir nepasikliauti vien šiltais dienos orais. Kai naktimis termometro stulpelis ima kristi iki 10–12 laipsnių, vazoną verta pernešti į vidų dar tą pačią dieną.

    Praktiškai tai dažniausiai nutinka rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje, bet tikslus laikas priklauso nuo mikroklimato. Net ir užuovėjoje esantis balkonas ar terasa ne visada apsaugo nuo greito atšalimo.

    Kaip paruošti augalą žiemojimui?

    Prieš įnešant dipladeniją, verta ją apžiūrėti: pašalinkite džiūstančius, pažeistus ar ligos požymių turinčius lapus ir ūglius. Tai sumažina riziką, kad patalpose išplis kenkėjai ar grybinės ligos, kurios žiemą ypač greitai plinta.

    Genėti reikėtų saikingai, nes rudenį tikslas yra ne formuoti, o palengvinti augalo laikymą ir sumažinti stresą persikeliant į vidų. Ilgiausius, išsikišusius ūglius dažniausiai pakanka patrumpinti maždaug trečdaliu, o labai išsikerojusią dipladeniją galima trumpinti iki pusės.

    Pjūvius darykite virš sveiko mazgo, naudokite švarų ir aštrų sekatorių. Svarbu dirbti su pirštinėmis, nes augalas išskiria pieno sultis, kurios gali dirginti odą, be to, dipladenija laikoma nuodinga žmonėms ir gyvūnams.

    Kur ir kaip dipladeniją laikyti žiemą?

    Žiemą dipladenijai palankiausia 10–12 laipsnių temperatūra, tačiau ji neturėtų kristi žemiau 8 laipsnių. Kadangi augalas natūraliai nėra prisitaikęs prie tamsaus žiemos periodo, jam reikia kuo daugiau išsklaidytos šviesos.

    Gera vieta gali būti nešildoma, bet šviesi laiptinė, vėsesnis kambarys su langu, prieškambaris ar įstiklintas balkonas, jei jame stabiliai laikosi saugi temperatūra. Tamsiame rūsyje ar garaže augalas dažniausiai nusilpsta dėl šviesos trūkumo.

    Laistymas žiemą turi būti taupus: žemė neturi nuolat šlapti, bet ir visiškai išdžiūti neturėtų. Tręšimą geriausia sustabdyti iki pavasario, o patalpą periodiškai pravėdinti taip, kad augalas negautų šalto skersvėjo.

    Net ir tinkamai prižiūrima dipladenija žiemą gali numesti dalį lapų, nes pasikeičia šviesos ir temperatūros režimas. Tačiau masinis lapų kritimas dažnai signalizuoja apie per šaltą vietą, perlaistymą arba kenkėjus.

    Į lauką dipladeniją geriausia grąžinti tik tuomet, kai praeina šalnų rizika, dažniausiai antroje gegužės pusėje. Pavasarį augalą prie saulės reikėtų pratinti palaipsniui, kad lapai nenudegtų.

  • Prancūzų triukas vejai rudenį: barsto cinamoną – žada mažiau ligų ir greitesnį įsišaknijimą

    Prancūzų triukas vejai rudenį: barsto cinamoną – žada mažiau ligų ir greitesnį įsišaknijimą

    Kas slypi už cinamono triuko?

    Rudenį, kai vejai tenka daugiau drėgmės ir vėsesnių orų, dalis sodininkų imasi paprasto sprendimo – problemines vejos vietas pabarsto malto cinamono. Teigiama, kad jis gali prisidėti prie apsaugos nuo grybelinių ligų ir padėti atsigauti atsėtoms vietoms.

    Tokio patarimo esmė – rudens sezonu padidėjusi rizika, kai ant vejos ilgiau laikosi rasa, daugėja šešėlių ir susikaupia nukritę lapai. Būtent drėgmės perteklius ir prastesnė oro cirkuliacija yra vienos dažniausių priežasčių, kodėl veja ima retėti, gelsti ar dėmėtis.

    Kada veja serga dažniausiai?

    Rudenį vejose ypač suaktyvėja grybinės kilmės problemos, kurias skatina ne pati žema temperatūra, o nuolatinė drėgmė ir organinių liekanų sluoksnis. Jei lapai nepašalinami, po jais susidaro šilta ir drėgna terpė, kurioje lengviau plinta patogenai.

    Dažniausiai nukenčia vietos, kuriose prasta saulės šviesa ir ilgai laikosi vanduo: po medžiais, šalia tvorų, įdubose, taip pat ten, kur velėna suplūkta. Tokiose zonose veja lėčiau džiūsta ir yra labiau pažeidžiama.

    Kaip cinamoną naudoti saugiau?

    Praktikoje cinamonas dažniausiai naudojamas ne visam plotui, o tik taikant lokaliai: atsėtosiose vietose, išretėjusiuose plotuose, ant skruzdėlynų ar ten, kur nuolat drėgna. Patariama rinktis sausą, nevėjuotą dieną ir barstyti ant sausos vejos, kad prieskonis nenusiplautų iškart.

    Prieš barstant verta sugrėbti lapus ir pašalinti veltinį, jei jo yra susikaupę. Cinamonas nelaikomas trąša, todėl jis nepakeičia pagrindinių rudens darbų: saikingo pjovimo, aeravimo, dirvos purenimo ir, jei reikia, atsėjimo.

    Dar viena dažnai minima praktika – cinamoną maišyti su subrendusiu kompostu ir mišinį paskleisti tik probleminėse vietose. Tokiu atveju kompostas prisideda prie dirvožemio struktūros gerinimo, o cinamonas veikia kaip papildoma priemonė, tačiau lūkesčius verta vertinti atsargiai.

    Specialistai primena, kad esant rimtam vejos pažeidimui svarbiausia pašalinti priežastį: pagerinti drenažą, mažinti pavėsį, nepalikti lapų, vengti per didelio azoto trąšų kiekio sezono pabaigoje. Jei grybinės ligos kartojasi kasmet, gali prireikti tikslesnės diagnostikos ir tikslingų vejos priežiūros sprendimų.

  • Ši daugiau nei 100 metų obelis grįžta į sodus: derlius džiugina, bet viena klaida kainuoja viską

    Ši daugiau nei 100 metų obelis grįžta į sodus: derlius džiugina, bet viena klaida kainuoja viską

    Senuosius vaismedžius sodininkai vėl atranda ne iš nostalgijos, o dėl praktinių priežasčių: dalis istorinių veislių pasižymi atsparumu šalčiui, ilgaamžiškumu ir ryškiu skoniu. Viena tokių yra kronselka – sena obelų veislė, ilgą laiką buvusi plačiai auginama, o dabar vėl sugrįžtanti į medelynus ir privačius sodus.

    Kronselka formuoja taisyklingą, apvalią lają ir žydi gana anksti, todėl pavasarį dažnai tampa vienu iš pirmųjų sodo akcentų. Vaisiai gali skirtis dydžiu, tačiau dažniausiai būna gelsvi, kartais su švelniu rusvu ar oranžiniu prieskoniu, o odelę dengia lengvas vaškas.

    Šios veislės minkštimas paprastai būna šviesus, traškus ir labai sultingas, todėl obuoliai tinka tiek šviežiam vartojimui, tiek perdirbimui. Tradiciškai kronselka vertinama dėl subalansuoto skonio ir aromato, o iš jos gaminami kompotai, tyrės ar uogienės išlaiko ryškų vaisiškumą.

    Kur ir kada sodinti

    Kronselka nėra išranki, tačiau geriausiai auga derlingoje, vidutiniškai drėgnoje dirvoje, kurios reakcija artima neutraliai. Daug saulės turinti vieta svarbi ne tik žydėjimui, bet ir vaisių nokimui, todėl pavėsyje derlius dažniausiai būna menkesnis.

    Sodinti galima pavasarį arba rudenį, o konteineriuose augintas sodinukas paprastai prigyja beveik visą sezoną, jei nėra didelių karščių ar šalnų. Svarbu, kad sodinant šaknys nebūtų užlenktos, o pasodinus medelis būtų gausiai palaistytas, kad dirva priglustų prie šaknų.

    Pertręšimas, ypač azotu, obelims dažniau kenkia nei padeda, nes skatina pernelyg intensyvų augimą ir didina jautrumą ligoms. Jei dirvožemyje trūksta kalio, jis gali būti naudingas, tačiau tokį sprendimą verta sieti su aiškiais trūkumo požymiais arba dirvožemio tyrimu.

    Genėjimas ir atsparumas

    Jei medelis pasodintas pavasarį, šakeles įprasta patrumpinti maždaug trečdaliu, kad paskatintų šakojimąsi ir greičiau suformuotų lają. Pasodinus rudenį, genėjimą saugiau atidėti iki sezono pradžios, kai aiškiau matyti, kaip augalas peržiemojo.

    Jauni sodinukai kartais parduodami kaip vienas stiebas, todėl pirmasis formavimas tampa ypač svarbus: tinkamas patrumpinimas padeda išauginti tvirtą pagrindines šakas turinčią lają. Vėliau atliekami formuojamieji, praretinamieji ir atjauninantys pjūviai, kurie tiesiogiai susiję su derėjimu.

    Kronselka paprastai laikoma atsparia šalčiui, todėl daugeliu atvejų jos nereikia papildomai dengti. Vis dėlto jauni medeliai jautresni, tad pravartu apsaugoti kamieno pagrindą ir pasirūpinti priemonėmis nuo graužikų, kurie žiemą gali pažeisti žievę.

    Didžiausia klaida – palikti be apdulkintojų

    Daugelis pamiršta esminę sąlygą: kronselkai, kaip ir daugeliui obelų, reikalingas kryžminis apdulkinimas. Jei sode nėra kitos panašiu metu žydinčios veislės, žiedų gali būti daug, bet vaisių užmezgimas nuvils.

    Apdulkintojais dažniausiai parenkamos veislės, kurios žydi panašiu laiku, pavyzdžiui, antonovka, „McIntosh“ ar kitos tradiciškai auginamos obelys. Planuojant sodą verta iš anksto suderinti žydėjimo laiką, nes būtent čia sodininkai dažniausiai ir padaro brangiausiai kainuojančią klaidą.

    Derliaus laikas priklauso nuo sezono ir vietovės: vienur ši veislė laikoma vasarine, kitur obuoliai skinami rudenį. Uždelsti nereikėtų, nes prinokę vaisiai linkę greičiau kristi, o laikymo trukmė dažniausiai nėra ilga, todėl geriausia juos planuoti greitam suvalgymui ar perdirbimui.

  • Visagine prie mokyklų – reidas su dronu: tikrins nelegalias rūkymo vietas ir pažeidimus

    Visagine prie mokyklų – reidas su dronu: tikrins nelegalias rūkymo vietas ir pažeidimus

    Akcija apims visas įstaigas

    2026 metų spalio 7–8 dienomis prie visų Visagino švietimo įstaigų bus vykdoma prevencinė akcija, skirta užkirsti kelią rūkymui draudžiamose vietose. Priemonę organizuoja Visagino savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir rinkliavų skyriaus specialistai kartu su Visagino policijos komisariato pareigūnais.

    Pareigūnai ir savivaldybės atstovai daugiausia dėmesio skirs laikui, kai mokiniai išeina į ilgesnes pertraukas. Akcijos tikslas – identifikuoti problemines vietas, sumažinti pažeidimų skaičių ir stiprinti saugios aplinkos prie švietimo įstaigų užtikrinimą.

    Teritorijas stebės bepilotis orlaivis

    Numatyta, kad teritorijų apžvalgai bus naudojama bepilotė orlaivio sistema, leidžianti greičiau pastebėti vietas, kuriose kartojasi pažeidimai. Savivaldybė tikisi, kad tai padės tiksliau nukreipti prevencines priemones ir operatyviau reaguoti į gautą informaciją.

    Tokio pobūdžio prevencija, anot organizatorių, orientuota ne į atsitiktinius patikrinimus, o į pasikartojančių taškų nustatymą. Vėliau tai leidžia planuoti aiškesnius veiksmus ir mažinti rizikas šalia ugdymo įstaigų.

    Draudimas galioja ir elektroninėms cigaretėms

    Primename, kad Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas numato draudimą rūkyti visose švietimo įstaigose ir jų teritorijose. Draudimas taikomas ne tik įprastoms cigaretėms, bet ir elektroninėms cigaretėms, kurios priskiriamos su tabaku susijusiems gaminiams.

    Institucijos pabrėžia, kad prevencinės priemonės skirtos ne tik pažeidimams fiksuoti, bet ir mažinti rūkymo paplitimą tarp nepilnamečių bei stiprinti nuostatą, jog mokyklų teritorijos turi išlikti be dūmų ir garų. Gyventojai, pastebėję pažeidimus prie ugdymo įstaigų, raginami apie juos pranešti atsakingoms tarnyboms.

  • Visaginas ieško savivaldybės kontrolieriaus: alga 4 135 eurai ir hibridinis darbas

    Visaginas ieško savivaldybės kontrolieriaus: alga 4 135 eurai ir hibridinis darbas

    Skelbiamas konkursas Visagine

    Visagino savivaldybė paskelbė konkursą į Kontrolės ir audito tarnybos vadovo, savivaldybės kontrolieriaus, pareigas. Ši biudžetinė įstaiga prižiūri, kaip teisėtai ir efektyviai naudojamas savivaldybės turtas bei lėšos, o jos vadovą į pareigas skiria savivaldybės taryba.

    Kontrolės ir audito tarnyboje dirba trys valstybės tarnautojai, įskaitant vadovą. Darbo vieta numatyta Visagine, o darbo modelis įvardijamas kaip hibridinis.

    Ką veikia kontrolierius?

    Pagrindinė savivaldybės kontrolieriaus atsakomybė – planuoti ir organizuoti tarnybos darbą bei užtikrinti, kad savivaldybės lėšos būtų valdomos skaidriai ir rezultatyviai. Tarnyba atlieka išorės finansinį, atitikties ir veiklos auditą savivaldybės administracijoje, administravimo subjektuose ir savivaldybės valdomose įmonėse.

    Pagal audito rezultatus priimami sprendimai ir kontroliuojama, kaip šalinami nustatyti trūkumai. Taip pat teikiamos išvados savivaldybės tarybai, merui ir Valstybės kontrolei, o auditai vykdomi remiantis tarptautiniais aukščiausių audito institucijų standartais ir taikomomis metodikomis.

    Atlyginimas ir terminai

    Skelbime nurodoma, kad pareigybei taikomas 2,3 atlygio koeficientas, o darbo užmokestis siekia 4 135,40 euro. Išbandymo terminas netaikomas.

    Konkurso paskelbimo data – 2026 metų spalio 7 dieną. Dokumentai priimami iki 2026 metų spalio 21 dienos imtinai.

    Kokie reikalavimai keliami kandidatams?

    Kandidatams keliami aukštojo universitetinio išsilavinimo reikalavimai ir bent 3 metų darbo patirtis finansų, ekonomikos, teisės, audito arba kontrolės srityse. Taip pat būtina ne trumpesnė kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtis.

    Reikalaujama užsienio kalba bent B2 lygiu: anglų, prancūzų arba vokiečių. Tarp akcentuojamų kompetencijų įvardijami lyderystė, veiklos valdymas, strateginis požiūris, taip pat patikimumas, atsakingumas, organizuotumas, analizė ir argumentavimas bei komunikacija.

    Norint dalyvauti atrankoje, privaloma pateikti išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas, nepriekaištingos reputacijos deklaraciją, klausimyną asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, užsienio kalbos lygį patvirtinančius dokumentus ir patirties įrodymus.

  • Visagine startuoja NVO katalogas: kviečia jungtis „Informaciniai tiltai“ – ko nepamiršti?

    Visagine startuoja NVO katalogas: kviečia jungtis „Informaciniai tiltai“ – ko nepamiršti?

    Visagine pradedamas sudaryti nevyriausybinių organizacijų katalogas, kuris turėtų vienoje vietoje pristatyti savivaldybėje veikiančias iniciatyvas, jų tikslus ir kontaktus. Prie katalogo kviečiamos prisidėti visos Visagine veikiančios NVO, kad informacija būtų kuo išsamesnė ir patogiai pasiekiama gyventojams bei partneriams.

    Katalogą inicijuoja VšĮ „Informaciniai tiltai“, įgyvendinanti projektą, skirtą stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse. Tokie katalogai paprastai padeda organizacijoms greičiau rasti bendraminčių, lengviau komunikuoti apie paslaugas ir pritraukti savanorius ar rėmėjus.

    Organizacijos, norinčios būti įtrauktos, turi pateikti oficialų pavadinimą, kaip jis nurodytas Registrų centro sistemoje, bei trumpą veiklos aprašą ir pagrindinius tikslus. Taip pat prašoma pateikti kontaktus: el. paštą, interneto svetainę arba socialinių tinklų paskyras.

    Kartu reikia nurodyti vadovo ar kontaktinio asmens vardą ir pavardę bei atsiųsti vizualinę medžiagą, pavyzdžiui, nuotraukas ar logotipą. Tokie duomenys padeda katalogą naudoti ne tik kaip kontaktų sąrašą, bet ir kaip aiškų organizacijų veiklos žemėlapį, patogų bendradarbiavimui.

    Papildoma informacija teikiama per VšĮ „Informaciniai tiltai“ direktorę Jeleną Čerkasovą. Organizatoriai ragina neatidėlioti ir pateikti duomenis kuo anksčiau, kad katalogas atspindėtų realų Visagino NVO lauką ir būtų naudingas tiek bendruomenėms, tiek institucijoms.