CP v2

Blog

  • Baltica 2 jūrinis vėjo parkas jau matomas palydovuose: į Baltijos jūros dugną įkalta 11 pamatų

    Lenkijoje vystomas jūrinio vėjo projektas Baltica 2 perėjo į aktyvių jūrinių darbų etapą: Baltijos jūros dugne jau įrengta 11 monopalių – turbinų pamatų. Nuo kranto šių darbų nematyti, tačiau palydoviniai vaizdai leidžia fiksuoti pirmuosius statybų pėdsakus jūroje.

    Projektą kartu įgyvendina PGE Baltica ir „Ørsted“. Skelbiama, kad tai bus viena didžiausių Lenkijos jūrinių vėjo elektrinių Baltijos jūroje, o jos vystymas yra reikšminga regiono energetikos transformacijos dalis.

    Darbų mastas ir grafikas

    Monopalis – tai cilindro formos plieninis pamatas, įkalamas į jūros dugną ir tampantis atrama vėjo turbinai. Nors šiuo metu įrengta 11 pamatų atrodo kaip nedidelė dalis, bendrai projekte planuojama 111 monopalių: 107 turbinoms ir dar 4 jūrinėms transformatorių stotims.

    Monopalių montavimui reikalinga specializuota jūrinė kėlimo ir įrengimo technika, o darbų tempas priklauso nuo meteorologinių sąlygų, ypač vėjų ir bangavimo. Numatyta, kad pamatų įrengimo kampanija turėtų būti užbaigta 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Ką reiškia 1 498 MW galia?

    Baltica 2 planuojama įrengtoji galia sieks 1 498 MW. Projektui numatytos 107 „Siemens Gamesa“ turbinos, kurių kiekvienos galia – 14 MW, o komercinis paleidimas planuojamas 2027 metais.

    Vystytojai prognozuoja, kad elektrinė per metus galėtų pagaminti apie 5,5–6,5 TWh elektros energijos. Toks kiekis reikšmingas šalies elektros balansui, ypač siekiant didinti atsinaujinančių išteklių dalį ir mažinti iškastinio kuro naudojimą energetikoje.

    Kur statoma ir kiek kainuoja?

    Vėjo parkas bus plėtojamas maždaug 40 kilometrų nuo kranto, tarp Lebos ir Ustkos, o pati teritorija jūroje apima apie 190 kvadratinių kilometrų. Jūrinių darbų koordinavimą vykdo „Ørsted“, o kranto infrastruktūros dalį, reikalingą pagamintai elektrai priimti ir perduoti į tinklą, prižiūri PGE Baltica.

    Investicijos vertė įvardijama apie 7 milijardus eurų. Tokios apimties projektams didžiausią kaštų dalį paprastai sudaro turbinų ir pamatų gamyba, jūrinių kabelių infrastruktūra, jūrinės transformatorių stotys, logistikos grandinė ir prijungimas prie perdavimo tinklo.

  • Lenkija taikosi į regiono skaitmeninę lyderystę: mObywatel, DI ir spraga, kuri gali viską sustabdyti

    Lenkija spartina valstybės skaitmeninimą ir kalba apie ambiciją tapti regiono lydere, tačiau ekspertai įspėja: be masinės gyventojų skaitmeninės edukacijos ir glaudaus valstybės, mokslo bei verslo bendradarbiavimo šis šansas gali būti prarastas. Diskusijose akcentuojama, kad technologinė pažanga jau vyksta, bet visuomenės pasirengimas ne visada spėja iš paskos.

    Vienu ryškiausių skaitmeninės valstybės pavyzdžių įvardijama programėlė „mObywatel“, kurią, valdžios duomenimis, naudoja beveik 11 milijonų žmonių. Kartu plečiami ir kiti sprendimai: elektroniniai dokumentų srautai, e. pristatymas, mokesčių paslaugų skaitmeninimas, o viešajame sektoriuje vis dažniau diegiami ir DI įrankiai.

    „Beveik 11 milijonų lenkų naudojasi programėle „mObywatel“, ir mes ją nuolat plečiame nuo pagrindinių dokumentų iki naujų paslaugų“, – sakė skaitmeninimo viceministras Rafałas Rosińskis.

    Pasak jo, programėlėje diegiamas ir DI pagrįstas virtualus asistentas, o viešajam sektoriui pritaikomi kalbos modeliai turėtų padėti greičiau apdoroti užklausas bei standartizuoti procesus. Tačiau kartu pripažįstama, kad technologiškai pažangi valstybė nebus efektyvi, jei didelė visuomenės dalis neturės elementarių įgūdžių naudotis e. paslaugomis.

    Skaitmeniniai įgūdžiai – silpnoji grandis

    Viešai įvardijamas vienas didžiausių iššūkių: bazinius skaitmeninius įgūdžius turi tik maždaug pusė Lenkijos gyventojų. Valdžia kelia tikslą iki 2035 metų šį rodiklį padidinti iki 85 proc., todėl planuojamos programos, orientuotos į skirtingas amžiaus grupes, ypač senjorus.

    Diskusijose pabrėžiama, kad vyresniems žmonėms technologijos neretai kelia nesaugumo jausmą, todėl skaitmeninimas turi būti kuriamas taip, kad realiai padėtų, o ne didintų atskirtį. Kaip galimybė minimi DI agentai, kurie galėtų supaprastinti paiešką ar pirkimus internetu, tačiau tam būtina užtikrinti, kad tokie sprendimai veiktų vartotojo interesais ir būtų apsaugoti nuo manipuliacijų.

    „Tai yra pasitikėjimo ir saugumo klausimas: apsauga turi būti įdiegta dar projektavimo etape“, – sakė „Mastercard Europe“ atstovė Małgorzata Domagała.

    Kodėl DI neatsiperka daugeliui įmonių?

    Verslo pusėje akcentuojama kita problema: daug įmonių vis dar nemato investicijų į DI grąžos, nes technologiją bando „uždėti“ ant senų procesų. Tokiu atveju DI tampa papildomu sluoksniu, bet ne produktyvumo šaltiniu, todėl tikras efektas atsiranda tik perrašius procesus ir įvykdžius gilesnę transformaciją.

    „Teigiamas DI poveikis atsiranda tik tada, kai perrašome procesus iš naujo ir atliekame realią transformaciją“, – sakė „Emitel“ vadovas Maciejus Pilipczukas.

    Šis požiūris taikomas ir viešajam sektoriui: skaitmeninimas, paremtas vien dokumentų perkėlimu į ekraną, neišsprendžia lėto aptarnavimo ar perteklinės biurokratijos, jei sprendimų priėmimas ir duomenų mainai lieka tokie pat fragmentuoti kaip anksčiau.

    Infrastruktūra, atakos ir skaitmeninė suverenija

    Skaitmeninės lyderystės pamatu laikoma ir infrastruktūra. Telekomunikacijų sektorius Lenkijoje 2024 metais investavo apie 2,2 milijardo eurų, o per 2014–2024 metų laikotarpį bendra investicijų suma siekė maždaug 22 milijardus eurų. Šios investicijos pristatomos kaip pagrindas ne tik ekonomikai, bet ir valstybės saugumui.

    Kartu stiprėja ir grėsmės: telekomunikacijų operatoriai kalba apie tūkstančius atakų per savaitę, o augantis skaitmeninių paslaugų mastas didina riziką kritinėms sritims, nuo kurių priklauso kasdienis gyvenimas. Diskusijose pabrėžiama, kad atsparumas apima ne tik tinklus ar duomenų centrus, bet ir informacinį saugumą bei visuomenės atsparumą dezinformacijai.

    Skaitmeninės suverenijos tema siejama ne vien su geografija ar duomenų vieta, bet ir su galimybe rinktis tiekėjus bei užtikrinti sistemų suderinamumą. Ekspertai akcentuoja, kad tik diversifikacija, alternatyvos ir stiprus vietinis kompetencijų ekosistemos augimas leidžia valstybei išvengti priklausomybės nuo vieno sprendimo ar vienos platformos.

    Galutinis tonas diskusijose aiškus: Lenkija turi technologinį pagreitį ir matomus skaitmeninimo rezultatus, tačiau proveržis į lyderystę priklausys nuo to, ar kartu bus sumažinta skaitmeninių įgūdžių atskirtis ir ar pavyks sukurti tvarią partnerystę tarp valstybės, verslo ir mokslo.

  • Ar duomenų centrai bus maitinami Lenkijos atomu: kodėl dėl SMR teks aiškiai apsispręsti

    Duomenų centrų plėtra Europoje vis dažniau atsiremia į paprastą klausimą: iš kur bus paimta patikima elektra, kai skaitmeninių paslaugų paklausa šokteli. JAV jau matyti, kad dideli objektai kelia įtampą bendruomenėms ir tinklams, o panašios diskusijos artėja ir prie Lenkijos.

    Vienas iš ryškesnių signalų – JAV Meino valstijoje svarstytas ribojimas naujiems duomenų centrams, kuriems reikėtų daugiau nei 20 MW galios, kol būtų įvertintas poveikis elektros kainoms, tinklui, oro kokybei ir vandens vartojimui. Nors sprendimas vėliau buvo sustabdytas veto, pats precedentas parodė, kad didelės skaitmeninės investicijos be energetikos plano gali susidurti su politiniu pasipriešinimu.

    Didelė galia reiškia realią konkurenciją

    Duomenų centrai yra energijai imlūs ne tik dėl serverių darbo, bet ir dėl aušinimo, kuris kai kuriose rinkose didina ir vandens poreikį. Tyrimų bendrovė Mordor Intelligence skelbė, kad Šiaurės Amerikoje duomenų centrai 2025 metais sunaudojo beveik trilijoną litrų vandens, o tai papildomai didina spaudimą vietos infrastruktūrai.

    Lenkijoje problema kol kas labiau „ateities laiko“, tačiau investuotojai jau skaičiuoja šimtų megavatų, o kai kur ir gigavatų poreikius. Pavyzdžiu tapo planai Choczewo apylinkėse vystyti hiperskalės duomenų centrą, kuriam viešai minėtas maždaug 3,2 GW galios poreikis – tai prilygsta didelės energetikos infrastruktūros mastui.

    Ar atomą rinktis duomenų centrams?

    Kaip galimas sprendimas vis dažniau minimas branduolinis kuras – tiek didelės atominės elektrinės, tiek mažieji moduliniai reaktoriai (SMR). Lenkijos pirmasis didelės atominės elektrinės blokas planuojamas tik apie 2036 metus, tad trumpuoju laikotarpiu verslas ieško alternatyvų, o SMR idėja pateikiama kaip potencialiai greitesnė.

    Krokuvoje veikiančios teisės kontoros „KKG Legal“ partnerė Patrycja Wysocka akcentuoja, kad SMR gali tapti svarbūs, tačiau jų plėtra Europoje realistiškai siejama su 2030-ųjų pradžia ir priklausys nuo reguliavimo, pramonės pajėgumų bei finansavimo. Tai reiškia, kad ši technologija dar nėra masiškai „paruošta lentynoje“ dideliems skaitmeniniams projektams.

    „Branduolinė energetika, tiek didelės elektrinės, tiek būsimi SMR, pirmiausia turi užtikrinti Lenkijos namų ūkių ir pramonės poreikius“, – sakė Patrycja Wysocka.

    Jos vertinimu, esminis klausimas yra politinis: kiek brangi ir strategiškai svarbi branduolinė infrastruktūra turėtų būti skirta užsienio kapitalo duomenų centrams, jei tuo pat metu švari ir stabili elektra reikalinga vietos gamybai, elektrifikacijai ir gyventojams. Šis apsisprendimas turėtų būti padarytas prieš pasirašant dideles sutartis su pasauliniais skaitmeninių paslaugų žaidėjais.

    Investicijų banga jau formuojasi

    Vakarų Europoje ginčai dėl duomenų centrų energijos ir vandens poreikių tęsiasi jau ne vienerius metus, o dabar vis dažniau pasiekia ir politikos darbotvarkę. Kai kur dėmesį kelia ir skaitmeninės infrastruktūros priklausomybė nuo JAV technologijų bendrovių, todėl energetiniai klausimai susipina su ekonominio saugumo argumentais.

    Todėl Lenkijai, siekiančiai pritraukti hiperskalės projektus, kertinis uždavinys – suderinti investicijų patrauklumą su tinklo pajėgumais ir aiškiais prioritetais, kam pirmiausia skiriama stabili, mažai tarši elektra. Kitu atveju duomenų centrai gali tapti ne tik ekonomine galimybe, bet ir nauju konkurencijos dėl energijos frontu.

  • „Asbis Enterprises“ akcijos šiemet šoktelėjo daugiau nei 100 proc.: kas stumia augimą?

    Varšuvos biržoje kotiruojamos Kipro kilmės IT ir IoT produktų platintojos „Asbis Enterprises“ akcijos nuo 2026 metų pradžios pabrango daugiau nei 100 proc. Investuotojų dėmesį kursto ne vien rinkos nuotaikos, bet ir sparčiai augantys bendrovės finansiniai rodikliai.

    Bendrovė skelbia, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį pasiekė rekordinius rezultatus savo istorijoje. Augo ir pajamos, ir pelningumas, o vadovybė šį laikotarpį įvardija kaip geriausią ketvirtį per visą veiklą.

    Rekordiniai skaičiai per ketvirtį

    „Asbis Enterprises“ nurodo, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį konsoliduotas grynasis pelnas, priskirtas patronuojančios įmonės akcininkams, siekė apie 34 mln. eurų. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu jis sudarė apie 7 mln. eurų, tad augimas buvo beveik penkiskart.

    EBITDA per metus taip pat šoktelėjo ir, bendrovės duomenimis, siekė apie 54 mln. eurų, kai prieš metus buvo apie 17 mln. eurų. Konsoliduotos pardavimo pajamos sudarė maždaug 1,16 mlrd. eurų, palyginti su apie 678 mln. eurų prieš metus.

    Įmonė praneša, kad bendrasis pelningumas pagerėjo iki 8,6 proc., kai 2025 metų pirmąjį ketvirtį buvo 7 proc. Bendrovė šį pokytį sieja su dideliu poreikiu produktams, skirtiems DI infrastruktūros plėtrai, kai kurių segmentų tiekimo ribojimais ir palankesne produktų struktūra.

    DI duomenų centrų infrastruktūra kelia paklausą

    Vienu svarbiausių augimo veiksnių tapo serverių ir serverių blokų pardavimai, kuriuos skatina DI duomenų centrų ir debesijos infrastruktūros plėtra. „Asbis Enterprises“ teigia, kad ši produktų kategorija dabar jau yra didžiausia pagal apimtį, aplenkusi išmaniuosius telefonus.

    2026 metų pirmąjį ketvirtį serverių ir serverių blokų pardavimai, bendrovės skaičiavimu, pasiekė apie 375 mln. eurų ir per metus išaugo 233 proc. Tokia dinamika atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai įmonės ir valstybės didina investicijas į skaičiavimo pajėgumus DI sprendimams.

    „Užbaigėme geriausią ketvirtį istorijoje ir dar kartą įrodėme gebėjimą prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų bei pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis“, – teigiama bendrovės ataskaitoje.

    Bendrovė taip pat pabrėžia, kad plataus masto investicijos į debesiją ir DI gali išlikti svarbiu augimo varikliu ir vėlesniais metais. Kartu minimos plėtros kryptys naujose rinkose, įskaitant dalį Afrikos šalių ir Saudo Arabiją.

    Kainos rekordai ir geografinis augimas

    „Asbis Enterprises“ praneša, kad pardavimų augimas buvo matomas daugelyje geografinių segmentų, o didžiausią dalį pajamų tradiciškai generuoja Nepriklausomų Valstybių Sandraugos regionas ir Vidurio bei Rytų Europa. Tarp sparčiausiai augusių šalių minimi Taivanas, Nyderlandai ir Ukraina.

    Po rezultatų paskelbimo akcijos pasiekė naują istorinį maksimumą – apie 16,6 euro už akciją. Visa grupės rinkos vertė priartėjo prie 936 mln. eurų, o vien nuo 2026 metų pradžios akcijų kaina, bendrovės duomenimis, jau buvo pakilusi maždaug 108 proc.

  • „Rheinmetall“ ir „Deutsche Telekom“ kurs sistemas: tikslas – apsaugoti Vokietijos miestus nuo dronų

    Vokietijos gynybos pramonės koncernas „Rheinmetall“ ir telekomunikacijų operatorius „Deutsche Telekom“ paskelbė pradedantys partnerystę, kurios tikslas – kurti integruotus sprendimus miestų ir kritinės infrastruktūros apsaugai nuo dronų grėsmių. Bendrovės teigia sieksiančios sujungti oro gynybos, jutiklių, ryšių ir kibernetinio saugumo kompetencijas.

    Partnerystė pristatoma kaip atsakas į augantį neteisėtą bepiločių orlaivių naudojimą ir pasikartojančius sabotažo atvejus. Pastaraisiais metais Europoje vis dažniau fiksuojami incidentai, kai dronai pasirodo šalia oro uostų, uostų, energetikos objektų, masinių renginių ar karinės paskirties infrastruktūros.

    Kaip veikia antidronų sistemos?

    Tokios sistemos paprastai remiasi kelių sluoksnių logika: pirmiausia dronas aptinkamas jutikliais, tuomet identifikuojamas ir įvertinama rizika, o galiausiai pasirenkamas neutralizavimo būdas. Neutralizavimas gali reikšti ryšio slopinimą, navigacijos trikdymą, perėmimą arba fizinį numušimą, priklausomai nuo aplinkos ir teisinių ribojimų.

    „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris pabrėžė, kad efektyviai gynybai reikia derinti jutiklius, efektorius ir saugius telekomunikacijų tinklus. Tai reiškia, kad vien aptikimo nepakanka: būtini tiek patikimi ryšiai, tiek priemonės, leidžiančios greitai ir tiksliai reaguoti realiomis miesto sąlygomis.

    „Efektyvi gynyba reikalauja sujungti jutiklius, efektorius ir saugius telekomunikacijų tinklus“, – sakė Arminas Pappergeris.

    Ryšys, duomenys ir debesija

    „Deutsche Telekom“ į partnerystę atsineša ryšio infrastruktūros, duomenų analizės ir debesijos sprendimus, kurie svarbūs valdant didelius jutiklių srautus ir užtikrinant greitą informacijos perdavimą atsakingoms tarnyboms. Tokiose sistemose ryšio patikimumas ir atsparumas trikdymui yra kritinis veiksnys, ypač jei sprendimai diegiami tankiai apgyvendintose teritorijose.

    Operatorius nurodo, kad panašias technologijas jau buvo pritaikęs bendradarbiaudamas su policija per 2024 metais Vokietijoje vykusį Europos futbolo čempionatą. Tuo metu prie stadionų buvo užfiksuota neatpažintų dronų, kurie vėliau buvo neutralizuoti, o tokie atvejai tapo papildomu signalu apie realias grėsmes masiniuose renginiuose.

    Kur tai gali būti panaudota?

    „Rheinmetall“ turi atskirą padalinį, kuriantis ir gaminantis oro gynybos bei dronų sistemas, todėl partnerystė orientuota ne tik į teorinius modelius, bet ir į praktinį diegimą. Koncernas skelbė, kad jau dalyvauja stiprinant Hamburgo komercinio ir karinio uosto apsaugą nuo galimų dronų atakų.

    Ekspertai pabrėžia, kad miestų apsaugos sprendimai turi derinti technologinį efektyvumą su saugumo ir privatumo reikalavimais: ypač kai naudojami sensoriai, vaizdo analizė, ryšio stebėsena ar automatizuotas grėsmių vertinimas. Todėl tikėtina, kad tokio tipo projektai bus kuriami glaudžiai derinant technines galimybes su teisėsaugos ir reguliuotojų nustatytomis taisyklėmis.

  • Komunikacija algoritmų amžiuje: kodėl greitis negarantuoja kokybės ir kaip DI keičia medijas

    Skaitmeninės platformos per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pakeitė komunikaciją: informacija pasiekia greičiau, tačiau vis dažniau tampa trumpa, emocinga ir sunkiau patikrinama. Ekspertai, diskutavę Europos ekonomikos kongrese, pabrėžė, kad greitis pats savaime nekuria geresnio dialogo.

    Nuolatiniai pranešimai, socialinių tinklų srautai ir turinio perteklius didina informacinį triukšmą, o auditorijai vis sunkiau atskirti faktus nuo interpretacijų. Algoritmai linkę rodyti tai, kas labiausiai įtraukia, todėl sustiprėja poliarizacija ir užsidarymas informaciniuose burbuluose.

    Kas nutiko dialogui internete?

    Diskusijos dalyviai akcentavo, kad anksčiau informacijos vartojimas turėjo aiškesnį ritmą: naujienos dažniau ateidavo per tradicinius kanalus, o dėmesį buvo lengviau sutelkti. Dabar pasirinkimo daugiau, bet kartu daugėja ir išsiblaškymo.

    Vienas ryškiausių pokyčių – perėjimas nuo vienkryptės komunikacijos prie nuolatinės reakcijų kultūros, kur auditorija nori įsitraukti, o organizacijos priverstos atsakinėti greitai. Tai kelia papildomą spaudimą ir vadovams, ir žiniasklaidai, nes klaidos pastebimos akimirksniu.

    „Anksčiau buvo lėčiau, bet šiandien greičiau nereiškia geriau“, – sakė Seimo narė Monika Rosa.

    Kalbėta ir apie nuolatinį perdirgimą, kai žmogus fiziškai yra su šeima, bet mintimis lieka darbuose, pranešimuose ar elektroniniame pašte. Toks režimas silpnina gebėjimą kritiškai vertinti turinį, o tai atveria daugiau erdvės manipuliacijoms ir dezinformacijai.

    Žiniasklaida, poliarizacija ir pasitikėjimas

    Diskusijoje išryškėjo, kad tradicinė žiniasklaida vis dar išlaiko reikšmingą vaidmenį svarbių įvykių metu, tačiau bendras medijų laukas patiria augantį spaudimą konkuruoti dėl dėmesio. Poliarizuota politinė komunikacija ir emocijomis paremtas turinys dažnai yra palankesnis algoritmams.

    Ekspertai pabrėžė, kad pigiai pagaminamas turinys nekuria vertės, jei nėra pasitikėjimo. Pasitikėjimas tampa brangiausia valiuta: jį sunku uždirbti, bet lengva prarasti, ypač kai sklaidos greitis lenkia tikrinimo procesus.

    „Turinį pagaminti internete pigu, o pasitikėjimą sukurti – brangu“, – sakė „Microsoft“ atstovė Kamila Cichocka.

    Diskusijoje taip pat akcentuota, kad politinėse ir medijų kovose „didžiosios platformos“ neretai tampa patogiu atpirkimo ožiu. Vis dėlto algoritmus maitina pačių vartotojų elgesys: kuo daugiau emocinių reakcijų, tuo labiau toks turinys plinta.

    DI įtaka: daugiau turinio, daugiau rizikų

    DI jau plačiai naudojamas žiniasklaidoje – nuo automatizuotų santraukų iki pagalbinių įrankių redakcijoms, tačiau tai kelia naujų klausimų dėl kokybės ir atsakomybės. Pagrindinė įtampa – tarp efektyvumo ir patikimumo: DI gali paspartinti rutiną, bet negarantuoja faktinio tikslumo.

    Diskusijos dalyviai sutiko, kad DI vargiai pakeis tiriamąją žurnalistiką, gilius interviu ar sudėtingą analizę, tačiau jis gali perimti dalį paprastesnių užduočių. Kartu augant generuojamo turinio kiekiui didėja rizika, kad informacijos bus dar daugiau, o prasmės ir konteksto – mažiau.

    „Žiniasklaida dėl žmogaus dėmesio konkuruoja su algoritmais, kurie pateikia pritaikytą, įtraukiantį turinį. DI nepakeis žurnalistų, bet tie, kurie mokės juo protingai naudotis, bus pranašesni“, – sakė Janas Mrózas.

    Apibendrindami dalyviai įvardijo tris realistiškas kryptis: investuoti į kokybišką žurnalistiką ir pasitikėjimą, toliau gilinti poliarizuotas bendruomenes arba kurti turinį, labiausiai pritaikytą algoritmams ir trumpam dėmesio laikui. Nuo pasirinkto kelio priklausys, ar skaitmeninis dialogas taps brandesnis, ar dar labiau fragmentuosis.

  • Slapukai ir „Google ReCaptcha“: ką verta žinoti prieš spaudžiant „Sutinku“ svetainėje

    Daugelis svetainių, atidarius slapukų pranešimą, prašo pasirinkti, kokius duomenis leidžiate rinkti. Dažniausiai minimi statistikos ir rinkodaros slapukai, o atskirai nurodoma, kad dalis slapukų yra būtini pačiai svetainei veikti ir negali būti išjungti.

    Būtinieji slapukai paprastai reikalingi tam, kad puslapis veiktų stabiliai, įsimintų jūsų pasirinkimus ar užtikrintų bazinį saugumą. Tokie slapukai dažniausiai nėra naudojami reklamai, tačiau jie leidžia atlikti esmines funkcijas, pavyzdžiui, išlaikyti sesiją ar įkelti pagrindinį turinį.

    Kam naudojami statistikos slapukai?

    Statistikos slapukai padeda suprasti, kaip lankytojai naudojasi svetaine: kurie puslapiai skaitomi dažniausiai, kiek laiko juose praleidžiama, iš kur ateina srautas. Praktikoje tam dažnai pasitelkiamos analitikos sistemos, pavyzdžiui, „Google Analytics“.

    Svetainės valdytojams tokie duomenys reikalingi turinio ir funkcijų gerinimui, klaidų paieškai, našumo stebėsenai. Nors dažnai pabrėžiama, kad informacija renkama anonimiškai, naudotojui svarbu įvertinti, ar jis sutinka su papildomu stebėjimu, net jei jis nėra tiesiogiai vardinis.

    Ką reiškia rinkodaros slapukai?

    Rinkodaros slapukai dažniausiai siejami su reklamos personalizavimu ir elgsenos stebėsena skirtinguose puslapiuose. Jie gali būti naudojami tam, kad reklama būtų labiau pritaikyta jūsų interesams, o reklamos kampanijų veikimas būtų išmatuojamas.

    Jei nesutinkate su tokio tipo duomenų naudojimu, paprastai galima nepažymėti atitinkamo sutikimo. Tuomet reklama gali būti mažiau pritaikyta, tačiau tai nereiškia, kad reklama išnyks visiškai.

    Kodėl minima „Google ReCaptcha“?

    Formose neretai naudojama „Google ReCaptcha“ tam, kad sistema atskirtų realų vartotoją nuo automatizuotų botų, kurie gali siųsti brukalus ar bandyti piktnaudžiauti užklausų formomis. Tokios apsaugos priemonės padeda sumažinti šlamšto srautą ir apsaugoti paslaugos veikimą.

    Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kuriais atvejais forma gali neveikti be pasirinkto sutikimo su tam tikrais našumo ar funkcionalumo slapukais. Todėl prieš spaudžiant „Sutinku“ verta peržvelgti, kokios kategorijos siūlomos, ir pasirinkti tik tai, kas jums priimtina.

  • Nemokama nuotolinė paskaita apie Lietuvos oro uostų svetaines: kur rasti svarbiausią informaciją

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ partneriais kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą apie Lietuvos oro uostus skaitmeninėje erdvėje. Renginys skirtas visiems, kurie nori greičiau ir patikimiau rasti keleiviams svarbią informaciją internete.

    Paskaitą ves Lietuvos oro uostų Skaitmenizavimo projektų vadovas Paulius Kulionis. Jis pristatys, kaip struktūruotos Lietuvos oro uostų interneto svetainės, kuo skiriasi jų turinys ir kaip veikia pagrindinės skiltys, kurias dažniausiai naudoja keliaujantys.

    Pagrindinis dėmesys bus skiriamas praktiniams paieškos įgūdžiams: skrydžių tvarkaraščiams, parkavimo rezervacijoms ir kitai kritiškai svarbiai informacijai. Taip pat bus aptarta puslapių architektūra ir navigacija, kad reikalingi atsakymai būtų randami kuo mažiau paspaudimų.

    Nuotolinė paskaita vyks 2026 metais gegužės 14 dieną, ketvirtadienį, 16 valandą, o jos trukmė sieks apie 1,5 valandos. Organizatoriai pabrėžia, kad renginys nemokamas, taip pat bus užtikrintas vertimas į lietuvių gestų kalbą.

    Dalyviams siūloma registruotis iš anksto, kad ketvirtadienio rytą būtų išsiųstas priminimas. Registruojantis svarbu tiksliai įrašyti el. pašto adresą, nes klaidos atveju priminimas gali nepasiekti.

    Taip pat numatyta galimybė gauti dalyvavimo pažymėjimą: tai reikėtų pažymėti registracijos anketoje. Pažymėjimai planuojami išsiųsti per dvi savaites po paskaitos.

    Paskaitą bus galima stebėti per „Zoom“ ir tiesioginę transliaciją „Youtube“. Prisijungimo duomenys nurodyti organizatorių skelbime, o dalyviams rekomenduojama prisijungti keliomis minutėmis anksčiau, kad būtų laiko pasiruošti ryšiui ir garsui.

  • Palanga paskelbė vaikų vasaros poilsio programų finansavimą: kam ir kiek skirta 2026 metais

    Palangos miesto savivaldybės administracija patvirtino 2026 metais dalinai finansuojamų vaikų vasaros poilsio programų sąrašą. Lėšos skirtos iš savivaldybės biudžeto Švietimo programos priemonei, orientuotai į vaikų užimtumą, švietimą ir vasaros poilsį.

    Savivaldybė pabrėžia, kad konkurso tikslas yra paskatinti Palangoje veikiančias švietimo, kultūros, sporto ir kitas organizacijas vasaros atostogų metu pasiūlyti turiningas veiklas. Dėmesys skiriamas vaikų saviraiškai, sveikos gyvensenos įgūdžiams ir įvairiapusiam ugdymui, taip pat vaikams iš šeimų, patiriančių sunkumus.

    Patvirtintas finansuojamų programų sąrašas

    Finansavimas patvirtintas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų gegužės 7 dieną įsakymu Nr. A1-664. Pagal jį, dalinis finansavimas skirtas dešimčiai vasaros poilsio programų, kurias įgyvendins skirtingos miesto įstaigos ir organizacijos.

    Didžiausia suma, 2 200 eurų, skirta BĮ „Palangos investicijų valdymas“ programai „AQUA vasara“. 2 100 eurų numatyta VšĮ futbolo klubo „Gintaras“ programai „Futbolo ir komandinio augimo stovykla“, o 1 900 eurų skirta Palangos sporto centro programai „Būsiu ČEMPIONAS“.

    Po 1 700 eurų skirta sporto klubui „Gintarinis ringas“ programai „Gintarinis kovotojas“. Po 1 600 eurų numatyta Palangos karatė kiokušin klubo „Shodan“ programai „Vasaros stovykla su karatė meistrais“ ir kovos menų klubui „Ardonas“ programai „Dziudo stovykla „Palanga 2026“.

    1 500 eurų skirta VšĮ „Tina Dance“ programai „Tina Dance šokių ir sporto stovykla“. 1 300 eurų numatyta Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus programai „Kūrybinė istorijų pasakojimo „Story Telling“ stovykla vaikams“, o 1 100 eurų skirta Palangos moksleivių klubo programai „Atradimų vėjai“.

    Mažiausia suma, 1 000 eurų, skirta VšĮ „Baltijos jūrų skautai“ programai „Stovykla „Keturios stichijos“. Savivaldybė primena, kad tai yra dalinis finansavimas, todėl programų organizatoriai paprastai prisideda ir nuosavomis ar partnerių lėšomis.

    Ką tai reiškia šeimoms ir organizatoriams

    Praktikoje tokie sprendimai reiškia daugiau vasaros stovyklų ir užimtumo veiklų pasirinkimų vaikams, ypač sporto, aktyvaus laisvalaikio ir neformaliojo ugdymo srityse. Dalinis finansavimas dažnai leidžia sumažinti dalyvio mokestį arba sukurti daugiau vietų programose, todėl jos tampa prieinamesnės platesniam šeimų ratui.

    Organizatoriams savivaldybės parama paprastai siejama su įsipareigojimu užtikrinti veiklų kokybę, saugumą ir aiškų ugdomąjį turinį, o rezultatai vėliau vertinami pagal įgyvendinimą. Švietimo skyriaus teigimu, finansuojamų programų sąrašas sudarytas siekiant užtikrinti įvairių interesų vaikams pritaikytą pasiūlą vasaros laikotarpiui.

  • Netoli Černobylio plečiasi didelis miškų gaisras: sudėtingiausia situacija prie Pripetės upės

    Netoli Černobylio, Ukrainos Kyjivo srityje esančioje uždarojoje zonoje, plečiasi didelis miškų gaisras. Černobylio radiacinio ir ekologinio biosferos rezervato atstovai skelbia, kad ugnis greitai išplito dėl stiprių vėjo gūsių, o sudėtingiausia padėtis fiksuojama prie Pripetės upės.

    Pranešama, kad gaisras apėmė kelias rezervato teritorijas ir dalį miškų urėdijos plotų. Pirminiais vertinimais, ugnis yra perėjusi maždaug 1 200 hektarų, o didžiausios pajėgos sutelktos atviro degimo židiniams malšinti.

    Ypač įtempta situacija nurodoma atskirose Opachičių padalinio vietose ir kairiajame Pripetės upės krante. Gelbėtojai teigia, kad dėl vėjo viršutinis gaisras kai kur peršoko į naujas teritorijas, todėl degimo zona išsiplėtė.

    „Dėl stiprių vėjo gūsių ugnis kai kur perėjo į gretimus masyvus ir tai padidino gaisro plotą kairiajame Pripetės upės krante“, – teigiama rezervato pranešime.

    Gesinimo darbus apsunkina ir saugumo rizikos: dalyje vietovių darbai negali būti vykdomi dėl minų pavojaus. Dėl to gelbėtojai priversti rinktis saugesnes prieigas ir koncentruotis į židinius, kuriuos galima pasiekti technika.

    Iš viso gaisrui likviduoti sutelkta keli šimtai darbuotojų ir kelios dešimtys technikos vienetų, darbai vyksta nepertraukiamai. Pareigūnai pabrėžia, kad situacija išlieka sudėtinga, nes vėjas ir sausesni orai gali lemti naujus ugnies šuolius.

    Tuo pat metu skelbiama, kad radiacinis fonas gaisro rajone neviršija normų. Rezervato pateikiami matavimai rodo 0,19–0,35 mikrosiverto per valandą lygį, todėl, anot jų, papildomų radiologinių grėsmių šiuo metu nefiksuojama.

    Pastaraisiais metais gaisrai uždarojoje zonoje kartojasi vis dažniau, o jų gesinimą apsunkina ne tik klimato veiksniai, bet ir karo sukelti apribojimai. Ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad sausringesni sezonai, stiprūs vėjai ir ribotos galimybės operatyviai pasiekti kai kurias teritorijas didina tokių incidentų masto riziką.