CP v2

Blog

  • Karo nuniokotas Serebrianskio miškas: ekologas aiškina, kodėl jo neįmanoma tiesiog atsodinti

    Serebrianskio miškas iki karo buvo dalis didesnio gamtinio komplekso palei Šiaurinio Doneco upę, kur smėlingos terasos, užliejamos pievos, pelkinės buveinės ir skirtingų tipų miškai sudarė vientisą ekosistemą. Ekologas Valentynas Ščerbynas pabrėžia, kad būtent ši sąveika kūrė vietos mikroklimatą ir palaikė gyvybei svarbų drėgmės režimą.

    Pasak specialisto, tai buvo ne vien medynas, o klimatinis buferis ir drėgmės kaupimo zona, stabilizavusi smėlingus plotus bei gruntinius vandenis. Tokiose vietovėse miško paklotė, dirvožemio sluoksniai ir sėklų bankas veikia kaip „atmintis“, leidžianti gamtai atsikurti po gaisrų ar sausrų, tačiau karo sukelti pažeidimai šią „atmintį“ vietomis sunaikino.

    Kas labiausiai nukentėjo

    Ekologas teigia, kad karo metais dalis stambiųjų gyvūnų galėjo pasitraukti, nes elniai ar briedžiai yra pajėgūs migruoti. Vis dėlto didžiausi smūgiai teko tiems, kurie pabėgti negali: dirvožemio mikroorganizmams, bestuburiams ir vietinėms vabzdžių populiacijoms, kurios lemia dirvos gyvybingumą ir augalijos atsinaujinimą.

    „Jie žuvo ne vien nuo skeveldrų. Kritiškai svarbūs buvo stabilūs drėgmės ir temperatūros režimai, o būtent juos karo veiksmai suardė“, – sakė Valentynas Ščerbynas.

    Ypač pažeidžiami tapo reti ir endeminiai augalai, kurių dalis buvo prisitaikę prie specifinių smėlingų dirvožemių ir siauro arealo. Kai tokie augalai praranda buveines, vien medžių atsodinimas problemos neišsprendžia, nes reikia atkurti ir dirvos struktūrą, drėgmės balansą, apdulkinimo bei sėklų sklaidos grandis.

    Kodėl neužtenka „pasodinti mišką“

    Specialistas akcentuoja, kad miško atsodinimas gali sukurti žalią vaizdą, bet negrąžinti ankstesnės ekosistemos. Greitas teritorijos apsodinimas, pavyzdžiui, vien pušimis, dažnai reiškia dirbtinį, supaprastintą medyną, kuris ilgainiui gali būti mažiau atsparus sausroms, kenkėjams ir gaisrams.

    „Esminis klausimas ne tai, ar galime pasodinti medžius. Klausimas, ar pavyks atkurti natūralią sistemą su jos ryšiais ir funkcijomis“, – sakė Valentynas Ščerbynas.

    Jo vertinimu, ateities scenarijai gali skirtis: kai kur teritorijos gali ilgai likti nestabilios dėl erozijos ir gaisrų rizikos, kitur gali vykti natūrali sukcesija, kai pirmiausia įsitvirtina pionierinės rūšys, vėliau krūmai ir lapuočiai, o tik po to formuojasi mišrūs medynai. Tačiau net ir sėkmingai atsikūrus, rūšių sudėtis bei struktūra gali nebeatitikti to, kas buvo iki karo.

    Ilgalaikė tarša ir atkūrimo terminai

    Vienas sunkiausių padarinių, pasak ekologų, yra išsisklaidžiusi tarša sprogmenų liekanomis ir jų skilimo produktais, taip pat sunkiaisiais metalais iš amunicijos ir technikos. Smėlinguose dirvožemiuose tokie teršalai gali lengviau skverbtis gilyn, migruoti su vandeniu ir įsitraukti į medžiagų apytakos ciklus, todėl poveikis gali tęstis dešimtmečius.

    Ekologas pabrėžia, kad karo zonoje pilna apimties valymas ar rekultivacija dažnai yra nepraktiški, ypač kol teritorija išlieka nesaugi. Dėl to po karo vienas pirmųjų žingsnių turėtų būti išsami inventorizacija, kartografavimas ir tyrimai, o ne skubotos masinės sodinimo kampanijos.

    Kalbėdamas apie laiką, reikalingą tikrai artimai natūraliai miško ekosistemai sugrįžti, ekspertas mini ilgą perspektyvą. Jei pavyktų išsaugoti ar atkurti vandens režimą, artimesnis natūraliai miškas gali formuotis per 70–100 metų, o per 10–15 metų dažniausiai įmanoma pasiekti tik želdinių stadiją, kuri dar nereiškia stabilios ekosistemos.

  • Engelse Rusijoje – nuotekų avarija: po liūties fekalijos užliejo gatves ir daugiabučių pirmus aukštus

    Rusijos mieste Engelse, Saratovo srityje, kilo didelė komunalinė avarija: po stipraus lietaus dalis miesto liko be vandens, o nuotekos pradėjo veržtis į gatves ir gyvenamuosius rajonus. Vietos valdžia paskelbė savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją.

    Pasak vietos pranešimų, pagrindinio nuotekų kolektoriaus gedimas fiksuotas balandžio 29 dieną, o pradžioje planuota ribojimus taikyti tik vienoje teritorijoje. Tačiau naktį praūžęs neįprastai smarkus liūtis apsunkino avarijos šalinimą ir situacija tapo sunkiai valdoma.

    Gyventojai skelbia, kad dvokiančios nuotekos užliejo ne tik važiuojamąsias dalis, bet kai kur pateko ir į daugiabučių pirmuosius aukštus. Dėl užtvindytų tinklų ir sutrikusio slėgio daliai miesto teko laikinai stabdyti arba riboti vandens tiekimą.

    Vietos tarnybos pripažįsta, kad remontą lėtina technikos ir pajėgumų trūkumas, todėl papildomos priemonės užsakomos iš kitų regionų. Gyventojų taip pat prašoma kiek įmanoma nenaudoti kanalizacijos, nes be vandens praplovimo vamzdžiuose besikaupiančios atliekos gali sukelti naujus užsikimšimus ir pakartotinius išsiliejimus.

    Tokios avarijos paprastai kelia ir visuomenės sveikatos riziką: užlietose teritorijose didėja tikimybė plisti žarnyno infekcijoms, o užterštas vanduo gali patekti į rūsius, šulinius ar paviršinius vandens telkinius. Specialistai tokiais atvejais rekomenduoja vengti kontakto su užterštu vandeniu, o jei yra požymių, kad vandentiekio vanduo gali būti paveiktas, naudoti tik saugiai paruoštą vandenį.

    Engelsas pastaraisiais metais minimas ir dėl netoliese esančios Rusijos strateginės aviacijos bazės, tačiau šįkart miestas į naujienų srautą pateko dėl infrastruktūros gedimo. Kol vyksta remonto darbai, miesto kasdienybę lemia ribotas vandens tiekimas ir pastangos suvaldyti nuotekų išsiliejimo padarinius.

  • Amazonės atogrąžų miškai arti kritinės ribos: mokslininkai įspėja dėl pokyčių jau iki 2040 metų

    Amazonės atogrąžų miškai, dažnai vadinami svarbiu pasaulio klimato stabilizatoriumi, priartėjo prie lūžio taško, po kurio ekosistema gali nebegrįžtamai pasikeisti. Naujausi tyrimai rodo, kad daliai regionų gresia perėjimas iš drėgno miško į sausesnę savaną, o tai turėtų pasekmių ne tik Pietų Amerikai, bet ir viso pasaulio klimatui.

    Mokslininkai pabrėžia, kad anksčiau plačiai taikytos prielaidos apie miško atsparumą dideliam atšilumui buvo pernelyg optimistinės. Vis dažniau keliama hipotezė, kad negrįžtami pokyčiai gali prasidėti jau tuomet, kai pasaulinė temperatūra viršija ikipramoninio laikotarpio lygį maždaug 1,5–1,9 laipsnio Celsijaus, ypač jei išliks dabartinis miškų naikinimo tempas.

    „Tolesnis miškų kirtimas griauna šį stabilumą. Tai būtų ne tik regiono katastrofa, bet ir galėtų turėti toli siekiančių pasekmių visai planetai“, – sakė vienas iš tyrimo autorių Johanas Rockströmas.

    Didžiausią nerimą kelia tai, kad Amazonė veikia kaip savipalaikis vandens ciklo mechanizmas: augalija per garavimą ir transpiraciją maitina debesuotumą ir kritulius, todėl miškas iš dalies „pasigamina“ drėgmę pats. Kai miško plotai iškirtami, regionas sausėja, didėja karščio bangų ir gaisrų tikimybė, o tai gali sukelti grandininį efektą ir dar labiau spartinti nykimą.

    Vertinant miškų naikinimą, dažnai minimas jau prarasto miško mastas, siejamas su ganyklų plėtra ir žemės ūkio kultūrų auginimu. Įspėjama, kad priartėjus prie tam tikros ribos, kai prarandama reikšminga dalis vientiso miško, ekosistema gali nebesugebėti palaikyti drėgno režimo, o atsigavimas taptų itin sudėtingas arba neįmanomas.

    Prognozėse aptariamas ir konkretus laiko horizontas: jei procesai nebus sustabdyti, dalyje Amazonės ryškesni ekosistemos virsmo požymiai gali pasimatyti jau iki 2040 metų. Tokie pokyčiai reikštų mažesnę anglies dioksido sugėrimo galią, didesnes emisijas dėl gaisrų ir dirvožemio degradacijos bei spartesnį klimato kaitos grįžtamąjį ryšį.

    „Tai sausina atmosferą ir silpnina miško gebėjimą pačiam sukurti kritulius. Net ir nedidelis papildomas atšilimas gali sukelti kaskadinius pokyčius didelėje gamtos dalyje“, – aiškino vienas iš tyrimo autorių Niko Wunderlingas.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad langas veiksmams dar neužsidarė. Didžiausią poveikį galėtų turėti miškų kirtimo stabdymas, pažeistų teritorijų atkūrimas, gaisrų prevencija ir spartesnis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimas, nes nuo to priklauso, ar Amazonė išliks drėgna miško sistema, ar pradės slinkti į sausesnę būseną.

  • Mažiausia jūra pasaulyje – Marmuro jūra Turkijoje: kuo ji stebina mokslininkus ir kuo rizikinga

    Nors Žemė dažnai vadinama vandens planeta, jūrų mastai labai nevienodi: greta milžiniškų vandenynų yra ir itin mažų jūrų. Mokslininkų ir geografų skaičiavimais, iš daugiau nei 50 pasaulio jūrų mažiausia pagal plotą yra Marmuro jūra Turkijoje.

    Jos plotas siekia apie 7 052 kvadratinius kilometrus, todėl ji gerokai mažesnė už daugeliui europiečių įprastas Baltijos ar Šiaurės jūras. Marmuro jūra yra strategiškai svarbi, nes jungia Juodąją jūrą su Egėjo jūra per Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius.

    Vienas pagrindinių aspektų, kuris traukia tyrėjus, yra geologiškai aktyvi aplinka. Marmuro jūra driekiasi netoli Šiaurės Anatolijos lūžio zonos, kuri laikoma viena aktyviausių Eurazijos regione, todėl čia fiksuojami dažnesni ir stipresni seisminiai procesai.

    Toks seisminis fonas svarbus ne tik geologams: žemės drebėjimai gali keisti dugno reljefą, sukelti povandenines nuošliaužas ir paveikti pakrančių infrastruktūrą. Dėl to Marmuro jūra neretai minima ir kaip jautri teritorija, kur moksliniai stebėjimai susiję su praktiniu rizikų valdymu.

    Marmuro jūra įsiterpusi tarp Europos ir Azijos Turkijos dalių, o sąsiauriai ją paverčia natūraliu vandens koridoriumi. Dėl intensyvios laivybos ir tankiai apgyvendintų pakrančių tai yra zona, kur susikerta ekologiniai, ekonominiai ir saugumo interesai.

    Nors pati jūra nedidelė ir joje paprastai nėra labai stiprių srovių, sąsiaurių dinamika gali lemti sudėtingą vandens masių apykaitą. Tai aktualu vertinant vandens kokybę, deguonies pasiskirstymą ir ilgalaikes ekosistemų būklės tendencijas.

    Pastaraisiais metais jūrų tyrimuose vis daugiau dėmesio skiriama ne tik biologinei įvairovei, bet ir žmogaus veiklos sukeltai rizikai. Laivyba, tarša, pakrančių urbanizacija bei klimato kaita mažose ir pusiau uždarose jūrose dažnai pasireiškia greičiau nei atviro vandenyno akvatorijose.

    Todėl tokie nedideli, bet intensyviai naudojami vandens telkiniai kaip Marmuro jūra tampa svarbiais „indikatoriais“ stebint, kaip keičiasi jūrinė aplinka. Tyrimai čia gali padėti geriau suprasti, kaip valdyti taršą, prognozuoti geologines grėsmes ir saugoti jautrias pakrančių ekosistemas.

  • Nemokama teisinė konsultacija Žasliuose: kas ir kada priims seniūnijos gyventojus gegužę

    Nemokama teisinė konsultacija Žasliuose: kas ir kada priims seniūnijos gyventojus gegužę

    Žaslių seniūnijos gyventojai gegužę galės gauti nemokamą pirminę teisinę pagalbą vietoje. Konsultacija skirta tiems, kurie susidūrė su teisine problema ir nežino, nuo ko pradėti ar kokius dokumentus rengti.

    Kaišiadorių rajono savivaldybė praneša, kad 2026 metais gegužės 13 dieną nuo 9.00 iki 11.00 valandos Žaslių seniūnijoje gyventojus konsultuos savivaldybės administracijos Teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus teisininkė Angelė Mikalauskienė.

    Priėmimas vyks Žaslių seniūnijos patalpose adresu Vilniaus g. 6, Žaslių mstl., Kaišiadorių r. Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasiruošti trumpą situacijos aprašą ir turimus dokumentus, kad konsultacija būtų kuo tikslesnė.

    Pirminė teisinė pagalba paprastai apima bendrą teisinę konsultaciją, informavimą apie galimus sprendimo būdus, institucijas ir procesus. Taip pat gali būti paaiškinama, kokių veiksmų imtis toliau, jei reikalinga mediacija, skundas, prašymas ar kitas oficialus kreipimasis.

    Jei problema susijusi su šeimos, paveldėjimo, būsto, skolų, vartojimo ar kitais kasdieniais klausimais, tokia konsultacija gali padėti sutaupyti laiko ir išvengti klaidų. Savivaldybės atstovai primena, kad atvykus verta turėti asmens dokumentą ir, jei aktualu, susijusius susirašinėjimus, sutartis ar sprendimus.

  • Projektas Atgal į mokyklą: užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys gimnazistams apie ES ir saugumą

    Projektas Atgal į mokyklą: užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys gimnazistams apie ES ir saugumą

    Projektas „Atgal į mokyklą“ Lietuvoje kasmet sugrąžina diplomatus ir kitus valstybės tarnautojus į klases, kad jie tiesiogiai kalbėtųsi su moksleiviais apie Europos Sąjungą, pilietiškumą ir valstybės ateitį. Iniciatyvą nuo 2013 metais įgyvendina Užsienio reikalų ministerija, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis.

    Šio projekto esmė paprasta: vienai pamokai valstybės atstovai tampa lektoriais ir dalijasi praktine patirtimi, kaip veikia ES, ką reiškia būti ES piliečiu ir kokią įtaką sprendimai Briuselyje daro Lietuvai. Tokios pamokos dažnai papildomos diskusijomis apie dezinformaciją, geopolitiką ir kasdienes situacijas, su kuriomis susiduria jauni žmonės.

    Ministro vizitas ir STEAM akcentai

    Gegužės 8 dieną gimnazijoje apsilankė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Jį pasitiko gimnazijos direktorė Jolita Morkūnaitė ir mokinių prezidentas Raigardas Kriugžda, o vizitas prasidėjo nuo pažinties su gimnazijos STEAM centru.

    Ministrui pristatytos laboratorijos ir mokinių atliekami tiriamieji darbai tapo proga aptarti, kaip mokyklose kuriama praktika grįsta ugdymo aplinka. Taip pat kalbėta apie gimnazijos ateities planus ir veiklas, kurios padeda mokiniams lengviau apsispręsti dėl studijų krypčių.

    Diskusija apie ES naudą

    Susitikime aktų salėje ministras bendravo su gimnazistais ir atsakė į mokinių klausimus. Pokalbio centre buvo Lietuvos narystė Europos Sąjungoje, jos reikšmė šalies saugumui, ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui, taip pat tai, kaip jaunimas gali įsitraukti į sprendimų priėmimą per mokyklos bendruomenę, savanorystę ar pilietines iniciatyvas.

    Ministras pabrėžė, kad ES parama per pastaruosius dešimtmečius prisidėjo prie spartesnės Lietuvos modernizacijos: infrastruktūros, viešųjų paslaugų, regionų plėtros ir bendro gyvenimo lygio augimo. Kartu akcentuota, kad finansinė parama yra tik viena dalis, o ne mažiau svarbios yra bendros taisyklės, rinkos galimybės ir bendri politiniai sprendimai.

    „Svarbu suprasti, kad narystė ES nėra tik dokumentai ar institucijos, tai yra kasdieniai pasirinkimai ir atsakomybė už bendrą kryptį“, – sakė Kęstutis Budrys.

    Komandinio darbo ir NATO svarba

    Ministras ragino mokinius ugdytis komandinio darbo įgūdžius, mokėti išklausyti skirtingas nuomones ir priimti atsakingus sprendimus. Pasak jo, būtent šios kompetencijos tampa vis svarbesnės tiek studijose, tiek darbo rinkoje, ypač sparčiai keičiantis technologijoms ir augant DI panaudojimui.

    Atskirai aptarta ir NATO reikšmė Europos saugumui, pabrėžiant, kad saugumas šiandien yra ne vien kariuomenės klausimas, bet ir visuomenės atsparumas, kritinis mąstymas bei gebėjimas atpažinti informacines manipuliacijas.

    Vizito pabaigoje ministras trumpai pasidalijo asmeniniais pomėgiais, paminėdamas, kad jam patinka skaityti, ypač šnipų romanus, ir keliauti su šeima. Jis pažymėjo, kad darbinėse kelionėse dažnai tenka pamatyti tik oro uostus, viešbučius ir susitikimų vietas, todėl laisvalaikio kelionės leidžia geriau pažinti šalis.

    Mokyklos bendruomenė susitikimą įvardijo kaip svarbią pilietiškumo pamoką, suteikusią progą tiesiogiai pasikalbėti apie Europos Sąjungą, Lietuvos saugumą ir asmeninę jaunosios kartos atsakomybę kuriant valstybės ateitį.

  • Kaišiadoryse atveriamas konkursas prekybai šventėje: vietos ribotos, paraiškos iki gegužės 15 dienos

    Kaišiadoryse atveriamas konkursas prekybai šventėje: vietos ribotos, paraiškos iki gegužės 15 dienos

    Kaišiadorių miesto seniūnija paskelbė konkursą prekybai ir paslaugų teikimui II kategorijos renginyje, kuris vyks 2026 metų birželio 6 dieną nuo 10.00 iki 22.00 valandos. Prekybos vietos numatytos Kaišiadoryse, Gedimino gatvėje bei A. Brazausko parke.

    Konkursas skelbiamas vadovaujantis Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2025 metų sausio 30 dieną priimtu sprendimu dėl vietinės rinkliavos už leidimų prekiauti ar teikti paslaugas išdavimą nustatytose viešosiose vietose. Šis konkursas reiškia, kad dalyviai varžysis siūlydami rinkliavos dydį už leidimą konkrečiai prekybos vietai.

    Įkainiai ir paraiškų terminas

    Nurodoma, kad pradinė vietinės rinkliavos suma vienai prekybos vietai, kurios plotas 12 kvadratinių metrų, yra 20 eurų. Lauko kavinės vietai, kurios plotas 20 kvadratinių metrų, pradinė suma siekia 70 eurų.

    Nustatytos formos paraiškos priimamos iki 2026 metų gegužės 15 dienos 15 valandos. Seniūnija pabrėžia, kad po šio termino pateiktos paraiškos nebus registruojamos ir komisijoje nesvarstomos.

    Kokios vietos numatytos ir kiek jų bus

    Seniūnija informuoja, kad pageidaujamų prekybos ir paslaugų vietų skaičius yra ribotas, todėl dalis dalyvių gali nepatekti į renginį net ir pateikę paraišką. Numatyta iki 4 vietų leidykloms ir iki 15 vietų prekybai ne maisto produktais.

    Taip pat numatytos iki 3 vietų gėrimams, įskaitant girą, alų ir vyną, bei iki 5 vietų užkandžiams ir gėrimams, pavyzdžiui, spurgoms, vafliams, šerbetui, cukraus vatai, ledams, kavai ir gaiviesiems gėrimams. Atskirai planuojamos iki 2 vietų maisto produktams, pavyzdžiui, pyragams ir duonai, bei iki 2 vietų maitinimo paslaugoms, kur konkrečią vietą parinks organizatorius.

    Kas turi žinoti dalyviai

    Konkursui pateikiama viena paraiška vienam asmeniui, o joje turi būti užpildyta visa prašoma informacija ir aiškiai nurodytas siūlomas vietinės rinkliavos dydis eurais be centų, tiek skaičiais, tiek žodžiais. Siūloma suma negali būti mažesnė už pradinę nustatytą rinkliavą.

    Seniūnija įspėja, kad netinkamai ar nepilnai užpildytos paraiškos, taip pat paraiškos be privalomų dokumentų ar priedų, bus atmetamos be papildomo vertinimo. Apie priimtą sprendimą ir išduotus leidimus pareiškėjai bus informuoti paraiškoje nurodytu elektroniniu paštu.

    Atskira tvarka numatyta nevyriausybinėms organizacijoms, bendruomenėms ir kitoms įstaigoms, kurios renginyje pristato savo veiklą: jos registruojamos be konkurso. Dokumentus konkursui galima pateikti Kaišiadorių miesto seniūnijoje Gedimino gatvėje 48 arba elektroniniu paštu.

    Organizatoriai taip pat kelia reikalavimą prekybą vykdyti tik iš baltos spalvos palapinių. Be to, prašoma nenutraukti prekybos ir neišmontuoti vietos iki šventės pabaigos, o pasibaigus renginiui sutvarkyti teritoriją ir atliekas išsivežti arba sudėti į tam skirtus konteinerius.

  • Parama būstui įsigyti: gegužės 19 dieną startuoja kvietimas, prašymus verta teikti per SPIS

    Parama būstui įsigyti: gegužės 19 dieną startuoja kvietimas, prašymus verta teikti per SPIS

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad 2026 metais gegužės 19 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos gyventojai galės teikti prašymus paramai būstui įsigyti. Kvietimas galios iki nurodyto laiko arba kol bus išnaudota kvietimui numatyta lėšų suma.

    Parama teikiama pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą ir apima valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir arba subsidiją. Tai reiškia, kad teisę atitinkantys asmenys gali pretenduoti į finansinę pagalbą, kuri mažina būsto paskolos naštą.

    Prašymus rekomenduojama teikti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje SPIS. Ministerija pabrėžia, kad elektroninis pateikimas paprastai leidžia greičiau užpildyti formą, išvengti papildomų pasirašymo veiksmų ir sumažina riziką, kad prašymas „užstrigs“ dėl registravimo eilių.

    SPIS pateiktas prašymas automatiškai nukreipiamas savivaldybės administracijai pagal pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą. Taip pat toks prašymas iš karto patenka į registruojamų prašymų srautą, todėl pareiškėjui nereikia laukti, kol jis bus įvestas rankiniu būdu.

    Norintys prašymą gali pateikti ir kitais būdais: atvykę į savivaldybės administraciją, siunčiant paštu, per kurjerį, elektroniniu paštu arba per atstovą. Jei prašymas teikiamas per atstovą, jo teisė atstovauti turi būti patvirtinta notaro arba kito įgalioto asmens patvirtintu įgaliojimu.

    Kaišiadorių rajono savivaldybė informuoja, kad popieriniai prašymai priimami savivaldybės administracijoje, 106 kabinete. Konsultacijos teikiamos telefonu +370 670 78 934 ir elektroniniu paštu kristina.salvaitiene@kaisiadorys.lt, o elektroniniu paštu siunčiami prašymai kvietimo metu turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu.

    Gyventojams patariama neatidėlioti ir iš anksto įsivertinti, ar jie atitinka paramos sąlygas, taip pat pasiruošti duomenis, kurių gali prireikti pildant prašymą. Praktikoje tokie kvietimai neretai sulaukia didelio susidomėjimo, todėl paraiškų teikimas kvietimo pradžioje gali padėti išvengti paskutinės minutės nesklandumų.

  • Nuo 2026 metų gegužės 12 dienos prašymus dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems bus galima teikti per SPIS

    Nuo 2026 metų gegužės 12 dienos prašymus dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems bus galima teikti per SPIS

    Nuo 2026 metų gegužės 12 dienos asmenys su negalia prašymus dėl būsto ir aplinkos pritaikymo galės pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS. Tai reiškia, kad dalį procedūrų bus galima atlikti nuotoliniu būdu, nevykti į savivaldybę vien tam, kad būtų užregistruotas prašymas.

    Elektroninis pateikimas numatytas asmenims, kurie turi teisę į būsto ir (ar) aplinkos pritaikymą pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą tvarką. Tvarkoje apibrėžiama, kaip nustatomas būsto pritaikymo poreikis, kokie darbai gali būti finansuojami ir kokia eiga taikoma sprendžiant dėl pagalbos skyrimo.

    Prašymo pateikimas per SPIS turėtų palengvinti procesą tiems, kuriems sudėtinga atvykti į įstaigas dėl judėjimo, sveikatos ar logistinių priežasčių. Skaitmeninis kanalas taip pat leidžia greičiau pateikti dokumentus ir sekti prašymo būseną, jei tokia funkcija konkrečiai paslaugai sistemoje yra įdiegta.

    Paslauga per SPIS nepakeičia pačios teisės gauti pritaikymą sąlygų: jos ir toliau bus vertinamos pagal galiojančius kriterijus, o sprendimai priimami nustatyta tvarka. Praktikoje prašytojams svarbu pasiruošti pagrindinę informaciją apie būstą ir pageidaujamus pritaikymo sprendimus, kad vertinimas vyktų sklandžiau.

    SPIS yra nacionalinė sistema, per kurią gyventojai teikia prašymus įvairioms socialinės paramos paslaugoms ir išmokoms. Nuo nurodytos datos ji taps ir vienu iš oficialių kanalų pateikti prašymą dėl būsto pritaikymo asmeniui su negalia.

  • Mirtino hanta viruso signalai: kas nutiko kruiziniame laive ir kaip laiku atpažinti?

    Kruiziniame laive užfiksuoti keli mirties atvejai, siejami su hanta virusu, vėl priminė, kad ši reta, bet pavojinga infekcija gali būti sunkiai atpažįstama ankstyvoje stadijoje. Dalis keleivių galėjo išlipti dar iki galutinio įvertinimo, todėl visuomenės sveikatos tarnyboms tokios situacijos visuomet kelia papildomų klausimų.

    Hanta virusai dažniausiai plinta per kontaktą su graužikais arba jų šlapimu, seilėmis ir išmatomis. Didžiausia rizika atsiranda tuomet, kai užkrėstos dalelės pakyla į orą, pavyzdžiui, tvarkant seniai nenaudotas patalpas, sandėlius ar valant vietas, kuriose buvo graužikų.

    Kaip žmogus užsikrečia?

    Užsikrėsti galima įkvėpus užkrėstų dalelių, rečiau per tiesioginį kontaktą su graužikais ar įkandus. Specialistai pabrėžia, kad rizika labiau susijusi ne su pačiu laivu, o su aplinka ir tuo, ar žmogus turėjo kontaktą su užkrėstu graužikų paliktu biologiniu pėdsaku.

    Žmogaus užkrėtimas nuo žmogaus daugumai hanta virusų nėra būdingas, tačiau kai kurie viruso tipai pasaulyje yra siejami su išimtimis. Dėl to kiekvienas įtariamas atvejis vertinamas atsargiai, o kontaktų atsekimas priklauso nuo konkretaus viruso tipo ir epidemiologinės situacijos.

    Pirmieji simptomai primena gripą

    Ankstyvieji požymiai dažnai būna nespecifiniai, todėl žmonės gali juos palaikyti peršalimu ar gripu. Dažniausiai minima staigi karščiavimo pradžia, šaltkrėtis, raumenų skausmai ir galvos skausmas.

    Vėliau liga gali progresuoti dviem pagrindinėmis kryptimis, priklausomai nuo sindromo. Vienu atveju išsivysto plaučių pažeidimas, kai žmogui darosi vis sunkiau kvėpuoti, gali atsirasti spaudimo jausmas krūtinėje, o plaučiuose ima kauptis skystis.

    Kitu atveju gali vystytis hemoraginė karštinė su inkstų pažeidimu, kai per vieną ar kelias savaites atsiranda ryškesni organizmo intoksikacijos požymiai, gali sutrikti skysčių balansas, blogėti inkstų funkcija. Abiem atvejais laikas yra kritiškai svarbus, nes būklė gali pablogėti greitai.

    Kiek pavojingas hanta virusas?

    Mirtingumas skiriasi pagal viruso tipą ir klinikinę formą. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai nurodo, kad hanta viruso sukelto plaučių sindromo atveju mirtingumas gali siekti apie 40 proc., o hemoraginės karštinės su inkstų sindromu atveju dažniausiai minimas maždaug 1–15 proc. intervalas.

    Medikai pabrėžia, kad ankstyvas kreipimasis į gydytojus yra esminis, ypač jei po galimo kontakto su graužikais ar jų išskyromis staiga pakyla temperatūra ir prasideda stiprūs raumenų skausmai. Esant dusuliui, spaudimui krūtinėje ar greitam būklės blogėjimui, būtina skubi pagalba.

    Profilaktika remiasi graužikų kontrolės priemonėmis ir saugiu valymu: vėdinimu, drėgnu valymu, apsauginių priemonių naudojimu, kad dulkės nekiltų į orą. Vakcinų kūrimas ir gydymo strategijos pasaulyje plėtojamos, tačiau reali apsauga kasdienybėje dažniausiai prasideda nuo rizikos atpažinimo ir atsargumo.