CP v2

Blog

  • Plieno rinkos atsigavimas: „Bowim“ pirmąjį 2026 metų pusmetį nuostolį pavertė pelnu

    Lenkijos plieno gaminių platintoja „Bowim“ pranešė apie ryškų rezultatų pagerėjimą: 2026 metų pirmąjį pusmetį bendrovė uždirbo 4,1 mln. eurų grynojo pelno, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai fiksavo nuostolį. Bendrovės vertinimu, rezultatą labiausiai palaikė stabilizavęsis plieno gaminių poreikis ir kainos po ankstesnės rinkos korekcijos.

    Pajamos iš pardavimo per pusmetį siekė apie 195 mln. eurų ir, lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, sumažėjo maždaug 12 mln. eurų. Tuo pačiu bendrovės veiklos pelnas augo iki maždaug 6,7 mln. eurų, o tai rodo, kad pelningumas gerėjo net ir esant kuklesnei apyvartai.

    „Rezultatams įtakos turėjo paklausos ir kainų stabilizacija po ankstesnės korekcijos“, – teigė „Bowim“.

    Bendrovė taip pat išskyrė vidines priemones, kurios padėjo didinti maržas: pirkimų optimizavimą, griežtesnę sąnaudų kontrolę ir operacinių procesų efektyvinimą. Praktikoje tai reiškia dėmesį atsargų valdymui ir greitesnį prisitaikymą prie kainų svyravimų, kurie plieno prekybos sektoriuje gali greitai „suvalgyti“ maržą.

    Reikšmingu veiksniu įvardijami ir reguliaciniai pokyčiai Europos Sąjungoje. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos pradėtas taikyti anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje (CBAM), o nuo 2026 metų liepos 1 dienos įsigaliojo atnaujintos apsaugos priemonės, ribojančios pigų importą be muitų, kurios gali keisti konkurencines sąlygas plieno rinkoje.

    Vis dėlto „Bowim“ pabrėžia, kad aplinka išlieka permaininga. Rizikas ir toliau kelia energijos sąnaudos, lėtas paklausos atsistatymas plieną intensyviai naudojančiuose sektoriuose bei geopolitinis neapibrėžtumas, galintis paveikti tiek žaliavų kainas, tiek tiekimo grandines.

    Bendrovės vertinimu, laipsniškas ekonominės veiklos atsigavimas ir galiojančios prekybos taisyklės Europos Sąjungoje gali padėti stabilizuoti pardavimo apimtis ir kainodarą. „Bowim“ veikla apima plieno ir metalų didmeninę prekybą, armatūros paruošimą bei sunkiojo transporto paslaugas.

  • Rail Baltica Bialystok–Elkas stringa: teismo sprendimas dėl „Mirbud“ gali apversti 1 mlrd. eurų konkursą

    Lenkijoje užsitęsė vienas didžiausių pastarųjų metų geležinkelių modernizavimo konkursų, susijęs su Rail Baltica ruožu tarp Bialystoko ir Elko. Nors užsakovas PKP PLK jau kelis kartus buvo paskelbęs laimėtoją, galutinio sprendimo iki šiol nėra, o procesą toliau stabdo ginčai ir teismų grandinė.

    Projekto vertė siekia apie 1,06 mlrd. eurų, tačiau investicija faktiškai jau apie 20 mėnesių juda labai lėtai: vyksta kontrolės procedūros, o konkurso rezultatai nuolat persvarstomi. Papildomos įtampos suteikia bylos baigtis Varšuvos apygardos teisme, kuri gali pakeisti vertinimą, kas apskritai turėjo teisę likti konkurse.

    Kas sustabdė sprendimą?

    Ginčo centre atsidūrė statybų bendrovė „Mirbud“, kuri kartu su partneriais iš pradžių buvo laikyta pateikusi vieną patraukliausių pasiūlymų. Tačiau konsorciumas buvo eliminuotas po to, kai viešųjų pirkimų ginčų institucijos nurodė atmesti pasiūlymą dėl to, kad konkurso dokumentuose nebuvo pateikta informacija apie anksčiau skirtą administracinę baudą.

    Bauda buvo susijusi su darbais greitkelyje S1 netoli Vengierska Gurka, kur, pasak aplinkosaugos inspekcijos, pažeistos aplinkosaugos sprendimo sąlygos. „Mirbud“ pozicija tokia, kad bauda buvo pritaikyta ne tam subjektui, o pats pažeidimas, bendrovės vertinimu, buvo kvalifikuotas ginčytinai.

    „Tai klausimas, ar dėl tokio dydžio baudos valstybė turėtų už modernizavimą mokėti šimtais milijonų eurų daugiau, o stakės yra ir proporcingumas, ir viešųjų finansų interesas“, – sakė „Mirbud“ valdybos narys Pawełas Korzeniowskis.

    Milžiniškas projektas ir griežti terminai

    PKP PLK šį konkursą yra įvardijusi kaip didžiausią savo istorijoje: planuojama modernizuoti apie 100 km geležinkelio linijos, daugelyje vietų įrengiant antrąjį kelią, pertvarkant stotis ir sustojimus, statant viadukus bei požemines perėjas. Tikslas – didesnis pralaidumas ir saugesnės sankirtos, mažinant pervažas viename lygyje.

    Po modernizacijos keleivinių traukinių greitis daugelyje atkarpų turėtų siekti iki 200 km per valandą, o kelionės laikas tarp Bialystoko ir Elko trumpėti iki maždaug 55 minučių. Krovinių vežimui numatomi parametrai taip pat ambicingi: ilgesni sąstatai ir didesnis leistinas greitis turėtų pagerinti logistiką regione.

    Projektui skirta daugiau nei 800 mln. eurų Europos Sąjungos parama iš Instrumento „Europos infrastruktūros tinklų priemonė“, todėl rangos sutarties vilkinimas kelia ne tik politinę, bet ir finansinę riziką. PKP PLK nurodo, kad darbai turi būti užbaigti iki 2029 metų, o vėlavimai gali komplikuoti projekto atsiskaitymą pagal paramos taisykles.

    Kodėl ginčų tiek daug?

    Viešųjų pirkimų praktikoje tokios apimties konkursai dažnai tampa daugiapakopiais ginčais, kai dalyviai naudojasi visomis teisėtomis apskundimo priemonėmis. Statybų sektoriaus atstovai akcentuoja, kad pati sistema leidžia ir skatina tiekėjams ginti savo interesus, o ilgai trunkančios procedūros dažnai atsimuša į institucijų pajėgumus ir terminų valdymą.

    Šiuo atveju situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad buvo keletą kartų keistas „geriausio pasiūlymo“ vertinimas, o paraleliai vyksta atskiras teisminis ginčas dėl administracinės baudos adresato ir pagrįstumo. Būtent šis teismo sprendimas gali lemti, ar „Mirbud“ argumentai bus laikomi pakankamais grįžti į konkursą, arba ar bus įtvirtintas kelias dabartiniams favoritams.

    Kol vyksta procedūros, didžiausia rizika – kad strateginė Rail Baltica dalis Lenkijos šiaurės rytuose ir toliau liks „popieriuje“, o modernizacijos grafikas stumsis. Tai reikštų ne tik vėlesnę naudą keleiviams ir krovinių vežėjams, bet ir didesnį spaudimą valdyti europinės paramos terminus.

  • Eneos stebėtojų tarybą papildė bankininkas Arturas Stefańskis: ką žinome apie paskyrimą

    Lenkijos valstybės turto ministras 2026 metų rugpjūčio 18 dieną į energetikos grupės Enea stebėtojų tarybą paskyrė Arturą Stefańskį. Įmonė apie pasikeitimus valdyme informavo viešai, o naujo nario patirtis siejama su finansų sektoriumi ir įmonių finansų vertinimu.

    A. Stefańskis dirba dėstytoju WSB Merito universitete Poznanėje. Jo akademinė ir profesinė specializacija apima įmonių finansinės būklės analizę bei finansų valdymą, todėl toks pasirinkimas gali signalizuoti didesnį dėmesį investicijų priežiūrai ir finansiniam efektyvumui.

    Iki šiol jis buvo Banko Ochrony Środowiska stebėtojų tarybos narys ir buvo deleguotas laikinai eiti banko viceprezidento pareigas, koordinuojant valdymo darbą. Tokia patirtis paprastai vertinama kaip privalumas įmonėse, kuriose svarbūs kapitalo paskirstymo sprendimai ir rizikų kontrolė.

    Enea rezultatai ir investicijos

    Enea taip pat paskelbė preliminarius 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatus. Per šį laikotarpį grupės pajamos siekė apie 2 960 000 000 eurų, o grynasis pelnas sudarė apie 347 000 000 eurų.

    Įmonė nurodė, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį investicijoms skyrė apie 694 000 000 eurų. Energetikos bendrovėms tai yra vienas svarbiausių rodiklių, nes investicijos tiesiogiai siejasi su tinklų patikimumu, gamybos pajėgumų atnaujinimu ir perėjimo prie mažesnių emisijų technologijų tempu.

    Ką gali reikšti naujas tarybos narys?

    Stebėtojų tarybos sudėties pokyčiai dažniausiai svarbūs investuotojams ir rinkos dalyviams, nes gali paveikti priežiūros prioritetus: nuo finansinės drausmės iki įmonės skolinimosi politikos ar investicinių projektų atrankos. Bankininko patirtis šioje grandyje neretai siejama su griežtesniu projektų atsiperkamumo vertinimu ir rizikų valdymu.

    Energetikos sektoriuje, ypač pereinamuoju laikotarpiu, kai vienu metu reikia ir užtikrinti tiekimo saugumą, ir modernizuoti infrastruktūrą, finansinis kompetencijų balansas taryboje gali tapti vienu iš veiksnių, darančių įtaką strateginiams sprendimams. Artimiausiais mėnesiais rinkos dėmesys kryps į tai, ar kartu su šiuo paskyrimu bus keičiami Enea investicijų prioritetai ar priežiūros praktika.

  • PTWP grupė fiksuoja rekordinį pusmetį: pajamos šoktelėjo dvigubai, augo EBITDA ir pelnas

    Lenkijos žiniasklaidos ir renginių verslo grupė PTWP paskelbė preliminarius 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatus. Per šį laikotarpį konsoliduotos pardavimo pajamos siekė apie 33 000 000 eurų, tai yra beveik dvigubai daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais.

    Bendrovė nurodo, kad tai didžiausios pajamos per pusmetį per visą PTWP grupės istoriją. Rezultatai pateikiami kaip apytikriai, o galutiniai skaičiai turėtų paaiškėti skelbiant oficialią pusmečio ataskaitą.

    Augo pelningumas ir grynasis pelnas

    PTWP skaičiavimais, EBITDA per 2026 metų pirmąjį pusmetį sudarė apie 7 200 000 eurų, tai yra maždaug 50 proc. daugiau nei prieš metus. Konsoliduotas grynasis pelnas, preliminariais duomenimis, pasiekė apie 4 200 000 eurų ir buvo apie 12 proc. didesnis nei 2025 metų pirmąjį pusmetį.

    Grupė akcentuoja, kad išlaikė dviženklį EBITDA maržos lygį, kuris, pagal pateiktas projekcijas, siekė apie 22 proc. Tai rodo, kad augo ne tik apimtys, bet ir veiklos efektyvumas.

    Įtaką darė įsigijimai ir sinergijos

    PTWP pažymi, kad šių metų rezultatuose pirmą kartą atsispindi visas laikotarpis, į kurį įtrauktos įsigytų bendrovių pajamos. Kalbama apie Gremi Media ir Elamed, kurių konsolidavimas padidino grupės mastą ir sustiprino pozicijas turinio, profesionalių leidinių bei renginių segmentuose.

    Pasak PTWP vadovybės, įsigijimai neapsiriboja vien papildomomis pajamomis: tikimasi ir veiklos sinergijų, kurios turėtų sustiprinti tiek žiniasklaidos projektus, tiek renginių portfelį. Bendrovė taip pat pabrėžia, kad augimas fiksuotas visuose pagrindiniuose veiklos segmentuose.

    „Pirmojo pusmečio rezultatai patvirtina, kad PTWP grupė nuosekliai auga visose veiklos srityse, o po šešių šių metų mėnesių pasiekėme apie 33 000 000 eurų pajamų“, – sakė PTWP grupės vadovas Wojciech Kuśpik.

    Portaluose ir renginiuose – rekordai

    PTWP praneša toliau plečianti medijų segmentą, į kurį įeina keliolika specializuotų interneto portalų, orientuotų į verslą, viešąjį sektorių, nekilnojamąjį turtą, darbo rinką ir kitas temas. Grupė tvirtina, kad jos skaitmeniniai kanalai kartu pritraukia dešimtis milijonų naudotojų per mėnesį, o naujienlaiškių auditorija perkopė 300 000 prenumeratorių.

    Renginių kryptis taip pat išlieka vienu svarbiausių augimo variklių: PTWP mini aukštą lankomumą didžiuosiuose susitikimuose ir stiprią išankstinę kontraktaciją antrajam metų pusmečiui. Grupė pabrėžia, kad verslo konferencijų ir sektorių forumų paklausa išlieka didelė, o renginių kalendorius metų pabaigai išlieka intensyvus.

    PTWP primena, kad pateikti skaičiai yra preliminarūs ir gauti rengiant konsoliduotą pusmečio finansinę atskaitomybę. Galutiniai 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatai turėtų būti patvirtinti ir paskelbti su periodine ataskaita, planuojama 2026 metų rugsėjo 30 dieną.

  • „Expedia“ duomenys: rudenį Europoje viešbučiai dažnai pinga, o dėmesys krypsta į mažiau žinomas vietas

    „Expedia“ duomenys: rudenį Europoje viešbučiai dažnai pinga, o dėmesys krypsta į mažiau žinomas vietas

    Kainos po sezono keičiasi nevienodai

    Vasaros piko kelionių sezonui slūgstant, tikėtis automatiškai pigesnių atostogų rudenį ne visada pagrįsta. Nauji „Expedia“ duomenys rodo, kad dalyje krypčių viešbučių kainos po vasaros išlieka aukštos, tačiau kitur jos pastebimai krenta.

    Analizėje akcentuojama, kad Jungtinėje Karalystėje bendras vaizdas išsiskiria: kai kuriuose miestuose rudenį nakvynė kainuoja daugiau nei vasarą. Tuo metu už JK ribų viešbučių tarifai dažniau mažėja, o Europos kryptys tampa patrauklesnės keliaujantiems su ribotu biudžetu.

    Kur rudenį galima sutaupyti

    „Expedia“ vertinimu, už JK ribų viešbučių kainos rudenį vidutiniškai mažėja apie 7 proc. Tai reiškia, kad keliautojams, planuojantiems trumpas atostogas ar savaitgalio išvykas, ruduo vis dar gali būti vienas geriausių laikotarpių ieškoti geresnio kainos ir kokybės santykio.

    Ryškesni kainų kritimai fiksuojami pietų Europos kurortuose, kurie vasarą tradiciškai būna brangiausi. Pavyzdžiui, Portugalijos Algarvėje, įskaitant Albufeirą ir Faro, taip pat Graikijos salose, tokiose kaip Mikonas ir Kosas, „Expedia“ duomenimis, viešbučių kainos rudenį gali būti iki 30 proc. mažesnės nei vasaros piko metu.

    Panaši tendencija minima ir kai kuriuose Ispanijos bei Turkijos miestuose: Benidormas, Alikantė ir Stambulas rudenį dažnai tampa pigesni, ypač lapkritį. Tokį pokytį lemia mažesnė paklausa pasibaigus mokyklų atostogoms ir karščiausiam sezonui, o dalis apgyvendinimo įstaigų kainas koreguoja siekdamos išlaikyti užimtumą.

    „Svarbu ne tik kur, bet ir kada keliaujate“, – sakė „Expedia“ kelionių ekspertė ir atstovė Melanie Fish.

    „Tarptautinės viešnagės per „Expedia“ vidutiniškai lapkritį būna apie 10 proc. pigesnės nei vasarą, todėl tai gali būti palankiausias metas ieškantiems geriausių pasiūlymų“, – teigė ji.

    Augantis susidomėjimas mažiau žinomomis kryptimis

    Be kainų dinamikos, „Expedia“ fiksuoja ir kitą ryškią tendenciją: keliautojai rudenį vis dažniau renkasi ne pačias akivaizdžiausias kryptis. Tai siejama ir su noru išvengti masinio turizmo, ir su praktišku motyvu, nes mažiau populiariose vietose rudenį lengviau rasti prieinamesnę nakvynę.

    Sudarydama populiariausių rudenio krypčių sąrašą, „Expedia“ lygino paieškas „Expedia.co.uk“ platformoje: 2026 metų balandžio 13 dieną–liepos 12 dieną atliktas paieškas kelionėms 2026 metų rugsėjo 1 dieną–lapkričio 30 dieną su tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Rezultatai rodo, kad tarp sparčiausiai populiarėjančių krypčių dominuoja Europa.

    Pirmoje vietoje atsidūrė Liuksemburgas, kurį, „Expedia“ vertinimu, ypač aktyviai ėmė svarstyti britų keliautojai: susidomėjimas šia kryptimi išaugo 470 proc. Toliau sąraše minimi Prancūzijos miestai Strasbūras ir Ansi, Italijos Kortina d’Ampecas, taip pat Balkanuose esantys Sarandė Albanijoje ir Budva Juodkalnijoje bei Slovėnijos sostinė Liubliana.

    Kelionių rinkoje tai atspindi platesnę tendenciją: dalis žmonių renkasi mažesnius miestus ir neperkaitusias kryptis, kur rudenį išlieka pakankamai geras oras, o turistų srautai ir kainos būna mažesni. Tokie pasirinkimai dažnai leidžia suderinti ramesnį poilsį, patogesnę logistiką ir lankstesnį biudžetą.

  • „Pendolino“ Lenkijoje bandomas 250 km/val. greičiu: kada tokie reisai startuos su keleiviais

    Lenkijoje „Pendolino“ traukinys per bandymus Centrinėje magistralinėje geležinkelio linijoje (CMK) dar kartą pasiekė 250 km/val. greitį. Naktį vykę važiavimai buvo skirti patikrinti ryšio ir signalizacijos sprendimus, be kurių tokie greičiai reguliariuose reisuose neįmanomi.

    Pagrindinis bandymų akcentas – GSM-R duomenų perdavimo sistema, užtikrinanti skaitmeninį ryšį tarp traukinio ir eismo valdymo. Šis ryšys laikomas vienu iš esminių elementų, leidžiančių patikimai valdyti traukinių eismą dideliais greičiais ir diegti pažangesnį eismo kontrolės lygį.

    Baigus GSM-R diegimą CMK ruože, atsiveria kelias ETCS 2 lygio (Europos traukinių eismo valdymo sistemos) įgyvendinimui. Ši sistema užtikrina nuolatinę traukinio judėjimo priežiūrą, o važiuojant 250 km/val. greičiu ji yra vienas svarbiausių saugos reikalavimų, nes leidžia realiu laiku kontroliuoti greitį, atstumus ir signalizacijos informaciją kabinoje.

    Lenkijos infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas socialiniuose tinkluose teigė, kad geležinkelis šalyje spartėja, o 250 km/val. – tik pradžia. Tuo metu infrastruktūros valdytojas PKP Polskie Linie Kolejowe (PKP PLK) pabrėžia, kad už bandymų rezultatų slypi ilgamečiai darbai modernizuojant bėgius, inžinerinius statinius, kontaktinį tinklą bei eismo valdymo ir ryšio sistemas.

    PKP PLK anksčiau skelbė, kad CMK modernizavimas, finansuojamas biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis, įskaitant KPO, siekia apie 420 mln. eurų. Tikimasi, kad infrastruktūros atnaujinimai leis ne tik kelti greitį, bet ir trumpinti kelionių laiką tarp Varšuvos ir pietinių šalies regionų iki maždaug 25 minučių.

    Bandymų važiavimai 250 km/val. greičiu CMK linijoje vyko ir anksčiau, o jų metu vertinami ne vien ryšio sprendimai. Praktikoje tikrinamos ir dinaminės apkrovos: kaip esant maksimaliam greičiui elgiasi tiltai, viadukai bei kiti inžineriniai statiniai, taip pat kontaktinio tinklo stabilumas.

    Pagal PKP PLK planus reguliarus eismas 250 km/val. greičiu CMK linijoje turėtų startuoti nuo 2027 metų gruodžio. Tai reikštų naują etapą Lenkijos tarpmiestiniame susisiekime, nes tokie greičiai priartina keliones geležinkeliu prie Vakarų Europos greitųjų linijų standartų, nors pačios trasos vis dar yra modernizuojamos iš esamo tinklo, o ne statomos nuo nulio.

  • „Qemetica“ po netikėto posūkio įžengia į atliekų energetiką: planas mažinti pramonės energijos kainas

    Europos chemijos pramonė pastaraisiais metais susiduria su dvigubu spaudimu: aukštomis energijos kainomis ir griežtėjančiais aplinkosaugos reikalavimais. Lenkijos chemijos grupė „Qemetica“ į tai atsako strateginiu posūkiu – bendrovė plečia veiklą į atliekų tvarkymo ir energijos atgavimo segmentą, kuris turėtų sustiprinti ir pagrindinį jos chemijos verslą.

    „Qemetica“, anksčiau veikusi „Ciech“ vardu, Europoje geriausiai žinoma kaip viena didžiausių kalcinuotos sodos gamintojų. Soda ir kiti chemijos produktai yra itin energijai imlūs, todėl bet koks kainų šuolis elektros ir šilumos rinkose tiesiogiai kerta per konkurencingumą ir eksporto galimybes.

    Nuo chemijos prie energetikos

    Impulsu pokyčiui tapo konkretus projektas Kujavų regione: Inovroclave planuota atliekų terminio apdorojimo investicija, kurią bendrovė iš pradžių vystė su partneriu. Partneriui pasitraukus, „Qemetica“ pasirinko ne ieškoti naujo dalyvio, o perimti iniciatyvą ir projektą vystyti savarankiškai.

    „Pradžia buvo labai konkreti: vystėme atliekų terminio apdorojimo projektą Inovroclave, tačiau partneris pasitraukė. Tada nusprendėme prisiimti atsakomybę ir tęsti projektą patys“, – sakė „Qemetica“ verslo padalinio „Resource Recovery“ vadovas Piotras Kapuścińskis.

    Bendrovė pripažįsta, kad atliekų tvarkymas jai nebuvo natūrali kompetencijų sritis, todėl teko telkti specialistų komandą ir iš naujo įsivertinti rinką. Vis dėlto įmonė pabrėžia, kad ši sritis pasižymi aukštais įėjimo barjerais, sudėtingu leidimų derinimu bei visuomenės įtraukimo reikalavimais, o tai ilgainiui gali tapti pranašumu dideliems žaidėjams.

    Atliekos iškeliauja, pajėgumų trūksta

    „Qemetica“ argumentuoja, kad Lenkijoje atliekų energetinio panaudojimo mastai vis dar nedideli, o dalis atliekų, ypač energetinė frakcija, išgabenama į užsienį. Tai reiškia, kad vietoje vidaus investicijų ir vietinės energijos gamybos pinigai atitenka kitų šalių operatoriams, o logistika didina kaštus ir priklausomybes.

    Įmonė akcentuoja ir dar vieną motyvą: atliekų terminio apdorojimo įrenginiai gali tiekti stabilesnę šilumos ir elektros gamybą nei nuo oro sąlygų priklausantys atsinaujinantys šaltiniai. Tokia bazinė generacija, bendrovės teigimu, tampa svarbi šalia augančių vėjo ir saulės pajėgumų, kai sistemai reikia prognozuojamų, nuolat veikiančių šaltinių.

    „Nenorime kurti atliekų verslo tik kaip pagalbinės funkcijos savo gamykloms. Tai turi būti savarankiškas verslas, teikiantis paslaugas ir išoriniams klientams“, – sakė P. Kapuścińskis.

    Didelės jėgainės ir šilumos panaudojimas

    „Qemetica“ planuose ryškėja orientacija į didelės apimties projektus. Bendrovės teigimu, rinkai bręstant ir kainoms už atliekų sutvarkymą normalizuojantis, ekonomiškai atspariausi bus objektai, kurie gali remtis masto ekonomija ir efektyvesnėmis technologijomis.

    Įmonė pabrėžia, kad vienas jautriausių tokių projektų elementų yra ilgalaikis šilumos realizavimas. Didelės apimties įrenginiai gali generuoti reikšmingą šilumos srautą, todėl būtina iš anksto turėti patikimą vartotoją – pramonės objektą arba miestų centralizuoto šildymo tinklus.

    Kujavų regione „Qemetica“ mini du vystomus projektus – Inovroclave ir Janikove. Pirmuoju atveju energija iš komunalinių atliekų terminio apdorojimo, bendrovės teigimu, būtų nukreipta į sodos gamybą ir padėtų mažinti savikainą, o dalis šilumos galėtų papildyti miesto šilumos ūkį per šilumokaičius bei atliekamos šilumos surinkimą.

    Janikove modelis numatomas lankstesnis: energija iš pramoninių atliekų terminio apdorojimo galėtų būti tiekiama tiek pramonės vartotojams, tiek savivaldybės šilumos sistemai. Bendrovė signalizuoja, kad tai nėra paskutiniai projektai, o energetikos kryptis artimiausiais metais taps vis svarbesne grupės veiklos dalimi.

    Toks žingsnis atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai energetiškai intensyvios pramonės įmonės ieško būdų mažinti priklausomybę nuo rinkos kainų, diversifikuoti energijos šaltinius ir geriau valdyti reguliacines rizikas. „Qemetica“ atveju atliekų energetika pristatoma kaip investicija, kuri tuo pat metu gali tapti atskiru verslu ir amortizatoriumi chemijos gamybos sąnaudoms.

  • Spice Girls narės Geri Halliwell šaknys Ispanijoje: prosenelis sušaudytas po Pilietinio karo

    Spice Girls narės Geri Halliwell šaknys Ispanijoje: prosenelis sušaudytas po Pilietinio karo

    „Spice Girls“ narės Geri Halliwell šeimos istorija veda į pietų Ispaniją – Kordobos provinciją. Paaiškėjo, kad dainininkės prosenelis Emiliano Hidalgo Fernández, kilęs iš Dos Torres miestelio, po Ispanijos pilietinio karo buvo nuteistas mirties bausme ir 1940 metų gruodžio 27 dieną sušaudytas Kordobos La Salud kapinėse.

    Istorija iškilo į viešumą, kai žurnalistai ir tyrėjai atkreipė dėmesį į išlikusią 116 puslapių karinę bylą. Dokumentuose nurodoma, kad E. Hidalgo buvo Respublikos laikais Dos Torres meras ir politiškai siejamas su socialistiniu judėjimu, o jo veikla po Francisco Franco režimo pergalės tapo pagrindu represijoms.

    Kas rašoma karinėje byloje

    Byloje E. Hidalgo apibūdinamas kaip vienas socialistų organizatorių Dos Torres apylinkėje, o jo veikla įvardijama kaip „ardomoji“ ir „revoliucinė“. Taip pat akcentuojama, kad jis nepritarė 1936 metais įvykdytam kariniam perversmui, kuris tapo pilietinio karo pradžia.

    Vis dėlto pačiuose dokumentuose užfiksuota ir tai, kad dalies kaltinimų tiesiogiai įrodyti nepavyko, o atsakomybė už kai kuriuos epizodus liko nepatvirtinta. Nepaisant to, karo tribunolas skyrė mirties nuosprendį, kuris buvo įvykdytas sušaudant prie kapinių sienos.

    Represijos palietė ir sūnų

    E. Hidalgo šeimos tragedija tuo nesibaigė. Jo sūnus Máximo po karo taip pat buvo suimtas ir nuteistas 20 metų laisvės atėmimo bausme, o tai atspindi platesnį pokario represijų mastą Ispanijoje, kai tūkstančiai su Respublika siejamų žmonių buvo teisiami, kalinami ar priversti pasitraukti.

    Teigiama, kad Máximo kalėjime susipažino su ten dirbusia pareigūne, su kuria vėliau sukūrė šeimą. Būtent ši šeimos linija galiausiai siejama su G. Halliwell, kurios giminės istorija šiandien sulaukia dėmesio ne tik dėl popkultūros, bet ir dėl istorinio konteksto.

    Kodėl ši istorija svarbi dabar

    Ispanijoje pastaraisiais dešimtmečiais vis aktyviau ieškoma pilietinio karo ir diktatūros laikotarpio aukų, viešinami archyvai, atkuriamos biografijos ir diskutuojama apie istorinę atmintį. Tokios bylos, kaip E. Hidalgo, padeda tiksliau suprasti, kaip pokario teismai veikė vietos bendruomenėse ir kaip ilgai nutylėtos istorijos pasiekia dabartį.

    E. Hidalgo likimas galėjo likti tik dar viena beveik pamiršta pavardė tarp daugybės persekiotų Respublikos šalininkų. Tačiau ryšys su viena garsiausių pasaulio popgrupių šią istoriją iškėlė į tarptautinę erdvę ir paskatino iš naujo pažvelgti į konkretaus žmogaus, miestelio ir regiono patirtį po karo.

  • Kanye West planuoja koncertus Rusijoje: pirmas ryškus Vakarų atlikėjas nuo 2022 metų invazijos

    Kanye West planuoja koncertus Rusijoje: pirmas ryškus Vakarų atlikėjas nuo 2022 metų invazijos

    Kanye West, pastaraisiais metais prisistatantis Ye vardu, planuoja surengti du koncertus Rusijoje. Apie tai skelbiama Sankt Peterburgo „Gazprom Arena“ komunikacijoje, kur minima, kad pasirodymai numatyti spalio 10 ir 11 dienomis.

    Jei renginiai įvyks, tai būtų vienas ryškiausių Vakarų muzikos pasaulio sugrįžimų į Rusijos sceną nuo 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą. Po karo pradžios daug tarptautinių atlikėjų ir organizatorių viešai pasitraukė iš šalies, o koncertų rinka tapo politiškai jautri.

    Koncertai planuojami, bet neaiškumų daug

    Kol kas nėra aišku, ar pasirodymai sulauks galutinių leidimų ir ar bus įgyvendinti praktiškai, nes Rusijoje išlieka tiek politiniai, tiek organizaciniai ribojimai. Pastaruoju metu šalyje vis dažniau girdimos konservatyvių aktyvistų iniciatyvos mažinti Vakarų kultūros įtaką viešojoje erdvėje.

    Tokį foną sustiprino ir dalies politikų komentarai. Valstybės Dūmos narys Vitalijus Milonovas viešame pasisakyme ragino, kad atlikėjas vietoj suplanuoto repertuaro rinktųsi tradicines rusiškas dainas.

    „Gal tada jis liausis daręs šlykščius dalykus ir taps normaliu žmogumi“, – sakė Vitalijus Milonovas.

    Europos turas ir boikotai

    Žinia apie planuojamus koncertus Rusijoje pasirodė po prieštaringai vertinto West 2026 metų Europos turo. Šiais metais kai kuriose šalyse jo pasirodymai buvo atšaukti arba uždrausti, o kitur vis dėlto įvyko, sukeldami diskusijas apie žodžio laisvės ribas ir viešų renginių atsakomybę.

    Sprendimus riboti koncertus lėmė ne vien saugumo ar reputacinės rizikos vertinimai, bet ir paties atlikėjo ankstesni pareiškimai. Pastaraisiais metais West ne kartą sulaukė kritikos dėl antisemitinių pasisakymų ir provokuojančių simbolių naudojimo, o dalis prekės ženklų ir partnerių nuo jo buvo atsiriboję.

    Reputacijos krizė ir bandymai atsiprašyti

    West reputacijos krizė ryškiai paaštrėjo po 2022 metų, kai jo pasisakymai socialiniuose tinkluose tapo viešų skandalų ir blokavimų priežastimi. Vėliau jis neteko dalies profesinių ryšių, o jo veiksmai buvo plačiai kritikuojami tiek muzikos industrijoje, tiek žmogaus teisių organizacijų ir bendruomenių.

    Vėlesniais metais atlikėjas periodiškai grįždavo į viešumą su naujomis provokacijomis, o kartu bandė švelninti žalą atsiprašymais. Kritikai vis dėlto kėlė klausimą, ar tokie pareiškimai nėra susiję su albumų ir turų reklama, nes atsiprašymai dažnai sutapdavo su naujais karjeros etapais.

    Planuojami pasirodymai Sankt Peterburge, jei įvyks, greičiausiai taps ne tik muzikiniu, bet ir politiniu įvykiu, kuris bus vertinamas per Rusijos karo Ukrainoje kontekstą. Tarptautinėje erdvėje toks žingsnis gali iš naujo įžiebti diskusijas apie kultūros vaidmenį sankcijų, boikotų ir karo metu.

  • Milžiniškas medicinos duomenų nutekėjimas: ką po MyDr atakos privalo padaryti klinikos ir kabinetai

    Po kibernetinės atakos prieš MyDr Lenkijoje išryškėjo viena jautriausių skaitmeninės sveikatos vietų: medicinos įstaigos vis dažniau patiki pacientų duomenis išoriniams IT tiekėjams, tačiau atsakomybės taip paprastai „neišperleidžia“. Skelbiama, kad neteisėta prieiga galėjo paliesti iki 18,8 mln. asmenų duomenis iš daugiau nei 12 tūkst. medicinos įstaigų, daugiausia istorinius įrašus iki 2024 metų balandžio.

    Šis incidentas laikomas vienu didžiausių sveikatos sektoriaus duomenų saugumo įvykių šalyje ir parodo, kokią riziką sukuria didelių duomenų kiekių koncentracija vieno tiekėjo infrastruktūroje. Sveikatos duomenys nusikaltėliams vertingi todėl, kad dažnai apima ir tapatybės informaciją, ir itin jautrią informaciją apie diagnozes, tyrimus ar gydymą.

    Kartu tai tapo priminimu, kad vien tiekėjo pažeidžiamumas automatiškai neapriboja teisinių pasekmių vien jam. Asmens duomenų apsaugos pareigos pagal BDAR išlieka ir toms gydymo įstaigoms, kurios duomenis patikėjo tvarkyti išoriniam paslaugų teikėjui.

    Kas atsako pagal BDAR?

    Pagal BDAR logiką MyDr šioje schemoje veikia kaip duomenų tvarkytojas, o atskiri kabinetai, klinikos ir ligoninės, kurios naudojasi sistema, dažniausiai yra duomenų valdytojai. Tai reiškia, kad pacientų duomenų apsaugos prievolės ir sprendimai dėl pranešimų institucijoms ar pacientams pirmiausia tenka įstaigoms.

    Lenkijos duomenų apsaugos institucija UODO yra paskelbusi apie MyDr patikrinimą, kuriame vertins taikytas technines ir organizacines priemones, jų testavimo reguliarumą bei rizikos analizės praktiką. Vis dėlto vien tokia kontrolė automatiškai neišsprendžia klausimo, ką privalo daryti kiekviena atskira gydymo įstaiga.

    Teisininkai pabrėžia, kad duomenų tvarkymo perdavimas išoriniam partneriui nėra atsakomybės perdavimas. BDAR 28 straipsnis numato, kad valdytojas gali rinktis tik tokį tvarkytoją, kuris suteikia pakankamas garantijas dėl tinkamų saugumo priemonių.

    72 valandos ir pareiga įvertinti riziką

    Praktikoje svarbiausias žingsnis po tokio incidento yra įsivertinti, ar pažeidimas palietė konkrečios įstaigos administruojamus pacientų duomenis. Vien žinia žiniasklaidoje nebūtinai automatiškai reiškia, kad visoms įstaigoms tuo pačiu metu pradeda tikti 72 valandų terminas, tačiau jos negali likti pasyvios.

    Jeigu nustatoma, kad įvyko asmens duomenų saugumo pažeidimas, galintis sukelti riziką asmenų teisėms ir laisvėms, BDAR 33 straipsnis numato pareigą pranešti priežiūros institucijai be nepagrįsto delsimo ir, kiek įmanoma, per 72 valandas nuo pažeidimo nustatymo. Jei rizika vertinama kaip didelė, atsiranda ir pareiga informuoti pačius asmenis, kurių duomenys galėjo būti atskleisti.

    Tokiose situacijose įstaigoms būtina gauti iš tvarkytojo aiškią informaciją apie incidento apimtį, paveiktas sistemas ir galimai paliestų duomenų kategorijas. Tik turint šiuos duomenis galima pagrįstai atlikti rizikos vertinimą ir priimti sprendimus dėl pranešimų.

    Ar pacientams priklauso kompensacijos?

    Pats duomenų nutekėjimo faktas dar nereiškia automatinės teisės kiekvienam pacientui gauti kompensaciją. Kompensacijai paprastai reikia pagrįsti BDAR pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir žalos.

    Svarbu tai, kad neturtinė žala nėra suprantama vien kaip realiai įvykęs tapatybės vagystės ar duomenų panaudojimo atvejis. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad vien pagrįsta baimė dėl galimo būsimo duomenų panaudojimo tam tikrais atvejais gali būti laikoma neturtine žala, todėl sveikatos duomenų nutekėjimuose šis aspektas gali tapti itin reikšmingas.

    Sveikatos duomenų atskleidimas gali sukelti platesnes pasekmes, įskaitant diskriminacijos riziką, reputacinę žalą ar privatumo pažeidimus. Dėl to įstaigos turi vertinti ne tik techninį incidento pobūdį, bet ir galimą poveikį pacientams.

    Kodėl vien sutarties nebeužtenka?

    Incidentas taip pat parodė, kad formali duomenų tvarkymo sutartis nėra „užbaigtas“ saugumo sprendimas. Tiekėjo rizika tampa pačios organizacijos rizika, todėl tikėtina, kad vis daugiau įstaigų bus priverstos reguliariai tikrinti tiekėjų saugumo praktiką, reikalauti įrodymų apie testavimą, incidentų valdymą ir rizikos mažinimo priemones.

    Papildomą spaudimą didina ir NIS2 kryptis Europoje, kuri akcentuoja organizacijų pareigą valdyti kibernetines rizikas, įskaitant tiekimo grandinės saugumą. Net jei ne kiekviena nedidelė gydymo įstaiga patenka į griežčiausią reguliavimo taikymo sritį, bendras standartas rinkoje kyla, o priežiūros institucijų lūkesčiai dėl „realios“ rizikos kontrolės tampa vis aiškesni.

    MyDr atvejis išryškina paprastą išvadą: galima perduoti sistemą, serverius ar duomenų tvarkymo operacijas, tačiau negalima perduoti atsakomybės už teisės aktų laikymąsi. Todėl po tokių incidentų svarbiausi tampa ne tik techniniai atsakymai, bet ir greiti, dokumentuoti sprendimai dėl rizikos, pranešimų ir tiekėjų kontrolės.