CP v2

Blog

  • Shakira su Warren Buffetto sūnumi skelbia planą atstatyti mokyklas Chocó: kas finansuos milijoną

    Shakira su Warren Buffetto sūnumi skelbia planą atstatyti mokyklas Chocó: kas finansuos milijoną

    Kolumbijos dainininkė Shakira paskelbė telksianti lėšas atstatyti Chocó technologijos universitetą ir maždaug dešimt kitų švietimo įstaigų, nukentėjusių per 2026 metų rugpjūčio 10 dieną Kolumbiją sudrebinusį žemės drebėjimą. Anot atlikėjos, prioritetas teikiamas regionams, kuriuose smūgis buvo vienas skaudžiausių.

    Viešai įvardyta paramos suma siekia apie 864 500 eurų. Tačiau ji nebus pervedama kaip asmeninė Shakiros auka: pinigai bus sutelkti per filantropinę organizaciją „Global Citizen“ ir koncertų rengėją „Live Nation“, su kuriuo atlikėja bendradarbiavo per naujausią turą.

    Pagal paskelbtą planą „Global Citizen“ skirs apie 432 250 eurų, o dar tiek pat, Shakiros iniciatyva, prisidės „Live Nation“. Tokia schema pabrėžia, kad projektas remiasi partnerių ir fondų administruojamu finansavimu, o ne vieno žmogaus asmeninėmis lėšomis.

    Prie atstatymo darbų Shakira dirbs kartu su filantropu Howardu Grahamu Buffettu, kuris yra investuotojo Warreno Buffetto sūnus. H. G. Buffettas turi Kolumbijos pilietybę, o šalies projektuose, viešai skelbta, anksčiau yra investavęs reikšmingas sumas, susijusias su infrastruktūra, alternatyviu ūkininkavimu ir išminavimu.

    Vizito į Quibdó, Chocó departamento sostinę, metu Shakira teigė, kad H. G. Buffettas padės kartu su jos įsteigtu fondu „Pies Descalzos“, kuris jau daugiau kaip du dešimtmečius vykdo švietimo projektus Kolumbijoje. Pasak jos, tikslas yra pastatyti dešimt naujų mokyklų ir atkurti labiausiai apgadintas mokymosi erdves.

    „Howardas padės mums per fondą „Pies Descalzos“ pastatyti dešimt naujų mokyklų Chocó, todėl buvo taip svarbu jį atvežti ir šiandien atvykti čia“, – sakė Shakira.

    Pagal Kolumbijos Nacionalinio nelaimių rizikos valdymo padalinio (UNGRD) pateiktus naujausius duomenis, žemės drebėjimas nusinešė 287 žmonių gyvybes, 4 147 asmenys buvo sužeisti, o 194 vis dar laikomi dingusiais. Epicentras buvo netoli San José del Palmar, tačiau padariniai fiksuoti ir kituose departamentuose.

    Šis paramos projektas pristatytas platesniame Shakiros filantropinės veiklos kontekste. Pastaraisiais metais ji bendradarbiavo su įvairiomis iniciatyvomis, nukreiptomis į vaikų ir jaunimo švietimą, o dalį su tarptautiniais renginiais siejamų pajamų yra nukreipusi švietimo fondams.

  • Kličko gedulas po Hayden Panettiere mirties: ką jis pažadėjo jų dukrai ir prašo gerbti šeimą

    Kličko gedulas po Hayden Panettiere mirties: ką jis pažadėjo jų dukrai ir prašo gerbti šeimą

    Kličko žinutė po netekties

    Buvęs sunkiasvorių bokso čempionas iš Ukrainos Wladimir Kličko sureagavo į aktorės Hayden Panettiere mirtį. Socialiniuose tinkluose jis rašė esantis sukrėstas ir išgyvenantis gedulą, o šeimai prašė privatumo.

    Žinutėje jis pabrėžė, kad nors pora jau nebuvo kartu, Panettiere išliko svarbi jo gyvenimo dalis ir jų dukros Kaya mama. Kličko taip pat išreiškė užuojautą aktorės artimiesiems, draugams ir gerbėjams.

    „Mūsų šeima išgyvena gilų šoką ir gedulą. Niekas neištrins laiko, kurį praleidome kartu, ir vietos, kurią ji turėjo mūsų gyvenime“, – sakė Wladimir Kličko.

    Pažadas dukrai ir šeimos sprendimai

    Didelę Kličko pareiškimo dalį sudarė žinutė dukrai Kaya. Jis teigė, kad pasirūpins, jog mergaitė apie mamą girdėtų su pagarba, o jos atminimas būtų saugomas šeimoje.

    Pora pradėjo susitikinėti 2009 metais, susižadėjo 2013 metais, o 2014 metais susilaukė dukros. Jie išsiskyrė 2018 metais, tačiau viešai ne kartą akcentavo, kad bendras vaikas išliko svarbiausias jų ryšys.

    Kontekstas: karjera ir sveikatos iššūkiai

    Panettiere plačiau išgarsėjo seriale Heroes, o vėliau vaidino muzikinėje dramoje Nashville. Pastaraisiais metais ji viešai kalbėjo apie psichikos sveikatos problemas ir priklausomybes, kurios, pasak jos pačios, turėjo įtakos asmeniniam gyvenimui.

    Šiemet ji buvo pristačiusi memuarus This Is Me: A Reckoning, kuriuose rašė apie ilgą depresijos, nerimo, alkoholio ir kitų medžiagų vartojimo laikotarpį. Taip pat ji minėjo skausmingą šeimos netektį, kai 2023 metais mirė jos jaunesnis brolis.

    Pranešama, kad aktorė mirė 36-erių, o mirties priežastis ir aplinkybės tebėra tiriamos. Pareigūnai viešai nurodė, kad iš pradžių nebuvo pastebėta smurto ar akivaizdžių nusikaltimo požymių, tačiau galutinės išvados priklausys nuo tyrimo rezultatų.

    Po žinios apie mirtį užuojautos žinutėmis dalijosi ir kiti pramogų pasaulio atstovai. Tokiose situacijose ypač pabrėžiama atsakinga komunikacija, kai kol kas nėra patvirtintos oficialios mirties priežasties.

  • Mirė Brazilijos telenovelių legenda Laura Cardoso: per 80 metų karjerą sukūrė daugiau nei 60 vaidmenų

    Mirė Brazilijos telenovelių legenda Laura Cardoso: per 80 metų karjerą sukūrė daugiau nei 60 vaidmenų

    Brazilijoje mirė aktorė Laura Cardoso, laikoma viena ryškiausių šalies telenovelių ir televizijos dramos figūrų. Artimieji jos mirtį patvirtino oficialiame aktorės „Instagram“ profilyje, nurodydami, kad ji išėjo būdama 98 metų.

    Šeimos teigimu, Laura Cardoso pasijuto prastai namuose San Paulo Sumare rajone ir mirė pirmadienio vakarą. Apie netektį pranešta antradienio paryčiais, o gerbėjai socialiniuose tinkluose dalijasi prisiminimais ir pagarba aktorei.

    Karjera, trukusi daugiau nei 80 metų

    Laura Cardoso karjera apėmė televiziją, radiją, teatrą ir kiną, o jos kūrybinis kelias tęsėsi daugiau nei 80 metų. Gimusi 1927 metais, ji dar paauglystėje pradėjo dirbti radijuje, vaidindama radijo serialuose, kurie Brazilijoje ilgą laiką buvo viena populiariausių pramogų formų.

    Televizijoje ji debiutavo 1952 metais TV Tupi kanale, viename pirmųjų Brazilijos televizijos tinklų. Nuo tada aktorė sukūrė įspūdingą vaidmenų sąrašą ir, kaip pabrėžia Brazilijos žiniasklaida, suvaidino daugiau nei 60 telenovelių.

    Ryškiausi vaidmenys ir darbas TV Globo

    1981 metais Laura Cardoso prisijungė prie TV Globo, didžiausio šalies komercinio transliuotojo, tapusio telenovelių industrijos centru ne tik Brazilijoje, bet ir daugelyje kitų šalių. Per kelis dešimtmečius ji pasirodė daugiau nei 20 šio kanalo projektų.

    Tarp geriausiai žinomų jos darbų minimos telenovelės „Chocolate com Pimenta“, „Caminho das Índias“, „Gabriela“, „Império“ ir „O Outro Lado do Paraíso“. Paskutinis aktorės vaidmuo televizijoje buvo 2019 metais telenovelėje „A Dona do Pedaço“, kurioje ji įkūnijo Matildę.

    Apdovanojimai ir paskutiniai projektai

    Per ilgą karjerą Laura Cardoso pelnė svarbiausius Brazilijos scenos menų įvertinimus, įskaitant kelis San Paulo meno kritikų asociacijos APCA apdovanojimus. 2006 metais ji taip pat buvo pagerbta valstybinio lygmens apdovanojimu už nuopelnus kultūrai.

    Paskutinis jos darbas buvo 2025 metais išleistas trumpametražis filmas „Dona Rosinha“, kuriame paliečiama vyresnio amžiaus žmonių apleistumo tema. Šis projektas, pasak kūrėjų, buvo skirtas atkreipti dėmesį į socialines problemas, kurios Brazilijoje tampa vis aktualesnės senstant visuomenei.

    „Mūsų didžioji žvaigždė mus paliko. Laura Cardoso amžinai liks mūsų širdyse. Ačiū už viską“, – rašoma šeimos žinutėje, paskelbtoje socialiniuose tinkluose.

  • Aptikti nauji Federico García Lorcos tekstai: paskutinis meilės laiškas ir iki šiol neskelbtas eilėraštis

    Aptikti nauji Federico García Lorcos tekstai: paskutinis meilės laiškas ir iki šiol neskelbtas eilėraštis

    Praėjus beveik 90 metų po Federico García Lorcos mirties, jo kūrybos archyvas vėl pasipildė netikėtais radiniais: tyrėjų rankose atsidūrė laikomas paskutiniu poeto meilės laiškas ir rankraštis su iki šiol neskelbtu eilėraščiu. Šie dokumentai ne tik papildo literatūros istoriją, bet ir išryškina asmeninį Lorcos gyvenimą, kurį ilgą laiką slėgė politinio smurto ir represijų šešėlis.

    Lorca, Granados poetas ir dramaturgas, buvo nužudytas 1936 metais, Ispanijoje prasidėjus pilietiniam karui. Jo žūtis siejama su politinėmis pažiūromis ir seksualine tapatybe, o tiksli palaidojimo vieta iki šiol nėra patvirtinta, kaip ir daugelio to laikotarpio aukų atvejais.

    Paskutinis laiškas, kuris liko be atsako

    Vienu svarbiausių pastarojo meto atradimų laikomas Lorcos laiškas, kurio adresatu, kaip manoma, buvo Juanas Ramírezas de Lucasas, jaunasis žurnalistas ir meno kritikas. Jis vėliau tapo pripažintu kultūros lauko profesionalu, tačiau apie savo ryšį su poetu viešai beveik nekalbėjo, ypač Franco diktatūros metais ir dar ilgai po jos pabaigos.

    Laiške Lorca, kaip perteikia tyrėjai, kalba santūriai, bet itin šiltai, ragindamas tarp eilučių perskaityti tai, ko negalima ištarti tiesiai. Ši korespondencija laikoma reikšminga ir dėl to, kad ji galėjo būti susijusi su Lorcos ciklu Sonetai apie tamsiąją meilę, kurio interpretacijos iki šiol kelia diskusijų.

    Istorikai ir literatūros tyrinėtojai nurodo, kad laiškas dešimtmečius buvo saugotas privačiai, o viešumon iškilo tik po to, kai Ramírezas de Lucasas prieš mirtį artimiesiems perdavė piešinių, laiškų ir asmeninių užrašų rinkinį. Specialistai šį laišką vertina kaip vieną paskutiniųjų Lorcos rašytų tekstų prieš jo suėmimą.

    Rankraštis su neskelbtu eilėraščiu

    Dar vienas atradimas siejamas su flamenko atlikėju Migueliu Poveda, kuris prisidėjo prie Lorcos atminimo įamžinimo Granadoje ir įsigijo rankraštį, kurio autentiškumą patvirtino Lorcos kūrybos tyrinėtoja Pepa Merlo. Ant šio dokumento, kaip skelbiama, aptiktas iki šiol nepublikuotas eilėraštis.

    Naujasis tekstas, pasak tyrėjų, tęsia Lorcai būdingas temas, tarp jų laiko motyvą. Lorcos kūryboje laikas nuolat grįžta kaip ritmas, likimo riba ir praradimo matas, o šis įvaizdis vėliau įsitvirtino ir platesnėje Ispanijos kultūroje per teatro pastatymus bei muzikines interpretacijas.

    Atminties politika ir naujas susidomėjimo bumas

    Lorcos kūrybos atradimai vyksta platesniame kontekste: Ispanijoje toliau ieškoma pilietinio karo ir diktatūros aukų palaikų, registruojamos masinės kapavietės, o visuomenėje tęsiasi ginčai dėl atminties politikos. Ši tema nuolat grįžta ir kultūroje, nes tokie autoriai kaip Lorca tapo ne tik literatūros, bet ir istorinės traumos simboliais.

    Susidomėjimą Lorca stiprina ir kinas: artimiausiais metais planuojami bent du vaidybiniai filmai, kurie žada naujai pažvelgti į paskutines poeto gyvenimo savaites, jo santykius ir kūrybinį pasaulį. Kūrėjai, anot prodiuserių užuominų, siekia suderinti biografinį tikslumą su tuo laikotarpiu neišvengiamai lydinčiais nutylėjimais.

    Nauji dokumentai, ekspertų teigimu, svarbūs ne vien kaip sensacija. Jie padeda tikslinti Lorcos biografiją, geriau suprasti jo tekstų intymumą ir tai, kaip asmeninės patirtys persipynė su istoriniu lūžiu, kuris nutraukė tiek jo gyvenimą, tiek daugelį nebaigtų kūrybos sumanymų.

  • Mirė aktorė Phyllida Law, Emma Thompson mama: 94 metų kūrėja paliko ryškų pėdsaką teatre

    Mirė aktorė Phyllida Law, Emma Thompson mama: 94 metų kūrėja paliko ryškų pėdsaką teatre

    Škotų aktorė Phyllida Law, žinoma kaip aktorių Emma ir Sophie Thompson mama, mirė sulaukusi 94 metų. Apie netektį pranešė jos atstovai, pabrėžę, kad aktorė mirė namuose, artimųjų apsuptyje.

    Phyllida Law gimė Glazge 1932 metais ir per aštuonis dešimtmečius trukusią karjerą dirbo teatre, televizijoje ir kine. Ji mokėsi Bristol Old Vic teatro mokykloje, kur iš pradžių planavo rinktis scenografijos kelią, tačiau galiausiai pasuko į aktorystę.

    Dar studijų metais ji susipažino su būsimu vyru Ericu Thompsonu, su kuriuo susituokė 1957 metais. Pora kartu buvo iki 1982 metų, kai E. Thompsonas mirė nuo širdies smūgio, būdamas 53 metų.

    Ryškiausi vaidmenys ir darbas su dukromis

    Didelę Phyllidos Law reputacijos dalį sudarė teatras, kuriame ji pelnė pripažinimą už klasikinius ir šiuolaikinius vaidmenis. Scenoje ji dirbo su žinomais kūrėjais ir partneriais, o jos pavardė ilgainiui tapo siejama su britų teatro tradicija.

    Kine aktorė pasirodė ir projektuose, kuriuose vaidino kartu su dukromis. Žiūrovams ji įsiminė filmuose Peter’s Friends, Much Ado About Nothing ir The Winter Guest, kuriuos dažnai mini kaip šeimos kūrybinio tandemo pavyzdžius.

    Dar vienas ryškus jos darbas buvo 1996 metų Jane Austen romano ekranizacija Emma, kurioje vaidino ir Sophie Thompson. Šis filmas išliko svarbiu laikmečio britų ir Holivudo bendradarbiavimo pavyzdžiu, o Law pasirodymas prisidėjo prie ansamblio stiprybės.

    Apdovanojimai ir vėlyvoji karjera

    Phyllida Law filmografijoje taip pat buvo The Time Machine, Danny The Dog, Miss Potter, Albert Nobbs ir A Little Chaos. Pastarasis darbas buvo jau antrasis jos projektas su režisieriumi Alanu Rickmanu po The Winter Guest.

    2014 metais aktorei buvo suteiktas OBE apdovanojimas už nuopelnus dramai ir labdarai. Tokie įvertinimai Jungtinėje Karalystėje paprastai skiriami už ilgalaikį indėlį į kultūrą ir visuomeninę veiklą.

    Paskutinis jos vaidmuo ekrane buvo 2020 metų romantinėje komedijoje Then Came You. Net ir vėlyvuoju karjeros etapu Law išliko aktyvi, o jos biografija dažnai pristatoma kaip pavyzdys, kaip profesionalumas teatre ir kine gali tęstis iki brandžios senatvės.

  • Europos Komisija remia migrantų nepilnamečių grąžinimą iš Seutos į Maroką: kas keičiasi?

    Europos Komisija remia migrantų nepilnamečių grąžinimą iš Seutos į Maroką: kas keičiasi?

    Kas patvirtinta Briuselyje

    Europos Komisija patvirtino, kad žmonės, neteisėtai esantys Ispanijai priklausančiame Seutos mieste Šiaurės Afrikoje, gali būti grąžinami, o tokios procedūros apima ir nelydimus nepilnamečius migrantus. Komisijos pozicija paskelbta po didelio migracijos antplūdžio, fiksuoto liepos pabaigoje.

    Komisijos atstovas spaudai Markusas Lammertas pabrėžė, kad grąžinimai yra reglamentuojami Europos Sąjungos teise. Pasak jo, šiuo metu taikomos grąžinimo taisyklės numatytos grąžinimo direktyvoje, o ateityje jas turėtų sustiprinti ir atnaujinti ES grąžinimo reglamentas.

    „Dabar svarbiausia, kad Ispanijos ir Maroko institucijos išlaikytų situacijos kontrolę ir užtikrintų greitą visų neteisėtai Seutoje esančių žmonių grąžinimą“, – sakė Markusas Lammertas.

    Kiek žmonių liko Seutoje

    Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernandas Grande-Marlaska praėjusią savaitę skelbė, kad Seutoje dar gali būti apie 5 000 neteisėtai atvykusių migrantų. Iš jų 1 898, Ispanijos vertinimu, yra nepilnamečiai.

    Ispanijos institucijos yra pareiškusios ketinančios grąžinti visus neteisėtai Seutoje esančius asmenis į kilmės šalį ir pabrėžė, kad jie nebus perkeliami į žemyninę Ispaniją. Tokia kryptis rodo siekį mažinti paskatas rinktis Seutą kaip kelią į Europos Sąjungą.

    Ką žada ES ir kokių priemonių imasi

    Maroko institucijos anksčiau informavo esančios pasirengusios bendradarbiauti su Ispanija ir kitais ES partneriais, kad būtų sudarytos sąlygos grąžinti nelydimus migrantus. Šis aspektas ypač jautrus dėl nepilnamečių teisių apsaugos, globos užtikrinimo ir būtinybės kiekvienu atveju vertinti individualias aplinkybes.

    Komisija taip pat akcentavo prevenciją ir atgrasymą kaip tolesnius prioritetus. Tarp priemonių minimas darbas su platformomis ir faktų tikrintojais, siekiant riboti nusikalstamų tinklų skleidžiamą dezinformaciją, bei pastangos stiprinti kovą su migrantų kontrabanda.

    Pasak Komisijos atstovo, jau yra uždaryta dalis paskyrų, siejamų su kontrabandos veikla. Tuo pat metu už migraciją atsakingas eurokomisaras Magnusas Brunneris viešai pabrėžė, kad Ispanija atlieka svarbų darbą saugant bendras ES išorės sienas, o ES yra pasirengusi prireikus įsitraukti su Frontex ir Europol pajėgumais.

    Ispanijos vertinimu, liepos 30 dieną į Seutą pateko apie 72 000 žmonių, o didžioji jų dalis vėliau buvo grąžinta į Maroką. Tokie skaičiai dar kartą išryškino, kad Seuta išlieka vienu jautriausių taškų ES išorės sienų žemėlapyje, kur sprendimai dėl grąžinimų ir nepilnamečių apsaugos susiduria su ypač aukštais teisiniais ir humanitariniais standartais.

  • Pensija dar nesulaukus 50? FIRE judėjimas plinta tarp jaunų darbuotojų – ką būtina žinoti

    Pensija dar nesulaukus 50? FIRE judėjimas plinta tarp jaunų darbuotojų – ką būtina žinoti

    Augančios pragyvenimo išlaidos, aukštesnės palūkanų normos ir įtampa darbo rinkoje vis daugiau jaunų darbuotojų verčia ieškoti alternatyvų tradicinei karjerai iki pensijos. Viena ryškiausių tendencijų pastaraisiais metais – FIRE, kai siekiama finansinės nepriklausomybės ir pasitraukimo iš samdomo darbo gerokai anksčiau.

    FIRE idėja paprasta: žmogus agresyviai taupo, kryptingai investuoja ir mažina nuolatines išlaidas, kad sukauptas kapitalas galėtų išlaikyti jo gyvenimo būdą. Šio judėjimo populiarumą Europoje ir JAV didina ir tai, kad dalis gyventojų skeptiškai vertina valstybinės pensijų sistemos tvarumą bei galimybę senatvėje gyventi patogiai.

    Kodėl FIRE tapo toks patrauklus?

    Jaunesnė karta dažnai susiduria su būsto įperkamumo problema ir lėčiau augančiais atlyginimais, todėl tradicinis scenarijus, kai stabiliai kaupiama iki pensijos amžiaus, daugeliui atrodo vis mažiau realistiškas. Prie to prisideda ir perdegimas, kurį skatina intensyvus darbo tempas, nuolatinis pasiekiamumas ir prastesnė darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyra.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kad investavimas tapo prieinamesnis: paplito mažų mokesčių indeksiniai fondai, o finansinės informacijos ir bendruomenių internete – daugiau nei bet kada. Dėl to daugiau žmonių imasi patys planuoti biudžetą ir ilgalaikius tikslus, užuot vien pasitikėję standartiniu pensijų keliu.

    Kaip skaičiuojamas tikslas?

    FIRE šalininkai dažnai remiasi vadinamąja 25 kartų taisykle: metinės būtinosios išlaidos padauginamos iš 25, o gauta suma tampa orientyru, kokio dydžio investicinio portfelio siekiama. Kita plačiai aptariama nuostata – 4 proc. taisyklė, kai pirmaisiais pensijos metais iš portfelio išsiimama 4 proc., o vėliau suma kasmet koreguojama pagal infliaciją.

    Praktikoje tai reiškia labai aukštą taupymo normą. Dažnas FIRE planas numato atsidėti 50–70 proc. pajamų, todėl svarbiausias svertas tampa ne vien investicijų grąža, bet ir kasdienių išlaidų bazė, kurią sąmoningai siekiama mažinti.

    Kas slypi už pažado išeiti anksčiau?

    Finansinė nepriklausomybė skamba patraukliai, tačiau strategija turi rizikų. Rinkų svyravimai gali sumažinti portfelio vertę, o tai ypač skausminga, jei kritimas įvyksta pirmaisiais ankstyvos pensijos metais, kai iš investicijų jau pradedama gyventi.

    Taip pat svarbu įvertinti sveikatos išlaidų augimą, infliacijos poveikį ir galimą poreikį vėl grįžti į darbo rinką. Ilgesnė pertrauka gali apsunkinti sugrįžimą dėl pasikeitusių kompetencijų, technologijų ar susilpnėjusių profesinių ryšių.

    Galiausiai, griežtas taupymas jauname amžiuje ne visiems tinka psichologiškai: pernelyg ribojant gyvenimo kokybę kyla socialinės izoliacijos ir motyvacijos praradimo rizika. Todėl finansų konsultantai dažnai pabrėžia, kad prieš perimant FIRE principus verta susidaryti realistinį planą, numatyti atsarginius scenarijus ir pasirinkti tokį tempą, kurį įmanoma išlaikyti ne kelis mėnesius, o daugelį metų.

  • JK atlyginimai stringa: Irano karas brangina energiją, o Anglijos bankas ruošia naują smūgį

    JK atlyginimai stringa: Irano karas brangina energiją, o Anglijos bankas ruošia naują smūgį

    Atlyginimai auga, bet lėčiau

    Jungtinėje Karalystėje atlyginimų augimas vasaros pradžioje ėmė lėtėti, o gyventojų biudžetus vis stipriau spaudžia išaugusios energijos kainos. Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, vidutinis darbo užmokestis, įskaitant priedus, per tris mėnesius iki birželio 2026 metais augo 4,1 proc., kai mėnesiu anksčiau buvo 4,3 proc.

    Atlyginimų augimas be priedų siekė 3,5 proc., o tai reiškia, kad daliai dirbančiųjų realusis pajamų padidėjimas gali būti menkesnis, jei kainos kyla sparčiau. Viešajame sektoriuje metinis reguliarių pajamų augimas sudarė 6,1 proc., privačiame sektoriuje – 2,8 proc.

    Brangstanti energija kelia kainas

    Ekonominį foną temdo išaugusios energijos kainos Europoje, kurias papildomai kaitina įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su ja siejami tiekimo bei logistikos neapibrėžtumai. Rinkose tokios rizikos paprastai greitai persiduoda į dujų, naftos ir elektros kainų lūkesčius, o vėliau – į sąskaitas gyventojams ir įmonėms.

    Didėjančios komunalinės išlaidos reiškia, kad net ir augant nominaliems atlyginimams perkamoji galia gali atsistatyti lėčiau. Oficialūs infliacijos duomenys, kurie turėtų būti skelbiami artimiausiomis dienomis, rinkoje vertinami kaip galintys parodyti kainų augimo priartėjimą prie 3 proc. ribos.

    Darbo rinka vėsta, palūkanos gali kilti

    Darbo rinkos signalai taip pat rodo atsargesnes darbdavių nuotaikas. Laisvų darbo vietų skaičius per gegužės–liepos 2026 metų laikotarpį sumažėjo iki 707 000, o kai kuriuose sektoriuose kritimas buvo ryškesnis, ypač sveikatos ir socialinių paslaugų bei švietimo srityse.

    Tuo pat metu mažėjo ir darbo užmokesčio gavėjų skaičius: per tris mėnesius iki birželio, lyginant su praėjusiais metais, jis sumenko 86 000, o ketvirčio pokytis buvo neigiamas 37 000. Tai dažnai vertinama kaip ženklas, kad įmonės tampa atsargesnės samdydamos, ypač kai didėja finansavimo ir veiklos sąnaudos.

    „Mažos įmonės, Jungtinės Karalystės ekonomikos gyvybinė jėga, braška nuo išaugusių kaštų, o darbo teisės pokyčiai didina riziką samdant“, – sakė „AJ Bell“ finansinės analizės vadovė Danni Hewson.

    Didėjant kainų spaudimui, Anglijos bankas svarsto galimybę griežtinti pinigų politiką ir kelti bazines palūkanas jau nuo rugsėjo. Aukštesnės palūkanos paprastai brangina būsto paskolas ir vartojimo kreditą, todėl daliai namų ūkių finansinė įtampa gali didėti net ir stabilizuojantis atlyginimų augimui.

    Kartu tai tampa vienu didžiausių iššūkių naujajai Andy Burnhamo vyriausybei: mažinti pragyvenimo kaštų spaudimą, stabilizuoti darbo rinką ir kartu suvaldyti infliaciją. Artėjant rudens biudžeto diskusijoms, sprendimai dėl mokesčių, paramos priemonių ir viešojo sektoriaus išlaidų taps dar jautresni.

  • „Nasdaq“ ruošia beveik 23 valandų prekybą: ką tai pakeis Europoje ir kodėl SEC dar gali stabdyti

    „Nasdaq“ ruošia beveik 23 valandų prekybą: ką tai pakeis Europoje ir kodėl SEC dar gali stabdyti

    „Nasdaq“ patvirtino planus nuo 2026 metų gruodžio 6 dienos beveik visą parą vykdyti JAV akcijų prekybą. Birža ketina pridėti naują naktinę sesiją, kuri tęstųsi nuo 21 valandos iki 4 valandos rytą JAV Rytų pakrantės laiku, tačiau sprendimas dar priklauso nuo JAV vertybinių popierių priežiūros institucijos SEC.

    Įvedus papildomą sesiją, „Nasdaq“ prekybos diena praktiškai išsitęstų nuo sekmadienio vakaro iki penktadienio vakaro, paliekant tik trumpą technologinę pertrauką. Birža jau dabar turi išplėstą prekybą prieš rinkos atidarymą ir po uždarymo, tačiau ji dažniau būdavo patogesnė instituciniams dalyviams.

    Europos investuotojams naujasis langas reikštų, kad prekyba vyktų anksti ryte, dar prieš didžiųjų Europos finansų centrų startą. Tai gali padidinti galimybes reaguoti į naujienas realiu laiku, tačiau kartu sustiprinti kainų svyravimus mažesnio likvidumo valandomis.

    Kas stumia biržas į naktį

    Pastaraisiais metais tradicinės biržos vis labiau jaučia spaudimą prisitaikyti prie rinkų, kurios niekada neužsidaro. Kriptovaliutų prekyba vyksta visą parą, o investuotojų įpročiai keičiasi: vis daugiau sandorių inicijuojama ne įprastomis Niujorko prekybos valandomis.

    „Nasdaq“ šį pokytį sieja ir su tarptautiniu kapitalu: užsienio investuotojų turimos JAV akcijos per kelerius metus reikšmingai išaugo ir, viešai skelbtais duomenimis, iki 2024 metų vidurio siekė apie 14 600 000 000 000 eurų. Tokį augantį poreikį birža nori aptarnauti tiesiogiai, o ne palikti alternatyvioms platformoms.

    Kuo tai skiriasi nuo įprastos prekybos

    Prieš ir po pagrindinės sesijos vykstanti prekyba tradiciškai pasižymi mažesniu likvidumu ir didesniais kainų skirtumais tarp pirkimo ir pardavimo. Dėl to įvykdymo kaina gali labiau nukrypti nuo matomos kotiruotės, ypač smulkesnėse ar mažiau aktyviai prekiaujamose pozicijose.

    Be to, dalis pavedimų tipų ir rinkos formuotojų aktyvumas gali skirtis nuo pagrindinių valandų, todėl investuotojams svarbu vertinti riziką, o ne vien patogumą. Praktikoje tai reiškia, kad beveik 23 valandų prekyba gali padėti greičiau reaguoti į įvykius, bet ne visada užtikrins tokią pačią sandorio kokybę kaip dienos metu.

    Konkurencija ir SEC vaidmuo

    „Nasdaq“ nėra vienintelė, plečianti prekybos laiką: konkurentai JAV taip pat siekia ilgesnių sesijų, o daliai jų jau yra suteikti reguliaciniai leidimai. Toks lenktyniavimas dėl investuotojų dėmesio rodo, kad biržų darbo laikas tampa konkurenciniu pranašumu.

    Galutinį sprendimą dėl „Nasdaq“ plano dar turės įvertinti SEC, kuri prižiūri, kad prekybos infrastruktūra, rinkos stebėsena ir investuotojų apsauga atitiktų reikalavimus. Jei patvirtinimas bus gautas, 2026 metų pabaigoje JAV akcijų rinka žengtų dar vieną žingsnį link realiai beveik nenutrūkstamos prekybos.

  • Irano karo baimės kelia infliaciją: euro zonos obligacijų pajamingumai šoko į aukštumas

    Irano karo baimės kelia infliaciją: euro zonos obligacijų pajamingumai šoko į aukštumas

    Rinkos sureagavo į naftos brangimą

    Europos vyriausybių skolos vertybiniai popieriai patyrė stiprų išpardavimą, o ilgalaikės obligacijų palūkanos pakilo į daugiametes aukštumas. Investuotojai vis labiau vertina riziką, kad dėl įtampos aplink Iraną užsitęsęs energijos kainų šuolis vėl įpliesks infliaciją.

    Rinkose tai reiškia paprastą mechanizmą: kylant infliacijos lūkesčiams, obligacijų kainos paprastai krenta, o jų pajamingumai kyla. Toks judėjimas brangina valstybių skolinimąsi ir didina spaudimą pinigų politikos formuotojams.

    Prancūzija ir Vokietija pasiekė rekordus

    Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo iki maždaug 4,10 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per 17 metų. Vokietijos 10 metų etaloninis vertybinis popierius perkopė 3,25 proc. ribą ir priartėjo prie aukščiausio taško nuo 2011 metų.

    Ilgo termino skolos vertybiniai popieriai brango pigiau ir dėl to, kad investuotojai reikalauja didesnės grąžos už ilgesnį laikotarpį, kai neapibrėžtumas dėl geopolitikos ir kainų dinamikos išlieka didelis. Tai ypač juntama 30 metų obligacijų segmente, kuris jautriausiai reaguoja į infliacijos ir biudžetų tvarumo baimes.

    ECB lūkesčiai pasislinko į griežtinimą

    Augant naftos kainoms ir atsinaujinus diskusijoms apie užsitęsusią infliaciją, rinkos vis dažniau įkainoja griežtesnę euro zonos pinigų politiką. Pagal palūkanų normų išvestinių priemonių signalus ECB indėlių palūkanų norma 2027 metų kovą gali siekti apie 2,76 proc., kai šiuo metu ji yra 2,25 proc.

    Investuotojų vertinimu, didėja tikimybė, kad ECB gali kelti palūkanas jau rugsėjį, jei energijos kainų šokas persiduos į platesnį kainų lygį. Tokiu atveju ilgalaikiai pajamingumai paprastai kyla dar prieš priimant sprendimus, nes rinka iš anksto pervertina būsimą palūkanų trajektoriją.

    „JAV ir Irano taikos derybų žlugimas padidino riziką, kad energijos kainos išliks aukštos visus metus, o tai gali išlaikyti infliaciją didesnę, nei tikėtasi, ir padidinti tikimybę, kad centriniai bankai kels palūkanas“, – sakė „Quilter Cheviot“ fiksuotų pajamų tyrimų vadovas Richardas Carteris.

    Spaudimas jaučiamas ir JAV

    Ne tik Europa, bet ir JAV susiduria su brangstančiu skolinimusi: 30 metų JAV iždo obligacijų pajamingumas pakilo iki maždaug 5,33 proc., aukščiausio lygio nuo 2007 metų. Tai rodo, kad investuotojai globaliai perskirsto riziką ir reikalauja didesnės grąžos už ilgą terminą.

    Tuo pat metu Jungtinėje Karalystėje 30 metų obligacijų pajamingumas pakilo iki maždaug 5,85 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2026 metų gegužės. Šie judėjimai didina finansavimo kainą ne tik valstybėms, bet ir verslui bei gyventojams, nes dalis paskolų palūkanų ilgainiui siejasi su rinkos normomis.

    Kodėl pajamingumai kyla dar labiau

    Obligacijų rinką slegia ne vien palūkanų normų lūkesčiai ir infliacija, bet ir didelė skolos pasiūla. Investuotojai stebi, kokiais mastais skolinasi didžiosios ekonomikos, o didesnė emisijų apimtis rinkoje paprastai reiškia papildomą spaudimą kainoms.

    Pasak rinkos dalyvių, pastaruoju metu prie pasiūlos augimo prisideda ir su technologijų plėtra bei DI infrastruktūra susiję finansavimo poreikiai, kurie didina obligacijų emisijų srautus. Tai ypač aktualu, kai investuotojai vienu metu nori ir saugumo, ir didesnės grąžos, todėl kainodara tampa jautri bet kokiai naujai rizikai.

    „Investuotojai nerimauja dėl skolinimosi masto didžiosiose ekonomikose, įskaitant Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Japoniją, o didesnės emisijos apimtys dar labiau spaudžia obligacijų kainas“, – sakė R. Carteris.

    Ką tai reiškia valstybių biudžetams

    Valstybės nuolat refinansuoja anksčiau išleistą skolą, todėl aukštesni pajamingumai palaipsniui persikelia į realias biudžetų palūkanų išlaidas. Kuo didesnė refinansuojamos skolos dalis per metus, tuo greičiau brangimas gali būti pajustas.

    Remiantis S&P Global Ratings vertinimais, Italija 2026 metais turėtų refinansuoti per metus išperkamą skolą, prilygstančią apie 17 proc. bendrojo vidaus produkto. Palyginimui, Prancūzijai tenka apie 12 proc., o Vokietijai ir Jungtinei Karalystei – po 7 proc., todėl jautrumas rinkos palūkanoms skiriasi.

    Rinkos liks priklausomos nuo geopolitikos

    Artimiausiu metu obligacijų kainos greičiausiai išliks jautrios tiek naujienoms iš Artimųjų Rytų, tiek makroekonominiams rodikliams ir centrinių bankų komunikacijai. Jei energijos kainos stabilizuosis, dalis spaudimo pajamingumams gali atslūgti, tačiau bet koks naujas eskalacijos signalas gali greitai pakeisti lūkesčius.

    Kartu daliai investuotojų obligacijos vėl atrodo patrauklios, nes istoriškai aukštesni pajamingumai gali suteikti teigiamą grąžą, jei infliacija nebeatsigaus taip sparčiai. Tačiau trumpuoju laikotarpiu pagrindinis veiksnys išlieka ne vien skaičiai, o neapibrėžtumas, kurį rinka linkusi įkainoti staigiais svyravimais.