CP v2

Blog

  • Informatikos olimpiadoje Taškente DI keičia taisykles: jaunieji programuotojai mokosi visai kitaip

    Informatikos olimpiadoje Taškente DI keičia taisykles: jaunieji programuotojai mokosi visai kitaip

    Tarptautinėje informatikos olimpiadoje (IOI) Taškente susitiko 386 jaunieji programuotojai iš 97 šalių. Per dešimt valandų jie sprendė šešias algoritmines užduotis, kurios tikrina ne vien kodavimo greitį, bet ir gebėjimą analizuoti bei kurti efektyvius sprendimus.

    Tačiau šių metų kontekstas išskirtinis: vis daugiau užduoties „kelio“ nuo idėjos iki veikiančios programos gali sutrumpinti dirbtinis intelektas. Tai keičia ne tik pasirengimą, bet ir tai, kaip organizatoriai vertina sąžiningumą, ypač nuotolinėse varžybose.

    DI verčia perrašyti varžybų taisykles

    Italijos delegacijos vadovas Giorgio Audrito atkreipė dėmesį, kad organizuojant konkursus tenka realistiškai įvertinti, jog mokiniai DI įrankius jau turi ir naudoja. Pasak jo, nuotolinės varžybos tampa sunkiau suvaldomos, o IOI bendruomenė dar tik adaptuojasi ir ieško sprendimų.

    Audrito pabrėžė, kad net ir sparčiai tobulėjant technologijoms, programavimo patirtis išlieka būtina. Ji reikalinga tam, kad dalyvis galėtų nukreipti DI, patikrinti jo siūlymus ir laiku pastebėti klaidas ar netinkamus sprendimo supaprastinimus.

    Mažiau kodo, daugiau mąstymo

    Kinijos atstovas, aukso medalio laimėtojas Qiwen Xu teigė, kad DI ateityje gali sugeneruoti didelę dalį kodo, kurį programuotojai šiandien rašo patys. Jo patirtis rodo praktinį pokytį: per penkių valandų turą dalyviai daugiau nei dvi valandas skyrė vien sprendimo pavertimui kodu.

    „Su DI pagalba daugiau laiko galime skirti mąstymui ir pačiam uždavinio sprendimui“, – sakė Qiwen Xu.

    Pasak jo, DI jau keičia ir treniruočių logiką: vietoj vien tik kartojimo ir rutininių uždavinių sprendimo vis dažniau analizuojama, kaip prie problemos prieina DI sistemos. Vis dėlto vienodas priėjimas prie įrankių nereiškia vienodų rezultatų, nes lemiamas tampa gebėjimas suformuluoti teisingą strategiją ir kritiškai vertinti atsakymus.

    Šveicarijos atstovė Myriam Faltin pabrėžė, kad varžybose svarbi ne tik teorija, bet ir intuicija, kada taikyti konkretų algoritmą. Tokia intuicija, pasak jos, atsiranda sprendžiant sudėtingas užduotis iki galo, o ne iškart ieškant greito atsakymo.

    Kodėl pagrindai vis dar svarbiausi

    IOI prezidentas profesorius Tan Santek atmeta mintį, kad dėl DI nebeverta mokytis programavimo pagrindų. Jo požiūriu, situacija yra priešinga: neturint tvirtų fundamentų, DI tampa ne pagalbininku, o rizika, nes žmogus nebesugeba įvertinti, ar sugeneruotas sprendimas teisingas, efektyvus ir saugus.

    „Jei neturi pagrindų, iš tiesų negalėsi pasinaudoti DI kaip įrankiu“, – sakė Tan Santek.

    Pasak jo, švietime vis didesnis dėmesys turėtų tekti kompiuteriniam mąstymui, kai mokiniai pirmiausia mokosi realaus pasaulio problemą suformuluoti taip, kad ją būtų galima spręsti skaičiavimo metodais. Profesorius pridūrė, kad tokie įgūdžiai gali būti ugdomi nuo pradinės mokyklos.

    DI temą akcentuoja ir Uzbekistanas, kuriame vyko olimpiada. Skaitmeninių technologijų viceministras Rustam Karamjonov teigė, kad talentų rengimas yra vienas iš šalies DI strategijos ramsčių, siekiant paruošti žmones pokyčiams, kuriuos DI atneša darbo rinkai ir švietimui.

    Ekspertai pabrėžia, kad programuotojų vaidmuo vis labiau krypsta nuo vien tik sintaksės link sprendimų architektūros, testavimo, saugumo ir atsakomybės už rezultatą. IOI pavyzdys rodo, kad konkurencinis pranašumas vis dažniau bus matuojamas ne tuo, kas greičiau parašo kodą, o tuo, kas geriau mąsto, tikrina ir geba valdyti DI kaip įrankį.

  • Sausra Romoje atidengė legendinį Nerono tiltą: archeologai sako, kad jis gali būti dar senesnis

    Sausra Romoje atidengė legendinį Nerono tiltą: archeologai sako, kad jis gali būti dar senesnis

    Romoje, po kelių savaičių beveik be lietaus, Tibro upės vandens lygis smarkiai nukrito ir atidengė senovinio romėnų tilto liekanas netoli Šv. Petro bazilikos. Konstrukcija tradiciškai vadinama Pons Neronis, tačiau archeologai teigia, kad jos istorija gali būti painiojama jau ne vieną šimtmetį.

    Matomos akmeninės atramos ir mūro fragmentai upės vagoje pasirodo tik itin nusekus vandeniui, todėl tokie vaizdai laikomi retais. Specialistai pabrėžia, kad tokios „netikėtos ekspozicijos“ trumpalaikės: pakanka kelių stipresnių liūčių, ir upė vėl paslepia radinius po vandeniu bei nuosėdomis.

    Romos kultūros paveldo priežiūroje dirbanti archeologė Antonella Bonini aiškina, kad tiltas tradiciškai siejamas su Neronu dėl šio imperatoriaus garsumo ir ryšio su Vatikano apylinkėmis. Vis dėlto mokslininkų vertinimu, statinys gali būti senesnis ir labiau sietinas su imperatoriaus Kaligulos laikais vykdytais darbais.

    „Tiltas praeina pro Agripinos vilos vietą, šalia Kaligulos cirko, vėliau Nerono cirko, todėl istoriškai prigijo Nerono vardas, nes būtent jis čia geriausiai žinomas“, – sakė A. Bonini.

    Pasak jos, dalis tyrinėtojų tiltą priskiria Kaligulai, nes jis galėjo būti reikalingas susisiekti su kitoje upės pusėje buvusiais svarbiais objektais, siejamais su imperatoriaus aplinka. Archeologai taip pat mini prielaidą, kad tiltas galėjo egzistuoti jau 39 metais, tačiau šis datavimas remiasi istorinėmis rekonstrukcijomis ir lyginamaisiais šaltiniais.

    „Žinome, kad tiltas tikrai nebebuvo naudojamas bent jau trečio amžiaus pabaigoje arba ketvirto amžiaus pradžioje, o vėlesniuose Romos kataloguose jis nebeminimas“, – sakė A. Bonini.

    Ekspertai primena, kad miesto infrastruktūra keitėsi, o kai kurios perėjos prarado reikšmę, kai buvo pastatyti nauji tiltai. Šiuo atveju kaip alternatyvus objektas minimas Pons Aelius, siejamas su imperatoriumi Hadrianu ir jungęs jo mauzoliejų su miesto centru dabartinio Castel Sant’Angelo teritorijoje.

    Žemas Tibro vanduo šią vasarą tampa ir platesnės Italijos vandens krizės ženklu. Romos civilinės saugos vandens valdymo centro koordinatorius Giovanni Giganti teigia, kad upės debitas miesto atkarpoje smuko gerokai žemiau istorinio vidurkio.

    „Tibras išgyvena ryškią mažo vandens fazę: vidutinis debitas Romos mieste nukrito žemiau 80 kubinių metrų per sekundę, kai įprastai istorinis vidurkis siekia apie 150“, – sakė G. Giganti.

    Jo teigimu, situaciją lemia ne tik užsitęsę sausi periodai, bet ir mažesnės sniego atsargos Apeninuose, kurios įprastai papildo upių baseinus šiltuoju metų laiku. Hidrologai ir klimato specialistai vis dažniau pabrėžia, kad Viduržemio jūros regione didėja ekstremalių reiškinių kontrastas: ilgesnės sausros persipina su staigiomis, intensyviomis liūtimis.

    Nors archeologams tokie vandens lygio svyravimai kartais atveria netikėtų galimybių apžiūrėti sunkiai prieinamus objektus, paveldosaugininkai akcentuoja ir rizikas. Žemame vandenyje išryškėjusios struktūros patiria greitesnę eroziją, o staigūs srautų pokyčiai gali ardyti mūrą ir plauti pamatines dalis, todėl stebėsena ir dokumentavimas tampa ypač svarbūs.

    Kol Tibro lygis išlieka neįprastai žemas, romėnų tilto fragmentai tebematomi ir primena, kaip glaudžiai mieste persipina klimato iššūkiai ir senovės istorija. Specialistai neatmeta, kad artimiausiu metu gali būti imamasi papildomų matavimų ir fiksavimo darbų, kad ši trumpa „atsivėrimo“ akimirka duotų kuo daugiau mokslinės informacijos.

  • Jungtinė Karalystė pasiuntė žinią Maskvai: Ukrainą remsime 100 proc., kad ir kokios grėsmės

    Jungtinė Karalystė pasiuntė žinią Maskvai: Ukrainą remsime 100 proc., kad ir kokios grėsmės

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnham pareiškė, kad Londonas toliau teiks „šimtaprocentę“ paramą Ukrainai, nepaisant Rusijos perspėjimų apie galimas „pasekmes“. Šis pareiškimas nuskambėjo didėjant įtampai dėl Ukrainos smūgių taikiniams Rusijos teritorijoje.

    Rusijos ambasada Londone anksčiau įspėjo, kad Jungtinė Karalystė „sumokės“, jei paaiškės, jog Ukrainos atakose Rusijos gilumoje buvo panaudoti Jungtinėje Karalystėje pagaminti dronai. Diplomatai taip pat apkaltino Londoną sąmoningai pasirinkus eskalaciją ir faktiškai tampant Ukrainos veiksmų bendrininku.

    „Mes teikiame paramą tam, kad Ukraina galėtų gintis“, – sakė Andy Burnham.

    Ministro pirmininko teigimu, Jungtinė Karalystė laikosi ilgalaikės pozicijos padėti Ukrainai atremti Rusijos pradėtą karą, o parama nėra priklausoma nuo trumpalaikių politinių aplinkybių. Jis pabrėžė, kad Londonas neketina atsitraukti Ukrainai patiriant didžiausią spaudimą.

    Ukrainos smūgiai gilyn į Rusiją

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina intensyvina tolimojo nuotolio atakas prieš, jos teigimu, karą palaikančią infrastruktūrą Rusijoje. Taikiniais dažnai tampa energetikos objektai, logistikos mazgai ir karinei pramonei reikšmingi pajėgumai, siekiant silpninti Rusijos ekonomiką ir karo tiekimo grandines.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savaitgalį teigė, kad buvo smogta naftos objektui Ust Lugoje netoli Estijos sienos, taip pat „Progress“ raketų ir kosmoso centrui. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas yra nurodęs, kad šiame centre pagamintos raketos gali būti naudojamos kariniams, žvalgybiniams ir ryšių palydovams iškelti į orbitą.

    Smūgiai Charkivo regione

    Tuo pat metu pranešta apie Rusijos raketų ataką Charkivo srities kaime Pečenihy, per kurią, vietos valdžios duomenimis, žuvo mažiausiai 10 žmonių, dar 18 buvo sužeista. Charkivo srities karinės administracijos vadovas Oleh Syniehubov nurodė, kad apgadinta apie 10 namų, taip pat automobiliai, parduotuvės.

    Pasak jo, smūgiams buvo panaudotos dvi sparnuotosios raketos „Banderol“. Nepriklausomas šių teiginių patvirtinimas karo sąlygomis dažnai yra apsunkintas, tačiau Charkivo sritis išlieka viena labiausiai apšaudomų Ukrainos teritorijų dėl geografinio artumo Rusijos sienai.

    Jungtinės Karalystės pareiškimas apie nenutrūkstančią paramą Ukrainai rodo, kad Vakarų sostinės, nepaisant Rusijos diplomatinio spaudimo, tęsia politinę ir karinę paramą Kyjivui. Analitikų vertinimu, artimiausiu metu ši įtampa gali augti, nes Ukraina didina smūgių nuotolį, o Rusija ieško būdų atgrasyti ją remiančias valstybes.

  • Aštuonios šalys prisijungia prie ES sankcijų Baltarusijai: kas griežtinama ir ką tai keičia?

    Aštuonios šalys prisijungia prie ES sankcijų Baltarusijai: kas griežtinama ir ką tai keičia?

    Aštuonios šalys sulygiuoja politiką

    Aštuonios Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės sutiko savo nacionalinę politiką suderinti su naujausiais ES ribojimais Baltarusijai. Sprendimas siejamas su Minsko parama Rusijos karui prieš Ukrainą ir rizika, kad Baltarusija gali prisidėti prie sankcijų apėjimo.

    Apie prisijungimą pranešta, kai ES Taryba 2026 metų liepos 23 dieną patvirtino papildomą ribojamųjų priemonių paketą. ES palankiai įvertino šių valstybių sprendimą, nes tai išplečia sankcijų taikymo geografiją ir mažina spragas regioninėje prekyboje.

    Kokios priemonės griežtinamos

    Pagal paskelbtą informaciją, naujausios priemonės sugriežtina prekybos ir technologijų apribojimus toms prekėms, kurios galėtų stiprinti Baltarusijos karinius, technologinius, gynybos ar saugumo pajėgumus. Praktikoje tai reiškia griežtesnę kontrolę dvigubos paskirties įrangai, komponentams ir technologijoms.

    Taip pat numatyti papildomi ribojimai importui, kuris galėtų tapti alternatyviu Baltarusijos pajamų šaltiniu. Tokios priemonės paprastai taikomos siekiant mažinti režimo galimybes finansuoti valstybės aparatą ir su karu susijusius poreikius.

    Kriptoturto sektorius ir išimtys infrastruktūrai

    Pakete išskiriamas ir kriptoturto sektorius: išplečiami apribojimai Baltarusijos dalyvavimui ES veikiančiose kriptoturto paslaugose ir versluose. Tai atitinka bendrą ES kryptį griežtinti finansinių srautų kontrolę, kai ieškoma būdų ribojimams apeiti.

    Kartu numatytos išimtys, kad Baltarusiją pasiektų prekės ir paslaugos, būtinos viešosios interneto infrastruktūros palaikymui. Ši nuostata paprastai siejama su siekiu nekenkti bazinėms ryšio paslaugoms, kurios svarbios civiliams gyventojams ir informacijos prieigai.

    „Sankcijų suderinimas su ES yra svarbus žingsnis mažinant galimybes Baltarusijai prisidėti prie agresijos ir apeiti ribojimus“, – teigiama ES pozicijoje.

    Ekspertai pabrėžia, kad sankcijų efektyvumą vis labiau lemia ne tik naujų draudimų apimtis, bet ir įgyvendinimas: muitinės kontrolė, galutinių gavėjų patikra, finansinių grandinių skaidrinimas ir tarptautinis koordinavimas. Kuo daugiau valstybių taiko suderintas taisykles, tuo mažiau lieka alternatyvių maršrutų sankcionuotoms prekėms ir kapitalui.

  • Užsienio kelionių organizatoriai atvyksta į Raseinius: kas iš to uždirbs Lietuvos turizmas?

    Spalio 1–2 dienomis Raseiniuose ir Šiluvoje planuojamas pirmasis Lietuvoje tarptautinis religinio turizmo forumas „Tikėjimas, paveldas ir turizmas“. Renginys orientuotas ne tik į pranešimus, bet ir į praktinius verslo susitikimus su užsienio kelionių organizatoriais.

    Organizatoriai skelbia, kad išankstinėje registracijoje pirkėjo kategoriją jau pasirinko 21 dalyvis iš 13 šalių. Tarp jų numatomi kelionių organizatoriai ir agentūrų vadovai, dirbantys su piligriminėmis, kultūrinėmis ir teminėmis kelionėmis.

    Turizmo rinkoje tokie B2B susitikimai dažnai tampa greičiausiu keliu regionams patekti į tarptautinius maršrutus. Užsienio partneriai paprastai ieško ne pavienių objektų, o sukomplektuotų programų su apgyvendinimu, maitinimu, transportu, gidais ir aiškiai suplanuota logistika.

    Religinis turizmas keičiasi

    Religinės kelionės vis dažniau persipina su kultūriniu turizmu: lankomi sakraliniai objektai, tačiau kartu ieškoma architektūros, istorijos, vietos tradicijų ir gastronominių patirčių. Dėl to nauda pasiskirsto plačiau, nes keliautojai regionuose ne tik aplanko šventoves, bet ir nakvoja, naudojasi paslaugomis bei lanko muziejus.

    Lietuvai tai aktualu ir dėl sezoniškumo: teminiai maršrutai gali padėti pritraukti lankytojus ne vien vasarą. Regionams svarbiausia sukurti aiškų, parduodamą produktą, kurį kelionių organizatorius galėtų įtraukti į grupines programas.

    Ką gaus Lietuvos paslaugų teikėjai

    Forume numatomi tiesioginiai susitikimai, kuriuose tvarkaraščiai sudaromi pagal abiejų pusių interesus. Tokia praktika leidžia greičiau pereiti nuo pažinties prie konkrečių klausimų: kainodaros, grupių dydžių, paslaugų prieinamumo ir garantijų.

    Taip pat planuojama parodomoji erdvė, kurioje kviečiami dalyvauti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjai, gidai, vežėjai, turizmo informacijos centrai, savivaldybės, muziejai ir paveldo objektų atstovai. Tikslas paprastas: kad užsienio pirkėjai vienoje vietoje matytų visą grandinę, reikalingą kelionei sukurti.

    Pažintinis turas ir organizatoriai

    Antrąją dieną numatytas pažintinis turas po „Malonių kelio“ ir kitas Žemaitijos sakralines bei kultūros paveldo vietas. Tokie vizitai dažnai yra lemiami, nes pirkėjai vertina ne tik patį objektą, bet ir infrastruktūrą, susisiekimą bei aptarnavimo kokybę.

    Forumą organizuoja Raseinių rajono savivaldybė, Šiluvos šventovė ir VšĮ „Atrask Raseinius“, partneriai yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei „Keliauk Lietuvoje“. Dalyvavimas numatomas nemokamas, tačiau reikalinga išankstinė registracija iki rugsėjo 1 dienos.

  • Nauja tvarka žemės kadastrui: kur kreiptis, jei „Registrų centras“ atsisakė suderinti bylą

    Nacionalinė žemės tarnyba primena, kad nuo 2025 metais liepos 1 dienos žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimą ir sprendimus dėl jų suderinimo priima valstybės įmonė „Registrų centras“. Tai reiškia, kad NŽT nebenagrinėja matininkų skundų ar užklausų, susijusių su „Registrų centro“ sprendimais.

    Praktikoje pokytis svarbus visiems, kas derina naujus ar tikslinamus sklypų kadastro duomenis, nes pasikeitė institucija, atsakinga už bylos patikrą. Jei asmuo ar matininkas nesutinka su priimtu sprendimu suderinti bylą arba atsisakyti ją suderinti, skundo kelias nukreipiamas ne į NŽT.

    Kur teikti skundą dėl sprendimo?

    Nesutinkant su „Registrų centro“ sprendimu, skundas teikiamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijai. NŽT pabrėžia, kad būtent ši komisija yra numatytas ginčų sprendimo kelias dėl kadastro ir registro tvarkytojo priimtų sprendimų.

    Skundą reikia pateikti per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Jo forma ir turinys turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytus reikalavimus, todėl rengiant dokumentus svarbu pateikti aiškius argumentus ir pagrindžiančią medžiagą.

    Kaip vyksta kadastro bylos tikrinimas?

    Pagal galiojančią tvarką matininkas parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą pateikia Kadastro informacinės sistemos tvarkytojui, tai yra „Registrų centrui“. Gavęs bylą „Registrų centras“ ją patikrina ir priima sprendimą: suderinti kadastro duomenų bylą arba atsisakyti ją suderinti.

    Tokie sprendimai daro tiesioginę įtaką nekilnojamojo turto registro įrašams ir tolesniems sandoriams, projektavimo ar statybos procesams. Dėl to NŽT akcentuoja terminų laikymąsi ir teisingą institucijos pasirinkimą, kad ginčas nebūtų nukreiptas ne ten ir neprarastų aktualumo.

    Ką ir toliau daro NŽT?

    NŽT pažymi, kad jos funkcijos išlieka susijusios su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu ar pakeitimu, išvadų rengimu dėl sklypų ribų teisingumo bei matininkų veiklos vertinimu. Tačiau kadastro duomenų bylų tikrinimas ir sprendimų dėl jų suderinimo priėmimas NŽT funkcijoms nepriskirtas.

    Gyventojams ir matininkams tai reiškia paprastą taisyklę: dėl pačios bylos suderinimo sprendimo klausimų ir ginčų reikia kreiptis į „Registrų centrą“ ir jo ginčų nagrinėjimo mechanizmą, o NŽT lieka atsakinga už kitus su žemėtvarka ir ribų klausimais susijusius sprendimus.

  • Vilniaus atliekų krizė aštrėja: kodėl Vilniaus kogeneracinė jėgainė pristabdė deginimą?

    Aplinkos ministerija su pagrindinėmis institucijomis Vyriausybėje aptarė, kaip suvaldyti Vilniaus regiono atliekų krizę, paaštrėjusią po to, kai Vilniaus kogeneracinė jėgainė ėmė nebepriimti dalies deginimui skirtų atliekų. Į susitikimą buvo pakviesti regioninių atliekų tvarkymo centrų atstovai, Finansų ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė ir kitos su sistema susijusios institucijos.

    Ministerija teigia, kad situacija kelia įtampą ne tik sostinės regione, bet ir kituose miestuose, nes atliekų srautai tarpusavyje yra susiję. Kai vienoje grandyje sumažėja pajėgumai, spaudimas persikelia į rūšiavimo, laikinojo sandėliavimo ir vežimo grandis, o tai reiškia didesnes sąnaudas ir didesnę riziką, kad savivaldybėms teks taikyti laikinas priemones.

    „Susitikome išgirsti visas puses ir įvertinti, kokie sprendimai šiuo metu reikalingi Vilniaus regiono atliekų krizei išspręsti“, – sakė aplinkos viceministrė Giedrė Ričkutė.

    Pasak ministerijos, per ankstesnes diskusijas buvo skelbta, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė kriziniu laikotarpiu didins deginimo apimtis, todėl dabar siekiama išsiaiškinti, kodėl realūs priėmimo kiekiai sumažėjo. Tokie svyravimai atliekų sektoriuje ypač jautrūs, nes komunalinių atliekų srautai yra pastovūs, o jų nukreipimas į kitus sprendimus dažnai reikalauja laiko, papildomų leidimų ir logistikos pajėgumų.

    Viceministrė pabrėžė, kad sostinės problemos neturėtų būti sprendžiamos kitų regionų sąskaita. Nors komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, ministerija akcentuoja, kad sprendimai turi būti suderinti tarp visų grandžių, kad neatsirastų „butelio kakliukų“ nei Utenos, nei Alytaus, nei kituose regionuose.

    „Vilniaus atliekų krizė neturi būti sprendžiama kitų regionų sąskaita“, – sakė G. Ričkutė.

    Susitikime taip pat aptartas Finansų ministerijos vaidmuo, nes Vilniaus kogeneracinės jėgainės pagrindinė akcininkė yra AB „Ignitis grupė“, kurios valdymo grandyje dalyvauja valstybė. Ministerija tikisi aktyvesnio įsitraukimo, kad būtų užtikrinti stabilūs deginimo pajėgumai ir, jei įmanoma, jie būtų padidinti artimiausiu metu.

    Po diskusijų sutarta, kad per artimiausias dienas Vilniaus Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, remdamasis jėgainės pateiktais konkrečiais pajėgumais, parengs atnaujintą ilgalaikį planą. Jame turėtų būti aiškiai numatyta, kaip paskirstyti Vilniaus, Utenos ir Alytaus regionų atliekų srautus, kad krizė būtų suvaldyta ir sprendimai nevirstų trumpalaikiais „lopais“.

    Atliekų deginimas energetikos įrenginiuose Lietuvoje laikomas viena iš grandžių, padedančių mažinti šalinimą sąvartynuose, tačiau jis nepakeičia rūšiavimo ir perdirbimo. Pastaraisiais metais Europos Sąjungos kryptis yra aiški: pirmiausia mažinti atliekų susidarymą, plėsti atskirą surinkimą ir perdirbimą, o likutinius srautus tvarkyti taip, kad sistema būtų atspari sutrikimams ir neatsidurtų priklausomybėje nuo vieno pajėgumo taško.

  • Valstybės kontrolė perspėja: švietimo pagalba vaikams Lietuvoje virsta loterija

    Valstybės kontrolė įspėja, kad vaiko galimybės gauti švietimo pagalbą neturėtų priklausyti nuo to, kurioje savivaldybėje jis gyvena. Nors įtraukusis ugdymas Lietuvoje įtvirtintas kaip valstybės įsipareigojimas, praktikoje pagalbos prieinamumas skirtingose vietovėse išlieka nevienodas.

    Audite „Švietimo pagalba mokyklose“ pabrėžiama, kad vien finansavimas problemos neišsprendžia, nes rezultatą lemia ir specialistų trūkumas, infrastruktūra bei paslaugų organizavimas. Dėl šių priežasčių net ir didesnės lėšos ne visada virsta realiai pasiekiama pagalba vaikui.

    Finansavimas auga, skirtumai išlieka

    Per pastaruosius metus švietimo pagalbai skiriamos lėšos ryškiai didėjo. 2025 metais mokyklose švietimo pagalbai panaudota 287,4 mln. eurų, kai 2024 metais ši suma siekė 233,4 mln. eurų.

    Iš 2025 metų sumos 199,5 mln. eurų sudarė valstybės biudžeto lėšos, o 87,9 mln. eurų pridėjo savivaldybės iš savarankiškųjų biudžetų. Tačiau savivaldybių įsitraukimas, kaip konstatuoja auditoriai, yra itin netolygus.

    Valstybės kontrolės duomenimis, 2025 metais savivaldybių išlaidos vienam mokiniui svyravo nuo 1 euro iki 648 eurų, o vidurkis siekė 190 eurų. Daugiau nei vidurkį skyrė tik 30 proc. savivaldybių, o 93 proc. savivaldybių savo lėšų švietimo pagalbai skyrė mažiau nei valstybė.

    „Valstybės garantuojama pagalba neturėtų tapti loterija, priklausančia nuo to, kurioje savivaldybėje vaikas gyvena. Finansavimo skirtumai sukuria nevienodas pradines sąlygas, tačiau privalome matyti pilną vaizdą – pagalbos prieinamumą stipriai veikia kiti sisteminiai ir praktiniai veiksniai“, – sakė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

    Specialistų trūkumas stabdo net didmiesčius

    Auditas išskiria vieną didžiausių barjerų – švietimo pagalbos specialistų stoką visoje šalyje. 2025 metais darbdaviai ieškojo 1 157 švietimo pagalbos specialistų, o darbo ieškančiųjų buvo beveik tris kartus mažiau.

    Ypač ryškus logopedų trūkumas: laisvų darbo vietų buvo 7 kartus daugiau nei ieškančiųjų. Dėl to net finansiškai stipresnės mokyklos ir didžiųjų miestų savivaldybės ne visada gali užpildyti pareigybes, nes specialistų pasiūla darbo rinkoje yra per maža.

    Ne vien pinigai: patalpos, etatai ir atstumai

    Mokyklos audito metu nurodė, kad pagalbos prieinamumą riboja ir infrastruktūros bei darbo organizavimo problemos. Kai kur trūksta specialistams pritaikytų patalpų, o daliai darbuotojų tenka aptarnauti kelis mokyklos skyrius skirtingose vietovėse.

    Mažesniuose skyriuose specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų skaičius dažnai nesudaro pilno etato, todėl specialistai nenoriai važinėja tarp nutolusių darbo vietų. Dalis laiko tokiu atveju prarandama ne tiesioginiam darbui su vaikais, o kelionėms ir derinimams.

    Valstybės kontrolė taip pat fiksavo atvejus, kai mokyklos negalėjo priimti visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dėl patalpų ar specialistų trūkumo. Tai reiškia, kad įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas kai kur stringa dar prieš pradedant teikti pagalbą.

    Dideliems poreikiams dabartinio modelio nepakanka

    Audito išvadose akcentuojama, kad dabartinis finansavimo modelis dažnai pakankamas tik nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Vertinant konkrečius pagalbos teikimo atvejus, nustatyta, kad didelių ar labai didelių poreikių turinčių mokinių pagalbai vidutiniškai reikėtų apie du kartus daugiau lėšų, nei skiriama dabar.

    Pagal Valstybės kontrolės skaičiavimus, vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pagalbai reikėtų apie 1,6 karto daugiau lėšų, didelių – apie 2,1 karto, o labai didelių – apie 2,6 karto daugiau. Tai rodo, kad be papildomų sprendimų dėl finansavimo, specialistų rengimo ir darbo sąlygų suvienodinimo, vienodų galimybių užtikrinimas gali likti tik deklaracija.

  • Vilnius pradeda unikalius apdovanojimus: išrinkite užsieniečius, labiausiai pakeitusius miestą

    Vilnius pristato naują iniciatyvą, kuria siekiama viešai padėkoti užsienyje gimusiems, tačiau sostinėje gyvenantiems ir kuriantiems žmonėms. Pirmą kartą bus įteikti „Vilnius Is My City Awards“ apdovanojimai, skirti už indėlį į miesto ekonomiką, kultūrą, gastronomiją ir Vilniaus vardo garsinimą.

    Apdovanojimai taps „Vilnius Is My City“ šventės dalimi, kuri jau įsitvirtino kaip renginys, suburiantis skirtingų šalių bendruomenes Bernardinų sode. Organizatorių teigimu, iniciatyva siekiama ne tik atkreipti dėmesį į tarptautinių vilniečių indėlį, bet ir stiprinti miesto atvirumo bei daugiakultūriškumo identitetą.

    „Nuo Gedimino laikų Vilnius buvo ir yra miestas, kuris kviečia atvykti, kurti ir čia įleisti šaknis“, – sakė Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė.

    Pasak jos, į sostinę atvykstantys žmonės kuria verslus, darbo vietas, inicijuoja kultūrinius projektus ir prisideda prie šiuolaikinio miesto veido formavimo. Vilniuje veikiantis integracijos bei relokacijos centras „International House Vilnius“ padeda atvykstantiems susitvarkyti praktinius įsikūrimo klausimus ir lengviau įsilieti į miesto gyvenimą.

    Keturi būdai pasakyti ačiū

    „Vilnius Is My City Awards“ bus teikiami keturiose kategorijose, apimančiose skirtingas sritis. Kategorija „Už verslą, kuriantį Vilnių“ skirta tiems, kurie sostinėje investuoja, kuria darbo vietas, diegia inovacijas ir stiprina miesto ekonominį gyvybingumą.

    „Už kultūrinį Vilnių“ apdovanojimas bus skiriamas už reikšmingą veiklą mene ir kultūroje, prisidedančią prie daugiakultūrio miesto identiteto. Kategorija „Už skanų Vilnių“ orientuota į gastronomijos iniciatyvas ir žmones, kurie kuria kavines, restoranus, barus ar kitus projektus, formuojančius miesto skonio žemėlapį.

    „Vilniaus ambasadoriaus“ kategorija numatyta tiems, kurie aktyviai pristato Vilnių tarptautinėse bendruomenėse, savo kilmės šalyse ar įvairiuose profesiniuose tinkluose. Tokia nominacija atspindi miesto siekį ne tik pritraukti talentus, bet ir stiprinti reputaciją už Lietuvos ribų.

    Nominantus siūlo gyventojai

    Nominantus apdovanojimams gali siūlyti visi gyventojai, o vėliau kandidatus atrinks vertinimo komisija. Kiekvienoje kategorijoje planuojama išskirti po tris nominantus, o galutinis sprendimas bus priimtas viešo balsavimo metu.

    Laureatai bus paskelbti ir apdovanoti rugsėjo 5 dieną „Vilnius Is My City“ renginyje, kuris šiemet įtrauktas į festivalio „Vilniaus dienos“ programą. Organizatoriai tikisi, kad apdovanojimai taps kasmetiniu padėkos ženklu ir paskatins vilniečius plačiau pamatyti žmones bei istorijas, kuriančias šiuolaikinį miestą.

    „Tikimės, kad šie apdovanojimai taps miesto padėkos ženklu tiems, kurie pasirinko Vilnių ir savo veikla padeda jam augti“, – sakė „Go Vilnius“ Užsienio talentų skyriaus ir „International House Vilnius“ vadovė Indrė Laučienė.

    Ji atkreipė dėmesį, kad Vilnius pastaraisiais metais sparčiai tapo namais didelei užsieniečių bendruomenei, o integracijos paslaugų poreikis nuosekliai auga. Pasak organizatorių, viešas įvertinimas yra viena priemonių, padedančių stiprinti bendruomeniškumą ir kurti patrauklią aplinką talentams, investicijoms bei kūrybinėms iniciatyvoms.

  • Daina pakeitė planus: dėl „The Roop“ australė prabilo lietuviškai ir atskrenda į Lietuvą

    Kartais kelionės kryptį nulemia ne akcija skrydžiams, o viena daina. Taip nutiko australei Maree, kuri pamačiusi grupę „The Roop“ „Eurovizijoje“ susidomėjo Lietuva ir ėmė kryptingai artėti prie svajonės ją aplankyti.

    Per kelerius metus Maree ne tik įsitraukė į lietuviškos muzikos pasaulį, bet ir pradėjo mokytis lietuvių kalbos, domėtis šalies istorija bei kultūra. Šių metų rugpjūtį ji kartu su dviem draugėmis atvyksta į Lietuvą, kur planuoja ir susitikimą su grupės nariais.

    „Muzika neturi sienų – ji gali nuvesti žmogų į vietas, apie kurias jis anksčiau net negalvojo“, – sakė „The Roop“ vokalistas Vaidotas Valiukevičius.

    „Eurovizijoje“ „The Roop“ dalyvavo 2021 metais su daina „Discoteque“. Tais pačiais metais grupė kartu su nacionaline turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vykdė kampaniją, skirtą Lietuvos žinomumui užsienyje didinti, o jos atgarsiai, kaip rodo ši istorija, išlieka ir po kelių sezonų.

    2024 metais, kai „The Roop“ viešėjo Australijoje, grupės nariai sulaukė netikėto susitikimo: juos pasitiko moteris, sklandžiai kalbanti lietuviškai ir prisistatanti kaip ištikima gerbėja. Tai buvo Maree, o netrukus grupę pasiekė ir jos žinia, kad atostogų maršrutas jau suplanuotas Lietuvoje.

    Kelionės planas, pasak organizatorių, rodo norą pažinti šalį ne vien per koncertą ar sostinę. Viešnios ketina keliauti po skirtingus regionus, ieškoti istorinių patirčių, atrasti gamtą ir vietinę virtuvę, o tarp labiausiai laukiamų objektų mini Kuršių neriją ir Kryžių kalną.

    VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova pabrėžia, kad tokios istorijos išryškina naują turizmo tendenciją: kelionių pasirinkimą vis dažniau lemia emocinis ryšys ir kultūriniai impulsai. Muzika, anot jos, tampa universalia įžanga į šalies pažinimą ir ilgalaikiu tiltu tarp skirtingų bendruomenių.

    Turizmo rinkoje šis reiškinys dažnai siejamas su popkultūros įkvėptu keliavimu, kai sprendimą aplankyti šalį paskatina konkursai, koncertai ar socialiniuose tinkluose išpopuliarėję kūriniai. Lietuvos atvejis rodo, kad tarptautinis matomumas, pasiektas per muziką, gali virsti realiais kelionių planais net ir už keliolikos tūkstančių kilometrų.